Atgal

skaitmeniniai-horizontai

[\/]

2019-03-21
Ant kelių Vilniaus sankryžų stulpų kabo užrašai: „Mokslinių tyrimų tikslu teritorijoje vykdomas nuasmenintų statistinių duomenų rinkimas neatliekant vaizdo stebėjimo ar įrašymo“. Mįslinga, tiesa?Vilniuje ir keliuose kituose Europos miestuose vykdomo projekto metu kameromis ir kitais įtaisais matuojami praeivių nuotaikų pokyčiai, širdies ir kvėpavimo dažniai. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai padės geriau planuoti ateities miestus.Pašnekovas – Artūras Kaklauskas, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto programos „Rock“ vadovas, Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas.Laidą remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.

[\/]

2019-03-14
Daugeliui yra tekę pasirašinėti vienokią ar kitokią sąskaitą faktūrą. Procesas gali būti varginantis – atsisiųsi, atsispausti, pasirašyti, kartais ir nuskenuoti ir dar kartą išsiųsti. Atrodo, laiškus šiais laikais dažniau siunčiame ne voke, o Gmail, Outlook, Yahoo ar kitame elektroniniame pašte, tačiau sąskaitas vis dar pasirašinėjame – iš esmės – ant nukirstų medžių, t.y. popieriaus. Kodėl? Kaip tai galime pakeisti?Pašnekovas – Nacionalinio elektroninių sąskaitų forumo pirmininkas Virginijus Jasaitis.Laidą "Skaitmeniniai horizontai" remia eDelivery LT.

[\/]

2019-03-07
Kompiuteriai jau lenkia žmogaus intelektą keliose specifinėse, griežtomis taisyklėmis aprašytose srityse, pavyzdžiui – šachmatuose. Keista, bet tuo pačiu kompiuteriai negali konkuruoti su penkiamečiais vaikais. Šie sugeba mokytis patys, suprasti kontekstą – kompiuteriai mokytis savarankiškai pradėjo visai neseniai.Galbūt giliojo mokymosi metodai išmokys kompiuterį skaityti (angl. deep learning)? O gal tokiais būdais galima sukurti žmogaus lygio dirbtinį intelektą (angl. artificial general inteligence, AGI)?Pašnekovas – Žygimantas Medelis, kompiuterine teksto analize užsiimančios įmonės „TokenMill“ vadovasLaidą remia „Blue Bridge“ IT žinių centras. Daugiau profesionalų įžvalgų www.bluebridge.lt.

[\/]

2019-02-28
1981-ieji. Carnegie Mellon universiteto (JAV) inžinieriai nutaria išspręsti kiek praktišką problemą. Aukštu žemiau nei sėdi inžinieriai yra gėrimų aparatas. Dažnai jis tuščias, o jei ir pavyksta nusipirkti skardinę gėrimo – neretai ši nuviliančiai šilta. Tad mokslininkai prie aparato prijungia jutiklius, kurie matuoja, ar viduje yra skardinių ir ar jos atšalusios. Jutiklius sujungia ARPANET tinklu – darbartinio interneto seneliu (prie jo tuomet buvo prijungta vos 300 kompiuterių). Parašę specialią programą, inžinieriai savo kompiuteriuose mato, ar gėrimų aparate yra gėrimo, ar jis atšalęs ir ar verta dėl atsigaivinimo pakelti sėdynes nuo kėdžių.Minėtasis gėrimų aparatas dabar laikomas pirmuoju prie interneto prijungtu daiktu.Skaičiuojama, kad praėjusiais metais prie interneto buvo prijungta 10 mlrd. pačių įvairiausių įrenginių. Tuo tarpu po šešerių metų prie interneto prijungtų daiktų turėtų padaugėti 6 kartus – iki 64 mlrd.Ką jau dabar galima prijungti prie daiktų interneto? Kaip jis atrodys ateityje?Pašnekovas – „meikeris“ Mantas Rukuiža.Laidą remia „Blue Bridge“ IT žinių centras. Daugiau profesionalų įžvalgų www.bluebridge.lt.

[\/]

2019-02-21
Skaičiuojama, kad 2050-aisiais metais vandenynuose plastiko bus daugiau nei žuvies.Kiekvienam lietuviui per metus tenka 22 kg plastikinių pakuočių atliekų, iš jų perdirbama tik kiek daugiau nei pusė. Tad kiekvienas iš mūsų per metus už savęs paliekame maždaug 10 kg plastiko. Jis irs nuo kelių šimtų iki tūkstančio metų.Tuo tarpu Kauno mokslininkų sukurtą bioskaidaus plastiko plėvelę galima kompostuoti, išmesti kartu su maisto likučiais. Kas yra bioplakstikas? Kodėl vienkartinių plastikinių pakuočių problema dar nėra išspręsta?Pašnekovas – KTU Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas dr. Paulius Pavelas Danilovas.Laidą remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.

[\/]

2019-02-14
Internete besireiškiantys nuomonės formuotojai yra šio dešimtmečio fenomenas, kuriam atsirasti leido socialiniai tinklai. Jei anksčiau mokyklinukai norėjo būti gaisrininkais, kosmonautais ar mokytojais paklauskite jų apie ateities planus dabar – tikrai atsiras norinčių būti Influenceriais.Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji influenceriai? Ko iš jų tikisi prekių ženklai? Kaip atrodo darbas su žymiausiais nuomonės lyderiais ir kas yra virtualūs influenceriai? Kokių kategorijų ifluencerių Lietuvoje dar trūksta?Pašnekovė – Laura Aleksandravičė, reklamos agentūros influenceriai.lt vadovė.Laidą remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.

[\/]

2019-02-07
„Binaural beats“ (binauraliniai ritmai) termino paieška internete nuves į milijonus peržiūrų turinčius, įkyriai skambančius garso įrašus. Užsidėjus ausines girdimas pulsavimas – neva tokie binauraliniai ritmai paveikia žmogaus smegenis, gali pakeisti mūsų nuotaiką.Praėjusiame dešimtmetyje tyrinėję interneto pakampes, tikriausiai, prisimena staiga išpopuliarėjusią programa „iDoser“. Iš lūpų į lūpas ėjo gandas – klausantis jos triukšmo, neva galima patirti laimės, ekstazės ar net narkotikų poveikį. Žiniasklaida greitai pasigriebė „klausomų skaitmeninių narkotikų“ pavojaus temą, kuri kartu su „iDozer“ vėliau nugulė į internetinių reliktų kapinyną.Ar binauraliniai ritmai gali sukelti fizinius pokyčius? O gal tai tik vaizduotė? Ką apie tai sako moksliniai tyrimai?Pokalbio pašnekovas – tinklaraščio techo.lt bendraautorius Tomas Mierauskas.Laidą remia „Blue Bridge“ IT žinių centras. Daugiau profesionalų įžvalgų www.bluebridge.lt.

[\/]

2019-01-31
Lietuva save pristato kaip finansinių technologijų – FinTech – lyderę. Pasak „Investuok Lietuvoje“, Europoje tik Didžioji Britanija išduoda daugiau elektroninių pinigų įstaigų licencijų negu Lietuva. Tą gali pastebėti ir eiliniai vartotojai – kelių mygtukų paspaudimu atsisiųstos programėlės leidžia naudotis nemaža dalimi bankinių paslaugų.Kiek Lietuvoje veikia specializuotų bankų ir elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų? Kodėl licencijas jos renkasi gauti Lietuvoje? Ar FinTech industrijai sukuriamos palankios sąlygos reiškia atlaidų požiūrį į jų reguliavimą?Laidoje dalyvauja Jekaterina Govina, Lietuvos banko FinTech strategijos koordinatorė.

[\/]

2019-01-24
Internete galima rasti vaizdo įrašų, kuriuose vaikai per popierinę knygą braukia tarsi per telefono ekraną – kodėl vaizdai nejuda? Patys mažiausieji yra itn jautrūs ekranų ir kitų IT įtaisų poveikiui. Kaip paaiškės laidoje, buvimas prie ekranų siejasi su vaikų miego ritmu, virškinimo sutrikimais ir netgi sugebėjimu atsispriti pagundai. Tad koks visgi tas balansas?2017 – 2018 metais Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto mokslininkų grupė, iš viso tyrime dalyvavo apie 1200 šeimų, auginančių pusantrų – penkerių metų amžiaus vaikus.Pašnekovė - Socialinių mokslų srities daktarė, psichologė Ilona Laurinaitytė.

[\/]

2019-01-17
5G žada ne tik spartesnį ryšį, tačiau ir pagaliau įsigalėsiantį daiktų internetą – tarpusavyje komunikuoti neva galės autonominiai automobiliai, saldainių automatai, išmanūs laikrodžiai. Telekomunikacijų įmonės jau dabar rungtyniauja žadėdamos pirmosios pasiūlyti 5G ryšį.Kas yra 5G? Kokias problemas jis sprendžia, kam ir kada bus panaudojamas?Pašnekovas – Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius Augutis Čėsna.

[\/]

2019-01-10
Norint sužinoti, kodėl pomidoras yra raudonas, gali prireikti ir superkompiuterio. Gerai, kad toks yra čia pat, Vilnuje – 3800 branduolių ir 14,4 terabaitų operatyviosios atminties turintis HPC „Saulėtekis“ užima visą kambarį. Be fundamentalių tyrimų, jis naudojamas kibernetinės saugos pratybose, LRT video archyvams konvertuoti. Kas yra superkompiuteris ir ką jis daro? Kokie yra galingiausi pasaulyje superkompiuteriai?Pašnekovas – Vilniaus universiteto Cheminės fizikos fakulteto docentas Mindaugas Mačernis.

[\/]

2019-01-03
Pagauni save jau dešimt minučių žiūrintį vaizdo įrašus su mielais kačiukais. O juk tik trumpam atsidarei telefoną, norėdamas atrašyti draugui.Keli ekranai ir gausybė langų (angl. tabs) – jie dažnam dirbančiam kompiuteriu neleidžia prie vienos užduoties praleisti tiek, kiek norėtųsi. Kaip skaitmeninių trukdžių pasaulyje susikoncentruoti ir teikti pirmenybę užduotims, darbams... gyvenimui?Pašnekovas – Mindaugas Grajauskas, asmeninio produktyvumo konsultantas.

[\/]

2018-12-20
Po Marso paviršiumi radome vandens, patobulinome teoriją apie multivisatas ir sugavome vieną (!) neutriną. Kosmoso tyrinėjime 2018-ieji pasižymėjo svarbių įvykių ir atradimų gausa. Pašnekovė – Goda Raibytė, „Kosmonautų pusryčių“ organizatorė, tinklaraščio techo.lt bendraįkūrėja, kosminių tyrimų entuziastė.

[\/]

2018-12-13
100 mln. žmonių per mėnesį įsijungia pelningiausią praėjusių metų žaidimą „League of Legends“ (gerbėjų vadinamą tiesiog LoL). Šio kompiuterinio žaidimo vidurio sezono rungtynes praėjusiais metais žiūrėjo 360 mln. žiūrovų – du kartus daugiau nei žiūrėjo 2017-ųjų Euroviziją.Nesidominčiam kompiuteriniais žaidimais tai gali būti svetimas ir nesuprantamas pasaulis. Žygimantas ne tik yra siekęs profesionalaus žaidėjo karjeros, bet taip pat mentoriavo mokydamas žaisti kitus, komentuodavo žaidynes. Kuo pasaulį žavi šis žaidimas? Kaip jį išmanant galima užsidirbti?Pašnekovas – Žygimantas „KNOK1“ Kriščiūnas, buvęs pusiau profesionalus „League of Legends“ žaidėjas, žaidynių komentatorius.Laidą remia „Blue Bridge“ IT žinių centras. Daugiau profesionalų įžvalgų bluebridge.lt.

[\/]

2018-12-06
Šachmatininkas Garis Kasparovas, nugalėtas dirbtinio intelekto programos DeepBlue sakė, kad angliškas dirbtinio intelekto trumpinys AI turėtų šifruotis ne artificial, o assisted inteligence, t. y. padedantysis intelektas. Neva nereikia žiūrėti į jį kaip pranašesnį už žmogų, o tik kaip į žmogaus papildymą, įrankį.Ką dirbtinis intelektas (DI) gali nuveikti labai žmogiškoje sferoje – kūryboje ? Ar DI gali konkuruoti su dabartiniais muzikos, meno, idėjų kūrėjais?Pokalbio svečias – „Hungry Scout“ inovacijų strategas Justinas Jautžemis.Laidą "Skaitmeniniai horizontai" remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.

[\/]

2018-11-29
Kavos aparato dydžio 3D spausdintuvai dažniausiai sutinkami maker space erdvėse ar universitetuose. O Vilius 3D spausdintuvą asmeniniam naudojimui turi namuose. Kas užtruks ilgiau – palūžusios spintelės detalę pirkti parduotuvėje ar atspausdinti pačiam? Ar turėti 3D spausdintuvą namuose yra praktiška idėja?Svečias – programuotojas, 3D spausdinimo entuziastas Vilius Kraujutis.Laidą "Skaitmeniniai horizontai" remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt

[\/]

2018-11-22
Technologijų srities darbovietėse moterys sudaro mažumą. Kodėl? Kokie yra šios problemos sprendimo būdai?Laidoje dalyvauja Elena Vengrienė, „Infobalt“ viceprezidentė, WomenGoTech mentorė, įmonės „Algoritmų sistemos“ vadovė ir Paulius Vertelka  „Infobalt“ direktorius,  WomenGoTech bendraįkūrėjas.Laidą "Skaitmeniniai horizontai" remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.

[\/]

2018-11-15
Apytikriai 15 mln. žmonių visame pasaulyje yra pasidarę savanorišką DNR testą. Pastarieji tampa vis prieinamesni ir vis dažniau naudojami vien smalsumui patenkinti.Kaip atrodo ir kokią informaciją suteikia tokie testai? Ką galima sužinoti apie savo kilmę, sveikatą, giminingus žmones visame pasaulyje?Pašnekovas – Liudvikas Andriulis, verslininkas, internetinio turinio kūrėjas, vienas pirmųjų atlikęs savanorišką DNR testą.

[\/]

2018-11-08
Beveik lygiai prieš metus kriptovaliutos „Bitcoin“ kaina staiga ėmė greitai kilti aukštyn. Visi išgirdo apie kriptovaliutas, o kai kurie nusprendė išbandyti savo laimę investuodami į jas ar į pirminius kirptovaliutų siūlymus (angl. initial coin offerings, ICOs).Susižavėjimas kriptovaliutomis dingo kartu su jų kainos kilimu. Kaip tai pakeitė žmonių gyvenimus, kriptovaliutų rinką ir po kriptovaliutomis slypinčias technologijas? Ko galime tikėtis netolimoje ateityje?Svečias – Dmitrij Radin, kriptotechnologijų evangelistas, ICO projektų patarėjas.

[\/]

2018-11-01
Žūsta artimas žmogus, su kuriuo dažnai susirašinėdavote. Gedulo metu išsiunčiate paskutinę žinutę – „labai tavęs ilgiuosi“. Ir netikėtai gaunate atsakymą – „ir aš tavęs“. Mokslinė fantastika kartais gali būti labai arti tiesos.Eugenia Kyuda, Rusiško startuolio Luka bendraįkūrėja sukūrė programėlę, leidusią susirašinėti su autoavarijoje žuvusiu jos geriausiu draugu Roman Mazurenko. Pastarasis buvo didelis technologijų entuziastas, tad draugai taip nusprendė įamžinti jo atminimą. Minėtasis pokalbio robotas visus nustebino savo žmogiškumu, jautrumu. Pranešama, kad juo naudojosi ir žuvusio vaikino mama. Programėlė buvo prieinama viešai.Ar pokalbio robotai galėtų palengvinti atsisveikinimą su mirusiuoju? Ar iš skaitmeninių žmogaus pėdsakų galima susikurti jo avatarą? Ar turėtume tai daryti? Kokios yra techninės galimybės ir kliūtys?Svečias – Simonas Žilinkas, pokalbio robotų kūrėjas.

[\/]

2018-10-25
Andriaus Talžūno paskyrą „Youtube“ stebi beveik 65 tūkst. sekėjų. Vaizdo įrašų kūrėjas su jais dalinasi savo kasdienybe, kelionių įspūdžiais. Ar sunku prieš kamerą būti savimi? Kodėl jauniems žiūrovams nesvarbu vaizdo kokybė? Kodėl visi nori tapti „vlogeriais“? Kaip pasikeičia jų gyvenimas tapus prekės ženklo veidu?Laidos pašnekovas – videotinklaraštininkas Andrius Talžūnas.

[\/]

2018-10-18
Vaizdo atpažinimo technologijos kompiuteriui suteikia žmogiškų savybių. Įprastines kameras apginklavus specialiais algoritmais, objektai vaizdo įraše atpažįstami automatiškai. Automobiliams tai suteikia galimybę atpažinti ir pamatyti kitus automobilius, juos atskirti nuo pėsčiųjų. Norint pastebėti brokuotą detalę gamybos linijoje nebereikia žmogaus, užtenka pastatyti kamerą.„Machine vision“ vadinama technologija yra nauja, bet kasdienybėje sutinkama vis dažniau. Kaip ji pakeis miestus? Kokie yra įdomiausi vaizdo atpažinimo technologijų panaudojimo pavyzdžiai?Laidos svečias – „BK grupė“ plėtros direktorius ir HIKVISION produktų vadovas Andrius Dapkevičius. Laidą "Skaitmeniniai horizontai" remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.

[\/]

2018-10-11
Menkai apšviestos, nesutvarkytos miestų dalys visiems sukelia nesaugumo jausmą. Galvojame – tokią vietą geriau aplenkti, tikimybė, kad joje nutiks kas nors blogo, yra nemaža. Prognozuojame remdamiesi savo patirtimi.Bet prognozuoti gali ne tik žmonės. Ar dirbtinis intelektas gali nuspėti, kur įvyks kitas nusikaltimas? Kokių duomenų tam reikia? Ir ar tinkamas miesto dizainas gali sumažinti nusikalstamumą mieste?Laidoje svečiuojasi KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Irina Matijošaitienė.

[\/]

2018-10-04
Vaizdajuosčių estetika ir turginiai treningai sėkmingai grįžę į madą. Instagrame galime akimirksniu pasendinti nuotrauką, o feisbukas primena apie įvykį, nutikusį vos prieš metus.Kodėl nostalgiją kuriame dirbtinai? Kaip internetas keičia tai, kaip mes atsimename? Kas išsaugos pirmuosius internetinius žmonių pėdsakus?Studijos svečias – Mantas Pelakauskas, „Faksimilo reklamos agentūra“ Facebook puslapio kūrėjas.

[\/]

2018-09-27
Ričardas – interneto senbūvis, prisidėjęs prie tinklo kūrimosi Lietuvoje. Visgi jis naudoja papildomas komunikacijos šifravimo priemones ir itin atsargiai žiūri į dalinimąsi asmenine informacija. Kaip toks elgesys siejasi su kiberpankams priskiriamu teiginiu „Information wants to be free?“.Laidos svečias – inžinierius informatikas Ričardas Pocius.

[\/]

2018-09-20
2 milijardų žmonių maisto racione galima rasti vabzdžių, tačiau vakaruose juos valgyti vis dar yra neįprasta. Bene vienintelėje vabzdžius fermoje Lietuvoje per parą gyvūnų pašarams užauginami 5 kilogramai vabzdžių. Ar būtų galima šiuos vabzdžius naudoti žmonių maistui? Ar vertėtų? Vabzdžių kaip valgio tendencija vis pranašaujama ir vis nukeliama. Gal ji neateis?Laidoje dalyvauja verslininkas, vabzdžių augintojas Domantas Tracevičius.

[\/]

2018-09-13
Straipsnio išspausdinimas prestižiniame žurnale mokslininkui yra didelis įvertinimas. Akademikai už straipsnius gauna atlygį. Bet ar tai nekuria paskatų straipsnius kurti greičiau ir atlaidžiau? Juk yra pasitaikę atvejų, kai mokslininkai metų metus sistemingai falsifikuodavo tyrimų rezultatus vardan pripažinimo.Kaip skiriasi mokslininkų konkurencija JAV ir Europoje? Ar prestižinėje akademinėje institucijoje gali įsidarbinti „per pažįstamus“? Kokių yra alternatyvių mokslininkų vertinimo būdų?Studijoje svečiuojasi mokslininkas, biochemikas Juozas Nainys. 

[\/]

2018-09-06
Greitas reagavimas, patikimumas ir skaitmeniniai įgūdžiai – tiek minimaliai reikia, norint dirbti virtualiu asistentu (VA). Tačiau rimtam darbui reikės gerokai daugiau. Kokias užduotis dažniausiai gauna VA? Kaip įkainoti savo darbą? Su kokiais iššūkiais susiduria pradedantieji?Studijoje – virtualia asistente dirbanti Miglė Kapoor.

[\/]

2018-06-28
Mom bloging arba Instagram moms vadinamas užsiėmimas atstovų turi ir Lietuvoje. Aistės ir jos šešiametės Ūlos kuriamame tinklaraštyje visi norintys gali stebėti mamos ir dukros nuotykius. Kaip nuspręsti, kada turiniu galima dalintis ir kada jis yra asmeniškas? Ar skaitytojų komentaras „noriu vaikų“ įkvepia? Ar Lietuvoje turime tinklaraštininkų tėčių?Laidos pašnekovės – tinklaraštininkė Aistė Jūrė ir jos dukrelė Ūla.Laidos partneris – „JUNG Vilnius“

[\/]

2018-06-21
Dobrynia Nikarovskaja (@Influjienca) „Instagram“ turi 17 tūkst. sekėjų. Plaukuotakojė, barzdota Influjienca dalijasi gyvenimo akimirkomis bei, kaip pridera tikrai influencerei, – reklamuoja įvairius produktus.Po peruku bei ironiška fikcine persona slepiasi jos kūrėjas, fotografas Algirdas Daumantas Ciūnys. Kodėl „Instagram“ išpopuliarėję žmonės kartais tampa nuviliančiai šabloniški? Ar socialiniame tinkle yra vietos autentiškumui?Pašnekovas – Algirdas Daumantas Ciūnys, Dobrynios Nikarovskajos personažo kūrėjas.Laidos „Skaitmeniniai horizontai“ partneris – „JUNG Vilnius“

[\/]

2018-06-14
Dar mokykloje kūręs programėles ir verslo planus, dabar Lukas Kaminskis kartu su bendraminčiais ruošia alternatyvą IT švietimui. Z kartos atstovų idėjos drąsios – paruošti personalizuotas mokymosi programas studentams ir moksleiviams.Kaip ir kodėl ateityje turėtų keistis tai, kaip mokoma IT įgūdžių? Ar galima formalųjį švietimą pakeisti viena programėle?Laidos svečias – Lukas Kaminskis – švietimo bendruomenės „Turing Society“ bendraįkūrėjas. „Laidą remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.“

[\/]

2018-06-07
Rohinjų pabėgėlių stovykla Bangladeše, iš oro bombarduojamas Jemenas ar nykstanti oazė Maroke – į tokias pasaulio vietas žiūrovus nukelia Viktorijos Mickutės kuriami 360° vaizdo reportažai.Kuveito sostinėje Dohoje gyvenanti žurnalistė kartu su kolegomis kuria tai, kas ateityje taps VR žurnalisto atmintine ir industrijos standartu. Kas sunkiausia kuriant 360° vaizdo istorijas? Kaip šios technologijos pakeis žurnalistiką?Pokalbio viešnia – Viktorija Mickutė, „Al Jazeera“ įtraukiančiųjų medijų studijos „ContrastVR“ prodiuserė.  „Laidą remia vaizdo stebėjimo sistemos HIKVISION. Išmanus žvilgsnis į verslo saugumą. Daugiau informacijos www.hikvision.lt.“

[\/]

2018-05-31
Atsuki vandens čiaupą, o iš jo niekas nebėga. Tokia lemtis dar visai neseniai grėsė 4 milijonams gyventojų Pietų Afrikos sostinėje Keiptaune. Metų pradžioje miesto valdžia paskelbė – artinasi „Day Zero“ – diena, kai įprastinės gėlo vandens atsargos visiškai pasibaigs.Kaip atrodo gyvenimas, kai per parą gali sunaudoti 50 litrų vandens? Kaip keiptauniečiai reaguoja į vandens krizę?Svečiuose – tris pavasario mėnesius Keiptaune gyvenęs Vytautas Ramanauskas.

[\/]

2018-05-24
Teisė būti užmirštam, teisė susipažinti su tvarkomais dokumentais ir juos perkelti – tai ir dar daugiau Europos Sąjungos piliečiams garantuoja Bendrasis Duomenų Apsaugos Reglamentas, kuriuo siekiama apsaugoti visus ES piliečius nuo privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimų. Informacijos apie tai, kaip šiam pokyčiui turi ruoštis verslai – gausu, tačiau ką įstatymas reiškia eiliniam Europiečiui, suprasti ne taip ir lengva.Svečiuose – teisininkas Karolis Sadauskas.

[\/]

2018-05-17
Iki 1000 lietuviškų svetainių yra užkrėstos kenkėjiškomis programomis ar virusais. Apsilankius vienose iš jų, jūsų kompiuterio ventiliatorius pradės garsiau ūžti – greičiausiai jau išgaunate kriptovaliutas programišiams. Kitos apgaudinėdamos siūlys prizus ir prašys prisijungimo prie jūsų banko.Internetinio saugumo ir įsilaužimų analitikas Darius Povilaitis laisvalaikiu tiria užkrėstas lietuviškas svetaines ir visa tai aprašo savo tinklaraštyje. Kartu su juo pakalbėsime apie konkrečius užkrėstų svetainių pavyzdžius ir apžvelgsime tokių atakų tendencijas.

[\/]

2018-05-10
Prieš ketverius metus pasaulį išvydo kompiuterinis kortų žaidimas „Hearthstone“. Šių metų pasaulinių žaidimo varžybų prizas – milijonas JAV dolerių.Džiugas yra profesionalus žaidėjas. Du kartus laimėjęs Lietuvos čempionatą, jis dabar atstovauja e-sporto komandai, keliauja po pasaulį dalyvaudamas turnyruose ir siekia čempiono titulo.Žvilgsnis į neįprastą profesiją – pokalbyje su Džiugu Martinkėnu, žaidybiniu slapyvardžiu „S8ris“.

[\/]

2018-05-03
Kinijos technologijų rinka yra išskirtinė. 730 milijonų išmaniųjų telefonų naudotojų duomenis gali stebėti valdžia, o vaizdo atpažinimo technologijos leidžia sekti žmones ne tik internete. Kinijoje šiuo metu planuojama socialinio kredito sistema, siekianti įvairiapusiškai įvertinti pilietį triženklinėje balų skalėje.Pašnekovas - programuotojas ir dizaineris Jonas Lekevičius.

[\/]

2018-04-26
Algoritmai yra daugelio naujų technologijų pragrindas. Tačiau nedaugelis žino kaip jie veikia, kokiais parametrais remdamiesi priima vienus ar kitus sprendimus. Ar algoritmai būna šališki? Kaip reiktų juos reguliuoti?Pokalbio svečias – Šarūnas Chomentauskas, automatizuotos analizės įmonės „Exacaster“ vadovas.

[\/]

2018-04-19
Akių mikrochirurgas Paulius Rudalavičius jau devynerius metus periodiškai keliauja į Afrikos miestus ir gydo vietinių žmonių regėjimą. Nors medicininė įranga nuolat tobulėja, tolimuose kraštuose ji kartais gali būti bejėgė. Kaip išgydyti pasaulį nuo neregystės? Ar tai – technologinės pažangos klausimas?Svečias – akių mikrochirurgas Paulius Rudalavičius.

[\/]

2018-04-12
Keli vaizdo įrašai svetainėje „Youtube“ vlogeriui Paul de Miko atnešė dešimt tūkstančių sekėjų. Nekokybiškas reklamas kandžiai pašiepiančiam Pauliui tai galėtų būti puiki vlogerio karjeros pradžia. Ar toks ir buvo jo planas? Kaip gimsta humoristiniai vaizdo įrašai? Kaip balansuoti tarp kritikos ir tyčiojimosi?Pašnekovas – Paulius Mikolaitis, geriau žinomas kaip vlogeris Paul de Miko.

[\/]

2018-04-05
Pastaruoju metu apie kvantinius kompiuterius kalbama daugiau, kadangi didžiosios technologijų įmonės imasi aktyviau konkuruoti, kuri pagamins galingesnį kvantinį kompiuterį su daugiau kubitų. Kokias problemas kvantiniai kompiuteriai galės išspręsti ateityje? Ar turėsime tokius kompiuterius kiekvienuose namuose?Pašnekovas – fizikas Audrius Alkauskas.

[\/]

2018-03-29
Įmonė„Cambridge Analytica“ kaltinama nelegaliai pasisavinusi milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis ir panaudojusi juos optimizuojant politinių rinkimų reklaminės kampanijas. Įmonės taikyti eksperimentinės psichologijos metodai skaitmeninės rinkodaros ekspertus nustebino mažiau nei kitus. Kokias taktikas naudojo „Cambridge Analytica“, siekdama pakeisti žmonių nuomonę?Pašnekovas – Tomas Nemura, skaitmeninės rinkodaros ekspertas.

[\/]

2018-03-22
Kosmosą užkariauti norinčios kompanijos kausto dėmesį pažadais išsiųsti žmogų į Marsą. Žavi fantastika ir viešieji ryšiai persipina su realiais moksliniais laimėjimais, todėl įsivaizduoti, kaip tokia kelionė atrodytų iš tikrųjų, nėra lengva. Pamėginkime.Pašnekovas – astrofizikas, fantastikos mėgėjas Kastytis Zubovas.

[\/]

2018-03-15
Dirbti mėgstamą darbą keliaujant. Kada nori ir iš kur nori. Svarbu tik, kad būtų internetas. Toks (idealiu atveju) yra skaitmeninio klajoklio gyvenimas.Ką būtina žinoti savo karjerą susiejus su tokiu gyvenimo būdu? Apie tai – pokalbis su interneto verslininku, tinklaraštininku Augustinu Žemaičiu.

[\/]

2018-03-08
Kas kaip moka, tas taip ICO! Pastaruoju metu verslai skuba pasinaudoti viešojo kriptovaliutų siūlymo (angl. ICO) bumu ir tokiu būdu pritraukti investicijų. Per praėjusius metus ICO rinka padidėjo šimtą kartų, kasdien girdimos istorijos apie surinktus milijonus eurų ir stambias apgaules. Kas yra ICO ir kaip jie veikia?Pašnekovas – Dmitrij Radin, kriptotechnologijų evangelistas.

[\/]

2018-03-01
Parduoti tūkstančius prekių, kurių pats iš tiesų net neturi – tai ne problema vadinamiesiems „dropshiperiams“, užsiimantiems trikampe prekyba internetu. Pradėti užsiimti pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjančiu „dropshipinimo“ itin paprasta. Tačiau iš to gyvena tikrai nedaugelis. Kaip veikia „dropshipintojų“ verslas ir kas jame sunkiausia?Studijoje – Indrė Prichockaitė, užsiimanti trikampe prekyba.

[\/]

2018-02-15
Kasdien pažinčių programėlėje „Tinder“ į bendrą pokalbio langą sujungiami maždaug dvidešimt šeši milijonai žmonių. „Svaipinimas“, „tinderinimas“ bei „mečinimas“ jau yra kasdieniai skaitmeninės kartos santykius apibūdinantys žodžiai.Laidoje – apie keistas, gąsdinančias bei įkvepiančias „Tinderio“ pasimatymo istorijas.Pašnekovė – Liauda Misevičiūtė, aktyvi „Tinderio“ naudotoja.

[\/]

2018-02-08
Ar kada nors lankėtės tamsiajame internete? Anonimiškumą internete garantuojantis tinklas „Tor“ leidžia tai padaryti.„Tor“ tinklu naudojasi visi – vyriausybės, nusikaltėliai, persekiojami žurnalistai ir – vis dažniau – paprasti žmonės. Kaip šis tinklas atsirado? Kur internete brėžti ribą tarp anonimiškumo ir saugumo?Laidos svečias – programuotojas Kostas Jakeliūnas.

[\/]

2018-02-01
Jei internetu siunčiate informaciją, ji dubliuojasi – po kopiją turi ir siuntėjas ir gavėjas. Todėl sudėtinga dalintis verte, pvz. pinigais. Tačiau jei pavyktų technologiškai užtikrinti originalios informacijos perdavimą, tokie tarpininkai kaip bankai nebeturėtų ką veikti – pinigus siųstume tiesiai vienas kitam. Taip pavyktų įgyvendinti sudėtingą, futuristinę idėją – vertės internetą.Pašnekovas – blockchain technologijų konsultantas Vytautas Kašėta.

[\/]

2018-01-25
Ekvadorietis Fabianas Sanchezas ir filipinietė Rofa Kačinskienė (It'sRofa) gyvena Lietuvoje. Jie abu yra vadinamieji vlogeriai, svetainėje „Youtube“ besidalinantys savo kurtais vaizdo įrašais apie gyvenimą čia. Kaip atrodo „jotuberio“ karjera? Kaip į drąsiai savo nuomonę reiškiančius užsieniečius reaguoja lietuviai? Ar pastarieji realiame pasaulyje ir internete elgiasi taip pat?

[\/]

2018-01-18
Vos peržiūrėjus vaizdo įrašą jis pranyksta. Nėra jokių patiktukų ir širdučių, niekas nežino, kiek žmonių matė tavo nuotrauką. Taip atrodo paauglių itin mėgiama nuotraukų ir vaizdo įrašų dalinimosi programėlė, kuria kasdien naudojasi 180 milijonų žmonių. Kuo ji ypatinga, kokios svarbiausios funkcijos, kuo skiriasi nuo „Instagram“ bei „Facebook“? Ką joje veikia paaugliai?Studijoje svečiuojasi įmonės Socialus Marketingas meno vadovas Matas Grecevičius, bei moksleivė, žinoma vlogerė, socialinių tinklų persona Vikė Malašauskaitė.

[\/]

2018-01-11
Jums skambina draugas ir sako: „įsijunk televizorių, pažiūrėk kas darosi. Greitai atvažiuok“. Nuvykstate prie televizijos bokšto, čia važinėja tankai, visur chaosas. Kaip žurnalistas turite pasirinkti – ar padėsite aplinkiniams, ar įamžinsite svarbų įvykį? Į tokią fikciją nukels tuoj pasirodysianti virtualios realybės patirtis – žaidimas. Ar tai geras būdas prisiminti mūsų istoriją?Pašnekovai – virtualios patirties režisierius Andrius Lekavičius ir prodiuseris Bartošas Polonski.

[\/]

2018-01-04
Dažnai mėgstame pasigirti mūsų šalies interneto greičiu. Tačiau ar galime pasigirti ir žmonių kompiuteriniais įgūdžiais? Ko išmokti siekia dieninius kompiuterių kursus lankantys žmonės? Kas jiems sunkiausia?Laidoje diskutuoja bibliotekininkė Karolina Šutova ir asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

[\/]

2017-12-19
Vienos kriptovaliutos žada anonimiškumą ir decentralizaciją, kitos – greitesnį daiktų internetą ar patogiausią naudojimą. Ar chaotiška kriptovaliutų konkurencija gali būti konstruktyvi? Kaip gyvenimas su kriptovaliutomis atrodys ateityje? Studijoje svečiuojasi investuotojas Ilja Laurs.

[\/]

2017-12-12
Elektroencefalografas, akių judesius sekantys ar galvanines odos reakcijas tiriantys prietaisai anksčiau buvo griozdiški, o dabar jie yra ausinių ar TV pultelio dydžio. Kam ir kaip tokie jutikliai pritaikomi? Kaip jie pakeis rinkodarą, virtualią realybę, išmanius įrenginius?Pašnekovė – Kamilė Jokūbaitė, įmonės „True Insight Lab“ vadovė.Nuotrauką išanalizavo vizualinio dėmesio nuspėjimo programa.

[\/]

2017-12-05
Kuo skiriasi virtuali ir papildytoji realybės? Kam jos bus panaudojamos ateityje? Ir kaip į jas kelsimės – per telefoną, įprastus akinius ar galingus, prie kompiuterio jungiamus VR akinius?Laidos svečias – Audrius Zujus, Baltijos pažangių technologijų instituto technikos direktorius, buvęs skaitmeninių tendencijų analitikas.

[\/]

2017-11-28
Socialinis tinklas „Reddit“ yra aštuntas populiariausias interneto puslapis internete, tačiau Lietuvoje juo naudojasi tik saujelė vartotojų. Kuo ypatingas šis socialinis tinklas? Kokiomis įdomiausiomis ir keisčiausiomis temomis jame bendrauja internautai?Pokalbis su aktyviu „Reddit“ bendruomenės nariu Serkanu Saylik.

[\/]

2017-11-21
Komerciniai dronai naudojami vis įvairesnėse srityse – kokie yra patys įdomiausi jų pritaikymo būdai? Iš vienos didžiausių dronų parodų ką tik grįžęs dronų entuziastas Paulius pasidalins įspūdžiais ir papasakos, ko trūksta, kad dronų varžybos taptų populiaria sporto šaka.

[\/]

2017-11-14
Internete duomenų kiekis ne tik didėja – juos analizuoti galima vis paprasčiau ir lengviau. Aiškiausiai tai matosi pažvelgus į interneto reklamą, kuri vartotojų poreikius kartais nuspėja geriau nei jie patys. Kokias galias ateityje įgis valdantys didelius duomenų kiekius? Kaip apsisaugoti nuo pavojų?Laidos svečias – duomenų mokslininkas Egidijus Pilypas.

[\/]

2017-11-07
Naršyklė, paskyra, atmintukas – tai žodžiai, prie kurių jau esame pripratę. Tuo tarpu, ką daro vaizduoklis ar skaitlys, įsivaizduoti sunku. Kodėl vieni informacinių technologijų terminai visuomenėje vietos neranda, o kiti prigyja lengvai?Pokalbis su Valentina Dagiene, Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisijos pirmininke.

[\/]

2017-10-31
Daugiau nei du milijonai žmonių visame pasaulyje užsiima vadinamuoju streaminimu – internetu gyvai transliuoja, kaip žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kai kurie iš jų sugebėjo tai paversti savo pragyvenimo šaltiniu.Vienas tokių – profesionalus srautinio vaizdo žaidimų siuntėjas Pavelas Timofejevas, slapyvardžiu Sponsorius.

[\/]

2017-10-24
Japonijoje kuriami pažangiausi robotai humanoidai stebina, o kartais ir gąsdina savo panašumu į žmogų.Visame pasaulyje garsaus robotų kūrėjo – menininko Hiroši Ishiguro vadovaujamoje laboratorijoje kuriami patys pažangiausi humanoidai, geminoidai ir kiti robotai, didžiajai daliai žmonių matyti tik nuotraukose ar kino filmuose, o robotų kūrėjas ir entuziastas Linas Aidokas matė juos iš arti.

[\/]

2017-10-17
Internetinai memai seniai nebėra vien anekdotiški paveikslėliai. Pastaraisiais metais pasaulyje nutiko bent keli incidentai, per kuriuos memai tapo pagrindine internautų susikalbėjimo forma.Ar memai tampa mūsų kultūros dalimi?Studijoje – kultūros istorikė ir antropologė Rūta Binkytė-Sadauskienė ir komunikacijos specialistė Kotryna Dzikaraitė.

[\/]

2017-10-10
Norint prisidėti prie mokslo laimėjimų, nebūtina būti mokslininku. Galaktikų nuotraukų klasifikavimas, kosmoso dulkių atpažinimas ar pelių smegenų kraujagyslių žymėjimas – visa tai yra piliečių mokslas, nereikalaujantis akademinių laipsnių. Kaip ir kur galima prisidėti? Kokie yra įdomiausi piliečių mokslo pavyzdžiai?Pašnekovė – Eglė Marija Ramanauskaitė, piliečių mokslo koordinatorė Žmonių Kompiuterijos institute. 

[\/]

2017-10-03
Dalyvaudami tarptautiniame duomenų mokslo konkurse lietuviai išmokė dirbtinį intelektą atpažinti skirtingas žuvų rūšis ir gimdos kaklelio vėžį. Toliau planuose – daktarų darbo palengvinimas naudojant vaizdų atpažinimą. Kokias medicinines problemas gali padėti išspręsti dirbtinio intelekto sprendimai? Ar dar ilgai teks laukti?Laidos svečiai – Darius Barušauskas ir Jogundas Armaitis, dirbtinį intelektą medicininiams vaizdams taikančios įmonės įkūrėjai.

[\/]

2017-09-26
Filmuojančių, rašančių ar kitaip apie save pasakojančių jaunų žmonių dabar daugiau nei bet kada. Dalis jų - vadinamieji „influenceriai“ – atpažįstami bendraamžių ir darantys jiems stiprų poveikį. Ar jie jaučiasi atsakingi už savo įtaką? Kaip ją galima panaudoti geriems tikslams?Pokalbis su Dariumi Kniukšta, gerai žinomu Youtube turinio kūrėju.

[\/]

2017-09-19
Anksčiau kameros tik perduodavo matomą vaizdą, o dabar jos gali automatiškai atpažinti objektus ir priimti reikiamus sprendimus. Kaip veikia tokia technologija ir kam ji naudojama?Pokalbis su informacinių technologijų ekspertu Mindaugu Eglinsku.  

[\/]

2017-09-12
Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 800 kriptovaliutų. Populiariausios jų – bitkoino – vertė per šiuos metus jau padidėjo keturis kartus. Kas nulėmė tokį populiarumą? Ar saugu bitkoinus pirkti, parduoti bei mainyti?Laidos svečias – įmonės „CoinGate” technikos direktorius Rytis Bieliauskas. 

[\/]

2017-09-05
Profesorius Laimutis Telksnys prieš 50 metų išpranašavo interneto tinklą, išmaniuosius telefonus ir bendravimą su kompiuteriu šnekantis. Tačiau pokalbis su lietuviškai kalbančiu kompiuteriu iki šiol skamba kaip fantazija. Kodėl taip sudėtinga mūsų kalbos išmokyti kompiuterio programas?Pokalbis su  Interneto plėtros Lietuvoje pradininku, profesoriumi Laimučiu Telksniu.

[\/]

2017-08-29
„DeoNade“ besivadinantis „Youtube“ kanalas gerai žinomas tarp „League of Legends“ gerbėjų – čia galima išvysti geriausius populiariojo žaidimo turnyrų momentus. Nedaug kam žinoma, kad beveik šimtą milijonų kartų peržiūrėtus video įrašus sukūręs „DeoNade“ iš tiesų yra vaikinas iš Raseinių. Kokios yra jo vaizdo įrašų populiarumo priežastys? Ar kompiuterinių žaidimų video montažas – perspektyvi karjera? Studijoje svečiuojasi „Youtube“ turinio kūrėjas Dominykas Jukilaitis.

[\/]

2017-08-22
„Blockchain“ technologija, kadaise leidusi atsirasti kriptovaliutoms, atveria galimybes blokų grandinės principus taikyti pačiose įvairiausiose srityse. Kokie yra pagrindiniai šios technologijos veikimo principai ir kurias industrijas ji paveiks pirmiausia?Pokalbis su IT specialistu Audriumi Ramoška.

[\/]

2017-08-15
Robotų varžybos gali būti ne tik įdomi sporto šaka, bet ir puiki bendradarbiavimo mokykla. Tuo įsitikino JAV robotų varžybose garbingą 21 vietą užėmusi Lietuvos komanda. Kokius įgūdžius iš varžybų parsivežė moksleiviai?  Pokalbis su Robotikos mokyklos vadovu Pauliumi Briedžiu.

[\/]

2017-08-08
Technologijų naujovės visuomet žada daug, tačiau kurios iš jų taps kasdienybe, atspėti itin sunku. Kodėl vienos technologijos išpopuliarėja, o kitos – ne? Kokie būna technologijų tendencijų ciklai ir kaip juos atpažinti? Pokalbis su tinklaraščio apie technologijų tendencijas kūrėju Andriumi Grigorjevu.

[\/]

2017-08-01
Kompiuterinių žaidimų varžybos mūsų šalyje populiarūs, žaidėjų, vadinamųjų geimerių, taip pat netrūksta, o pasaulinėje praktikoje gerai apmokami profesionalai nebėra naujiena. Tačiau kibernetinį sportą vis dar lydi gajūs mitai ir stereotipai, demotyvuojantys jaunesniąją kartą siekti savo tikslų elektroninėse varžybose. Kas trukdo joms tapti visaverte sporto dalimi?Pokalbis su kompiuterinių žaidimų kritiku, žaidimų kultūros parodos „GameOn“ organizatoriumi Artūru Rumiancevu.

[\/]

2017-07-25
Tikriausiai kiekvienam iš mūsų teko internetinėje parduotuvėje išvysti žinutę: „Labas, aš Andrius (Darius, Aistė...), kuo galiu padėti?“. Sveikiname, jus užkalbino pokalbio robotas. Vadinamieji chatbotai užimą vis svarbesnę vietą bendraujant internete ir sugeba ne tik atsakyti į klausimus, bet ir derėtis, flirtuoti ar… įžeisti. Kaip evoliucionuoja viena svarbiausių šių metų interneto technologijų? Kokie yra netikėčiausi pokalbių robotų pritaikymo pavyzdžiai?Pokalbis su chatbotus kuriančios įmonės vadovu Simonu Žilinsku.

[\/]

2017-07-18
Kompiuterio mokymasis (angl. machine learning) – tai dirbtinio intelekto sritis, elektroniniame pašte sauganti nuo reklaminių laiškų, padedanti parinkti dainas platformoje „Spotify“ ar atpažįstanti žmones socialinio tinklo „Facebook“ nuotraukose. Ši technologija naudojama ir kasdienybėje, ir didžiųjų kompanijų veikloje, tačiau lietuviško jos termino dar nerasite žodyne. Vis dėlto sunku rasti industrijos sritį, kuriai ši technologija negrasintų revoliucija. Laidos svečias – duomenų mokslininkas Tadas Šubonis.

[\/]

2017-07-11
Vartiklis internete sėkmingai veikia nuo 1996-ųjų, o informatikas Jonas Skendelis nuo to laiko prisidėjo ir skatino lietuviškų simbolių vartojimą informacinių technologijų srityje, kūrė lietuvių kalbos rašymo tikrinimo, skiemenavimo priemones.Kaip atrodė internetas 1996-taisiais? Kaip tuo metu atrodė turinio publikavimas internete? Kaip atrodė interneto bendruomenė? Ar lietuvių kalba internete yra visavertė, su visomis reikiamomis internetinėmis priemonėmis? Ar neuronines sistemas naudojantys kompiuteriai sugebės suprasti lietuvių kalbą?Laidos svečias – informatikas, kompiuterinių programų ir vieno seniausio elektroninio leidinio Lietuvoje vartiklis.lt kūrėjas Jonas Skendelis.

[\/]

2017-07-04
Pirmojoje „Skaitmeninių horizontų“ laidoje kalbamės apie gerus blogus bei verslo ir saviraiškos santykį tinklaraštininkų gyvenime.Svečiuose – vienintelės Lietuvoje kūrybinės blogerių studijos „Geri Blogai“ kūrėjos Ugnė Ugenskaitė bei Viktorija Povilienė. Kas bendra geriems blogeriams? Kas jiems dažniausiai pakiša koją? Kas tinklaraštininkams svarbiau – individuali patirtis ar nuoseklus rašymo planas?  

Atgal