Atgal

dienos-klausimas

[\/]

2021-05-11
Lietuvoje verda politinės aistros, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų taryboje (EVT) – prezidentas ar premjerė. Konservatoriai kaltina prezidentą G. Nausėdą uzurpavus Lietuvos atstovavimą EVT, kurioje neretai sprendžiami Vyriausybės kompetencijos klausimai. Prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė-Liauškienė kaltina konservatorius antivalstybine veikla.Antroji laidos tema: ar reikėtų nuo COVID-19 infekcijos skiepyti vaikus?Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Virgis Valentinavičius, šešėlinės valstiečių Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys, europarlamentaras  Andrius Kubilius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto gyvybės mokslų profesorė Aurelija Žvirblienė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-05-10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė šiuo metu dirba nuotoliniu būdu iš Ispanijos. Ji taip darbuosis mėnesį.„Ji išvažiavusi ne atostogauti, o toliau dirbti“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas. Jis taip pat teigė, kad šiuo metu visa ministerija dirba nuotoliniu būdu.Antra tema: ar politikai turėtų atsižvelgti į daugumos nuomonę?Diskutuoja: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo narys Algirdas Sysas, Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, ISM universiteto docentė, vadovų studijų direktorė Audronė Nakrošienė, Seimo narys Kęstutis Masiulis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-05-07
Kelmės ir Alytaus krašto bendruomenės kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus nerimaudamos, kad planuojami jų krašte vėjo jėgainių parkai pakenks kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms ir ten esančiai gyvajai gamtai. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nacionalinis interesas daugiau energijos pasigaminti patiems, o nuomonės dėl poveikio kraštovaizdžiui yra subjektyvios.Antra tema: kodėl bruzda medikai?Diskutuoja visuomeninės organizacijos „Auganti Kelmė" direktorė Jolita Koryznienė, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, archeologė Birutė Lisauskaitė, aplinkos ministras Simonas Getvilas, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Jurgita Sejonienė, gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-05-06
Nepaisant kritikos dėl diskriminacijos ir bendro Europos sertifikato, Vyriausybė įvedė galimybių pasą, pagal kurį nuo gegužės 24-osios imunitetą dėl skiepų ar persirgimo arba 24 valandų galiojimo neigiamą testo rezultatą turintieji, turės daugiau galimybių dalyvauti renginiuose, šventėse, lankytis viešojo maitinimo įstaigų viduje. Naktiniai klubai veikti vis dar negalės.Antroji laidos tema: kaip vyks masinė vakcinacija? Ji prasidės nuo gegužės 31 dienos, Bendrą registracijos sistemą žadama paleisti nuo gegužės 17-osios.vBNS gautais duomenimis, nuo gegužės 10 planuojama visoje šalyje leisti skiepytis 55-erių ir vyresniems, nuo gegužės 17-osios – 45-erių ir vyresniems, nuo gegužės 24-osios – 35-erių ir vyresniems žmonėms.Diskutuoja duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, filosofė, publicistė Nida Vasiliauskaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-05-05
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis. Nuotoliniu būdu bus fiksuojamas visų transporto priemonių – lengvųjų ir sunkiųjų automobilių, viešojo transporto – išmetamų teršalų (azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių) kiekis. Tai leis nustatyti labiausiai teršiančius automobilius ir potencialius manipuliavimo taršos kontrole atvejus.Diskutuoja Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas Paulius Žvirblis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė, įmonių gruės „Elinta“ steigėjas dr. Vytautas Jokužis.Antroji laidos tema: ar Tūkstantmečio mokyklų vizija nepadidins atskirties tarp gerų ir blogų mokyklų? Kodėl reikia uždaryti mažas mokyklas kaimuose? Laidoje kalbėsimės su švietimo, mokslo ir sporto ministre prof. Jurgita Šiugždiniene, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi ir žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriumi Gintaru Sarafinu.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-05-04
Jeigu Europos Sąjungos imuniteto pasas ims veikti jau birželį, nėra tikslo skubinti lietuvišką jo atitikmenį, o šias lėšas verčiau investuoti į pagalbą verslui, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Galimybių paso įvedimo iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako jaučianti Vyriausybės ir premjerės Ingridos Šimonytės palaikymą idėjai ir tikisi jai galutinio pritarimo. Premjerė galutinį sprendimą žada trečiadienį.Diskutuoja Seimo narys Andrius Bagdonas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.Antroji laidos tema: Indijoje didžiuliu greičiu plinta Covid-19 virusas, nepaisant kad ši šalis didžiausia vakcinų gamintoja ji sugebėjo paskiepyti tik keletą procentų populiacijos. Kas vyksta Indijoje ir kas nulėmė tokį staigų situacijos pablogėjimą? Apie tai pokalbis su Indijoje gyvenančia Daumante Desai.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-05-03
Per pandemiją gerokai padidėjo skaičius žmonių problemiškai naudojančių internetą. Internete praleidžiamo laiko dalis taip pat ženkliai išaugo. Kokias tai turi pasekmes mūsų smegenims? Kaip keičia mūsų mintis ir elgesį?Antroji laidos tema: kaip vertinti Abiejų Tautų Respublikos Konstituciją, kurios jubiliejų minime? Koks tai buvo dokumentas? Kokią valstybės viziją jis įtvirtino?Diskutuoja psichologas Edvardas Šidlauskas, Skaitmeninės etikos centro įkūrėja Rasa Jauniškienė, Tėvų forumo atstovė Jolanta Lipkevičienė, Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė-Jasiulionė, VU istorikas, profesorius  Alfredas Bumblauskas, istorikas, mokytojas Mindaugas Nefas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-30
Didesnė dalis gyventojų nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo, rodo prezidentūros užsakymu atlikta apklausa, kurią skelbia portalas Delfi. Konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.54,8 proc. apklaustųjų kategoriškai nepritaria, kad Seimas priimtų tos pačios lyties civilines teises išplečiantį Partnerystės įstatymą. Dar 15,5 proc. žmonių atsakė „greičiau tam nepritariantys". Šiam įstatymui pritaria arba „greičiau pritaria" 19,5 proc. apklausos dalyvių. Diskutuoja: Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Paulius Saudargas, Seimo vicepirmininkas, Jūratė Juškaitė, žmogaus teisių centro atstovė, Vytis Turonis, teisininkas. Antroji laidos tema: Ką parodė 100-as D.Baideno darbo dienų? Kodėl Amerikos prezidentas vadinamas „nuobodžiuoju"? Pasakoja Rimvydas Baltaduonis, Niujorke gyvenantis Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas ir  Arūnas Pemkus, viešųjų ryšių ekspertas.   Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-29
Seime siūlomos darbo kodekso pataisos, pagal kurias darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalėtų būti mokamos pavedimu į darbuotojo sąskaitą. Teigiama, kad tai mažintų šešėlį ir skaidrintų atskiras verslo šakas, kuriose naudojamos didelės grynųjų pinigų sumos. „Atsižvelgiant į neraminančias tendencijas dėl žmonių išnaudojimo ir galimai didelės apimties šešėlinę veiklą transporto sektoriuje Biudžeto ir finansų komitete siūlysime inicijuoti įstatymų pataisas, kad darbo užmokestis būtų mokamas tik pavedimu“, – sako komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.Lietuvos smulkiuosius verslininkus vienijančios asociacijos vadovė Dalia Matukienė šiam pasiūlymui nepritaria, sakydama, kad tai bankų protegavimas, kuris palies daug pensininkų ir dirbančiųjų regionuose.Laidoje dalyvauja smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė Dalia Matukienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ekonomistas Raimondas Kuodis, Lietuvos mažųjų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.Antroji laidos tema: Ką atskleidžia tyrimai apie GRU agentų sprogdinimus Čekijoje ir Bulgarijoje 2014-aisiais? Pasakoja Lukas Andriukaitis, Atlanto tarybos bendradarbis.   Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-28
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad dėl blogos epidemiologinės situacijos Vilniuje šio miesto vakcinacijos centrams nusprendė skirti 46 tūkst. 512 vakcinos dozių. Dalis šio kiekio – 19,8 tūkst. dozių – anksčiau buvo numatytos skirti kitoms savivaldybėms. Jų merai neslepia nepasitenkinimo. „Šiaulių mieste taip pat gyvena Žmonės! Jie yra tokie pat, kaip ir Vilniuje! Ačiū!“ – sprendimu piktinosi miesto meras Artūras Visockas.Sostinės meras Remigijus Šimašius sako, kad būdas, kaip sostinei skirta papildomų vakcinų, nepriimtinas.Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad toks žingsnis buvo neišvengiamas. Jos teigimu, epidemiologinė situacija Vilniuje yra labai suprastėjusi, dėl to būtina sutelkti didesnius vakcinų kiekius būtent sostinei.Laidos pašnekovai: Živilė Simonaitytė, sveikatos apsaugos viceministrė, Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, Jūratė Damulytė, BNS žurnalistė, Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-27
Šią savaitę Vyriausybė spręs dėl 5-11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas. Tai turėtų vykti kartu su testavimu. Tačiau kai kurie merai sako, kad savivaldybės nepajėgios testuoti tokio didelio skaičiaus žmonių, o kai kurie tėvai protestuoja dėl privalomo vaikų testavimo.Diskutuoja Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo atstovas, Jonė Kučinskaitė, žurnalo „Reitingai“ žurnalistė, Artūras Visockas, Šiaulių miesto meras, Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė.Antroji laidos tema: kas sukėlė COVID-19 krizę Indijoje? Komentuoja Lietuvos ambasadorius Delyje Julius Pranevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-26
Gegužės 15 d. Vilniuje, Vingio parke, vyksiantis šeimų gynimo maršas jau dabar kelia aistras viešojoje erdvėje. Jo organizatoriai kritikuojami dėl neapykantos kalbos, planuojamo susibūrimo pandemijos metu ar homofobinių nuostatų. Ko siekia šeimų gynimo maršo organizatoriai, į ką jis nukreiptas ir kodėl renginys sukėlė kelia tokias aistras viešojoje erdvėje?Antroji laidos tema – kodėl krenta pasitikėjimas žiniasklaida?Laidoje dalyvauja: šeimų sąjūdžio iniciatorius Arvydas Daunys, portalo „15 min“ žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė, VDU politologas Andrius Švarplys.Antroje laidos dalyje – Transparency International Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Vilmorus vadovas dr. Vladas Gaidys. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-23
Imunitetą nuo COVID-19 turintys žmonės gali rinktis grupėmis po 10, rengti šventes, dalyvauti ekskursijose. Jiems numatyta galimybė aplankyti globos įstaigose ir ligoninėse esančius artimuosius.Imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Laisvesnes sąlygas galės turėti asmenys, persirgę COVID-19 liga, kai diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų. Taip pat paskiepyti nuo COVID-19 pagal skiepijimo schemą.Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pateks konkrečius siūlymus, kaip būtų organizuojamas galimybių paso norinčių gyventojų testavimas dėl koronaviruso, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Antroji laidos tema: ar reikėtų aplinkos šiukšlintojams taikyti automobilio konfiskavimą?Laidoje dalyvauja: VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žukauskas, Seimo narys Gintautas Paluckas, psichologas Paulius Skruibis, Seimo aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, Seimo narys Kęstutis Mažeika. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-22
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas džiaugiasi, kad Lietuva pagal suvartotą alkoholį jau nebe čempionė pasaulyje.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako mananti, kad artimiausiu metu Seime turėtų būti pateiktas pataisų paketas dėl, anot jos, perteklinių alkoholio ribojimų atšaukimo. Svarstoma apie reklamos, amžiaus cenzo ar prekybos laiko ribojimų švelninimą.Antroji laidos tema: ką pakeis privaloma kodų sistema parduodamiems automobiliams?Diskutuoja Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Antanas Matulas ir Aurelijus Veryga, Regitros generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento atstovas Rolandas Puncevičius.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-21
Europos Žaliojoje knygoje apie senėjimą modeliuojama, kad darbingo amžiaus trukmė Lietuvoje galėtų didėti iki 72 metų. Dėl įtampos socialinėje sistemoje, kuomet mažėja gyventojų skaičius ir didėja pagyvenusių žmonių skaičius šalims yra teikiamos rekomendacijos.Šiuo atveju kalbama apie darbingo amžiaus ilginimą, neina kalba apie pensinį amžių, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Šiuo metu pensinis amžius vyrams – 64 metai ir 2 mėnesiai, moterims – 63 metai ir 4 mėnesiai. Pensinis amžiaus kasmet ilginamas, 2026 metais jis turėtų pasiekti 65 metus.Kiek tvari mūsų socialinė sistema ir ką daryti su darbingu amžiumi? Kodėl šiandien vyresniems sunku susirasti darbą?Diskutuoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė Agnė Kazlauskaitė, Makso Planko instituto Vokietijoje demografas Domantas Jasilionis, Vilniaus universiteto ekonomistas Raimondas Kuodis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Kęstutis Petrikonis ir sporto žurnalistas Aurimas Budraitis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-20
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai ir yra įmanomi tik pakeitus pagrindinį šalies teisės aktą. Seime priimti Konstitucijos pataisą būtina, kad už jas dukart balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Vis dėlto, teismas nusprendė, jog dabar išrinkti merai turėtų pabaigti savo kadenciją ir nutarimas įsigaliotų 2023 metų gegužės 3 dieną, t.y. būtų taikomas tik naujiems rinkimams.Antroji tema: ar rūkyti vis dar madinga ir ką atskleidžia rūkymo tendencijos Lietuvoje?Diskutuoja Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius, Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-19
Nors epidemiologinė situacija negerėja, nuo pirmadienio darbą Lietuvoje gali atnaujinti prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės, kino teatrai, teatrai, koncertų salės, leidžiami nedideli renginiai.Pagal Vyriausybės priimtą sprendimą, prekybos centruose veikiančios parduotuvės galės dirbti tik šiokiadieniais, savaitgaliais jų veikla draudžiama. Turgaviečių atstovai skundžiasi, kad jie kol kas negalės dirbti.Antroji laidos tema: kas vyksta Čekijoje, iš kurios išprašyti net 18 rusų diplomatų? Kas stovi už ginklų sandėlio susprogdinimo 2014 metais ir kokie Rusijos interesai Čekijoje? Pokalbis iš Prahos su Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininku Tomu Krasausku.Diskutuoja prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas, Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas, Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Tomas Krasauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-16
„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad būstų pardavimų tendencijos Vilniuje jam kelia nerimą. Būsto pardavimo augimas siekia 70 proc., lyginant 2021 m. pirmąjį ketvirtį su 2020 m. pirmu ketvirčiu.Kovą SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad  66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 4 proc. mano, kad būstas pigs, 14 proc. nesitiki pokyčių, o likę 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.Pirmo karantino metu 19 proc. apklaustųjų manė, kad būstas brangs.Balandžio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso duomenimis, bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,2 proc.Antroji tema: JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė sankcijų Rusijai, tačiau sakė, kad abiem šalims „dabar laikas deeskaluoti“.Sankcijas argumentuoja tuo, kad Maskva ėmėsi priešiškų veiksmų JAV atžvilgiu. Kiek prie to prisidėjo nerami situacija Ukrainos pasienyje?Pašnekovai: bendrovės „Capital“ partneris, nekilnojamojo turto ekspertas Mantas Mikočiūnas, „Luminor“ būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-15
Vakar Vyriausybė nutarė, kad reikia judėti link vadinamojo galimybių paso koncepcijos kūrimo ir, galiausiai, įvedimo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.Toks elektroninis dokumentas būtų išduodamas  pasiskiepijusiems, persirgusiems arba turintiems neigiamą COVID-19 testą, kuris galiotų ribotą laiką. Laisvės partija siūlo 48 val.Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.Šalia tokios galimybės kyla diskriminacijos negalinčių pasiskiepyti žmonių atžvilgiu diskusijos.Pasą per dvi-tris savaites turėtų parengti Registrų centras, tvarkantis e. sveikatos sistemą. Vėliau jis galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.Pašnekovai: Seimo narys Vytautas Mitalas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės grupės vyr. patarėja Laima Vengalė-Dits, asociacijos „Pasitinkant senatvę“ direktorė Jūratė Susmarienė, Sveikatos ekspertų grupės atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis, gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-14
„Spinter“ paskelbti visuomenės nuomonės tyrimai rodo mažėjantį gyventojų palaikymą Vyriausybei. Vis daugiau kritikos premjerė ir visa jos Vyriausybė sulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir žinomų apžvalgininkų. Pati premjerė sako, kad pajutusi politinės paramos stoką, nesilaikys kėdės. Ar ši kritika pagrįsta? Ar tikrai Vyriausybė blaškosi ir daro daug klaidų? O gal visgi ji geriau ir efektyviau valdo pandemiją nei buvusioji?Antroji laidos tema: Seime skinasi kelią pataisos, kurios išvaduos daugiabučių kiemus nuo senų automobilių. Kodėl ši problema taip sunkiai sprendžiama?Diskutuoja apžvalgininkas Andrius Užkalnis, LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė, Seimo nariai Andrius Navickas ir Mykolas Majauskas, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-13
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad ministerija šiuo metu galiojantį vienkartinį automobilio taršos mokestį siekia padaryti kasmetiniu. Tokį mokestį turi dauguma ES valstybių.„Mokestis tikrai didės turintiems taršius automobilius“, – LRT sakė ministras. Taip pat siūloma stiprinti katalizatorių kontrolę, kuomet dyzelinių automobilių vairuotojai išpjauna katalizatorius, o tai stipriai padidina jų keliamą taršą.Diskutuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-12
Pilnos Palangos ar Druskininkų gatvės savaitgalį, jaunimo vakarėlis su beveik 90 dalyvių pačiame Vilniaus centre, kelia klausimų, kaip gi visuomenė laikosi karantino drausmės. Ar per anksti atsipalaidavus neištiks Lenkijos likimas?Antroji laidos tema: ar Lietuvai reikia medikų? Kodėl mažinamas finansavimas gydytojų rezidentūrai?Diskutuoja rašytojas Aidas Puklevičius, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys, rašytoja iš Londono Zita Čepaitė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčiauskas, Seimo sveikatos komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-09
Jau kurį laiką didėja įtampa Ukrainos pasienyje ir neraminančios žinios apie Rusijos karinį aktyvumą prie Ukrainos sienos.Jungtines Valstijas „vis labiau neramina“ Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų ir kovų tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų suintensyvėjimas Donbase, vakar pareiškė Baltieji rūmai. Kremliaus administracijos pavaduotojas Dmitrijus Kozakas sako, kad Ukrainos eskalacija bus „pabaigos pradžia Kijevui“. Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė apie dar vieno kario žūtį. Iš viso nuo metų pradžios žuvo 25 Ukrainos pajėgų kariai, tuo metu per visus 2020 metus jų žuvo 50.Antroji laidos tema: kada ir kur Vilniuje stovės paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai?Laidoje diskutuoja: politologas Alvydas Medalinskas, buvę užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius, Vygaudas Ušackas ir Petras Vaitiekūnas, Vilniaus miesto vicemeras Tomas Gulbinas, XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-08
Danija šią savaitę tapo viena iš pirmųjų Europos valstybių, pradėjusių reikalauti, kad lankydamiesi kai kuriose įstaigose žmonės pateiktų naują sertifikatą, kad jie yra paskiepyti nuo COVID-19.Laisvės partijos frakcija spaudžia Vyriausybę nedelsiant pradėti įgyvendinti nacionalinio imuniteto paso idėją, kas leistų atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims.Lietuviškasis imuniteto pasas pradėtų veikti tuomet, kai vakcina bus prieinama visiems gyventojams, pareiškė valdančiosios TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.Antroji laidos tema: ką pasakė Europos vaistų agentūra apie „AstraZeneca" vakciną? Kaip vertinti jos išvadas ir kaip toliau šalims elgtis?Laidoje dalyvauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės grupės vyr. patarėja Laima Vengalė-Dits, Ekonomikos atašė Izraelyje Arūnas Karlonas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, VU Santaros klinikų neurologas prof. Dalius Jatužis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-07
Vyriausybė vakar nutarė atsisakyti daugiau nei tris mėnesius galiojusių apribojimų judėti tarp savivaldybių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad nebetęsti šio draudimo nutarta, nes jis „išsėmė savo galimybes“. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad atnaujinus judėjimą tarp savivaldybių, reikalavimai bendrauti tik vieno namų ūkio rate tebegalioja.Antroji laidos tema – kokios būklės mūsų kibernetinis saugumas? Kur yra silpniausios jo vietos?Diskutuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys- Balevičius, Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, asociacijos „Infobalt" direktorius Marius Ubartas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-06
Sveikatos apsaugos ministerijai ignoruojant profesinių sąjungų prašymus ir vidaus reikalų ministrės raginimą paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų, dirbančių kontaktinį darbą, profesinės sąjungos planuoja prie Vyriausybės įrengti stilizuotus blokpostus.Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ragina leisti savivaldybėms plačiau skiepyti visuomenės grupes ir prioritetų sąraše leistis į apačiąAntroji laidos tema: ar Maskva rengiasi naujam karui su Ukraina? Kaip vertinti didėjančias rusų kariuomenės pajėgas pasienyje su Ukraina?Diskutuoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų profsąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė, politinis konsultantas Audrius Butkevičius, politologas Alvydas Medalinskas.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-02
Ispanija šiais metais išbandys keturių dienų darbo savaitę. Ispanijos vyriausybė padengs darbdavių, kurie savo darbuotojams pasiūlys 32 valandų darbo savaitę, išlaidas. Trumpesnė darbo savaitė yra Prancūzijoje ir Olandijoje. Prie šešių valandų ir keturių darbo dienų savaitės anksčiau ragino pereiti iš Suomijos premjerė Sanna Marin. Keturių dienų darbo savaitę jau išbandė ne tik Japonijos „Microsoft“, bet ir dalis Lietuvos įmonių. Ar tai pasiteisino?Diskutuoja AB „Vilniaus šilumos” tinklai generalinis direktorius Gerimantas Bakanas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, prichoterapeutas, VU Medicinos fakulteto docentas Eugenijus Laurinaitis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-04-01
Interviu Žinių radijui premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad balandžio mėnesį kas savaitę Lietuva gaus po maždaug 100 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Premjerė atkreipė dėmesį, kad didėja skiepijimo tempas, kuris vakar siekė jau 19 tūkstančių. Problemų kyla skiepijant vyresnius žmones, amžiaus grupėje virš 70 metų, paskiepyti 42 proc.Antroji laidos tema: kaip uždarytas Velykas pasitinka skirtingos Europos šalys. Kokie ten suvaržymai ir kokios žmonių nuotaikos?Diskutuoja prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė, Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas, Švedijoje gyvenantis lietuvis Paulius Drungilas, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-31
Seimas rytoj balsuos dėl siūlymo iš pareigų atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorių Adą Jakubauską. Seimo opozicijoje esantys valstiečiai mano, kad tai politinis susidorojimas, tuo tarpu konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, įstaigoje buvo užfiksuotos administracinės problemos, direktoriaus negebėjimas užtikrinti sklandaus centro darbo.Anot liberalo Eugenijaus Gentvilo, vadovą diskreditavo ir jo interviu Krymo totorių televizijai, kuriame jis kaltino „leftistines jėgas“ susidorojimu.Antroji laidos tema: ką naujo sužinojo apie koronavirusą Pasaulio sveikatos organizacijos delegacija, nuvykusi į Kiniją?Diskutuoja XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas, Vilniaus universiteto (VU) biochemikas Daumantas Matulis, VU Gyvybės mokslų centro profesorius Rolandas Meškys. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-30
Augant COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, Vyriausybė nusprendė grąžinti judėjimo apribojimus tarp savivaldybių. Dalis pasipiktino ilgomis eilėmis prie policijos postų, dalis tuo, kad negalės formuoti socialinių burbulų su kitoje savivaldybėje gyvenančiais artimaisiais.Kuo pagrįsti judėjimo tarp savivaldybių apribojimai? Kokia jų nauda? Kiek jie sumažins viruso plėtrą?Diskutuoja Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, ekonomistas, analitikas Rimantas Rudzkis, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.Antroji laidos tema: kaip Izraelis ir JAE jau nugalėjo pandemiją, kur jų sėkmingos vakcinacinacijos paslaptis? Pokalbis su Lina Antanavičiene, Lietuvos ambasadore Izraelyje bei Jūrate Ramoškiene, Lietuvos atstovybės JAE patarėja. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-29
Savaitgalį kritikos centre atsidūrė M.A.M.A apdovanojimai. Dėl galimų karantino tvarkos pažeidimų į juos emocingai reagavo valdžios atstovai, policija ėmėsi tyrimo, visuomenės nuomonės lyderiai negailėjo kritikos. Kai kurie renginį vadino „puota maro metu“.Diskutuoja komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas, atlikėjas Marijonas Mikutavičius, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, psichologas Edvardas Šidlauskas.Antroji laidos tema: kaip reikėtų vertinti teismų darbą? Ar ši valdžia pakankamai skaidri ir atskaitinga? Kaip matuoti teismų darbo kokybę? Apie tai pokalbis su Teisėjų tarybos pirmininke Sigita Rudėnaite ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-26
Vyriausybė penktadienio posėdyje nuo šio šeštadienio iki balandžio 6 dienos grąžino judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Karantinas pratęstas iki balandžio 30 dienos.Augant naujų COVID-19 užsikrėtimų skaičiui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti apsauginių veido kaukių dėvėjimo lauke kontrolę, ir perspėja, kad jeigu visuomenė nesilaikys nustatytų reikalavimų, gali būti grąžinta prievolė dėvėti kaukes ne tik patalų viduje, bet ir lauke. Kai kuriems dideliems prekybininkams nesilaikant reikalavimo riboti žmonių srautą, bus tariamasi, ar įpareigoti juos imtis papildomų saugumo priemonių.Antra tema: vis dar neveikiant muitinės informacinių sistemų serveriams, susikaupė didelės vilkikų eilės pasienyje. Kodėl valstybėje jau ne pirmą kartą „lūžta“ svarbūs serveriai?Laidoje dalyvauja: premjerės patarėja sveikatos politikai Živilė Gudlevičienė, VU Psichologijos instituto suicidologinių tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė- Di Meglio, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė.Antroje laidos dalyje – Muitinės departamento vadovas Jonas Miškinis, IT ekspertas Žilvinas Vaiciukevičius, Lietuvos mažųjų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidentas Erlandas Mikėnas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-25
Lietuvoje bus paminėta Baltarusijos nepriklausomybės diena. Laisvės dienos išvakarėse Vilniuje veikiantis baltarusių Europos humanitarinis universitetas pakvietė tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su tais, kurie Baltarusijoje per taikias protesto akcijas patyrė smurtą, buvo sulaikyti, nuteisti, šiuo metu kalinami. Įvairios akcijos, demonstracijos planuojamos Baltarusijoje ir kitose šalyse.Pačioje Baltarusijoje Nepriklausomybės diena kovo 25 dieną oficialiai nėra švenčiama. Šią dieną 1918 metais paskelbta Baltarusijos demokratinė respublika, bet ji gyvavo iki 1919 metų pradžios, kai valdžią šalyje perėmė bolševikai. Aliaksandro Lukašenkos režimas draudžia švęsti šią dieną Baltarusijoje, jos nepripažįsta.Antroji laidos tema: pasakojimas apie kardinolą Vincentą Sladkevičių. Koks buvo šis Bažnyčios šviesulys? Koks jo santykis su sovietine valdžia? Kaip jis matė Sąjūdį ir Lietuvos atgimimą?Laidoje dalyvauja Europos humanitarinio universiteto atstovas Maksimas Milta, nepriklausoma žurnalistė Nastasia Jaumien, baltarusis, žurnalistas Vadimas Vileita, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ir kardinolas Sigitas Tamkevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-24
Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nepajėgiant kontroliuoti koronaviruso plitimo židinių, Vyriausybė neturi kitos išeities, kaip tik sugriežtinti karantino priemones, interviu LRT sako Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius. Naujus suvaržymus imta svarstyti pradėjus kalbėti apie trečiąją bangą, fiksavus Lietuvoje PAR atmainą ir augančias problemas rytinėje šalies dalyje.Su savivaldybėmis sutarta žmones skiepyti ir savaitgaliais, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Vakar paskiepyta apie 11.000 vakcinos dozių.Antroji tema: kaip veiks įmonėse privalomas darbuotojų testavimas? Diskutuoja: VU Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas, „Euromonitor" duomenų analitikas Vaidas Zemlys-Balevičius, Seimo narys Aurelijus Veryga, „Luminor" banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-23
Antradienį Vilniuje nuo COVID-19 skiepijami Vyriausybės ir Seimo nariai. Visi jie bus skiepijami visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina.Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams dėl nestabilių tiekimų svarstant apie galimą masinės gyventojų vakcinacijos nuo COVID-19 vėlinimą, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja tikįs, kad Lietuva dar gali paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų iki liepos 6-osios. Šiandien taip pat buvo kalbama ir apie vakcinacijos pasą. Vykdomosios valdžios atstovai atkerta, kad tai priklauso nuo vakcinos tiekimo.Tuo tarpu JK jau paskiepijo pusę savo gyventojų, sveikatos sekretorius ragina gyventojus neplanuoti vasaros atostogų už JK ribų, Izraelis daugiau nei 50 proc., JAE per 70 proc., o nuo šių tempų stipriai atsiliekanti ES svarsto neleisti eksportuoti iš savo teritorijos „AstraZeneca“ vakcinos, kol tiekėjai neaprūpins žadėtu kiekiu visos ES.Diskutuoja BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, virusologas iš Švedijos Gytis Dudas, prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta, JK gyvenantis lietuvis Kasparas Steponavičius, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.Antroji laidos tema: kokia bus Seimo opozicija? Komentuoja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna ir LSDP seniūnas Algirdas Sysas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-22
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė savaitgalį paminėjo savo šimtadienį. Kaip jai sekėsi tvarkytis su pandemija ir kokius kitus darbus padaryti? Kokios stipriosios ir silpnosios šios Vyriausybės vietos?Antra tema: Lietuva pakilo trimis pozicijomis paskelbtame pasaulio valstybių laimės reitinge. Suomiai užima jame pirmąją vietą. Kas lemia tai, kad Suomija laikoma laimingiausia šalimi pasaulyje?Diskutuoja buvę ministrai pirmininkai – Saulius Skvernelis, Andrius Kubilius ir Algirdas Butkevičius, Suomijos lietuvių bendruomenės valdybos narė Eurika Balsytė Ojakoski. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-19
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vakar pasirašė įsakymą, pakeisdamas vakcinavimo prioritetų tvarką. Todėl „AstraZeneca“ vakcina pirmadienį bus skiepijami prezidentas, Seimo pirmininkė, premjerė ir sveikatos apsaugos ministras. Tačiau ar suduotas reputacinis smūgis stabdant skiepijimą nebuvo per stiprus vakcinos įvaizdžiui atstatyti?Kita tema: dėl nepagrįsto ir diskriminacinio Lietuvos Vyriausybės vykdomo ūkinės veiklos reguliavimo per karantiną Lietuvos darbdavių konfederacija pateikė skundą Europos Komisijai. Ar Vyriausybės nustatyti karantino ribojimai verslui iš tikrųjų neadekvatūs?Laidoje dalyvauja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vilniaus universiteto komunikacijos ekspertas doc. dr. Andrius Šuminas, Estijos lietuvių bendruomenės atstovas Vaidas Matulaitis, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-18
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad yra svarstoma leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina visiems norintiems be eilės. Šiuo metu skiepijimas šia vakcina Lietuvoje, kaip ir keliose kitose Europos valstybėse, yra pristabdytas.Šiandien laukiama Europos vaistų agentūros išvadų dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo.Anksčiau šią savaitę agentūra dar kartą pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms.Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba taip pat aiškinasi, ar Lietuvoje registruoti keturi tromboembolijos atvejai gali būti siejami su „AstraZeneca“ vakcina.Pašnekovai: Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas, komunikacijos specialistas Arūnas Armalis, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-17
Valdžios užuominos, kad reikėtų labiau kontroliuoti dezinformaciją, neapykantos kalbą ir kurti virtualius policininkus, kelia klausimus, ar nesusiaurės laisvos nuomonės raiškos erdvė Lietuvoje.Istoriką Alvydą Nikžentaitį nustebino policijos atsiųstas laiškas instituto mokslininkams, kuriuo prašoma išaiškinti, ar feisbuke parašyta nuomonė nėra sovietinės okupacijos neigimas.Antroji laidos dalis apie tai, jog šiandien EK turėtų pristatyti Žaliojo sertifikato idėją. Ką šis sertifikatas leis jo turėtojams ir kam jis reikalingas – pokalbis su EK nariu Virginijumi Sinkevičiumi.Laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, istorikas Alvydas Nikžentaitis, Europos komisaras atsakingas už aplinką, žuvininkystę ir vandenynus Virginijus Sinkevičius, Lietuvos ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-16
Latvija pirmadienio vakarą paskelbė laikinai stabdanti gyventojų skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso. Prieš tai apie tokį sprendimą paskelbė Italija, Ispanija, Vokietija ir Prancūzija.Europos vaistų agentūra EVA ketvirtadienį rengia specialų posėdį, per kurį bus nuspręsta, ar imtis priemonių dėl susirūpinimo, kad kai kuriems „AstraZeneca“ preparatu paskiepytiems žmonėms susidaro kraujo krešulių.Pasaulio sveikatos organizacija paragino šalis ir toliau naudoti šią vakciną. PSO nurodė, kad antradienį jos ekspertai įvertins „AstraZeneca“ produkto saugumą.Antroji laidos tema: sukankant lygiai metams nuo pirmojo karantino šalyje paskelbimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija įvairiuose Lietuvos miestuose rengia protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“. Kokia viešojo maitinimo įstaigų ir viešbučių ateitis? Pokalbis su verslo atstovais.Laidoje diskutuoja Vėžio instituto laikinai einanti direktorės pareigas Sonata Jarmalaitė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė, valdantis 60 restoranų Lietuvoje Gediminas Balnis, viešbučių Lietuvoje ir Latvijoje savininkas Artūras Vainora. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-15
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska siūlo, kad tautinių mažumų regionuose gatvių pavadinimai būtų rašomi lenkų ar rusų kalbomis.Taip pat svarstoma įteisinti, kad savivaldybėms, seniūnijoms gyventojai galėtų teikti prašymus nebe vien tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, ir rusiškai, bei kad  tautinių mažumų regionuose vietoves būtų galima tradiciniais lenkų ar rusų vardais.Antroji laidos tema: kaip veikia mokyklos Izraelyje ir Airijoje ir ar mūsų vyriausybė turi aiškų planą dėl jų atsidarymo?Laidoje dalyvauja Seimo narys Audronius Ažubalis, Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas, Airijos lietuvių švietimo tarybos pirmininkė Ina Vėžytė, Izraelyje darželyje dirbanti Ilona Sakalauskaitė, žurnalo Reitingai vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir Visagino meras Erlandas Galaguz. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-12
Mitybos ir sveiko maisto svarba sveikatai – akivaizdi. Visuomenei šiandien kaip niekad siūloma daug įvairiausių dietų. Nepaisant informacijos apie sveiką maistą kiekio ir pasirinkimų įvairovės, daug žmonių skundžiasi, kad jie maitinasi nesveikai. Ką reikia žinoti apie sveikatai palankią mitybą ir kaip nepasiklysti informacijos vandenyne?Dalyvauja: VU Medicinos fakulteto profesorius, mitybos ekspertas Rimantas Stukas, gydytoja, dietologė Jūratė Dobrovolskienė.Antroji laidos tema, kas keičiasi darbuotojų testavimo? Kaip jis bus užtikrinamas?Dalyvauja: Seimo narė Jurgita Sejonienė, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-10
Vyriausybė paskelbė kadencijos darbo plano projektą. Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas – trys pagrindiniai Vyriausybės prioritetai. Ilgalaikiškiausias darbas – sutartis tarp politinių partijų dėl švietimo ateities. Plane yra ir 12 misijų sąrašas.Socialdemokratai kritikuoja šį planą ir sako, kad Vyriausybę kankina idėjų badas ir ji rengiasi naujai valstybinių įmonių ir viešųjų paslaugų privatizacijos bangai.Diskutuoja BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, premjerės patarėjas Darius Žeruolis, profsąjungų atstovė Gražina Gruzdienė, Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka.Antroji laidos tema: kodėl taip nesiseka įgauti visuomenės pasitikėjimo Astrazeneca vakcinai? Pokalbis su Vaikų ligų klinikos profesoriumi Vytautu Usoniu. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-09
Sumažėjus užsikrėtimų skaičiui intensyvėja Lietuvoje diskusija dėl judėjimo, prekybos ir kitų apribojimų. Verslininkai ragina mažinti apribojimus prekybai, merai – judėjimo apribojimus tarp savivaldybių. Tuo tarpu Estija dėl naujos bangos atvejų šuolio užsidaro.Antroji laidos tema: ar britų monarchija pradeda aižėti ir kokį poveikį jai turi pasipylusi kritika?Diskutuoja Panevėžio savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas, Vilniaus universiteto Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas, Estijos lietuvių bendruomenės atstovas Vaidas Matulaitis, Kauno technologijos universiteto Socialinių, Humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė ir buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Justas Paleckis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-08
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą pavadino chaotišku. Vienose savivaldybėse skiepijamos vienos amžiaus grupės, kitose kitos ir tai kelia klausimų visuomenei. Kritikos savivaldybėms dėl skiepijimo tempo pažėrė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Diskutuoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas, Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.Antroji laidos tema: kas yra atmetimo kultūra ir kaip ji reiškiasi? Laidoje diskusija su Vilniaus universiteto sociologe dr. Rūta Žiliukaite ir Vytauto Didžiojo universiteto politologu dr. Andriumi Švarpliu. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-05
Ekonomikos ir inovacijų ministerija norėtų leisti Lietuvoje be jokių kliūčių registruoti angliškus įmonių pavadinimus. Kaip spręsti konfliktą tarp kalbos ir verslo?Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tai, kaip nuo šių metų vidurio keisis siuntų iš trečiųjų šalių gavimas. Kokios naujos procedūros ir mokesčiai atsiras?Laidoje diskutuoja: Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Muitinės departamento muitų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Dukavičius bei Milda Stravinskė, Muitinės praktikų asociacijos valdybos narė.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-04
Lietuvos žvalgyba teigia, kad koronaviruso pandemija naudojasi radikalai ir sąmokslo teorijų skleidėjai, o Rusijai ir Kinijai tai tapo pretekstu dar labiau kontroliuoti visuomenę.Kiek anksčiau Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad nepagrįstos informacijos apie vakcinas nuo COVID-19 ligos skleidimas turėtų būti prilyginamas dezinformacijai.Be viso to aštresnes diskusijas, kurios kartais peržengia ribą, paskatino nuomonių reiškimas socialiniuose tinkluose Stambulo konvencijos klausimu.Dėl to Lietuvos policija pristatė įrankį elektroninei erdvei stebėti – ją artimiausiu metu turėtų pradėti stebėti virtualus policijos patrulis – neapykantą skatinančių ir kitų panašių komentarų autoriai bus įspėjami.Įdomu, kad žvalgyba teigia pastebinti dešinįjį radikalėjimą, to suaktyvėjimą jaunimo gretose.Pašnekovai: Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Usienė, Debunk.eu vyriausias analitikas Balys Liubinavičius, komunikacijos specialistas Mykolas Katkus, psichologas Edvardas Šidlauskas, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-03
„Mano pasas žalias – kur noriu važiuoju“. Taip, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, dainavo ŽAS'ai. Panašu, kad ir vėl važiuoti kur norim galėsim tik su „žaliuoju pasu“. Bent kurį laiką. Europos Komisija šį mėnesį žada pasiūlyti „žaliojo paso" taisykles valstybėms narėms. Toks skaitmeninis įrašas ar dokumentas pasiskiepijusiems nuo COVID-19 arba ir persirgusiems leistų aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime t.y. keliauti, eiti į sporto klubus, kiną, kavines ir pan.Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė išreiškė savo poziciją šia tema, teigdama, kad reikia apskaičiuoti laiką, kada tokį pasą galima įvesti, nes kol kas, kol mažesnė dalis gyventojų paskiepyta nei nepaskiepyta, tokia priemonė gali būti socialiai žalinga.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę Europos Vadovų Taryboje išreiškė palaikymą tokiai idėjai, o jo patarėjas Simonas Krėpšta antradienį teigė, kad „žaliąjį pasą“ galėtų gauti visi imunizuoti t.y. ir pasiskiepyję, ir persirgę COVID-19.Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuva yra gavusi apie 328 tūkst. vakcinų. Paskiepyta apie 6,5 proc. gyventojų. Persirgusių yra apie 10 proc.Pasak prezidentūros iš viso nuo tiekimo pradžios iki kovo pabaigos Lietuva turėtų gauti apie 600 tūkst. vakcinų. Per antrajį ketvirtį papildomai dar 3 milijonus.Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo vasario 19 d. paskelbti apklausos rezultatai.Iš 1015 18–75 metų amžiaus apklausos dalyvių 41 proc. atsakė „tikrai taip“, 23 proc. – „greičiau taip“. 16 proc. nurodė esantys neapsisprendę. Tų, kurie teigė, jog greičiausiai nesiskiepys – 10 proc. 10 proc. žada apskritai nesiskiepyti.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie šiandien vykstantį besimokančių vairuotojų protestą. Jie vis dar negali laikyti egzaminų, nes karantino priemonės tai draudžia. Protestuotojai renkasi apie 13 valandą.Pašnekovai: Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių organizatorė  Žydrė Gavelienė, keliautojas, žurnalistas O

[\/]

2021-03-02
Aistros dėl Stambulo konvencijos toliau skaldo visuomenę.„Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma... Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.Prezidentas sulaukė kritikos, kad neatsistojo į žeminamų seksualinių mažumų pusę, o pasirinko palaikyti vieną iš kilusio konflikto pusių.Diskutuoja žurnalistas Donatas Puslys, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, apžvalgininkas Paulius Gritėnas.Antroji tema: kuo baigsis neramumai Armėnijoje? Pokalbis su Lietuvos ambasadore Armėnijoje Inga Stanyte-Toločkiene. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-03-01
Seimo konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skirdama Seimo ir savivaldos rinkimams. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išsiuntė laišką Seimo valdybai su siūlymu sudaryti darbo grupę iš visų parlamentinių frakcijų atstovų, kad ji po konsultacijų su visuomene, mokslininkais, partijomis iki rugsėjo parengtų siūlomus pakeitimus.Seimo nario A. Vyšniausko teigimu, konservatoriai mano, kad reikėtų išsamiau padiskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime, nes dabar nuolat kintant rinkėjų skaičiui prieš kiekvienus parlamento rinkimus reikia perbraižyti vienmandačių apygardų ribas.Diskutuoja Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas, Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto politologas Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto politologas Ainis Lašas.Antroji tema: kaip toliau gali klostytis pandemija? Komentuoja epidemiologas iš Švedijos, dr. Gytis Dudas ir virusologė iš Kembridžo universiteto Ingrida Olendraitė.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-26
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kviečia įmones pasinaudoti siūloma kompensacija darbuotojų testavimui. Kompensacija už greituosius testus sudaro 12 eurų. Raginama verslus informuoti savo klientus apie tai, kad darbuotojai yra nuolat testuojami, užsiklijuojant specialų lipduką.Antroji tema: kaip keičiasi korupcijos žemėlapis?Laidoje diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, STT direktorius Žydrūnas Bartkus, „Transparency International" Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-25
Internete pasirodęs katalikų kunigo Algirdo Toliato raginimas pasirašyti peticiją, kad Lietuvoje būtų neleista ratifikuoti Stambulo konvenciją, sukėlė audringas reakcijas.Algirdas Toliatas sako nepolitikuoja, nesivelia į diskusijas ir nelinkęs toliau atidaryti šios, kaip jis sako pandoros skrynios. Jis teigia pasinaudojęs savo, kaip piliečio žodžio laisve. Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja kunigą ir Bažnyčios reakcijas į prieš smurtą nukreiptą Konvenciją. Dar labiau kaitina kovas ir politines aistras svarstomas partnerystės įstatymas.Antroji laidos tema: Lietuvos liberalų sąjūdis mini 15 metų. Kokios liberalizmo perspektyvos Lietuvoje?Diskutuoja: VDU politologas Andrius Švarplys, žmogaus teisių aktyvistė Jūratė Juškaitė, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, žurnalistas Donatas Puslys, apžvalgininkas Paulius Gritėnas ir VU TSPMI politologas Justinas Dementavičius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-24
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei per plauką iškovojus pergalę prieš danus ir vos patekus į 2022 m. Europos krepšinio čempionatą, diskutuojama, kas gi kaltas dėl šios situacijos. Rinktinės treneris Darius Maskoliūnas ragina labiau suprasti žaidėjus ir kviečia žurnalistus pasilaikyti dar kritikos kibiriukus.Ką atskleidė šis atrankos turnyras? Ar tikrai krenta Lietuvos krepšinio lygis? Kaip vertinti trenerio D. Maskoliūno darbą?Antra tema: kas vyksta Sakartvele?Diskutuoja Utenos „Juventus“ klubo direktorius Nerijus Skersis, portalo 15min.lt sporto redaktorius Kęstas Rimkus, buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, krepšinio treneris Tomas Purlys, Lietuvos ambasadorius Sakartvele Andrius Kalindra. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-23
Statistikos departamentas vakar pranešė, kad Lietuvoje šiuo metu prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga. Departamento teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis (procentas) auga.Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigia, kad stebimas tam tikrų rodiklių svyravimas yra antrosios koronaviruso bangos tęsinys.Apie trečiąją koronaviruso bangą kalbėti dar anksti, tačiau stebimi tam tikri nerimą keliantys signalai, sakė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.Antroji tema: kaip grįžtama į normalų gyvenimą šalyse, kuriose vakcinacija vyksta sparčiausiai?Diskutuoja LSMU profesorius, infektologas, prof. Alvydas Laiškonis, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, „Euromonitor“ duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, Londone gyvenanti rašytoja Zita Čepaitė, Lietuvos komercijos atašė Izraelyje Arūnas Karlonas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-22
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tikriausiai patvirtins sankcijas Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno ir jo šalininkų persekiotojams. 27 šalių bloko diplomatijos vadovai susitiks Briuselyje derybų, per kurias taip pat planuojama surengti vaizdo konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu.Tikimasi, kad pirmąkart bus pasinaudota nauju ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų režimu, leidžiančiu atsakingiems asmenims uždrausti išduoti vizas ir areštuoti jų turtą, sakė diplomatai. Antroji laidos tema, kiek pagrįstas dalies mokytojų nepasitenkinimas Astrazeneca vakcina? Ar yra geresnių ir blogesnių vakcinų? Pokalbis su JK Kembridžo universitetinės ligoninės gydytoju Tumu Beinortu. Laidoje dalyvauja - BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis,  Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis,  buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, Tarptautinės teisės ekspertas Justinas Žilinskas, Jungtinės Karalystės Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas Tumas Beinortas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-19
Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa.Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.Tuo metu, kaip praneša LNK, dalis darželių auklėtojų nerimauja dėl to, kad pasiskiepiję patiria šalutinius poveikius, dėl kurių kelias dienas negali normaliai dirbti.Pedagogų atstovai teigia, kad reikėtų persvarstyti vakcinacijos tvarką, nes bijoma, jos iš darbo vienu metu iškris per daug auklėtojų ir mokytojų.Antroje dalyje kalbėsime apie Marse vakar vėlai vakare nusileidusį marsaeigį ir jo tikslus šioje planetoje.Pašnekovai: Privačių darželių asociacijos vadovė Ieva Jagminienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos patarėja Simona Stankevičiūtė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, Vilniaus universiteto geologijos profesorius Andrejus Spiridonovas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-18
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad reikalavimai nešioti nosį ir burną dengiančias veido kaukes atvirose erdvėse gali būti peržiūrėti anksčiau nei tą padaryti leis patvirtintas karantino ribojimų pakeitimo planas. Anot premjerės, valdžia šiuo klausimu įsiklausys į ekspertų balsą.Seimo narė Rasa Budbergytė siūlo uždarose patalpose nešioti ne vieną, o net dvi veido kaukes. Tokios rekomendacijos dalinamos amerikiečiams, kurių prezidentas Joe Bidenas nevengia pasirodyti su dviem veido kaukėmis.Antroji laidos tema: kaip vertinti kaltinimus Širvintų merei Ž. Pinskuvienei paviešinus privačius žmonių sveikatos duomenis ir atskleidusiai pandeminės statistikos ydas?Laidoje diskutuoja LSMU lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Rimas Jankūnas, portalo delfi.lt politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, KTU profesorius Dainius Martuzevičius, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė ir advokatas Andrius Iškauskas.  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-17
Vasario 16-ąją dalis Lietuvos gyventojų pasitiko ne tik šventiškomis nuotaikomis, o ir priverstiniu slaptažodžių keitimu įvairiose interneto paskyrose. Buvo nutekinti apie 114 tūkst. „CityBee“ vartotojų duomenys t.y. pardavinėjama duomenų bazė, kurioje adresai, telefono numeriai, el.pašto adresai, jų užšifruoti slaptažodžiai, kuriuos lengva iššifruoti automatiniu būdu, vairuotojų pažymėjimų numeriai. Duomenys beveik trejų metų senumo – nukentėjo užsiregistravę iki 2018 vasario 22 dienos.Po šios žinios policija ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą. Tuo metu, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, kad rizika, jog jais bus pasinaudota, žema, nes „CityBee“ nekaupė klientų vairuotojo pažymėjimų kopijų.Kitaip mano IT specialistai ir šios srities teisininkai, nes iššifravę elektroninio pašto slaptažodžius ir prisijungę, vagys gali atskleisti daug jautresnius duomenis, pavyzdžiui, mokėjimo kortelių informaciją. Feisbuke buvo sukurta nukentėjusių žmonių grupė, kuri ketina teikti grupės ieškinį dėl pavogtų duomenų, tą patį kviečia daryti Lietuvos vartotojų alijansas.Pašnekovai: komunikacijos strategė Aurelija Astrauskė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, teisininkas, advokatas Mindaugas Kiškis, Vartotojų alijanso advokatė Daiva Dumčiuvienė, Kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius, „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris ir  „youtuberis“ Skirmantas Malinauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-15
Į Vyriausybės raginimą prevenciniam testui prieš atsidarymą atsiliepė tik keletas tūkstančių grįžtančiųjų dirbti. Ar tai rodo mūsų sąmoningumo stoką? Kodėl didelė dalis verslo neišgirdo Vyriausybės primygtinio prašymo?Pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija aptaria naujausią epidemiologinę situaciją šalyje ir svarstys atvykstančiųjų į Lietuvą sausumos keliais kontrolę, o kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad Lietuva artėja prie ribos, kuomet žmonės vėl galės lankytis galerijose, muziejuose, parodų erdvėse, kino teatruose.Na, o Naujojoje Zelandijoje Vyriausybė gana griežtai reagavo į trijų žmonių užsikrėtimą, uždarydama didžiausią šalies Oklando miestą, turintį 1.7 mln. gyventojų.Antra tema: kiek didės parama savarankiškai dirbantiems? Diskutuoja lietuvė, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje, Indrė Kleinaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, kultūros ministras Simonas Kairys, premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo nariai socialdemokratas Gintautas Paluckas ir konservatorių frakcijos atstovas Mindaugas Lingė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-12
Sniego kiekiu ši žiema ypatinga. Rudenį dar buvo norinčių diskutuoti apie žieminių padangų reikalingumą, neva žiemų pas mus jau nebeliko. Kelininkams šie metai taip pat neeiliniai. Intensyvus snygis ir didelis šaltis, kai kuriuos kelius pavertė tikromis čiuožyklomis.Kelių valymas turi skirtingus reikšmės lygius, kuo jis aukštesnis, tuo priežiūra aukštesnė. Taip pat skiriasi atsakomybė už kelių priežiūrą, savivaldybių kelių ir miestų gatvių ir respublikinių.Antroji tema: kada pagaliau atsidarys mokyklos? Pokalbis su Švietimo, mokslo ir sporto ministre prof. Jurgita Šiugždiniene. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-11
Vyriausybė leido nuo kitos savaitės atidaryti atskirą įėjimą turinčias ne maisto prekių parduotuves ir kirpyklas bei grožio salonus. Parduotuvės ir kirpyklos bei kitų individualių paslaugų teikėjai turės užtikrinti 20 kvadratinių metrų ploto. Jei plotas mažesnis, vienu metu galės būti aptarnaujamas tik vienas klientas. Į darbą galės grįžti dešimtys tūkstančių žmonių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.Grožio specialistų ir kirpėjų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė teigiamai vertino Vyriausybės sprendimą vėl leisti dirbti smulkiam verslui.„Nuo žemės iki dangaus nešokinėjame, bet, aišku, jaučiamės išgirsti, nes į mūsų daugkartinius kreipinius buvo sureaguota ir iš tikrųjų džiaugiamės, kad esame atlaisvinti ir vieni pirmųjų pradėsime darbus nuo pirmadienio“, – BNS sakė J. Mačiulienė. Pasak jos, grožio verslas stengsis laikytis visų reikalavimų, tikėdamasis, kad jie ilgainiui sušvelnės.Antroji laidos tema: kaip vertinti prezidento teikiamus mokesčių pakeitimus?Diskutuoja Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos įkūrėja Jolanta Mačiulienė, prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas, prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-10
Įvertinusi Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prašymą oficialiu šalies pavadinimu įtvirtinti Belarusia, Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo tolesnę diskusiją dėl galimų kitų pagrindinių Baltarusijos pavadinimo variantų: Gudija, Baltarusia ar Baltoji Rusia.Pernai gruodžio pabaigoje oficialiai pakeistas ir Gruzijos pavadinimas į Sakartvelą, iki tol daugiau nei dvejus metus šį pavadinimą VLKK leido naudoti kaip alternatyvųjį. Pavadinimas pakeistas gavus Sakarvelo diplomatų prašymą, motyvuojant, jog senasis pavadinimas yra rusiškas.Antroji laidos tema: ar Kinija tikrai puikiai valdo COVID-19 pandemiją? Pokalbis su Kinijoje studijuojančiu lietuviu Pauliumi Ivanovu.Diskutuoja politologas, vertėjas ir žurnalistas Vadimas Vileita, VU rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Kinijoje studijuojantis lietuvis Paulius Ivanovas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-09
Šiaulietis, plaukimo treneris Martynas, buvo nubaustas policijos, nes pasivaikščiojimo metu kirto savivaldybės teritoriją. Pareigūnai jo atžvilgiu skirdami baudą pasielgė teisėtai, tačiau keliamas klausimas, ar žmogiškai teisingai. Martyno veiklos šiuo metu sustabdytos ir jis gyvena iš 257 eur.Kol kas valdžia nežada panaikinti judėjimo tarp savivaldybių apribojimų. Lietuvos policijos generalinis komisaras R. Požėla sako, jog judėjimo tarp savivaldybių kontrolė efektyviausia savaitgaliais. Jau kuris laikas vyksta diskusija ar judėjimo apribojimai turėtų galioti žiedinių savivaldybių gyventojams.Antroji tema: kodėl konservatoriai norėtų atimti iš G. Nausėdos atstovavimą Europos Vadovų taryboje?Laidoje diskutuoja Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, plaukimo treneris Martynas Kasperavičius, Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir politologas Kęstutis Girnius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-08
Vakciną „Sputnik V“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasauliui siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pareikšdama abejonę dėl šios vakcinos veiksmingumo.Remiantis Rusijos mokslininkais, ši vakcina atrodo saugi ir veiksminga prieš COVID-19, rodo britų medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbti specialaus tyrimo pirminiai rezultatai. Pasak tyrėjų, atlikus vakcinos bandymus su maždaug 20 tūkst. savanorių Rusijoje, vakcinos efektyvumas pasirodė siekiantis maždaug 91 procentą.Europos vaistų agentūra dar negavo prašymo leisti platinti „Sputnik V“. Šią savaitę agentūra gavo vakcinos kūrėjų prašymą dėl mokslinių rekomendacijų, surengtas susitikimas „aptarti plėtros planą bei tolesnį bendradarbiavimą su agentūra“.Antroji laidos tema: kodėl parama verslui pasiekia tik nedidelę dalį jos adresatų?Laidoje diskutuoja virusologas Saulius Čaplinskas, infektologas Arvydas Ambrozaitis, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius, Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas  Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-02-05
Šiandien klaipėdiečiai gavo pasiūlymą maisto atliekas mesti į skirtingų spalvų šiukšlių maišus. Maišus savivaldybė dalintų nemokamai. Planuojama, kad visi maišeliai būtų metami į tą patį konteinerį ir surenkami tuo pačiu vieno skyriaus šiukšliavežiu, mechaninio rūšiavimo įrenginyje būtų išrūšiuojami.2020 m. Gamintojų ir importuotojų atlikti kontroliniai patikrinimai 18 Lietuvos savivaldybių parodė, kad į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau išmeta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Tokios netinkamai išrūšiuotos atliekos sudaro apie trečdalį ir daugiau konteinerių turinio.Europos Sąjungos direktyva nurodo, kad valstybės narės turi sudaryti sąlygas gyventojams rūšiuoti ne tik pakuotes, o ir maisto atliekas. Tai reikia padaryti vėliausiai iki 2024 metų sausio. Iki tol nesusitvarkius Lietuvai grės baudos.Taip pat, aiškinsimės kokias klaidas rūšiuodami pakuotes daro gyventojai ir kaip apskritai tai daryti teisingai.Antroji tema – ar gali mokytojai vesti nuotolines pamokas, išvykę į užsienį? Delfi skelbia, kad Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos pirmos klasės mokytojos Veronikos Naumovos elgesys papiktino tėvus. Jų teigimu, pradinių klasių mokytoja, dirbdama nuotoliniu būdu, išvyko į užsienį esą nepranešusi savo tiesioginiam vadovui.Šiandien susisiekėme su progimnazija. Pasak administracijos, direktorius Eugenijus Manelis atostogauja iki vasario 15 d. ir negali komentuoti situacijos. Jo pavaduotoja Eglė Laumelienė atsakė, kad yra sudaryta darbo grupė ir šiuo metu vykdomas situacijos tyrimas.Pašnekovai: Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius, „Žalias taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė, Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, kompostavimo bute Lietuvoje pradininkė Aurelija Olendraitė, Seimo narė Vilija Targamazdė, Lietuvos tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas.Pal

[\/]

2021-02-04
Premjerė Ingrida Šimonytė atsiprašė tų, kurie tikėjosi žadėtų sprendimų dėl greitesnio mažų parduotuvių ir kirpyklų atsidarymo. Vyriausybė įsiklausė į sveikatos ekspertų tarybos nerimą, kad atsidarymas nesukeltų trečiosios viruso bangos.Premjerė pažadėjo išsamų atlaisvinimo planą pateikti ateinantį pirmadienį. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nesutiko su sveikatos ekspertais ir teigė, jog jau dabar turime leisti veikti grožio salonams ir kirpykloms, vyriausybė, ne ekspertai turėtų dėl to prisiimti atsakomybę.Premjerė yra pažadėjusi, kad mokyklų ir grožio salonų atsidarymas vyks panašiu metu.Laidoje dalyvauja Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, ekonomistas Raimondas Kuodis, virusologas Saulius Čaplinskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-02-03
Antradienį Maskvos teismas pasiuntė opozicionierių ir kovotoją su korupcija Aleksejų Navalną dviems metams ir aštuoniems mėnesiams nelaisvės. Policija taip pat sulaikinėjo žmones išėjusius į gatves palaikyti nuteistojo.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungos (ES) ir pasaulio lyderius įvesti sankcijas Rusijai.Ar A. Navalno pasodinimas pakels Rusijos visuomenę? Ką duotų sankcijos Rusijos valdantiesiems?Diskutuoja delfi.lt žurnalistas Olegas Jerofejevas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto direktorė Margarita Šešelgytė, buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras ir dienraščio „Lietuvos rytas" žurnalistas Tadas Ignatavičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-02-02
Vyriausybei pirmadienį nusprendus leisti veikti slidinėjimo centrams, kai kurios slidinėjimo trasos liks uždarytos dėl judėjimo kontrolės tarp savivaldybių. Vyriausybė ir sveikatos ekspertai baiminasi, kad atsidarymas nepaskatintų atvejų augimo ir nesukeltų jojo efekto.Vyriausybės sprendimas, ar leisti veikti grožio centrams ir ne maisto prekių parduotuvėms su atskiru įėjimu iš lauko, turėtų būti priimtas trečiadienį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.Savivaldybėse, kur situacija dėl koronaviruso plitimo yra geresnė, pradinukus grąžinti į mokyklas įmanoma anksčiau nei visoje šalyje, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Antra tema: kas sukėlė ažiotažą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos?Diskutuoja Vilniaus universiteto (VU) profesorė Aurelija Žvirblienė, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnienė, VU profesiorius biochemikas Daumantas Matulis, žurnalistas Vytautas Bruveris, istorikas ir žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-02-01
Pernai, palyginti su ankstesniais metais, trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius, rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys. 2019 metais artimoje aplinkoje įvykdytas 21 nužudymas, pernai – 28. Praėjusiais metais užregistruoti 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais. Policijos atstovų teigimu pernai beveik visų nusikaltimų skaičius mažėjo.„Vilmorus“ apklausos, kuri surengta po pirmojo karantino praėjusių metų vasarą, duomenimis, daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino jų emocinė sveikata pablogėjo.O kaip pasikeitė žmonių emocinė savijauta per antrąjį karantiną?Antroji laidos tema: ar mažėjant atvejų skaičiui Vyriausybė ryšis pradėti laisvinti karantiną?Diskutuoja Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, psichike.eu įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas, skyrybų ir porų santykių konsultantas Mykolas Truncė, VU Psichologijos instituto suicidologinių tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis ir Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-01-29
Praėjusią žiemą laukę – nesulaukę – sniego, šiemet, rodos, jo gavome dvigubai daugiau. Dėl tokio kiekio tūkstančiams dingo elektra, braška stogų konstrukcijos, kelių pusnyse stringa eismas, o kiemuose palikti kai kurie automobiliai atrodo neužsives iki pavasario. Kaip susitvarkysime su žiemos negandomis? Ar kažkas už jas turės atsakyti?Laidoje dalyvauja ESO atstovas Virgilijus Žukauskas,  AB „Kelių priežiūra“ atstovas Petras Džervus, automechanikas Vitalijus Kabelis, Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius, bendrovės „INHUS Engineering“ Ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-01-28
Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti parlamentarų padėjėjų ir kitų politinio pasitikėjimo tarnautojų algas. Seimo kanceliarija masiškai priiminėja prieš mėnesį ar pusantro įdarbintų asmenų prašymus didinti pareiginės algos koeficientą, tai yra – jų atlyginimus.Pirminiais skaičiavimais, kai kuriems tarnautojams algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų. Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad „Seimo nario padėjėjo atlyginimas į rankas yra 650–700 eurų. Tai nėra ta suma, už kurią galėtumei rasti rašantį žmogų“.Antra tema: Kaip sekasi sugrįžti į normalų gyvenimą persirgusiems COVID-19? Pokalbis su žurnalistu Vytautu Kvietkausku.Laidoje dalyvauja Seimo narė Agnė Širinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė, žurnalistas Vytautas Kvietkauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2021-01-27
Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė skirti buvusius Vyriausybės ministrus į aukštas diplomatines ir kitas pareigas. Buvę ministrai Linas Linkevičius, Raimondas Karoblis, Eimutis Misiūnas pasirodė netinkami, nes turėtų „atšalti“ po buvusių politinių pareigų. Tokį šalies vadovo požiūrį kritikuoja kai kurie politikai ir politikos ekspertai.Antra tema: kaip su pūga tvarkosi kelininkai ir ugniagesiai?Diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, žurnalistas Tomas Dapkus, buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, „Kelių priežiūros" vienas iš vadovų, Petras Džervus. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-26
Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija pirmadienį pasiūlė pratęsti šalyje paskelbtą karantiną iki vasario 28 dienos. Nepaisant to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo lengvinant karantiną visų pirma leisti veikti kalnų slidinėjimo ir grožio centrams bei kai kurioms ne maisto parduotuvėms.Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys tvirtina, kad verslo ribojimai bus švelninami atsižvelgiant į COVID-19 dinamiką. Parduotuvėms su atskiru įėjimu būtų galima dirbti tada, kada vidutinis susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų per 2 savaites, bus mažesnis nei 200, o paslaugų sektoriui – kai atvejų skaičius bus mažesnis nei 150.Šiuo metu 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 527 atvejus, pagal tai Lietuva pakliūva į blogiausią – D scenarijų.Sprendimus dėl kai kurių karantino apribojimų panaikinimo Vyriausybė galėtų priimti iki vasario vidurio, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.Laidoje dalyvauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, „Euromonitor“ duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys Balevičius, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-25
Stringant COVID-19 vakcinų pristatymui, būtų drąsu teigti, jog Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti 70 proc. gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.Prezidentui Gitanui Nausėdai akcentuojant, kad šis jo išsikeltas tikslas pasiekiamas net ir bendrovei „AstraZeneca“ 80 proc. sumažinus planuotus vakcinos kiekius Lietuvai pirmąjį ketvirtį, A. Šuksta sako, kad viskas priklausys nuo tolesnių derybų su gamintojais.Sausio viduryje „BioNTech“ ir „Pfizer“ dėl technologinių procesų perpus sumažino artimiausias keturias savaites planuojamą pristatyti vakcinos dozių skaičių. Pasak sveikatos apsaugos ministerijos, planuojami pristatyti kiekiai mažinami visoms Europos Sąjungos šalims.JAV prezidentas Džo Baidenas pažadėjo per 100 dienų paskiepyti 100 mln. amerikiečių.Laidoje diskutuoja SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai Simonas Krėpšta, buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

[\/]

2021-01-22
„Kompanija „Moderna" kelia vakcinos kainą 33 proc., nenori tomis pačiomis sąlygomis jos platinti. Mūsų darbo grupė pasiūlė nepritarti tokiems pakeitimams", – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Dalis verslo atstovų reiškia norą vakcinos nuo koronaviruso COVID-19 įsigyti ir už didesnę kainą. Dienraščio „Vakarų ekspresas“ kalbinti Klaipėdos verslininkai teigia, kad jeigu tik leistų, pirktų ir dvigubai didesne kaina, norėdami kuo greičiau paskiepyti savo darbuotojus.Tačiau ar nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kai didesnės, turtingesnės įmonės nusiperka vakcinų pirmos? Kita vertus, kuo daugiau įmonės paskiepytų darbuotojų savo lėšomis, tuo daugiau Lietuvos gyventojų įgytų imunitetą COVID-19.Antroji tema – nuo žaliųjų rodyklių visiško nuėmimo ir dalies užkabinimo atgal praėjo metai. Tuo metu buvo labai daug diskusijų šia tema, kone kiekvienas vairuotojas ir pėstysis turėjo nuomonę ir sakė ją garsiai. Kaip yra dabar? Kaip vertinama ar tam tikroje sankryžoje turėtų būti žaliosios rodyklės, ar jų ten nereikia? Kaip vairuojantys automobilius, važiuojantys dviračiais, paspirtukais ir einantys pėsčiomis klausytojai vertina situaciją, kai dalyje sankryžų yra žaliosios rodyklės, dalyje jų nėra?Pašnekovai: sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, prekybos tinklo „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas, Alytaus krašto verslininkų asociacijos vadovė Dalia Matukienė, įmonės „Baltik Vairas“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas, Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-21
Vakar pradėjo veikti subsidijų smulkiam ir vidutiniam verslui priemonė. Numatyta 150 mln. eurų. Žadama, kad pinigai įmones pasieks vėliausiai po 10 dienų. Planuojama, kad tokia parama galės pasinaudoti dešimtys tūkstančių įmonių.Tuo metu lengvatinių paskolų paketo užteks 400-500 įmonių.Priemonė skirta įmonėms, kurių apyvarta kurių apyvarta nuo lapkričio 1 iki sausio 31 dienos bus kritusi bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 metais, o įmonės, kurių veikla buvo apribota gruodį, lapkričio apyvartos galės neįtraukti.Vertindamos paraiškas, institucijos patikės įmonių deklaruojamu apyvartos kritimu, tačiau pasiliks teisę patikrinti, ar realūs duomenys atitinka pateiktus.Verslas kritikuoja tai, kad subsidijos bus skiriamos pagal praėjusiais metais sumokėtą GPM, o ne pagal išlaidas nuomai. Pasak verslo atstovų, tokia parama būtų orientuota į tuos, kurie labiausiai nukentėjo.Sveikatingumo ir sporto klubai prašo galimybės atsiverti, nes sektoriaus veikla labai sezoniška – pagrindiniai metų pardavimai vyksta spalio-kovo mėnesiais.To paties prašo ir prekybininkai. Pasak jų, pirmiausia draudimas veikti turėtų būti atšauktas iki 2 tūkst. kv.m. ploto parduotuvėms, kurios turi atskira įėjimą iš lauko. Pasak prekybininkų, pagalbos verslui priemonės negarantuoja, kad ribojimams tęsiantis pavyks išvengti nemažos dalies prekybos įmonių nemokumo.Delfi.lt praneša, kad  Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikta analizė parodė, jog dalis anksčiau taikytų subsidijų pagal išlaidas nuomai buvo panaudotos už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose. Konkrečiai 7 mln. eurų, t. y. maždaug trečdalis dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonės lėšų.Pašnekovai: Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, Lietuvos sveikatingumo ir sporto klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis, Lietuvos viešbučių ir restor

[\/]

2021-01-20
Šiandien JAV atsibus naujame politiniame cikle – prisieks naujasis prezidentas Joe Bidenas.„Maždaug keturiolika tūkstančių policijos pareigūnų, kurie prižiūri tvarką inauguracijos metu, nes laukiama incidentų ir riaušių“, – taip lygiai prieš ketverius metus JAV gyvenęs ir Busho administracijoje dirbęs lietuvis Arūnas Pemkus pasakojo apie tai ko tikimasi prieš tuo metu dar išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją.Šiais metais dar gerokai prieš Joe Bideno inauguracijos į prezidentus dieną stebėjome masinius D.Trumpo šalinininkų protestus prie Kapitolijaus ir jo viduje. Tai pareikalavo 5 aukų.Dėl to inauguracijos dieną bus sustiprintos saugumo pajėgos sostinėje. Šių metų inauguracijai įvykti kaip įprasta trukdo vis dar iš JAV neiškrapštoma COVID-19 pandemija. Tad vietoj minios Nacionalinėje alėjoje, Bideno priesaikos lauks susmaigstytos ir apšviestos JAV vėliavėlės.Nueinantis prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė 150 metų trukusią tradiciją, atsisakydamas dalyvauti naujojo prezidento inauguracijoje. Buvę prezidentai Bilas Klintonas, Džordžas Bushas, Barackas Obama ir D.Trumpo kadencijos viceprezidentas Mike‘as Pence‘as inauguracijoje dalyvaus.Kartu su Joe Bidenu, prisieks ir pirmoji moteris JAV viceprezidentė Kamala Harris.J. Bidenas bus 46-asis JAV prezidentas. Nepaisant aplinkybių, jis ketina sakyti viešą kalbą ant Kapitolijaus laiptų. Tai, įskaitant patį Bideną, yra darę 40 JAV prezidentų. Kiti kalbų nesakė, nes buvo ne išrinkti, o paskirti į pareigas dėl tuo metu prezidentavusio ir dėl ligos pasitraukusio arba atsistatydinusio šalies vadovo.Pašnekovai: Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius, Vygaudas Ušackas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, Aidas Puklevičius, publicistas, komunikacijos specialistas, Žygimantas Pavilionis, buvęs ambasadorius Vašingtone, Justinas Mickus, Europos užsienio ryšių tarybos asocijuotas analitikas, Kembridžo universiteto studentas, Robertas S. Gilchristas, JAV ambasadorius Lietuvoje.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www

[\/]

2021-01-19
VU Psichologijos instituto mokslininkės prof. Roma Jusienė, doc. Ilona Laurinaitytė ir doc. Vilmantė Pakalniškienė pastaruosius dvejus metus aiškinosi, kaip ilgalaikėje perspektyvoje 8–10 metų Lietuvos, Latvijos ir Taivano pradinukų naudojimasis internetu yra susijęs su jų patiriamais emociniais bei socialiniais sunkumais. Šio tyrimo metu aiškintasi, kiek vaikai praleidžia laiko kasdien internete. Ką jie ten veikia? Kokią įtaką tai turi jų psichinei ir emocinei savijautai? Ar namuose yra aiškios naudojimosi internetu taisyklės?Kaip Jūs elgiatės su informacinėmis technologijomis savo šeimose? Pasidalinkite savo mintimis ir patarimais.Antra tema: kokios migracijos tendencijos?Diskutuoja „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, Lietuvos tėvų forumo atstovė Jolanta Lipkevičienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas  

[\/]

2021-01-18
Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sekmadienio vakarą buvo sulaikytas Maskvos oro uoste, kai grįžo į tėvynę iš Vokietijos.Rusijos teisėsauga paskelbė, kad jis sulaikytas, nes pažeidė anksčiau skirtos lygtinės bausmės sąlygas.Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, kelių Bendrijos valstybių vyriausybės, Kanada ir išrinktojo JAV prezidento Džo Baideno aukšto rango patarėjas iškart paragino Maskvą nedelsiant paleisti A. Navalną. Kai kurios ES narės paragino imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.Antroji laidos tema: kodėl virusologas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad jau laikas švelninti ribojimus?Diskutuoja buvęs ES ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, VDU dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas, virusologas Saulius Čaplinskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-15
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dalis šiuo metu galiojančių apribojimų dėl COVID-19 pandemijos tikrai išliks ir po sausio 31-osios. Artimiausiu metu atsisakyti judėjimo ribojimų tarp savivaldybių neketinama.Naujos viruso atmainos kelia didelį nerimą, todėl galimybes atlaisvinti karantino sąlygas reikia vertinti labai atsakingai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Valdžia baiminasi trečios viruso bangos, jei karantino varžtai bus per greitai ir per daug atleisti.Diskutuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  profesorius Mindaugas Stankūnas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas  

[\/]

2021-01-14
Vakar apie 16 val. 37 min. Trakų r., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 35 kilometre, automobilis „Citroen Berlingo“, vairuojamas vyro (gimusio 1958 m.), lenkdamas vilkiką MAN TGX su puspriekabe, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Fiat Doblo“, kurį galimai vairavo jaunuolis gimęs 2002 m. Eismo įvykio metu žuvo net 5 šiuo automobiliu vykę žmonės. Eismo sąlygos kelyje nebuvo geros, tuo metu snigo ir temo.Antroji tema: kas laukia grįžtančio į Rusiją opozicionieriaus Aleksejaus Navalno?Diskutuoja Trakų r. policijos komisariato viršininkas  Sigitas Šemis, Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas Vidmantas Pumputis, AB kelių priežiūra Kelių priežiūros vadovas Petras Džervus, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, portalo delfi.lt apžvalgininkas Ramūnas Bodganas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-13
Sausio 13-ąją Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.Diskutuoja kariuomenės kūrėjas, dirbantis Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamente KAM, ats.mjr. Albertas Daugirdas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas Dainius Pašvenskas, Komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas, kunigas Robertas Grigas ir buvęs Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-12
Sunkiai kas įsivaizdavo, kad pasaulio demokratijos lyderės, Amerikos, prezidentui Donaldui Trumpui beveik visi socialiniai tinklai vienu metu atims tribūną išsakyti savo nuomonę, rašo Financial Times.Daugelis pradėjo kelti žodžio laisvės klausimą, net santūrioji Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepalaikė šio sprendimo. Kiti laikosi nuomonės, kad nieko nedarymas ir leidimas toliau Donaldui Trumpui priešinti žmones ir kelti neramumus, turėtų dar blogesnes pasekmes Amerikos demokratijai.Ar žodžio laisvė turi ribas ir kas jas turėtų nustatyti?Diskutuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, advokatas Andrius Iškauskas, saugumo ekspertas Aurimas Navys.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-11
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kilus skandalui dėl skiepų be eilės pareiškė, kad pasitikėjimas sulaužytas. Žiniasklaida plačiai aprašė istorijas, kai ne vienoje gydymo įstaigoje buvo paskiepyti tam neturėję teisės.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad apgailestavimų čia nepakanka ir reikia sukurti elektroninę atitikties vakcinacijai sistemą, peržiūrėti eiliškumą ir labiau koordinuoti vakcinaciją.Diskutuoja portalo „15 min“ žurnalistė Jurgita Šimelevičienė, Seimo narys Antanas Matulas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-08
Pirmiausia prisiminkime save. Prieš metus po „Grigeo Klaipėda“ nuotekų į Kuršių marias skandalo, pilietiškai nusprendėme nepirkti šios įmonės „Grite“ produktų. Prekybos tinklai trimitavo, kad prisidės prie visuomenės ir išims tualetinį popierių, nosinaites, servetėles ir kitą „Grite“ produkciją iš lentynų. Dalis jų išėmė. O ar pastebėjote, kada ji grįžo į parduotuvių lentynas? Ar jūs lygiai taip pat primiršote šią nelaimę ir pradėjote pirkti šios įmonės tualetinį popierių? O gal laikotės iki šios dienos ir šiukštu neduodat nė cento „Grigeo“?Padiskutuokime laidoje apie tai, ką išmokome, ką pamiršome ir kas dar laukia, praėjus metams po „Grigeo Klaipėda“ skandalo.Pašnekovai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, prokurorė, dirbanti su „Grigeo Klaipėda“ byla, Gina Skersinskytė,  iš pareigų atleistas Aplinkos apsaugos departamento vadovas, aplinkosaugininkų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys, Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-07
JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkai trečiadienį šturmavo Kapitolijaus kompleksą, kur įstatymų leidėjai buvo susirinkę patvirtinti išrinktojo prezidento Džo Baideno pergalės rinkimuose. Per susidūrimus su teisėsaugos pareigūnais žuvo 4 žmonės. „Facebook“ ir „Twitter“ laikinai užblokavo JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyras dėl žinučių, kurios, socialinio tinklo teigimu, skatina smurtą.Kita laidos tema: kaip sekasi Latvijai valdyti pandemiją ir kodėl pasitraukė iš pareigų šalies sveikatos apsaugos ministrė? Pokalbis su Latvijos politiku Romualdu Ražuku.Diskutuoja Amerikoje gyvenusi lietuvė Skirma Kondratas, Amerikoje gyvenęs lietuvis Arūnas Pemkus, Seimo narys Audronius Ažubalis, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, Latvijos politikas Romualdas Ražukas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-06
Lietuvos Katalikų Bažnyčiai nusprendus atnaujinti pamaldas su tikinčiaisiais, teisininkai sako, kad ji turi formalių teisinių argumentų priimti savarankišką sprendimą, bet jo pagrįstumas kelia abejonių, įvertinus epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso.Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais. Ji žada, kad bažnyčioje vienam žmogui teks ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų, bus išlaikomas dviejų metrų atstumas tarp žmonių, jie privalės dėvėti kaukes.Diskutuoja Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras, Seimo narys Linas Slušnys, žurnalistas Donatas Puslys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Kęstutis Petrikonis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2021-01-05
Pavasarį „pasigirti“, kad pažįstame COVID-19 liga sergantį žmogų galėjo retas mūsų. Kai rasdavome tokį atvejį, išsiaiškindavome visas aplinkybes ir kaip žmogus jaučiasi, nes toks egzempliorius buvo retas. O kaip yra dabar?Kalbant apie pandemijos valdymą, sveikatos ekspertai šiandien Vyriausybei pristatė 4 karantino scenarijus. Taip pat, siūloma formuoti socialinius burbulus, kad po vieną gyvenantys žmonės galėtų bendrauti. Pasak sveikatos ekspertų, taip psichologiškai būtų lengviau ištverti vienišumą karantino metu.Keturi karantino scenarijai paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Blogiausias – kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kada nebeįmanoma užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo. Tokioje situacijoje siūloma taikyti griežčiausias ribojimo priemones, kokios galioja šiuo metu. Optimistiškiausias variantas, kai atšaukiama dauguma ribojimų, numatomas pasiekus mažesnį nei 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumą, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc., ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą.Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu sergamumas 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Lietuvoje siekia 1199,1 atvejo.Tuo metu didieji verslai prašo pagalbos masiškai ir dažnai testuojant darbuotojus, nes kitu atveju gali nutrūkti gamybos ir tiekimo grandinės. Taip spalio mėnesį vos nenutiko skerdykloje Šilalėje, kai koronavirusas buvo diagnozuotas 5 darbuotojams, o saviizoliuotis turėjo 20 darbuotojų. Delfi.lt rašo, kad tada iškilo rizika, nes sustojus šiai skerdyklai, Lietuvoje būtų atsiradęs šviežios mėsos deficitas.Tačiau ar dabar, kai pradėtas skiepijimas nuo COVID-19, o situacija nors vangiai, bet pasak Jurgitos Sejonienės, Seimo sveikatos reikalų komiteto narės, gerėja, tikslinga masiškai testuoti?Be to, Seimas šią savaitę dar dirba kontaktiniu, o kitą planuoja dirbti nuotoliniu būdu. Kiek tai reikalinga ir kaip darbas bus koordinuojamas, kad nekiltų trikdžių?Praėjusią parą Lietuvoje nust

[\/]

2021-01-04
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo stabilizuojasi, tačiau mirčių ir sunkių susirgimų skaičius kol kas dar auga.Pasak jos interviu LRT, šventinio laikotarpio duomenis vertinti kol kas sudėtinga, nes mažesnis atvejų skaičius susijęs su mažesnėmis tyrimo apimtimis, tačiau tam tikras išvadas leidžia daryti tai, kad išlieka stabili teigiamų atveju dalis nuo visų tyrimų.L. Ašoklienės teigimu, tvirtesnes išvadas būtų galima daryti kitą savaitę. Antroji laidos tema: kaip sekasi vakcinuoti šalims lyderėms ir ko galime iš jų pasimokyti? Laidoje – tiltas su svečiais iš Izraelio ir JAV.Laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto prorektorė, Gyvybės mokslų centro profesorė prof. Edita Sužiedėlienė, komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas, Policijos viešųjų ryšių tarnybos vadovas Ramūnas Matonis, gydytojas iš Izraelio Tuvia Lazauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas iš JAV Rimvydas Baltaduonis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-31
Šie metai buvo ypatingi. Niekas negalėjo prieš metus prognozuoti, kad COVID-19 virusas privers visą žmoniją sustoti. Buvome priversti dirbti mokytojais, auklėmis, išmokome dirbti nuotoliniu būdu ir apsipirkinėti su mobiliuoju telefonu rankose.Metus baigiame ypatingai susirūpinę ir sunkiai įsivaizduojantys, kas mūsų laukia artimiausiais mėnesiais.Kuo šie metai buvo Jums ypatingi? Kaip juos prisiminsite ir ko tikimės iš Naujųjų?Diskutuoja Baltijos tyrimų vadovė Rasa Ališauskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų  direktorė Margarita Šešelgytė, Lietuvos sveikatos mokslų  profesorius Mindaugas Stankūnas, Vilniaus universiteto profesorius biochemikas Daumantas Matulis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-30
Ekonomistas prof. Romas Lazutka siūlo pereiti prie universalios, visiems vienodos vaiko priežiūros išmokos. Mokslininkų parengtame dokumente rekomenduojama mokėti vienodo dydžio išmoką kiekvienam tėvui ar motinai, nepriklausomai nuo jų užimtumo, iki tol, kol vaikui sueis treji metai, motyvuojant, kad dabartinė sistema nėra teisinga, vaikų susilaukiančių ir neįgijusių darbinio stažo tėvų požiūriu.Antroji laidos tema: kas laukia 350 druskininkiečių, dirbančių sanatorijoje „Belorus“, kurie po paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų ir įšaldytų banko sąskaitų, atsidūrė nežinioje?Diskutuoja VU ekonomistas Romas Lazutka, aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė, Seimo narys Tomas Tomilinas, BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-29
Į išsekusių nuo COVID-19 ligonių medikų pagalbos šauksmą atsiliepė šimtai lietuvių savanorių. Jie pradėjo savanoriauti ligoninėse, kur šiomis dienomis itin trūksta pagalbos rankų. Internete plinta jų jautrūs pasakojimai apie pamatytą realybę ligoninėse.Apie tai, kas mums padeda kritiniais momentais susitelkti? Kas įkvepia žmones savanorystei?Antroje laidos dalyje kalbėsime apie pastaraisiais mėnesiais stipriai išaugusį žmonių mirtingumą. Ką rodo mirtingumo šuolis, mums atsakys demografas iš Makso Planko instituto Vokietijoje dr. Domantas Jasilionis.Diskutuoja COVID-19 skyriuje savanoriaujantis Aistis Zabarauskas, žurnalistas, iniciatyvos „Stiprūs kartu“ įkvėpėjas Edmundas Jakilaitis,  Maisto banko vadovas Simonas Gurevičius, Vilniaus universiteto sociologė Rūta Žiliukaitė, demografas iš Makso Planko instituto Vokietijoje Domantas Jasilionis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-28
Sekmadienį visoje ES prasidėjo masinė žmonių vakcinacija nuo COVID-19. Nors vakcina laikoma vienu iš reikšmingiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tyrimai rodo, kad dalis visuomenės nepasitiki ir nenori skiepytis, nors COVID-19 stabdančių vakcinų efektyvumas viršija net 90 proc. PSO vadovai sako, kad vakcina pati savaime neužbaigs pandemijos.Masinė vakcinacija kelia įvairių klausimų, kaip pavyzdžiui, kokiam laikui bus įgyjamas imunitetas, ar reikėtų skiepytis persirgusiems, kaip bus pagaminta milijardai vakcinos dozių per itin trumpą laiką?Diskutuoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, buvęs EK narys Vytenis Andriukaitis, VU Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-23
Šių metų Kalėdos ypatingos, jas švęsime tik savo šeimos rate. Visuomenėje net buvo kilusios diskusijos, ar nereikėtų leisti pasikviesti Kūčioms vienišo žmogaus. Tačiau daugelis valstybių šias šventes sutiks užsidariusios, raginančios žmones likti namuose ir niekur neiti.O kokios šiemet bus Jūsų Kalėdos ir Naujieji metai? Iš kur Jūs semiatės vilties ir optimizmo?Diskutuoja kunigas, vyriausiasis policijos kapelionas, rašytojas Algirdas Toliatas, Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos namuose" tarnybos vadovė Jūratė Matikovienė, rašytojas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-22
Seimas pradėjo 2021 metų valstybės biudžeto priėmimą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad biudžete numatytos išlaidos yra optimalios, o skolos suvaldymas atsispindės 2022 metų biudžete, nes dabar svarbiausia koronaviruso pandemijos pažabojimas. Vyriausybė koreguodama biudžetą padidino išlaidas koronaviruso pandemijos valdymui. Papildomų lėšų numatyta nedarbingumo išmokoms, įvairioms subsidijoms, lengvatinėms paskoloms. Kitais metais vidutiniškai 9 proc. didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 eurų – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių). Antroji laidos tema: daugiau kaip 11 mln. žmonių antradienio rytą jau pasižiūrėjo Youtube platformoje video, kurioje Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas kalbasi su savo nuodytoju iš FSB Konstantinu Kudriavcevu, kuris dirba kariniu chemiku.Diskutuoja Seimo narys Kęstutis Glaveckas, dienraščio „Verslo žinios“ žurnalistas Stasys Gudavičius, VU profesorius Romas Lazutka, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, VDU politologas Bernaras Ivanovas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-21
Daugelis šalių sustabdė susisiekimą aviacija ir geležinkeliu su Didžiąja Britanija dėl pavojingos ten plintančios viruso atmainos. Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sekretorius Metas Hankokas pareiškė, kad Vyriausybė paskelbė griežtą karantiną pietryčių Anglijoje, nes nauja, labiau užkrečiama koronaviruso atmaina buvo „nekontroliuojama“. Premjeras Borisas Džonsonas pateiktą informaciją, kad naujos atmainos virusas gali būti 70 proc. labiau užkrečiamas.Britų mokslininkai sako, kad nėra kol kas duomenų, kad viruso mutacija keltų didesnį mirtingumą ar būtų atspari gydymui ar vakcinai, tačiau kelia nerimą jos itin spartus perdavimas.Antra dalis: Naujoji Lietuvos vyriausybė neatmeta galimybės, jog situacijai negerėjant galėtų būti įvesta Lietuvoje nepaprastoji padėtis ir komendanto valanda. Teisingumo ministrė E. Dobrovolska užsimena apie tai, ką tai reikštų. Ar tuo siekiama tik pagąsdinti nepaklusniuosius ar rimtai ruošiamasi tokiai situacijai? Diskutuoja mikrobiologas, VU Gyvybės mokslų centro profesorius Rolandas Meškys, „Privacy partners“ vadovas Martynas Bieliūnas, JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius, „Paysera“ viceprezidentas Marius Pareščius. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-18
Kalbama, kad jau greitai Lietuvoje prasidės vakcinavimas nuo COVID-19. Bet pirmųjų vakcinų paskiepyti visiems toli gražu neužteks. Visuomenės grupėms teks stoti į eilę. Tačiau kas turėtų būti pirmi? Medikai? Pensininkai? Slaugos darbuotojai? O gal politikai ar... influenseriai?Laidoje dalyvauja PSO specialusis pasiuntinys Vytenis Andriukaitis, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, VU biomedicines profesorius Daumantas Matulis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-17
Du Darbo partijai priklausantys Seimo nariai pasiūlė pakeisti „valstiečių“ įvestą reikalavimą sekmadieniais alkoholiu nebeprekiauti nuo 15 valandos. Liberalizuoti prekybą alkoholiu sekmadieniais siūloma nuo 2021-ųjų gegužės.Antroji laidos tema: ką žada kitų metų ekonomika ir 2021 m biudžetas.Laidoje diskutuoja Seimo vicepirmininkas, darbietis Andrius Mazuronis, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, INVL vyr. ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-16
Šiandien įsigalioja griežtesnis karantinas. Ekspertai įspėja, kad suvaržymai gali pakenkti tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Tačiau pandemija – laikas, kai stipri imuninė sistema gali išgelbėti gyvybę. O imunitetas koja kojon žengia su ramia psichologine savijauta.Kaip padėti savo imuninei sistemai kovoti su virusais? Kaip per karantiną neišprotėti ir užuot griovus – sustiprinti šeimos santykius? Kaip spręsti savo problemas, o ne dėl jų nerimauti?Laidoje dalyvauja, VU medicinos fakulteto profesorius, imunologas Dainius Characiejus, asmeninė trenerė, sveikos mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova, psichologė, šeimos santykių ekspertė Sonata Vizgaudienė, psichologė Aistė Kulvietė, jogos instruktorius Vyrenijus Andrijauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-15
Šiandien Lietuvos policija pristatys planą, kaip nuo gruodžio 16 d. bus įgyvendinamas ribojimas judėti tarp savivaldybių. Jau vakar buvo patikslinta, kad šis ribojimas nereiškia policijos postų ant kiekvieno kelio.Vyriausybės sprendimu nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių ir vaistines, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties, negalės būti teikiamos kontaktinės paslaugos, trunkančios ilgiau nei 15 minučių. Gyventojams be itin svarbių priežasčių draudžiama palikti savo savivaldybę, o pasivaikščioti viešose vietose gali tik šeimų nariai arba du žmonės iš skirtingų šeimų.Diskutuoja policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, „Privacy partners" vadovas Martynas Bieliūnas ir ekonomistas Raimondas Kuodis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-12-14
Griežtinant karantiną, Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma parduotuvių, išskyrus maisto prekių, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties, tačiau šeimoms bus leidžiama palikti namus pasivaikščioti atvirose vietovėse savivaldybės ribose, nesusitinkant su kitais žmonėmis. Tokį sprendimą sekmadienio vakarą priėmė į pirmąjį posėdį susirinkusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.Taip pat įvedamas draudimas išvykti iš namų, nebent tai susiję su darbu, apsipirkimu parduotuvėje, vykstama į laidotuves, gydymo įstaigą, prižiūrėti savimi pasirūpinti negalinčių asmenų. Vienos šeimos nariams bus galima išvykti pasivaikščioti atviroje vietoje.Pasak I. Šimonytės, išimtis leisti išvykti pasivaikščioti padaryta siekiant, kad pernelyg nenukentėtų žmonių emocinė būklė. Uždrausta bendrauti ne su savo namų ūkio gyventojais, išskyrus neatidėliotinus atvejus.Diskutuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, VU profesorius Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, švietimo ekspertė Unė Kaunaitė, psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė ir Aurelijus Veryga, buvęs sveikatos apsaugos ministras.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas  

[\/]

2020-12-11
COVID-19 užsikrėtimai pasiekė naujus rekordus, Lietuva pagal užsikrėtimų COVID-19 skaičių 100 tūkst. gyventojų – ketvirtoje vietoje pasaulyje, skelbia dienraštis The New York Times.Prieš mus Belizas, Serbija ir Gruzija. LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis sako, kad situacija tokia grėsminga, kad po 2 savaičių sveikatos apsaugos sistema gali sugriūti ir sudegti. Ekspertai pripažįsta, kad norimas lūžis neįvyko, didžiąja dalimi viruso plėtra jau nekontroliuojama. Naujosios valdančiosios daugumos atstovai kalba apie greitus ir griežtus sprendimus epidemiologinei situacijai valdyti.Diskutuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis, Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė, signataras, buvęs Vyriausybės vadovas Aleksandras Abišala.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-10
Koronavirusui mušant antirekordus, Vyriausybė nutarė, kad automobilių aikštelėse šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose galima užimti tik 20 proc. stovėjimo vietų, neskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų vietų.Pastaruoju metu, iš pirmo žvilgsnio, prekybos centrai pirkėjų trūkumu nesiskundžia. Atvirkščiai – tiek automobilių, tiek kitomis transporto priemonėmis ar pėstute iki prekybos vietų nusigavusių žmonių atrodo daugėja. Ar tikrai taip yra, teirausimės prekybos tinklų ir centrų atstovų.Dalis parduotuvių įvykdė reikalavimą – atitvėrė 80 proc. parkavimo aikštelės stop juostomis ir vienoje ar keliose aikštelės pusėse paliko 20 proc. laisvų vietų. Kiek tai padeda valdyti pandemijos plitimą?Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pasiūlė kompromisą  – sumažinti parkavimo vietų iki 50 proc., o ne iki 20 proc., kaip reikalaujama dabar.Taip pat, prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.Vakar verslo atstovai siūlė švelninti reikalavimus prekybos centrams dėl automobilių aikštelių, tačiau Vyriausybė nesutiko.Pašnekovai: Kauno prekybos centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic Red“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Goštautaitė-Gedutė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, prekybos tinklo „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas, bendrovės „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas, prekybos ir pramogų centro „Ozas“ valdytoja Ina Augulienė ir Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-09
Jungtinė Karalystė skelbia kovoje su koronaviruso pandemija pasiektą lūžio tašką, pradėjusi didžiausią šalies istorijoje vakcinavimo programą nuo COVID-19. JK jau paskiepijo pirmuosius gyventojus. Tūkstančius žmonių savo sukurta vakcina skelbia jau paskiepijusi Rusija, Kinija taip pat skelbiasi savo eksperimentine vakcina paskiepijusi daugiau kaip milijoną žmonių.EK narys Virginijus Sinkevičius prognozuoja, kad vakcina per tris keturias savaites pasieks ir ES šalis.Pasaulio šalys pradeda masinę vakcinaciją, kada tai darysime mes ir kaip tam ruošiamės?Antroji laidos tema: ar išgirs valdžia turizmo industrijos pagalbos šauksmą?Diskutuoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Schmitz Cargobull Baltic vadovas Raimundas Petrauskas, Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-08
Vakar po pietų paskelbta I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programa. Ją sudaro 12 skyrių, 123 puslapiai.Vyriausybės programoje išskirti svarbiausi „šalies pažangos prioritetai, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmones, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos“. Programa valdantieji įsipareigoja „pasiekti esminį ekonominį proveržį, pereidami prie aukštesnės, nei dabar esančios pridėtinės ekonominės vertės“.Antroji laidos tema: kaip keičiasi Lietuvos švietimas?Laidoje diskutuoja BNS verslo naujienų žurnalistas Šarūnas Sabaitis, paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, paskirtoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-07
Beveik mėnuo įvesto karantino lūžio situacijoje nepadarė. Vieni atsakomybę verčia visuomenei, kiti lėtiems ir nepakankamai ryžtingiems valdžios sprendimams ar užsitęsusiam tarpuvaldžiui.Vakar prezidento sukviesti ekspertai ragino nedelsiant imtis griežtesnių priemonių virusui valdyti. Šiandien Vyriausybėje svarstoma nuo ateinančio šeštadienio įvesto daug griežtesnius naujus karabino apribojimus. Kokie jie bus, ar suveiks ir kaip pagerins pandeminę situaciją?Antroje laidos dalyje kalbėsime apie pasirengimą vakcinacijai: ar jau rezervavome vakciną nuo COVID-19, kada ją turėsime, kaip atsigabensime ir skiepysime.Diskutuoja VU Mokslo prorektorė Edita Sužiedėlienė, laikinasis Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis, „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos narys Vygaudas Ušackas, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-04
Europos Komisija savo rekomendacijose rašo, kad nuovargis nuo pandemijos ir psichikos sveikatos problemos yra natūralios dabartinės padėties pasekmės. Valstybės narės turėtų vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono gairėmis dėl aktyvesnės visuomenės paramos nuovargiui nuo pandemijos įveikti. Taip pat reikėtų didinti psichosocialinę paramą.Antroji laidos tema: koks prezidento žodis dėl ministrų kandidatūrų?Laidoje diskutuoja psichika.eu portalo įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos namuose" tarnybos vadovė Jūratė Matikovienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas, dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius, Seimo narys Raimundas Lopata. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-03
Ketvirtadienį Seimui bus pateiktos naujos statuto pataisos, numatančios nuotolinio parlamento darbo įteisinimą.Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.Antroje laidos dalyje kalbinsime kandidatę į finansų ministres Gintarę Skaistę. Kokie svarbiausi finansų politikos iššūkiai?Laidoje diskutuoja Seimo nariai Andrius Vyšniauskas ir Arvydas Nekrošius, Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos vadovas, „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas, kandidatė į finansų ministrus Gintarė Skaistė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-02
Prieš dvi savaites paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė įgarsino koalicijos kandidatus vadovauti ministerijoms. Vėliau sekė jos patvirtinimas Seime, kandidatų susitikimai su Prezidentu dar nesibaigė. Negana to, kol kas dar nėra pateiktos svarstyti Vyriausybės programos, po kurios patvirtinimo Seime ji įgauna įgaliojimus veikti. Ingrida Šimonytė užsimena apie galimą konstitucinę krizę ir tai, jog vyriausybė gali veikti ir be kelių ministrų.Ar turėtų Vyriausybės formavimas vykti greičiau ir dėl ko jis stringa? Kurie kandidatai kelia daugiausia klausimų bei abejonių ir kodėl? Dėl ko nesutaria paskirtoji premjerė ir prezidentas?Antroji laidos tema: mirčių nuo COVID-19 skaičius Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas. Prezidentas ragina premjerą imtis veiksmų mažinant užsikrėtusių skaičių. Kodėl Lietuvai nepavyksta suvaldyti antrosios bangos?Diskutuoja BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, VU TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis, matematikas, Eurmonitor duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, Seimo narys Mindaugas Lingė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-12-01
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą galėtų būti ankstinamos moksleivių žiemos atostogos, siūlo kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.„Kadangi mūsų šalis neturi resursų kartą per savaitę testuoti visų mokinių ir mokytojų, tikslingiausia būtų bent 6 savaitėms pereiti tik į nuotolinį mokymą, kol situacija stabilizuosis. Todėl tiek nueinanti valdžia, tiek naujoji Vyriausybė turėtų atsižvelgti į mokytojų raginimus“, – feisbuke rašo V. Kasiulevičius.Diskutuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė, Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas, kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministres Jurgita Šiugždinienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-30
Praėjusią savaitę Seime nepavykus pritarti nuotoliniam parlamentarų darbui, šią savaitę Seimas renkasi tik į vieną posėdį. Kaip Seimo nariams išsisukti iš pato situacijos ir apsaugoti save ir kolegas? Ar burnojimas socialiniuose tinkluose dėl kalėdinių eglučių lankytojų bent kiek arti tos rizikos, kurią dirbdami patiria tautos atstovai?Diskutuoja Vilniaus universiteto prof. Vytautas Usonis, Seimo nariai – „valstietė“ Agnė Širinskienė ir konservatorius Jurgis Razma, Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga ir viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas.

[\/]

2020-11-27
Besibaigiant trečiai karantino savaitei, koronaviruso situacija negerėja. Nerimaudamas dėl artėjančio šventinio laikotarpio, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalba, jog kitą savaitę Vyriausybėje gali būti svarstomi papildomi ribojimai, siekiant stabdyti viruso plėtrą. Nors konkrečių galimų priemonių kol kas neįvardina, kiek anksčiau yra kalbėta apie prekybos centrų darbo laiko ribojimus, komendanto valandą. Visgi, A. Veryga komendanto valandą mato ne kaip naktinį žmonių judėjimo, bet savaitgalio kelionių į prekybos centrus ribojimą.Kaip bebūtų, kartu kalbama ir apie tam tikrus karantino tvarkos laisvėjimus – nuo gruodžio 10-osios, Vyriausybė leido organizuoti nedideles ekskursijas, mažomis grupėmis lankytis galerijose, muziejuose.Laidoje dalyvauja prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis, prekybos ekspertas, „Talentų namai” vadovaujantysis partneris Justas Gavėnas, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-26
Policijos pareigūnai per savaitę iš viso užfiksavo 3 100 atvejų, kai vairuotojai, vairuodami transporto priemones, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis neturėdami laisvų rankų įrangos.Šiais metais policijos pareigūnai jau nustatė 31 470 draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymo atvejų. Daugiau nei pusšimtis vairuotojų už šį pažeidimą neteko teisės vairuoti, skelbia policija.Antroji laidos tema: Vyriausybė pritarė, kad prieš trikojus būtų statomi įspėjamieji ženklai. Ar tai neskatins greičio mėgėjų?Laidoje dalyvauja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, vilkiko vairuotojas Povilas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyresnysis patarėjas Justas Petrauskas, VGTU dėstytojas Vigilijus Sadauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-25
Ekspertai sako, kad įvestas karantinas Lietuvoje neveikia ir nepavyko ženkliai numušti atvejų šuolio. Vien per praėjusią savaitę sergamumas padidėjo daugiau nei 20 proc. Valdžia svarsto įvesti papildomus apribojimus prekybos tinklams, užsimenama ir apie komendanto valandą.Laidoje kalbėsime, kaip sėkmingai su koronaviruso pandemija kovojančioms šalims pavyko suvaldyti antrąją bangą, kaip joms sekėsi įgyvendinti sunkius sprendimus, kurie davė rezultatą.Laidoje diskutuoja gydytojas, kinų medicinos specialistas iš Naujosios Zelandijos Vitalis Skiauteris, Kinijoje gyvenantis lietuvis Paulius Ivanovas, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, gydytojas, dirbantis didžiausioje Izraelio ligoninėje Tuvia Lazauskas ir mokslininkė iš Nyderlandų Beata Kviatek.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-11-24
Šiandien Seimas planuoja balsuoti, ar pritarti Ingridos Šimonytės skyrimui ministre pirmininke.I. Šimonytės kandidatūrą į premjero pareigas siūlo centro dešinės koalicija, kurią sudaro konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Jie Seime turi 73 mandatus iš 141.Nutarimas dėl pritarimo premjero kandidatūrai priimamas paprasta balsų dauguma atviru balsavimu.Diskutuoja Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros politologas Saulius Šiliauskas, Seimo nariai Kęstutis Masiulis ir Agnė Širinskienė, ekonomistas Raimondas Kuodis, LVK prezidentas Andrius Romanovskis, Seimo narys Lukas Savickas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-23
Praėjusią savaitę sveikatos specialistai kalbėjo, jog COVID-19 plitimas Lietuvoje stabilizuojasi. Tačiau šią stabilizaciją vis dar sunku matyti rekordiniuose savaitgalio užsikrėtimų skaičiuose: per abi dienas fiksuota net 4290 naujų atvejų ir 29 mirtys, nors laikinasis sveikatos apsaugos ministras ir teigia, kad imant bendrą savaitės užsikrėtimų skaičių, stebima stabilizacija.Šią savaitę Vyriausybė spręs dėl lapkričio 7 dieną įvesto karantino pratęsimo bent trims savaitėms, bet gali būti ir ilgesniam laikui. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga interviu portalui „Delfi“ ragina žmonės nusiteikti, kad bet kokiu atveju šios Kalėdos nebus tokios kaip anksčiau. Jis patikino, kad šiuo metu nėra svarstomas ne maisto prekių parduotuvių uždarymo variantas.Savaitgalį 40 protestuotojų surengė piketą dėl privalomo kaukių dėvėjimo.Diskutuoja Euromonitor duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Belevičius, virusus tyrinėjantis mokslininkas Gytis Dudas, SAM Ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis, ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-20
Šiandien toliau kalbėsimės su kandidatais į siūlomus ministrus, vertinsime jų pasirengimą užimti aukščiausias valstybės valdyme pozicijas, problemų ir jų sprendimų išmanymą. Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė šią savaitę įvardijo visus kandidatus į ministrus, išskyrus žemės ūkio. Tarp jų – aštuoni Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), trys Laisvės partijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.Laidoje dalyvauja kandidatė į vidaus reikalų ministrus Agnė Bilotaitė, kandidatė į teisingumo ministrus Evelina Dobrovolska, kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Jurgita Šiugždinienė, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Arvydas Anušauskas. 

[\/]

2020-11-19
Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė trečiadienį įvardijo visus kandidatus į ministrus, išskyrus žemės ūkio. Tarp jų – aštuoni Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), trys Laisvės partijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.Prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su siūlomais pretendentais į ministrus, o jų vertinimus lems argumentai, ne emocijos, sako šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta.Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis sako, kad kandidatės tapti jo įpėdine Ingridos Šimonytės pasiūlytame Ministrų kabinete yra ir vertų postų asmenybių, ir „keistų kandidatūrų“.Laidoje diskutuoja kandidatas į susisiekimo ministrus Kasparas Adomaitis, kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministres Aušrinė Armonaitė, kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres Monika Navickienė, kandidatas į aplinkos ministrus Simonas Gentvilas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-18
Šiandien būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir jam pristatė išsamų kandidatų į ministrų kabinetą sąrašą.Kaip teigė būsima premjerė, tai dar nėra galutinis sąrašas – kol I. Šimonytė nėra tapusi premjere ir gavusi įgaliojimo oficialiai formuoti Vyriausybę, pavardės dabartiniame pasiūlyme yra jos ir koalicijos parnerių matymas.Buvo įvardinti beveik visi galimi ministrai išskyrus Žemės ūkio – kaip teigė I. Šimonytė, šios derybos užtruko. Kandidatų įvardijimas dar nereiškia, kad Prezidentas sutiko su šiuo sąrašu ir jam pritars.Galimas būsimo ministrų kabineto sąstatas: Aplinkos ministerija – Simonas Gentvilas; Ekonomikos ir inovacijų ministerija – Aušrinė Armonaitė; Energetikos ministerija – Dainius Kreivys; Finansų ministerija – Gintarė Skaistė; Krašto apsaugos ministerija – Arvydas Anušauskas; Kultūros ministerija – Simonas Kairys; Sveikatos apsaugos – Arūnas Dulkys; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Monika Navickienė; Susisiekimo ministerija – Kasparas Adomaitis; Švietimo ministerija – Jurgita Šiugždinienė; Teisingumo ministerija – Evelina Dobravolska; Užsienio reikalų ministerija – Gabrielius Landsbergis; Vidaus reikalų ministerija – Agnė Bilotaitė.Antroji tema: ar persirgus COVID-19 įgyjamas imunitetas ir kada turėsime vakciną?Diskutuoja BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, delfi.lt politikos redaktorė Loreta Laučiuvienė, kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys, VU Gyvybės mokslų profesorė Aurelija Žvirblienė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-17
Prieš keletą savaičių Lenkijos Konstitucinis teismas priėmė vieną griežčiausių abortų draudimų, draudžiantį daryti abortus beveik visais atvejais. Nuo šiol bus leidžiama nutraukti nėštumą tik tuo atveju, jei jis yra išžaginimo ar kraujomaišos pasekmė arba jei kyla grėsmė moters sveikatai. Tai sukėlė beprecedentę šimtų tūkstančių moterų protestų bangą visoje Lenkijoje. Kai kurie apžvalgininkai šias protesto bangas lygina su Solidarumo judėjimu Lenkijoje Nuosprendį sukritikavo Europos Taryba, kurios žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pavadino verdiktą „liūdna diena moterų teisėms“.Į Lietuvą antradienį darbo vizito atvyksiantį Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą šalies aktyvistės pasitiks protestais.Antroji tema: ar Seimas pats sau nustato karantino taisykles?Laidoje diskutuoja VDU Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, eisenos, palaikančios Lenkijos moteris, dalyvė Karina Klinkevičiūtė, Seimo narė Dovilė Šakalienė, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-16
Po rinkimų prožektoriai pasisuko į ateinančią valdžią, kuo ji skirsis nuo buvusiosios, aptariami jos prioritetai būsimieji ministrai, santykiai tarp koalicijos partnerių ir pirmieji darbai.Laidoje norime Jus pakviesti pažvelgti į ketverius nueinančios valdžios valdymo metus, ką jie davė mūsų valstybei ir visuomenei gero ir blogo, kokius jos sprendimus mums reikėtų vertinti teigiamai, o kokius neigiamai?Antroji tema: kaip vertinti siūlymus didinti išmokas už darbuotojų prastovas?Diskutuoja portalo delfi.lt politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, Seimo narys, valstietis Tomas Tomilinas, finansų analitikas Marius Dubnikovas, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, LPK viceprezidentė Evalda Šiškauskienė, Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-13
Šiandien į pirmąjį posėdį renkasi spalį išrinkti Seimo nariai, Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė grąžins įgaliojimus.Į tryliktąjį Seimą perrinktas 81 buvęs parlamentaras ir išrinkta 60 – naujų. Seimą sudarys 38 moterys ir 103 vyrai. Vidutinis jų amžius – 49 metai, 99 proc. būsimųjų parlamentarų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, daugiausia – teisės ir politikos mokslus.Naujajame parlamente iš viso dirbs dešimties partijų atstovai, daugiausia – 50 – narių turės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Dėl būsimos koalicijos sutartį jau pasirašė konservatoriai su abiem liberalų partijomis.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie žūtis keliuose ir ką daryti, kad jos sumažėtų.Laidoje diskutuoja VDU politologas Lauras Bielinis, buvęs Seimo narys Algimantas Salamakinas, MRU docentė Rima Urbonaitė, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, LAKD Transporto Infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis, Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas Vidmantas Pumputis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-12
Pokalbis su kandidate į premjeres Ingrida Šimonyte. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-11
Dešiniųjų koalicija būsimajame parlamente sutarė į Seimo pirmininkus teikti Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Europos šachmatų čempionė, keturių vaikų motina bus jauniausia Seimo pirmininkė per Lietuvos istoriją. Tiesa, šachmatininkė ne pirma – šachmatais neprastai žaidė ir buvę Seimo pirmininkai Vytautas Landsbergis, Česlovas Juršėnas, taip pat Vydas Gedvilas.Kaip aukštumų profesionaliame sporte pasiekusiai politikei seksis užimti antras svarbiausias pareigas šalyje, diskutuoja pati kandidatė V. Čmilytė-Nielsen, buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, politologas Vytautas Dumbliauskas, šachmatininkės treneris Gintautas Jurgis Plungė.Kita tema. Ar Lietuvos bandymas nepirkti elektros iš Astravo AE tėra kova su vėjo malūnais, atsako buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir parlamentaras, ambasadorius Žygimantas Pavilionis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-10
Vakcina nuo koronaviruso, bendrai kuriama farmacijos milžinių „Pfizer“ ir „BioNTech“, 90 proc. atvejų veiksmingai apsaugo nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, rodo tebevykdomų 3-iosios fazės tyrimų rezultatai, pirmadienį pranešė kompanijos.Kaip rodo preliminarios išvados, žmonės atsparumą koronavirusui įgyja praėjus savaitei po jiems duotos antrosios vakcinos dozės, kuri sušvirkščiama praėjus 28 dienoms po pirmosios.Antroji laidos tema: ar gali pritrūkti lovų ir personalo COVID19 pacientams ir kaip tada juos gydys?Laidoje diskutuoja VU Gyvybės mokslų profesorė Aurelija Žvirblienė, istorikas, publicistas, „Lietuvio kodo" autorius Gediminas Kulikauskas, LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas Andrius Macas, INVL vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, SAM Ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-11-09
Laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų arba iki gyvos galvos. Teisiama 42 metų alytiškė, kuri pernai vasarą su sunkia autizmo forma sergančiu vaiku šoko į Nemuną. Pasikėsinimu savo vaiką nužudyti kaltinama motina sako, jog tai dariusi iš nevilties, nes nesulaukė jokios institucijų pagalbos.Antroji laidos tema: ar Donaldas Trumpas pripažins pralaimėjimą?Laidoje diskutuoja Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos vadovė Henrika Varnienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, vaikų ir paauglių psichiatras, VU profesorius Dainius Pūras, edukologė, Taikomosios elgesio analizės supervizorė Eglė Kairelytė Sauliūnienė, advokatė Aušra Ručienė, RESC vadovas Linas Kojala.Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais: Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII visą parą Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII 11:00 - 21:00 Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. 8 800 77277 II-VI 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linijaBudi profesionalai, savanoriai konsultantai 8 800 66366 I-VII visą parą Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai 116 123 I-VII visą parą Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas 

[\/]

2020-11-06
Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas ketvirtadienį pareiškė „neabejojantis“, kad įveiks dabartinį valstybės vadovą Donaldą Trampą ir bus paskelbtas rinkimų nugalėtoju.Sustabdykite skaičiavimą!“ – ketvirtadienį tviteryje rašė D. Trumpas.„Jokie balsai, atėję po rinkimų dienos, nebus skaičiuojami!“ – pridūrė jis.Dabartinis JAV vadovas D. Trumpas kartoja apie savo pirmalaikę pergalę ir pagrasino kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, kad sustabdytų balsų skaičiavimą, tačiau šis procesas tęsiasi toliau.Laidoje dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Rimvydas Baltaduonis, vertėjas, buvęs LR misijos prie JT delegacijos narys Darius Sužiedelis, Amerikoje gyvenusi lietuvė Skirma Kondratas. Antroji laidos tema: kaip jaučiasi su COVID-19 kovojantys medikai? Pokalbis su Linu Svetiku, Santaros klinikų COVID-19 pacientų priėmimo skyriaus vedėju.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-05
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako per antrąjį karantiną reikia dėmesingiau pažiūrėti į ekonomiką ir kokius verslus uždaryti.„Kuo mažiau mes uždarysime verslo, tuo mažiau jį reikės remti. Visuotinis karantinas, jeigu pilnai viską uždarytume kaip pavasarį, yra veiksmingas, mes tą pamatėme, bet klausimas, ar mes patempsime ekonomiškai. Tie bankrotai, kurie anksčiau ar vėliau atsiris, duos didelį neigiamą poveikį valstybės ekonomikai. Čia reikia dirbti su skalpeliu“, – kalbėjo LPK prezidentas.Kaip per antrąjį karantiną verslui ir visuomenei padės valstybė? Kiek jis gali trukti ir kokias pasekmes turės?Laidoje diskutuoja Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, LPK viceprezidentė Evalda Šiškauskienė, Seimo narys Dainius Kreivys, SADM ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Lietuvos Maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-04
Šiandien Vyriausybė svarstys, ar Lietuvoje reikia įvesti visuotinį karantiną. Iki šiandien, pandemija tramdyta vietiniais karantinais, kurie buvo paskelbti 34-iose Lietuvos savivaldybėse. Tačiau blogėjanti koronaviruso situacija verčia Vyriausybę imtis papildomų priemonių. „Visi bandymai valdyti pandemiją kitokiomis priemonėmis pasibaigė tuo pačiu rezultatu – valstybės įvedinėja antrąjį karantiną“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.Siūlymui pritarus, karantinas įsigaliotų nuo šeštadienio vidurnakčio ir tęstųsi ne mažiau kaip tris savaites. Be to, premjeras užsiminė, jog šis karantinas bus kiek švelnesnis – mokyklose bus siūloma pereiti prie mišraus mokymo, galės būti tęsiama kirpyklų, grožio salonų veikla. Visgi, premjeras akcentuoja, jog daugiau konkretesnių nurodymų bus paskelbta po Vyriausybės posėdžio.Antroji laidos tema: kaip vertinti kilusį triukšmą dėl LRA-KŠS siekio panaikinti Seimo daugiamandatės rinkimų rezultatus?Laidoje dalyvauja LSMU Infekcinių ligų centro vadovė Auksė Mickienė, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, JK lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkas Kasparas Steponavičius, BNS vyr.redaktorius Vaidotas Beniušis, advokatė Liudvika Meškauskaitė. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

[\/]

2020-11-03
Besiformuojant naujajai valdančiųjų koalicijai, partijos teikia savo siūlymus Vyriausybės programai. Vienas jų, dėl kurio sutaria tiek Laisvės partija, tiek Lietuvos liberalų sąjūdis – vaiko pinigų mokėjimo diferencijavimas.Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalba, kad vaiko pinigų reforma buvo kritikuota jau ją svarstant – ji yra veiksminga, tačiau labai brangi ir prieštaringa, mat išmokas gauna tiek vargingiausios, tiek labiausiai pasiturinčios šeimos. Tad naujosios koalicijos liberaliosios jėgos siūlo vaiko pinigus mokėti tik toms šeimoms, kurių finansinė padėtis yra itin prasta.Visgi, ši partijų idėja susilaukia kritikos – banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog toks šeimų skirstymas į pasiturinčias ir gyvenančias vargingiau didintų šešėlį, kurtų išlaikytinių visuomenę bei įvestų „gyvulių ūkį”. Jam antrina ir Nerijus Mačiulis, akcentuodamas, jog tokios reformos didins biurokratinę naštą.Antroji tema: kokiomis nuotaikomis Amerika pasitinka šiuos Prezidento rinkimus?Laidoje diskutuoja Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VU profesorius Boguslavas Gruževskis, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, SADM ministras Linas Kukuraitis, RESC vadovas Linas Kojala.

[\/]

2020-10-30
Naujoje valdžioje būsiantys liberalai užsimena, kad reikėtų peržiūrėti kai kuriuos valstiečių priimtus alkoholio ribojimus. Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos vadovė, užsimena apie nelogiškus ribojimus susijusius su amžiaus įsigyti alkoholio cenzu ar kavinėmis. Prekybos įmonių asociacija siūlo inicijuoti politikų ir visuomenės diskusiją dėl prekybos alkoholiu laiko ir reklamos.Antroji tema: kaip ligoninės ir personalas dirba per antrą COVID-19 bangą?

[\/]

2020-10-29
Slovakija karantino neskelbia, bet testuos visus iš eilės. Tyrimai turėtų prasidėti šį savaitgalį, pranešė šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius.„Reuters“ praneša, kad praėjusį savaitgalį buvo atlikti bandomuosius tyrimus keturiuose koronaviruso itin paveiktuose regionuose. Tyrimuose dalyvavo daugiau nei 90 proc. žmonių. Išanalizavus mėginius, nustatytas beveik 4 proc. siekiantis infekcijos paplitimas. Tiesa, I. Matovičius nepaisė mokslininkų rekomendacijų. O jie suabejojo tokio plano efektyvumu.Šiandien prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su sveikatos apsaugos ekspertų kariauna: prof. Vytautu Kasiulevičiumi, prof. Mindaugu Stankūnu, prof. Edita Sužiedėliene, prof. Kęstučiu Petrikoniu ir prof. Aurelija Žvirbliene. O kaip dažnai politikai kreipiasi į juos patarimo dėl COVID-19 valdymo? Mokslininkai savo patarimais dalinasi žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Tačiau kiek į tai reaguoja, įsiklauso politikai?Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis sparčiai daugėja naujų koronaviruso atvejų, naujausiais duomenimis, sergamumas siekia 168,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad visoje šalyje vėl įvedamas karantinas, siekiant suvaldyti nerimą keliančia sparta plintančio koronaviruso antrąją bangą. Suvaržymai įsigalios šiandien vakare ir tęsis mažiausiai iki gruodžio 1 dienos.„Virusas Prancūzijoje plinta sparta, kokios neprognozavo net didžiausi pesimistai“, – pabrėžė prezidentas.Vokietijoje mėnesiui įvedamas dalinis karantinas, apimantis restoranų, sporto salių ir teatrų uždarymą.Pašnekovai: Marius Čiurlionis, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas, Vaidotas Beniušis, BNS vyriausiasis redaktorius, Linas Slušnys, psichologas, išrinktasis Seimo narys, Nerijus Aleksiejūnas, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje,  Aurelija Žvirblienė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, Andrius Užkalnis, apžvalgininkas.

[\/]

2020-10-28
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė: „Mūsų teisingumo jausmą (...) žeidžia pernelyg didelė nelygybė. Žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas – 600 tūkstančių žmonių. Jie yra vieni iš mūsų“.Tuo metu darbdavių atstovai siūlo mokėti mažesnę minimalią algą jaunimui iki 21 metų, o Užimtumo tarnyba skelbia, kad daugėja darbo neturinčių ikipensijinio amžiaus asmenų: dabar šalyje darbo ieško beveik 30 tūkst. asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai – tai yra 60 proc. daugiau nei pernai.Kaip tokioje socialinėje kultūroje kurti gerovės valstybę? Ar gerovės valstybė įmanoma vyresniems žmonėms nebepritampant rinkoje, o jaunimui parsiduodant už nebrangiai?Diskutuoja ekonomistas Romas Lazutka, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas (LVŽS), komiteto narė Monika Navickienė (TS-LKD), Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.

[\/]

2020-10-27
Lietuvoje šią savaitę sparčiai didėja užsikrėtusių COVID-19 skaičius. Sparčiai pildosi ir ligoninėse esančių COVID-19 lovų skaičius.Valdžia nuo trečiadienio įveda karantiną didžiuosiuose miestuose, tačiau šią savaitę nedraudžia žiūrovams stebėti krepšinio rungtynių arenose, Sveikatos apsaugos ministras apeliuoja į žmonių sąmoningumą. 

[\/]

2020-10-26
Šiuo metu opozicijoje esantys konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Pirminiais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 50 mandatų ir kartu su koalicijos partneriais turės trapią daugumą Seime. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų.Į Seimą perrinktas 81 kadenciją baigiantis parlamentaras, parlamente dirbs 60 naujokų.Antra tema: kaip Lietuva toliau valdys COVID-19? Laidoje dalyvauja MRU politologas Vytautas Dumbliauskas, VU TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narė iš TS-LKD frakcijos Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė iš LVŽS frakcijos Agnė Širinskienė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, prezidento vyriausiais patarėjas Simonas Krėpšta.

[\/]

2020-10-23
Politologas Mažvydas Jastramskis svarsto, kad Seimo rinkimuose galėtume apsieiti ir be antrojo turo, laimėtoją žinotume iš karto po pirmojo ir nereikėtų dvi savaites svarstyti kas laimės rinkimus. Dar daugiau – galima būtų svarstyti apskritai atsisakyti vienmandačių ir rinkti partijas. Ką manote Jūs apie šį pasiūlymą?Šiandien Seimo rinkimų antrajame ture balsuoti gali tie, kas turi teisę tai daryti namuose, taip pat specialiuosiuose punktuose – ligoninėse, globos įstaigose, bausmių atlikimo vietose. Vis daugiau matau žmonių su veido kaukėmis gatvėse.Laidoje dalyvauja MRU politologė Rima Urbonaitė, viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, MRU profesorius Andrius Bielskis.

[\/]

2020-10-22
Popiežius Pranciškus pritarė tos pačios lyties asmenų civilinėms sąjungoms, kalbėdamas su naujo dokumentinio filmo „Pranciškus“ kūrėjais. „Homoseksualūs žmonės turi teisę turėti šeimą. Jie yra Dievo vaikai“, – sakė Pranciškus per vieną iš interviu filmo kūrėjams, – „mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti.“ Tačiau Senajame Testamente parašyta, kad homoseksualumas – nuodėmė. Ką manote jūs?Laidoje dalyvauja LGL vadovas Vladimiras Simonko, religijotyrininkas Paulius Subačius, portalo Bernardinai.lt tekstų autorė Toma Bružaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė. 

[\/]

2020-10-21
Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prabilo apie siūlymą ilginti moksleivių rudens atostogas bent iki dviejų savaičių. Tokia COVID-19 viruso stabdymo priemonė buvo pasiūlyta atsižvelgiant į specialistų pastebėjimus, jog koronavirusas plinta iš šeimų į ugdymo įstaigas.Kol kas nei Sveikatos apsaugos, nei Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos negali patvirtinti, ar toks sprendimas tikrai bus priimtas, tačiau portalo delfi.lt kalbinti įvairių Lietuvos mokyklų vadovai į tokius pokyčius žvelgia neužtikrintai ir kelia klausimą, kaip prarastą mokymo(si) laiką reikės kompensuoti.Laidoje dalyvauja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Asociacijos „Tėvai švietimui" pirmininkė Kristina Paulikė, Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorė Rasa Dagienė,  Vilniaus Universiteto Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovas Andrius Uždanavičius.

[\/]

2020-10-20
Koronaviruso skaičiai auga, tačiau jokių konkrečių sprendimų nesulaukiama nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nei iš Vyriausybės. Šiandien NVSC lankosi šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė kalba, jog situacija kontroliuojama. Tačiau čia pat užsimenama, jog Vilniaus rajone epidemiologams darbo krūvis yra didžiulis, ne iki galo pavyksta susisiekti su sergančiaisiais, „darbo rankų mums trūksta“.Vyriausybę neatidėlioti ir imtis konkrečių veiksmų virusui kontroliuoti skatina ir Jaunųjų medikų asociacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga.Visgi, kol kas kalbama tik apie numatomas rekomendacijas skirtingoms savivaldybėms, mąstoma apie mokinių atostogų prailginimą, neatmetama lokalių karantinų – kaip paskutinės priemonės – galimybė. Kartu premjeras Saulius Skvernelis ragina pristabdyti visuomeninį gyvenimą, o kalbėdamas apie NVSC darbuotojų trūkumą ir motyvaciją, žada mokėti priedus bei tikisi savanorių pagalbos.Diskutuoja LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė,  KTU profesorius Dainius Martuzevičius.

[\/]

2020-10-19
Pirmadienį prasideda balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture – parlamentarai renkami 68-iose apygardose. Trys naujo Seimo nariai buvo išrinkti jau pirmajame ture.Šiuose Seimo rinkimuose įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų, tačiau dalyje savivaldybių nebus galima balsuoti pačiame savivaldybės pastate, kaip buvo iki šiol.Pirmąjį Seimo rinkimų turą daugiamandatėje apygardoje laimėjo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 24,8 proc. rinkėjų balsų, antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5 proc. balsų. Daugiausia kandidatų antrajame ture turi taip konservatoriai, antroje vietoje valstiečiai.VU TSPMI politologas dr. Kęstutis Girnius sako, jog intrigos didelės antrajame ture nėra, konservatoriai jau laimėję rinkimus ir antrasis turas situacijos nepasikeis. Anot politologo, didžiausia tikimybė, kad po rinkimų valdys dešinieji.Antroji tema: daugiau nei du kartus per savaitę išaugo dėl COVID-19 gydomų pacientų skaičius. Koks mūsų ligoninių pasirengimas antrai bangai? Laidoje diskutuoja: MRU dėstytojas Virgis Valentinavičius, VDU politologas Lauras Bielinis, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus patarėjas strateginei komunikacijai Ginas Dabašinskas, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė ir SAM Ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis.

[\/]

2020-10-16
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, jog geriausias sprendimas siekiant suvaldyti infekcijos plitimą būtų grįžti prie karantino: „Nebėra ko laukti, nes atvejų gali būti gerokai daugiau“.Epidemiologams kelia nerimą augantis neatsekamų atvejų skaičius, didėjantys užsikrėtimai mokyklose. Tačiau nuotaikos visuomenėje nėra vienareikšmiškos. Vieni baiminasi dėl ekonomikos, kiti dėl sveikatos sistemos prieinamumo ar pasekmių visuomenės psichikai.Tad, ar reikėtų griežtinti viruso valdymo priemones, ar nieko nedaryti?Laidoje diskutuoja buvęs EK narys Vytenis Andriukaitis, premjero patarėjas Giedrius Surplys, NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė, finansų analitikas Marius Dubnikovas.

[\/]

2020-10-15
Kitais metais vaiko pinigai turėtų padidėti iki 70 eurų, minimali mėnesinė alga „popieriuje“ pasiekti 642 eurus, o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą – 429 eurus. Naujų su mokesčiais susijusių pokyčių nenumatoma, o bene didžiausią įtaką viešiesiems finansams kitais metais turės taip vadinamas „Ateities ekonomikos DNR“ planas.Vyriausybei svarstant ateinančių metų biudžeto projektą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas ragina atsakingai įvertinti išlaidas dabartinių rizikų akivaizdoje. Pasak jo, valdžios atstovai neturėtų pasiduoti impulsui išlaidauti, nevertindami ilgesnės perspektyvos.Diskutuoja Seimo narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Raimondas Kuodis, INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Ąžuolas Valius, Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas Vidmantas Pumputis, LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.

[\/]

2020-10-14
NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė sako, kad didėja skaičius neatsekamų atvejų ir vyresnių žmonių užsikrėtimų, kuriems jau reikia rimtesnio gydymo. Lovų užimtumas stacionare siekia 35-37 proc.Kita tema: Estijos žaliųjų partija siekia uždrausti plynuosius kirtimus miškuose. Mūsų politikai tai siekė padaryti tik vertingiausiuose miškuose. Ar nereikėtų griežčiau riboti plynuosius miškų kirtimus?Laidoje dalyvauja Santaros klinikų gydytojų profsąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė, Raseinių rajono meras Audrius Bautronis, Lietuvių bendruomenės Izraelyje pirmininkė Ieva Vėbraitė Adereth, aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius, Aplinkos ministerijos miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

[\/]

2020-10-13
Pirmoji partija mūsų krašte – Lietuvos socialdemokratų partija, įkurta 1896 m. ir atsikūrusi po respublikos atgimimo, praėjusiuose Seimo rinkimuose patyrė smūgį – ją palaikė beveik dvigubai mažiau rinkėjų negu prieš ketverius metus (dar dalį balsų nusigriebę socialdarbiečiai apskritai liko už rinkiminio barjero).Klasikinių socialdemokratų balsus apkarpė kai kuriuos kairiosios politikos motyvus adaptavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei kairiąją kryptį iš dalies žadanti Darbo partija. Maža to, kairiojo pažado atšvaitų netrūksta ir kai kuriose tradicinės dešinės partijose. Negi pastarųjų rinkimų rezultatai rodo klasikinės kairės saulėlydį?Kiek paskui socdemus dar velkasi pokomunistinis ir neoliberalus „vsio zakono“ šleifas? Kodėl LSDP nesugebėjo atsinaujinti ir surinkti progresyvių rinkėjų balsų? Ar Lietuvoje baigiasi tradicinės prieštaros tarp socialdemokratų ir konservatorių (A. Brazauskas vs. V. Landsbergis) era?Diskutuoja LSDP rinkiminės programos rengėjas, politologas Liutauras Gudžinskas, TS-LKD frakcijos Seime narys, politologas Laurynas Kasčiūnas, Žaliųjų partijos vadovas Remigijus Lapinskas, naujosios kairės iniciatorius, filosofas Andrius Bielskis, istorikas Algimantas Kasparavičius, dviejų profesinių sąjungų vadovės Kristina Krupavičienė ir Dalia Jakutavičė.

[\/]

2020-10-12
Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje mandatus pasidalijo šešios partijos: rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, dar turintys solidų rezervą ir vienmandatininkų antrajam turui, ypač gerai pasirodė naujokų Laisvės partija ir prisikėlusioji Darbo partija. Kokias rinkėjų pasirinkimo tendencijas atskleidžia rezultatai ir kokios parlamento mozaikos tikėtis po antrojo turo? Kas po praėjusios nakties labiausiai nustebino ir nuvylė?Laidoje dalyvauja politinės komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas ir su krepšininkais laimę rinkimuose pabandęs VDU politologas Algis Krupavičius, būsimosios valdžios dešinieji: Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (LS), išriktasis Seimo narys Tomas Vytautas Raškevičius (LP), prieš Saulių Skvernelį antrajame ture likusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (TS-LKD), taip pat (centro) kairieji: po šuolio reitinge ant ribos pakibęs parlemento senbuvis Algimantas Salamakinas (LSDP), lojalioji savo partijos senbuvė, Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė (LVŽS), šauniai pasirodęs parlamentaras Andrius Mazuronis (DP).

[\/]

2020-10-09
Vakar baigėsi išankstinis balsavimas, pasižymėjęs ilgomis eilėmis didžiuosiuose miestuose. Daugelis politikos apžvalgininkų pandeminę rinkimų kampaniją vadina nykia ir pasyvia, kandidatų kritikuojami per dideli reguliavimai. Didžioji šių rinkimų intriga – ar iš esmės pasikeis valdžia ir valančioji koalicija, kas formuos vyriausybę ir taps premjeru.Laidoje dalyvauja VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Laisvės TV įkūrėjas Andrius Tapinas, rašytojas Raimondas Polis.

[\/]

2020-10-08
Seimas svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad vairuotojai kelio ženklais būtų informuojami apie visus kelio ruožuose naudojamus stacionarius ir mobiliuosius teisės pažeidimų automatinius fiksavimo prietaisus. Iniciatyvos autorius D.Gaižauskas laikosi pozicijos, kad matuoklių pagrindinė funkcija turėtų būti prevenciškai drausminti vairuotojus, o ne siekti nubausti, todėl, kaip ir apie stacionarius matuoklius, informaciniai ženklai perspėtų apie „trikojus“.Automobilių ekspertas Vitoldas Milius sako, kad turėtų egzistuoti nežinomybės faktorius, kelių policijai taip pat tokie Seimo narių pasiūlymai kelia abejonių.Laidoje dalyvauja Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, autožurnalistas Vitoldas Milius, advokatas Petras Ragauskas, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, VGTU dėstytojas Vigilijus Sadauskas.

[\/]

2020-10-07
„Per rugsėjo-spalio mėnesius yra užregistruoti 205 medikų susirgimo atvejai“, – sako NVSC atstovė Daiva Razmuvienė. Augant užsikrėtusių skaičiui, pradedama galvoti ir diskutuoti, kaip bus su planinėmis ir ambulatorinėmis sveikatos paslaugomis, ar nebus jos apribotos.Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, planinių sveikatos priežiūros paslaugų ribojimas priklausytų nuo COVID-19 rezervinių lovų užimtumo procento. Šiuo metus jis siekia beveik 40 proc. Dėl ambulatorinių paslaugų, tie rodikliai buvo sudėlioti anksčiau: buvo numatyta, kad 50 atvejų Lietuvoje ir 100 atvejų konkrečioje savivaldybėje. „Bet tikrai šiuos rodiklius peržiūrėsime, nes matome, kad jie nelabai koreliuoja su stacionarų užimtumu. Tikrai juos reikės keisti“, – žadėjo vakar ministras.Antroji laidos tema – minima oraus darbo diena ir profsąjungų piketas prie Vyriausybės dėl MMA didinimo. Kiek turėtų didėti minimali mėnesio alga?Diskutuoja Valstybinės ligonių kasos vadovas Gintaras Kacevičius, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas, Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius, Klaipėdos profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

[\/]

2020-10-06
Parlamentarai po pateikimo pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių siūlymui dėl 200 eurų tryliktosios pensijos įteisinimo. Iniciatoriai skaičiuoja, kad tam reikės apie120 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.Vienas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pataisų rengėjų Zbignevas Jedinskis siūlo tas lėšas surinkti apmokestinus bankų turtą.Opozicija kritikuoja šį pasiūlymą sakydama, kad tai pigus rinkiminis populizmas.Antroji tema: kokie bus Lietuvos ir ES santykiai su Baltarusija?Diskutuoja Seimo narys, lenkų rinkimų akcijos narys Zbigniev Jedinskij, Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma, VU profesorius Romas Lazutka, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis.

[\/]

2020-10-05
Lietuvoje pirmadienį prasideda iki keturių dienų ištęstas išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose, taip siekiant sumažinti grėsmę koronaviruso (COVID-19) pandemijos plitimui. Rinkėjų prašoma ateiti balsuoti su kaukėmis ir savo rašymo priemone, nepamiršti asmens dokumento. Neturintiems kaukės ar rašiklio, jie bus duodami vietoje.Vilniuje, Lukiškių aikštėje įkurtoje laikinoje balsavimo vietoje, iškart išsirikiavo norinčiųjų pareikšti savo valią eilutė. Sostinėje išankstinis balsavimas vyksta ir kitose vietose, Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre Saulėtekyje, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų Viršuliškėse, Vilniaus rajono savivaldybės pastate Rinktinės gatvėje bei Lukiškių aikštėje.Kaune balsavimas vyksta Rotušėje ir Kauno kultūros centre Kęstučio gatvėje. Klaipėdos miesto savivaldybėje balsavimo irgi nebus, jis rengiamas Žvejų rūmuose.Antroji tema: kaip valdysime plintantį koronavirusą?Laidoje dalyvauja VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė, VDU profesorius, politologas Lauras Bielinis, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, premjero patarėjas Giedrius Surplys, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis.

[\/]

2020-10-02
Nuo 2021 metų gyventojai daugiabučių balkonuose nebegalės rūkyti, jei bent vienas namo gyventojas tam prieštaraus. Vienas pataisų iniciatorių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prieš balsavimą aiškino, kad žmogaus teisė į sveikatą yra prigimtinė. Konservatorius Kęstutis Masiulis abejojo, ar draudimas bus veiksmingas, nes pažeidėjus bus sunku kontroliuoti.Diskutuoja Seimo narys Tomas Tomilinas, VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.Antroji laidos tema – tryliktosios pensijos įteisinimas. Vakar Seimas priėmė sprendimą svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų Zbignevo Jedinskio ir Vandos Kravčionok inicijuotas tryliktąją pensiją įteisinančias pataisas. Tokiems pokyčiams įvykus, nuo kitų metų, gruodžio mėnesį pensininkams būtų išmokama papildoma 200 eurų dydžio pensija. Pasak Z. Jedinskio, šventinis laikas pasirinktas ne be reikalo: „Visi mes, ne tik pensininkai, daugiausiai perkame, išlaidaujame prieš Kūčias“.Vienkartinėms išmokoms reiktų skirti per 120 mln. eurų, tačiau iš kur bus paimamos reikalingos lėšos – dar neaišku. To nežino ir premjeras, teigiantis, jog galbūt šaltinis atsiras po Vyriausybės išvadų.Visgi, opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai, akcentuoja „Sodros“ biudžeto deficitą bei kaltina valdančiuosius rinkiminiais triukais.Kaip šį siūlymą vertina ekspertai? Apie tai Žinių radijo praktikantės Augustės Lyberytės pokalbis su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto garbės dekanu Rimantu Kazimieru Radžiūnu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Ramūnu Vilpišausku bei finansų ekonomistu Tautvydu Marčiulaičiu.

[\/]

2020-10-01
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis dar prieš prasidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) organizuojamiems debatams, pareiškė, kad atsisako juose dalyvauti. Šiandien jis dar kartą sukritikavo Seimo rinkimų debatų organizavimą.Kaip rašo ELTA, Partijos „Lietuva – visų“ rinkimų sąrašo lyderis Algis Krupavičius teigia, kad VRK, jo vertinimu, neužtikrina rinkimų lygiateisiškumo.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad VRK nesugeba užtikrinti sklandaus ir kokybiško debatų organizavimo, pasak jo, ši svarbi rinkimų dalis paprasčiausiai yra paversta cirku.Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šių metų Seimo rinkimų debatuose tiek VRK, tiek ir skirtingi televizijų kanalai galimybę pasisakyti suteikia visų rinkimuose dalyvaujančių partijų atstovams. Tačiau debatų formatas yra nuobodokas.Debatai socialiniuose tinkluose sulaukia dėmesio – dažniau juoko forma. Ar Seimo rinkimų debatai rinkėjams padeda apsispręsti? Ar jie yra efektyvūs? Kodėl ne visi politikai juose dalyvauja?Pašnekovai: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė,žurnalistė, debatų moderatorė Indrė Makaraitytė, žurnalistas, debatų moderatorius Edmundas Jakilaitis, buvusi Vilniaus universiteto debatų klubo prezidentė Nijolė Petronytė,VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas,„Žinau, ką renku“ tinklo koordinatorė Guoda Vaitiekūtė. 

[\/]

2020-09-30
Demokratiniams JAV rinkimams svarbus žanras – kandidatų debatai, praėjusį vakarą virto melų karusėle ir pykčio ringu. Lapkritį amerikiečiai rinksis tarp respublikono Donaldo Trumpo ir demokrato Joe Bideno – kaip tokie konfliktiški debatai padeda rinkėjams apsispręsti?Diskutuoja ryšių su visuomene agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ partneris Mykolas Katkus, „Delfi TV“ debatų laidų autorius Edmundas Jakilaitis, „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorė Rosita Garškaitė, JAV politikos analitikas Linas Kojala, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis (TS-LKD), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė (LSDP).

[\/]

2020-09-29
Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas įvardydamas strateginio dialogo su Rusija ypatybes paminėjo pagarbą ir skaidrumą: „Norime turėti skaidrų, nenaivų dialogą su Rusija. (...) Tas dialogas, kurį mes kuriame, mes jį darome labai pagarbiai su savo europiniais partneriais ir visa tai vyksta labai skaidriai“.Kaip suprasti Prancūzijos lyderio nuostatas Rusijos atžvilgiu? Ar jos atitinka Lietuvos laikyseną ir interesus? Kuri šalis apskritai vadovaujasi efektyvesne diplomatinio bendravimo su Rusija taktika – XX a. nuo okupacijos nukentėjusi Lietuva ar anuomet su Sovietų Sąjunga flirtavusi Prancūzija?Diskutuoja Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, diplomatai Vytautas Plečkaitis ir Vygaudas Učackas, Rusijos politikos analitikas Marius Laurinavičius, BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, kultūrinių traumų tyrėja Danutė Gailienė ir istorikas Alvydas Nikžentaitis.

[\/]

2020-09-28
Augant įtampai kalnų Karabache, Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose. Susišaudymai tarp šalių jau pareikalavo kelių dešimčių žmonių gyvybių. Abi šalys dėl padėties paaštrėjimo kaltina viena kitą.Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad „esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio“.Diskutuoja VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Baltijos armėnų aljanso prezidentas Maratas Sargsyanas, Lietuvos ambasadorė Armėnijoje Inga Stanytė – Toločkienė, Lietuvos azerbaniečių draugijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas, VDU profesorius Šarūnas Liekis, Vilniaus savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

[\/]

2020-09-25
Raseinių rajono meras Andrius Bautronis pranešė, kad jam nustatytas COVID-19 virusas. Ar miestai, tapę koronaviruso židiniais, turėtų skelbti lokalinį karantiną? Apie tai klausykite antroje laidos dalyje. Pirmoje dalyje aptarsime, ką duos sankcijos Baltarusijos pareigūnams? Lietuva, Latvija ir Estija penktadienį išplės sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus. Juodasis sąrašas bus papildytas daugiau nei šimtu asmenų, įskaitant teisėjus, prezidento administracijos ir jėgos struktūrų pareigūnus.Laidoje dalyvauja portalo delfi.lt politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, Baltarusijos Valstybinio lingvistikos universiteto docentė Anžalika Dubasava, Raseinių rajono meras Audrius Baltronis, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.

[\/]

2020-09-24
Per praėjusią parą nustatytas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 138, bendras susirgimų skaičius šalyje siekia 4070, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad rekordinis užsikrėtimas koronavirusu fiksuojamas dėl objektyvių priežasčių.Jo teigimu, šalies mastu dėl to neplanuojama įvesti kokių nors papildomų ribojimų, daugiau draudimų nustatoma tik tam tikrose savivaldybėse.Antroji laidos tema: Vyriausybė svarsto jau nuo šio gruodžio skirti 100 eurų išmokas švietimo įstaigų darbuotojų atostogoms. Ką apie tai mano mokytojai?Diskutuoja LSMU profesorius Alvydas Laiškonis, Medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė, ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Seimo narys Tomas Tomilinas.

[\/]

2020-09-23
Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija nusprendė, jog Lietuva su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dalyvaus visų septynių potencialių koronaviruso vakcinų pirkimuose, trečiadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje dalyvavo premjeras, Seimo pirmininkas, Seimo Užsienio reikalų, Sveikatos, Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovai, Ministrų kabineto nariai, taip pat teisėsaugos institucijų ir Prezidentūros atstovai. Tiek premjeras, tiek sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį patvirtino, kad pasirinkus minėtą variantą, jei visos vakcinos bus patvirtintos kaip veiksmingos ir saugios, Lietuvai už jas gali tekti sumokėti per 100 mln. eurų. Antroji laidos tema: kaip pas mus reglamentuojamas paspirtukų eismas?  

[\/]

2020-09-22
Šiandien minima diena be automobilio – tokia pati rugsėjo 22-oji kaip ir kasmet. Ar šita europinė data turi kokią nors prasmę, jeigu retas savo veiksmais privengia mašinos ne tik šiandieną, bet ir visas 365 dienas? Kiek nuo žalingos mašinų taršos apsaugo vienadienės aplinkosaugininkų akcijos tikrinant dūmijančius išmetamuosius vamzdžius? Kokią reikšmę turi prezidento Gitano Nausėdos kelionė į darbą dviračiu prieš televizijos kameras ir fotoaparatų blykstes? „Dviratis tapo šių metų atradimu“,  – sako šalies vadovas. O kada ir visi kiti atras dviratį (arba paspirtuką ir pan.)?Diskutuoja Aplinkos apsaugos departamento direktorė Olga Vėbrienė, „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė, KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė, Lietuvos dviratininkų bendrijos narė, Kauno politikė Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė, europarlamentaras, dviratininkas Andrius Kubilius, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, filosofas Viktoras Bachmetjevas.

[\/]

2020-09-21
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 70 naujų koronaviruso atvejų, vakar tokių buvo 80, o šeštadienį net 99.Užsikrėtimų koronavirusu skaičius auga visose valstybėse, Lietuva šįkart kur kas geriau pasiruošusi nei per pirmąją bangą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu stabdyti stabdyti ekonomiką būtų nepateisinama, todėl taikomos priemonės atremti koronaviruso bangai turi būti lokalios, operatyviai identifikuojant židinius.Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako, jog situacija blogėjanti bet valdoma. Ministras portalui delfi.lt teigė, kad jei dauguma naujų atvejų bus tik židiniuose, tai reiškia, kad nauji ribojimai neturėtų būti priimami visos šalies mastu.Laidoje dalyvauja Radviliškio rajono meras Antanas Čepanonis, premjero patarėjas Giedrius Surplys, infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas.

[\/]

2020-09-18
Baltarusija uždaro sienas su Ukraina, Lietuva ir Lenkija, pranešė Aliaksandras Lukašenka. Apie tai rašo „RIA Novosti“. Jis sakė siunčiantis „pusę kariuomenės“ stiprinti vakarinių sienų apsaugą.„Mes nežinome, ką jie darys toliau. Suprantame, kad prieš pradedant karštą karą jų arsenale liko nedaug gudrybių. Pastarosiomis dienomis aš buvau priverstas kartu su Rusijos prezidentu ir gynybos ministru kurti bendrą sąjunginės valstybės gynybą “, - sakė A. Lukašenka.Eismas per Lietuvos – Baltarusijos pasienio punktus šiuo metu vyksta, informacijos apie galimus pasikeitimus ar apribojimus iš Baltarusijos tarnybų kol kas nėra gauta, ketvirtadienio vakarą BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas.Laidoje dalyvauja susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, finansų analitikas Marius Dubnikovas, LINAVA sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis, politologas Tomas Janeliūnas.Antrojoje laidos dalyje diskutuosime apie tautinių mažumų švietimo situaciją Lietuvoje. Vakar, rugsėjo 17 d., Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė abiejų valstybių bendrą planą dėl tautinių mažumų švietimo. Plane yra numatomi pokyčiai susiję naujų vadovėlių leidimu, mokytojų kvalifikacijos kėlimu, gimtosios lenkų kalbos egzaminu. Konkrečiau apie šį planą ir jo įgyvendinimą kalbėsimės su Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Barbara Stankevič bei Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriumi Adam Blaškevič.

[\/]

2020-09-17
Dainininkas Jurgis Didžiulis viešumoje iškėlė krepšininkų brolių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių kaltės klausimą, kai juos reklamos kampanijai nusamdė vienas ryšio operatorius. Sportininkai prieš daugiau kaip du dešimtmečius buvo nuteisti už moters išžaginimą ir 1999–2002 m. atliko bausmę kalėjime.Kiek laiko trunka asmenų teistumas ir kuo jis skiriasi nuo moralinio nusikaltėlių smerkimo? Kodėl asmens teistumas yra vienas svarbiausių kriterijų einant į politiką? Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų reikalauja įvardyti: „Ar po 1990-03-11 buvote pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvote pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas (Įstatymo 36 straipsnio 12 dalis)?“Diskutuoja teisininkas, redaktorius Petras Ragauskas, VRK pirmininkė, teisininkė Laura Matijošaitytė, ryšių su visuomene konsultantas Linas Kontrimas, parlamentaras, teisininkas Julius Sabatauskas, dainininkas Jurgis Didžiulis.

[\/]

2020-09-16
Ir ne, tai ne koronavirusas. 2020 m. pasaulinė pandemija turėtų būti suvaldyta sukūrus vakciną, užtat klimato krizei išspręsti vieno vaisto nėra. Pagrindinių politinių partijų rinkiminėse programose numatomos priemonės prisidėti prie klimato krizės suvaldymo. Kiek jos prasmingos, ilgalaikės, efektyvios? Kaip galima planuoti ne vieną dešimtmetį truksiantį klimato kursą, kai politinis ciklas keičiasi kas ketverius metus?Diskutuoja politikai Virginija Vingrienė (LVŽS), Linas Balsys (LSDP), Paulius Saudargas (TS-LKD), Simonas Gentvilas (LS), Kasparas Adomaitis (LP), Andrius Mazuronis (DP) Remigijus Žemaitaitis (L&T), Ieva Budraitė (LŽP).Antra tema: Rinkimų maratonas jau spėjo įsibėgėti – politinės partijos skelbia savo rinkimines programas, agituoja. Nors bendras piliečių aktyvumas balsuojant rinkimuose pastaraisiais metais per daug nesikeitė, ženkliai išaugo jaunimo aktyvumas  – Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2016 m. Seimo rinkimuose balsavo 38 proc. Lietuvos jaunimo. Lyginant su 2012-aisiais, kuomet aktyvumas tesiekė 18 proc., matomi drastiški pokyčiai. Tačiau ar šį spalį jaunas žmogus ateis prie balsadėžės?Apie jaunimą politikoje Žinių radijo praktikantė Augustė Lyberytė kalbasi su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Mažvydu Jastramskiu, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Luku Kornelijum Vaičiaku bei nešališkos politinės stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ mentore Rugile Andrejevskyte. 

[\/]

2020-09-15
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad spalį ir lapkritį per dieną užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų daugės, pranešė organizacijos Europos padalinys.Koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje taip pat didėja, tačiau valdžia žada neuždarinėti ekonomikos ir kitų svarbių visuomenei institutų. Medicinos sistema geriau pasirengusi, hospitalizuojamų pacientų skaičius nedidėja, sako Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.Laidoje diskutuoja LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, psichologas Edvardas Šidlauskas, NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma.

[\/]

2020-09-14
Finansų ministerija šiandien pristatė naujausias ekonomikos raidos prognozes, remiantis kuriomis, šalies ūkis šiemet susitrauks 1,5 proc. – kur kas mažiau nei prognozuota anksčiau. Kitąmet ekonomika augs 3,3 proc. Pasak ministro, naujos prognozės bus aktualios rengiant ir kitų metų biudžeto projektą.Anot V. Šapokos, prie sėkmingo, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos ekonomikos atsparumo krizei, prisidėjo iki pandemijos užtikrinti tvarkingi šalies finansai, kartu svarbu tai, jog labiausiai nuo koronaviruso nukentėjęs atvykstamasis turizmas Lietuvoje sudarė palyginti nedidelę dalį.Laidoje dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, VU ekonomistas Romas Lazutka, finansų ministras Vilius Šapoka, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, EP narys  Andrius Kubilius, buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

[\/]

2020-09-11
Po mėnesio Lietuvoje vyks Seimo rinkimai, VRK tvirtina kandidatų sąrašus. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina politines partijas paskelbti savo kandidatus į ministrus, o po Seimo rinkimų Vyriausybės narius žada tvirtinti tik įsitikinęs, kad jų nuostatos dera su jo gerovės valstybės programa.„Kviesčiau partijas – pateikite kandidatų į kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis“, – interviu BNS sakė prezidentas.Laidoje diskutuoja MRU politologas Vytautas Dumbliauskas, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė, pilietinės iniciatyvos „Žinau, ką renku“ savanorė Aušrinė Diržinskaitė, viešųjų ryšių ekspertai Arijus Katauskas ir Kęstutis Gečas.Antroji „Dienos klausimo“ tema sudomins vilniečius dviračių mėgėjus. Vis augant dviračių transporto aktyvumui, Vilniaus miesto savivaldybė imasi naujų iniciatyvų – šįsyk sieks įvesti dviračių gatvių žymėjimą. Apie tai, kokius pokyčius tai lemtų ir kokių reakcijų galime sulaukti tiek iš dviratininkų, tiek iš automobilių vairuotojų – Žinių radijo praktikantės Augustės Lyberytės parengtame reportaže su Vilniaus miesto savivaldybės vicemeru Vytautu Mitalu, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentu Romu Austinsku bei Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku Paulium Bakučiu.

[\/]

2020-09-10
Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į Valstybės gynimo tarybą, jog ši priimtų sprendimus, susijusius su bendru Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos vakcinų nuo koronaviruso infekcijos įsigijimu, kilus abejonių dėl prisiimamų rizikų, taip pat dėl vakcinos kūrėjų reputacijos.Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad aukščiausiu lygiu sprendimas turi būti priimamas įvertinus dilemą, jog Lietuva turi „arba rizikuoti“, nes yra tik vienas gamintojas ir jau nustatyta vakcinos kaina, bet jokio patvirtinimo, kad ji galės būti efektyvi, arba visai nepirkti vakcinos.Paskutiniai vakcinos nuo koronaviruso, vystomos bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto, klinikiniai tyrimai buvo laikinai sustabdyti po to, kai vienas iš dalyvių Jungtinėje Karalystėje patyrė nepageidaujamą reakciją, praneša BBC.Antroji laidos tema: žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad ministerijai reikia atlikti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Kaip kovosime su gyvūnų skriaudėjais?Laidoje dalyvauja Vaikų ligų klinikos profesorius prof. Vytautas Usonis, VU biochemikas prof. Daumantas Matulis, buvęs EK narys Vytenis Andriukaitis, Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Kamilė Sakalauskaitė.

[\/]

2020-09-09
Nors A. Lukašenka pripažino „per daug užsisėdėjęs“ savo poste tačiau taip paprastai sako nepasiduos. Vakar paskelbta, kad opozicionierė Marija Kalesnikova, kuri buvo dingusi, atsisakė kirsti Baltarusijos sieną ir suplėšė savo pasą. Jau 5 savaitės Baltarusijoje nemažėja nepatenkintų rinkimų rezultatais ir A. Lukašenkos valdymu protestai.Europos Komisija siūlo visose valstybėse narėse taikyti vienodus keliavimo rodiklius ir netaikyti saviizoliacijos asmenims, jei jie atvyko iš vietovių, kuriose koronaviruso sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų buvo iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.Diskutuoja politologas Vaidas Augūnas, politologas Laurynas Jonavičius, EHU universiteto atstovas Maksimas Milta, JK lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininkas Kasparas Steponavičius, vyr. epidemiologė Loreta Ašoklienė.

[\/]

2020-09-08
Per savaitgalį ūmiai kilęs gyvūnų gelbėjimo vajus toliau plečiasi. Lygiai prieš dvejus metus, 2018 m. rugsėjį, įsižiebė panašus judėjimas miškams nuo plynų kirtimų apsaugoti. Kas sieja ir lemia tokius judėjimus? Kokį poveikį pilietiniai sujudimai turi tikrovei, politiniams veiksmams? Kuo visuomeniniai būriai miškams arba šunims gelbėti skiriasi nuo tradicinių mitingų gatvėse arba prie valdžios institucijų?Diskutuoja politologė Ainė Ramonaitė, aplinkosaugos teisininkas Robertas Klovas, komunikacijos profesionalas Mindaugas Lapinskas, gamtininkai Andrejus Gaidamavičius ir Marius Čepulis, „Fridays for Future“ aktyvistė Justina Anglickytė ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

[\/]

2020-09-07
Savaitgalį šalį akimirksniu sukrėtė plintanti informacija iš nelegalių šunų veisyklų, kuriose gyvūnai kenčia. Socialiniuose tinkluose kilo ne tik susirūpinimo, bet ir pykčio bei keršto banga, netrukus į problemą aktyviai ėmė reaguoti ir politikai. Kuo galima paaiškinti tokį šeimininkų elgesį su augintiniais ir piliečių rūpestį jų laikymo sąlygomis?Diskutuoja gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė, šunų elgesio žinovė Ugnė Nedzinskaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, „Dubingių žirgyno“ vadovas Alvydas Pocius, visuomeninio būrio gyvūnams gelbėti dalyvis Karolis Mankauskas, parlamentarai Aistė Gedvilienė (TS-LKD) ir Andriejus Stančikas (LVŽS). 

[\/]

2020-09-04
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ragina Maskvą bendradarbiauti vykdant tarptautinį tyrimą dėl Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir sakė, kad blokas neatmes sankcijų galimybės. Vokiečių kariškių cheminių ginklų laboratorijoje atlikti medicininiai testai pateikė „aiškių įrodymų“, kad A. Navalnas buvo paveiktas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga iš „Novičioko“ grupės. Ši medžiaga priklauso cholinesterazės inhibitoriams.Antra tema: Lietuvoje ir Estijoje augant susirgimų koronavirusu skaičiui, vadinamasis Baltijos šalių kelionių burbulas baigsis šį penktadienį, per Latvijos Vyriausybės posėdį pranešė šios šalies premjeras Krisjanis Karinis. Lietuvos vyriausybė svarsto sprendimus dėl galimybės sutrumpinti privalomą dviejų savaičių izoliaciją, atliekant testą dėl koronaviruso. Anot sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, planuojama, kad tokie molekulinės diagnostikos (PGR) metodu atliekami tyrimai galėtų būti nemokami.Diskutuoja EP narys Petras Auštrevičius, Klinikinės toksikologijos gydytoja, gyd. anesteziologė reanimatologė Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja Gabija Laubner, MRU profesorius Andrius Bielskis, tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius, Estijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Robertas Juodka, Latvijos politikas Romualdas Ražukas.

[\/]

2020-09-03
Lietuvoje vaikų gerovė atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių: pagal UNICEF mokslininkų ataskaitą, Lietuvoje mažiesiems palyginti negera. Įvertinus vaikų psichinę sveikatą, šalis atsidūrė 36 vietoje iš 38, nors vaikų fizinė sveikata palyginti geresnė (20 vieta). Tarp tirtųjų šalių Lietuvoje nusižudo daugiausiai paauglių.Savo ruožtu šiais metais Vyriausybė įgyvendina vaikų emocinės gerovės planą, patobulinta ir Mato reforma. Ar tokių priemonių užteks vaikų gerovei užtikrinti?Diskutuoja UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto vykdomoji direktorė Erika Vėberytė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, „Gelbėkit vaikus“ generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė , parlamentarės Dovilė Šakalienė ir Rimantė Šalaševičiūtė, kunigas ir rašytojas Julius Sasnauskas.

[\/]

2020-09-02
Per rugpjūčio mėnesį registruoti 836 susirgimai koronaviruso infekcija – beveik tiek pat, kiek nustatyta balandį, kai sergamumo rodikliai buvo pasiekę piką, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.„Jeigu palygintumėme su liepos mėnesiu, kiek sirgo asmenų, tai rugpjūtį yra tris kartus daugiau sirgusių asmenų nei liepą. Jeigu palyginsime rugpjūtį su birželiu, tai yra beveik šešis kartus daugiau sergančiųjų rugpjūtį negu birželį. (...) Lėtu žingsneliu, bet vis dėlto grįžtame prie pavasario sergamumo, kuris buvo registruotas Lietuvoje“, – pridūrė D. Razmuvienė.Antroji tema: kodėl kelia vežėjų nepasitenkinimą priimtas Mobilumo paketas?Diskutuoja LSMU profesorius Alvydas Laiškonis, Lietuvos kariuomenės atstovas Tomas Balkus, Santaros klinikų gydytojų profsąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, LINAVA gen. sekretorius Mečislovas Atroškevičius, Seimo narys Tomas Tomilinas.

[\/]

2020-09-01
Prezidentas pasiūlė ankstinti priešmokyklinį, pradinį ugdymą metais, be to, socialinės rizikos šeimų atžaloms privalomas taptų ir ikimokyklinis ugdymas. Prezidentas tai siūlys Seimui kitą savaitę.Antra laidos tema: apie įvestas sankcijas Baltarusijos valdžios atstovams ir solidarumo dieną Baltarusijoje.

[\/]

2020-08-31
„Žengiam į naują teritoriją, kuri paženklinta koronaviruso“, – sako šalies vadovas Gitanas Nausėda Rugsėjo 1-osios išvakarėse, dėkodamas mokytojams ir mokyklų darbuotojams.Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėl koronaviruso grėsmės pakoreguotiems mokslo metams yra pasirengta neblogai ir tai daryta ne paskutinę naktį, o dar karantino metu.Seimo socialdemokratai ministrą kritikuoja dėl prasto pasiruošimo mokslo metams. Anot jų, mokyklose gali būti chaosas, o kai kurios ministerijos rekomendacijos, kaip dirbti koronaviruso epidemijos metu, yra sunkiai įgyvendinamos.Diskutuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos vadovė Violeta Ališauskienė, Asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė Kristina Paulikė, Seinų „Žiburio“ lietuvių mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas, Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė.

[\/]

2020-08-28
Vyriausybei siūloma 30 proc. taršių automobilių mokesčio skirti miestų želdynams, o ne naujų miškų sodinimui, kaip numatyta įstatyme.Aplinkos ministerija siūlo pataisyti įstatymą, kad pinigai būtų skiriami būtent želdynams miestuose tvarkyti. Anot jo, lėšos atitektų savivaldybėms ir jos pačios spręstų, kokias žaliąsias zonas tvarkyti. Jis tuomet sakė, kad miškasodžiui pinigų panaudoti neįmanoma, nes nėra laisvos žemės, be to papildomų lėšų tam ir nereikia, nes užtenka jau turimų.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tai, kaip Estija drausmins vairuotojus priverstiniu nusiraminumu.Diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, VGTU dėstytojas, saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas.

[\/]

2020-08-27
Stabiliai augantis oficialus nedarbas Lietuvoje šią savaitę pasiekė naują rekordą – 13,5 proc. – ir yra didžiausias tarp kaimyninių šalių. Šiuo metu darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių, skelbia Užimtumo tarnyba. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad taip atsitiko iš dalies dėl valstybės dalijamų darbo paieškos išmokų, 200 eurų išmoka mokama iki 2020 metų pabaigos.N. Mačiulis sako, kad šios išmokos skatina žmones nedirbti, ir siūlo jas keisti premijomis, mokamomis susiradus darbą. Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą, skelbiama socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.Antroji laidos tema: kokia bus Seimo rinkimų kampanija pandemijos sąlygomis?Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, VU ekonomistas Romas Lazutka, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, VDU profesorius Šarūnas Liekis.

[\/]

2020-08-26
COVID-19 susirgimų rodiklis Lietuvoje jau net 6 kartus didesnis nei Latvijoje. Anot Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos, atvykstantiems lietuviams gali būti taikoma saviizoliacija.Pašnekovai: ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, VU profesorė Aurelija Žvirblienė, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis. Antroje laidos dalyje pokalbis su du kartus nuodytu Rusijos opozicionieriumi Vladimiru Kara-Murza. Kiek laiko gali prireikti A.Navalnui atsigauti bei apie protestus Baltarusijoje ir ką su A.Lukašenka darys Kremlius? 

[\/]

2020-08-25
Baltarusijos vadovas A. Lukašenka paskelbė atsargoje esančių karių mobilizaciją. Padidėjusį jo karinį aktyvumą mūsų valdžios atstovai aiškina tuo, kad kuriamu priešo įvaizdžiu A. Lukašenka stengiasi nukreipti dėmesį nuo savo vidaus protestų.Lenkija ir Lietuva dažnai Baltarusijos vadovo minimos, kaip priešiškos šalys, iš kurių, anot A. Lukašenkos, gali būti ruošiama NATO invazija į Baltarusiją.Antroji laidos tema: kaip atsigauna ekonomika, kas teikia optimizmą, o kur nerimo ženklai? Diskutuoja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, EP narė Rasa Juknevičienė, signataras Vytautas Plečkaitis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, SEB vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas.  

[\/]

2020-08-24
Vyriausybė svarstys, ar kandidatams į Seimą sumažinti amžiaus cenzą nuo 25 iki 21 metų. Pasak įstatymo iniciatorės, Seimo narės, liberalų lyderės Viktorija Čmilytė-Nielsen, reikia sumažinti neproporcingai didelį amžiaus cenzo skirtumą tarp savivaldybių tarybų ir nacionalinio parlamento rinkimų bei padidinti visų visuomenės grupių, tarp jų ir jaunimo, atstovavimą nacionaliniu lygiu.Pataisos autorių teigimu, šiuo metu numatyta 25 metų riba yra didžiausia taikoma kandidatams į nacionalinius parlamentus. Toks cenzas galioja tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje ir Kipre ir Lietuvoje.Diskutuoja Seimo nariai: liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorius Mykolas Majauskas, „valstietė“ Agnė Širinskienė, MRU politologė Rima Urbonaitė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

[\/]

2020-08-21
Nuo šiandien veido kaukes bus privaloma dėvėti renginiuose, kurie vyksta lauke ir uždarose patalpose.Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigia, kad šiandien bus svarstoma galimybė nustatyti, kad kaukių dėvėjimas viešojo maitinimo įstaigose bus privalomas tol, kol žmogus nepradės valgyti. Žmonės, dėvintys netinkamas veido kaukes, bus baudžiami kaip tie, kurie nedėvi kaukių.Antroji laidos tema: Rusijos opozicionieriaus ir kovotojo su korupcija A. Navalno nuodijimo istorija. Kas už jos slepiasi?Diskutuoja NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, KTU Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Dainius Martuzevičius, dainininkas Marijonas Mikutavičius, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius, Klinikinės toksikologijos gydytoja, gyd. anesteziologė reanimatologė, Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja Gabija Laubner.

[\/]

2020-08-20
Lietuva parengė nacionalinių sankcijų Baltarusijos režimui sąrašą, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Užsienio reikalų ministerijos parengtas sąrašas trečiadienį perduotas tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai, jame – 32 asmenys, įskaitant ir A.Lukašenką.Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad į šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas ir žinias apie karinės parengties didinimą reikia reaguoti ramiai, jos mums grėsmės nekelia.Antroji tema: ką rodo šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai?Diskutuoja signataras, buvęs ambasadorius Baltarusijoje Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos mokslo centro tyrėjas Liudas Zdanavičius, EHU universiteto atstovas Maksimas Milta, LAMA BPO vadovas Pranas Žiliūkas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

[\/]

2020-08-19
Turėsime pirmąją tokią Rugsėjo 1-osios šventę – be nešamų gėlių mokytojams, su veido kaukėmis ir naujais saugumo reikalavimais mokyklose.Mokyklos turės užtikrinti kuo mažiau jų kontaktų tarpusavyje, keisti pamokų tvarkaraščius, užtikrinti patalpų vėdinimą ir dezinfekavimą.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė įstaigoms rekomendacijas, kaip organizuoti ugdymą mokyklose.Antra tema: kas laimės JAV prezidento rinkimus – D. Trumpas ar J. Bidenas?Diskutuoja NVSC atstovė Daiva Razmuvienė, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, diplomatas, buvęs ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas.

[\/]

2020-08-18
Baltarusijos ambasadorius Slovakijoje nusprendė atsistatydinti nesitaikstydamas su A. Lukašenkos politika ir palaikydamas protestuotojus. Baltarusijos opozicija sukūrė koordinacinę tarybą, kurioje dešimtys žmogaus teisių aktyvistų, opozicionierių ir žurnalistų.Lietuvos Seimas rezoliucija ruošiasi kreiptis į tarptautinę bendruomenę su raginimais nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, o Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu bei įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams. Lietuvai kelia nerimą galimas Rusijos kišimasis į situaciją Baltarusijoje.Antroje laidos dalyje – diskusija apie tai, ką slepia nedarbo šuolis.Diskutuoja Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, žurnalistė Nastasia Jaumien, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Lietuvos Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

[\/]

2020-08-17
Lietuvoje šiuo metu yra apie 20 aktyvių koronaviruso židinių, sako Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. Skaičiai kelia nerimą ir vėl grįžtame į kovo mėn situaciją, LRT teigia epidemiologė.Augant koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje, grįžome prie karantino metu nustatytų reikalavimų: kaukių dėvėjimo viešajame transporte, parduotuvėse, saviizoliacijos grįžtantiems iš tam tikrų užsienio valstybių. Nuo rugsėjo 1-osios moksleiviams mokymosi procesas nenutrūks, teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Nuo vakar Lietuvoje taip pat yra didinamas leistinas dalyvių skaičius uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose – iki 600.Antroje laidos temoje apie tai, kodėl A. Lukašenka griebėsi karinės retorikos ir žmonių gąsdinimo NATO tankais?Diskutuoja LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius, premjero patarėjas Giedrius Surplys, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius.

[\/]

2020-08-14
Žurnalistas Andrius Tapinas paragino rupjūčio 23-ąją 19 val. visus solidarizuotus su protestuojančiais baltarusiais ir susijungti į gyvą žmonių grandinę iki Baltarusijos sienos ir paminėti Baltijos kelią.Valdžia raginama suteikti baltarusiams, nukentėjusiems nuo represijų reabilitacinę, humanitarinę ir kitokią pagalbą. Vyriausybė žada priimti tuos, kurie persekiojami savo šalyje.Šiandien Europos sąjungos užsienio reikalų ministrai tarsis dėl sankcijų.Diskutuoja žurnalistas Andrius Tapinas, redaktorius LRT „Klasika“ kanale Andrejus Staravoitovas, VDU politologas Bernaras Ivanovas.Antroji laidos tema – Maidanas ir gatvės protestai Minske: kuo panašūs ir kuo skiriasi? Rengia Žinių radijo praktikantas Kristijonas Ražickas. 

[\/]

2020-08-13
Prezidentas G. Nausėda pasiūlė Baltarusijoje įkurti nacionalinę tarybą iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų, siekiant spręsti krizę šalyje.Šalies vadovas spaudos konferencijoje pranešė tokią iniciatyvą aptaręs su Lenkijos ir Latvijos prezidentais.Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitinka su Baltarusijos visuomenininkų atstovais aptarti pagalbos priemonių šios šalies pilietinei visuomenei.Diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė, Gudų kultūros bendrijos pirmininkas Aliaksandras Adamkovich, VU TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius, finansų analitikas Marius Dubnikovas.Antroji tema laidoje: apie netrukus keliuose atsirasiančius naujus greičio matuoklius.

[\/]

2020-08-12
Augant COVID-19 atvejų skaičiui, epidemiologams kelia nerimą situacija pajūrio paplūdimiuose, svarstoma, ar ten nereikėtų įvesti privalomų kaukių dėvėjimo. Nors vasariškas oras leidžia atsipalaiduoti, to daryti nerekomenduojama. Per praėjusį savaitgalį Palangoje buvo apsilankiusių apie 200 tūkst. asmenų, iš kurių kaukes dėvėjo tik maža dalis.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie sankcijas A. Lukašenkai. Ar jos nepastums Baltarusijos į Rusijos glėbį?Diskutuoja Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, KTU profesorius Dainius Martuzevičius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas,  „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

[\/]

2020-08-11
Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Svetlana Tichanovskaja atvyko į Lietuvą ir yra saugi, BNS antradienį sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.Baltarusijoje jau antrą naktį, po prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo, vyksta protestai bei susidūrimai su policijos pareigūnais. Siekiant suvaldyti protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, guminius šovinius bei kurtinančias granatas. Pranešama, jog pirmadienio naktį žuvo vyriškis, bandęs į pareigūnus mesti nežinomos kilmės sprogstamąjį užtaisą, kai jis detonavo dar jo rankose.Pastebėta, jog protestuojantys taip pat naudoja fejerverkus bei degiuosius Molotovo kokteilius. Šeštąją kadenciją pradedantis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigia, jog šalies sudraskyti neleis.Diskutuoja EHU atstovas Maksimas Milta, VDU profesorius Gintautas Mažeikis, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius, NVSC epidemiologė Daiva Razmuvienė.

[\/]

2020-08-10
Ilgametis Baltarusijos autoritarinis lyderis Aleksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus gavęs 80,236 proc. balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama Centrinės rinkimų komisijos paskelbtus preliminarius balsų skaičiavimo rezultatus. Komisija pridūrė, kad prezidento pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai pranešė, kad per praeitą naktį Minske vykusius demonstrantų ir milicijos susirėmimus žuvo vienas žmogus ir dar dešimtys buvo sužeisti, tūkstančiams žmonių išėjus į gatves pareikšti pasipiktinimo prezidento Aleksandro Lukašenkos pergale per galimai suklastotus rinkimus.Diskutuoja žurnalistas Vadimas Vileita, Infobalt vadovas Giedrius Markevičius, VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis, žurnalistė Nastasia Jaumien, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, EP narys Petras Auštrevičius.

[\/]

2020-08-07
Branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizinis paleidimas) numatytas šiandien, rugpjūčio 7-ąją. Tai naujienų agentūrai TASS pranešė šaltinis, susipažinęs su darbų jėgainėje grafiku.Dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės savivaldybės bus mėnesiui įpareigotos turėti apsaugos priemones. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas po uždaro posėdžio dėl Astravo grėsmės žiniasklaidai sakė, kad pataisos „įpareigos mus visus bent jau mėnesiui turėti būtinas atsargas, dujokaukę, tabletes ir vandens atsargas“.Antroje laidos dalyje – apie tai, ar saugus maudytis yra ežerų ir upių vanduo?Diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė, PAGD Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė.

[\/]

2020-08-06
Mokslo metai prasidės įprastai, rugsėjo 1 dieną mokyklose, paskelbė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.Kaukės mokyklose galėtų būti įvedamos, jei savivaldybėje užsikrėtimų skaičius pasiektų 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o prie nuotolinio mokymo būdo pereinama prie 25 užsikrėtimų 100 tūkst gyventojų.Antroje laidos dalyje Europos Humanitarinio universiteto atstovo Maksimo Miltos įspūdžiai iš priešrinkiminio Minsko. Ar Baltarusijoje bręsta pokyčiai?Laidoje diskutuoja ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė  Jolanta Navickaitė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė Kristina Paulikė, Europos Humanitarinio universiteto atstovas Maksimas Milta.

[\/]

2020-08-05
Lietuvos moksleiviai išlaiko visus egzaminus neblogai, išskyrus vieną – matematikos. Šiandien skelbiami brandos egzaminų rezultatai rodo, kad Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15241 kandidatas. Egzamino išlaikymo riba – 15 proc. iš 100 arba 9 taškai iš 60 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).Šią savaitę Sodra pradeda mokėti vienkartines 200 eur išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Kaip vertinate šį sprendimą?Diskutuoja žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, VU matematikos profesorius Rimas Norvaiša, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė, VU profesorė, edukologė Vilija Targamadzė, MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.

[\/]

2020-08-04
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais aptars koronaviruso viešuosius pirkimus.Laidoje diskutuoja žurnalistas, buvęs premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, įtarimų sulaukęs buvęs POLA vadovas Šarūnas Narbutas, TILS iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, VU profesorė Aurelija Žvirblienė.

[\/]

2020-08-03
Net kelios itin skaudžios tragedijos keliuose įvyko praėjusį savaitgalį. Viso savaitgalį keliuose žuvo net 5 žmonės. Per avariją Plungės rajone susidūrus trims transporto priemonėms, dvi moterys žuvo, avariją sukėlusiame automobilyje vyko, įtariama neblaivūs, penki vyriškiai, iš kurių du iš įvykio vietos buvo pasišalinę. Radviliškio rajone sekmadienį susidūrus sunkiasvoriui ir lengvajam automobiliams žuvo du žmonės.Savaitgaliais vykstantys policijos reidai mums atskleidžia, kad keliuose sulaikoma dešimtimis neblaivių vairuotojų. Kodėl žmonės sėdasi už vairo neblaivūs? Kokios priemonės padėtų su šiuo reiškiniu kovoti? Galbūt verta įvesti bekontaktį girtumo patikrinimą visiems policijos sustabdomiems vairuotojams?Diskutuoja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, toksikologas ir psichoterapeutas Tomas Kajokas, VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie laivybą Nemune su Prezidento patarėju Jaroslavu Neverovičium. 

[\/]

2020-07-31
Per 60 tūkstančių žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko į demonstraciją Baltarusijos sostinėje Minske paremti opozicijos kandidatės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos, pagrindinės dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos varžovės.Trečiadienį Baltarusijos saugumo tarnybos pranešė sulaikiusios 33 rusų „kovotojus“, esą atvykusius su misija destabilizuoti padėtį šalyje. Kremlius tokius įtarimus atmetė kaip „insinuacijas“.Laidoje diskutuoja žurnalistas Vadimas Vileita, VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis, politologas Laurynas Jonavičius, LPK Eksporto ir užsienio ryšių komiteto pirmininkas Arūnas Laurinaitis, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

[\/]

2020-07-30
Augant koronaviruso plitimo mastui, Vyriausybė nuo šeštadienio sugrąžiną privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose. Pasak teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, policija žada aktyviai bendradarbiauti su parduotuvės saugos tarnybomis, kad šis reikalavimas būtų įgyvendintas. Didieji prekybos tinklai žada neįsileisti klientų, kurie neturės veido apsaugos priemonių. Toks pats reikalavimas galioja ir paslaugas gyventojams uždarose patalpose teikiančioms įmonėms.Antroji tema – Kaip pirmoji viruso banga pažeidė Lietuvos ekonomiką?Laidoje diskutuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Viešojo transporto departamento vadovė Loreta Levulytė, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis, ULAC direktorius Saulius Čaplinskas, premjero patarėjas Giedrius Surplys, KTU Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Dainius Martuzevičius, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

[\/]

2020-07-29
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siūlys nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, kad stambieji ūkininkai negautų neproporcingai daug naudos. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ribas, nes tai, anot jo, sumažintų lietuvių konkurencingumą Europos Sąjungoje.Antroji laidos tema: Kokie nauji apribojimai atsiranda dėl koronaviruso plėtros?Laidoje diskutuoja žemės ūkio bendrovės „Pasvagra“ vadovas Stanislovas Algirdas Keparutis, prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, „Lietuvos šeimos ūkio sąjunga“ pirmininkas Vidas Juodsnukis, Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis.

[\/]

2020-07-28
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skubūs Vyriausybės veiksmai sprendžiant e. sveikatos sistemos krizę turi būti nukreipti ne tik į duomenų atkūrimą, bet ir į pacientų teisių naudotis viešosiomis paslaugomis užtikrinimą.Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad vėliausiai šį trečiadienį bus paleista e. sveikatos sistema ir pacientų duomenys atstatyti. „Registrų centro“ vadovas Saulius Urbanavičius sako egzistuoja ir planas B, jei nepavyktų kai kurių duomenų atstatyti.Diskutuoja „Registrų centro“ direktorius Saulius Urbanavičius, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininko pavaduotoja Eglė Kvedaraitė, „Privacy Partners“ įmonės vadovas Martynas Bieliūnas, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos skyriaus patarėjas Justas Mačinskas, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas, duomenų apsaugos ekspertas Algirdas Kunčinas.

[\/]

2020-07-27
NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė interviu LRT pareiškė, kad situacijai blogėjant, reikia vėl pradėti galvoti apie privalomą kaukių dėvėjimą.„Suminis sergamumo rodiklis, praėjusio penktadienio duomenimis, Lietuvoje yra 3,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų“, – sakė ji.Nuo pirmadienio COVID-19 paveiktomis šalimis bus laikomos tos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutiniąsias 14 dienų bus didesnis negu 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, praėjusį penktadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Taigi didėja sąrašas šalių, iš kurių atvykus tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Sergamumo rodiklis mažinamas siekiant suderinti sienų atvėrimo politiką su kitomis Baltijos šalimis ir Europos Sąjunga“, – rašoma pranešime.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie tai, kad Rytų Ukrainoje vidurnaktį įsigaliojo naujos paliaubos tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų. Ar Ukrainoje pakvipo ilgalaike taika?Laidoje diskutuoja NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, Santaros klinikų gydytojų profsąjungų vadovas Valdas Pečeliūnas, EP narys Stasys Jakeliūnas, politologas Alvydas Medalinskas. 

[\/]

2020-07-24
Vyriausybės kanceliarijos atsisakymas pateikti informaciją, įrašytą 2018 m. spalio 3 d. garso įraše, pažeidė pareiškėjų – žurnalisčių teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją, nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Teismas skelbia: „visų viešojo sektoriaus disponuojamų ir apskritai prieinamų dokumentų – ne tik susijusių su politiniu procesu, bet ir su teisiniu ir administraciniu procesu – viešinimas yra esminė priemonė plėsti teisę žinoti, ir tai yra pagrindinis demokratijos principas. Dokumentas – tai institucijos veikloje užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ar laikmenos“.Vyriausybės kanceliarijos ištrintuoju įrašu su intriguojančia premjero Sauliaus Skvernelio retorika užpernai spalį pirmoji susidomėjo portalo 15min.lt redakcija. Komentuodama ketvirtadienio teismo sprendimą, Vyriausybė teisinasi, kad „nepažeidė pasitarimų garso įrašų darymo tvarkos“ ir „visada siekė ir sieks teikti reikiamą informaciją visuomenei ir žurnalistams“.Diskutuoja parlamentarai: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai Stasys Šedbaras (TS-LKD) ir Julius Sabatauskas (LSDP), Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas (LVŽS), žurnalistai Šarūnas Černiauskas ir Rita Miliūtė, žiniasklaidos teisininkė Liudvika Meškauskaitė, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

[\/]

2020-07-23
Po alinančių derybų Europos lyderiai padalijo 1,8 trln. eurų finansinį paketą, iš kurių 750 mlrd. skiriama ekonomikai atsigauti nuo pandemijos.Nors bendrajai žemės ūkio politikai skiriama dalis traukiasi 9 proc., ji vis dar išlieka pagrindinė ir, anot politologų, neefektyvi. Tuo metu pažangiosioms sritims (kaip inovacijoms, sveikatos apsaugai ir klimato suvaldymui) srityse per derybas apkarpytą finansavimą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino „karčia piliule“.Liberalūs politikai arba, pavyzdžiui, klimato aktyvistė Greta Thunberg, žemyno lyderių sprendimą vadina neadekvačiu. Ar Europa pamažu keičia kursą nuo tiesioginių gausių išmokų žemės ūkiui iki ateičiai būtinų aplinkosauginių priemonių?Diskutuoja Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius, europarlamentaras Bronis Ropė (LVŽS), buvę žemės ūkio ministrai Giedrius Surplys (LVŽS) ir Kazys Starkevičius (TS-LKD), parlamentaras Simonas Gentvilas (LS), Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė (LŽP).

[\/]

2020-07-22
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkai konstatuoja, kad kritinės alkoholinių gėrimų vartotojų grupės per pastaruosius 4 metus iš principo nepakeitė savo įpročių, gėrimų perka tiek pat, kiek anksčiau, be to, „kasmet vis mažiau tokių, kurie bandė nustoti vartoti alkoholį“.Ko vertos šalies valdančiųjų vis pagriežtinamos alkoholio kontrolės politikos priemonės, jeigu pagal ekonomistų tyrimą išsilaiko svaigalų vartojimo status quo? Ar politiškai alkoholio kontrolė sprendžiama kaip moralinė, o ne praktinė problema?Diskutuoja VU Ekonomikos fakulteto tyrėja Vita Karpuškienė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė-Midttun, Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas, „Dundulio“ projektų vadovas Simonas Butautas, parlamentarai Agnė Širinskienė (LVŽS) ir Kęstutis Glaveckas (LS), apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

[\/]

2020-07-21
Lyg būtų maža po karantino poliklinikas apėmusio registracijos stabo, antradienį nuo lietaus dar sutriko elektroninės sveikatos sistema. Daugybei gyventojų ne pirmą mėnesį trūksta kantrybė, kol tenka užsirašyti pas gydytoją. Praėjusią savaitę ir premjerui Sauliui Skverneliui sutrikęs pirminės priežiūros režimas pasirodė „nesuprantamas“.O štai ar gyventojai supranta, kaip po karantino veikia poliklinikos? Kodėl kai kurios sveikatos priežiūros, ypač privačios, susitvarko geriau nei kitos?Diskutuoja Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė, Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis, parlamentaras, opozicinis konservatorius Antanas Matulas, psichologas Edvardas Šidlauskas.  

[\/]

2020-07-20
Apie 1,1 tūkst. šalies mokytojų rugsėjo 1-ąją nebegrįš į darbą – dalis jų meta karjerą dėl nuotolinio mokymo sukeliamų ekstremalių profesinių iššūkių. Tuo metu Vilniaus universiteto psichologai ir edukologai tiria, kaip vaikams sekėsi mokytis nuotoliniu būdu per pandemiją.Ar karantinas perkrovė lietuvišką mokyklą? Kokias problemas ir galimybes iškėlė koronavirusas visoms ugdymo šalims: mokytojams, vaikams, tėvams?Diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, VU Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė, mokytojas, visuomenininkas Vytautas Toleikis, IT specialistas, visuomenininkas Šarūnas Bagdonas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

[\/]

2020-07-17
Ne tik bibliotekininkai, policininkai ar medikai, bet ir valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kategorijas. Vienos Vilniaus bibliotekos darbuotojai staiga nustebo juos patikrinus kalbos inspektoriams: jeigu jie neišmoks kalbėti atitinkamai, neteks darbo.Iki tol valstybinio lietuvių kalbos egzamino (kad ir mokykloje) nelaikę viešojo sektoriaus paslaugų darbuotojai privalo tai padaryti specialiose sesijose. Išlaikę egzaminą jie įgyja kategorijas pagal Vyriausybės nutarime įvardijamus kalbos lygius: pusiaukelės (A2), slenksčio (B1), aukštumos (B2).Ar visuomet valstybiniu lygiu privalomi reikalavimai būtini? Jeigu tikrinamas bibliotekininkas, gaisrininkas arba bocmanas, gal turėtų būti tikrinama ir ministrų kalba?Diskutuoja Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė, Nacionalinės švietimo agentūros laikinoji vadovė Asta Ranonytė, viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė Danguolė Abazoriuvienė, Visagino viešosios bibliotekos direktorė Dalia Sargūnienė, parlamentarai Levutė Staniuvienė (LVŽS), Edmundas Pupinis (TS-LKD).

[\/]

2020-07-16
Jau trečia savaitė Lietuvoje galioja automobilių registracijos-taršos mokestis. Prieš liepos 1-ąją mokestis sukėlė milžiniškas eiles prie „Regitros“, bet ar turi nauja tvarka apčiaupiamos įtakos mašinų rinkai ir vairuotojų požiūriui? Ar mokestis tik pagausino eiles prie „Regitros“ ir jos kasą, ar keičia ir šalies aplinką į švaresnę?Autoaktualijas komentuoja „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, el. prekyvietės autoplius.lt atstovas Matas Buzelis, Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė Austėja Jonaitytė, lenktynininkė Ilona Steponėnė, automobilininkas, Žinių radijo laidos „Žalia rodyklė“ vedėjas Vitoldas Milius.

[\/]

2020-07-15
Į Lietuvą vis atvyksta koronavirusu susirgę žmonės – jie yra pavadinami „įvežtiniais atvejais“. Štai ir vėl – vienos transporto įmonės darbuotojų serga net keliolika. Dėl tokio padidėjusio atvejų skaičiaus Nacionalinio visuomenės sveikatos centras surengė ir spaudos konferenciją.Tuo metu kelionių lėktuvais ir autobusais kompanijos ragina keliauti po pasaulį. Pačiame pasaulyje bendrai COVID-19 padėtis dar negerėja – infekcijos užkrato atvejų skaičius perkopė 13 milijonų.Ar keliaudami per sienas ir nesidarydami ne tik testo, nesiimdami saviizoliacijos, bet net nesitikrindami temperatūros, mes nešokame ant parako statinės? O jeigu ir vėl kiltų banga, tai atvykėlius negi tektų palikti pasienio nežinioje, o grįžusiųjų bijoti, kaip atsitiko šių metų kovo pabaigoje?Laidoje komentarus teikia epidemiologai Rolanda Lingienė, Alvydas Laiškonis, Saulius Čaplinskas, psichinės sveikatos specialistai Gediminas Navaitis, Andrius Kaluginas, Italijoje reziduojanti publicistė Toma Gudelytė, „Rinkodaros guru“ Giedrius Juozapavičius.

[\/]

2020-07-14
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį tviteryje rusiškai kreipėsi į Baltarusijos „šalies lyderius, kad jie neleistų pradėti veikti Astravo AE, kuri neatitinka ES streso testų reikalavimų, ir nesukeltų pavojaus aplinkinėms šalims“.Pirmadienį šalies vadovas lankėsi ir Kruonio elektrinėje, kuri teoriškai galėtų suteikti rezervą baltarusiams, užtat teisiškai ne.Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis Baltarusijoje pastatytą elektrinę įvardija kaip egzistencinę Lietuvos grėsmę.Kiek politikai turi realių įrankių paveikti Astravo AE veiklą? Kaip įmanoma pasipriešinti fizikiniams dėsniams (BRELL) ir Rusijos interesams?Diskutuoja energetikos analitikas, buvęs konservatorių ministras Arvydas Sekmokas, latvių politikas Romualdas Ražukas, europarlamentarė konservatorė Rasa Juknevičienė, Lietuvos žaliųjų partijos lyderis, energetikas Remigijus Lapinskas, parlamentaras Virgilijus Poderys, energetikos žurnalistas Marius Jokūbaitis.

[\/]

2020-07-13
Lenkijos prezidento rinkimus nedidele persvara laimėjo konservatyvusis Andrzejus Duda, nugalėjęs pažangųjį Rafalą Trzaskowskį.Kuo šis lenkų pasirinkimas svarbus Lietuvai ir visam regionui? Kas užtikrina geresnę ateitį: socialinės atskirties mažinimas ir karinės galios didinimas, ar nuoseklus žmogaus teisių užtikrinimas visiems? Kodėl autokratiškas ir populistiškas braižas rinkėjams patrauklesnis negu europinės liberalios vertybės?Diskutuoja politologai Donatas Puslys, Ignas Stankovičius, Andžejus Pukšto, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Aurelija Auškalnytė, Varšuvoje reziduojantis dailininkas Stasys Eidrigevičius ir krikščioniškos pakraipos apžvalgininkas, visuomenininkas Juozas Dapšauskas.

[\/]

2020-07-10
Kodėl prezidentas (ne)turėtų vetuoti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą? Birželio pabaigoje Seimo priimtame įstatyme nurodoma, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais“, ir ji „turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas“, taip pat veikla joje „negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei“.Įstatyme deklaruojama, kad „[v]alstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti yra pagrindinis reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės akcentas“.Penktadienį Gitanas Nausėda turėtų priimti arba vetuoti įstatymą.Prezidento sprendimo laukiant diskutuoja istorikas Algimantas Kasparavičius, filosofas Viktoras Bachmetjevas, architektas Audrys Karalius, lenktynininkas Benediktas Vanagas, parlamentarai Tomas Tomilinas (LVŽS), Agnė Bilotaitė (TS-LKD).

[\/]

2020-07-09
Praėjusį mėnesį atsiskaitęs metiniu pranešimu parlamente, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir medijų atstovams pakartojo savo nuostatas ir požiūrį į aktualijas.Susitikimas su žurnalistais nepasiėjo be rakštimi prezidento darbotvarkėje tapusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus, kurio statusą šalies vadovas komentavo ironiškai: „Neturėjau telegenetinių (telekinetinių – ŽR) galių išskaityti iš kandidato kaktos josartimiausių gyvenimo ir veiklos mėnesių“.Prezidento vertinimu, momentinė klaida skiriant J. Narkevičių į ministrus tapo permanentine.Savo populiarumo nuosmukio karantino metu G. Nausėda nesureikšmino: „Reitingas nukrito iš pirmos vietos į pirmąją. Jeigu jie visada kiltų, pramuštų 100 procentų lygį, ir aš tuomet nebesuprasčiau matematikos“.G. Nausėda į prezidentus buvo inauguruotas 2019 m. liepos 12 d.Prezidento metus apžvelgia politikos analitikai Algis Krupavičius ir Ainius Lašas, ryšių su visuomene profesionalas Kęstutis Gečas, parlamentarai Agnė Širinskienė (LVŽS), Aušrinė Armonaitė (LP), Dovilė Šakalienė (LSDP), Emanuelis Zingeris (TS-LKD).

[\/]

2020-07-08
JAV prezidento elgesį atseit suformavo jo „sociopatas tėvas“, savo knygoje „Per daug ir niekad negana: kaip mano šeima sukūrė pavojingiausią žmogų pasaulyje“ teigia Donaldo Trumpo dukterėčia Mary Trump.Jungtinėse Valstijose įprasta apie politikus žinoti net mažiausias smulkmenas, o kaip yra Lietuvoje? Ar demokratinėje visuomenėje svarbu įvertinti ir politikų šeiminę biografiją?Temą plėtoja psichoterapeutė Genovaitė Petronienė, pirmojo nepriklausomybę atkūrusios šalies vadovo Vytauto Landsbergio sūnus režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, parlamentarai tėvas ir sūnus Eugenijus ir Simonas Gentvilai, politologas Mažvydas Jastramskis, komunikacijos konsultantas Mindaugas Lapinskas.

[\/]

2020-07-07
Liepos 7-ąją sostinės centre įvedama ne vieną dešimtmetį laukta eismo pertvarka – nuo šiol mašinos judės kilpomis nukertant eismo tranzitą per centrą.Kokį stimulą toks sprendimas suteiks miesto ateičiai? Ar tai galima laikyti pėsčiųjų, dviratininkų, paspirtukininkų pergale? Ko dar reikia miestui, kad eismas jame būtų darnus? Kita vertus, ką daryti automobilių vairuotojams – ar neišaugs spūstys kitose gatvėse anapus centro? Kokių eismo pokyčių darnumo link reikia ir kituose miestuose? Temą plėtoja „Susisiekimo paslaugų“ vadovė Modesta Gusarovienė, Vilniaus miesto administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, „Skubių siuntų“ vadovas Vaidotas Lašas.

[\/]

2020-07-03
Šiandien laidoje dvi skirtingos, tačiau keliančios itin didelį gyventojų nepasitenkinimą temos. Pirmoje laidos dalyje aiškinsimės, dėl ko aistras Klaipėdoje kelia Geležinkelio mazgo plėtros galimybė, kertant Girulių mišką. Nors Vyriausybės vadovai ir bandė gesinti aistras tikindami, kad Pauosčio kelynas pajūryje – tik viena iš svarstomų alternatyvų, klaipėdiečiai siekia, kad tokia galimybė plėsti geležinkelio bėgius čia net nebūtų svarstoma. 17 Seimo narių, daugiausia dirbančių opozicijoje, praėjusią savaitę registravo rezoliucijos projektą, kuriuo reikalaujama iš Vyriausybės sprendimo išbraukti Pauosčio kelyno plėtrą ir pagrindine alternatyva įtraukti Kopūstų kaimą.Antroje laidos dalyje aiškinsimės, kodėl Marijampolėje, planuojant statyti tris grupinio gyvenimo namus žmonėms, turintiems psichikos negalią, sukilo Naujųjų Tarpučių mikrorajono gyventojai.Laidoje dalyvauja Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas, Aplinkos viceministras Marius Narmontas, Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys.

[\/]

2020-07-02
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys įteisinti keturis neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius: du mamai ir du tėčiui.Tokius siūlymus SADM teikia visuomenės svarstymui siekdama įgyvendinti prieš dvejus metus priimtą Europos Sąjungos direktyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ją įdiegti Lietuva privalo iki 2023 metų.Ministerija svarstymui teikia du galimus vaiko priežiūros išmokų tvarkos modelius: pagal vieną vaiko priežiūros atostogos truktų 24, o pagal kitą – 18 mėnesių, iš jų keturi mėnesiai būtų neperleidžiami ir padalinami lygiai tarp mamos ir tėčio. Vaiką auginant vienam iš tėvų, jis gautų išmoką už visą periodą.Diskutuoja SADM atstovė spaudai Eglė Samoškaitė, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Europos komisaras atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius.Antroji laidos tema: Kaip mažinti Baltijos jūros užterštumą?

[\/]

2020-07-01
Vilniečiai skundžiasi, kad patekti pas šeimos gydytoją didžiausioje – Centro poliklinikoje – misija neįmanoma. Pasibaigus karantinui vangiai atsinaujino gydymo įstaigų darbas, Sveikatos apsaugos ministras net grasino nutraukti finansavimą, tiems, kurie neskuba atnaujinti veiklos. Besipiktinantys gyventojai svarsto, kodėl jie turi mokėti mokesčius, o paslaugos laiku negauna.Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo narys Antanas Matulas, POLA vadovas Šarūnas Narbutas.

[\/]

2020-06-30
Pagal Seimo priimtą įstatymą, kurį palaikė valdantieji bei beveik pusė opozicinių konservatorių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą. Dokumente numatyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams bei sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei.Taip pat pritarta grupės parlamentarų pataisai, kad pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas yra valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti. Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad pliažas Lukiškių aikštėje neprieštarauja gerai moralei, todėl liks čia iki rudens net ir po pirmadienį Seimo priimto aikštei skirto įstatymo.Laidoje dalyvauja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo narė Agnė Širinskienė, VU teisės profesorius Vytautas Mizaras, TV3 laidos vedėjas, apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

[\/]

2020-06-29
Lietuvoje vis dažniau pranešama apie avarijas, per kurias nukenčia motociklų vairuotojai. Vakar Utenos plente į avariją pateko motociklu važiavę senelis ir anūkė. Jie abu buvo išvežti į ligoninę. Avarija įvyko ties Pociūnų kaimu. Prieš 2 dienas Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, apie 20 val., įvyko kitas eismo įvykis – motociklininkas rėžėsi į automobilį. Vyro būklė labai sunki.Seime svarstoma idėja suteikti teisę B ir kitų įstatyme nurodytų kategorijų vairuotojo pažymėjimą vairuoti A1 klasės motociklą. Tačiau Susisiekimo ministerija tam nepritaria, baimindamasi dėl eismo saugumo. Ministerija nurodo, kad minimos transporto priemonės yra sudėtingesnės ir pavojingesnės už mopedus, reikalauja specifinių žinių bei praktinio vairavimo įgūdžių, o patys motociklai yra laikomi viena iš pavojingiausių transporto rūšių, t. y. tikimybė žūti yra bemaž 20 kartų didesnė, nei vairuojant lengvąjį automobilį.Laidoje dalyvauja Susisiekimo ministerijos Vidmantas Pumputis, VGTU technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas, Asociacijos „Lietuvos motociklininkų klubas“ vadovas Virginijus Aučyna,  Lietuvos kelių policijos vadovas Vytautas Grašys.

[\/]

2020-06-26
Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį apkaltino Rusiją ir Lenkiją, kad jos kišasi į šalies vidaus reikalus ir artėjančius prezidento rinkimus. Jis jau keletą kartų pakartojo, kad neleis įvykti Maidanui Baltarusijoje. Artėjant rinkimams šimtai žmonių sulaikoma, žurnalistai areštuojami tiesioginio eterio metu, oponentams keliamos bylos.Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Pilietinio solidarumo platforma, vienijanti dešimčių šalių žmogaus teisių gynimo organizacijas, paragino Minską nutraukti spaudimą opozicijai ir užtikrinti laisvus ir demokratiškus prezidento rinkimus.Pašnekovai: Maksimas Milta, Europos humanitarinio universiteto atstovas, Vytis Jurkonis, VU TSPMI dėstytojas, Nastassia Jaumen, Delfi rusiškos versijos žurnalistė.Kita laidos tema 14:05 val. – Kiek mums gali kainuoti pokarantininės atostogos? Ievos Vinickytės reportažas. 

[\/]

2020-06-25
Valdantieji registravo projektą dėl Lukiškių aikštės, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai „turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą“. Projekte teigiama, kad „aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį“. Projektą valdantieji registravo reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą registravo „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis bei kiti šios frakcijos atstovai, „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas su kolegomis.Pašnekovai: Ramūnas Karbauskis, LVŽS pirmininkas, Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė, Audrys Antanaitis, Kalbos komisijos pirmininkas, Paulius Gritėnas, apžvalgininkas, Darius Kuolys, kultūros istorikas.Antroji tema: Ar suartėdami su Lenkija nesusipyksim su Vakarų Europa?Pašnekovai: Andžejus Pukšto, VDU politologas, Antanas Valionis, buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje.  

[\/]

2020-06-23
Lukiškių aikštėje pilamas smėlis. Čia šiandien bus atidarytas 1660 kv. m ploto paplūdimys, bus paplūdimio gultai, skėčiai nuo saulės, persirengimo būdelė, paplūdimio tinklinio aikštelė ir net jūros vaizdas ekrane bei garsas.Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad aikštėje, keliančioje tiek daug nesutarimų ir aistrų, prieš buvusius KGB rūmus, kuriuose buvo kankinami žmonės, paplūdimiui ne vieta.Antra laidos tema: Kaip lietuviai ir latviai šiemet švęs Jonines?Diskutuoja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, „Laisvės kovos" projekto Lukiškių aikštėje autorius Andrius Labašauskas, Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas, VU TSPMI dėstytoja Nerija Putinaitė.

[\/]

2020-06-22
Valdantieji, kai Konstitucinis teismas pripažino A. Širinskienės vadovautą komisiją buvus neteisėta, kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą teigdami, kad šio teismo pirmininko prof. D. Žalimo įgaliojimai negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.„Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS antradienį sakė šio teismo pirmininkas D. Žalimas. Prezidentas Gitanas Nausėda tokius valdančiųjų veiksmus pavadino neatsakingu stūmimu į konstitucinę krizę.Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną. Taip pat įstrigęs ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų korpuso atnaujinimas ir nepaskirtas nuolatinis pirmininkas.Antroje laidos temoje kalbėsimės apie tai, kam ir kodėl V. Putinas rašo istorinius straipsnius apie II Pasaulinį karą?Laidoje diskutuoja VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras, Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, portalo delfi.lt rusiškos versijos redaktorius Olegas Jerofejevas.

[\/]

2020-06-19
Seimas linkęs uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei bent vienas namo gyventojas prieštaraus rūkymui. Jeigu kaimynai ir neprieštaraus, rūkaliai privalės užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas. Už ženklus apie draudimą rūkyti balkonuose būtų atsakingas pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė. Iniciatyvos autorius „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė siūlysiąs, kad pataisos įsigaliotų po metų.Tuo tarpu liberalas Kęstutis Glaveckas pataisas pavadino bandymu „statyti tvoras prieš rūkymą, kurios vis tiek bus įveiktos“ ir pasiūlė drausti „žmonių norą ir gebėjimą spjaudytis“: „Daugelyje pasaulio valstybėse spjaudymasis yra uždraustas ir baudžiamas. Pažiūrėkite, kaip atrodo mūsų gatvės, kur žmonės spjaudosi“.Laidoje diskutuoja Seimo narys Tomas Tomilinas, advokatas Petras Ragauskas, Lietuvos būsto rūmai vadovas Juozas Antanaitis, gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun.Antra tema: Kas po karantino laukia koncerto, miesto švenčių ir vestuvių? Parengė „Žinių radijo“ praktikantė Ieva Vinickytė. 

[\/]

2020-06-18
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį skaitys pirmąjį savo metinį pranešimą apie padėtį šalyje, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Prezidentas savo kalboje turėtų įvertinti koronaviruso pandemijos situaciją, politinę padėtį ir nubrėžti gaires ateičiai.Kokią valstybę norėtų matyti Prezidentas? Kokias problemas jis akcentuoja? Kaip jis siūlo jas spręsti ir sutelkti visus bendriems reikalams?Kitoje laidos dalyje kalbėsime apie tai, kaip dviratininkai turėtų kirsti perėjas – nulipus ar nenulipus nuo dviračių?Laidoje dalyvauja VDU politologas Algis Krupavičius, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos dviratininkų asociacijos tarybos narys Eduardas Kriščiūnas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

[\/]

2020-06-17
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė perpus sumažinsiantis Vokietijoje esantį amerikiečių karių kontingentą, nes Berlynas esą „vėlavo mokėti“ savo įnašus į NATO ir „griežtai“ grasino Jungtinėms Valstijoms prekybos klausimais. D. Trumpas žurnalistams sakė, kad šiuo metu Vokietijoje laikoma 52 tūkst. karių ir kad jų skaičius bus sumažintas iki 25 000.Laidoje diskutuoja Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malilionis, Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, EP narė Rasa Juknevičienė, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė.Antra laidos tema: kokias pasekmes turės automobilių mokestis? (parengė praktikantė Ieva Vinickytė). 

[\/]

2020-06-16
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasibaigus karantinui ragina žmones neatsisakyti kaukių parduotuvėse, viešose vietose ir jas dar dėvėti.„Pasibaigus karantinui, kaukės nebebus privalomos, tačiau tikrai stipriai rekomenduojame tas kaukes dėvėti, jei jaučiate, kad tai būtina dėl žmonių, esančių aplink, skaičiaus, arba dėl to, kad norite saugoti save ir kitus“, – spaudos konferencijoje sakė Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.Laidoje diskutuoja KTU Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Dainius Martuzevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė, medikų sąjūdžio atstovė Živilė Gudlevičienė.

[\/]

2020-06-15
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį tūkstančiai žmonių kalinti, ištremti, nužudyti.1940 metų birželio 15 dieną maždaug 3.40 val. apie dvidešimt Raudonosios armijos 185-ojo šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių apšaudė pasienio 2-osios Ūtos sargybos būstinę, susprogdino granatą ir, įsiveržę į patalpą, jėga išvedė sargybos viršininką A. Barauską į kiemą ir jį nužudė.1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.Diskutuoja XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, Klaipėdos universiteto istorijos doktorantas Egidijus Papečkys, tremtinys Pranciškus Vytautas Mickus, turizmo ekspertė Rima Jakytė, kelionių organizatoriaus, „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.

[\/]

2020-06-12
Kaip skelbia Baltarusijos pareigūnai, Astravo atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus „fizinio įjungimo“ data bus paskelbta per artimiausią savaitę, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021 metų vasarį. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį Seime pareiškė, kad jėgainė gali pradėti veikti rugpjūtį. Jo teigimu, birželio 19 dieną Vadovų taryboje prezidentas Gitanas Nausėda kels Astravo jėgainės klausimus.Branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui iš Rusijos buvo atgabentas gegužės pradžioje, ir, kaip praėjusį mėnesį skelbė Baltarusijos energetikos ministerija, jis turėtų būti įjungtas liepos mėnesį. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1.200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos jėgainės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Ji siekia įtikinti Estiją ir Latviją boikotuoti Astravo AE pagamintą elektrą – abi šalys palaiko Lietuvos siekį, bet pačios, ypač Latvija, nenori prisiimti įsipareigojimo nepirkti baltarusiškos elektros po to, kai pradės veikti Astravo AE.Diskutuoja „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas, branduolinės saugos ekspertas Saulius Kutas, signataras Albinas Januška, VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.

[\/]

2020-06-11
Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su partijos kolegomis siūlo Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu steigti Valstybinį plėtros banką, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.Seimo nutarimo projektą R. Karbauskis registravo kartu su parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Valiumi Ąžuolu ir dar devyniais parlamentarais.Jame siūloma įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos šio banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.Laidoje diskutuoja Seimo narys, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas, dienraščio „Verslo žinios“ žurnalistas Paulius Čiulada, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.Antroje laidos dalyje kalbėsime apie aistras keliančią besikeičiančią sporto salių paskirstymo tvarką Vilniuje.

[\/]

2020-06-10
Parlamentas balsų dauguma nutarė, kad, valdant COVID-19 padarinius, būtų mokamos vienkartinės vaiko pinigų išmokos. Tam pritarė 101 Seimo narys, 3 buvo prieš, o keturi susilaikė.Šalies prezidentas siūlo šeimoms išmokėti vienkartinę 120 eurų išmoką už vaiką, o daugiavaikėms, nepasiturinčioms šeimoms ir auginančioms vaiką su negalia – 200 eurų išmoką, šiuos pinigus pervedant iki liepos 31 dienos.Seimo nariai dėl prezidento pasiūlymų nesutarė. Vieni kalbėjo, kad tai puiki paskata jaunoms šeimoms, o mokami pinigai paskatins vartojimą. Tačiau kiti sakė, kad tai yra dovana, kurią vaikai turės grąžinti, nes vienkartinės išmokos būtų mokamos iš skolintų pinigų, taip pat kilo abejonių ar teisinga ją mokėti visiems.Ši iniciatyva kainuos 72 mln. eurų, jie būtų mokami iš valstybės biudžeto pasiskolintų lėšų, kaip ir visos kitos valstybės subsidijos ir išmokos COVID-19 pandemijos metu.Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, ekonomistas Raimondas Kuodis, ekonomistas Vaidas Navickas, Seimo narė Monika Navickienė, VU profesorius Egidijus Rimkus.

[\/]

2020-06-09
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo ministrų kabinetui pritarti dėl koronaviruso grėsmės paskelbto karantino atšaukimui nuo birželio 16 dienos, tačiau liktų galioti vasario pabaigoje paskelbta ekstremali situacija. Ar laikas užbaigti karantiną?Antroji laidos tema – kaip vertinti D. Trumpo sprendimą išvesti 10 000 Amerikos karių iš Vokietijos?Laidoje dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus biuro vadovė Rolanda Lingienė, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis, ambasadorius Vygaudas Ušackas, Seimo narys Audronius Ažubalis.

[\/]

2020-06-08
Praėjusį savaitgalį per pasaulį nusirito protestų bangą prieš policijos naudojamą prievartą, kurios metu JAV buvo nužudytas afroamerikietis Džordžas Floidas. Berlyne į tokią akciją susirinko per 15 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis susirinkimų praėjo taikiai, nors keliose nebuvo išvengta susidūrimų su policija.Apie tūkstantį jaunuolių Vilniuje penktadienį susirinko į demonstraciją už juodaodžių teises, reikšdami solidarumą su protestais Jungtinėse Valstijose ir pasaulyje dėl afroamerikiečio Džordžo Floido žūties dėl policijos pareigūno veiksmų.Į akciją Vilniaus Katedros aikštėje rinkosi daugiausia studentai ir vyresniųjų klasių moksleiviai, tarp jų buvo ir keletas grupelių juodaodžių. Į dvi grupes skilę protestuotojai plakatais ir skanduotėmis „Black lives matter“ (angl. „Juodųjų gyvybės svarbios“), „Aš negaliu kvėpuoti“, taip pat necenzūriniais žodžiais „Fuck the police“ (velniop policiją) po maždaug 20 minučių pajudėjo link Jungtinių Valstijų ambasados.Policija informavo, jog proteste Vilniuje iš viso dalyvavo apie tūkstantį žmonių.

[\/]

2020-06-05
Duomenų konstatuoti, jog premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansavimo jo gyvenamai gatvei, galėjo supainioti interesus, nepakanka, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).„Aš tikrai džiaugiuosi, kad šitoje istorijoje padarytas galutinis teisinis vertinimas, nuo pat pirmos dienos tuo neabejojau“, – ketvirtadienį sakė premjeras. Jis taip pat pridūrė sprendimu neabejojęs, nes tuo, kuo buvo kaltinamas, šmeižiamas, niekada nepadarė jokių veiksmų.Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas VTEK sprendimą, sako, kad reikia gerbti šį valstybės deleguotos institucijos sprendimą, kartu jis pabrėžia, jog žmonių, laukiančių jų gatvių asfaltavimo metų metus, neįtikins, kad „viskas čia yra gerai“.Laidoje diskutuoja Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, BNS Lietuvos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė, žurnalistas, buvęs premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

[\/]

2020-06-04
Išorinės Europos Sąjungos sienos uždaros gali likti iki birželio pabaigos, tai turėtų būti koordinuotas Bendrijos sprendimas, Žinių radijui sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.Nors po truputį atsiveria sienos ir galime keliauti, tačiau turizmo ekspertai sako, kad vasarą dauguma lietuvių praleis mūsų šalyje. Ekonomistas Ž. Mauricas prognozuoja, kad gali suklestėti regionai ir vietos kurortai. Ar tikrai taip įvyks?Laidoje dalyvauja „Keliauk Lietuvoje" direktorius Dalius Morkvėnas, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė, TMO Vilniaus vadovė Audra Sipavičienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.

[\/]

2020-06-03
Seimas turėtų grįžti prie naujo Lobistinės veiklos įstatymo, kurio iki šiol nepavyko priimti Seime, Žinių radijui sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.Jis teigė pritariantis privalomam politikų susitikimų su lobistais deklaravimui ir tikėjosi, kad po pastarųjų įvykių, teisėsaugai dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams sulaikius du verslo asociacijų vadovus, Seime naujai parengtas įstatymo projektas nebestrigs.Laidoje diskutuoja STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, TILS vadovas Sergejus Muravjovas, Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, Seimo narys Povilas Urbšys.

[\/]

2020-06-02
Teisėsauga šiandien, įtariant neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams, sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei dar keturis asmenis – STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu „verslo pasaulio žmones“.Ž. Bartkus teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios. „Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – sakė STT vadovas.Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.Ž. Bartkus spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad yra areštuoti V. Sutkui priklausantys 400 tūkst. eur ir tiriama jų kilmė.Laidoje dalyvauja SST direktorius Žydrūnas Bartkus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas, šio komiteto narys Mykolas Majauskas, teisininkas, lobistas Liudvikas Ragauskis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

[\/]

2020-06-01
Šiandien visoje šalyje rengiama padėkos akcija „Ačiū, Lietuva!“, skirta pagerbti visus prisidėjusius prie koronaviruso krizės suvaldymo. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija pradėjo tyrimą, ar šia akcija nepažeidžiamos rinkimų kampanijos taisyklės. Vyriausybės duomenimis, norą dalyvauti akcijoje pareiškė apie 400 muzikos kolektyvų iš 55 savivaldybių.Nacionalinių ir valstybinių įstaigų, rajonų ir regionų meno kolektyvai 17 val. viešose erdvėse surengs maždaug 15 minučių koncertus.Simboline akcija bus dėkojama medikams, pareigūnams, socialiniams darbuotojams, savanoriams, pardavėjams, vaistininkams, verslininkams ir visiems kitiems, padėjusiems apsirūpinti apsaugos priemonėmis bei teikusiems būtiniausias paslaugas koronaviruso metu.Antroji laidos tema – ką rodo staiga įsiplieskę protestai JAV?Diskutuoja Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis, Seimo narė, „valstietė“ Agnė Širinskienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, premjero patarėjas Giedrius Surplys, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

[\/]

2020-05-29
Šiuo metu ekonomistai ir politikai akylai stebi kokias koronaviruso pandemija gali turėti pasekmes darbo rinkai ir kaip po karantino atsigaudinės ekonomika. Valdžia kol kas viliasi, kad didesnio nedarbo šuolio pavyks išvengti, kuris šiuo metu daugiau nei 11 proc. Karantinas paskatino daug įvairių tendencijų susijusių su darbuotojais ir darbu, paskatino elektroninių įmonių plėtrą, nuotolinį darbą, svarstomi pasiūlymai kaip apsaugoti vyresnius nei 60 m. dirbančiuosius.Paskutinėje „Dienos klausimas“ laidos dalyje su VU prof. Aine Ramonaitė svarstysime, kaip keičiasi visuomenės pilietinė galia.Laidoje diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, ISM docentas Modestas Gelbūda, VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė.

[\/]

2020-05-28
Planines procedūras yra pasirengusios arba jau atnaujino tik maždaug pusė gydymo įstaigų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.Jos duomenimis, veiklai atnaujinti būtinus planus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pateikė apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių.Karantino laikotarpiu kiekviena gydymo įstaiga pati nusprendžia, nuo kada ir kokių paslaugų teikimas bus atnaujintas, kaip jos bus teikiamos pacientams – nuotoliniu būdu ar gyvai priimant pacientus, kaip bus valdomi pacientų srautai.Be to, kiekviena iš jų turi organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą, kad būtų užtikrinta tinkama infekcijų kontrolė, pacientų ir medikų saugumas.Trečioje laidos dalyje kalbėsime apie tai, ar Jūs pajutote per karantiną sumažėjusias kainas.Laidoje diskutuoja Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas, Karoliniškių poliklinikos vadovas Vismantas Matulas, POLA prezidentas Šarūnas Narbutas, SME Finance ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

[\/]

2020-05-27
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad visuotinį karantiną Lietuvoje laikas baigti. Liberalai siūlo dėl karantino pratęsimo apsispręsti Seimui.Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad karantiną bus siūloma Vyriausybei pratęsti iki birželio pabaigos. Epidemiologai pasiūlė keturis kriterijus, pagal kuriuos reikėtų spręsti apie karantino pratęsimą.Laidoje diskutuoja LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Audrius Ščeponavičius, Santaros klinikų gydytojų profsąjungų pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

[\/]

2020-05-26
Prieš svarbų balsavimą dėl mokesčių mažinimo, prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo verslininkų ir profsąjungų memorandumą dėl algų nemažinimo, taip pat nešykštėjo reveransų valstiečiams, kurie rudenį gali formuoti centro kairės daugumą.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo Seimui pateiktas planas laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį ir padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį yra apčiuopiamesnis nei valdančiųjų.Matome, kad didesnę dalį lėšų gautų tie, kurie turi didesnes pajamas. Iš socialinės pusės žiūrint, skurdo, nelygybės problemų ši priemonė nemažina, gal net turi neigiamą poveikį, todėl mes atsargiai žiūrime į šią priemonę“, – LRT radijui antradienį sakė SADM minsitras Linas Kukuraitis.Laidoje dalyvauja Seimo narė, „valstiestė“ Agnė Širinskienė, Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas, LSA prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius Rytis Krušinskas.Antroje laidos temoje, nuo 14:05 val., – VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius ir TV3 „Dienos pjūvis“ laidos vedėjas Vladimiras Laučius – apie prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo metines. Kokį politinį Nausėdos veidą šie metai atskleidė?

[\/]

2020-05-25
Prezidentas Gitanas Nausėda, verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigos nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas BNS praėjusią savaitę sakė, kad memorandumu darbdaviai įsipareigos nemažinti atlyginimų dėl planuojamų mažinti mokesčių.Diskutuoja Maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė, „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Seimo BFK pirmininkas Valius Ąžuolas, prezidento ekonomikos patarėjas Simonas Krėpšta, ekonomistas Rimantas Rudzkis, viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, premjero patarėjas Giedrius Surplys.

[\/]

2020-05-22
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius paskelbė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) anuliuoja 156 mln. eur. koncesijos sutartį dėl nacionalinio stadiono statybų. Meras dėl to apkaltino valdančiuosius „valstiečius“.Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad tai bandymas nuslėpti Vilniaus miesto savivaldybės negebėjimą vykdyti projektų. R. Šimašiaus kaltinimai valstiečiams, anot premjero neadekvatūs. Ramūnas Karbauskis apkaltino merą nesugebėjimu efektyviai valdyti miesto.Diskutuoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, laikinoji VPT vadovė Jovita Petkuvienė, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.Antra tema laidoje – kur atostogausime šiemet? Komentuoja Indrė Trakimaitė, „Keliauk Lietuvoje“ produktų rinkodaros vadovė.

[\/]

2020-05-21
Vyriausybės nustatomi vasaros renginių atvirose erdvėse ribojimai iki 900 asmenų sutinkami prieštaringai: teatralai ir klasikos kūrėjai erdvės savo veiklai turės, tačiau dideli muzikos koncertai atšaukiami vienas po kito.Ar Vyriausybės sprendimas nesupriešina kūrybinių industrijų? Iš ko šią vasarą versis dauguma atlikėjų? Kokios sudaromos galimybės profesionalams organizuoti pramogas, o lankytojams – savo laisvalaikį?Diskutuoja „Galapagų“ ir kitų festivalių organizatorius Algirdas Barniškis, „The Roop“ ir kitų grupių prodiuseris Lauras Lučiūnas, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara, Vilniaus mažojo teatro vadovė, režisierė Gabrielė Tuminaitė, Seimo Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis, atlikėjas Stanislavas Stavickis.

[\/]

2020-05-20
Parlamentarai ėmėsi svarstyti iniciatyvą per Seimo rinkimus įteisinti balsavimą internetu.Pataisas parengę valdančiajai koalicijai priklausantys „socialdarbiečiai“ tikisi, kad internetu bus galima balsuoti jau šį spalį renkant parlamentą. Tačiau kitoms frakcijoms priklausantys net didžiausi internetinio rėmėjai pabrėžė, kad tokia skuba neįmanoma.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Juozas Bernatonis ir Jurgis Razma, VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė, VDU politologas Algis Krupavičius, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

[\/]

2020-05-19
Ribojimai vyresnio amžiaus žmonėms patekti į patalpas ir pasinaudoti paslaugomis yra atvira diskriminacija dėl amžiaus, kuri yra netoleruotina pagal Konstituciją, Delfi.lt portalui sako konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.Valdžios atstovai pabrėžia, kad rizika numirti ir sunkiai sirgti priklauso nuo žmogaus amžiaus, todėl savo rekomendacijomis jie siekia apsaugoti vyresnio amžiaus žmones.Laidoje diskutuoja Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto dekanas Rimantas Kazimieras Radžiūnas, NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, Lygių galimybių kontrolieriaus teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis, žurnalistas Valentinas Mitė. 

[\/]

2020-05-18
Prezidentas pasiūlė, kad vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.G. Nausėda taip pat siūlo laikinai sumažinti GPM tarifą nuo 20 iki 15 proc. darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio – 4 tūkst. eurų prieš mokesčius bei ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.Laidoje diskutuoja BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, ekonomistas Raimondas Kuodis, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, psichologas Edvardas Šidlauskas ir LSMU Neuromokslų instituto klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.

[\/]

2020-05-15
Prezidentas Gitanas Nausėda sako blogai vertinantis naujausią istoriją dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus šeimos namo rekonstrukcijos, o pasitraukti jam primena siūlęs seniai. Nematau jokio skandalo, matau pasektą pasaką, pagal pirminius duomenis, o priemonių turėtų imtis teisėsauga“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas. LRT tyrimų skyrius ketvirtadienį paskelbė apie tai, kad dabartinis susisiekimo ministras J. Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybėje, galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint darželių bei mokyklų remonto konkursus, o už sėkmę konkursuose 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.Kita šios dienos tema – steigiamojo Seimo šimtmetis. Ar ir prieš 100 metų Seimas buvo toks konfliktiškas?Laidoje diskutuoja Seimo narys Gediminas Kirkilas, žurnalistė Indrė Makaraitytė, komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vyriausioji specialistė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.

[\/]

2020-05-14
Švelninant karantiną, į mokyklas palaipsniui bus leidžiama sugrįžti mokiniams, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pirmiausia nuo gegužės 25 d. į mokyklas galėtų grįžti pradinio ugdymo (1-4 klasių) mokiniai. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantys mokiniai – nuo gegužės 30 d. Galutinį sprendimą, ar mokyklos dirbs nuotoliniu, ar įprastu būdu, priims savivaldybės ir mokyklų vadovai. Laidoje diskutuoja VU profesorė, Švietimo ateities forumo vadovė Vilija Targamadzė, Tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas, Šiaulių raj. Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas.

[\/]

2020-05-13
Pandemijos krizės metu prezidentas nepakankamai aktyvus, matomas, neranda savo vaidmens ir neišnaudoja galios, tvirtina jo kritikai. Palaikantys prezidento nuosaikumą teigia, kad jis veikia pagal Konstituciją, kurioje apibrėžtos aiškūs jo įgaliojimai.„Mano principas yra toks – lyderystę galima formuoti ir nustatyti nebūtinai vadinant kitus kvailiais, o aktyviai imantis tų pareigų, kurios yra numatytos Konstitucijos“, – interviu LRT sako Gitanas Nausėda. Tie žmonės, turbūt, turėtų geriau pasižiūrėti, kuo užsiima Lietuvos Respublikos prezidentas ir kuo užsiima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apie jį kritikuojančius atsiliepia šalies vadovas.Laidoje diskutuoja BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, žurnalistas Ramūnas Terleckas, VDU profesorius Lauras Bielinis, VU dėstytojas Darius Kuolys.Antroje temoje aiškinamės, ką rodo teisėsaugos pareigūnų sulaikymai. Situaciją komentuoja generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė ir VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius.

[\/]

2020-05-12
Valdžia jau žada atidaryti restoranus ir kavines. Nuo pirmadienio pradeda dirbti darželiai, o birželį tikimasi moksleiviai galės grįžti į mokyklas bent kelioms savaitėms. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja asmenines šventes nukelti vėlesniam laikui.Vieni teigia, kad koronavirusą Lietuvoj pavyko suvaldyti ir reikia atsidaryti plačiau, kiti mano, kad atsipalaiduoti ir prarasto budrumą dar tikrai ne laikas. Vieni gąsdina, kad situacija bet kurią akimirką gali pablogėti, kiti gąsdina, kad ilgiau užsidarius ekonominis vaizdas bus gerokai liūdnesnis po kelių mėnesių. Vieni baisisi kaukių dėvėjimu, kiti mano, kad lauke jos neturėtų būti privalomos.O ką manote Jūs? Ar laikas greičiau atveržti karantino varžtus?Laidoje dalyvauja Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis, medikas, konsultantas Darius Radkevičius, LPK viceprezidentė Evalda Šiškauskienė, Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius. 

[\/]

2020-05-11
Kritikos dėl įteisintos medžioklės lankais sulaukęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad sprendimą priėmė Medžioklės taryba, tačiau žada, kad dėl to bus plačiau diskutuojama. Ministras pabrėžė, jog penktadienį pasirašytu ir daug diskusijų visuomenėje sukėlusiu jo įsakymu, medžioklė su lankais taptų galima nuo 2022 metų. Lanką medžioklėje naudoti buvo leidžiama iki 2004 metų, vėliau uždrausta.Lankų naudojimo priešininkai teigia, jog tylus šūvio paleidimas palengvina galimybes brakonieriauti, šalininkai teigia, jog tyli medžioklė yra būdas apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo šūvių triukšmo.Laidoje diskutuoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Seimo narė Aistė Gedvilienė, Kauno medžiotojų sąjungos pirmininkas Kęstutis Markevičius, asociacijos „Baltijos vilkas“ Tarybos narys Vaidas Balys.Antroje laidos dalyje, nuo 14 val., kalbėsime apie tai, ar krizė nepaskatins kainų augimo? Komentuos finansų analitikas Marius Dubnikovas ir Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

[\/]

2020-05-08
Europos komisija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks beveik 8 proc., kitąmet panašiu procentu turėtų augti. Ekonomistams prognozuojant L, U ar W krizės scenarijus, Finansų ministras Vilius Šapoka kalba optimistiškai, anot jo, mūsų verslas moka greitai prisitaikyti. Tikimasi, kad švelninant karantiną atsigaus ir vienas pagrindinių mūsų ekonomikos variklių – vidaus vartojimas.Tuo tarpu verslas skundžiasi, kad trūksta greičio ir efektyvaus krizės valdymo, vieniems dalykams pinigai nurėžiami, kitiems dalinami be aiškios strategijos.Diskutuoja ESTEP Valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas, Baltijos tyrimų vadovė Rasa Ališauskienė, „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė, LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, ekonomistas Vaidas Navickas.

[\/]

2020-05-07
Lietuvos žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos kreipėsi į valdžią prašydamos atkreipti dėmesį į koronaviruso įtaką šalies žiniasklaidos sektoriui.Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.Paryžiuje įsikūrusios organizacijos „Reporteriai be sienų“ kasmet skelbiamame spaudos laisvės indekse Lietuva šiemet užėmė 28 vietą iš 180 valstybių, Latvija - 22, Estijai teko 14 vieta. Šiame indekse tradiciškai pirmauja Skandinavijos šalys.Laidoje diskutuoja LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, laikraščio „Valsčius“ redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė, UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius, autorius, žurnalistas, 2020 m. Vytauto Gedgaudo premijos laureatas Rytis Sabas.

[\/]

2020-05-06
Dramatiškai krentant viruso plitimui, Vyriausybės posėdyje šiandien ketinama apsispręsti nuo gegužės 18 dienos leisti veikti darželiams ir ikimokyklinėms grupėms.„Ieškome sprendimų ir siekiame sudaryti sąlygas, leisiančias kuo greičiau atnaujinti ir pradinukų ugdymą. Svarstome dėl specialiųjų mokyklų bei neįgaliųjų dienos centrų veiklos atnaujinimo“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.Mokyklas kol kas atsidarė šešios šalys – Izraelis, Norvegija, Danija, Švedija, Kinija ir Japonija, jose taikoma griežta temperatūros, asmeninės higienos ir apsaugos priemonių kontrolė, laikomasi socialinės distancijos.Ar mūsų ugdymo įstaigos jau pasirengusios atidarymui?Laidoje diskutuoja ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, asociacijos „Tėvai švietimui" valdybos narė Svetlana Beniušienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas, Rokiškio Ąžuoliuko darželio direktorė Romualda Cegelskienė, Seimo narys Gintaras Steponavičius, Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

[\/]

2020-05-05
Kaukės tapo pandemijos simboliu. Vieni dėvi vienkartines medicinines kaukes, kiti jas pasigamino patys, treti į viešąsias erdves eina su respiratoriais. Nors PSO jas rekomenduoja dėvėti rizikos grupėms ir medicinos darbuotojams, kai kurie sveikatos ekspertai sako, kad jos apsaugo nuo viruso platinimo žmones, kurie nešioja virusą bet nejaučia simptomų.Nuo ko mus saugo veido kaukės ir kodėl jas švelninant karantiną reikia dėvėti?Laidoje diskutuoja ULAC epidemioliginės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, KTU Aplinkosaugos technologijų katedros profesorius Dainius Martuzevičius, „Intersurgical“ įmonės vadovas Sigitas Žvirblis.

[\/]

2020-05-04
Vyriausybė pritarė naujoms subsidijoms gyventojams ir darbdaviams. Vieno milijardo eurų vertės socialinis paketas numato ik pusės metų subsidijas laikinai nedirbusiems, o darbo netekusiems žmonėms pusę metų bus mokama 200 eurų darbo paieškos išmoka, tokią pat vienkartinę išmoką gaus sunkumų patiriantys įvairių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Premjeras S. Skvernelis sako, kad papildomi pinigai pasiektų apie 1,4 mln. gyventojų. Projektams dar turės pritarti Seimas.Seimo opozicijos atstovai rinkimine akcija pavadino Vyriausybės ketinimus rugpjūčio mėnesį skirti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms.Laidoje dalyvauja Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, VU ekonomistas Raimondas Kuodis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, pensininkas Edmundas Rimkevičius, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo narys Jurgis Razma.

[\/]

2020-04-30
Kinija paskelbė, kad daug šalies provincijų ir miestų paskelbė įvedančios 2,5 dienos savaitgalius, kad padidintų žmonių vartojimą ir turizmą. To siekiama, norint atsigauti po viruso krizės Kinijos ekonomikai.Kinai įpratę rinktis ilgesnes darbo valandas ir dienas mainais į aukštesnį atlyginimą. Šioje šalyje egzistuoja tokios darbo savaitės pavadinimas, išreikštas skaičiais - „996“. Reiškia, dirbama nuo 9 valandos ryto iki 9 valandos vakaro 6 dienas per savaitę. Natūralu, kad tiek dirbantys žmonės laiko laisvalaikiui, o tuo pačiu pinigų išleidimui, beveik visiškai neturi.Idėjai atskridus iki Lietuvos, premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė ją svarstyti. Kol kas neaišku kaip tai veiktų privačiame ir valstybiniame sektoriuose, kokias profesijas paliestų.  Įvedus 2,5 dienos savaitgalius, gyventojai dirbtų iki penktadienio pusiaudienio. Ar tai turėtų teigiamą efektą Lietuvos ekonomikai?Jau ne vienerius metus kalbama apie 4 dienų darbo savaitę arba 6 valandų darbo dieną. Tokius eksperimentus atliko Švedija, o Lietuvoje tik pavienės įmonės imasi už tą patį atlygį darbuotojus anksčiau išleisti namo. Danijoje standartinė darbo savaitė trunka 37 val. Taip pat danai taupo laiką per pietų pertraukas, kurioms skiria 30 minučių, ir darbo aplinkoje praleidžia mažiau.Kaip šių metų vasarį rašė delfi.lt,  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pernai rudenį pateikė sąrašą šalių, kuriose išlaikomas subalansuotas profesinis ir asmeninis gyvenimas.Indekse Olandija surinko 9,5 balo iš 10-ies, antroje vietoje – Italija su 9,4 balo, trečioje – Danija su 9 balais. Geresnio gyvenimo indekse Lietuva surinko 8,6 balo ir aplenkė norvegus ir vokiečius.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad labiausiai nuo netinkamo profesinio ir asmeninio darbo balanso nukenčia šeimos, todėl šalių vyriausybėms patariama palaikyti savo gyventojus ir skatinti juos subalansuoti darbą ir asmeninį gyvenimą.Pasak EBPO,  Ilgos darbo valandos gali pakenkti žmonių sveikatai, sukelti nesaugumo pojūtį ir sustiprinti stresą.Pašnekovai:

[\/]

2020-04-29
Kaip pandemija keičia mūsų požiūrį į kitokius negu aš? Šią savaitę Vilniaus širdyje asmuo užpuolė kitokią parlamentaro Arvydo Anušausko šeimą, o komentatoriai savo ruožtu ėmė kelti prielaidas, ar pats užpuolikas nėra kitoks – reemigrantas.Šiomis dienomis susiduriame su didžiule koronaviruso bei žmonių, kurie gali būti juo užsikrėtę, stigmatizacija, rašo 15min.lt. „Tai siaubinga stigma, kurios nestebėta praktiškai nuo Viduramžių“, – portalui sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius psichiatras Martynas Marcinkevičius.Apie stigmatizavimo viruso grėsmę dar kovo pabaigoje prabilo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius: „Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose galima pastebėti atsirandantį priešiškumą iš užsienio grįžusiems asmenims, taip pat ir sergantiesiems COVID–19 virusu ar turėjusiems sąlytį su sergančiaisiais, galimai sergantiems ar mažiau išmanantiems. Stigmatizavimas, jei bus nepažabotas mūsų žmogiškumo galiomis, gali apimti vis daugiau visuomenės grupių ir situacijų“.Kaip visuomenei sekasi suvaldyti ne tik sveikatos ir ekonomikos krizę, bet ir priešiškumą vieni kitiems? Kurias grupes stigmatizavimas per karantiną veikia ir paveiks labiausiai: virusu persirgusius žmones, kitataučius ir pargrįžėlius, moteris ar vaikus? Ar esame pajėgūs suvaldyti stigmatizavimo pandemiją, kad ji neapimtų „vis daugiau visuomenės grupių“?Diskutuoja parlamentarai Arvydas Anuškauskas, Aušrinė Armonaitė ir Dovilė Šakalienė, Lietuvos žmogaus teisių centro specialistė Jūratė Juškaitė, kultūrologas Konstantinas Andrijauskas, Italijoje gyvenanti publicistė Toma Gudelytė.

[\/]

2020-04-28
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad jo vardu melagingas laiškas apie tariamą karių išvedimą iš Lietuvos buvo išplatintas siekiant sukelti sumaištį ir pakenkti sąjungininkų vienybei, išnaudojant koronaviruso krizę.Vakar interviu BNS Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis pripažino, kad koronaviruso COVID-19 pandemijos rizika nebuvo pakankamai įvertinta ir kad antrosios kadencijos metu žada sustiprinti medicininės žvalgybos pajėgumus Lietuvoje, taisant koronaviruso krizės išryškintas spragas.VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas atsiliepdamas į šią temą, savo feisbuko paskyroje rašė: „Mus ištikusi pandemija gynybos ramsčiu staiga pavertė civilius sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus, mokslininkus. Visuomenei grėsme tapo ne išorės pavojus, o medicininių resursų, informacijos trūkumas ar sąmoningai bei nesąmoningai platinama dezinformacija, pilietinio sąmoningumo ar kritinio mąstymo stoka.“Pašnekovai: buvęs Vidaus saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Usienė, informacinių technologijų specialistas Marius Pareščius. 

[\/]

2020-04-27
Lietuvos kelių policijos tarnyba praėjusią savaitę naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad naujaisiais policijos greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ kas mėnesį užfiksuoja vis daugiau pažeidimų. Šių metų sausį trikojai užfiksavo 6041 greičio viršytojus, vasarį – 10 tūkst. 810, kovą pažeidėjų skaičius išaugo iki 25 tūkst. 614, o iki balandžio 21 d. – net 31 tūkst. ir 33 greičio viršytojus.Transporto kompetencijų agentūra sudarė 2020 metų „Juodųjų dėmių“ valstybinės reikšmės keliuose žemėlapį – šiemet jame pažymėta 31 dėmė, t.y. 82 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai jų buvo 17. Ekspertų teigimu, lyginant su 2019-aisiais, išnyko 5 dėmės, tačiau atsirado 19 naujų, o 7 dėmės pakeitė savo vietą.Lietuvos transporto saugos administracija skelbia, kad 33 proc. eismo įvykių priežastys – neatsakingas vairuotojų, keleivių elgesys, sąmoningumas, dar 16 proc. – viršytas leistinas, saugus greitis. Rizikingiausiai vairuoja 20–30 metų jaunuoliai. Dažniausiai jie nesuvaldo lengvojo automobilio ir išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiuoja nuo kelio, nepraleidžia automobilio posūkyje ar kliudo žmogų. Jauniausiam 2019 m. eismo įvykį sukėlusiam asmeniui buvo 12 metų, o vyriausiam – 84 metai.Šiais metais iki balandžio 16 dienos Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 41 žmogus: septyniais žmonėmis arba 14,6 proc. mažiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį. Žuvo 19 pėsčiųjų, 16 iš jų – tamsiuoju paros metu, keturi – pėsčiųjų perėjose, 13 vairuotojų, šeši keleiviai, trys dviračių vairuotojai.Tačiau sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius auga – nuo metų pradžios iki balandžio pradžios šiemet buvo sužeisti 784, o pernai tokiu metu – 699 žmonės.Laidoje dalyvauja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas, Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius, valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

[\/]

2020-04-24
Dėl karantino sulėtėjęs gyvenimo tempas turi teigiamą įtaką gamtai: sumažėjo oro tarša, gyvūnams radosi daugiau erdvės, apribojus vartojimą pagaminama mažiau atliekų, netgi nafta darosi ne tokia reikalinga.Ar pavyks pagerėjusia aplinkos ir gamtos padėtimi pasinaudoti atšaukus izoliacijos apribojimus? Kaip susidariusias aplinkybes paversti planu švaresnei, žalesnei, tvaresnei ateičiai?Diskutuoja „Fridays for Future“ atstovė Vilniuje Gabija Gorobecaitė, gamtininkas Salemonas Paltanavičius, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, oro kokybės tyrėja Vilma Bimbaitė, „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas.

[\/]

2020-04-23
Psichologas Gintaras Chomentauskas teigia, kad karantino laikotarpiu patiriama didelė baimė sekina imuninę sistemą, todėl, pasak jo, turėtų žymiai išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.Savižudybių ir kitų su ekonomine krize susijusių mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo paties koronaviruso, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio emocinei sveikatai, vakar perspėjo Vilniaus universiteto (VU) psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis.Laidoje diskutuoja psichoterapeutas, knygų autorius Andrius Kaluginas, psichologė, psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.

[\/]

2020-04-22
Įsisukęs į Klaipėdos hospisą ir kitas slaugos ir globos įstaigas, koronavirusas tarp pačių pažeidžiamiausių sėja nerimą ir įtampą. NVSC pradėjo sveikatos įstaigų kontrolę ir tikrina jų pasirengimą dirbti pandemijos sąlygomis.Įtampos sukėlė ir Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas slaugos ligoninėms nebeteikti paslaugų tiems senoliams, kurie už slaugymą susimoka patys.„Kur dėti sunkius garbingo amžiaus ligonius?“, – klausia artimieji. Kiti atkerta, jog senoliais pirmiausia turi pasirūpinti jų vaikai.Vakar spaudos konferencijoje A. Veryga jau ramino, kad likti sveikatos įstaigose galės ir tie sunkūs pacientai, kurie paslaugų negali gauti niekur kitur ir niekas jų nesiruošia niekur išmesti.Laidoje dalyvauja NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, advokatas Henrikas Mackevičius, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė, Seimo narys Justas Džiugelis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narė Jūratė Matikovienė.

[\/]

2020-04-21
Vyriausybei bus siūloma dviem savaitėms pratęsti karantiną šalyje, kartu dar labiau kitą savaitę sušvelninant jo sąlygas, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.Anot šalies finansų ministro, jei viruso plitimas bus suvaldytas I-ąjį šių metų pusmetį, ekonomika gali smukti 7,3 proc., o jei viruso iki vasaros pradžios suvaldyti nepavyks, BVP kritimas gali būti ir dviženklis. TVF mano, kad šiemet mūsų šalies ekonomika smuks 8 proc.Diskutuoja LSMU Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas, EP narys Stasys Jakeliūnas, SAM vyr. epidemiologė Loreta Ašoklienė, ekonomistas, VU profesorius Raimondas Kuodis.

[\/]

2020-04-20
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo šalis stabdo 400 mln. dolerių finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai, nes ji esą slėpė koronaviruso infekcijos COVID-19 protrūkio mąstą Kinijoje, o „organizacija per daug orientuota į Kiniją“. Amerika yra didžiausias PSO donoras. „Nebūkime tokie naivūs, kad sakytume, jog ji daug geriau su tuo tvarkėsi“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apie koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio valdymą Kinijoje.Kinija, reaguodama į Vakarų valstybių, pirmiausia JAV, klausimus, paneigė, kad dangstė savo koronaviruso protrūkio mastą. „Manau, kad Kinija yra šmeižiama ir apie ją išgalvojama istorijų“, – sakė oficialus URM atstovas Džao Lidzianas. Kinijos centrinės Hubėjaus provincijos sostinės Uhano, laikomo naujojo koronaviruso pandemijos pirminiu židiniu, tarnybos praėjusį penktadienį patikslino susirgimo COVID-19 aukų skaičių – jis buvo padidintas 50 procentų.Laidoje diskutuoja PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis, VU, TSPMI dėstytojas Konstantinas Andrijauskas, apžvalgininkas Vladimiras Laučius, viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Pemkus, diplomatas, „Avia Soliutions Group“ direktorių tarybos narys Vygaudas Ušackas.

[\/]

2020-04-17
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius užsiminė, kad mokslo metai gali būt trumpesni nei įprasta, galutinį sprendimą ministras žadėjo paskelbt šią savaitę. Taip pat nuspręst vykdyti brandos egzaminus.Kokius iššūkius mokymuisi kelia karantinas?Laidoje diskutuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, Tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas, LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, žurnalistas Gintaras Sarafinas.

[\/]

2020-04-16
Šiandien sukanka lygiai mėnuo, kai Lietuvoje paskelbtas karantinas. Valdžiai po truputį atlaisvinant karantino varžtus, nuo šiandien atidaroma dalis prekybos ir paslaugų įmonių.Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad tolesnis suvaržymų palengvinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Pasak jo, sunku tikėtis, jog šiuo pirmuoju etapu stipriai išaugtų vartojimas. Verslininkai kritikuoja Vyriausybę dėl per lėto atsako į augantį ekonomikos sunkmetį, šalyje augantis nedarbas jau siekia beveik 11 proc.Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika dėl pasaulį ištikusios koronaviruso krizės šiemet sumažės daugiau nei 8 proc.Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Pandemijos ekonomikos grupės narys ir ESTEP Valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius, Seimo narė Ingrida Šimonytė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, ekonomistas Vaidas Navickas.

[\/]

2020-04-15
„Netikiu, kad čia viskas kilo atsitiktinai. Vis tiek kažkas už to slypi, o valdžia nepasako visos tiesos", – tokios ir panašios mintys kyla linkusiems į konspirologiją ir nepasitikėjimą niekuo.„Prisidengiant virusu aktyviai statomi 5G įrenginiai", „Virusas yra šalių sugalvotas bakteriologinis ginklas", „Imbieras gali nužudyti COVID-19", – tokių ir panašių niekuo nepatvirtintų sąmokslo teorijų galima kasdien perskaityti internete.Neseniai Pew Research Centre paskelbė, kad beveik trečdalis amerikiečių tiki, kad COVID-19 virusas yra dirbtinės kilmės.Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonijus Guterešas perspėjo, kad pasaulis susiduria su „pavojinga dezinformacijos epidemija“ apie koronaviruso infekciją COVID-19, kupina kenksmingų sveikatos patarimų, sąmokslo teorijų ir neapykantos.Jis paskelbė JT iniciatyvą „užtvindyti internetą faktais ir mokslu, kartu kovojant su didėjančia dezinformacijos, nuodų, keliančių pavojų dar daugiau gyvybių, rykšte“.Laidoje dalyvauja VDU profesorius Gintautas Mažeikis, Infobalt direktorius Mindaugas Ubartas, biochemikas, VU profesorius Daumantas Matulis, VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotas direktorius Lukas Andriukaitis.

[\/]

2020-04-14
Lėtėjant infekcijos plėtrai, nuo šios savaitės kai kurios Europos šalys pradeda švelninti karantiną, išlaikant griežtas socialinės distancijos priemones.Premjeras Saulius Skvernelis prieš ilgąjį Velykų savaitgalį interviu BNS teigė, kad Vyriausybė šią savaitę planuoja paskelbti preliminarų keturių dalių planą, kada laipsniškai gali būti švelninami karantino ribojimai, jei situacija dėl koronaviruso plitimo išliks stabili.Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje gali paskelbti apie dalinį atlaisvinimą prekybos ir paslaugų sektoriuje.Austrija atidaro nedideles parduotuves, sodo ir lauko prekybą. Prekybos centrai ir kirpyklos bus atidaromi gegužės 1-ąją, viešbučiai ir restoranai gegužės viduryje, sako šalies kancleris Sebastianas Kurtzas. Vienos labiausiai paveiktų šalių – Italija ir Ispanija – taip pat atidaro dalį uždarytos ekonomikos. Ispanai leis kai kuriems statybos ir gamybos darbuotojams grįžti į darbą, italai – knygynams ir vaikų drabužių prekybai. Danija pradeda leisti grįžti į mokyklas jaunesniems moksleiviams. Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį su žemių vadovais diskutuos apie karantino apribojimų švelninimą.PSO nerimauja, kad apribojimų švelninimas neišpovokuotų „mirčių atgimimo“.Laidoje dalyvauja LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, ministro pirmininko patarėjas ekonomikai Lukas Savickas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Rimvydas Baltaduonis, PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, mokytojas gyvenantis Švedijoje Artūras Gavėnia.

[\/]

2020-04-10
Planeta, paskelbus karantiną, tapo švaresnė, sumažėjo oro užterštumas. Tėvai daug daugiau laiko praleidžia su savo vaikais, jau nebe 7 minutes.Vieni džiaugiasi atradę knygas, kiti pasivaikščiojimą po mišką, bėgiojimą ar dviratį. Išaugo elektroninio verslo įmonių, išmokom plauti rankas, mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu, padaugėjo empatijos medikams ir į solidarumą ir bendradarbiavimą orientuotų iniciatyvų. Net politikai pradėjo mažiau konkuruoti, labiau siekti konsensuso.Laidoje diskutuoja 6 vaikų tėtis, fotografas, Šeimų universiteto valdybos narys, moderatorius Evaldas Lasys, ISM docentė dr. Audronė Nakrošienė, aktorė, laidų vedėja Kristina Savickytė, dainininkė, reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, publicistas, režisierius, knygų autorius Raimondas Polis.

[\/]

2020-04-09
Vyriausybė vakar uždraudė per Velykas gyventojams vykti į kitus miestus. Ribojimas bus taikomas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 valandos.Vien per praėjusią parą policija surašė 187 protokolus už karantino ir izoliacijos taisyklių pažeidimus, nors bauda už pažeidimą siekia 250 eur.Vyriausybė pat pakeitė rekomendaciją dėvėti apsaugines veido kaukes „ar kitas priemones“ į privalomą nurodymą tai daryti – jis įsigalios nuo penktadienio. Premjero teigimu, šis sugriežtinimas įvedamas siekiant gyventojus įpratinti naudoti apsaugos priemones, už jo nesilaikymą grės baudos.Laidoje dalyvauja Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, VU teisės profesorius, advokatas Vytautas Mizaras, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus, MRU politologė Rima Urbonaitė.

[\/]

2020-04-08
Šiandien Vyriausybė pratęs karantiną dar dviems savaitėms. Premjeras užsimena, kad nuo kitos savaitės gali būt pradedamas tam tikrų verslų atlaisvinimas. Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę išaugo 0,5 procentinio punkto ir siekia 10,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba.Antradienį Seimas galutinai apsisprendė ir kaip atrodys subsidijos darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas. Nubalsavus, buvo patvirtintos 70 ir 90 proc. subsidijos iš valstybės. Įmonės pretenduojančios į paramą turės išsaugoti darbo vietas bent 3 mėnesius. Verslo organizacijos siūlo mokėti kiekvienam netekusiam darbo ar dėl karantino sustabdyto verslo darbuotojui po 700 eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, europarlamentaras Andrius Kubilius, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

[\/]

2020-04-07
Per praėjusią parą ištyrus daugiau nei 2200 ėminių, nustatyti nauji 37 koronaviruso atvejai. Bendras užsikrėtimų skaičius siekia 880.Vyriausybės atstovai kartoja, kad ateinantis Velykų savaitgalis bus kritinis kovoje su pandemija. Premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad per jį bus sugriežtintas išvažiavimas ir įvažiavimas į miestus ir miestelius.Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos ir profesinės sąjungos kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydami atkreipti dėmesį į nepakankamą medikų apsaugą koronaviruso pandemijos metu.Kelios didžiosios vaistinės skelbia gavusios dideles siuntas ir nuo šiandien pradedančios prekiauti vienkartinėmis kaukėmis ir kitomis asmens apsaugos priemonėmis.Šiandien Seimas imasi pasiūlymų didinti algas kovojantiems su koronavirusu medikams, nustatyti sumas už prastovas darbuotojams ir apsispręsti dėl kainų reguliavimo.Laidoje diskutuoja biochemijos mokslų daktaras Daumantas Matulis, finansų ministras Vilius Šapoka, „Jurgis ir drakonas“ bei „Brooklyn Brothers“ restoranų vadovė Odeta Bložienė, ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

[\/]

2020-04-06
Gydytojas infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis perspėja, kad dabartiniame etape dar anksti galvoti apie karantino priemonių švelninimą. Per anksti atleidus vadeles kyla rizika, kad epidemija persiris į antrą fazę – pradės sirgti vyresnio amžiaus žmonės, sako jis interviu portalui delfi.lt.Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis užsiminė apie tai, kad bus svarstoma, ar galima leisti tam tikrą ribotą ir griežtai reglamentuotą smulkiojo verslo veiklą.Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad šiuo metu dar nėra galimybės imtis švelninti karantino apribojimus. Tačiau, anot jo, jau galima pradėti galvoti ir ruoštis tam, kaip „bus pamažu išeinama iš šios situacijos“.Laidoje diskutuoja viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, ekonomistas, VU profesorius Raimondas Kuodis, laikinai einantis Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, mokesčių ir audito ekspertas Artūras Kapitanovas, ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

[\/]

2020-04-03
Kovodamos su pandemija įvairios šalys bijodamos šoko sveikatos sistemoms užsidarinėja, skelbia karantinus. Tik viena kita pasaulio valstybė stengiasi nesilaikyt griežtos karantino politikos.Ko iš kitų šalių gali pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas, Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė, politologas Vytis Jurkonis, Georgetown University Hospital JAV chirurgė Aistė Gulla ir Kinijoje gyvenantis lietuvis Paulius Ivanovas.

[\/]

2020-04-02
Koronavirusas uždarė šalis, sustabdė verslus, o rinkas privertė raudonuoti ir panikuoti. Trilijonai metami gelbėti ekonomikoms. Situacija lyginama su Didžiąją depresija ir 2008 metų finansų krize.„Aišku, kad jau prasidėjo recesija“, – kuri bus sunkesnė už buvusiąją 2009 metais po pasaulinės finansų krizės, pareiškė TVF vadovė K. Georgieva.„Mūsų ekonomikai tai kainuoja po milijardą per savaitę“, – sako ekonomistas prof. Raimondas Kuodis.Vyriausybė nusprendė šalies sveikatos apsaugos ir ekonomikos gelbėjimui skirti 5 mlrd. eurų. Verslas sako, kad pinigų reikia jau dabar, kol kas valdžios aiškumo čia labai trūksta. Užimtumo tarnyba registruoti darbuotojų prastovas pradės jau nuo balandžio 5 dienos.SADM L. Kukuraičio teigimu, balandžio 7 dieną Seimas turėtų pritarti pataisoms, jog darbdaviams už darbuotojų prastovas būtų mokama 90 proc. kompensacija, jei išmoka bus iki minimalaus mėnesinio atlygio MMA, ir 70 proc., jeigu iki 1,5 MMA, bei 257 eurų išmoka dirbantiems savarankiškai. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų.Vakar premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad „atsižvelgiant į situacijos vystymąsi, svarstysime, ar galime priimti sprendimą bandyti atgaivinti smulkųjį ir vidutinį verslą tam tikra apimtimi, žinoma, tik laikantis visų galimų saugumo priemonių“. Saulius Skvernelis patikslino, kad kalba apie kirpimo paslaugas arba panašias smulkaus verslo veiklas.Kokia Lietuvos ekonomikos valdymo strategija ir kaip ji šiandien veikia?Laidoje dalyvauja premjero patarėjas ekonomikai Lukas Savickas, kavinių tinklų „Huracane Coffee“ direktorius Vytautas Kratulis, LPK viceprezidentas Vidamantas Janulevičius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas, ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

[\/]

2020-04-01
Trečiadienio ryto duomenimis – šalyje korornavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 581.Seimui vakar nepavyko įgyvendinti savo planų ir nuo 50 iki 100 proc. padidinti algų karantino metu užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams. Opozicijos atstovams įregistravus projektą dar daugiau didinti algas – balsavimas žlugo.Prezidentas, trečiadienio rytą apsilankęs Sveikatos apsaugos ministerijoje, dėl nepriimto Seimo sprendimo neslėpė nusivylimo ir negailėjo kritikos.Laidoje diskutuoja Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, Medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis, prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, dirbantis turizmo sektoriuje Viktoras Blinovas, VDU politologas Algis Krupavičius ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.

[\/]

2020-03-31
Seimas šiandien svarsto, ar griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams.Valdžios atstovai sako, kad griežtesnė administracinė ir baudžiamoji atsakomybė atgrasys nuo pažeidimų.Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.Laidoje dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, SAM sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja dr. Nerija Kuprevičienė, advokatas Andrius Iškauskas, VU profesorius Vytautas Kasiulevičius.

[\/]

2020-03-30
Šiandien Lietuvos mokyklose ir universitetuose startuoja mokymas nuotoliniu būdu. Milžiniškų apkrovų neatlaikiusios elektroninės sistemos lūžo nuo pat ryto. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, jog nepavykus nuotoliniam mokymuisi, blogiausiu atveju, mokslo metus galėtume užbaigti ankščiau, taip daro kai kurios aplinkinės šalys. Taip pat per artimiausias kelias savaites bus svarstomas variantas nerengti brandos egzaminų ir juos pakeisti metinių pažymių vidurkiais.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija perka 35 tūkst. kompiuterių, tiek vaikų neturi technologinių galimybių mokytis iš namų.Laidoje diskutuoja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VU profesorė, Švietimo ateities forumo vadovė Vilija Targamadzė, MRU dėstytoja Rima Urbonaitė, mokytojas Ignas Gaižiūnas, ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Edukacinių grupių „Kalba.lt“ kūrėjas Rytis Jurkėnas.

[\/]

2020-03-27
Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną, nerimą lietuviams kelia ne tik sveikata, bet ir ekonomika – 25 proc. gyventojų dėl karantino šiuo metu nedirba, o daugiau nei 70 proc. jaučiasi finansiškai nesaugūs, rodo „KOG instituto“ ir „Inspired UM“ atliktas visuomenės tyrimas.ISM Vadovų mokyklos dekanė, universiteto senato narė doc. dr. Neringa Ivanauskienė rašo:„Didelės visuomenės dalies karantinavimas, prekybos ir aptarnavimo sferos veiklų užkardymas, užsienio kelionių nutraukimas bei judėjimo šalies viduje suvaržymas neabejotinai sąlygoja recesiją, kurią kai kurie ekspertai jau vaizdžiai vadina „laisvuoju ekonomikos kritimu”. Nesutariama tik dėl to, kaip giliai krisime ir kokios galime tikėtis augimo kreivės. Optimistiniai scenarijai prognozuoja, kad po suvaržymų šalies ekonomika atsistatys greitai pagal V, t.y. spartaus augimo kreivę, kiti teigia, kad ir U formos kreivė, atitinkanti tvarų augimą, būtų optimistinis scenarijus. Pesimistiškesni analitikai užsimena ir apie L – staigaus nuosmukio ir ilagalaikės depresijos – scenarijus.Kaip ten bebūtų, visi žinome, kad nuosmukis nesitęs amžinai ir jau dabar galvojame, kurie iš šiandien skubiai priimamų sprendimų geriau užtikrins mūsų verslų ateitį.“Laidoje dalyvauja Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius, KOG instituto steigėjas Domantas Gailius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Tadas Gudaitis,  ISM Vadovų mokyklos dekanė, universiteto senato narė doc. dr. Neringa Ivanauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

[\/]

2020-03-26
„Žinių radijuje“ – lietuvių, gyvenančių skirtingose pasaulio šalyse sąšauka – kaip jose kovojama su pandemija, kokių suvaržymų priversti laikytis gyventojai skirtingose valstybėse, kokios vyrauja nuotaikos jų gyvenamuose kraštuose.Štai Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai įspėja vyriausybės atstovus vengti perteklinių draudimų: „Valstybė turi teisę ir net privalo, saugodama piliečių sveikatą bei gyvybę, įvesti būtinus socialinio gyvenimo apribojimus ir bausti tuos, kurie jų nepaiso, keldami pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei. Tačiau net įgyvendindami griežtą potencialiai užsikrėtusių asmenų  karantinavimą, įvesdami kitus ribojimus, valstybės vardu veikiantys asmenys turi vengti perteklinių draudimų ir bet kokių priemonių, kurios traktuoja kitus žmones, kaip instrumentus ar potencialų pavojų“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame komiteto narių pareiškime.O kaip kitų šalių vyriausybės kovoja su tarp žmonių plintančiu virusu?Laidoje dalyvauja Tokijuje gyvenantis knygos „Kaip veikia Japonija“ autorius Andrius Kleiva, Pietų Korėjoje stažavęsis chirurgas Žygimantas Židonis, Australijos lietuvių bendruomenės atstovė Irena Dana Stumbras, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė.

[\/]

2020-03-25
Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl karantino pratęsimo ir griežtesnių bausmių reikalavimų nesilaikantiems pažeidėjams, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą. Karantinas gali būti pratęstas dar porai savaičių arba mėnesiui. Taip pat ministrai numato tartis, kaip stiprinti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamo Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklą.A. Veryga sulaukė prezidento Gitano Nausėdos, buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo opozicinių frakcijų, tai pat kai kurių medikų organizacijų kritikos dėl blogo medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis, reagentų trūkumo ir kitų.Laidoje dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja Jurgita Sejonienė, buvęs premjero S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas, Laisvės TV vadovė Gabija Milašiūtė, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas, tinklaraštininkas Ričardas Savukynas. 

[\/]

2020-03-24
Nuo šiandienos į karantiną uždaromi visi atskrendantys į Vilniaus oro uostą, retos išimtys kol kas taikomos tik užsienio piliečiams, teigia sostinės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Lietuvos oro uostai BNS nurodė, kad Vilniuje antradienį leidžiasi aštuoni lėktuvai. P. Poderskis sakė, kad pradžioje tikėtasi sulaukti bent tūkstančio keleivių, bet, preliminariais duomenimis, jų antradienį bus tik keli šimtai. Anot jo, kitų Lietuvos savivaldybių žmonės bus perduoti kitoms savivaldybėms, tačiau jos pačios turės organizuoti savo gyventojams tinkamą transportą iš sostinės.Jis taip pat vylėsi, kad sveikatos apsaugos ministras atšauks nurodymą savivaldybėms savo patalpose izoliuoti visus asmenis, kuriems diagnozuotas koronavirusas, net ir tiems, kurie serga lengva infekcijos forma.Vakar  ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos į pasirašytame sprendime nurodyta, kad visi iš užsienio grįžę asmenys ir neturintys koronaviruso simptomų privalomai 14 dienų bus izoliuojami savivaldybių patalpose. Be to, į savivaldybių parengtas patalpas bus gabenami ir lengva koronaviruso forma sergantys gyventojai. Iki šiol pargrįžėliai privalėjo izoliuotis patys, o sergantieji gydyti ligoninėse arba namuose.Taip pat sveikatos apsaugos ministerija vėlų pirmadienio vakarą paskelbė, kad  maisto prekių parduotuvės, vaistinės privalo riboti pirkėjų srautus, apsipirkti uždrausta didesnėms nei dviejų žmonių grupėms, tarp pardavėjų privalu išlaikyti ne mažesnį kaip dviejų metrų atstumą. Šiandien prekybos tinklų atstovai skelbia, kad pirkėjų srautų reguliavimą parduotvėse užtikrins apsaugos darbuotojai.Laidoje dalyvauja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Biržų raj. meras Vytas Jareckas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė, Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Paulius Keras, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius.

[\/]

2020-03-23
Lietuvoje iki šiandienos vidurdienio buvo patvirtinti 154 koronaviruso atvejai, pranešė Vyriausybė. „Per vakar dieną yra ištirti 278 ėminiai, iš jų 40 naujų teigiamų atvejų nustatyta, šiuo metu Lietuvoj turime nustatytus 154 atvejus iš viso“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Vyriausybė planuoja trečiadienį pratęsti karantiną, kuris prieš savaitę paskelbtas siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą. Šiandien planuojama paskelbti privalomą karantiną grįžtantiems iš užsienio, nes šiuo metu jiems siūloma izoliuotis savanoriškai.Prof. Vytautas Kasiulevičius šiandien paskelbė tokį neatidėliotinų veiksmų planą infekcijos plitimo greičiui sumažinti:1. Visų medikų apsauga (respiratoriai ir kt. visiems, minimalūs kontaktai tarp kolegų ir nuotolinės darbo formos ligoninėse. Privalomas visų medikų PGR testavimas kas 7 paras. Grįžusių po karantino medikų privalomas testavimas prieš grįžtant į darbą.2. Privalomas 14 parų karantinas visiems atvykstantiems iš užsienio ir PGR testavimas prieš vykstant į darbą.3. Maksimali (2 metrų) distancija ir judėjimo kontrolė iš ir į COVID-19 plitimo židinius.4. Keičiame taktiką dėl medicininių kaukių. Kol atvejai buvo atvežtiniai, galėjome jų nenaudoti. Esant tokiam infekcijos plitimo greičiui ir klastingai ligos klinikai, medicinines kaukes rekomenduoti naudoti viešose vietose, kur galimas bet koks kontaktas arčiau kaip 2 metrų atstumu.Laidoje dalyvauja VU prof. Vytautas Kasiulevičius, psichiatrė, viena iš MED'o.lt projekto koordinatorių Brigita Kaleckaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė, priėmimo, šeimos gydytojas, buvęs karo medikas Vilius Kočiubaitis.

[\/]

2020-03-20
Penkta karantino diena. Skamba kaip serialo apie viruso protrūkį anonso pradžia. Tačiau tokia mūsų dienų realybė.Vieniems darbas iš namų jokia naujiena, kiti privalo prisitaikyti prie tokio iššūkio. Yra ir profesijų, kurių atstovai privalo būti darbo vietose.Laiptinių, namų, kaimų bendruomenės ieško būdų kaip padėti vieni kitiems. Būdų randa - kažkas turi daugiau dezinfekcinio skysčio, kiti užsako maisto produktų vyresniems kaimynas, treti tiesiog stengiasi niekur neiti.Yra ir tokių, kuriems taisyklės sunkiu laikotarpiu nė motais - už tai gresia teisinės sankcijos.Su klausytojais ir pašnekovais ieškosime būdų kaip pagyvinti kasdienybę, kaip sutarti būnant visiems kartu vienoje patalpoje ilgą laiką, ką veikti laisvu laiku, kad jaustumės kažką naudingo sau ar kitiems padarę.Tuo metu medikai tikrai turi ką veikti. Nors Lietuvoje patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 atvejų palyginus nedaug, medikai mobilizuojasi didesniam antplūdžiui, net jei tokio ir nebus. Jiems trūksta elementarių saugaus darbo priemonių, plaučių ventiliavimo aparatų.Klimatas taip pat reaguoja į greičio pedalą atleidusį pasaulį. Kai kuriose vietose sumažėjo tarša, į Veneciją sugrįžo gulbės. Ar ilgam?Pašnekovai: psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis, LSMU habilituotas daktaras, infektologas, profesorius Alvydas Laiškonis, visuomenininkas Andrius Tapinas, „Tesonet“ įkūrėjas Tomas Okmanas, klimatologas Donatas Valiukas, Oksfordo universiteto daktarė, influenzos viruso tyrėja, gyvenanti Sietle Bernadeta Dadonaitė.

[\/]

2020-03-19
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, didžiausias iššūkis per karantiną yra žmonių saviizoliacija.Lietuvos policija antradienio parą sulaukė 255 pranešimų dėl žmonių, pažeidžiančių izoliacijos taisykles ir įmonių nesilaikančių nustatytos karantino tvarkos. Sekmadienį tokių pranešimų buvo užfiksuota 50, pirmadienį – 135, o antradienį – 255.Kaip kovoti su privalančiais laikytis saviizolaicijos, bet pažeidinėjančiais šį principą?

[\/]

2020-03-18
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl koronaviro kalbama apie ekonomikos recesiją visose pagrindinėse ES valstybėse. Ir kas ypatingai svarbu mums ir visoms Baltijos šalims – Vokietijoje.Paskelbus šalyje karantiną ir ekstremalią situaciją visiškai sustojo ar patiria rimtų sunkumų daugybė šalies verslų. Viešbučiai, restoranai, renginių organizatoriai, žiniasklaida, prekybos ir statybos sektorius skaičiuoja nuostolius ir prašo valdžios pagalbos.Prognozuojama, kad dėl koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika gali smukti beveik 3 proc. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad valstybei teks skolintis, nes pajamos į šalies iždą mažės.Atsakydama į tai, Vyriausybė pateikė ekonomikos gaivinimo planą, įvairių su Covid-19 krize susijusių priemonių įgyvendinimui planuojama skirti 10 proc. nuo šalies bendro vidaus produkto (BVP), tai sudarys 5 mlrd. eurų.Laidoje diskutuoja premjero patarėjas ekonomikai  Lukas Savickas, banko "Luminor" vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, ekonomikos profesorius Raimondas Kuodis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Laisvosios rinkos instituto ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Oksfordo universiteto daktarė, influenzos viruso tyrėja, gyvenanti Sietle Bernadeta Dadonaitė.

[\/]

2020-03-17
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, jog reagentų tyrimams dėl koronoviruso norėtųsi daugiau, bet aiškina, jog pirkta buvo, „kuomet atrodė, kad tas virusas toli“.Vyriausybė planuoja už 14 mln. eurų įsigyti 400 papildomus plaučių ventiliacijos aparatus.Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad ilgėjant eilėms Lietuvos – Lenkijos pasienyje, Varšuvos prašoma atidaryti dar vieną patikros punktą. Taip pat – įsileisti bent Lenkijoje registruotus vilkikus.Laidoje diskutuoja Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Darius Semaška, VSAT vadovas Rustamas Liubajevas, ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, VU profesorius Vytautas Kasiulevičius, profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

[\/]

2020-03-16
Dėl koronaviruso nukentėjusios ekonomikos skatinimo plane numatoma, kad valstybė solidariai padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas bei suteiks mokestines lengvatas verslui.Bendra numatytų priemonių apimtis siekia apie 2,5 mlrd. eurų, be to, Vyriausybė planuoja padidinti skolinimosi limitą – projektą patvirtinus, ji galės papildomai pasiskolinti 5 mlrd. eurų. Laidoje diskutuoja finansų ministras Vilius Šapoka, LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, Ebolos tyrimų komandos vadovas, gyvenantis Švedijoje Gytis Dudas, VU profesorius, infektologas Arvydas Ambrozaitis.

[\/]

2020-03-13
Nuo šiandien dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje uždaromos mokyklos, kultūros, sporto, pramogų įstaigos, atšaukiami renginiai. Visoje šalyje draudžiami renginiai uždarose vietose, kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 žmonių. Taip pat stabdoma visų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veikla: muziejų, kino teatrų, sporto klubų, pramoginių barų ir panašių įstaigų veikla.Laidos pašnekovai: VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Seimo narys Mykolas Majauskas, Kauno ekstremalių situacijų valdymo komisijos vadovo pavaduotojas Paulius Keras, Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė.

[\/]

2020-03-12
Vilniaus savivaldybė užbėgdama už akių vyriausybės sprendimui šiandien penkioms savaitėms sutabdė ugdymo įstaigų veiklą, uždarė viešąsias pramogų ir sporto erdves, veiklą pranešė dviem savaitėm stabdantis ir Vilniaus universitetas.Savivaldybė pranešė, jog administracijos direktoriaus Povilo Poderskio įsakymu nuspręsta įpareigoti nuo rytdienos stabdyti visus renginius uždarose vietose, kuriuos dalyvauja daugiau nei 100 žmonių. Taip pat nuo penktadienio veiklą turi stabdyti  sostinės muziejai, kino teatrai, sporto klubai ir kitos panašios veiklos erdvės.Vyriausybės naujų sprendimų dėl COVID-19 stabdymo Lietuvoje laukiama po pietų.

[\/]

2020-03-10
58 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės.Laidoje dalyvauja XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, VU sociologė Rūta Žiliūkaitė, ekonomistas Raimondas Kuodis, Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Vilniuje vadovė Audra Sipavičienė, Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, LPK prezidentas Robertas Dargis, Kauno Veršvų gimnazijos gimnazistė Julija Stankevičiūtė.

[\/]

2020-03-09
Italijoje sekmadienį paskirtas karantinas 16 milijonų Šiaurės Italijos gyventojų, vyriausybei imantis drastiškų priemonių siekiant sustabdyti pasaulyje plintantį koronavirusą. Šiuo metu šalyje užfiksuota 366 mirties nuo koronoviruso atvejų, o užkrėtimų skaičius sekmadienį pasiekė vienos dienos rekordą – 1 492.Siekdama apriboti koronaviruso plitimą Prancūzija uždraudė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių susibūrimus, paskelbė sveikatos apsaugos ministras, naujuoju virusu užsikrėtusių šalies parlamentarų skaičiui padidėjus iki keturių.Latvijoje patvirtinti dar trys užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai ir bendras ligos COVID-19 atvejų skaičius padidėjo iki šešių, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.Laidoje diskutuoja Milane gyvenanti lietuvė Viktorija Račkauskaitė, PSO pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis, infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis, ULAC vadovas Saulius Čaplinskas, LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

[\/]

2020-03-06
Šią savaitę aukštas VSD pareigūnas metė šešėlį svarbiai saugumo institucijai prabilęs, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad šiam asmeniui yra suteiktas pranešėjo statusas. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasitikintis Valstybės saugumo departamentu ir jo vadovu Dariumi Jauniškiu, o pastarojo meto įvykius vertina kaip neatsakingą specialiųjų tarnybų veiklos politizavimą.Seimo narys Eugenijus Gentvilas teigia, jog Seimas turėtų atlikti parlamentinį dėl situacijos Valstybės saugumo departamente.Laidoje diskutuoja BNS žurnalistė Jūratė Damulytė, Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, advokatas, MRU dėstytojas Laurynas Pakštaitis.

[\/]

2020-03-05
Skirmantas Malinauskas nebepatarinės premjerui. Jis šį rytą atsistatydino. Pasak jo, Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jį nušalino iš Visuomenės informavimo grupės vadovo pareigų.„Kadangi negaliu koordinuoti Visuomenės informavimo darbo dėl koronaviruso situacijos, aš tai vertinu kaip nepasitikėjimą ir traukiuosi iš premjero patarėjo pareigų“, – teigė S. Malinauskas.Kaip rašo portalas 15min.lt, pasak S. Malinausko, ketvirtadienio rytą Vyriausybėje pasitarimo metu ministras A. Veryga informavo jį, kad pageidauja kito Visuomenės informavimo grupės vadovo.Ministro teigimu, komunikacija turėtų būti ramesnė, taip pat ji nebuvo derinama su Ekstremalių situacijų vadovu. Juo dirba Aurelijus Veryga.Pašnekovai: Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė, komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, komunikacijos specialistas Linas Kontrimas, apžvalgininkas Andrius Užkalnis, KOG atstovas Donatas Gailius, Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.

[\/]

2020-03-04
Aukštas žvalgybos pareigūnas informavo Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad praėjusių prezidento rinkimų laikotarpiu buvo renkama informacija apie dviejų kandidatų aplinkos žmones: žinomus verslininkus, akademikus, muzikantus. Domėjimusi plataus profilio asmenimis apkaltintas Valstybės saugumo departamentas (VSD) griežtai neigia užsiėmęs šia veikla. Vis dėlto saugumas pastaraisiais dešimtmečiais ne kartą buvo kaltintas kišantis nosį ten, kur nebūtina, ir net be pagrįstų teismo sankcijų. Kiek pagrįsti BNS pranešimai apie VSD veiklą? Ar slapta agentų veikla vis dar naudojama politiniams žaidimams, o ne priešams nustatyti? Kam naudinga tiek skleisti informaciją apie saugumo darbo metodus, tiek ją giliai slėpti?Diskutuoja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus, 2006–2008 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavęs buvęs politikas Algimantas Matulevičius, visuomenininkas Darius Kuolys, dabartinio nutekintų duomenų sąrašo herojai psichinės sveikatos specialistai Linas Slušnys ir Andrius Kaluginas. 

[\/]

2020-03-03
Vakar Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad praėjusi kalendorinė žiema Lietuvoje buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį.Pasak klimatologo Donato Valiuko, šie duomenys atspindi klimato kaitos tendencijas. Pasak klimatologo, pastovaus oro temperatūros perėjimo per nulį, kai ir fiksuojama klimatologinė žiemos pradžia, šiais metais nebuvo – klimatologinė žiema net nebuvo atėjusi.Laidoje dalyvauja VU Geomokslų instituto profesorius Arūnas Bukantis, Žemdirbystės instituto direktorė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė Žydrė Kadžiulienė, Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos atstovas Mantas Paulauskas, Anykščių kūno kultūros ir sporto centro laikinoji vadovė Snieguolė Paulaitienė, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius.

[\/]

2020-03-02
Po įsižiebusio Turkijos ir Sirijos karinio konflikto Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagrasinus atverti šalies sienas, ties Europos Sąjungos siena renkasi tūkstančiai pabėgėlių. Kas vyksta: tai turkų valdžios strateginiai manevrai – šantažas ir blefas, ar Sirijos pabėgėlių įtampa iš tikrųjų pasiekė raudoną liniją, kad gali pasikartoti 2015 m. humanitarinė krizė?Diskutuoja VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantas Šarūnas Rinkevičius, gynybos politikos analitikas Ignas Stankovičius, Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš, islamo tyrinėtojas politologas Egdūnas Račius, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

[\/]

2020-02-28
Štai ir sulaukėme: koronos virusas jau Lietuvoje. Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas nutyli, kuriuo reisu iš Italijos atkeliavo pirmoji 39 m. pacientė iš Šiaulių: „Mes negalime sukelti panikos pasakydami konkretų skrydį“.„Covid-19“ yra pavojinga liga, bet ar pavojaus nuojauta nėra dar ir kurstoma? Kokiais principais apie epidemiją praneša Lietuvos ir viso pasaulio redakcijos? Kodėl žiniasklaidoje beatodairiškai puolama skelbti gandus, kuriuos netrukus tenka paneigti? Kaip virusas veikia ne tiek mūsų sveikatą, bet ir vaizduotę? Ką apie mūsų baimės jausmą byloja viruso sukeltas pasaulio pabaigos vaizdinys?Diskutuoja baimę tyrinėjantis istorikas Aurimas Švedas, apokalipsės vaizduotę tyrinėjantis filosofas Nerijus Milerius, fantastinių ir siurrealistinių istorijų rašytojas, knygos „Pasaulio pabaiga“ autorius Jaroslavas Melnikas, matematikas ir rašytojas Giedrius Alkauskas, humoristas Olegas Šurajevas, komunikacijos teoretikas Mantas Martišius.

[\/]

2020-02-27
Koronos virusas už vartų. Ketvirtadienį pirmasis užsikrėtęs žmogus nustatytas šiapus Baltijos – Estijoje – ir tik laiko klausimas, anot visuomenės sveikatos specialistų, kada pasirodys Lietuvoje.Staiga nebėra svarbesnių naujienų – eterį užima žinios apie koroną. Lietuvoje ekstremali situacija. Tai pavojinga liga, bet ar kelia ji didesnę grėsmę nei anksčiau paniką sėjusios kempinligės ir kiaulių gripo, ebolos ir zikos virusų epidemijos?Kaip nuo Europoje pradėjusio plisti koronos viruso apsaugoti ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę būseną? Kada baimė užsikrėsti pereina į žinių antraščių isteriją?Laidoje dalyvauja Italijoje netoli viruso židinių gyvenančios Toma Gudelytė ir Kristina Jan Valleri, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinis skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, Balsių progimnazijos psichologas, psichinės sveikatos švietėjas Edvardas Šidlauskas, propagandos tyrėjas profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkė Ieva Budraitė, finansininkas Tautvydas Marčiulaitis.

[\/]

2020-02-26
Kauno viešosiose erdvėse diegiant Kinijos gamintojo „Hikvision“ vaizdo stebėjimo sistemą, nerimaujama dėl duomenų saugumo, šiandien rašo „Kauno diena“. Kameras Kaune įrenginėjančios bendrovės „Telia Lietuva“ viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis „Kauno dienai“ teigė, jog, pirkimuose egzistuojant mažiausios kainos kriterijui, dažniausiai pasiūlyti galima tik Kinijos gamintojų produktus.2019 m. JAV įsigaliojo draudimas valstybinėms institucijoms ir įmonėms pirkti „Huawei“, ir tam tikrų kitų Kinijos bendrovių, taip pat ir „Hikvision“.Laidoje dalyvauja kaunietis Marius Gurskas, informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas ir šio komiteto narys Arvydas Anušauskas.

[\/]

2020-02-25
Portalas 15min.lt, remdamasis ispanų laikraščiu „El Mundo“ skelbia, kad Tenerifės saloje vyrui iš Italijos nustačius koronavirusą, viešbutyje, kuriame jis buvo apsistojęs, paskelbtas karantinas. Žiniasklaida skelbia, kad viešbutyje yra apie 1000 žmonių.Europoje plintant koronavirusui, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta siūlo nedelsti su sprendimais dėl ekstremalios situacijos. „Vakar priimti tam tikri sprendimai, yra siūlymai Vyriausybei toliau priimti sprendimus, ir tikrai norime paraginti, kad su tais sprendimais nebūtų delsiama“, – šiandien interviu Žinių radijui sakė S. Krėpšta.Pastarosiomis savaitėmis augant nerimui dėl koronaviruso, Lietuvos vaistinės skaičiuoja paskutines medicininių kaukių pakuotes, svarsto apie prekybą respiratoriais. Lietuvos vaistinių atstovai tuo metu pabrėžia, kad medicininės kaukės neapsaugo nuo pasaulyje plintančio koronaviruso – jomis nuo virusų plitimo gali apsaugoti kitus tik jau sergantys asmenys.Ruošiantis galimam koronaviruso plitimui, Vilniaus miesto savivaldybė antradienį nurodė dezinfekuoti rankenas ir kitus liečiamus paviršius įstaigose, viešajame transporte, vėdinti patalpas, taip pat rengiamasi platinti plakatus apie infekciją. Apie tai „Facebook“ tinkle informavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.Laidoje dalyvauja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. Julius Kalibatas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo atstovas spaudai Almantas Kiveris, finansų analitikas Tautvydas Marčiulaitis.

[\/]

2020-02-24
Į posėdį dėl koronaviruso plitimo Šiaurės Italijoje šiandien renkasi Lietuvos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų komisija tuo tarpu sustiprino prevenciją Lietuvos oro uostuose.Laidoje dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadove Ingrida Zurlytė, Milano lietuvių bendruomenės pirmininkė Gintarė Cvirkaitė, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus Politikos analizės instituoto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius.

[\/]

2020-02-21
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje tęsia įtemptas derybas su kitų Europos Sąjungos šalių vadovais dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto.Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų dosnesnis.Ką pavyks Lietuvai šiose derybose išsiderėti?Laidoje diskutuoja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs Europos komisaras Vytenis Andriukaitis.

[\/]

2020-02-20
Statistika rodo, kad didėjant amžiui, mūsų galimybės įsidarbinti mažėja. Iš daugiau kaip 150 tūkstančių bedarbių, registruotų 2020 sausio 1 dieną, daugiau kaip 80 tūkstančių – vyresni nei 45 metai.Vyriausybė vakar nusprendė už vyresnių kaip 45 metų bedarbių įdarbinimą darbdaviui mokėti negrąžintiną 1,5 MMA dydžio, t.y. 910,5 eur kompensaciją. Taip pat suteikti beveik 19 tūkstančių paramą pirmą kartą patiems susikūrusiems darbo vietą.Tad kaip didinti vyresnių žmonių užimtumo galimybes?Laidoje diskutuoja CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Sarmitė Mikulionienė, Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

[\/]

2020-02-19
Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys.Utenos rajono tarybos narys „valstietis“ Jonas Slapšinskas prisipažino joje nušovęs stumbrę ir aiškino sumaišęs ją su šernu. Stumbrai yra įtraukti į saugomų gyvūnų sąrašą.Laidoje diskutuoja aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, portalo delfi.lt žurnalistas Arūnas Milašius, Seimo aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, gamtosaugininkas, medžiotojas Ignas Stankovičius, BNS Lietuvos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė. ir Kauno medžiotojų draugijos pirmininkas Kęstutis Markevičius.

[\/]

2020-02-18
Angliškų pavadinimų kupini mūsų miestai. Vieni mano, kad čia nėra jokio Lietuvos išskirtinumo, nes pasaulis globalėja ir tai neišvengiama, kiti sako, kad tai kelia grėsmę lietuvių kalbai. Informacija pateikimas anglų kalba, ne lietuvių kalba, nėra normali situacija sako Kalbos komisijos vadovas Audrys Antanaitis.Valstybinė kalbos inspekcija atkreipia visuomenės dėmesį, kad nuo šių metų pradžios registruojama daug angliškų ir netaisyklingos darybos įmonių pavadinimų.Laidoje diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, kalbininkė, prof. Loreta Vaicekauskienė, Seimo Kultūros komiteto narys Mantas Adomėnas.

[\/]

2020-02-17
Kol politinės partijos nesutaria dėl Nacionalinio švietimo susitarimo, VDU atlikto tyrimo duomenimis, 2025 metais šalyje gali trūkti pusės tūkstančio pedagoginės pagalbos specialistų, beveik 1800 privalomų dalykų mokytojų. Jau dabar mokyklų vadovai skundžiasi nerandantys reikiamų specialistų. Šiuo metu mokyklose dirba vos keli procentai mokytojų iki 30 metų amžiaus, o mokytojų amžiaus vidurkis šalyje – daugiau nei 50 metų.Kaip pritraukti į mokyklas jaunų ir talentingų mokytojų?Laidoje diskutuoja VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Vytautas Kantauskas, Seimo narė Viktorija Čmilytė- Nielsen, VDU lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos studijų studentė Amanda Alesiūtė, VU profesorė Vilija Targamadzė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas, mokytoja Rolanda Rimkevičienė.

[\/]

2020-02-14
Ketvirtadienį valstybės vadovo rūmuose įteikiant nacionalines kultūros ir meno premijas viena pagrindinių viešnių liko už durų. Priežastis: premijos laureatės aktorės Viktorijos Kuodytės pavardės nebuvo Kultūros ministerijos pateiktame svečių sąraše.Kaip šitoks institucinis akibrokštas atitinka prezidento Gitano Nausėdos pažadą atverti Prezidentūros duris?„Mes atrakinsime duris Prezidentūroje, atrakinsime ne tam, kad kažkas ten vaikščiotų, bet tam, kad būtų organizuojami forumai, kurie pakylėtų patį forumų lygį, turiu galvoje kultūrininkų, švietimiečių forumus, – interviu „Delfi“ po praėjusių prezidento rinkimų sakė G. Nausėda.Kodėl politikų žodžiai nebūtinai atitinka tikrovę? Kada geri politikų ketinimai pakliūna į biurokratijos pinkles?Diskutuoja Seimo nariai Vytautas Kernagis ir Linas Balsys, politikas ir kultūrininkas Audronis Imbrasas, komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas.

[\/]

2020-02-13
Į sankryžas po truputi grįžta žaliosios rodyklės. Valdantieji nesieks įvesti 0 promilių vairuotojams įstatymo. Jau antras mėnuo keliuose greitį kontroliuoja „trikojai“. Vienus vairuotojus jie piktina, kiti mano, kad tai pagaliau privers visus vairuotojus laikytis taisyklių.Tad, ar „trikojai“ sustabdys kelių erelius?Laidoje dalyvauja VGTU Automobilių transporto katedros vedėjas dr. Saugirdas Pukalskas, portalo „15 min“ žurnalistas Žilvinas Pekarskas, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas Vidmantas Pumputis.

[\/]

2020-02-12
Antradienį vienas prekybos tinklas pranešė sunaikinęs 160 tonų galimai nesaugios mėsos. Statistiškai vertinant, tokio kiekio užtektų metus pramaitinti 1,6 tūkst. mėsą valgančių asmenų.Pusė Lietuvoje suvartojamos mėsos yra pramoniniu būdu pagaminta kiauliena, kurią įsigyjame prekybos centruose. Ar mėsos valgytojams užtenka žinių, kokios kokybės produkcija patenka ant jų stalo? Ko pastarasis salmonelių užkrato atvejis galėtų pamokyti apie kasdienius įpročius parduotuvėje ir virtuvėje?Diskutuoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, mėsos kultūros skleidėjas, laidos „La maistas“ vedėjas Vylius Blauzdavičius, maisto paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas, organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, parlamentaras, gydytojas Algimantas Kirkutis ir parlamentaras, ūkininkas Kazys Starkevičius. 

[\/]

2020-02-11
Premjeras Saulius Skvernelis nesileidžia į detales dėl sutuoktinės įsidarbinimo degalinių tinklą valdančioje įmonėje „Orlen Baltics Retail“, jis tik tvirtina, kad ji įdarbinta laikantis standartinių procedūrų.„Nematau jokio poreikio leistis į detales dėl privataus žmogaus“, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė S. Skvernelis.

[\/]

2020-02-10
Amerikos žiniasklaidos priemonė „Fox News“ savo portale publikavo straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Daug ką nustebino, kad Lietuvos didmiesčiai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda, įsitvirtinę sąrašo viršūnėje.Šis sąrašas sudarytas pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių ir JT duomenis.Lietuvoje 2019 metais buvo 97 nužudymai visoje Lietuvoje, tai yra mažiausias skaičius nuo 1980-ųjų metų, tokią statistiką pristatė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, pridurdamas, kad dauguma nužudymų susiję su girtavimu.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Gintautas Sakalauskas, buvęs Generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, NTAKD vadovė Gražina Belian.

[\/]

2020-02-07
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad Europos gyventojų skaičius, nepaisant iš trečiųjų šalių plūstančių migrantų, iki 2050 m. sumažės apie 5%.Lietuvai prognozuojamas vienas prasčiausių scenarijų – antroji vieta pagal sparčiausiai mažėjantį gyventojų skaičių. iki 2030 metų gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės 6%, o iki 2050 m. – 17%.Prognozės rodo, kad iki 2050 m. liks 2,1 mln. gyventojų. Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad darbingo amžiaus gyventojų iki 2050 m. sumažės 28%.Šiuo metu skaitlingiausia gyventojų grupė yra 53–57 m.Lietuvos politika nuo 2018 m. orientuota šeimos gerovei skatinti, pirmiausia – kurti šeimai palankią aplinką.Dar neseniai džiaugėmės statistiniais rodikliais, kurie rodė, kad pirmą kartą po 28-nerių metų pertraukos Lietuvos gyventojų skaičius per metus didėjo.Pašnekovai: Statistikos departamento demografijos ir migracijos skyriaus vedėja Alina Norgelaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė,  Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas,  Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Rasa Žemaitė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja Jurgita Pocienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė.

[\/]

2020-02-06
Premjero Sauliaus Skvernelio žmona Silvija įsidarbino didžiausioje šalies įmonėje įmonėje, kuriai buvo palankūs jo vadovaujamos Vyriausybės sprendimai. Ta įmonė – tai lenkų koncernui „Orlen“ priklausanti Mažeikių naftos gamykla, kurios reikalai lemdavo didžiulius politinius įvykius ir praeityje.Įsidarbinimo faktas sukėlė diskusijas apie galimą ministro pirmininko interesų konfliktą. Tačiau niekam nerūpi, kad vadinamosios „žaliųjų“ Vyriausybės galvos sutuoktinė įsidarbino taršioje pramonėje. Kurie etiniai standartai ir vertybės turėtų būti svarbiausios aukštiems politikams?Ar mūsų demokratijoje reikalavimai valdantiesiems nėra aukštesni negu JAV, kur prezidentas Donaldas Trumpas išsisuko nuo apkaltos netgi dėl žymiai rimtesnių kaltinimų, o dėl Baltuosiuose rūmuose įdarbintų jo šeimynykščių niekas jau ir nebereikalauja atsakomybės?Diskutuoja politologai Jacekas Komaras ir Tomas Janeliūnas, Seimo žaliųjų ir valstiečių frakcijos narė Virginija Vingrienė, konservatorius Jurgis Razma, Lietuvos žaliųjų partijos lyderis Remigijus Lapinskas. 

[\/]

2020-02-05
Koronavirusas per pastarąją parą nusinešė 65 gyvybes (tiek pat, kiek ir praėjusią parą), bendras aukų skaičius siekia 493, užsikrėtusiųjų – daugiau nei 24 tūkst. Iš užsikrėtusiųjų 13 proc. yra sunkios būklės, 978 pasveiko. Virusas išplitęs 28 pasaulio šalyse ir teritorijose. Vienas užsikrėtęs žmogus vidutiniškai virusą perduoda 3-4 kitiems. Mirtingumas – apie 2 proc. Reiškia, miršta 1 iš 50. Hospitalizuotų žmonių mirtingumas siekia 15 proc.Nors nuo sekmadienio iki antradienio fiksuota iki tol mirtingiausia para, vakar ULAC direktorius Saulius Čaplinskas sakė, kad greičiausiai koronavirusas dar nepasiekė savo piko.Dėl koronaviruso Kinijoje stoja kai kurie darbai, užsakymų vykdymai, eksportas ir importas, o pasaulyje sumažėjo skrydžių. Dėl to, kad Kinija yra viena didžiausių naftos importuotojų, naftos kaina jau krito 15-17 proc. OPEC+ šalys mėnesiu paankstino susitikimą.Pašnekovai: Aleksandras Izgorodinas, ekonomistas, Daiva Razmuvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė, Ervinas Spūdys, Vilniaus Universiteto atstovas, Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo agentūros prezidentė, Linas Kontrimas, komunikacijos specialistas, Marius Dubnikovas, ekonomistas, Tadas Grabys, žurnalistas esantis Vietname.

[\/]

2020-02-04
Lietuvos žvalgyba šiandien pristatė jau 5-tąją grėsmių ataskaitą. Grėsmių tendencijos išlieka panašios, daug rizikų yra kibernetinėse erdvėse, nedraugiškos valstybės išlieka tos pačios, „15 min“ portalui sakė Darius Jauniškis.Žvalgybos įspėjo, kad suskystintų gamtinių dujų importas iš Rusijos per Klaipėdos uostą kelia riziką šalies energetinei nepriklausomybei, per Klaipėdą dujas gabenanti bendrovė Rusijos „Novatek“ glaudžiai susijusi su Kremliumi, o jos galutinis tikslas – įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.Kinijos žvalgybos tarnybos ieško taikinių Lietuvoje per socialinį tinklą „LinkedIn“, nemokamų elektroninių vizų į Rusiją sistema didina rizikas Lietuvos saugumui, nes sudaro palankias sąlygas Maskvai verbuoti šnipus, skelbia Lietuvos žvalgybos metinių grėsmių ataskaita.Laidoje dalyvauja dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, VSD vadovas Darius Jauniškis, visuomenininkas Darius Kuolys.

[\/]

2020-02-03
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį išvyko į daug politinių aistrų sukėlusį darbo vizitą į Baltarusiją. Ten, anot jo, kalbėsis apie Astravo atominę elektrinę ir lietuvių tautinei mažumai rūpimus klausimus.Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis perspėjo, kad „po tokio vizito, kuomet Baltarusijos režimas paskelbs, kad dialogas su Lietuva sėkmingai vyksta, mums bus labai sunku sukurti koaliciją prieš Astravą Vakaruose“.JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas per savo apsilankymą Minske pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs palaikyti Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, Maskvai didinat savo spaudimą Minskui.Politikai bei visuomenininkai šeštadienį Vilniuje įsteigė visuomeninį judėjimą, kuriuo bus siekiama priešintis Baltarusijoje baigiamai statyti Astravo atominei elektrinei, nepaisant to, jog pirmąjį reaktorių planuojama paleisti jau šiemet.Laidoje diskutuoja užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius, signataras Mečys Laurinkus, buvęs URM ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

[\/]

2020-01-31
Jungtinė Karalystė po daugiau nei keturis dešimtmečių narystės penktadienį palieka Europos Sąjungą. „Brexito“ terminas buvo triskart atidėtas, kol JK parlamentas galiausiai ratifikavo susitarimą dėl išstojimo sąlygų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad liūdi matydamas Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, bet tikisi išsaugoti artimus ryšius.Laidoje dalyvauja JK lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė, gyvenantis Londone lietuvis Vitalijus Audickas, VU TSPMI dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas, Tarptautininės migracijos organizacijos Lietuvos biuro vadovė Audra Sipavičienė.

[\/]

2020-01-30
Kaune netrukus bus įdiegtas 234 vaizdo kamerų tinklas, kuris sudarys galimybę fiksuoti visų, be išimties, automobilių valstybinius numerius, padaromus jų įvairius KET pažeidimus. Teisėsaugininkai sako, kad sistema bus „peilis nusikaltėliams“.Laidoje diskutuoja Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Kauno vicemeras  Andrius Palionis, Infobalt prezidentas Giedrius Markevičius, duomenų apsaugos ekspertas Algirdas Kunčinas, advokatų kontoros „Linden“ partneris Marius Dagys, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Andrius Navickas.

[\/]

2020-01-29
Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga. Prieš keletą mėnesių pakvietęs medicinos darbuotojus anonimiškai pranešti apie patiriamą mobingą sveikatos įstaigose, jis sulaukė Klaipėdos teisėsaugos prašymo atskleisti informacijos šaltinį. To nepadarius, ministrui gresia bauda arba areštas.A. Veryga ankščiau paviešino anoniminio laiško iš Klaipėdos turinį apie aprašytas nepakeliamas darbo sąlygas Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje, kuriai nuo 1982 metų vadovauja V. Janušonis. Prokuratūros tyrimas pradėtas po pakartotinio KUL vadovo kreipimosi į uostamiesčio teisėsaugos pareigūnus.Laidoje diskutuoja advokatas Petras Ragauskas, VU profesorė, VU ligoninės Žalgirio klinikos vadovė Alina Pūrienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė, TILS vadovas Sergejus Muravjovas, Seimo narys Antanas Vinkus, VDU profesorė, mobingo ekspertė Jolita Vveinhardt.

[\/]

2020-01-28
Seimas antradienį neeilinėje sesijoje priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas, Lietuvoje pastaruoju metu kylant vis naujų taršos incidentų.Vadinamuoju „Klaipėdos paketu“ numatyta panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.Didėja baudos už veiklą neturint taršos leidimo, auga mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.

[\/]

2020-01-27
Koronaviruso aukų skaičius padidėjo iki 80. Kinijoje imamasi beprecedentinių saugumo priemonių suvaržyti ligos plitimą Uhane ir Hubėjaus provincijoje, šio protrūkio židinyje. Šalyje virusu užsikrėtė daugiau kaip 2,7 tūkst. žmonių.Infekcijos šaltinis – didmiesčio Uhano miesto turgus, kuriame lankėsi keli pirmieji užsikrėtę virusu. Jame daugiau nei 1000 paviljonų, kuriuose parduodama žuvis,laukiniai ir naminiai gyvūnai.Laidoje diskutuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, infektologas, prof. Arvydas Ambrozaitis, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, DELFI apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

[\/]

2020-01-24
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už nemokamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose. Šis pažeidimas pakuočių pardavėjams ir platintojams fiziniams asmenims užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 60 eurų, o pakuočių pardavėjų ir platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 100 iki 200 eurų.Juridiniams asmenims už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintiną dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose grėstų bauda nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas jiems užtrauktų baudą nuo 3 iki 5 tūkst. eurų.Laidoje dalyvauja aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius, „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Mindaugas Linkaitis, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Sąjungos komisaras Virginijus Sinkevičius, gamtos tyrimo centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė.

[\/]

2020-01-23
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažeidė įstatymą, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, jog kotletas buvo pripažintas dovana.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimo, kaip turėtų elgtis politikai, kai jie yra kviečiami į priėmimus ar dalykinius pietus.VTEK nusprendė, kad ministrui kilo interesų konfliktas, kai už jo pietus per komandiruotę Minske pernai sumokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje padengė Lietuvos automobilių kelių direkcija.VTEK tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė per posėdį sakė, kad įstatymas neleidžia valstybės tarnautojams priimti dovanų, jeigu dėl jų gali kilti interesų konfliktas.Laidoje diskutuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, Seimo etikos komisijos vadovas Antanas Matulas, Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, TILS atstovė Ingrida Kalinauskienė, VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė, MRU teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.

[\/]

2020-01-22
Pirma tai buvo merkaptanas ir kiti dvokiantys junginiai, uostamiestyje per vamzdį plūdę į Kuršių marias. Paskui tai buvo milijonai plastiko dalelių, išplautų į Nerį sostinėje. Tai yra tik tie taršos atvejai, apie kuriuos sužinojome.O kiek mes dar nežinome? Plastiko tarša yra bene antra didžiausia ekologinė problema po klimato kaitos ir bioįvairovės nykimo. Tuo metu Lietuvoje perdirbama vos 1 proc. čia sukuriamo plastiko atliekų.Kaip sumažinti taršą jau ne pačiame vamzdyje, o iš pat pradžių – gaminant ir vartojant? Ar įmanoma iš esmės suvaldyti vandens telkinių taršą dar... parduotuvėje – renkantis prekes? Ar vis tiek jeigu perki, tuomet neišvengiamai, įsigijęs ir plastikinę pakuotę, pats tampi ir teršėju? Ką daryti, kad lengviau būtų ir pirkėjams su pardavėjais, ir perdirbėjams su nuodijamomis lašišomis?Diskutuoja asociacijos „Lašišos dienoraščio“ prezidentas Kęstutis Klimavičius, Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševčiūtė, plastiko perdirbėjos „Plasta“ technologinio skyriaus vadovas Tadas Kavaliauskas, „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas  liberalas Simonas Gentvilas, konservatorių lyderis Vilniaus mieste Valdas Benkunskas.

[\/]

2020-01-21
Kai valdančioji koalicija nusprendė išsaugoti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių gerokai įsismarkavo konfliktas tarp prezidento ir premjero.Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog į klausimą, ar pasitiki ministru pirmininku Saulium Skverneliu, atsakys po VTEK išvados dėl lėšų skyrimo premjero gatvei.Premjeras neliko skolingas ir apkaltino prezidentą diskriminacija tautiniu pagrindu. Tautinės nesantaikos kurstymą pareiškime apie „20 įdarbintų partijos bičiulių“ mato ir Voldemaras Tomaševskis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas užsiminė apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams.Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius šįryt pareiškė, kad premjero Sauliaus Skvernelio kaltinimai Prezidentui dėl diskriminacijos tautiniu pagrindu yra nepagrįsti, o ministras pirmininkas „žemai nukrito“.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, politologas Vladimiras Laučius, portalo 15min.lt žurnalistas Marius Jokūbaitis, Seimo narys Jurgis Razma, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, žurnalistas ir istorikas Jacekas Komaras.

[\/]

2020-01-20
„Aplinkos apsaugos departamento veikla yra visiškai nepatenkinama ir mažų mažiausiai reikalinga vadovo atsakomybė, reikalinga reforma šitoje institucijoje, kad aplinkos apsauga užsiimtų ne aplinkos apsaugos darbuotojų gynimu arba problemų slėpimu, o gamtos gynimu ir saugojimu“, – pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.Buvęs šalies prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuvos visuomenė nėra ekologiškai brandi, todėl tokie atvejai kaip pastarojo meto ekologinės nelaimės Alytuje ir Klaipėdoje vyks ir toliau.Teisėsauga atsakingiems asmenims pareiškė įtarimus ir tiria pernai spalį Alytuje kilusio gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ bei kartono gamyklos „Grigeo Klaipėda“ galimos taršos Kuršių mariose atvejus.Kaip pertvarkyti aplinkosaugą, kad niekas nenorėtų daugiau teršti gamtos?Laidoje dalyvauja Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos komiteto narė Aistė Gedvilienė, Aplinkos ministerijos atstovas dalyvavęs „Grigeo Klaipėda” operacijoje Raimondas Sakalauskas, Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, aplinkosaugos profsąjungų pirmininkas Eimantas Puodžiukas ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

[\/]

2020-01-17
Lietuvoje ažiotažą kelia keliuose atsiradę 37 nauji „trikojai“ greičio matuokliai. Apie jų buvimo vietą vairuotojai nėra informuojami iš anksto. Vien Kaune per savaitę jais užfiksuota beveik 1000 pažeidėjų. Daugiausia nustatyta atvejų, kai leistinas greitis viršytas 20 – 30 kilometrų per valandą.Internete plinta peticija adresuota Seimui, kuria siekiama įteisinti įspėjamuosius ženklus prieš „trikojus“ greičio matuoklius. Visoje Europos Sąjungoje apie tokius „radarus“ įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: jei jau esame Europos Sąjungoje, ar neturėtų ir įstatymai būti vienodi?Skaičiuojama, kad vidutiniškai per valandą „trikojis“ matuoklis užfiksuoja nuo 15 iki 20 greičio pažeidimų, protokolai iškart keliauja į duomenų bazę, o vairuotojus jie turėtų pasiekti laiškais automatiškai per kelias dienas.Laidoje dalyvauja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, docentas, eismo saugumo ekspertas Vigilijus Sadauskas, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, vairavimo instruktorė Marija Ulevičienė, advokatas Julius Jasaitis, portalo DELFI apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

[\/]

2020-01-16
Lietuvos žiema tampa panaši į nesibaigiantį kovą arba spalį. Pagal Tarptautinės klimato kaitos komisijos prognozes gali būti, kad 2100 m. žiemos vidutinė oro temperatūra bus aukštesnė 7 laipsniais nei dabar – vadinasi, beveik niekada nebesnigs. Ką tokie pokyčiai šaltuoju metų laiku keičia?Pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Daiva Razmuvienė, Lietuvos žiemos sporto centro vadovas Bronislavas Cicėnas, VU Botanikos sodo vadovas Audrius Skridaila, moksleivė Julija Baksevičiūtė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asocIacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

[\/]

2020-01-15
Kaip vanduo nuo žąsies – apie du mėnesius trukęs spaudimas susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui subliuško. Nuo „premjero keliuko“ prasidėję politiniai manevrai baigėsi valdančiųjų triumfu, nepasitvirtinus prezidento Gitano Nausėdos kaltinimams apie J. Narkevičiaus atseit įdarbintus „mažiausiai 20 savo partijos bičiulių“. Kaip valdantiems pavyko laimėti šitą kovą? Kiek šitoje kovoje buvo naudojami šiuolaikiniai ginklai – melagienos ir alternatyvūs faktai? Diskutuoja žurnalistai: BNS politikos aktualijų redaktorė Jūratė Damulytė ir 15min.lt politikos korespondentė Liepa Želnienė, ryšių su visuomene profesionalas Linas Kontrimas, opozicinis liberalas Eugenijus Gentvilas ir politikos analitikas Saulius Spurga.

[\/]

2020-01-14
Dėl 3 proc. slenksčio į Seimą (vietoje dabar galiojančių penkių) antradienį karštai sprendžiama parlamente. Pirmu etapu daugumai pavyko sukrapštyti 70 balsų (įskaičiuojant suklydusio Broniaus Bradausko) ir grąžinti prezidento Gitano Nausėdos vetuotą įstatymą į darbotvarkę.Po pietų sprendžiamas Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pataisos likimas. Kartelei sumažinti reikia 71 balso.Pavyks daugumo ėjimas ar nepavyks – vis dėlto kam jis reikalingas? Ar slenksčio nuleidimas iki 3 proc. pagerintų tautos atstovavimą Seime, ar tik padėtų mažesniesiems koalicijos partneriams?Diskutuoja parlamentarai: konservatorius Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Julius Sabatauskas, be frakcijos dirbantis buvęs žalvalstietis Mindaugas Puidokas, valdančiųjų koalicijos mažesnysis partneris Gediminas Kirkilas, neparlamentinių partijų vadovai: Žaliųjų partijos vicepirmininkė Ieva Budraitė, „Lietuvos sąrašo“ steigėjas Darius Kuolys, taip pat politologas Algis Krupavičius.

[\/]

2020-01-13
Prieš 29 metus Lietuva apgynė savo laisvę. Tuomet sovietų tankai pražudė 14 beginklių mūsų valstybės piliečių, gynusių svarbius šalies objektus.Sausio 13-osios naktis, kai už Lietuvos nepriklausomybę žuvo žmonės, tapo lūžiu šalies istorijoje, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.Stiprėjant revanšistinėms nuotaikoms Rusijoje, Lietuva turi išsaugoti laisvės dvasią ir neprarasti valios gintis, sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.Kaip Jūs prisimenate Sausio 13-ąją?Laidoje dalyvauja buvęs premjeras, signataras Aleksandras Abišala, signataras Vytautas Plečkaitis, VU TSPMI dėstytoja Nerija Putinaitė, Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas Donatas Puslys, VU sociologė Rūta Žiliukaitė.

[\/]

2020-01-10
Aplinkos apsaugos departamentas, pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, buvo nušalintas nuo tyrimo dėl taršos iš „Grigeo Klaipėdos“. Tyrimą atlieka prokuratūra. Paklausus Klaipėdos prokuratūros atstovės, ar tikrai Aplinkos apsaugos departamentas buvo nušalintas, patikslino, kad tyrime kartu dirbo aplinkosaugininkai iš Šiaulių. Ką daryti, kad panašūs atvejai nepasikartotų?Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė šiandien pareiškė, kad įtarimai tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos bus pateikti kitą savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“. Ji taip pat patvirtino, jog mano, kad nevalytos nuotekos buvo leidžiamos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt.Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Klaipėdoje rengia išvažiuojamąjį posėdį. Jie siekia sužinoti kaip gamykla galėjo į Kuršių maras leisti beveik nevalytas nuotekas ir kodėl to nematė aplinkosaugininkai.Aplinkos apsaugos departamentas turi galimybę leisti arba uždrausti verslinę žvejybą. Kodėl Kuršių mariose verslinė žvejyba vis dar leidžiama?Pašnekovai: asociacijos „Lašišos dienoraštis“ prezidentas Kęstutis Klimavičius, Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas, Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, gamtininkas ir aktyvistas Andrejus Gaidamavičius.

[\/]

2020-01-09
Lietuvoje būtina iš esmės įvertinti galimą aplinkos taršą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, po ekologinio incidento Klaipėdoje reikalaujantis pareigūnų ir aplinkos ministro atsakomybės. „Pirmiausia turime apsivalyti nuo nesąžiningų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, jeigu tokių yra, – o tokių, matyt, yra ir galbūt ne vienas, ir daryti labai aiškias išvadas. Tai štai šitos negerovės turi būti keliamos į viešumą“, – interviu LRT radijui sakė G. Nausėda. Jis teigia nenorintis užbėgti už akių tyrimui dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ taršos, bet remdamasis paskelbtais duomenimis sakė, kad teršimas buvo tyčinis.

[\/]

2020-01-08
Prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl aplinkos taršos nevalytomis nuotekomis Klaipėdoje.Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, už tai atsakinga uostamiestyje veikianti bendrovė „Grigeo Klaipėda“.Departamentas taip pat pranešė antradienio naktį su teisėsauga atlikęs patikrinimą ir nustatęs, kad įmonės gamybiniame objekte Nemuno gatvėje susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik be jokio valymo.Prezidentas Gitanas Nausėda paragino atsakingas tarnybas ištirti kokia žala buvo padaryta gamtai.Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis šįryt Žinių radijuje sakė, kad dėl ekologinių nelaimių įmonėse atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybės.Jis sakė nesantis tikras, ar panaši situacija nesusiklostė ir Klaipėdoje, kur antradienį prokurorai paskelbė pradėję tyrimą dėl taršos, įtariant, kad ją galėjo sukelti bendrovė „Grigeo Klaipėda“.Pašnekovai: Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, „Vakarų ekspreso“ ve.lt žurnalistas Jonas Valaitis, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius, Klaipėdos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus atstovė Ingrida Kalinauskienė, Buvęs aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas.

[\/]

2020-01-07
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti žvalgybos tarnybų galias. Kritikai sako, kad tai gali kirstis su piliečių laisvėmis ir demokratinės valstybės principais.Šalies vadovas Kalėdų išvakarėse registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį.Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.Pataisos taip pat VSD suteiktų teisę gauti bankų paslaptį sudarančia informaciją be teismo sankcijos, jose kalbama apie žvalgų socialines garantijas.Mykolo Romerio universiteto baudžiamosios teisės dėstytojas, advokatas Laurynas Pakštaitis teigia, jog dalis siūlomų nuostatų yra perteklinės ar net absurdiškos.Pašnekovai: Vaidotas Beniušis, BNS vyr. redaktorius, Darius Jauniškis, VSD direktorius, Jurgis Jurgelis, signataras, buvęs VSD direktorius, Laurynas Pakštaitis, advokatas, MRU dėstytojas, Darius Kuolys, VU dėstytojas, Arvydas Anušauskas, Seimo NSGK narys. 

[\/]

2020-01-06
Teherano gatves šiandien užplūdo tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių ceremonijose per JAV antskrydį Bagdade žuvusiam įtakingam Irano kariuomenės vadui Kasemui Soleimaniui atminti.   JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo „didelį kerštą“, jei Teheranas imtųsi atakų keršydamas už iraniečių aukšto rango generolo nužudymą, ir taip dar labiau pakurstė būgštavimus dėl konflikto.   Savo lėktuve prezidentas taip pat sakė, kad paskelbs „labai dideles sankcijas“ Irakui, jei jis įgyvendintų parlamento raginimą išprašyti JAV karius iš šalies.   Pašnekovai: Šarūnas Rinkevičius, VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto doktorantas, Ieva Koreivaitė, VU TSPMI dėstytoja, Irano ekspertė, Egdūnas Račius, VDU profesorius, arabistas, Margarita Šešelgytė, VU TSPMI direktorė, Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro vadovas.  

[\/]

2020-01-03
Nuo Naujųjų sankryžose neliko žalių rodyklių, kurios, anot eismo saugumo specialistų, sukeldavo grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Sprendimas jas panaikinti Vyriausybės priimtas dar 2014 metais.„Tokių rodyklių niekur ES nėra“, sako Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis. Jis priduria, kad žalios rodyklės kėlė ne tik nemažai konfliktinių situacijų eisme.Susisiekimo ministerijos ir kelių policijos vadovai teigia, kad pėsčiųjų saugumas yra svarbiau nei galimi vairuotojų nepatogumai. Vairuotojai piktinasi ne tik išaugsiančiomis spūstimis tačiau ir padidėsiančia tarša miestuose.Pašnekovai: Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vadovė, Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius, Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas, Dr. Vigilijus Sadauskas, VGTU dėstytojas, Vilma Jasiūnienė, VGTU Kelių tyrimo instituto mokslo darbuotoja.

[\/]

2020-01-02
Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame 2020-ųjų lyčių nelygybės indekse Lietuva nukrito 9 pozicijomis iki 33 vietos. Lietuvos rezultatas buvo 0,005 punkto blogesnis nei 2018-iais, kuomet paskutinį kartą skelbtas lyčių nelygybės indeksas. Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 11 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 50 vietą, politinį įgalinimą – 65 vietą. Latvija reitinge užėmė 11, Estija – 26, Lenkija – 40 vietą. Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks tik po 99,5 metų. Pašnekovai: Žydrūnė Vitaitė, Women Go Tech bendraįkūrėja ir Technologijų įmonės ELDES Pardavimų vadovė, Kristina Zitikytė, SODRA patarėja, Dovilė Grigienė, Swedbank vadovė ir asociacijos „Lyderė“ vadovė, Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, Agneta Skardžiuvienė, Lygių galimybių kontrolierė, Kristina Zitikytė, SODRA Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausioji specialistė.

[\/]

2019-12-31
Anot „Baltijos tyrimų“ apklausos, 43 proc. mūsų šalies gyventojų nurodė, kad 2019-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmingi, tačiau tik 22 proc. apklaustųjų, besibaigiančius metus įvertino kaip sėkmingus Lietuvai, o 24 proc. įvertino kaip nesėkmingus.Didžiausi optimistai mūsų šalyje – jaunimas, pasiturintys žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai, specialistai ir tarnautojai. Labiausiai nepatenkinti – bedarbiai ir namų šeimininkės.Laidoje dalyvauja Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, VU ekonomistas Romas Lazutka.

[\/]

2019-12-30
Vyriausybė patvirtino atnaujintą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 metams.Plane numatytos penkios svarbiausios kryptys: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.Visoms ES šalims nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 metais) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad priemonėms įgyvendinti reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų.Laidoje dalyvauja aplinkos viceministras Marius Narmontas, Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė, judėjimo „Fridays for future“ atstovė Lietuvoje Justina Anglickytė, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narė Virginija Vingrienė, VU profesorius Egidijus Rimkus ir Nora Mzavanadze, Mančesterio universiteto tyrėja.

[\/]

2019-12-27
Į gatves šiuo metu jau keliauja 37 policijos nupirkti modernūs lazeriniai greičio matuokliai, kurie vienu metu skenuos visą transporto priemonių srautą, jie geba fiksuoti ne tik artėjančių, bet ir tolstančių automobilių greitį. Įrenginyje yra kelios kameros, automatiškai duomenys išsiunčiami į administracinių pažeidimų registrą.Lietuvos automobilių kelių direkcija prieš šventes informavo, kad 2020 metais valstybinės reikšmės keliuose bus įrengta 70 momentinių greičio matuoklių, kurių vertė 3.1 mln eurų.Jie matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą. Taip pat iki 2020 metų pabaigos Lietuvos keliuose turi būti įrengta 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių.Laidoje dalyvauja kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.

[\/]

2019-12-23
Vienos įmonės savo darbuotojams leidžia nedirbti tarpušvenčiu, kitos leidžia atostogų, trečios skatina dirbti iš namų, o ketvirtos nelaužo tradicijos – nori nenori turi būti darbe.Dar vieną drąsų sprendimą žengė įmonė „TransferGo“, ji pasiūlė savo darbuotojams nelimituotas mokamas atostogas.Laidoje dalyvauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius, VU profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, Lietuvos profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė, Seimo narys Algirdas Sysas, įmonės „Kauno liftai“ vadovas Jonas Guzavičius.

[\/]

2019-12-20
Šią savaitę valdžia paskelbė, kad 2020 metams didinat vaiko pinigus ir kitas socialines išmokas numatoma užšaldyti 138,7 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Į tai reaguodama Lietuvos automobilių kelių direkcija pareiškė, kad yra priversta stabdyti viešųjų pirkimų procedūras už maždaug 40 mln. eurų ir neinicijuoti naujų pirkimų ateinančiais metais.Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija susirūpino nepanaudotais milijonais žvyrkelių asfaltavimui. Valstiečiai kalba apie nepasitikėjimą kelių direkcijos vadovybe ir kritikuoja buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas nesutinka su pateikiamais valstiečių skaičiais ir jų interpretacija, sako, kad skaičiai yra visai kitokie.Laidoje dalyvauja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, asociaicijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas, buvęs susisisiekimo ministras Rokas Masiulis, portalo „15 min“ žurnalistas Marius Jokūbaitis, Lietuvos verslo konfederacijos ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Algirdas Butkevičius.

[\/]

2019-12-19
JAV Atstovų Rūmai vakar vakarą nubalsavo už apkaltą prezidentui Donaldui Trumpui pagal abu jam pareikštus oficialius kaltinimus, kliaudamiesi konstitucija, numatančia priemones prieš aukščiausio rango pareigūnų nusižengimus.Per istorinius balsavimus demokratų dominuojamuose Atstovų Rūmuose balsai pasiskirstė pagal partinę liniją. Pirmiausiai 230 balsais prieš 197, vienam įstatymų leidėjui susilaikius, buvo nubalsuota, kad 45-asis JAV prezidentas piktnaudžiavo valdžia, siekdamas, kad užsienio vyriausybė imtųsi tyrimo, nukreipto prieš D. Trumpo politinį varžovą, galintį susigrumti su juo per 2020 metais vyksiančius rinkimus. Po to Atstovų rūmai 229 balsais prieš 198, vienam įstatymų leidėjui susilaikius, pritarė antrajam kaltinimui – kad prezidentas trukdė Kongresui tirti jo veiksmus.Dabar apkaltos straipsniai, politikoje tolygūs kaltinimams teisme, bus perduoti Senatui, nagrinėsiančiam D. Trumpo bylą. Jeigu, kaip daugelis prognozuoja, respublikonų dominuojamas Senatas prezidentą išteisins, jis išliks savo poste, bet į artėjančius rinkimus žengs tvyrant apkaltos šešėliui.

[\/]

2019-12-18
Švilpiant Seimo opozicijos atstovams, Seimas vakar priėmė daug diskusijų sukėlusį Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš –53, o susilaikė keturi. Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui. Mokesčio nereikėtų mokėti tik senovinių automobilių valdytojams ir keičiantis transporto priemonės savininko pavardei ar pavadinimui.Laidoje dalyvauja automobilių ekspertas Vitoldas Milius, Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis, Seimo narys Tomas Tomilinas, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, Seimo narys Mykolas Majauskas, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.

[\/]

2019-12-17
Vakar prezidentui Gitanui Nausėdai pažadėjęs, kad susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevčiaus klausimas bus sprendžiamas kitą savaitę, šiandien premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad  koalicinė taryba aptarti ministro J. Narkevičiaus klausimo turėtų būti šaukiama sausio pradžioje.Pasak premjero, su ministru susijusi situacija gali privesti iki Vyriausybės pasitraukimo. „Sprendimai gali būti įvairiausi ir pasekmės to gali būti įvairiausios – iki Vyriausybės pasitraukimo“, – žurnalistams Seime šiandien sakė S. Skvernelis. Ministro pirmininko teigimu, Vyriausybei atsistatydinti gali tekti tuo atveju, „jeigu neišlieka valdančiosios koalicijos“.Laidoje dalyvauja MRU politologė Rima Urbonaitė, socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, valdančiosios Seimo frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius, naujienų agentūros BNS vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė.

[\/]

2019-12-16
Šiandien Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas surengė spaudos konferenciją euro įvedimo Lietuvoje penkmečio proga. Nors euro įvedimas buvo susijęs ir su tam tikromis išlaidomis, nauda gerokai viršija sąnaudas, rodo Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimai.„Išaugę reitingai ir sumažėjusi rizika leido Lietuvai skolintis pigiau. Vien dėl atpigusio skolinimo valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. Eur. Už šią sumą būtų galima pastatyti du nacionalinius stadionus arba visus metus finansuoti viešąsias išlaidas vaistams“ - rašoma LB pranešime.Euro įvedimas turėjo ir antrąją medalio pusę, susijusią su tam tikromis sąnaudomis bei kainų kilimu. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) vertinimu, litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis. Infliacija 2015 m. pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto. „Labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiau auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – sako V. Vasiliauskas.Vitas Vasiliauskas sako, kad euras yra unikali pasaulyje valiuta, nes „kalbame ne tik ekonominę, bet ir apie politinę integraciją. Kažko panašaus pasaulyje nelabai matome“.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis, VU sociologas, ekonomistas, prof. Romas Lazutka, ekonomistas, finansininkas Vaidas Navickas, Europos Parlamento narys Stasys Jakeliūnas, žurnalistas, apžvalgininkas Jacekas Komaras.

[\/]

2019-12-13
Kitų metų valstybės biudžeto priėmimas vyksta chaotiškai, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. , visi mokesčių pakeitimai turi įsigalioti po šešių mėnesių nuo jų priėmimo ir tik išimtiniais atvejais tai gali vykti greičiau. „Taisyklė numeris vienas – visi mokestiniai pakeitimai, ar jie gerinantys, ar jie bloginantys mokesčio mokėtojo padėtį, ar papildomi tarifai, ar mokestinė lengvata – įsigalioja po šešių mėnesių. Nes pasiruošti reikia ne tik mokesčių mokėtojui, mes dažnai pamirštame mokesčių administratorių“, – argumentavo V. Vasiliauskas.Pasak jo, buvo numatytos tik dvi išimtys, kai mokestiniai pakeitimai gali įsigalioti greičiau nei po pusmečio – jeigu jie priimami su biudžetu arba jeigu tai yra Europos Sąjungos teisės pakeitimai. „Dabar panašu, kad pagal dabartinį biudžeto procesą tai yra tapę atvirkščiai, taisykle. Dovanokite, bet jeigu aš būčiau miręs, tai grabe vartyčiausi. Nes ne toks buvo sumanymas“, – pridūrė V. Vasiliauskas.Finansų ministras Vilius Šapoka šią savaitę Žinių radijui sakė, kad šiemet „galbūt jautresnės diskusijos“ dėl biudžeto yra dėl to, kad šiemet vyko keleri rinkimai, o ir kitąmet dar laukia Seimo rinkimai. „Taip pat, kas sakyčiau nauja, kad Prezidentūra labai aktyvi ir teikia savo siūlymus – tiek dėl išlaidų, tiek dėl pajamų“, – kalbėjo ministras.Vakar Seimas padidino gyventojų pajamų mokestį didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiems žmonėms - jis po kelių savaičių didės penkiais punktais iki 32 procentų. Tuo metu neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) artimiausius dvejus metus mažės perpus mažiau nei planuota anksčiau. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas aiškino, kad gyventojų, gaunančių iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per mėnesį, pajamos kitąmet vidutiniškai padidės 10 eurų. „Valstietė“ Audronė Jankuvienė tikino, kad nepaisant lėtesnio NPD didinimo, GPM mažės 60 proc. šalies gyventojų. „Tai yra vienas žingsnis stiprinti viduriniąją klasę“, – tvirtino A. Jankuvienė.Nuo kitų metų daugiau gyventojų mokės būsto

[\/]

2019-12-12
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pareiškė, kad dabartinė švietimo sistema Lietuvoje ruošia naujus pašalpų gavėjus ir griauna žmonių gyvenimus. Šioje srityje susikaupusios problemos išaugo iki nacionalinio saugumo klausimų lygio.Anot valstybės kontrolieriaus, švietimo sistemai pagal BVP Lietuva skiria vidutiniškai daugiau lėšų nei kitos EBPO šalys, bet ugdymo rezultatai negerėja.Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad pagal skiriamus pinigus moksleiviams esame Europos Sąjungos dugne, estai ir latviai skiria gerokai daugiau.Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Lina Balėnaitė, žurnalo „Reitingai“ vyr redaktorius Gintaras Sarafinas, prezidento patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė, premjero patarėja švietimui Unė Kaunaitė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

[\/]

2019-12-11
Antradienį Seimas minimalia dalyvavusiųjų persvara pritarė rinkimų kartelės nuleidimui iki 3 procentų partijoms ir 5 procentų koalicijoms. Šis įstatymas įsigalios jau nuo kitų metų ir bus taikomas 2020 metų Seimo rinkimuose.Anot Prezidento, sumažinus kartelę iki 3 proc. dar daugiau kiltų destabilizacijos ir chaoso. Iniciatoriai sako tai stiprins demokratiją ir užtikrins geresnį rinkėjų atstovavimą.Šiuo metu rinkimuose į Seimą partijoms taikomas 5, o koalicijoms – 7 proc. rinkėjų palaikymo barjeras.Laidoje dalyvauja VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius, VU TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas, Seimo nariai Gediminas Kirkilas ir Simonas Gentvilas, buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

[\/]

2019-12-10
Klaipėdoje buvo be priežiūros paliktas 2,5 mėnesių kūdikis, kuris neišgyveno. Kaip rašo portalas delfi.lt, Klaipėdos socialiniai darbuotojai sako buvę šokiruoti tokios žinios, nes jų bei vaiko teisių tarnybų darbas kurį laiką davė vaisių.Karts nuo karto girdime istorijas apie vaikų nepriežiūrą, gimstančius alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis apsvaigintus kūdikius.Kodėl XXI amžiuje nutinka tokios sunkios nelaimės? Koks mūsų požiūris į vaikus, į jų teises, pareigas? Ar į vaiką žiūrime kaip į žmogų?Pašnekovai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja vaikų klausimais Daina Urbonaitienė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė Aliona Gaidarovič,  Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė Rita Bratėnaitė-Vitkienė, „Tėvų forumo“ tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

[\/]

2019-12-09
Valdantieji siekia įvesti automobilio taršos mokestį kartu su 2020 m. biudžetu. Siūloma, kad mokestis būtų renkamas su kiekviena automobilio registracija. Dėl jo dar turės apsispręsti Seimo Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai.Seimo narys Mykolas Majauskas sako, kad opozicija šio mokesčio įvedime gali nedalyvauti, nes valdžia siūlo apmokestinti net 200 tūkstančių automobilių savininkų, kurių savininkai gali nenorėti dabar atsisakyti savo senų automobilių. „Visa Europa turi, o mes neturime“, atkerta Valius Ąžuolas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.Pagal siūlomą projektą toks mokestis, atsižvelgiant į automobilio taršą, galėtų siekti tarp 40-540 eurų.Laidoje dalyvauja Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, portalo DELFI ekonomikos žurnalistas Edgaras Savickas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, buvęs lenktynininkas, automobilių ekspertas Stasys Brunza, Seimo narys Kęstutis Masiulis, BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis.

[\/]

2019-12-06
Nuo kitų mokslo metų visi priešmokyklinukai ir pirmokai gaus nemokamą maitinimą.Šiuo metu nemokamą maitinimą mokyklose gauna tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų.Seimas vakar 106 balsais už ir trims parlamentarams susilaikius priėmė tokią Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisą. Ji įsigalios nuo kitų metų rugsėjo.Nuo sausio savivaldybių ir valstybės steigtose mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą, teisę į nemokamus pietus, nevertinant tėvų gaunamų pajamų, turės visi pagal priešmokyklinio ugdymo programą besimokantys vaikai. Pirmajame etape teisės gauti nemokamą maitinimą neturės privačios ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos.Pirmajame etape nuo sausio iki rugpjūčio nemokami pietūs priešmokyklinukams bus patiekiami švediško stalo principu savivaldybių steigtose mokyklose.Sprendimą dalyvauti šiame etape yra pareiškusios 49 savivaldybės ir 251 mokykla,kuriose mokosi apie 4,5 tūkst. mokinių.2020 metais nemokamus pietus papildomai gaus beveik 50 tūkst. mokinių. Preliminariais skaičiavimais, 2020 metais priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamiems pietums papildomai reikės apie 8,6 mln. eurų, vėliau kasmet papildomai reikės apie 17,4 mln. eurų.Pašnekovai – Seimo narys opozicijos atstovas Simonas Gentvilas, Seimo narys valdančiųjų atstovas Tomas Tomilinas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Nevalstybinių ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė Ieva Jagminienė, Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, ekonomistas Romas Lazutka.

[\/]

2019-12-05
Kai kas tikrai netiki. VU profesorius ekonomistas Romas Lazutka nukirto: vieną dieną pensijų fondai sugrius. „Tai yra Pasaulio banko projektas, kuris yra žlugęs. Jis nėra nei veiksmingas, nei prasmingas“, – LRT portalui sakė R. Lazutka.Kokį signalą pensijų kaupėjams siunčia ekonomisto įspėjimas? Ypač žinant, kad Europoje pensininkai skurdžiausi išlieka būtent mūsų kraštuose – Baltijos šalyse? Diskutuoja ekonomistai Romas Lazutka ir Nerijus Mačiulis, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Dainius Kreivys, komiteto narys žalvalstietis Virgilijus Poderys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Butkevičius. 

[\/]

2019-12-04
Pagal naujausią mokyklų reitingą vos 4 šalies gimnazijos gerai išmoko lietuvių kalbos – tik šių keturių abiturientai šįmet per brandos egzaminą surinko vidutiniškai per 80 proc. balų. Tuo metu anglų kalbos egzaminui gerai paruošia apie 30, o rusų kalbos egzaminui – visos 50 reitinge įvardintų gimnazijų.Kodėl rusų k. ir anglų k. egzaminams mokiniai paruošiami žymiai geriau nei valstybinės kalbos egzaminui? Kodėl mokytis fizikos, chemijos, biologijos šalies mokyklose lengviau nei lietuvių kalbos?Ar Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai, kurie per dešimtmetį pagerėjo nuo 468 iki 476 taškų, iš tikrųjų yra „statistiškai reikšmingas“ pokytis, kaip teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija?Diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, lietuvių kalbos mokytojai, visuomenininkai Mindaugas Grigaitis ir Elžbieta Banytė, parlamentaras konservatorius Edmundas Pupinis.

[\/]

2019-12-03
Lietuvoje praėjusią savaitę pristatė milžiniškos apimties dokumentą, lemsiantį šalies gyvenimą ateinančius 30 metų. Vykdant įsipareigojimus Europai, nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, pavyzdžiui, numatytas staigus elektromobilių šuolis, taip pat prognozuojama, kaip emisijų rodikliams staiga ims „kenkti“ Lietuvos žemė ir miškai.Ar užteks politinės valios įgyvendinti tokį platų veiksmų planą? Jo nevykdydami tikriausiai sulauktume Europos Komisijos sankcijų – šimtamilijoninių baudų. Tad kaip pasieksime, kad per ateinančius 10 metų neatpažįstamai pasikeistų judėjimas miestuose (šalyje pusė naujų registruojamų lengvųjų mašinų turės būti elektrinės)? Ar įmanoma atsodinti tiek miškų, kad jie sugertų daugiau anglies dioksido, užuot tapę uždelstomis dujų bombomis? O kur dar pramonės, energetikos iššūkiai?Diskutuoja Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus tarnautoja Judita Liukaitytė-Kukienė, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, elektromobilių entuziastas Dainius Jakas, energetikos konsultantas Martynas Nagevičius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas ir Valstybinės miškų tarnybos Klimato kaitos grupės vyr. specialistė Vaiva Kazanavičiūtė.

[\/]

2019-12-02
Premjeras Saulius Skvernelis teigia šiuo metu nematantis teisinio pagrindo trauktis susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui. „Nedarysiu kol kas nieko skuboto, kas galėtų griauti valdančiąją koaliciją arba darytų įtaką Vyriausybės stabilumui“, teigia ministras pirmininkas. Anksčiau ministrą trauktis ragino Prezidentas Gitanas Nausėda. Po įspėjamojo pedagogų streiko pirmadienio rytą Vyriausybėje pasirašyta pataisyta švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartis, kurioje numatyta padidinti švietimo darbuotojų atlyginimus.Vyriausybė siūlo atidėti vaiko pinigų didinimą iki 2020-ųjų liepos. Anksčiau Vyriausybė buvo numačiusi vaiko pinigus nuo dabar esančių 50 iki 60 eurų didinti jau nuo sausio.Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad toks sprendimas priimtas balansuojant biudžetą, nes didinamos išlaidos kitoms sritims.Valdančiųjų siūlomi nauji bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčiai bei jų įsigaliojimo data yra Seimo rankose, sako premjeras Saulius Skvernelis.Laidoje dalyvauja VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, Seimo narė Agnė Širinskienė, prezidento patarėjas Antanas Bubnelis, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas, finansų ministras Vilius Šapoka, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

[\/]

2019-11-29
Dabartinė situacija bankų sektoriuje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, interviu DELFI pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.Lietuvoje svarstant apie galimybę steigti valstybinį komercinį banką, Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigia, kad norint, jog toks bankas konkuruotų su didžiaisiais rinkos žaidėjais, reikėtų apie 1 mlrd. eurų. Prieš tai jis siūlo atlikti kaštų naudos analizę.Šiais „lūzerių valdžios“ laikais yra realus pavojus, kad bolševizmo džinas vėl bus paleistas į laisvę, sako Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.Laidoje dalyvauja europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

[\/]

2019-11-28
„Premjero gatvės“ asfaltavimas, į skandalus klimpstantis susisiekimo ministras J. Narkevičius, pagarbos sau stoka besipiktinanti vidaus reikalų ministrė, ūkininkų, vežėjų ir švietimiečių protestai drebina gana ramią Lietuvos politinę padangę.Šiandien įspėjamąjį streiką rengia šalies pedagogai, kurie piktinasi nepakankamu švietimo finansavimu ir nevykdomais pažadais mokytojams. Vakar universitetų dėstytojai surengė „diplomų už ačių“ akciją prie Vyriausybės, kur VU rektorius visiems dalino diplomus.Ką į augantį nepasitenkinimą atsakys valdžia?Laidoje dalyvauja LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas, VU sociologė Rūta Žiliukaitė, Seimo narys, socdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas, Seimo narys Vytautas Bakas, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, BNS žurnalistė Jūratė Damulytė. 

[\/]

2019-11-27
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjai protestuoja dėl Vyriausybės sprendimo labiau apmokestinti komandiruojamų vairuotojų dienpinigius. Jiems oponuojančią protesto akciją rengia ir profesinės sąjungos, palaikančios Vyriausybę.Vyriausybė spalį nutarė, kad komandiruojamų darbuotojų dienpinigiai nuo kitų metų sausio bus neapmokestinti, jei jų alga siekia 1,65 minimalios mėnesio algos. Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas.„Linavos“ atstovai siekia, kad koeficientas nebūtų didinamas. Jie tikina, jog dėl to įmonės gali masiškai bankrutuoti arba iškelti verslą į užsienį.Laidoje diskutuoja Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančiauskienė, SME Finance ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, LINAVA generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius, SADM ministro patarėja Eglė Samoškaitė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

[\/]

2019-11-26
Buvo atliktas Lietuvos įvaizdžio tyrimas užsienio šalyse ir Lietuvoje.Užsienio šalių gyventojai mano, jog lietuviai yra svetingi, draugiški bei darbštūs, tačiau taip pat nesąžiningi, nepasitikintys savimi bei liūdni. Apklausus septynių užsienio valstybių gyventojus, 32 proc. šių respondentų teigė, jog lietuviai yra svetingi, 22 proc. juos laikė draugiškais ir nuoširdžiais, 19 proc. – darbščiais. 15 proc. manė, kad lietuviai yra ramūs ir santūrūs, 11 proc. – kad jie yra pažangūs ir aktyvūs.Kaip neigiamas lietuvių savybes 11 proc. užsienyje gyvenančių respondentų išskyrė nesąžiningumą ir polinkį į apgavystes, po 9 proc. respondentų teigė, jog lietuviai yra nepasitikintys savimi, drovūs, taip pat kad jie yra liūdni ir nesišypsantys bei kad lietuviai yra pasyvūs, konformistai. Dar 8 proc. lietuvius laikė netolerantiškais ir nemandagiais.Tarp apklaustų Lietuvos respondentų 67 proc. teigė, jog lietuviai yra darbštūs, 31 proc. laikė tautiečius svetingais. Kaip blogąsias tautiečių savybes 61 proc. respondentų minėjo piktumą ir pavydumą, 51 proc. – liūdnumą.Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų didžiuojasi, būdami Lietuvos piliečiais ir pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų.Paklausti, kokie dalykai jiems svarbiausi asmeniškai, 35 proc. respondentų lietuvių įvardijo gyvenimo kokybę, 33 proc. – materialinę gerovę.Lietuva geriausiai žinoma yra tarp lenkų, mažiausiai apie Lietuvą nutuokia prancūzai.Kalbėdami apie neigiamas su Lietuva susijusias temas, 36 proc. užsieniečių sutiko, jog Lietuva turėtų atviriau diskutuoti Holokausto tema: tai akcentuota visose šalyse, labiausiai JAV ir Izraelyje.22 proc. užsieniečių teigė manantys, kad Lietuvoje yra plačiai paplitusi korupcija. Tarp lietuvių 69 proc. teigė, jog šalyje yra plačiai paplitusi korupcija.Pašnekovai: Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vyriausioji patarėja, projekto vadovė Eglė Kudzmanienė, KOG instituto atstovė Rūta Matulaitienė, „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Viln

[\/]

2019-11-25
Seimas pirmadienį nenumatytame posėdyje pradeda svarstyti 2020 metų valstybės biudžeto projektą. Pensijoms ir vaiko pinigams didinti kitąmet numatoma skirti beveik 0,5 mlrd. eurų daugiau negu šiemet. Skinasi kelią ir prezidento siūlymas šiek tiek labiau padidinti pensijas indeksuojant bazinės pensijos koeficientą.Valdantieji siūlo įvesti prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius bei sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis.Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Mykolas Majauskas, ekonomistas Raimondas Kuodis, BNS Verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

[\/]

2019-11-22
Šią savaitę paskelbtoje tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje skelbiama, kad interneto milžinių „Facebook“ ir „Google“ duomenų rinkimo verslo modelis kelia grėsmę žmogaus teisėms visame pasaulyje.„Nepaisant jų teikiamų paslaugų realios vertės, „Google“ ir „Facebook“ platformos turi sisteminę kainą“, – rašoma ataskaitoje „Sekimo milžinės“.„Google“ ir „Facebook“ dominuoja mūsų gyvenimuose ir yra įgijusios beprecedentę galią skaitmeniniame pasaulyje, rinkdamos bei pelnydamosi iš milijardų žmonių asmeninių duomenų“, – sakė organizacijos generalinis sekretorius Kumi Naidoo (Kumis Naidu). „Jų turima užmaskuota mūsų skaitmeninio gyvenimo kontrolė kertasi su pačia privatumo esme ir yra vienas svarbiausių mūsų eros iššūkių žmogaus teisių srityje“, – sakė jis.„Facebook“ pareiškė nesutinkantis su ataskaitoje pateikiamais „netikslumais“ ir nuomone, kad jo verslo modelio pamatas yra sekimas. „Google“ raštiško atsakymo nepateikė.Laidoje dalyvauja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys, informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis, apžvalgininkas Andrius Užkalnis ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos narė Natalija Bitiukova..

[\/]

2019-11-21
Šiandien Seimas svarsto žemesnę kartelę parlamento rinkimams – siūloma ją nuleisti iki 4 ar 3 procentų rinkėjų balsų. Projektą dėl žemesnės rinkimų kartelės pateikė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas. Pagal jo pataisas, partija mandatų gautų surinkusi ne mažiau kaip 4 proc. rinkėjų balsų, partijų koalicija – 6 proc. rinkėjų balsų. Tačiau valdančiųjų frakcijų atstovai yra registravę siūlymą dėl 3 proc. kartelės partijoms ir 5 proc. Dabar pirminį projektą pateikę liberalai atsitraukia nuo savo siūlymo.Prezidentas Gitanas Nausėda remia 4 proc. ir 6 proc. ribas. Pasak prezidento, kartelės sumažinimas sudarytų galimybes Seime atstovauti didesniam žmonių skaičiui.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas, Seimo vicepirmininkas, Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narys Gediminas Kirkilas, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.

[\/]

2019-11-20
Sukūrę šeimą absoliuti dauguma vyrų darbą namuose palieka moterims. Dauguma dėl savo patiriamų asmeninių sunkumų neverkia, nes laiko tai nepriimtinu elgesiu. Į tokius statistinius duomenis praėjusį penktadienį atkreipė dėmesį jauni politikai.Ar tokį netolygų vaidmenų pasiskirstymą šeimoje reikia keisti? Ir kaip tai padaryti? Ar laukti, kol pasikeis visuomenės mentalitetas ir vyrai nebepermes buitinės atsakomybės moterims, kartu nebebijodami verkti? Ar įmanoma netolygią padėtį keisti teisiniu instrumentu – nuo pavasario Seime brandinamu naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymu?Diskutuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas, knygos „Kam reikalingi verkiantys vyrai" Donatas Paulauskas, Vilniaus savivaldybės tarybos, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius, vyrų saviugdos grupės vadovas Ignas Genys, Laisvos visuomenės instituto teisininkas Ramūnas Aušrotas, parlamentarės konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

[\/]

2019-11-19
Iš JAV pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė šiandien paleista į laisvę už 10 tūkst. eurų užstatą, taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs jos gynėjų skundą. Teismas nusprendė, kad jai turi būti skiriama intensyvi priežiūra.„Pagrindinis teismo motyvas yra tas, kad pagal poniai Venckienei pateiktus įtarimus jai gręsiančios bausmės nėra labai didelės ir suėmimo taikymas yra neadekvačiai per griežtas“, – žurnalistams sprendimą komentavo vienas iš trijų sprendimą priėmusių teisėjų Audrius Cininas.Kaip 2015 m. Lietuva kreipėsi į JAV  Teisingumo departamentą su N.Venckienės ekstradicijos prašymu, jai buvo pareikšta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių.Generalinė prokuratūra tada skelbė, kad pagrindiniai įtarimai N.Venckienei byloje, kurioje jai skirtas suėmimas, siejami su neteisėtu informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu, jos viešinimu bei kitomis nusikalstamomis veikomis, kurios, kaip įtariama, galėjo būti įvykdytos 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę. Toje pat byloje N.Venckienei buvo pateikti ir įtarimai dėl vėlesnių veikų - įtariama, kad ji Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.Prieš kelias savaites, N.Venckienę pargabenus į Lietuvą generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Krušna sakė, kad dėl Lietuvos ir JAV teisinių sistemų skirtumų jai panaikinti kaltinimai dėl tvirkinimo ir neteisėto informacijos rinkimo.Generalinė prokuratūra šiandien priimto teismo sprendimo nekomentuos, BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.Laidoje dalyvauja Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas, advokatas Valdemaras Bužinskas, buvęs generali

[\/]

2019-11-18
Savivaldybių ugniagesiai antradienį rengia protestą prie Vyriausybės, reikalaudami užtikrinti reikiamą finansavimą, kad atlyginimai būtų išmokėti laiku, netektų dirbti viršvalandžių.Ūkininkai stato žalius kryžius, apie streiką užsimena mokytojai, 96 proc. Vilniaus universiteto dėstytojų pritaria protestui. „Tai yra tiesiog lėtinis nusivylimas, pavadinkim mediciniškai. Nieko naujo“, – apie biudžetinis asignavimus medikams sako gydytojas Valdas Pečeliūnas.Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prašo kantrybės ir sako, kad ministerija tesės įsipareigojimus kitąmet kelti medikų atlyginimus, jei skiriamas papildomas lėšas įstaigos nukreips šiam tikslui ir prašo medikų kantrybės.Laidoje dalyvauja VU sociologė Rūta Žiliukaitė, Medikų sąjūdžio atstovas Vytautas Kasiulevičius, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, VDU profesorius Algis Krupavičius.

[\/]

2019-11-15
Šiandien paaiškės šalys, kurios gaus teisę organizuoti olimpinį krepšinio atrankos turnyrą. FIBA oficialiai paskelbs keturias olimpinio atrankos turnyro valstybes–šeimininkes, o lapkričio 25 d. bus traukiami burtai, kurie 24 atrankoje dalyvausiančias valstybes suskirstys į keturias grupes po šešias rinktines. Šią savaitę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką FIBA ir išsakė paramą ketinimams Kaune surengti Tokijo olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyrą.Kaip rašo LRT.lt, LKF siekia, kad Kaune birželio 23–28 dienomis būtų surengtas atrankos turnyras. Tiesa, mūsų šalies krepšinio vadovybė nekart yra tvirtinusi, kad labiausiai Lietuvai koją kiša didelį turnyro organizavimo kaštai, kurie portalo LRT.lt žiniomis gali siekti apie 3 milijonus eurų.Šią savaitę nutiko ir daugiau įvykių krepšinio pasaulyje. Vyrų rinktinės treneriu išrinktas Darius Maskoliūnas, o vakar moterų rinktinėje debiutavo 13-metė Justė Jocytė.Aptarsime ir LKF darbą ieškant trenerio pamainos.Laidos pabaigoje - laikas futbolui. Vakar Lietuvos futbolo rinktinė rungtynėse su Portugalija greičiausiai pažymėjo paties blogiausio kvalifikacino turnyro pabaigą pralaimėdami rezultatu 0-6.Pašnekovai: Lrytas.lt žurnalistas Modestas Krukauskas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos vadovas Vydas Gedvilas, sporto komentatorius Ervinas Kvitkauskas, Lietuvos moterų krepšinio lygos direktorius Giedrius Gustas, 15min.lt sporto žurnalistas Marius Bagdonas.

[\/]

2019-11-14
Mokytojai paskelbė, kad lapkričio 28-ąją skelbs trumpalaikį, 2 valandų streiką. Streikuos nuo 8 iki 10 val.Priežastis – mokytojai netiki valdžios pažadais, kad padarys viską kas įmanoma, kad įsipareigojimai kelti švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus būtų vykdomi. Pedagogai tikėjosi ne 55,5 mln. eurų, o beveik 118 mln. eurų augimo. Taip numato liepą pakoreguota 2017 metais pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis.Taip pat ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kaltina Seimo Švietimo ir mokslo komitetą nevalstybišku elgesiu, nes komitetas praėjusią savaitę nepritarė Vyriausybės pateiktam biudžetui ir pasiūlė švietimo reikalams biudžete numatyti papildomus 180 mln. eurų.Premjeras teigia, jog įgyvendinti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymus  nėra realu.„Tikrai ne, tai yra iš fantastikos srities“, – sakė jis.Kartu premjeras beda pirštu į Seimą, kuris, pasak jo, vengia priimti teisės aktą, įgalinsiantį atsakingai kelti pasiūlymus išlaidoms.Sukilo ir akademikai. Vilniaus universiteto docentas Mažvydas Jastramskis nuo pirmadienio vykdo protesto akciją „4,5 minutės“. 10 proc. paskaitos laiko veda ne dėstytojas, o telefonas.Priežastis - valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Pavasarį vyriausybės atstovai žadėjo, kad bus rasta lėšų padidinti universitetų darbuotojų atlyginimus bent 10 procentų. Bet dabar paaiškėjo, kad biudžete tai nenumatyta.Kaip vieną iš priežasčių kodėl švietimas biudžeto eilutėse negauna pakankamai dėmesio, Mažvydas Jastramskis įvardina tai, kad Lietuvoje švietimą problema laiko vos keli procentai gyventojų.Pašnekovai: Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis,  Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovė, sociologė Rūta Žiliukaitė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius, visuomenininkas Šarūnas Bagdonas. 

[\/]

2019-11-13
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo antradienį pradėti svarstyti projektai dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimo yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmesti Vyriausybės pasiūlymai buvo kokybiškesni. Valdžia sako, kad mokesčių pakeitimų reikia spręsti skurdo, viešųjų finansų stokos ir socialinės atskirties problemas.Opozicijos atstovai sako, kad dėl NPD didinimo atsiradusią skylę biudžete Seimo valdantieji bando užkaišyti naujais mokesčių „pleistriukais“.Ar mokesčių pakeitimai ir įvedimai padės priartėti mums prie gerovės valstybės?Laidoje dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis, Seimo narė Ingrida Šimonytė, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

[\/]

2019-11-12
Interviu „The Economist“ Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas netikėtai pareiškė, kad NATO patiria „smegenų mirtį“.„Nėra jokio NATO planavimo, jokio koordinavimo. Net nededama jokių pastangų šalinti konfliktus“, – teigė E. Macronas.Bent patys nedarykime, kad NATO silpnėtų, reagavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Vokietijos kanclerė A. Merkel Prancūzijos prezidento pareiškimą pavadino „drastiškais žodžiais“, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis „pavojingu“.Tačiau Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad NATO kyla grėsmė tapti nebereikalinga.„Jeigu šalys tiki, jog gali sulaukti saugumo naudos nesuteikdamos NATO reikalingų išteklių, jeigu jos nesilaiko savo įsipareigojimų, egzistuoja rizika, kad NATO gali tapti neefektyvia ar pasenusia organizacija“, – Berlyne pareiškė jis.Laidoje dalyvauja politologas Tomas Janeliūnas, VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, ekonomistas, politologas Ramūnas Vilpišauskas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, VU doktorantas, turkologas Šarūnas Rinkevičius ir ambasadorius Vygaudas Ušackas.

[\/]

2019-11-11
Jauno mediko savižudybė sukėlė diskusijų bangą apie psichologinę atmosferą darbe. Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė darbo grupę, kurios tikslas pagerinti mikroklimatą sveikatos įstaigose, įsteigė anoniminę pasitikėjimo liniją ir vykdo darbuotojų apklausą.Seimo Etikos ir procedūrų komisija rengia posėdį, kuriame aiškinsis, ar Seimo kanceliarijos, komitetų ir komisijų biurų darbuotojai, taip pat Seimo narių padėjėjai nepatiria mobingo.Dėl įtariamų mobingu nuo pareigų mėnesiui nušalinta Lazdijų krašto muziejaus vadovė.Laidoje dalyvauja Medikų sąjūdžio vicepirmininkė Živilė Gudlevičienė, VDU profesorė, mobingo ekspertė Jolita Vveinhardt, portalo psichika.eu įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas, profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, advokatas Karolis Rugys.

[\/]

2019-11-08
Šiandien Seime vyko Audito komiteto ir Valstybės Kontrolės surengta konferencija „Kova su šešėliu - ar taikomos priemonės pasieks tikslą?“. Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad šešėlis valstybėje yra problema, nes dėl jo trūksta išteklių bendroms problemoms spręsti, viešosioms paslaugoms finansuoti, o be to jis iškraipo konkurencijos sąlygas: „dėl šešėlio kažkas turi konkuruoti vilkdamas sunkesnius pavalus, nei tas, kas leidžia sau naudoti įvairias mokesčių išvengimo ar apėjimo priemones.“Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konferencijoje citavo H.K. Anderseno kūrinį „Šešėlis“: „Aš nuo vaikystės vaikštinėjau jūsų pėdom, kai tik davėte man ženklą, kad galiu pats vienas ką nuveikti, tuojau tuo ir pasinaudojau.“A.Dulkys atpasakojo visą žymaus danų rašytojo kūrinio siužetą: „Tai pasakojimas apie žmogų, nuo kurio atsiskyrė jo šešėlis. Šešėlis ėmė pats tvarkytis, lobti, užėmė, beje, labai aukštus postus. Po to sugrįžo iš tų aukštų postų, pažemino savo šeimininką. Istorija tuo ir baigiasi, kad šešėlis už-valdė šeimininką, o šeimininko laukė liūdnas galas.“Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Živilės Simonaitytės, pagal „Sprinter“ tyrimus ir Europos Komisijos skaičiavimus, Lietuvoje šešėlinė ekonomika yra maždaug trečdaliu didesnė negu Europos Sąjungos vidurkis – pernai ji sudarė maždaug 24 proc. BVP. „Paskutiniais skaičiavimais, 2017 metais dėl PVM atotrūkio į biudžetą nesurinkta 1,1 mlrd. eurų pajamų, kurias galėtume panaudoti įvairiems tikslams“, – konferencijoje sakė Ž.Simonaitytė. Valstybės auditorės teigimu, 2018 metais, palyginti su 2017 metais, šešėlis Lietuvoje sumažėjo 1,5 proc.Laidoje dalyvauja Seimo Audito komiteto pirmininkės pavaduotojas Naglis Puteikis, Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, portalo 15min.lt Verslo skyriaus redaktorius Marius Jokūbaitis.

[\/]

2019-11-07
Seime šiandien pristatomos naujos „valstiečių“ pataisos dėl taršių automobilių mokesčio – jis būtų mokamas tik pirmą kartą Lietuvoje registruojant mašiną. Keičiantis jau įregistruoto automobilio savininkui, mokestis nebūtų imamas.Vyriausybė praėjusį mėnesį pritarė naujam automobilių taršos mokesčiui. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tada sakė, kad taip siekiama pakeisti šalies transporto parko struktūrą, raginant žmones įsigyti mažiau taršius automobilius.Anot jo, jei Seimas nepriimtų taršos mokesčio, kitas žingsnis būtų visuotinis automobilių mokestis. Pasak ministro, automobilių neapmokestinimas lėmė tai, kad šalies mašinų parkas yra senas. Seimas vyriausybės pateiktą automobilių taršos mokesčio projektą atmetė ir kelių balsų persvara atidavė projektą tobulinti Aplinkos ministerijai.Seimo opozicija šįryt neleido „valstiečiams“ pateikti siūlymo dėl naujo automobilių taršos mokesčio. Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma paprašė pertraukos iki kito posėdžio.Laidoje dalyvauja mokesčio iniciatorė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, portalo 15min.lt rubrikų GAZAS / MOKSLAS.IT redaktorius Žilvinas Pekarskas, aplinkosaugininkas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, vienas Konstitucijos kūrėjų, prof. Vytautas Sinkevičius.

[\/]

2019-11-06
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienio vakarą patvirtino, kad buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą vyksta šiuo metu, tačiau atsisakė komentuoti, kada tiksliai ji bus pargabenta.Lietuvos prokurorai siekė N. Venckienės grąžinimo, kad jai galėtų būti pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai nevykdymo, tvirkinimo, neteisėto informacijos rinkimo, piktnaudžiavimo vaiko atstovo teisėmis ir kitų nusikaltimų.Pati N. Venckienė tvirtina, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir su ja siekiama susidoroti.Laidoje diskutuoja dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Vytautas Bruveris, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, fotomenininkas Juozas Valiušaitis, advokatas, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, Seimo narys Naglis Puteikis. 

[\/]

2019-11-05
Gotikinės Zapyškio bažnytėlės pasaka baigiasi šalia jos išdrėbus 3 tūkst. kv. m betono blyną. Tai yra europinių fondų projektas – daugiau kaip 627 tūkst. eurų vertės. Kodėl jautrios erdvės iki šiol grubiai įbetonuojamos? Ar kultūros paveldo srityje neužteko daugybės karčių pavyzdžių – nuo Palangos istorinės dalies suniokojimo iki betoninių Valdovų rūmų iškilimo? Galbūt verta kalbėti apie projektuotojų priklausomybę nuo betono?Diskutuoja architektai Audrys Karalius ir Edmundas Benetis, kultūrologai Almantas Samalavičius ir Arūnas Gelūnas, paveldosaugos veteranė Gražina Drėmaitė, Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas.

[\/]

2019-11-04
Atsakomybę už sprendimą dėl galimų gaisro Alytuje padarinių iš prekybos atšaukti užterštą pieną ir jo produktus turėtų prisiimti Maisto ir veterinarijos tarnyba, teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius.„Turbūt reikėtų ir jiems atsakomybę prisiimt, kad be tyrimų, be vertinimo 300 tonų (beveik 400 – BNS) produkcijos išimta, bet, svarbiausia, išgąsdinti (žmonės – BNS), nes priėjęs prie pieno produktų lentynos jau susimąstai“, – Žinių radijui pirmadienį sakė R. Varkulevičius.Po gaisro atlikus tyrimus ir surinkus pieno perdirbimo įmonių duomenis, iš prekybos atšaukta 382 tonos „Rokiškio sūrio“, „Rokiškio pieno“, „Varėnos pienelio“, „Rivonos“ ir „Marijampolės pieno konservų“ pieno produktų.Maisto ir veterinarijos tarnyba 29 ūkiams uždraudė tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį savo reikmės, prekiauti juo tiesiogiai, turgavietėse ir kitose prekybos vietose.Laidoje diskutuoja VMVT veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Audronė Mikalauskienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, DELFI Agro redaktorius Arūnas Milašius. Lietuvos Žaliojo alijanso pirmininko pavaduotojas dr. Justinas Rimas ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

[\/]

2019-10-31
Viena iš dažniausių sunkiai utilizuojamų atliekų – padangos.Padangos yra pavojinga gamtai medžiaga, jų atsikratyti nei servisams, nei gyventojams yra sunku. Po nelaimės Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, kilo susirūpinimas ką daryti su vis besikaupiančiomis padangų atliekomis.Pavyzdžiui, Zarasų miesto pašonėje padangos kaupiamos net ir už perdirbimo gamyklos teritorijos ribų.Nebetinkamų eksploatuoti automobilių padangų kiekis per pastaruosius metus sudaro 20 000 tonų.Yra ir inovatyvių sprendimų kaip galima panaudoti senas padangas, pavyzdžiui, Estijos valstybinė energetikos bendrovė padangas naudoja kaip kurą energijai gaminti. Kaip dar galime panaudoti senas padangas, kad atliekų liktų kuo mažiau?Pašnekovai – Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr.specialistas Audrius Naktinis, Zarasų rajono administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Rita Zdanevičienė, autoservisų vadovas, autoservisų asociacijos viceprezidentas Gediminas Kriaučiūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas, Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas, Padangų perdirbimo gamyklos „Akmenės cementas” atstovas Richardas Sudaris, VGTU magistrantas, kūręs batus iš padangų Vilius Benetis.

[\/]

2019-10-30
Aplinkos ministerija kaltinama sudarant sąlygas pirkti lietuvišką medieną pigiau tik dideliems medienos perdirbėjams, o dėl šimtamečių girių likimo toliau nerimsta ir aplinkosaugininkai, praėjusį penktadienį surengę menines eitynes „Girios ateina į Vilnių“.Ar Seimas ir Vyriausybė įsivardija, kam atstovauja – gamtosaugininkams ar stambiems žaidėjams? Kodėl nuo Labanoro kirtimų judėjimo taisomas Miškų įstatymas mėtomas iš kabineto į kabinetą lyg karšta bulvė?Diskutuoja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus Kupstaitis, Medienos prekybos asociacijos valdybos pirmininkė Dalia Baužienė, „Transparency International“ projektų koordinatorė Ieva Kimontaitė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas, gamtininkas ir aktyvistas Andrejus Gaidamavičius ir Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

[\/]

2019-10-29
Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas stebisi, kodėl nedidinami nuo 60 iki 70 eurų vaiko pinigai, kaip yra susitarę koalicijos partneriai. Anot jo, socialinę atskirtį labiausiai mažina vaiko pinigai.Vaiko pinigus Vyriausybės siūloma didinti nuo 50 iki 60 eurų, o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 70 iki 100 eurų.Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, šiemet visos vaikus auginančios šeimos kreipėsi dėl vaiko pinigų. Tokią išmoką gauna apie 508,6 tūkst. vaikų.Laidoje dalyvauja Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, VU profesorius Boguslavas Gruževskis, SADM viceministras Eitvydas Bingelis, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė, Seimo narys Simonas Gentvilas, Nacionalinės šeimų tėvų asociacijos projektų vadovas Mažvydas Alekna, daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė.

[\/]

2019-10-28
Lietuvoje statistiškai nusižudo beveik du asmenys per dieną, tačiau kai kurie atvejai, iššaukę itin skaudžias visuomenes reakcijas, tampa nacionaline naujiena. Praėjusią savaitę nusižudęs jaunas gydytojas, dviejų vaikų tėvas, paskatino gydytojus atsiverti apie sunkias jų darbo sąlygas. Bet juk darbo sąlygos nebūna (vienintelė) savižudybės priežastis.Kokias problemas iškelia rezonansinės savižudybės? Ar kalbėjimas apie savižudybes vyksta korektiškai ir pagal psichologų rekomendacijas? Ko dar trūksta iki savižudybių prevencijos modelio įgyvendinimo Lietuvoje?Diskutuoja Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotoja Jurgita Sejonienė, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai Robertas Šarknickas ir Mykolas Majauskas, Psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap, aktorius Andrius Bialobžeskis.   Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais: Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII visą parą Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII 11:00 - 21:00 Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. 8 800 77277 II-VI 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linijaBudi profesionalai, savanoriai konsultantai 8 800 66366 I-VII visą parą Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai 116 123 I-VII visą parą Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.

[\/]

2019-10-25
Kelios švietimo profsąjungos vėl prabilo apie streiko skelbimą.Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga kaltina Vyriausybę nenumačius 2020 m. biudžete anksčiau sutartų beveik 118 mln. eurų mokytojų algoms didinti. Vyriausybės atstovai atkerta, kad šis susitarimas nėra patvirtintas Ministrų kabineto.Laidoje diskutuoja Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, BNS Lietuvos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis.

[\/]

2019-10-24
Dėl oro taršos po gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje į medikus kreipėsi aštuoni žmonės, pranešė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Šiandien Seimo sveikatos reikalų komitetas surengė posėdį aptarti gaisro poveikį žmonių sveikatai.PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas informavo, kad į medikus dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi keturi ugniagesiai. Trims iš jų diagnozuotas pervargimas, vienam – išduotas nedarbingumas iki pirmadienio.Laidoje dalyvauja DELFI žurnalistė Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Seimo narys Darius Kaminskas, PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, Nacionalinio sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, MRU lektorė Renata Baniulienė, komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas.

[\/]

2019-10-23
Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 metų įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai. Projekto autoriai skaičiuoja, kad šis mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 31,9 mln. eurų per metus.Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė portalui DELFI teigė, kad Lenkijoje vis dar yra svarstymų dėl šio mokesčio. Taip pat, ji tikina, kad didesni mokesčiai gali padidinti parduodamų produktų kainas.Laidoje dalyvauja Lietuvos profsąjungų konfederacijos ekspertas, ekonomistas Vaidas Navickas,  prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Luminor banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

[\/]

2019-10-22
Padangų sandėlio gaisras Alytuje – ne tik ekologinė nelaimė, bet ir netikėtas socialinis indikatorius. Kodėl miesto vadovas Nerijus Cesiulis pagalbą buvo priverstas gūglinti? Kodėl užterštoje teritorijoje likę žmonės net raginami nepriėmė pagalbos?Ką apie mūsų visuomenę byloja toks testas – nelaimė, kuriai reikia sutelkti kuo daugiau pajėgų, tačiau ji kažkodėl užstringa? Ar gali būti, kad esame taip susirūpinę savo asmenine gerove, kad nebežinome, kaip reaguoti į krizę bendruomenėje? Ir kaip įmanoma tokiame kontekste kurti prezidento Gitano Nausėdos deklaruojamą gerovės valstybę, jeigu sunkiais bendrais klausimais piliečius sukausto socialinis paralyžius?Diskutuoja Alytaus meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis, Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, psichologijos profesorė Danutė Gailienė, kultūrologas Darius Kuolys, filosofas Viktoras Bachmetjevas. 

[\/]

2019-10-21
Alytaus gaisras – viena didžiausių ekologinių nelaimių, žala gali siekti daugiau nei 5 mln. eurų, sako Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius pirmadienį ryte tvirtino, kad milžiniškas gaisras Alytuje jau yra lokalizuotas ir atvirų gaisro židinių nebėra, nors padangos dar gali smilkti kurį laiką. Dėl gaisro sukeliamos taršos Alytuje pirmadienį koreguotas ugdymo procesas, uždrausta dirbti Pramonės rajone esančioms įmonėms, taip pat uždrausta lauko prekyba, taip pat savo namus paliko dalis šalia Alytaus esančių gyvenviečių gyventojų.Laidoje dalyvauja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, žurnalistė Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė, Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos vadovas Martynas Matulevičius, aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Miklusėnų seniūnas Kęstutis Tumynas, ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas Saulius Džiautas.

[\/]

2019-10-18
Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje uždavė klausimą: kaip įmanoma prisižaisti iki tokios didelės ekologinės nelaimės? Lietuvoje įmonės ir gyventojai turi vadovautis daugybe priešgaisrinių ir kitokių projektinių reikalavimų, tačiau ar visi prisiima atsakomybę už pavojingus objektus, medžiagas ir veiksmus? Kodėl tokios nelaimės įvyksta ir ar jos apskritai išvengiamos?Diskutuoja apžvalgininkas Ričardas Savukynas, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė, atliekų tvarkymo įmonės „Ekobazė“ Aplinkos apsaugos konsultantas Tomas Kasperovičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, Seimo Aplinkos apsaugo komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

[\/]

2019-10-17
Vyriausybė vakar pritarė 2020 metų valstybės biudžeto projektui. Planuojama, kad jo pajamos didės 9 proc. (956 mln. eurų) iki 11,545 mlrd. eurų, išlaidos – 8 proc. (940 mln. eurų) iki 12,646 mlrd. eurų.Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, naujasis biudžetas yra socialiai orientuotas – didžiausia jo išlaidų dalis teks socialinei apsaugai. Tačiau pagrindiniai valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija paskelbtame biudžeto projekte pasigedo koalicijos sutartų punktų dėl vaiko pinigų.„Mūsų frakcija negali aklai pritarti visiems Vyriausybėms paruoštiems pasiūlymams dėl 2020 metų biudžeto. Yra koalicinė sutartis, kurioje buvo aptarti tam tikri punktai, jie biudžeto projekte neatsispindi – tai pagrindinis minusas“, – frakcijos pranešime cituojamas „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.Kai kurie ekonomistai biudžeto projekte įžvelgia riziką, kad biudžeto deficitas gali būti didesnis nei prognozuojama, nes vyriausybė neatsižvelgė į augančias problemas eksporto rinkose.Kartu su 2020 m. biudžeto projektu Vyriausybė siūlo ir nemažai mokesčių įstatymų pakeitimų. Finansų ministerija prognozuoja, kad pakeitus mokesčių įstatymus bus surinkta apie 300 mln. eur. pajamų.Laidoje dalyvauja finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas, UAB SME Finance patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas, naujienų agentūros BNS Verslo redaktorės pavaduotojas Šarūnas Sabaitis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas ir narys Mykolas Majauskas.

[\/]

2019-10-16
Vakar buvo surengtas neeilinis Seimo valdybos posėdis, kuriame nuspręsta šaukti neeilinį Seimo posėdį dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio likimo poste. Pradžioje neeilinio posėdžio valdantieji dar dalyvavo jame, tačiau neilgai trukus, didžioji dalis paliko posėdį. Seimo salėje liko du valstiečių ir žaliųjų atstovai. Po pasisakymų, įvyko balsavimas. Jame dalyvavo 11 opozicijos atstovų. 7 balsavo už tai, kad Pranckietis liktų poste, 3 - kad neliktų ir 1 biuletenis rastas negaliojantis. Taip pat valdantieji paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, kad ši išsiaškintų ar posėdis buvo teisėtas. Motyvas – valdybos posėdis vyko Seimo plenarinio posėdžio metu ir Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius jame negalėjo dalyvauti.Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis Pranckietį trauktis iš Seimo pirmininko pareigų paragino po to, kai partijos pasirašė naują koalicijos sutartį. Pagal ją, Seimo vadovo postas pažadėtas „socialdarbiečiams“.Pašnekovai: Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo narys, buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, Seimo narė, „valstietė" likusi posėdyje Virginija Vingrienė, KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, VDU profesorius Mindaugas Jurkynas.

[\/]

2019-10-15
Šį šeštadienį sukanka 100 dienų Prezidento Gitano Nausėdos darbui.„Prezidentas yra aktyvus vidaus politikoje ir liks aktyvus iki kadencijos pabaigos“, – sako Gitanas Nausėda. Šalies vadovas sakė, kad jam kartais yra gėda dėl to, kokias socialines garantijas Lietuvos valstybė suteikia senjorams ir džiaugėsi, kad šiandien visi kalba apie jo kuriamą gerovės valstybę.Tad kas yra gerovės valstybė ir kaip ją mums pasiekti?Laidoje dalyvauja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, VU ekonomistas Justas Mundeikis, LPK viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

[\/]

2019-10-14
Aplinkos ministerijos pristatytas automobilių taršos mokesčio projektas kaitina aistras. Peticija, kurioje ragina neįvesti tokio mokesčio jau surinko beveik 60 tūkstančių piliečių parašų.Gyventojai, senesnį automobilį keičiantys į mažiau taršų, nuo lapkričio pradžios galės prašyti 1 tūkst. eurų kompensacijos.Prašyti kompensacijos gali tik fiziniai asmenys, mažiausiai 12 pastarųjų mėnesių naudojantys labiau taršų automobilį ir atiduodantys jį sunaikinti.Laidoje diskutuoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Seimo Aplinkos komiteto narys Linas Balsys, Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Egidijus Rimkus.

[\/]

2019-10-11
Vienas įtakingiausių leidinių pasaulyje „The Guardian“ skelbia milžiniško masto tyrimą apie planetos teršėjus. Pagal pusmetį didžiulės komandos rinktus ir apdorotus duomenis, 20 bendrovių atsakingos už daugiau kaip trečdalį šiltnamio dujų teršalų. Maža to, dauguma didžiųjų bendrovių kaip „Chevron“, „Exxon“, „BP“,„Shell“, „Gazprom“ ir ateityje ketina didinti iškastinio kuro gavybos apimtis, taip dar labiau teršdamos atmosferą, nors pasaulio šalys yra susitarusios priešingai – stabdyti anglies dioksido kiekio augimą.Leidinio tyrimuose atskleidžiamas ir kai kurių automobilių gamintojų dviveidiškumas.Diskutuoja tyrimų žurnalistė Birutė Davidonytė, aplinkosaugininkas ir politikas Kęstutis Navickas, buvęs autoverslininkų asociacijos ilgametis prezidentas Stasys Brundza, ryšių su visuomene profesionalas, Lietuvoje atstovavęs ir „Chevron“ interesams, Linas Kontrimas, aplinkosaugininkė Justina Anglickytė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

[\/]

2019-10-10
Turkija pradėjo puolimą Sirijoje. Šis Turkijos sprendimas kelia nerimą tarptautinei bendruomenei dėl galimo rimtesnio konflikto regione, nors oficialiai to nevadina karu. Turkijos pajėgoms bombarduojant Sirijos šiaurinius pasienio rajonus iš jų pabėgo tūkstančiai civilių, žuvo dar keliolika.Vakar iš anksto neskelbtame susitikime Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Seimo valdybai pristatė galimą karių siuntimą į Siriją. Tai BNS patvirtino keli apie susitikimą informuoti šaltiniai.Tiek ministras, tiek Seimo nariai BNS atsisakė komentuoti, kokios misijos aptartos, bet trys apie susitikimą informuoti šaltiniai patvirtino, kad kalbėta ir apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Siriją.Pašnekovai: Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, turkologas Šarūnas Rinkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, arabistas Egdūnas Račius, MRU Tarptautinės teisės profesorius Justinas Žilinskas, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.

[\/]

2019-10-08
Finansų ministerija siūlo kitąmet didinti stipraus alkoholio, tabako ir degalų akcizus, plėsti būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto NT apmokestinimą. Tikimasi, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidins 61,5 mln. eurų.„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nekomentuoja naujausių Finansų ministerijos siūlymų dėl mokesčių pakeitimų, bet žada, kad sprendimai bus „geriausi žmonėms“.Laidoje dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, finansų ministras Vilius Šapoka, korporacijos „Matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis.

[\/]

2019-10-09
Finansų ministerija siūlo panaikinti verslo liudijimus auklėms, autoremontininkams ir būstų statybos darbuotojams. Šioms veikloms teks registruotis individualią veiklą ir deklaruoti visas pajamas, o ne mokėti fiksuotą verslo liudijimo mokestį. Nuomojantys nekilnojamąjį turtą, verslo liudijimą turės įsigyti kiekvienam objektui. Pagal dabartinę situaciją, anot finansų ministro, pakanka vieno verslo liudijimo ir galima nuomoti kad ir 10 butų.Dalis ekspertų sako, kad tai didins šešėlį ir nepagerins mokesčių surinkimo. Kiti teigia, kad skatins sąžiningesnę konkurenciją ir skaidrins rinką.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris Kęstutis Lisauskas, LSA prezidetas Dalius Gedvilas, automobilių serviso vadovas Marius Žemaitaitis.

[\/]

2019-10-08
Finansų ministerija siūlo kitąmet didinti stipraus alkoholio, tabako ir degalų akcizus, plėsti būsto ir kito gyventojų nekilnojamojo turto NT apmokestinimą. Tikimasi, kad tai valstybės biudžeto pajamas padidins 61,5 mln. eurų.„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nekomentuoja naujausių Finansų ministerijos siūlymų dėl mokesčių pakeitimų, bet žada, kad sprendimai bus „geriausi žmonėms“.Laidoje dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, finansų ministras Vilius Šapoka, korporacijos „Matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis.

[\/]

2019-10-07
Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad Seimo narių rinkimas vienmandatėse apygardose sunkiai dera su Konstitucijos logika, nes parlamentarai turi atstovauti ne vienai bendruomenei, o visai tautai.„Kitaip tariant, kone pusė Seimo narių susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo“, – teigia jis.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė abejoja ar likus metams iki Seimo rinkimų reikia keisti mišrią rinkimų sistemą, kai 71 Seimo narys išrenkamas vienmandatėse apygardose, o 70 pagal partijų sąrašus.Laidoje dalyvauja VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius, Seimo narys Algirdas Sysas, Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, Seimo narė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo narys Naglis Puteikis.

[\/]

2019-10-04
Mokytojai ugdo ne „žinių dėžutes", o patriotus ir asmenybes, sveikindamas ir lygindamas mokytojo darbą su lėktuvo piloto darbu vakar sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.Prezidentūra sako, kad problemos dėl švietimo darbuotojų darbo sąlygų sprendžiamos per ilgai ir ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją pagreitinti šį procesą.Pagalbos sprendžiant etatinio darbo apmokėjimo problemas į prezidentą kreipėsi Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Anot pernai streiką rengusios profesinės sąjungos, po šios protesto akcijos pakoregavus modelį problemos tik pagilėjo – norint tinkamai atlikti darbą pamokose, ilgiau nei anksčiau tenka dirbti po darbo.Laidoje dalyvauja 2019 metų M. Lukšienės premijos laureatas, Raseinių Šaltinio progimnazijos istorijos mokytojas Arnas Zmitra, inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja iš Akmenės gimnazijos Laima Zdanavičienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Švietimo ateities forumo vadovė, VU profesorė Vilija Targamadzė.

[\/]

2019-10-03
Vienkartinis automobilių taršos mokestis jį susiejant su išmetamu anglies dvideginio kiekiu jau ruošiamas įgyvendinti. Taršiomis mašinomis įvardijamos tos, kurių benzininiai a) dujų variklio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelininio variklio CO2 išmetimai viršija 115 g/km. Pagal išmetimus nustatomas dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų.Koks šio mokesčio tikslas: pakeisti automobilių naudotojų įpročius, tausoti atmosferą, įgyvendinti įsipareigojimus ES ar surinkti daugiau įplaukų į biudžetą?Diskutuoja Aplinkos ministerijos tarnautojas Aidas Juozapaitis, Seimo Aplinkos komiteto nariai Simonas Gentvilas ir Linas Balsys, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Delfi Auto“ redaktorė Dina Sergijenko, „BRC autocentro“ pirkimų vadybininkas Paulius Klemka.

[\/]

2019-10-02
2001 skelbėme karą keliuose, kuris leido per keliolika metų ženkliai sumažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių. Tačiau šiandien panašu, kad tendencija sustojo. Lyginant 2018 metų ir šių metų mėnesius sužeistųjų ir avarijų skaičius auga, tuo tarpu žuvusių skaičius išlieka beveik toks pats.Prieš keletą dienų policija pristatė naujus greičio matuoklius, kurie yra mobilūs, jų įsigyta 37. Lietuvos keliuose jie pradės veikti jau šiais metais. Baudos bus suformuojamos automatiškai ir pasieks vairuotojus per 20 minučių.Estijos policija testuoja bandomąjį projektą: pirmą kartą viršijus greitį galima rinktis arba mokėti baudą arba stovėti šalikelėje, rašo LRT. Viršijus mažiau negu 20 km, stovėti reikia iki 45 min., nuo 20 iki 40 km – iki valandos.Laidoje dalyvauja neurorinkodaros ir elgesio mokslo specialistė, dirbusi su viešosios politikos laboratorija „Kurk Lietuvai“ programoje dr. Dalia Bagdžiūnaitė, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis.

[\/]

2019-10-01
Lietuvoje gaudžiant sirenoms prasidėjo civilinės saugos pratybos, kuriomis ruošiamasi reaguoti į galimą branduolinę nelaimę Astravo atominėje elektrinėje Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos.Per nacionalinį radiją ir televiziją gyventojai išgirdo patarimus, ką daryti įvykus branduolinei ar radiologinei nelaimei.„Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai (...) kuo greičiau eikite į artimiausią pastatą, kurio langai ir sienos nėra pažeisti. Uždarykite duris ir langus, užsandarinkite vėdinimo angas ir dūmtraukius, saugiausia likti pastato centre ar rūsyje. Klausykite per radiją, televizijas skelbiamas informacijas ir rekomendacijas, kaip elgtis“, – sakė pranešėja.Laidoje dalyvauja PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Seimo energetikos komisijos narys Dainius Kreivys, Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis, Švenčionių raj. Savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, VU TSPMI dėstytojas Romas Švedas. 

[\/]

2019-09-30
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.Valdančiųjų svarstomas šalies bankų aktyvų apmokestinimas reikštų naują mokestį visiems Lietuvos žmonėms ir paskatintų bankų atsitraukimą iš šalies, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.Seimo opozicija tokį pasiūlymą vadina žala valstybei, o pirmiausia tiems, kurie bankuose laiko indėlius ir turi paskolas.Laidoje dalyvauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Asociacijos „už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys, VU ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, MRU docentas Virgis Valentinavičius.

[\/]

2019-09-27
Vakar mirė Jacquesas Chiracas. Jo frazę, adresuotą Lietuvai, mes atsiminsime dar ilgai: 2003 m. Prancūzijos prezidentas tarė, kad mes praleidome progą patylėti.Jis tai pasakė po Vilniaus dešimtuko šalių pareiškimo, kuriuo Lietuva ir kitos tuomet į Europos Sąjungą pretendavusios šalys parėmė JAV invaziją į Iraką.Po 16 metų, kai Lietuva tapusi visaverte ES narė, ar ne per dažnai nutylime svarbiais tarptautinės politikos klausimais? Kuriais klausimais Lietuva galėtų pasisakyti dar garsiau: sovietų nusikaltimų, Kinijos agresijos prieš mažas valstybės, Rusijos grėsmės, klimato kaitos? Ar užtenka Lietuvai save pozicionuoti kaip Putino režimo kritikę? Ar apskritai Lietuva turi savo geopolitinį identitetą?Diskutuoja Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, europarlamentaras, liberalas Petras Auštrevičius, buvęs politikas, apžvalgininkas Alvydas Medalinskas, Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė, istorikas, politologas prof. Šarūnas Liekis, filosofas prof. Gintautas Mažeikis. 

[\/]

2019-09-26
Iš įvairių Lietuvos regionų į Vilnių atvykę socialiniai darbuotojai prie Vyriausybės šiandien susirinko į protestą dėl nesaugių darbo sąlygų ir mažų algų. Socialiniai darbuotojai tvirtina, kad dauguma jų „į rankas“ tegauna 620 eurų, jie skundžiasi nesaugiomis darbo sąlygomis, chaotiška kvalifikacijos kėlimo sistema, naujų jaunų darbuotojų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu. Protesto mitinge paskelbti reikalavimai teisės aktais įtvirtinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugių darbo sąlygų ir profesinės rizikos valdymo aprašą, taip pat suformuoti aiškią ir nuoseklią socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo sistemą ir sukurti struktūrą turinčią socialinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.Į protestą išklausyti socialinių darbuotojų atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė BNS teigė, kad dėl nesaugių darbo sąlygų ketinama kalbėtis su savivaldybėmis.„Turėsime rimtas diskusijas su savivaldybių administracijomis, nes darbdavys atsako“, – sakė viceministrė. Anot V. Augienės, galimybės mokyti „orią“ algą socialiniams darbuotojams yra, tačiau ji mano, kad tai priklauso nuo darbdavio požiūrio ir prioritetų.

[\/]

2019-09-25
JAV Atstovų rūmų lyderė demokratė Nancy Pelosi paskelbė, kad pradedamas oficialus apkaltos tyrimas dėl Donaldo Trumpo veiksmų. Anot Pelosi, JAV prezidentas sulaužė priesaiką, siūlydamas pagalbą karinių neramumų krečiamai Ukrainai, mainais į informaciją, galinčią pakenkti JAV prezidento posto siekiančiam demokratui Joe Bidenui, kurio sūnus Ukrainoje turėjo verslo reikalų.Tokį spaudimą, anot Pelosi, patyrė naujai išrinktas Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis, kuomet lyderiai kalbėjo telefonu liepos 25 dieną. Laidoje dalyvauja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, viešųjų ryšių bendrovės vadovas, ilgus metus gyvenęs JAV, Arūnas Pemkus, politologas Alvydas Medalinskas.

[\/]

2019-09-24
Klimato kaita šią savaitę iššaukia ne tik protestus didžiuosiuose pasaulio miestuose, bet ir užima svarbią vietą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Prezidentas Gitanas Nausėda, sakydamas kalbą JT klimato kaitos viršūnių susitikime, siūlė mažinti iškastinio kuro naudojimą.Tarptautinės žiniasklaidos dėmesį prikaustė ir šešiolikmetės švedės Gretos Thunberg JT išsakyta kalba, kurioje ji klausė pasaulio lyderių kaip jie drįsta taip atsainiai žiūrėti į klimato kaitą. Juk JAV prezidentas Donaldas Trumpas netiki, kad globalus atšilimas iš tiesų vyksta.Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, „Fridays for future Vilnius” organizatorė Julija Bakševičiūtė, ministro pirmininko patarėjas klimato kaitos ir susisiekimo klausimais Giedrius Surplys, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos pramonininkų prezidentas Robertas Dargis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

[\/]

2019-09-23
Rinkimai į tris atsilaisvinusias Seimo narių vietas žinomiems kandidatams susiklostė netikėtai. Konservatorė Paulė Kuzmickaitė Žirmūnų apygardoje nugalėjo socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką. Ilgametė televizijos žurnalistė Rūta Janutienė Žiemgalos apygardoje rinkimus pralaimėjo socialdemokratui Liudui Jonaičiui. Buvęs R. Janutienės kolega, jau ne pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvaujantis žurnalistas Kristupas Krivickas, Gargždų apygardoje balsais nusileido konservatorei Rasai Petrauskienei.Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime iš viso balsavo 18,82 proc. rinkėjų.Laidoje dalyvauja LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, išrinktoji Seimo narė Paulė Kuzmickienė, VDU politologas, profesorius Algis Krupavičius, išrinktasis Seimo narys Liudas Jonaitis, žurnalistė Rūta Janutienė, išrinktoji Seimo narė Rasa Petrauskienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.  

[\/]

2019-09-20
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusiskuto plaukus ir ragino solidarizuotis su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris šiuo metu kovoja su onkologine liga.Konservatorius Kęstutis Masiulis pareiškė, kad taip A. Veryga tik darosi reklamą ir renkasi sau politinius taškus.Kaip Jūs vertintumėte A. Verygos poelgį ir kokia reali pagalba šiandien susidūrus su vėžiu?Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo narys Kęstutis Masiulis, POLA vadovas Šarūnas Narbutas, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, Nacionalinio vėžio instituto gydytoja psichiatrė psichoonkologė Giedrė Bulotienė.

[\/]

2019-09-19
Lietuvos vaikai jau nebemoka net pasisveikinti. Tai pastebi švietimo įstaigų padėtį tiriančio žurnalo „Reitingai“ vadovas Gintaras Sarafinas.„Panašu, kad didelė dalis tėvelių yra užmiršę savo pareigas. Jie labai entuziastingai žarsto reikalavimus mokytojams, mokyklų vadovams, o patys į savo pareigas ir atsakomybes žiūri pro pirštus“, – konstatuoja redaktorius.Ar tikrai tėvai tiek užsiėmę darbais ir reikalais, kad nebėra kada išmokyti net pasakyti „laba diena“, „ačiū“, „viso gero“? Kaip su papildomomis įtampomis ir atsakomybėmis tuomet susidoroja mokyklos? Ar Lietuvos ekonominė situacija vis dar tokia, kad pirmiausia rūpinantis pajamomis tiek ir telieka dėmesio elementariems žmogiškumo principams? 

[\/]

2019-09-18
Rusija ir Baltarusija numatė nuo 2021 m. suvienyti šalių ekonomikas – parengti bendrą muitų kodeksą, užsienio prekybos režimą, vieningą naftos, dujų ir elektros rinkos reguliavimą.Šalių premjerai Dmitrijus Medvedevas ir Siarhejus Rumas ekonomikos integracijos sutartį pasirašė rugsėjo pradžioje, Rusijos vyriausybė tai patvirtino, bet dokumentas dar nėra paskelbtas viešai.Rusijos leidinio „Kommersant“ žurnalistai atkreipia dėmesį į sutarties reikšmę – tai ekonominė integracija, kuri ne mažesnė nei Europos Sąjungos.Ar Rusija savo įtakos zoną plečia į vakarus? Ką tai reiškia Lietuvai?Laidoje dalyvauja VU TSPMI politologas Laurynas Jonavičius, BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Prezidento patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė-Liauškienė, LPK prezidentas Robertas Dargis, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.

[\/]

2019-09-17
Kauno miesto savivaldybės taryba pasiūlė Vyriausybei inicijuoti trylikos Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto teritorijos. Po tokių permainų Kaunas padidėtų tris kartus, kadangi teritorija, kurią ketinama prijungti yra dvigubai didesnė nei dabartinis miestas. Taip siekiama pritraukti daugiau lėšų į biudžetą iš miesto paslaugomis besinaudojančių gyventojų.Kauno rajono meras Valerijus Makūnas siūlymą kategoriškai atmeta ir vadina „viduramžiškais plėtros planais“.Laidoje dalyvauja Kauno miesto mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Jurgita Šiugždinienė, portalo "Kas vyksta Kaune" įkūrėjas Vaidas Pilkauskas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius.

[\/]

2019-09-16
Prieš dvi savaites pradėjo veikti nauja greitosios medicinos pagalbos pacientų gabenimo į gydymo įstaigas tvarka.Didžiųjų miestų dispečerinėse budėjimą pradėjo 20 naujų klasterinių greitosios pagalbos brigadų. Jų tikslas iš kolegų, dirbančių rajonuose, pusiaukelėje perimti infarktą, insultą ar daugybines traumas patyrusius pacientus ir nugabenti juos į didmiesčio ligoninę. Tačiau ar saugu pacientus perkėlinėti iš vieno greitosios automobilio į kitą greitkeliuose, kaip tai nutiko kelyje Vilnius – Ukmergė?Ar vadovaujantis nauja tvarka negaištamas gyvybiškai svarbus laikas ir nerizikuojama pacientų sveikata bei gyvybe? Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė, Kauno raj. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Nelita Gudžiūnaitė Bybartienė, Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos pirmininkas Nerijus Mikelionis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, Skubiosios medicinos gydytoja, Klasterinės brigados medikė Eglė Ragaišytė, VU profesorius, Santaros klinikų kardiologas, Skubios medicinos klinikos vadovas Pranas Šerpytis.

[\/]

2019-09-13
Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje vis mažiau vietos vyresniems žmonėms, o darbdaviai vertina jaunus, pasiryžusius dirbti, neskaičiuojant jėgų ir valandų. Darbo ieškantys skundžiasi, kad susiduria su diskriminacija dėl amžiaus.Ar tikrai taip yra? Ar mūsų visuomenėje žmonės vertinami pagal amžių? Kokios galimybės persikvalifikuoti ir pakeisti profesiją, jei tau virš 50?Laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė, VU profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, „CV-Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits.

[\/]

2019-09-12
Futbolo rungtynės tarp Lietuvos ir Portugalijos rinktinių eskalavo diskusijas apie stringantį nacionalinio stadiono projektą Šeškinėje. Tarptautinius standartus atitinkantį stadioną Vilniuje bandoma pastatyti jau daugiau nei 30 metų.Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis patvirtina – nacionalinio stadiono statybų sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“ tikimasi pasirašyti lapkritį. Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad nacionalinis stadionas stovės ne sostinėje, o Kaune ir jeigu už statybas Vilniuje būtų atsakinga Vyriausybė, stadionas jau stovėtų.Sostinės meras Remigijus Šimašius teigia, kad nacionalinis stadionas yra ne tik savivaldybės, bet ir Vyriausybės atsakomybė.Laidoje dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, Kauno vicemeras Andrius Palionis, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Saulius Mikoliūnas ir buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

[\/]

2019-09-11
Finansų ministerijos prognozė Lietuvai – ekonomikos augimas kitąmet lėtės ir bus trapesnis. 2020 m. ši institucija prognozuoja 2,2 proc. BVP augimą. 2019 paskutinio ketvirčio prognozė – 3.7 proc.Nors dažnas lietuvis skundžiasi, kad vos suduria galą su galu, gyventojų lūkesčiai ir darbo užmokesčio augimas muša rekordus, tačiau finansų ministras Vilius Šapoka ragina nusiimti rožinius akinius, neigiamų rizikų šiemet daugiau nei pernai.Kaip lėtėjanti ekonomika koreliuos su prezidento Gitano Nausėdos mokestiniais pasiūlymais padėti pensininkams? Kaip „Brexit” ir JAV bei Kinijos prekybos karai paveiks mūsų pinigines?Laidoje dalyvauja finansų viceministrė Miglė Tuskienė, ekonomistė, Laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė, profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas, VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir Seimo narys Dainius Kreivys.

[\/]

2019-09-10
Šiandien minima pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Lietuva pagal savižudybių skaičių pasaulyje yra antroji (lenkia tik Šri Lanka), o Europoje pagal šį rodiklį pirmauja. Nors Lietuvos savižudybių statistika nuo 1993 metų smarkiai mažėja, vis dėlto kasmet nusižudo apie 900 žmonių. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 32 savižudžiai, o tai maždaug tris kartus lenkia Europos Sąjungos vidurkį.4 iš 10 lietuvių tiki, kad žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi, tiek pat mano, kad asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai padėti nebegali, rodo „Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.Kaip galime pastebėti aplinkinių psichikos problemas ir išgyvenimus ir jiems padėti?Laidoje dalyvauja „Jaunimo linijos" komunikacijos vadovė Rita Stanelytė, Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas, psichologas, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis ir SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

[\/]

2019-09-09
Pasaulio krepšinio čempionatas Lietuvos rinktinei baigiasi. Liko tik simbolinėmis vadinamos šiandien vyksiančios rungtynės prieš Dominikos respubliką.Tačiau iki šių varžybų Lietuvos rinktinė praėjo sudėtingą kelią, kurio niūrią pabaigą iš dalies nulėmė ir teisėjų padarytos klaidos. FIBA atmetė Lietuvos rinktinės protestą dėl paskutinių sekundžių teisėjų klaidos mače su Prancūzija, tačiau skyrė sankcijas susitikime dirbusiems arbitrams.Krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis žada paskelbti apie savo atsistatydinimą iš pareigų.Laidoje dalyvauja krepšinio klubo „Juventus“ vyr. treneris Žydrūnas Urbonas, buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša, buvęs krepšininkas Rolandas Skaisgirys, TV3 sporto redaktorius Adomas Grinius ir krepšinio teisėjas Romualdas Brazauskas.

[\/]

2019-09-06
Nauja atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai vakar vėl pakabinta ant Vrublevskių bibliotekos sienos. Tik šįkart pakabinta ne valdininkų, o protestuoti prieš lentos nukabinimą susirinkusių piliečių iniciatyva, sostinės valdžia tam leidimo nedavė, o į savavališkus veiksmus policija nesikišo.Kaip vertinti naujos atminimo lentos užkabinimą? Kaip į tai reaguos Vilniaus valdžia ir žmonės, kuriuos Generolo Vėtros atminimas žeidžia?Laidoje dalyvauja XX a istorikas Algimantas Kasparavičius, VU profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius, Seimo narys Laurynas Kaščiūnas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius, žurnalistas Arkadijus Vinokuras, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

[\/]

2019-09-04
Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą vykusio balsavimo metu išreiškė valią svarstyti įstatymo projektą dėl „Brexit“ atidėjimo. Parlamento dauguma siekia išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos be susitarimo scenarijaus. Šis sprendimas buvo nepalankus Britanijos ministrui pirmininkui Borisui Džonsonui, kuris šalies išstojimo atidėjimą iš Europos Sąjungos laiko beprasmiu nuolaidžiavimu Briuseliui.Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės premjeras 5 savaitėms sustabdė šalies Parlamento darbą.Laidoje dalyvauja KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, lietuvių bendruomenės JK pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Londone gyvenantis lietuvis Vitalijus Audickas, Lietuvos verslo konfederacijos gen. direktorius Andrius Nikitinas ir Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.

[\/]

2019-09-05
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Prezidentas taip pat pasiūlė, kad mamadieniai ir tėvadieniai būtų skiriami ir vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams.Papildomų lėšų socialinei apsaugai jis siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.Premjeras Saulius Skvernelis sveikina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą surinkti papildomus 100 mln. eurų pensininkų ir neįgaliųjų skurdo mažinimui, tačiau teigia, kad nerealu visiškai atsisakyti lengvatos ūkininkų dyzelinui. Anot jo, Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą neapmokestinamąjį pajamų dydį didinti mažiau nei buvo numatyta.Finansų ministras komentuodamas siūlymus kvietė nusiimti rožinius akinius ir mažiau skatinti lūkesčius ir labiau galvoti apie besiniaukiantį ekonomikos dangų.Kiek šie prezidento G.Nausėdos pasiūlymai gali sumažinti pensininkų skurdą? Kaip į juos sureaguos Seimas ir interesų grupės?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Seimo Ekonomikos komiteto narys, konservatorius Jurgis Razma, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, VU profesorius, ekonomistas Raimondas Kuodis ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

[\/]

2019-09-04
Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą vykusio balsavimo metu išreiškė valią svarstyti įstatymo projektą dėl „Brexit“ atidėjimo. Parlamento dauguma siekia išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos be susitarimo scenarijaus. Šis sprendimas buvo nepalankus Britanijos ministrui pirmininkui Borisui Džonsonui, kuris šalies išstojimo atidėjimą iš Europos Sąjungos laiko beprasmiu nuolaidžiavimu Briuseliui.Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės premjeras 5 savaitėms sustabdė šalies Parlamento darbą.Laidoje dalyvauja KTU Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, lietuvių bendruomenės JK pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Londone gyvenantis lietuvis Vitalijus Audickas, Lietuvos verslo konfederacijos gen. direktorius Andrius Nikitinas ir Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.

[\/]

2019-09-03
Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvoje pradeda veikti šeimos kortelė, kuri suteiks įvairias nuolaidas ne tik tris ar daugiau vaikų auginančioms, bet ir neįgalų vaiką turinčioms šeimoms.Projektą inicijuoja socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prie jo prisijungia nevyriausybininkai, smulkus ir stambus verslas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad šios kortelės poveikis Lenkijoje prilygsta vaiko pinigams.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rasa Žemaitė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES vadovė Jurgita Pocienė, Seimo narys Algirdas Sysas, VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, „Maximos“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė ir dinozaurų parko „Dino“ įkūrėjas Andrius Aušra.

[\/]

2019-09-02
Prasidėjo nauji mokslo metai. Skambutis atgal į mokyklų suolus sukvietė mokinius, tačiau švietimo sistemoje vis dar apstu nežinomųjų ir visai neseniai streikavę mokytojai turi neatsakytų klausimų.Ar vis pristatomos naujos reformos bus įgyvendintos ir ar jos tikslingos? Ar mokytojams pakils atlyginimai? Ar jauni žmonės pasirinks mokytojo kelią? Juolab, mokytojams buvo pažadėta, kad jų profesija netrukus taps prestižine. Laidoje dalyvauja Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjero patarėja švietimui Unė Kaunaitė, Vytauto Didžiojo Universiteto – Švietimo akademijos profesorė Genutė Gedvilienė ir kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro deleguotas ekspertas Vidmantas Tutlys.

[\/]

2019-08-30
„Sodros“ surengtoje spaudos konferencijoje pristatytos antrojo metų ketvirčio naujausios darbo užmokesčio tendencijos. Anot specialistų, vidutinis šalies atlyginimas šiemet padidėjo 102 eurais, tad vidutiniškai uždirbantis lietuvis neatskaičius mokesčių uždirba 1252 eurus per mėnesį. Lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo 9 proc.Laidoje dalyvauja Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė.

[\/]

2019-08-29
Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad serga pirminės stadijos limfoma – kraujo sistemos vėžiu. Rugsėjį ir spalį jam bus taikomas imunoterapinis ir chemoterapinis gydymas, po kurio jis tikisi pasveikti.Prezidentas Gitanas Nausėda sudarė galimybę S. Skverneliui dėl sveikatos priežasčių esant poreikiui nebūti darbe iki spalio 4 dienos. Pagal šalies vadovo dekretą, ministrą pirmininką šiuo laikotarpiu pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tačiau S. Skvernelis teigia, kad darbą praleistų tik dėl medicininių procedūrų.„Tenkinant jūsų smalsumą“, – sakė premjeras prieš pradėdamas kalbėti apie savo ligą. Dėl tokio komentaro kilo diskusija – ar žurnalistai visgi neperlenkia lazdos, domėdamiesi viešų asmenų privačiu gyvenimu ir kur yra tokio domėjimosi ribos?Laidoje dalyvauja VU teisės profesorius Vytautas Mizaras, dienraščio „Lietuvos rytas" žurnalistas Tadas Ignatavičius, VDU politologas, profesorius Algis Krupavičius, „Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė Ingrida Kalinauskienė, POLA vadovas Šarūnas Narbutas ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

[\/]

2019-08-28
Kriptomilijonierius Paulius Aršauskas po staigaus triumfo patyrė žaibišką nuopuolį: kaip antradienį pranešė žiniasklaida, dalis jo verslo išparduodama varžytinėse, o pats yra įtariamasis dėl apgaulingos apskaitos ir nuslėptų turtų.Šitas atvejis yra išskirtinis ar rodo tendenciją greitai praturėti bet kokia kaina? Kiek savo kelio ieškantį jaunimą klaidina garsiai transliuojami tariamos sėkmės pavyzdžiai ir per įvairius kanalus kartojama sėkmės iliuzija? Kaip atskirti rimtus startuolius ir inovatorius nuo apsišaukėlių ir verteivų?Diskutuoja Vilniaus „Blockchain“ centro vadovas Justas Šireika, „Startup Space“ verslo vystymo specialistė Vaida Morkūnaitė, Vilniaus technologijų parko startuolių bendruomenės kuruotojas Gediminas Dilertas, verslininkas Vladas Lašas, komunikacijos žinovas Mindaugas Lapinskas, psichologijos profesorius Gediminas Navaitis.

[\/]

2019-08-27
Tęsiantis pilietiniams protestams Honkonge ir centrinei Kinijos valdžiai juos tramdant, tarptautinė bendruomenė laikosi atsargios politikos. Kiekvienas Vakarų šalių bandymas reaguoti sulaukia griežto Kinijos atsako. Ar Kinijai laikantis vienareikšmės kontrolės dar įmanoma diplomatinio manevro laisvė, ar laisvojo pasaulio valstybėms telieka susitaikyti stebint, kaip laisva ir turtinga visuomenė bando išvengti priklausomybės nuo galingos komunistinės valdžios? Galų gale, kokių dar svertų užsienio politikoje turi Lietuvos diplomatija? Diskutuoja Vilniaus universiteto Azijos ir tarptautinės politikos tyrėjas Konstantinas Andrijauskas, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorius, Tibeto laisvės aktyvistas Vytis Vidūnas, europarlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentaras Mantas Adomėnas.

[\/]

2019-08-26
Tik apie ketvirtadalis Lietuvos mokytojų dirba visu krūviu – turi pilną etatą. Kaip etatinio apmokėjimo problemą toliau sprendžia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Kaip mokyklos susitvarko paskirstydamos darbo užmokestį tarp specialistų? Ar apmokėjimo klausimas apskritai išsprendžiamas toliau traukiantis šalies mokykloms, gimstant mažiau vaikų? Galų gale, kurios mokyklos tėvams atrodo patikimesnės – kur mokytojai dėsto po vieną kitą valandą, ar dirba pilnu krūviu?Diskutuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, liberalas Gintaras Steponavičius, švietimietis Bronislovas Burgis, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė.

[\/]

2019-08-23
Šiandien minimos 30-osios Baltijos kelio metinės. 1989 m. rugpjūčio 23 d. trys Baltijos valstybės Lietuva, Latvija, Estija sustojo į 650 km ilgio „gyvą grandinę“. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos.Šiemet tai ypatinga proga, nes minimas jubiliejus. Per šį laiką užaugo nauja kartą, o prisiminimai apie Baltijos kelią vis dar gyvi ir perduodami. Kaip jūs prisimenate 1989 m. Baltijos kelią? Ką tą dieną veikėte, kaip sužinojote apie Baltijos kelią? Jei nedalyvavote, kokią nuomonę susidarote iš pasakojimų? Kiek mes šiuo įvykiu didžiuojamės? Kaip Lietuva per 30 metų paaugo, lyginant su kitomis posovietinėmis šalimis?Honkongo gyventojai šiandien taip pat stoja į „gyvą grandinę“, siekdami atkreipti pasaulio dėmesį ir parodyti Kinijai, kad jų laisvė yra jų teisė. Honkongo kelio iniciatoriai sako, kad juos įkvėpė Baltijos kelias, kuris yra demokratiško ir nesmurtinio visuomenės pasipriešinimo pavyzdys.Pašnekovai: XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, vienas pirmųjų Lietuvos verslininkų, Baltijos kelio atributikos kūrėjas Šarūnas Davainis, Baltijos kelio koordinatorius Arūnas Grumadas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, ekonomistas Žygimantas Mauricas, Japonijos tarptautinio universiteto lektorė, Kinijos politikos specialistė Vida Mačikėnaitė.

[\/]

2019-08-22
Prezidentas G. Nausėda sako, kad tikėtis ekonominėmis priemonėmis sustabdyti atominės elektrinės projektą yra naivu, o „traukinys yra toli nuvažiavęs“, bet pabrėžia, kad negalima skatinti, jo žodžiais, netvaraus ir nesaugaus projekto.Lietuva ne vienerius metus deda daug pastangų, kad iš Astrave statomos atominės elektrinės elektra nepatektų į mūsų šalį. Prieš savaitę Latvijos atstovai pareiškė, kad jų šalis gali pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, nors premjeras patikslino, kad sprendimas dar nepriimtas.Estijos atstovai teigia, kad nepirks tiesiogiai elektros pagamintos Astrave, bet neatmeta galimybės kad į šalį gali patekti ten pagaminta elektros energija.Laidoje dalyvauja prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, Seimo narys Dainius Kreivys, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ekspertas Romas Švedas, žurnalistas Arūnas Vaikutis.

[\/]

2019-08-21
Dėl gresiančių ES baudų ir augančių CO2 išmetimų nieko nedaryti jau nebegalime, sako Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kalbėdamas apie mokesčio automobiliams įvedimą. Vyriausybės atstovai kalba apie naujo taršos mokesčio įvedimą perkamiems automobiliams, kurie neatitiktų nustatytų taršos reikalavimų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia pradėti nuo prabangos mokesčio ir nerimauja, kad šis mokestis nepadidintų socialinės atskirties.Taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais metais papildytų 10-15 mln. eurų, vėliau ši suma galėtų siekti iki 100 mln. eurų, sako aplinkos ministras, šie pinigai galėtų būt skiriami nemokamo viešojo transporto įvedimui.Laidoje diskutuoja: VU ekonomistas, prof. Raimondas Kuodis, Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas, dr. Justinas Rimas, premjero patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas, SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė, Seimo narys Linas Balsys.

[\/]

2019-08-20
Seimas šią savaitę renkasi į neeilinę sesiją, kurioje bus sprendžiamas įgaliojimų atsinaujinusiai vyriausybei suteikimas, balsuojama dėl kandidato į Europos komisijos narius V. Sinkevičiaus, sprendžiama dėl apkaltos korupcija įtariamiems teisėjams ir kitų klausimų. Po Prezidento inauguracijos buvo pakeisti 3 ministrai.Opozicinės TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad vyriausybė pakeitus ministrus susilpnėjo.Laidoje dalyvauja Seimo narė Agnė Širinskienė, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, advokatas Petras Ragauskas, BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, kandidatas į EK narius Virginijus Sinkevičius ir LSPD pirmininkas Gintautas Paluckas.

[\/]

2019-08-19
Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą imigravo beveik 20 000 trečiųjų šalių piliečių, gavusių čia leidimą gyventi. Pernai per visus metus tokių buvo per 22 tūkstančius, skelbia atsakingi už migraciją. Jau ketvirtas mėnuo gyventojų skaičius Lietuvoje auga imigracijos ir grįžtančiųjų sąskaita, tokių, anot statistikos departamento, liepos mėnesį buvo net 5211. Ar gerai, kad imigrantų skaičius stipriai auga? Kokias tai turi socialines ir ekonomines pasekmes? Ar turėtume jiems atsiverti dar labiau?Laidos pašnekovai: Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Linavos generalinis direktorius Mečislovas Atroškevičius, migracijos ekspertas Dainius Paukštė, maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė, žurnalo IQ vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius, SADM viceministrė Eglė Radišauskienė.

[\/]

2019-08-16
Lietuva – tranzito šalis, bet savo keliais nebėra kuo didžiuotis. Nueinantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis po šalies kelių audito paskelbė: 59 proc. mobilioje laboratorijoje ištirtų kelių yra blogi. Šią savaitę jis įvardijo ir kaltininkus – tai nesąžiningos kelių tiesimo bendrovės, kurios klastoja kelio dangos parametrus. Anksčiau didžiavomės, kad Lietuvos keliai yra geresni negu kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Ar šitoks vertinimas tėra mitas? Diskutuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Vitalijus Andrejevas, Kelių tyrimo instituto direktorius, VGTU profesorius Audrius Vaitkus, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Linava“ prezidentas, buvęs Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Romas Austinskas ir Mykolo Romerio universiteto baudžiamosios teisės profesorius Raimundas Jurka.

[\/]

2019-08-14
Rugpjūčio 1 dieną šalyje registruota 137,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 1,1 tūkst mažiau nei prieš mėnesį ir 5,7 tūkst mažiau nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Mažiausias nedarbas praėjusį mėnesį fiksuotas Klaipėdos (6 proc.), didžiausias – Utenos apskrityje (11,2 proc.). Nepaisant didelio bedarbių skaičiaus dalis verslininkų skundžiasi nerandantys darbuotojų net už pakankamai didelę algą. Kodėl taip susiklostė?Laidos pašnekovai: Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė. 

[\/]

2019-08-13
Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto deklaracija už 2018 metus visuomenės nepasieks, nes taip leidžia įstatymas. Kaip praneša 15min.lt, G. Nausėda savanoriškai atskleisti savo pajamų ir turto nesirengia. Dabar lieka užpildyta tik 2017 metų jo deklaracija.Ar derėtų G. Nausėdai būti atviresniam, ar jo turtinė padėtis šiuo atveju yra vien asmeninis reikalas? Kaip galimybė nutylėti praėjusių metų pajamas dera su naujojo šalies vadovo nuostata prezidentūrą kuo plačiau atverti visuomenei?Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sau leidžia išvis nerodyti finansinių deklaracijų – paskutinį kartą jis savo mokesčius deklaravo tik 2005 metais. Neatskleisdamas mokesčių, D. Trumpas sulaužė ilgametę prezidentinę tradiciją. O kokia deklaravimo tradicija yra nusistovėjusi Lietuvoje?Diskutuoja: Mykolo Romerio universiteto kancleris, docentas Saulius Spurga, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, Seimo nariai Kęstutis Glaveckas ir Remigijus Žemaitaitis, „Transparency International“ projektų vadovė Rugilė Trumpytė.

[\/]

2019-08-12
Pastarąsias savaites daug aistrų kelia miškai. Peticiją gelbėti Punios šilą jau pasirašė daugiau nei 13,5 tūkstančio piliečių, raginančių uždrausti ten bet kokius kirtimus ir medžioklės veiklą. Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su aplinkos ministru K. Mažeika paragino jį netapti „kirtimų ministru“. Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė nekeisti pernai patvirtintos miškų kirtimų normos. 2018 metų rugpjūtį vyriausybė nutarė valstybinių miškų miško kirtimų normą 2019-2023 metams padidinti 6 proc. iki 11,85 tūkst. hektarų, o šis sprendimas sukėlė nemenkas diskusijas visuomenėje. Prezidentas žada pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų dvigubai mažinami kirtimai ūkiniuose miškuose iki 4 ha.Laidos pašnekovai: aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius, Seimo narys Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos miškų grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, Miškų instituto vadovas Marius Aleinikovas, kaimo turizmo sodybos savininkė Janina Žilėnienė, Miško ir žemės savininkų asociaicijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.  

[\/]

2019-08-09
Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministro 28 metų Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos narius. Jei jį pasirinks komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir bus palaikymas Europos parlamente V. Sinkevičius taptų pačiu jauniausiu komisaru EK istorijoje. „Vakarykštis susitikimas (...) buvo labai sėkmingas, V. Sinkevičius prisistatė labai gerai, kalbama apie labai reikšmingą komisaro portfelį“, – žurnalistams teigė šalies vadovas Gitanas Nausėda po V. Sinkevičiaus vizito į Briuselį.„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prognozuoja, kad Seime bus „absoliutus“ balsavimas už ekonomikos ir inovacijų ministro „valstiečio“ Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos narius. Opozicinės LSDP lyderis Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiams“ neturint tvirtų kandidatų, į eurokomisares galėtų būti deleguotos „gerokai politiškai stipresnės“ socialdemokratų kandidatės – parlamentarė, 2016-aisiais pusmetį finansų ministerijai vadovavusi Rasa Budbergytė, taip pat ilgametė europarlamentarė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

[\/]

2019-08-08
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, paplūdimiuose, kempinguose, neturinčiose stacionarios prekybos vietos. Jei to Seimas nepadarys, ši vasara gali būti paskutinė, kai pakeliate vyno taurę ar alaus bokalą lauko kavinėje Vilniaus senamiestyje ar paplūdimio kavinėje Palangoje“, – teigia parlamentarė. Seimo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tokį siekį vertina kritiškai, jis laikosi nuomonės, kad dėl jo partijos inicijuotų ir priimtų Seime įstatymų pokyčiai alkoholio vartojime yra labai teigiami.Laidos pašnekovai: Seimo narė, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, NTAKD Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Rokas Daknys, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, LSMU Sveikatos tyrimų skyriaus vadovas Mindaugas Štelemėkas, ekonomistas, finansų analitikas Marius Dubnikovas. 

[\/]

2019-08-07
Emocijos visuomenėje po atminimo lentelės J. Noreikai nuėmimo visuomenėje pasiekė piką. Šiandien Vilniuje šalia Karaliaus Mindaugo paminklo organizuojamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“. Lietuvos žydų bendruomenė pranešė, jog dėl grasinimų neribotam laikui uždaro Vilniaus sinagogą ir savo būstinę, taip pat nuo galimų vandalizmo aktų prašo apsaugoti žydų kapines Sudervės plente. Buvęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis pareiškė, kad pati žydų bendruomenė prisideda prie įtampos kurstymo, o antisemitines nuotaikas ir susipriešinimą visuomenėje pakurstė Vilniaus savivaldybės ir asmeniniai mero Remigijaus Šimašiaus sprendimai panaikinti pagarbos ženklus antisemitizmu kaltinamiems, bet prie Lietuvos nepriklausomybės kovų prisidėjusiems Stasiui Škirpai bei Jonui Noreikai – generolui Vėtrai. „Suprantama, kad tai gali būti naudinga – geresnės dovanėlės Kremliui nė nereikia“, – pareiškė V. Landsbergis.Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiūlęs moratoriumą lentelių nukabinėjimams ir daugiau diskusijų apie tai.Laidos pašnekovai: istorikas, VU dėstytojas Darius Kuolys, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Lietuvos Tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, istorikas Simonas Jazavita, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.

[\/]

2019-08-06
Praėjusią savaitę netikėtai visuomenės dėmesio centre atsidūrė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jis turėjo daug aiškintis, kodėl liepė paryčiais nuimti atminimo lentą J. Noreikai-generolui Vėtrai. Šaulių sąjungoje pasigirdo reikalaujančių jį pašalinti iš šios organizacijos gretų. Negana to, savivaldybė įsivėlė į skandalą dėl Jono Meko kūrinių, kuriuos išsivežė iš besiskiriančių Agnės ir Artūro Zuokų namų. Vakar dėl šių veiksmų savivaldybės administracijos direktorius P. Poderskis turėjo viešai atsiprašyti ir daiktus sugrąžinti. Ar Vilniaus meras suklupo ir sugebės atsitiesti?Laidos dalyviai: Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas, DELFI apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius, Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas, nušalintas nuo pareigų Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika, MRU dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė.  

[\/]

2019-08-05
Dalis Žiežmarių miestelio gyventojų kovoja, kad jų kaimynystėje neįsikurtų neįgalieji vaikai, kuriems Strėvininkų socialinės globos namai ketina pastatyti atskirą namą. Situacija panaši ir Biržuose. Ten dalis biržiečių pasipriešino, kad šalia namų jų būtų statomi globos namai aštuoniems be tėvų likusiems mažamečiams.Laidos pašnekovai: psichologija, psichika.eu vadovas Edvardas Šidlauskas, Vilniaus regiono perėjimo nuo institucinių globos namų į bendruomenės teikiamas paslaugas pertvarkos ekspertė Kristina Paulikė, Žiežmarių miesto bendruomenės pirmininkas Nerijus Meškauskas, Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos vadovė Henrika Varnienė, SADM viceministrė Vilma Augienė ir VU sociologė Dr. Rūta Žiliukaitė. 

[\/]

2019-08-02
Gamtosaugininkų organizacijos ir daugiau nei 100 visuomenininkų prašo prezidento Gitano Nausėdos apginti vieną vertingiausių šalies miško masyvų – Punios šilą. Anot kreipimosi autorių, rezervato plėtros stabdymas naudingas medžiotojams, todėl prezidento prašo pakeisti K. Mažeiką nauju ministru.„Baltijos aplinkos forumas“ skelbia: „Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, čia sutinkamos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą buvo paruoštas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, jog tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.Gamtosaugininkai ir kiti aktyvūs visuomenės atstovai netiki šiais ministro motyvais, mat parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros. Prašymą Prezidentui pasirašiusieji įžvelgia iš už sprendimo stabdyti rezervato plėtros projektą kyšančias medžiotojų interesų ausis. Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą.“Laidoje dalyvauja „Baltijos aplinkos forumo“ vadovas Žymantas Morkvėnas, Panemuninkų kaimo bendruomenės vadovas Virgilijus Pranckevičius, Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas, kreipimąsi į prezidentą pasirašęs režisierius Gintaras Varnas, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

[\/]

2019-08-01
Nedaugėja jaunuolių, besirenkančių mokytojų rengimo studijų programas, teigia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) vadovas Pranas Žiliukas.„Skaičiai rodo, kad kol kas populiarumas neišaugo mokytojų programų, vadinasi, valstybei reikia gerokai rimtesnių skatinimo mechanizmų", – sako jis.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato sukurti 1 milijono fondą, kuris turėtų skatinti rinktis mokytojo profesiją. Stipendija pasirinkusiems dalykų mokytojų studijų programas siektų 200 eurų, o įsikūrimo išlaidos – 10 tūkst. eurų vienkartinė išmoka, pasirašius sutartį su savivaldybe.„Sutartyje būtų numatomi įsipareigojimai. Pavyzdžiui, ne mažiau trejus metus ten dirbti mokytoju. Mes tokiai sistemai galėjome pasiruošti šiemet, bet dabar jau suderinome tas lėšas kitų metų biudžeto projekte“, – teigė A. Monkevičius.Laidoje dalyvauja fizikos mokytojas Ignas Gaižiūnas, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, VDU rektorius Juozas Augutis, Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius Vaidas Bacys ir VU profesorė, švietimo ateities forumo vadovė Vilija Targamadzė.

[\/]

2019-07-31
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šių metų birželio mėnesį įvyko 392 eismo įvykiai, net 136 daugiau nei praėjusių metų birželį. Avarijose šiemet buvo sužeistas 481 žmogus, t.y., 176 daugiau nei pernai. Žuvusiųjų birželį taip pat daugiau – eismo įvykiuose ar po jų užgeso 18 žmonių gyvybės, pernai tokių buvo 10, rašo portalas delfi. Policijos atstovų duomenimis, net 56 proc. eismo įvykių priežastis viršytas leistinas greitis.Tiek avarijų, tiek juose sužeistų žmonių skaičius šių metų birželį yra didžiausias per penkerius metus tuo pačiu laikotarpiu.

[\/]

2019-07-30
Prezidentas Gitanas Nausėda, regis, neskuba kuo greičiau užbaigti Vyriausybės formavimo. Šiandien susitinka su kandidatu į žemės ūkio ministrus Andrium Palioniu, savaitgalį pareiškė neišgirdęs rimtų argumentų, kodėl reikia keisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Viešų abejonių galima išgirsti ir dėl kandidato į Vidaus reikalų ministrus J. Narkevičiaus tinkamumo.Laidoje dalyvauja MRU dėstytojas Virgis Valentinavičius, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, VDU politologas Algis Krupavičius, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

[\/]

2019-07-29
Vieni piktinasi, kiti sveikina Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą šeštadienį paryčiais nukelti nuo Vrublevskių bibliotekos pastato daug prieštarų visuomenėje keliančią atminimo lentą Jonui Noreikai-generolui Vėtrai.Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, jog jam dėl šio mero sprendimo yra gėda, partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis piktinasi ir reikalauja grąžinti lentelę į vietą.Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky sveikina mero sprendimą, sakydama, kad tai, kiek J. Noreika – generolas Vėtra yra padaręs žalos Lietuvos žydams, „neleidžia sveikas protas, etika ir istorinis teisingumas tokį asmenį pagerbti garbės lenta“.Laidoje diskutuoja istorikas Alvydas Nikžentaitis, žurnalistas, Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas Donatas Puslys, Lietuvos Tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

[\/]

2019-07-26
Nepaisant to, kad šį mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis teismas pakartojo, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turėtų būti nugriautas, daugiau nei 20 Seimo narių siūlo jį išsaugoti. Jie kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį dėl vadinamo Vijūnėlės dvaro „perėmimo visuomenės reikmėms“. Šių Seimo narių nuomone, pastato griovimas yra kraštutinė ir nepagrįsta priemonė.Druskininkų taryba liepos 29 dieną planuoja svarstyti kreipimąsi į Vyriausybę su prašymu perimti šį pastatą visuomenės poreikiams, teigiama, kad LAT sprendimas neužkerta kelio taikos sutarčiai ir tokiams sprendimui. Projekte nurodoma, kad pastatas būtų skirtas moksleiviams, menininkams bei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklai.Laidoje dalyvauja Seimo narys Artūras Skardžius, portalo delfi.lt žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Druskininkų tarybos narys nuo opozicijos Konstantinas Rečkovas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, advokatas Petras Ragauskas.

[\/]

2019-07-25
Vilniaus miesto taryba po karštų diskusijų bei protestų apsisprendė pervadinti Kazio Škirpos alėją į Trispalvės.Prieštaringai vertinamo praėjusio amžiaus lietuvių diplomato ir karininko vardo alėją Gedimino kalno papėdėje pervadinti nuspręsta dėl K. Škirpos deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Su tuo nesutinkantys kvietė įvertinti K. Škirpos indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui, ypač faktui, kad jis pirmasis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadoje K. Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto tarybos narys Renaldas Vaisbrodas, žurnalistas ir istorikas Vidmantas Valiušaitis, XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, istorikas, VU dėstytojas Norbertas Černiauskas ir Seimo narys Paulius Saudargas.

[\/]

2019-07-24
Vyriausybės atstovai sako, kad neišvengiamai reikės svarstyti automobilių ir NT apmokestinimą.Premjeras tvirtina, kad nuo kitų metų bus įvestas ir taršių automobilių mokestis naujai registruojamiems taršiems automobiliams, taip pat galios 1000 eur paskata atsisakantiems taršių automobilių.Svarstant Lietuvoje apmokestinti taršius automobilius, pradinis mokestis galėtų būti 20 eurų per metus, sako Aplinkos ministerijos kancleris.Laidoje dalyvauja Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, „Auto Bild“ lietuviškos versijos vyr. redaktorius Vitoldas Milius, EK atstovybės vadovo pavaduotojas Marius Vaščega, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo narys Kęstutis Masiulis.

[\/]

2019-07-23
Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad naujojoje jo vyriausybėje nebus trijų ministrų. Joje neliks ir susisiekimo ministro Roko Masiulio.Jo patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad jeigu jis nuspręstų kurti savarankišką judėjimą ar politinę partiją, tai nebūtų jokia staigmena. Tai nestebintų ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio.Laidoje diskutuoja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Povilas Urbšys, portalo 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys, Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir MRU dėstytoja Rima Urbonaitė.

[\/]

2019-07-22
Baltijos tyrimų duomenimis, didžioji dalis apklaustų šalies gyventojų atostogas nusiteikę leisti Lietuvoje. Beveik du trečdaliai (63 proc.) apklaustųjų nurodė, jog poilsiaus Lietuvos pajūryje bei kaimo sodybose, o tik trečdalis (34 proc.) ilsėtis ketina užsienio kurortuose. Žinių radijuje kalbėjusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė E. Šiškauskienė sako, kad itin populiarėja kelionės po Lietuvą ir atostogaujančių susidomėjimas mūsų šalimi.Kažkada buvo paplitusi nuomonė, kad Lietuvoje atostogauja tik tie, kurie neturi pinigų kelionėms į užsienį. Šiandien neretas sako, kad atostogos užsienyje net pigesnės nei Tėvynėje.Laidoje dalyvauja produktų ir rinkodaros vadovė įmonėje „Keliauk Lietuvoje“ Indrė Trakimaitė, kelionių organizatoriaus „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė, turizmo ekspertė dr. Rima Jakytė ir portalo „psichika.eu“ įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas. 

[\/]

2019-07-19
Vyriausybės patvirtintame nacionaliniame oro taršos mažinimo plane siūloma po 1000 eurų, skirti taršių automobilių keitimui. Regis, kad aplinkos ministerija šią priemonę visų pirma taikys dyzeliniu kuru varomų automobilių savininkams. Portalas DELFI.LT cituoja aplinkos ministerijos specialistą Tomą Aukštinaitį: „Oro taršos atžvilgiu, žmonių sveikatos atžvilgiu, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas yra ženkliai kenksmingesnis dyzelio atveju, negu benzino. Kitos Europos Sąjungos šalys taip pat imasi tokių pačių priemonių riboti dyzelio srautus miestų centruose ir įvažiavimą į pačius miestus. Mūsų požiūris irgi neatsilieka nuo Europos Sąjungos kitų šalių“.Daugelyje Europos miestų jau ribojamas dyzelinių automobilių eismas, siekiant sumažinti azoto oksidų koncentraciją ore, kuri daugumoje didžiųjų Vokietijos miestų viršija Europos Sąjungos nustatytas normas. Didelis ozoto dioksido kiekis ore neigiamai veikia kvėpavimo sistemą ir gali išprovokuoti bronchitą, astmą bei kraujotakos sistemos ligas.Tačiau „dyzelino klausimas“ sukelia ir karštų diskusijų. Aplinkosaugos aktyvistai, ekspertai bei dalis politikų siekia ekologinio pobūdžio reikalavimų dyzeliniams automobiliams griežtinimo, tačiau tai kertasi su šimtų tūkstančių tokių automobilių savininkų interesais. Lietuvoje dyzelinių automobilių paklausa ne tik išlieka didelė, bet ir toliau auga. Pavyzdžiui naujų dyzelinių „Volkswagen“ automobilių užsakymai š.m. sausio-kovo mėnesiais padidėjo kone 50 proc.Vakar Seime laikinasis premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad svarstoma įvesti ir taršių automobilių mokesčius: „Iš es­mės mes tu­rė­si­me pri­imi­nė­ti spren­di­mus, kas yra su­si­ję su mo­kes­čiais, ku­rie tie­sio­giai ne­įta­ko­ja mū­sų fis­ka­li­nės draus­mės ir iš­lai­da­vi­mo. Tai yra tie pa­tys ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiai, eko­lo­gi­niai mo­kes­čiai, su­si­ję su trans­por­to sri­ti­mi, ir mes esa­me pa­si­ren­gę įve­di­nė­ti, pri­sta­ty­ti. Kol kas tai yra gal­būt dau­giau ska­ti­nan­čios prie­mo­nės, kad pir­miau­sia bū­tų sie­kia­ma tų tiks­

[\/]

2019-07-18
Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien Seimui pateikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas. Pasak šalies vadovo, S. Skverneliui įveikti iššūkius padės jo politinė patirtis jau vadovaujant Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai.  Atsakydamas į Seimo narių klausimus S. Skvernelis teigė, kad nekilnojamojo turto ir taršių automobilių mokesčiai neišvengiami.„Tai kas yra suplanuota ir planuojama kalbat apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą – tai yra, nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, susiję su transporto sritimi, mokesčiai", – sakė Vyriausybės vadovas.     Jo teigimu, tai bus priemonės, generuojančios valstybės biudžetui daugiau pajamų: „Ar tai bus mokestis, ar rinkliava, jau tėra detalės. Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti."Laidoje dalyvauja valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis, Seimo opozicijos lyderė  Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas, apžvalgininkas, VU TSPMI poltologas Kęstutis Girnius.

[\/]

2019-07-17
Lietuvos rašytojų sąjunga šiandien reaguodama į savivaldybės ketinimą nukelti Petro Cvirkos paminklą rengia diskusiją, kurioje ekspertai, mokslininkai bei aktyvūs kultūros veikėjai pasisakys apie Vilniaus viešųjų erdvių politiką ir rašytoją P. Cvirką.„Skaudžios XX amžiaus patirties jau nebepakeisime, tačiau ką daryti su atmintimi? Nejaugi reikia pamiršti ir sunaikinti visus praeities pėdsakus? Ar tokiais veiksmais mes nekartojame panašių užmojų, kuriuos kritikuojame?“ – teigiama sąjungos pranešime.Gegužės pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ragindami nenukelti sostinės centre esančio paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui P. Cvirkai.Sostinės konservatoriai jau praėjusią kadenciją ragino nukelti paminklą, tačiau sprendimas taip ir nepasiekė tarybos. Šią kadenciją į sostinės valdančiąją koaliciją grįžę konservatoriai įtraukė P. Cvirkos paminklo nukėlimą į koalicijos sutartį, tačiau apie konkrečias datas dar nekalbama.Laidoje dalyvauja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė (TS-LKD), rašytoja Paulina Pukytė, istorikas Mindaugas Tamošaitis, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, VU TSPMI filosofė Nerija Putinaitė. 

[\/]

2019-07-16
Praėjusį ketvirtadienį Seimui priėmus Darbo kodekso pataisas, kad atlyginimai būtų skelbiami dar darbo skelbimuose, nuo šiol žinosime ne tik vidutinius atlyginimų dydžius įmonėse, bet ir darbo užmokesčio nuorodą į konkrečias pozicijas. Kaip tai veiks praktiškai? Kas užtikrins, kad gaunamas atlyginimas realiai būtų bent panašus į nurodytąjį skelbime? Kokias derybines pozicijas šie Darbo kodekso pakeitimai suteiks darbuotojams?Diskutuoja „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, „CV zona“ vadovas Žilvinas Padegimas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, darbdaviai: „Alyno“ direktorius Tomas Gudžiauskas, „Ecoservice“ direktorė Daiva Skrupskelienė, „Lietuvos geležinkelių“ Personalo departamento vadovė Irena Balkūnė, darbuotojų atstovai: Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Samdomų darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė Irina Judina, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

[\/]

2019-07-15
Naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antrąją savo darbo dieną išvyksta su oficialiu valstybiniu vizitu – į Lenkiją. Lenkijos prezidentas, laukdamas svečio, LRT pasidžiaugė tokiu Lietuvos vadovo sprendimu, paminėdamas, kad tarp šalių „kurį laiką santykių būklė yra gera“.Ar Lenkija pakankamai artima Lietuvai partnerė? Ko dar trūksta visaverčiams santykiams – ar tik racionalaus asmenvardžių rašymo dokumentuose sprendimo? Kokias rizikas Lietuvai sukelia pernelyg artimas santykis su šalimi, kuriai dėl radikalėjimo pirštu grūmoja Europos Sąjunga?Apie dvišalius santykius ir prezidento G. Nausėdos misiją Lenkijoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto, publicistas, rašytojas Herkus Kunčius, Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, Vilniaus politikos analizės centro Medijų programos vadovas Donatas Puslys, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė Alicija Ščerbaitė.

[\/]

2019-07-12
Penktadienį prisiekė aštuntasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Savo inauguracijos dieną G. Nausėda simboliškai pradėjo aplankydamas tautos patriarcho, Lietuvos Tarybos pirmininko dr. Jono Basanavičiaus paminklą Vilniuje.„Yra daugybė pagundų: globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios galbūt kitą kartą ir pakreipia lengviau paveikius žmones globalizmo kultūros link. Tautinės tapatybės puoselėjimas šiandien tampa kaip retas, sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti“, – penktadienio rytą sakė G. Nausėda.Ar ateinančius penkerius metus Lietuva judės tautinės gerovės valstybės link? Kaip G. Nausėdos vertybės, tikslai ir įvaizdis atrodo epochos šviesoje? Kokią valstybės perspektyvą siūlo inauguracijos dieną atliekami simboliniai ritualai ir deklaruojami žodžiai?Tiesioginėje studijoje diskutuoja istorikas Algimantas Kasparavičius, ekonomistas Raimondas Kuodis, įvaizdžio konsultantė Alvydos Jasilionytė, ryšių su visuomene profesionalė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, nacionalinės premijos laureatai kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir režisierius Oskaras Koršunovas. 

[\/]

2019-07-11
Šiuo metu pasaulyje, jums skaitant šį sakinį, gyvena apie 7 584 290 000 žmonių. Pagal JAV Cenzo biuro duomenis, jums atsakius į dienos klausimą, žmonių planetoje bus dar keliais šimtais daugiau.Ar verta turėti vaikų? Greitai kintančiame pasaulyje žmonės vis dažniau nusprendžia atsisakyti atžalų – iš baimės arba beprasmybės, dėl klimato kaitos arba kitų ekologinių problemų. Vaikų auginimo kaina jau ir apskaičiuojama – net Lietuvoje. Pagal vieną prieš ketverius metus atliktą tyrimą, vaiko auginimo iki pilnametystės „sąnaudos“ mūsų šalyje sudaro 44 000 eurų.Kai didžiumoje pasaulyje demografinė padėtis kelia didelių ekonominių, socialinių, ekologinių iššūkių, Vakarų šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, populiacijos prieaugis menksta. Pasaulinę populiacijos dieną klausime: kaip šiuos klausimus sprendžia šeimos ir individai?Apie naujausią „Eurostat“ demografinę statistiką ir vidines apsisprendimo susilaukti vaikų priežastis diskutuoja demografijos tyrėja prof. Vlada Stankūnienė, psichologai Jurgita Smiltė Jasiulionė ir Olegas Lapinas, finansų analitikė Jūratė Cvilikienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė Jurgita Pocienė.

[\/]

2019-07-10
Antradienį surengta vieša diskusija apie buvusio Lukiškių kalėjimo ateitį – viena tarp daugybės pastaruoju metu su pagreičiu kintančių nekilnojamo turto ir viešųjų erdvių. Tvarkomi viešieji parkai ir sodai, plečiamos ir atnaujinamos gatvės, lyg grybai po lietaus kyla naujutėliai biurų ir butų pastatai.Tuo metu nuo antradienio daugiausia lemiančiam sostinės architektų biurui „Vilniaus planas“ pradėjo vadovauti Marius Vaivada, anksčiau dirbęs ne vieną statybų projektą Vilniuje sukūrusios „Eikos“ projektavimo valdymo vadovu.„Mes norime būti greitesni nei Singapūras, todėl su bendruomene susitarti dėl miesto ateities vizijos laiko nelieka“, – radijui pripažįsta „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Ir intelektualai pastebi, kad miestas tvarkomas be miestiečių, o viešoji politika tarytum tapusi interesų aptarnavimu. „Rankos svyra, – radijui sako Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė. – Liūdnas reikalas, kuo toliau, tuo liūdniau.“Kodėl aktyvių miestiečių arba bendruomenių nedžiugina augantis miestas? Kieno naudai auga sostinė – žmonių ar pinigų?Apie augantį Vilnių, interesus ir atsakomybę diskutuoja Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento Saulius Vagonis, aplinkosaugininkas ir politikas Liutauras Stoškus, paveldosaugininkė, Žvėryno bendruomenės narė Jūratė Markevičienė ir „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

[\/]

2019-07-09
Trys ryžtingi valdančiųjų vyrai: partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pastaruoju metu rodo vienas kitam politinius raumenis. Premjeras dar nuo prezidento rinkimų išlaiko įtemptą politinę dramaturgiją ir, kaip žadėjo po gegužę vykusių prezidento rinkimų, dar neskelbia, ar toliau vadovaus Vyriausybei. Kas tai – ryžtas, žodžio laikymasis ar gumos tempimas?Tiesa, tokia laikysena premjero reitingams nepakenkė: „Delfi“ užsakymu birželio 18-27 dienomis „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad S. Skvernelio reitingas per mėnesį iš esmės nepasikeitė.Ko tikėtis iš kietą ranką prieš prezidento rinkimus rodžiusio premjero? Liks jis vadovauti ministrų kabinetui ar ne? Ar mes jis vadovavimo partijai iššūkį valstiečių pirmininkui Ramūnui Karbauskiui?Diskutuojame su Rytų Europos studijų centro analitiku Vladimiru Laučiumi, Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite, rinkodaros ir komunikacijos specialistu Mindaugu Lapinsku, parlamentarais Aušrine Armonaite (opozicijos) ir Tomu Tomilinu (pozicijos).

[\/]

2019-07-08
Mažytis padaras, o toks pavojingas: šįmet iki vasaros pradžios jau nustatyti 33 erkinio encefalito atvejai – tai yra 13 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tiesa, Laimo liga kol kas susirgo dvigubai mažiau žmonių nei pernai (122).Erkinis encefalitas – labai pavojinga liga, galinti paversti žmogų neįgaliu. Ir grėsmė slypi ten, kur šiltuoju metu laiku mėgsta leisti laiką gyventojai – sodybose, miškuose, prie ežerų.Dėl klimato kaitos erkės, kaip ir kraujasiurbiai vabzdžiai tampa dar įžūlesnės. Ir tuo pavojingesnės. Ką daryti, kad vykdamas į gamtą nežaistum rusiškos ruletės? Ar vienintelė galimybė apsisaugoti – skiepai? O gal padeda baltas pledas ir purškalai? Gal įmanoma reguliuoti kraujasiurbių populiaciją?Apie pasalūniškus gamtos mėgėjų priešus ir prevenciją kalbame su entomologais Milda Žygutiene ir Rasa Bernotiene, medicinos profesoriumi Alvydu Laiškoniu, gamtininkais Judita Liukaityte ir Andrejumi Gaidamavičiumi.

[\/]

2019-07-05
Rytoj Valstybės diena – Mindaugo karūnavimo 1253 m. hipotetinė diena.„Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo. Mūsų atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad savo valstybėje mes jaučiamės esą šeimininkai, reikalingi savo šaliai“, – sako „Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas.Rytoj vyks daug šventinių renginių - pvz. Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje, tarptautinės parodos „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“ atidarymas Valdovų rūmuose Vilniuje, šventinis pasaulio lietuvių koncertas Kruizinių laivų terminale Klaipėdoje.21 val. visi lietuviai, kur bebūtų pasaulyje yra kviečiami stabtelti ir sugiedoti „Tautišką giesmę“.Laidoje dalyvauja istorikas dr. Arūnas Dubonis, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, vaikų ir paauglių psichiatras-psichoterapeutas Linas Slušnys, tituluotas Lietuvos istorijos žinovas Rimantas Grikienis, istorinės rekonstrukcijos kluba „Varčiai“ vadovas Erikas Vasiljevas, istorikas, Lietuvos gastronominio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.

[\/]

2019-07-04
Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis šiandien pakartojo nesitrauksiantis iš pareigų, nepaisant kitą antradienį gresiančio balsavimo dėl nepasitikėjimo. „Kadangi esu išrinktas Seime ir paklūstu įstatymams ir paklūstu Lietuvos, o ne R. Karbauskio įsakymams“, – Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.Po vakar vykusio Lietuvos socialdemokratų darbo partijos prezidiumo posėdžio jos vadovas Gediminas Kirkilas ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad kitą antradienį planuojama balsuoti dėl V. Pranckiečio atstatydinimo iš Seimo pirmininko pareigų, jeigu jis pats iki to laiko nepasitrauks. Be to, jie pareiškė, kad jeigu Seimo pirmininkas nebus atleistas, penktadienį planuojama pasirašyti koalicijos sutartis negalios.Valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šiandien paragino „socialdarbiečius“ atsisakyti ultimatumo dėl Seimo pirmininko.„Keista girdėti, kad penktadienį planuojama pasirašyti koalicinė sutartis gali nustoti galioti jau antradienį, jei nebus pakeistas Seimo pirmininkas. Apmaudu, kad pagrindiniu derybų klausimu tampa šis“, – Vyriausybės paskelbtame komentare sakė S. Skvernelis. „Nėra prasmės pasirašinėti koalicinės sutarties su išlygomis. Ar Seimas slaptu balsavimu išreikštų nepasitikėjimą Seimo pirmininku šiuo metu negali atsakyti niekas. Kiekvieno Seimo nario mandatas yra laisvas ir tai jo apsisprendimo klausimas“, – teigė jis.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Mykolo Riomerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, Seimo Pirmininko pavaduotoja, buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, VDU politologas Bernaras Ivanovas.

[\/]

2019-07-03
Vyriausybė šiandien ketina paskelbti valstybės lygio ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui.Anot Žemės ūkio ministerijos, stichinė sausra turės didelę įtaką ne tik žemdirbių pajamoms, bet ir šalies ekonomikai, eksportui. Užsitęsus sausrai, vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės apie 40 proc., kviečių, rugių – apie 54 proc., rapsų – apie 66 proc., grikių – 52 proc.Paaiškėjus nuostolių dydžiui, Vyriausybė vėliau gali nutarti juos kompensuoti. Žemės ūkio ministerija liepos mėnesį žada kompensuoti dėl 2018 metų sausros patirtus nuostolius. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Kalnaberžės bendruomenės pirmininkė Daiva Staškuvienė, Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė, Žemės ūkio pirmininkas Arūnas Svitojus, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.

[\/]

2019-07-02
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po vakarykščio keturių partijų atstovų susitikimo tikisi, kad valdančiosios koalicijos sutartis bus pasirašyta šį penktadienį.Vakar „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir „lenkai“ aptarė galimybes didinti vaiko pinigus ir pensijas, bet galutiniai sprendimai kol kas nepriimti.Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė BNS sakė, kad „derybos yra neblogam kely“, o jos partija ir toliau sieks, kad augtų vadinamieji vaiko pinigai. „Mes manome, kad ekonominiai rodikliai ne prastesni nei kitose valstybėse, ir vaiko pinigai ypač gera priemonė, traukianti vaikus iš skurdo, kalbant apie daugiavaikes šeimas, turinčias mažesnes pajamas, mes siekiame 120 eurų. 100 eurų didinimas ir šiandien nuskambėjo, kad kaip ir gerai“, – kalbėjo R. Tamašunienė.Laidoje dalyvauja premjero S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas, socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis, VU sociologas, ekonomistas, prof. Romas Lazutka.

[\/]

2019-07-01
Šiandien sveikatos apsaugos ministras pristatys naujos kompensuojamų vaistų išdavimo tvarkos patobulinimus, kurie įsigaliojo jau nuo šiandien.„Tie pakeitimai nesudėtingi – vienas iš jų yra termino prailginimas. Anksčiau paskyrimu buvo laikoma, kai vaistas išrašomas praėjus 6 mėnesiams po vartojimo. Dabar tas terminas yra 12 mėnesių. Vienas iš priekaištų buvo, kad laikas per trumpas, todėl jis pakeistas“, − spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Veryga.„Mes kalbame apie pacientus, kuriems vaistai skiriami pirmą kartą arba po labai ilgo laiko. Tai priemonė, skatinanti vaistų gamintojus konkuruoti dėl kainos“, – pridūrė ministras.Taip pat tvarkoje pakeista tai, kad sutrikus ekonomiškiausio vaisto tiekimui ir vaistinėms neturint galimybių jo užsakyti, pacientams bus išduodamas kitas tos pačios veikliosios medžiagos ir dozuotės mažiausios kainos vaistas.Laidoje dalyvauja Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutienė, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. 

[\/]

2019-06-28
Lieka vos kelios dienos, kai Lietuvos gyventojai iki liepos 1 d. turi apsispręsti, ką darys su kaupimu pensijai: kaups pagal maksimalų kaupimo modelį, kaupimą iki maksimalaus lygio didins palaipsniui, o gal iš viso atsisakys kaupimo II pakopos fonduose. Pastaruoju atveju taip pat teks apsispręsti, ką daryti su pensijų fonde jau sukauptomis lėšomis – grąžinti „Sodrai“ ir pilnai atstatyti dėl dalyvavimo II pakopos fonduose prarastą pensijos dalį, o gal to nedaryti ir lėšas palikti fonde, kad jos toliau būtų investuojamos. Kaip priimti sau palankiausią sprendimą?Laidoje dalyvauja: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė, „Sodros“ atstovas žiniasklaidai Saulius Jarmalis, ekonomistas Justas Mundeikis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.

[\/]

2019-06-27
Seimo nariai užsimojo kurti naują Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo strategiją ir sieks tautiečius įpratinti gyventi sveikai. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė parlamentaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario Dainiaus Kepenio pasiūlytam projektui „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės“. Tiesa, Seimo palaimintas gairių projektas po pataisymo iš 33 puslapių sutrumpėjo iki 13. Dokumento rengėjai tiki, kad Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės inicijuos naują Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatys esmines Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities politikos kryptis ir iškels strateginius uždavinius. Kritikai teigia, kad gairėse išdėstyti nuostatai kelia abejonių, trūksta konkretumo, dubliuojami anksčiau priimti dokumentai. Kaip planuojama sveikatinti lietuvius? Ar naujas dokumentas inicijuos pokyčiusLaidoje dalyvauja Seimo narys, projekto autorius Dainius Kepenis, konservatorius Antanas Matulas, Higienos instituto specialistė Indrė Petrauskaitė, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė.

[\/]

2019-06-26
Politiniai išskaičiavimai svarbiau nei teisingumo vykdymas, sako opozicijos atstovai po to, kai Seime pritrūko balsų leisti prokurorams patraukti atsakomybėn Seimo narį Petrą Gražulį. Seimo komisija 6 balsais „už“ ir 5 balsais „prieš“ siūlė leisti patraukti P. Gražulį atsakomybėn.Jam norima pateikti įtarimus „Judex“ byloje, prokurorai jį įtaria vykdžius korupcines veikas, piknaudžiavus statusu, prekiavus poveikiu ir rūpinimusi vienos įmonės reikalais. Seimo narys Petras Gražulis sako, kad byla yra politinė, o teisėsauga vykdo politinį užsakymą ir tarnauja prezidentei. Laidos pašnekovai: Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, portalo „15 min" vyr. redaktorius Raimundas Celencevičius, Seimo narys Petras Gražulis, VU teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.  

[\/]

2019-06-25
Seimo nariai Monika Navickienė ir Vytautas Kernagis siūlo neįvedinėti nuo kitų metų, jų nuomone, perteklinių draudimų sąmoningai alkoholį vartojantiems Lietuvos piliečiams ir neuždrausti įsigyti natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų mugėse, masiniuose renginiuose, parodose ir lauko kavinėse. 2017 metų Seimo priimtos pataisos numato, kad nuo kitų metų mokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti tik silpnu alkoholiu - iki 7,5 laipsnio stiprumo, o nemokamuose – tik specialiose zonose. Nuo 2020 metų vasaros sezono metu alkoholiu nebus galima prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio bei turizmo vietose - pliažuose, parkuose, aikštėse. Savivaldybės nebeišduos tokių licencijų.  

[\/]

2019-06-21
Tūkstančiai gruzinų ketvirtadienio vakarą spontaniškai išėjo į gatves reikalaudami šalies Parlamento pirmininko pasitraukimo. Per susidūrimus su policija ir spec. pajėgomis nukentėjo per 70 žmonių. Pareigūnai šaudė guminėmis kulkomis, leido vandenį ir ašarines dujas.Protestas kilo kai vienas Rusijos įstatymų leidėjas, Sergejus Gavrilovas, atvykęs į tarpparlamentinį ortodoksų kongresą, kreipėsi į Sakartvelo parlamentą iš pirmininko tribūnos. Opozicija kaltina jį dalyvavus kare Abchazijoje. Tai paskatino opozicijos protestą.Laidoje dalyvauja Seimo Tarparlamentinių ryšių su Gruzija pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro politikos analitikė Dovilė Šukytė, Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Giedrius Puodžiūnas, VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis.

[\/]

2019-06-20
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad dar dvejoja, ar liks premjero pareigose po išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. „Viduje savo tikrai aš dar turiu pakankamai daug abejonių, dvejonių, yra pamąstymų“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ šiandien sakė premjeras.S. Skvernelis sakė, kad jo apsisprendimas priklausys nuo to, kaip baigsis derybos dėl valdančiosios koalicijos atnaujinimo.Premjeras taip pat neatmetė galimybės siekti Europos komisaro posto.Laidoje dalyvauja: Mykolo Romerio Universiteto Teisės mokyklos profesorius Vytautas Sinkevičius, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytauto Didžiojo Universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis, LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas.

[\/]

2019-06-19
Vien per birželio mėnesį Lietuvoje jau nuskendo 21 žmogus, pernai 14 per visą mėnesį. Šiemet per pusmetį mūsų šalyje nuskendo 50 žmonių, per 2018 metus nuskendo 155 žmonės, 8 iš jų vaikai. Europoje pagal skendimų skaičių lyderiaujame. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 100.000 gyventojų Lietuvoje nuskęsta 8,1 asmenys, Olandijoje – 0,4 asmenys. Kiekvienais metais pasaulyje nuskęsta apie 372 000 žmonių, skendimai yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis tarp visų nesmurtinių traumų. Pajūrio gelbėtojai ėmėsi vesti saugaus elgesio vandenyje pamokas vaikams.Laidos pašnekovai: verslininkas iš Nyderlandų Ričardas Schrijer, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, VšĮ „Plaukimas visiems“ vadovas Germanas Čepas, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.  

[\/]

2019-06-18
Jei žmogus turi miško, bet jo nekerta, jis privalės kasmet už tai susimokėti. Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisą, kuria siekiama apmokestint kiekvieną savininką 5 proc. mokesčiu nuo kiekvieno turimo hektaro, skaičiuojamo nuo galimų vidutinių metinių pajamų. Nuogąstaujama, kad mokestis skatins savininkus dar aktyviau kirsti turimus miškus. Aplinkos ministerijos preliminariais skaičiavimais, pavyzdžiui, 10 ha miško savininkas per metus turėtų susimokėti apie 70 eurų.Dėl šio mokesčio reikalingumo nesutaria skirtingos miško savininkų asociacijos.Laidoje dalyvauja: Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, portalo „15 min“ žurnalistas Marius Jokūbaitis, Privačių miško savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė, aplinkosaugininkas, visuomenininkas Andrejus Gaidamavičius.

[\/]

2019-06-17
Lietuvos žiniasklaidos priemones vienijančios organizacijos bei atskiros žiniasklaidos priemonės viešai kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir Seimo kultūros komitetą, atkreipdamos dėmesį, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas visuomeninis transliuotojas LRT, nepaisant to, kad įstatymu 2015 metais jam uždrausta skelbti komercinę reklamą, toliau reklamos rinkoje konkuruoja su kitomis žiniasklaidos priemonėmis ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nesutinka, kad būtų atsisakyta pinigų iš kultūrinių, sporto renginių, projektų rėmimų, nes tai mažintų LRT nepriklausomumą.Seime įregistruotas Agnės Širinskienės įstatymo projektas, kuriuo siūloma išbraukti išimtis, leidžiančias LRT transliuoti kultūros ir sporto renginių ir jų transliacijų rėmimo pranešimus arba tai daryti nemokamai.Laidos pašnekovai: Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius, žurnalistė Vilma Matusevičiūtė-Danauskienė, LRT atstovė spaudai Rūta Putnikienė, Seimo narys Andrius Navickas, Seimo narys Virginijus Poderys, LRT Tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė.  

[\/]

2019-06-14
Nuo 2020 metų Lietuvoje gali padaugėti nedarbo dienų. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo švenčių dienų, kai nedirbama, sąrašą papildyti 14-ja diena – lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šį pasiūlymą pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) frakcijos nariaiVyriausybė savo išvadoje nurodė nepritarti tokiam siūlymui, nes ES valstybių švenčių dienų vidurkis yra 12, o pas mus ir taip jau yra daugiau. Tam nepritaria ir verslo atstovai. LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius sako, kad kasmet biudžetas praras 40 mln. eurų dėl vienos nedarbo dienos.Seime girdisi siūlymų, kad galbūt reikėtų atsisakyti gegužės 1 dienos ir tuomet lapkričio 2 dieną padaryti nedarbo diena.Dabar Lietuvoje yra 13 šventinių dienų, per kurias nedirbama.Laidoje dalyvauja Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas, VU profesorius Boguslavas Gruževskis, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė Karolina Mickutė, Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickas, Seimo narys Algirdas Sysas, ISM Universiteto profesorius Modestas Gelbūda, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.

[\/]

2019-06-13
Hidrometeorologijos tarnybos praneša, kad šiandien aukščiausia oro temperatūra bus tarp 31 iki 36 laipsnių šilumos. Dėl karščio bangos kai kurios mokyklos Lietuvoje stabdo ugdymo procesą, kitose – pamokos trumpinamos. Sprendimus dėl ugdymo gali priimti mokyklų direktoriai. Per karščius Lietuvoje išaugo vandens suvartojimas, todėl didmiesčių vandens tiekėjai prašo gyventojų jį vartoti taupia ir atsakingai, nelaistyti žolės. Gėlo vandens Lietuva turi pakankamai, o jo tiekimo problemas kai kuriuose vietovėse lėmė maži vandenviečių pajėgumai, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.Lietuvoje tęsiantis karščiams, šalies upių vanduo nusekęs daugiau nei įprastai birželio mėnesį, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Kelininkai perspėja, jog dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali būti ribojamas greitis.Rekordiškai karštą trečiadienį Lietuvos telkiniuose nuskendo šeši žmonės, penki suaugę vyrai ir šešiolikmetė mergina. Besitęsiant kaitrai Valstybinė darbo inspekcija teigia gaunanti vis daugiau skundų dėl netinkamų darbo sąlygų. Anot inspekcijos, blogiausia padėtis dėl darbo sąlygų stebima prekybos centruose veikiančiose mažose parduotuvėlėse.Laidoje dalyvauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Lipkevičius, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas, bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Dainius Gudavičius.

[\/]

2019-06-12
Seimo Ekonomikos komitetas pritaria Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis ketinama griežtinti pavėžėjų veiklą. Pataisas parengusi Susisiekimo ministerija tikisi, kad nauji reikalavimai pavėžėjams leis šią veiklą išskaidrinti ir surinkti daugiau mokesčių.Pakeitimai numato, kad pavėžėjais galės dirbti tik žmonės, dirbantys su kuria nors keleivių vežimo įmone, juos bus galima išsikviesti specialiomis programėlėmis. Jie privalės būti įregistravę individualią veiklą ir turėti ne mažesnį kaip dvejų metų metų lengvojo automobilio vairavimo stažą. Atsiskaityti su pavėžėjais grynaisiais taip pat siūloma drausti.Pavėžėjais negalės dirbti asmenys turintys mokestinių nepriemokų valstybei biudžetui bei nesantys nepriekaištingos reputacijos – nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą arba už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais.Laidoje dalyvauja: Seimo narys Jurgis Razma, pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje  Andrius Pacevičius, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus specialistas Marius Pakėnas, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis, „eTAKSI“ platformą valdančios bendrovės „Oryo“ vadovas Laimonas Žmuidinavičius, Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

[\/]

2019-06-11
Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė paskutinį, jau 10 savo metinį pranešimą. VDU politologas Algis Krupavičius sako, kad tai yra atsisveikinimo pranešimas, kuriame dominavo pozityvumas, nors netrūko ir kritikos valdžiai ir jos politinės daugumos žalingoms inicityvoms.Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigiamai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo dešimtmetį, bet pripažįsta, kad ne viskas jam patiko.Laidoje dalyvauja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, VU docentas Darius Kuolys.

[\/]

2019-06-10
„Amnesty International“ aukščiausią savo apdovanojimą šiemet skyrė švedų aplinkosaugos aktyvistei 16 metei Gretai Thunberg. Greta nuo 2018 metų rugpjūčio kiekvieną penktadienį, daugiausiai pamokų metu, eidavo protestuoti prie parlamento Stokholme, reikalaudama kovoti su klimato kaita, jos kova įkvėpė piliečių kovos su klimato kova bangą net 131 pasaulio šalyje.Daugelis organizacijų ir mokslininkų jau seniai perspėja dėl negrįžtamos klimato kaitos. Pagal mokslininkų scenarijus jau po kelių dešimtmečių žmonių gali laukti didžiulė destrukcija - milijonai turės kraustytis, kęsti vandens stygių, atsisakyti tradicinės savo veiklos.Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, teigia, kad pasaulis nepakankamai stengiasi apriboti temperatūros kilimą. Savo skepticizmu dėl klimato kaitos garsėjantis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pareiškė, kad klimato kaita nebūtinai reiškia blogesnę padėtį pasaulyje.Laidoje dalyvauja VU profesorius Egidijus Rimkus, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos grupės vadovas Tomas Aukštinaitis, Seimo aplinkos komiteto narys Simonas Gentvilas, aplinkosaugininkas Kęstutis Navickas, moksleivė, aplinkosaugos aktyvistė Julija.

[\/]

2019-06-07
Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė palaikantis idėją įteisinti rentas neperrinktiems Seimo nariams.„Tai yra Seimo atsinaujinimas. Tikrai ne paslaptis, matome, kad nemažai yra kolegų, kurie laikosi įsikibę dėl to, kad po tokios karjeros išėjus sudėtinga įsilieti į darbo rinką“, – sako Vyriausybės vadovas.Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūno Karbauskio teigimu, pataisos dėl rentų greičiausiai plenarinių posėdžių salės nepasieks. Lietuva turi žengti dar daug žingsnių gerinant visos visuomenės gyvenimą, o tada jau bus galima šnekėti ir apie rentas, sakė jis.Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jeigu Seimas priimtų tokias įstatymo pataisas, jis jas būdamas Prezidentu vetuotų.Naujienų portalas delfi.lt pranešė, kad svarstoma vieną kadenciją dirbusiam Seimo nariui mokėti 30 proc. atlyginimo siekiančią rentą, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc., jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Socialdarbiečiai sieks dėl rentų kalbėtis su kitomis Seimo frakcijomis.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Kęstutis Masiulis, Irena Šiaulienė ir Remigijus Žemaitaitis; premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir BNS žurnalistė Jūratė Damulytė. 

[\/]

2019-06-06
Europos Komisija ragina Lietuvą plėsti mokesčių bazę, išnaudojant nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių galimybes ir didinti išlaidas socialinei apsaugai, kad būtų sumažintas skurdas ir auganti socialinė nelygybė. Ataskaitoje teigiama, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams.Vyriausybė tikisi, kad jų priimti sprendimai padės sumažinti pajamų nelygybę ir skurdą, tačiau naujų mokesčių įvesti nežada.Laidoje dalyvauja EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega, VU ekonomistas Romas Lazutka,  ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jakaterina Rojaka, Seimo narė Ingrida Šimonytė,  VU ekonomistas Justas Mundeikis, automobilistas Vitoldas Milius.

[\/]

2019-06-05
Nuo rugpjūčio mėnesio pradedamos dalinti Šeimos kortelės, kurios daugiau nei 70 tūkst. gausių ir neįgalius auginančių šeimų suteiks daugybę nuolaidų ir lengvatų, teigia Linas Kukuraitis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Siekiama, kad kortelės turėtojai gautų 50 proc. nuolaidą tarpmiestiniam transportui, lengvatų patekti į muziejus. Ši programa veikia ir kaimyninėse šalyse.Ekonomisto dr. Žygimanto Maurico nuomone, daug geriau būtų padidinti vaiko pinigus arba sumažinti darbo mokesčius, kad paprasčiausiai šeimos gautų didesnes pajamas ir laisvai galėtų apsispręsti, kur tuos pinigus išleisti.Gausios šeimos dažniau susiduria su skurdo rizika.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Seimo narys Algirdas Sysas, VDU demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė, gausių šeimų bendrijos "Vilniaus šeimyna" pirmininkė Violeta Aukštikalnienė ir Molėtų raj. gausių šeimų bendrija „Šeimynėlė“ pirmininkė Svetlana Lesinskienė.

[\/]

2019-06-04
Išrinktasis prezidentas dr. Gitanas Nausėda vakar susitiko su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu. G. Landsbergis sako, kad valdančiąją koaliciją pertvarkantys „valstiečiai“ pirmiausia nori atsikratyti jie neįtinkančiais kai kuriais ministrais. R. Karbauskis teigia, kad su G. Nausėda aptarė stabilumą valstybėje ir derybas dėl koalicijos.Šiandien išrinktasis prezidentas surengė pirmąją spaudos konferenciją po išrinkimo.Laidoje dalyvauja buvęs Dalios Grybauskaitės patarėjas Linas Balsys, Seimo narys, politologas Alvydas Medalinskas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, portalo 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

[\/]

2019-06-03
Pastarosiomis savaitėmis visuomenės dėmesio sulaukė kelios paauglių žiaurumo istorijos. Tauragės rajone šventusią septyniolikmetę pasikėsino išžaginti ir žiauriai sumušė klasės vakarėlyje. Įtariamojo tėvai vietos politikai. Visuomenė kelia klausimus ar nebus ši istorija užglaistyta.Iš kur kyla paauglių žiaurumas?Laidoje dalyvauja Policijos departamento viešųjų ryšių tarnybos vadovas Ramūnas Matonis, nukentėjusiosios advokatas Mindaugas Vasiliauskas, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis, psichologas, www.psichika.eu vadovas Edvardas Šidlauskas, paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė, portalo 15min.lt apžvalgininkė Regina Statkuvienė.

[\/]

2019-05-31
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl valdančiosios koalicijos, kur numatyta, kad Seimo pirmininko pareigos atiteks G. Kirkilo vadovaujamiems „socialdarbiečiams“. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trauktis neketina. Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis perspėja, kad nepavykus pakeisti Seimo pirmininko, susidariusi krizė gali privesti iki pirmalaikių parlamento rinkimų.Slaptas balsavimas dėl Seimo pirmininko atstatydinimo iš tiesų parodytų parlamentarų požiūrį į „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį, teigia Seimo vadovas Viktoras Pranckietis.Socialdemokratų darbo frakcija su kitomis frakcijomis žada aptarti galimybę įteisinti rentas į Seimą nebepatekusiems parlamentarams, sako „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė. Pirmasis apie šią iniciatyvą paskelbęs naujienų portalas delfi.lt nurodo, kad pataisomis siūloma, jog vieną kadenciją Seime dirbusiam Seimo nariui būtų mokama 30 procentų atlyginimo siekianti renta, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc.Laidoje dalyvauja dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, žurnalistas Andrius Tapinas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, BNS žurnalistė Jūratė Damulytė.

[\/]

2019-05-30
Iš jų 6 proc. merginoms iki 19 metų.Lietuva yra tarp tų Europos valstybių, kuriose teikiama skurdi informacija apie kontracepciją, taip pat nėra teikiamos nemokamos kontraceptinės priemonės paaugliams ir socialiai pažeidžiamiems suaugusiems.Šią savaitę Seime kalbėjusios ekspertės siūlo įteisinti nemokamą kontracepciją kai kurioms grupėms, taip sumažinant abortų bei sprendžiant be priežiūros paliekamų vaikų problemą.Europos Parlamento forumo seksualinei ir reprodukcinei sveikatai vykdytas tyrimas parodė, kad Lietuva 2019-aisiais pagal kontraceptinių priemonių prieinamumą ir informacijos užtikrinimą yra prasčiausiai įvertintų Europos valstybių dešimtuke, kartu su kaip Rusija, Baltarusija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Graikija, Kosovu, Gruzija.Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė tvirtino, kad abortas Lietuvoje vis dar išlieka „šeimos planavimo metodu“.Taip pat 15min skelbė, kad 11–12 klasių moksleiviams skirtoje lytiškumo paskaitoje lektorius paaiškino, koks moters vaidmuo šeimoje: skleisti grožį, gerumą, meilę, tikėti vyru ir rūpintis namais. Kaip nutinka, kad lektoriai savo pamokose siūlo tokius dalykus? Kokia lytiškumo ugdymo situacija Lietuvoje?Pašnekovai: viena iš lytiškumo ugdymo programos rengėjų Violeta Jonynienė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, psichoterapeutas, bernardinai.lt autorius Gintautas Vaitoška, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovė Gintarė Vikmonaitė, Natūralaus šeimos planavimo mokytojas Vilmantas Marcinkevičius, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.

[\/]

2019-05-29
Rinkimuose į Europos Parlamentą „valstiečiams“ mandatą iškovojęs buvęs žymus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis padėkojo rinkėjams ir pranešė, kad atsisako jiems dirbti EP. „Ne, tikrai niekur neisiu, nieko politikoje nenoriu turėti daug reikalų, tik tiek, kiek tie projektai“, – TV3 kalbėjo Š. Marčiulionis. Jo sprendimą teigiamai įvertino LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.Seime pasigirdo pasiūlymų už tokį rinkėjų apgaudinėjimą bausti partijas finansinėmis baudomis.Laidoje dalyvauja Seimo narys Petras Čimbaras, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, VDU politologas Algis Krupavičius, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys Tomas Tomilinas.

[\/]

2019-05-28
Sapiegų rūmų parkas – vienas seniausių Vilniaus parkų, įkurtų prie didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos XVII a. statytų baroko stiliaus rūmų Antakalnyje.Antakalnio bendruomenę papiktino sostinės savivaldybės planai tvarkant Sapiegų parką iškirsti beveik 300 medžių, ji kviečia savo narius aktyviai tam priešintis, nors po viešos kritikos savivaldybė ir nusprendė kertamų medžių skaičių sumažinti maždaug trečdaliu.Vilniaus miesto savivaldybei neatsižvelgus į Antakalnio bendruomenės kritiką dėl medžių kirtimo Sapiegų parke, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada stabdyti 0,4 mln. eurų finansavimą parko tvarkymo projektui. Jis pareiškė, kad savivaldybė su bendruomene turi sutarti per dvi savaites.Kodėl nerastas kompromisas dėl Sapiegų parko atnaujinimo? Ką daryti toliau?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Antakalniečių bendruomenės tarybos narys Eduardas Kriščiūnas, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, ornitologas Gediminas Petkus.

[\/]

2019-05-27
55 metų finansininkas ir ekonomistas, nepriklausantis jokiai partijai, centro dešinės pažiūrų Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu. Antrajame ture jis įveikė konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę.Suskaičiavus duomenis visose 1972 rinkimų apylinkėse, G. Nausėda gavo beveik 66 proc. balsų, o buvusi finansų ministrė I. Šimonytė – beveik 33 proc. balsų.Europos Parlamento rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkusi 18,6 proc. balsų ir gavusi tris mandatus Europos Parlamente.Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių ekspertas Artūras Jonkus, „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

[\/]

2019-05-24
Paskutinę prezidento rinkimų kampanijos dieną klausiame Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos rėmėjus: kodėl jie pasirinko vieną iš dviejų kandidatų į valstybės vadovus?Laidoje dalyvauja gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, pasauliečių iniciatyvos „Kataliko balsas“ pradininkė Lietuvoje, publicistė Toma Bružaitė, verslininkas Ilja Laursas, Gitano Nausėdos rinkimų štabo narys Povilas Mačiulis, literatūrologas, leidėjas Saulius Žukas.

[\/]

2019-05-23
Šįryt Nyderlandai pradėjo balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, pradėdami keturias dienas truksiantį rinkimų maratoną 28 nares turinčiame bloke, per kurį glaudesnės integracijos šalininkai susigrums su populistais euroskeptikais, norinčiais daugiau galių savo nacionalinėms vyriausybėms.Šiandien duris atvėrė balsavietės ir Jungtinėje Karalystėje, kurioje šiuo metu tvyro didelė nežinomybė dėl planų išstoti iš Europos Sąjungos, taip pat dėl premjerės Theresos May vyriausybės likimo.EP rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį vakare, vyksta Bendrijoje stiprėjant populistinėms ir nacionalistinėms jėgoms, norinčioms apriboti Briuselio galias. Tuo metu didelę įtaką bloke turinčios Prancūzija ir Vokietija tvirtina, kad vienybė yra geriausias būdas suderinti kintančius ekonomikos ir saugumo interesus, ryškėjant naujai pasaulio tvarkai.Lietuvoje racionalaus balsavimo sistema internete manobalsas.lt siūlo Europos parlamento rinkimų testą - atsakęs į jo klausimus gali sužinoti, kuris iš 16 partijų ir komitetų sąrašų arčiausiai tavo pažiūrų.O asociacija ,,Apsodink“ inicijuoja projektą „Apsodink Europą“ - užsiregistravus tinklapyje www.apsodink.eu ir pakvietus keturis draugus ar šeimos narius balsuoti kartu, šiam įvykiui paminėti pasodinamas medis. Kiekviena balsavusi komanda gaus sertifikatą su koordinatėmis, nurodančiomis, kur pasodintas jų medis.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, VU TSPMI politologė prof. Ainė Ramonaitė, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, prof. Šarūnas Liekis, projekto „Apsodink Europą“ vadovas Tautvydas Klivickas.

[\/]

2019-05-22
41 metų buvęs komikas, populiaraus serialo herojus, Volodymyras Zelenskis šią savaitę prisiekė ir pradėjo eiti Ukrainos prezidento pareigas. Jau pirmąja savo ugninga inauguracine kalba jis pažadėjo paleisti Aukščiausiąją Radą ir paprašė atleisti saugumo ir teisėtvarkos vadovus, nukabinti valstybės vadovo nuotraukas iš valdininkų kabinetų, o vietoj jų visiems užsikabinti savo vaikų nuotraukas.Ryžtingi naujojo Ukrainos prezidento V. Zelenskio sprendimai paleidžiant šalies parlamentą rodo, kad jis – ne tik serialo herojus, sako Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas.Tad koks politikas bus V. Zelenskis? Ar jam pavyks išspręsti taikos, ekonomikos ir korupcijos problemas? Ką rodo jo prezidentavimo pradžia?

[\/]

2019-05-21
Balandžio pabaigoje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pristatė siūlomus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais be kita ko norima panaikinti techninės apžiūros monopolį. Techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti. Numatoma, kad visi duomenys apie atliktas technines apžiūras automatiškai bus teikiami į Transporto priemonių registrą, kurio valdytoja taps VĮ „Regitra“. Visos įmonės, kurios norės prisijungti prie TPR, galės tai padaryti be jokių kliūčių. Tai padės užtikrinti duomenų saugumą ir išvengti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų.„Puikiai žinote tokią įmonę „Tuvlita“, visi lankotės, važiuojate – pasiseka kartais iš pirmo karto, nepasiseka kartais iš pirmo karto atliekant transporto priemonių techninę apžiūrą. Norime pasiūlyti monopolio naikinimą“, – žurnalistams sakė E. Misiūnas. „Iš principo manome, kad servisai, kurie turi tinkamą įrangą, kurie gali tokias paslaugas teikti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, turi pasitvirtinę teikiamų paslaugų spektrą, turi atitinkamas priemones, prietaisus ir taip toliau, galėtų techninės apžiūros paslaugą teikti. Manome, kad tai būtų galbūt ir pigiau, ir greičiau pasiekiama, ir racionaliau“, – pridūrė ministras.Šiai iniciatyvai pasipriešino valdančiųjų „valstiečių“ partneriai socialdarbiečiai. „Estija nuėjo liberalizavimo keliu, bet tai nepasiteisino, paslaugos tapo labai brangios“, – sakė Seimo narys A. Butkevičius. „Valstiečių“ partneriai vyriausybėje ir Seime mano, kad „jei būtų nustatyta esamos sistemos trūkumų, galima ją tobulinti, surasti tinkamus problemų sprendimo būdus bei priemones, tačiau nepritaria visos gerai veikiančios sistemos griovimui“.Šiuo metu eina jau trečia savaitė nuo Lietuvos konkurencijos tarybos pažado per dvi savaites pateikti išvadas dėl konkurencijos techninių apžiūrų centrų rinkoje. Konkurencijos taryba tebenagrinėja iš rinkos dalyvių gautą informaciją.Laidoje dalyvauja vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Lietuv

[\/]

2019-05-20
Šiandien prasidėjo balsavimas iš anksto prezidento rinkimų antrajame ture ir Europos Parlamento rinkimuose.Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi du pirmajame daugiausia balsų surinkę kandidatai: Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda.Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų.Ar jau apsisprendėte už ką balsuosite rinkimuose?

[\/]

2019-05-17
Lietuvos atstovui Jurijui Veklenko nepavyko patekti į „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą. Izraelyje, Tel Avive vykstančiame konkurse atlikėjas pasirodė su daina „Run With The Lions“, bet nepateko tarp dešimties iš 18 atlikėjų, perlipusių pusfinalio barjerą.Pagal balsavimo rezultatus į finalą, kuris įvyks šeštadienį, pateko Rusija, Šiaurės Makedonija, Nyderlandai, Albanija, Švedija, Azerbaidžanas, Danija, Norvegija, Šveicarija ir Malta. Pusę balsų skyrė profesionalių vertintojų komisija, o kitą pusę – žiūrovai. Lietuva yra viena iš 20-ies šalių, kuriai, nepaisant pastangų, niekada nepavyko laimėti šio konkurso. Kas lemia pergalę?Laidoje dalyvauja  prodiuseris Lauras Lučiūnas,  LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas, kūrybos namų ELITAZ prodiuseris Gediminas Jaunius, atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė, muzikantas,  technologijų ekspertas Arnoldas Lukošius.

[\/]

2019-05-16
Naujausias tarptautinis vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas rodo, kad vis daugiau mokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje vartoja alkoholinius gėrimus, yra nepakankamai aktyvūs, jaučia per didelį krūvį mokykloje, rašo LRT portalas.Vienas iš šešių Lietuvos mokinių reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus, kas dešimtas kasdien rūko, beveik penktadalis apklaustųjų nurodė, jog yra bandę kanapių, tik vos 18 proc. kasdien užsiima valandos trukmės fizine veikla.Tik 3 iš 10 pašauktų į kariuomenę jaunuolių tinkami tarnybai, kiek ankščiau skambino pavojaus varpais karo prievolės specialistai.Laidoje dalyvauja LSMU profesorius prof. Kąstytis Šmigelskas, LSMU dėstytojas Tomas Vaičiūnas, švietimo ir mokslo viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininkas Simonas Dailidė, LMS jaunimo politikos koordinatorė Greta Zaburaitė.

[\/]

2019-05-15
Socialiniuose tinkluose verda aistros, kuris iš kandidatų, patekęs į antrąjį Prezidento rinkimų turą, yra konservatyvesnis, kuris liberalesnis. Nesutarimų ir diskusijų bangą sukėlė ir vienuolio pranciškono Arūno Peškaičio išsakyta pozicija.G.Nausėda pabrėžia savo nepriklausomumą nuo partijų, I.Šimonytė didesnį pažiūrų ir pozicijos nuoseklumą.Kuo gali skirtis G.Nausėdos ir I.Šimonytės vidaus ir užsienio politika?Laidoje dalyvauja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė, politologė Ainė Ramonaitė ir VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius.

[\/]

2019-05-14
Premjeras Saulius Skvernelis žada vykdyti prieš rinkimus duotą pažadą ir liepos 12 dieną atsistatydinti, nepaisant jog abu kandidatai į Prezidentus teigia, jog su juo būtų linkę dirbti. Negana to, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad tą pačią dieną frakcija išeis į opoziciją ir nedirbs daugumoje. Jo nuomone, rinkimų rezultatai rodo nepasitikėjimą partija ir jos vykdomais darbais.Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, jog reikia tęsti darbus ir palikti emocijas.Laidoje dalyvauja Seimo narys Gediminas Kirkilas, dienraščio “Lietuvos rytas” apžvalgininkas Vytautas Bruveris, žurnalistas Ginas Dabašinskas, Seimo narė Agnė Širinskienė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. 

[\/]

2019-05-13
Po dviejų savaičių prezidento rinkimų antrajame ture varžysis Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas, buvęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų. Už nepriklausomą kandidatą G. Nausėdą balsavo 30,95 proc. rinkėjų.Prezidento rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.„Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios nepaveikios nei pigiam populizmui, nei agresyviam diktatui“, – rašoma D. Grybauskaitės komentare, pirmadienį atsiųstame jos spaudos tarnybos.Laidoje dalyvauja VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas, VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius, viešųjų ryšių bendrovės vadovas Mykolas Katkus, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda.

[\/]

2019-05-10
Per keturias išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir referendumuose savo valią pareiškė jau 5,63 proc. visų rinkėjų, rodo šiandien Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami duomenys. Kovoje dėl patekimo į antrąjį turą prognozuojama arši kova. Kaip rodo naujausia naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis atlikta apklausa, atotrūkis tarp trijų populiariausių kandidatų – labai mažas.Už ekonomistą Gitaną Nausėdą balsą atiduoti ketina 21,1 proc. piliečių, už konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę – 19,5 proc. rinkėjų, o „valstiečių“ remiamą premjerą Saulių Skvernelį ketina palaikyti 18,4 proc. piliečių.Toliau su 6,6 proc. gyventojų palaikymu rikiuojasi eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, penktoje vietoje - seimo narys Naglis Puteikis, kurį remia 4,4 proc. Šeštas - filosofas Arvydas Juozaitis. Jį, rodo apklausa, rinkimuose ketina palaikyti 3 proc. piliečių. Už Valdemarą Tomaševskį žada balsuoti 1,6 proc., už Seimo narį Mindaugą Puidoką – 1,4 proc. ir už Valentiną Mazuronį 1 proc. potencialių rinkėjų.Tiesa, Naglis Puteikis šiandien patvirtino balsavęs ne už save, atsiprašė rinkėjų ir paragino juos balsuoti už kitus kandidatus – premjerą Saulių Skvernelį ir filosofą Arvydą Juozaitį.Beveik ketvirtadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad jie neketina dalyvauti Prezidento rinkimuose ar tiesiog neapsisprendė, už ką balsuoti. Tarp tokių apklaustųjų – daugiau jaunimas iki 30 metų. Kokios rinkimų baigties galima tikėtis?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) politologė prof. Ainė Ramonaitė, Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius, VU TSPMI Tomas Janeliūnas. 

[\/]

2019-05-09
Artėjant prezidento rinkimams, politinė temperatūra kyla. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pažadėjo trauktis iš valdžios, jei valstiečių kandidatas nepateks į antrąjį rinkimų turą. Rinkimuose dalyvaujantis Seimo narys Naglis Puteikis vakar netikėtai pakvietė savo rėmėjus palaikyti kitą kandidatą  – Saulių Skvernelį.Laidoje dalyvauja „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius, VDU profesorius Algis Krupavičius, viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, portalo delfi.lt politikos redaktorė Loreta Laučiuvienė.

[\/]

2019-05-08
Geriausios šalies gimnazijos ir naujausiuose reitinguose išlaiko lyderių pozicijas, tačiau ne visi rezultatai yra džiugūs. Dešimtokų matematikos žinios, net ir įskaitant geriausių šalių gimnazijų auklėtinių pasiekimus, nesiekia nė penketo, rašo poratlas DELFI. Žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad dar viena problema – pedagogų trūkumas, nes geriausiems išėjus į pensiją neatsiranda, kas juos pakeistų.Laidoje dalyvauja žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, Švietimo ateities forumo vadovė, VU profesorė Vilija Targamadzė, VGTU licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė, buvęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos vadovas Vaidotas Bacys.

[\/]

2019-05-07
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien atsisakė dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo bet balsavo referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, tačiau savo pasirinkimo neatskleidė.„Esame jau seniai diskutavę, kad būtina šį klausimą spręsti referendumu, todėl ir dalyvavau jame ir kviečiu visus dalyvauti“, – kalbėjo prezidentė.LR Konstitucijos 12 straipsnis skelbia: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“Referendumo iniciatoriai siūlo pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnį taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.“Laidoje dalyvauja venas LR Konstitucijos kūrėjų, prof. Vytautas Sinkevičius, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, rašytojas Antanas Šileika ir JAV Wellesley koledžo Lotynų Amerikos literatūros asocijuotoji profesorė Evelina Gužauskytė.

[\/]

2019-05-06
Šiandien prasideda visą savaitę truksianti penktoji Jungtinių Tautų organizuojama saugaus eismo savaitė. Kelių policija intensyviai vykdys reidus ir skatina gyventojus pranešti apie pastebėtus KET pažeidimus.Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kad lyginant Lietuvos keliuose ir gatvėse lyginant su ankstesniais metais iki šios dienos žuvusiųjų skaičius sumažėjo beveik 12 proc., tuo tarpu eismo įvykių ir sužeistųjų padidėjo maždaug penktadaliu.Laidoje dalyvauja Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko.

[\/]

2019-05-03
Valdantieji „valstiečiai“ trauktųsi iš valdžios, jei pralaimėtų prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, pareiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Premjeras Saulius Skvernelis užsimena apie naują daugumą po rinkimų.„Aš traktuočiau tai kaip rinkėjų mobilizavimą metant tą argumentą, kad jeigu premjeras netaps prezidentu, tai sustos visi geri darbai, nebus tęsiamos pradėtos iniciatyvos ir panašiai“, – BNS sako opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Laidoje diskutuoja portalo delfi.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, “Vilmorus” vadovas dr. Vladas Gaidys, VU politologė Lidija Šabajevaitė, portalo Lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.

[\/]

2019-05-02
Nesikalbėdama dėl šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės su Baltarusija, ankstesnė Lietuvos valdžia elgėsi aplaidžiai, teigia premjeras Saulius Skvernelis.Antradienį buvo patvirtinta, kad Baltarusija atmetė S. Skvernelio pasiūlymą Astravo AE paversti dujomis kūrenama elektrine.Laidoje dalyvauja branduolinės saugos ekspertas Saulius Kutas, Seimo narys Audronius Ažubalis, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

[\/]

2019-04-30
Gegužės 1-ąją Lietuva minės 15-ąsias narystės ES metines. 2004 m. drauge su mūsų šalimi į ES buvo priimtos Estija, Latvija, Kipras, Čekija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.Šiandien beveik du trečdaliai apklaustųjų teigia pasitikintys ES, o daugiau nei 70 proc. į ES ateitį žiūri optimistiškai.Nepaisant lietuvių optimizmo, kitose šalyse optimizmo dėl ES ateities mažiau, jis remiasi augančia migracija, ginčais dėl augančios globalizacijos, suvereniteto praradimo ar nutautėjimo baime.Kuo remiasi lietuvių optimizmas ES? Kaip vertinti kylantį Europoje euroskepticizmą ir baimes? Ar jis gali sugriauti ES?Laidoje dalyvauja - ESTEP valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas, rašytojas Vytautas Rubavičius, sociologė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Irmina Matonytė, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

[\/]

2019-04-29
Seime kelią skinasi nauja vaistų kompensavimo tvarka – Sveikatos apsaugos ministerija ketina nustatyti paciento gydymo kainos ribą – 30 tūkst. eurų. Ją viršijus, būtų nerekomenduojama kompensuoti medikamentų, pranešė LRT televizija.„Jeigu vaistas kainuoja labai labai brangiai, o gyvenimo trukmės reikšmingai neprailgina, tai klausimas, ar verta tokį vaistą traukti į kompensavimą, ar vietoj to nėra paprasčiau pacientui suteikti gal kitą pagalbą“, – LRT sakė ministras Aurelijus Veryga.Vaistų gamintojai ir pacientų organizacijos kritikavo tokį siūlymą ir sako, kad tokiu būdu ligoniai gali negauti jiems reikalingų vaistų. Pagal siūlomus pakeitimus, ketinama išsamiai vertinti ne tik vaistų poveikį sveikatai, bet ir jų ekonominę naudą. Taip pat numatoma, kad komisijoje, kuri sprendžia dėl kompensavimo, būtų ne keturi, o šeši gydytojai.Pasirodžius šiai informacijai, šiandien Sveikatos apsaugos ministerija rengia spaudos konferenciją ir praneša, kad informacija, kuri sukėlė nerimą daugeliui pacientų, yra melaginga.„Viešoje erdvėje paskleista informacija yra neteisingas faktų interpretavimas, iškreipiant skaičius, kurie planuojami naudoti derybose su gamintojais dėl vaistų kainų mūsų šaliai prieš juos įtraukiant į kompensavimo sistemą.“Laidoje dalyvauja: Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, konservatorius Antanas Matulas, Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytojas hematologas, medicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas.

[\/]

2019-04-26
Vidaus reikalų ministerija siūlo revoliucinius saugaus eismo įstatymo pakeitimus. "Saugiau, paprasčiau, skaidriau ir mažiau biurokratizmo“, – taip projektą pristatė VRM ministras E.Misiūnas. Tikimasi projektą pateikti Seimui rudenį.Anot pasiūlymų, vairuojant bus griežtai draudžiama daryti viską, kas nesusiję su vairavimu - atsigerti vandens, rūkyti, valgyti sausainių ar parūkyti, teks sustoti.Numatomas aiškesnis paspirtukų klasifikavimas atsižvelgiant į jų galią ir išvystomą greitį.Siūlomi nauji vairuotojų mokymo bei egzaminavimo sistemos reikalavimai – asmuo mokytis vairuoti galėtų ne tik vairavimo mokykloje, bet ir su šeimos nariu ar individualiai dirbančiu vairavimo mokytoju.Įstatymo pakeitimais siekiama panaikinti techninės apžiūros monopolį. Techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti.Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, VGTU dėstytojas, saugaus eismo ekspertas dr. Vigilijus Sadauskas, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos direktorius Gintautas Šlėderis, Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos prezidentas Valentinas Masilionis, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius Laurynas Jovaišas.

[\/]

2019-04-25
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad biudžetininkų atlyginimai kitąmet augs iš valstybės turimų papildomų resursų gerinant mokesčių administravimą ir didinant viešojo sektoriaus efektyvumą. Konkretesni sprendimai numatyti Vyriausybės pasitarime vakar svarstytoje Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijoje.Pagrindinį dėmesį žadama skirti mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, mažinti skirtumus tarp atskirose srityse dirbančiųjų atlyginimų ir didinti pareiginės algos bazinį dydį. Politikai skaičiuoja, kad vien kitąmet strategijai įgyvendinti papildomai reikės skirti beveik 400 mln. eurų.Parengtoje strategijoje numatoma nuo 2020 m. 10 proc. kasmet didinti darbo užmokestį mokytojams, 15 proc. - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams. Ketinama kasmet 10 proc. didinti atlyginimus dėstytojams, mokslo darbuotojams bei tyrėjams.Dokumente taip pat numatoma siekti, kad gydytojai 2025 metais uždirbtų tris VDU, o slaugytojai – 1,5 VDU. Po 15 proc. atlyginimai turėtų kilti kultūros ir meno darbuotojams, socialinių paslaugų srities darbuotojams, kek mažiau - vidaus tarnybos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams.Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija strategijai nepritaria, nes pasako jos vadovės, daugiausiai naudos iš jos gaus vadovai per bazinio dydžio augimą, tokiu dokumentu taip pat yra slopinamos profesinių sąjungų derybinės galios. strategijai nepritaria ir mokslininkų bei dėstytojų bendruomenė. Pasak jos, siūlomas dokumentas yra neišbaigtas ir vertintinas kaip laikina politinė priemonė, kuria siekiama nuraminti viešo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą dėl darbo užmokesčio.Taip pat žadama įvesti sektorinius (sisteminius) kokybinius rodiklius - už pasiekimus būtų didinami asignavimai sektoriaus darbo užmokesčio fondui, mokamos skatinamosios premijos. Tikimasi tai pradėti taikyti nuo 2020 m. pasirinktose bandomosiose srityse (sveikatos apsaugos, valstybės tarnybos ir švietimo).Algų kėlimo strategija dar

[\/]

2019-04-24
Teisėsaugos ir priežiūros institucijos perspėjo, kad Vyriausybė gali suvaržyti jų nepriklausomumą, jei bus patvirtintas Finansų ministerijos siūlymas keisti biudžeto sudarymo principus. Pagal ministerijos registruotą įstatymo projektą, Vyriausybės nariams būtų pavedama koordinuoti tam tikras viešosios politikos sritis, o įstaigų vadovai turėtų su ministrais derinti strateginius tikslus ir jų rodiklius.Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad priėmus įstatymą būtų sudaromos prielaidos teisingumo ministrui kontroliuoti Konstitucinio Teismo veiklą, o tai „nesuderinama su teismų nepriklausomumo principu“.Generalinė prokuratūra nuogąstauja, kad naujas modelis sukurtų prielaidas „daryti prokuratūrai politinį, ekonominį, psichologinį spaudimą“. Ministro koordinavimo kratosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigia, kad jo įstaigos koordinatoriumi paskyrus vidaus reikalų ministrą, politikas įgis teisę daryti įtaką audito nešališkumui ir objektyvumui.Finansų ministras Vilius Šapoka atmeta kritiką, kad siūlomi nauji biudžeto sudarymo principai gali pakirsti teisėsaugos ir priežiūros tarnybų nepriklausomumą, bet įstatymo projektą žada tobulinti. „Mokesčių mokėtojai nusipelno žinoti, kiek, kur ir kam išleidžiami pinigai. Būtent tam tikslui pokyčiai ir siūlomi. Bet tai yra tik pirminis variantas – mes jį tobulinsime pagal institucijų pateiktas pastabas“, – teigė V. Šapoka.Ministerija siūlo, kad nauja tvarka galiotų sudarant jau kitų metų biudžetą. Projektą pirmiausia turėtų apsvarstyti Vyriausybė, o po to Seimas.Laidoje dalyvauja finansų viceministras Darius Sadeckas, STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Endružytė, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas, Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo LSDDP frakcijos seniūno pavaduotojas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

[\/]

2019-04-23
Komikas Volodymyras Zelenskis sekmadienį triuškinamu rezultatu išrinktas Ukrainos prezidentu. 41-ių televizijos žvaigždės kampanija prasidėjo nuo pokšto, bet jis sėkmingai pasinaudojo Ukrainos elito krize ir privertė šalies politinį isteblišmentą nusileisti.Rėmėjai mato politikos naujoką kaip šviežio oro gūsį, bet kritikai teigia, kad jis tėra kadenciją baigiančio prezidento Petro Porošenkos priešininkų marionetė.V. Zelenskio iškilimo istorija buvo lygiai tokia pati, kaip televizijos seriale, kurio trečias sezonas prasidėjo likus kelioms dienoms iki pirmojo rinkimų turo. Seriale „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) V. Zelenskio vaidinamas istorijos mokytojas tapo prezidentu, smarkiai išplitus jo skambiam vaizdo pasisakymui apie korupciją Ukrainoje.Tapęs tikru kandidatu, V. Zelenskis trynė ribą tarp politikos ir pramogos. Jis vengė interviu ar tradicinių kampanijos renginių, rinkėjus pasiekdavo per socialinius tinklus ir keliaudamas su savo komikų trupe.Rinkimus pralaimėjęs prezidentas Petro Porošenka pasveikino savo oponentą V. Zelenskį su pergale ir pasiūlė jam savo ir savo komandos pagalbą per pereinamąjį laikotarpį.Ukrainoje rudenį numatyti ir eiliniai Aukščiausios Rados rinkimai, bet pasigirdo kalbos, kad išrinktasis prezidentas V. Zelenskis gali inicijuoti pirmalaikius rinkimus, siekdamas pasinaudoti populiarumo banga savo įkurtos partijos „Tautos tarnas“ naudai.Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius, Ukrainos kariams paramą teikiančios organizacijos „Mėlyna ir geltona“ vadovas Jonas Ohmanas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius, prodiuseris, laidų vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. 

[\/]

2019-04-19
Neseniai visuomenę sukrėtė žinia, kai Klaipėdoje vos gimusiam naujagimiui buvo nustatytas 4 promiles siekiantis girtumas. Medikai teigia, kad per stebuklą išgyvenusi mažylė, vargu, ar augs be pasekmių.Į Klaipėdos universitetinę ligoninę šią savaitę atvežta dar viena girta gimdyvė, kuriai nustatytas per 3 promiles siekiantis girtumas. Prokurorai ėmėsi tyrimo, politikai diskusijos apie negimusių vaikų apsaugą.Tad, kaip apsaugoti dar negimusius vaikus?Laidoje diskutuoja Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, psichologas, tinklaraščio psichika.eu vadovas Edvardas Šidlauskas, Vilniaus gimdymo namų vadovė Kornelija Mačiulienė, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus ir Vilniaus arkivykupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko namų psichologė Milda Lukauskienė.

[\/]

2019-04-18
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas skaičius: šiemet daugiau nemokamų vietų numatyta tiems, kurie rinksis tiksliuosius, inžinerijos mokslus, taip pat gydytojams rezidentams. Pastarųjų valstybės finansuojamų vietų skaičius didinamas humanitarinių ir socialinių mokslų krypčių sąskaita. Ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad valstybės finansuojamų studijų vietų planą ministerija sudarė atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius.Darbo rinką keičia sparčiai besivystančios technologijos, tad ekspertai vis garsiau kalba apie tai, kad pokyčiai palies daugelį sektorių. Užimtumo tarnybos pernai atliktoje apklausoje darbdaviai akcentavo vis didesnį ruošimąsi dirbtinio intelekto, robotizacijos ir skaitmenizacijos atėjimui. Na, o penkerių metų profesijų analizė rodo didelius pokyčius profesijų grupėse. Mažėja parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, siuvėjų, tačiau auga statybos inžinerijos technikų, mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovų, miestų ir kelių eismo planuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikis.Kaip pasiruošti pokyčiams? Ar tikrai socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai nekuria aukštos pridėtinės vertės? Kas užtikrins, kad pastarųjų atstovai neiškristų iš darbo rinkos?Laidoje dalyvauja: Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Dovilė Mackevičienė, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas Modestas Gelbūda, asociacijos INFOBALT vadovas Paulius Vertelka, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docentė Nerija Putinaitė, įdarbinimo paslaugų UAB „Manpower Lit“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič.

[\/]

2019-04-17
Vakar Lietuvoje vyko demografijos forumas, kuriame buvo ieškoma sprendimų mažėjant dirbančiųjų skaičiui, didėjant imigracijai iš trečiųjų šalių, augant pagyvenusių žmonių skaičiui. Verslas prognozuoja, kad vien šiemet dirbančiųjų pramonėje sumažės daugiau nei 3.5 tūkstančių.Statistika rodo šių mėnesių teigiamą migracijos balansą, į Lietuvą daugiau atvyksta, nei iš jos išvyksta.VDU demografė prof. Vlada Stankūnienė sako, kad visgi pagrindinė problema yra intensyvi emigracija ir mažėjantis gimstamumas. „Per šių metų tris mėnesius emigravo daugiau nei per praėjusių metų tris pirmuosius mėnesius, emigracija neslūgsta. Jau treti metai gimstamumas važiuoja žemyn ir šiemet galim turėti tik apie 25 tūkstančius gimusių kūdikių“, – sako ji.Tad kaip spręsime demografijos problemas – plačiai atverdami duris imigrantams ar skatindami sugrįžti išvykusius ir gimdyti vaikus?Laidoje dalyvauja VDU demografė Vlada Stankūnienė, LPK prezidentas Robertas Dargis, VU profesorius Boguslavas Gruževskis, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.

[\/]

2019-04-16
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad patvirtinus taršos mažinimo planą gyventojams už seno automobilio atsisakymą bus galima mokėti tūkstančio eurų paskatą mažiau taršiam automobiliui pirkti.Ministrų kabineto apsvarstytame taršos mažinimo plane tokioms finansinėms paskatoms numatyti 30 mln. eurų.Taršių automobilių atsisakę gyventojai taip pat galės gauti lengvatų viešajam transportui.Laidoje dalyvauja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Seimo narys Kęstutis Masiulis, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus, autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

[\/]

2019-04-15
Seimas praėjusią savaitę minimalia persvara priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Jas palaikęs Rimantas Jonas Dagys teigė, jog jos užtikrins „tėvų teisę auklėti vaikus taip, kaip numato Konstitucija, nevaržant valdininkų ar kitų organizacijų noro tuos vaikus auklėti taip, kaip jie supranta“.Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad naujos įstatymo pataisos yra keli žingsniai atgal. Vaikų psichiatras Linas Slušnys mano, kad, kad įstatymo pataisos gali sumažinti vaikų apsaugos nuo smurto lygį, o institucijas darys dar labiau atsargiomis. Seimo narė Dovilė Šakalienė taip pat laikosi nuomonės, kad įstatymas gali padaryti neigiamą poveikį vaikų saugumui.Laidoje dalyvauja Seimo narys Rimantas Dagys,  Seimo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, SADM patarėja Eglė Samoškaitė, budinti globotoja Jurgita Siliūnienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.

[\/]

2019-04-12
Šią savaitę Seime dirbusi Seimo ir PLB komisija kviečia visus lietuvius aktyviai dalyvauti Referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Viso pasaulio lietuvių bendruomenes nuolat lankantis ir skatinantis aktyviai dalyvauti referendume komisijos kopirmininkas dr. Rimvydas Baltaduonis iš Vašingtono sako: „kuo daugiau lietuvių bus susiję su Lietuvos valstybe tampriais pilietybės ryšiais, tuo didesnė bus Lietuva pasaulyje.“Komisijos posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pabrėžė, kad dauguma gyventojų pritaria dvigubos pilietybės išplėtimui, tačiau paramos neužtenka referendumo kartelei įveikti. Anot ministro, jei ir nepavyktų pakeisti Konstitucijos po mėnesio vyksiančiame referendume, daugumos balsavusiųjų už dvigubą pilietybę pozicija suteiks „moralinę teisę reikalauti, kad sprendimas būtų toks, kokio nori dauguma žmonių“, tai yra po tam tikro laiko vėl būtų bandoma šiuo klausimu rengti referendumą.Mažai tikėtina, kad gegužę vyksiančiu referendumu būtų pakeista dvigubą pilietybę ribojanti Konstitucijos nuostata, rodo Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Jos duomenimis, suteikti galimybę Lietuvos pilietybę turėti visiems lietuvių kilmės asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įgiję kitos šalies pilietybę, yra linkę 46,6 proc. respondentų. Daugiau nei ketvirtadalis – 27,8 proc. – respondentų yra prieš Konstitucijos keitimą. Jų nuomone, Lietuvos pilietybė gali būti suteikiama tik asmenims, atsisakiusiems kitos šalies pilietybės.Laidoje dalyvauja Seimo ir PLB komisijos narys Vytautas Juozapaitis, kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis, Seimo ir PLB komisijos kopirmininkas Rimvydas Baltaduonis, Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas, Seimo ir PLB komisijos Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vidžiūnaitė.

[\/]

2019-04-11
Premjeras Saulius Skvernelis Seime šiandien pristatė XVII Vyriausybės 2018 m. darbų ataskaitą.Ataskaita pradedama taip: „2018 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis. Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas“.Laidoje dalyvauja Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, „Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas, VU ekonomistas, sociologas Romas Lazutka, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Lietuvos Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė ir gydytoja rezidentė, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė.

[\/]

2019-04-10
Vyriausybės pasitarime svarstys, ar įvesti kvotas į Lietuvą iš trečiųjų šalių dirbti atvykstantiems užsieniečiams.Vidaus reikalų ministerija siūlo įstatyme numatyti, kad kvotą kas metus nustatytų Užimtumo tarnybos vadovas, kuris taip pat nustato ir labiausiai Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.Pernai į Lietuvos įmones dirbti atvyko 52 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, jų skaičius kasmet auga.Laidoje diskutuoja Užimtumo tarnybos prie SADM direktorė Ligita Valalytė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Investuotojų forumo vyriausiasis politikos patarėjas Emilis Ruželė.

[\/]

2019-04-09
Šiandien Vyriausioji rinkimų komisija kandidatais į Lietuvos prezidentus paskelbė socialdemokratą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį, filosofą Arvydą Juozaitį, europarlamentarą Valentiną Mazuronį, ekonomistą Gitaną Nausėdą, Seimo Mišrios narių grupės narius Mindaugą Puidoką ir Naglį Puteikį, „valstiečių“ kandidatą premjerą Saulių Skvernelį, konservatorių kandidatę parlamentarę Ingridą Šimonytę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.Laidoje dalyvauja VKR pirmininkė Laura Matjošaitytė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius, Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius, režisierius Donatas Ulvydas, publicistas, Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovas Donatas Puslys.

[\/]

2019-04-08
Aukštos kainos, nepakankama konkurencija, plėtros stygius regionuose - kelios privataus prekių ir paslaugų sektoriaus problemos. Ar jas išspręstų įsteigtos valstybinės įmonės?Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė pataisoms, kurios atvers kelią ligoninėse steigti valstybines vaistines, tam dar turi pritarti Seimas.Šiuo metu ligoninėse veikiančios privačios vaistinės parduoda vaistus ir pacientams, ir visiems kitiems. Ligoninės vaistinės vaistus parduoti gali tik stacionariai besigydantiems ligoniams.Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad šis sprendimas padės užtikrinti pacientų aprūpinimą pigiausiais vaistais. Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, įžvelgia galimus interesų konfliktus, korupciją, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas.Idėjų apie valstybinius bankus ar alkoholio parduotuves taip pat girdėjome.  Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, 2017 metais sakė, kad  neprieštarautų valstybinio komercinio banko įsteigimui, bet įspėjo, jog jam būtų taikomi lygiai tokie pat kontrolės mechanizmai ir veiklos reikalavimai, kaip ir Lietuvoje jau veikiantiems komerciniams bankams.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje  įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valdžia tokia veikla gali užsiimti tik išimtiniais atvejais ir įrodžius, kad kito kelio nėra.Laidoje dalyvauja Seimo narė Agnė Širinskienė, Seimo narys Antanas Matulas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė, SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

[\/]

2019-04-05
Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl kontroversiško Mobilumo paketo, kuriuo nustatomi reikalavimai ES vežėjams ir vairuotojams, vežantiems krovinius už savo šalies ribų.Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis sako, kad dabartinis Mobilumo paketo variantas sukeltų didelių rūpesčių verslui. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad tai mažintų Lietuvos transporto konkurencingumą, stumtų mūsų vežėjus iš rinkos, o žala ekonomikai gali siekti net iki 6 proc BVP.Vairuotojų profsąjungų atstovai palaiko Mobilumo paketą, teigdami, kad stipriai skiriasi darbo sąlygos lietuviškose bei užsienio įmonėse ir šis sprendimas yra siekis šias sąlygas labiau vienodinti.Laidoje dalyvauja LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas, Seimo narys Tomas Tomilinas, profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, ekonomistas prof. Raimondas Kuodis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. 

[\/]

2019-04-04
1919 metų balandžio 4 dieną Valstybės Taryba įsteigė prezidento instituciją ir pirmuoju Lietuvos prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Kadangi tuo metu Vilnius buvo okupuotas, pirmoji Prezidentūra įsteigta Kaune.Dabartiniai prezidento rūmai įsikūrę Simono Daukanto aikštėje Vilniuje, buvusiuose vadinamuosiuose vyskupų rūmuose.Laidoje dalyvauja XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, istorikas, Lietuvos karo akademijos mokslo centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Alfonsas Eidintas,  „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė, prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė ir VDU profesorius, buvęs prezidento Adamkaus patarėjas vidaus politikai Lauras Bielinis.

[\/]

2019-04-03
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimą iki spalio pabaigos atidėti parlamentinio tyrimo dėl prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių išvadų tvirtinimą. Vakar jo pirmininkas pagrasino kreiptis į prokurorus dėl manipuliacijų Viliboro pokyčiais ir žalos valstybei.Opozicijos atstovai kaltina, kad taip pažeidžiamas Lietuvos banko nepriklausomumas, kompromituojama bankų sistema, įtariama, kad tai gali būti rinkiminis valstiečių ėjimas silpninti konkurentus.Seimo komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas kaltina bankų reguliuotojo nebendradarbiavimą su Seimo laikinąja komisija ir nepakankama komercinių bankų priežiūra. Tuo metu LB vadovas Vitas Vasiliauskas priekaištus atmeta.Laidoje diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Dainius Kreivys, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vadovas Kęstutis Kupšys, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir signataras, buvęs komercinių bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

[\/]

2019-04-02
Šiandien prasideda gegužės 12-ąją vyksiančio referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimo kampanija. Referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.Laidoje dalyvauja Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, Tautininkų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir VU teisės profesorius Vytautas Mizaras.

[\/]

2019-04-01
Nuo šiandien vairuotojai Lietuvos greitkeliuose ir magistralėse galės išvystyti didesnį greitį bei privalės pakeisti žiemines dygliuotas padangas į vasarines. Be įprastų pokyčių įsigalioja ir kelios naujovės.Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, griežtinantys atsakomybę neblaiviems vairuotojams, tarp naujovių – baudžiamoji atsakomybė vengiantiesiems tikrintis blaivumą. Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad vairuotojui, atsisakiusiam tikrintis blaivumą, bus taikoma tokia pat bausmė, kaip ir nustačius 1,5 promilės girtumą, t. y. už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.Griežtėja ir bausmės – nuo šiol vairuotojo pažymėjimas už vairuojant padarytą nusikalstamą veiką gali būti atimamas nebe nuo vienų iki trejų, bet iki penkerių metų.Beveik penktadaliu didėja baudos už pavojingą vairavimą neturint galiojančio pažymėjimo, už pavojingą, taip pat pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ir apsvaigus, sukėlus eismo įvykį. pažeidusiems draudimą vairuoti automobilį, gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė. Taip pat greta gali būti skirta bauda iki 700 eurų, o be teisių vairuojant automobilį neblaiviam – iki 1,5 tūkst. eurų su transporto priemonės konfiskavimu.Laidoje dalyvauja: Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius LT“ vadovas ir vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas, Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.

[\/]

2019-03-29
Diskusijos apie griežtesnį interneto reguliavimą įgauna pagreitį. Europos Parlamentas pritarė prieštaringai vertinamai autorių teisių reformai. Europos įstatymai pirmą kartą numatytų teisinę tokių platformų kaip „YouTube“, „Facebook“ ar „Soundcloud“ atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi autorių teisių. Būtų reikalaujama tikrinti viską, ką skelbia jų vartotojai. Tokį žingsnį remia naujienų ir muzikos kompanijos, bet kritikuoja didelės technologijų firmos ir interneto laisvės gynėjai.Taip pat numatoma nustatyti vadinamąsias gretutines teises naujienų žiniasklaidai. Jos turi užtikrinti, kad naujienų kompanijoms būtų geriau atlyginama už jų turinio naudojimą tokiose vietose kaip „Google News“ ar „Facebook“. Dideli leidėjai, naujienų agentūros reformą laiko skubia priemone norint apsaugoti kokybišką žurnalistiką ir mažėjančias tradicinių žiniasklaidos kompanijų pajamas. Tačiau oponentai tai vadino „nuorodos mokesčiu“ ir tvirtina, kad žurnalistai ar žinių rengėjai jokios realios naudos nepajustų.Griežčiau prižiūrėti turinį ypač socialiniuose tinkluose verčia ir skaudūs bei pavojingi įvykiai. Čia kuriamose uždarose grupėse verčiamasi nelegalia veika, klesti patyčios, paauglių pavojingi žaidimai.Kaip skelbia portalas „Delfi“: „besaikis alkoholio ir narkotikų vartojimas, patyčios, seksualinės aistros tenkinimas prieš kamerą, vairavimas išgėrus – tokią veiklą lietuviai nevaržomai transliuoja uždarose socialinių tinklų grupėse.“ Policijos atstovų teigimu, tokios veiklos stebėsena vykdoma, bet viskas nėra taip paprasta. Kokių priemonių galima imtis? Ar įmanoma reguliuoti internetą?Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, informacinių technologijų specialistas Marius Pareščius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komunikacijos konsultantas Jaunius Špakauskas, dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

[\/]

2019-03-28
Socialdemokratų frakcija Seime šiandien pristatys Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos siekiamų likviduoti infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) bus atliekami privalomai, išskyrus atvejus, kai to nebus galima atlikti dėl kontraindikacijų.Aiškinamajame rašte pataisų iniciatoriai mini, kad Lietuvoje šiuo metu sparčiai plinta tymai, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos lieka per 5 tūkst. vaikų. (Lietuvoje pernai gimė 28,2 tūkst. kūdikių).„Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti poliomielitą, tymus, raudonukę Europos regione ir pasaulyje. Kad šis tikslas būtų pasiektas yra būtina išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių infekcijų apimtis – skiepijimo nuo tymų ir raudonukės > 95 proc., nuo poliomielito > 90 proc. Daugėjant neskiepijamų vaikų skaičiui Lietuvoje šis rodiklis yra nebepasiekiamas“ - teigia skiepų privalomumo iniciatoriai.Laidoje dalyvauja Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Juozas Olekas, sveikatos apsaugos viceminstras Algirdas Šešelgis, VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja dr. Aurelija Žvirblienė, mama Ginta, kurios kūdikis susirgo tymais.

[\/]

2019-03-27
Po daugiau kaip dvejus metus trukusio teisminio proceso Vilniaus apygardos teismas skelbia nuosprendį pačioje svarbiausioje Lietuvos istorijoje byloje dėl 1991 m. sausio įvykių Lietuvoje.Kokios šios bylos teisinės ir politinės pasekmės ir reikšmė mums?Laidoje dalyvauja XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, MRU Tarptautinės teisės profesorius Justinas Žilinskas, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir VU TSPMI dėstytoja Nerija Putinaitė.

[\/]

2019-03-26
Susisiekimo ministras R. Masiulis pasirašė įsakymą dėl A. Vaitkaus atšaukimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų. Ministras taip pat užsiminė, kad šis sprendimas gali „kainuoti postą“ ir jam pačiam.Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad sprendimas jį atleisti yra politizuotas, neseniai su “valstiečiais” jis dalyvavo savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose.Valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis žada kviestis susisiekimo ministrą į Seimą pasiaiškinti. Opozicinės TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis sveikina principingą ministro sprendimą.Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad susisiekimo ministro sprendimas atleisti Klaipėdos uosto vadovą Arvydą Vaitkų neturės įtakos paties ministro išlikimui poste, tačiau tikisi išgirsti svarių Roko Masiulio argumentų dėl uosto vadovo atleidimo.Pagrindinė atleidimo priežastis - interesų konfliktas, kai uoste veikiančios bendrovės rėmė valstiečių rinkimų kompaniją, o A. Vaitkus buvo išrinktas į Klaipėdos tarybą drauge su finansinių rėmėjų atstovais.Laidoje dalyvauja VDU profesorius Algis Krupavičius, Transparency Internacional Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, atstatydintas Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus.

[\/]

2019-03-25
Statistika rodo, kad nuo patyčių kenčia beveik kas trečias vaikas nors ir pastebimas nežymus patyčių sumažėjimas nuo 29 proc. Iki 26.7 proc.Vien praėjusiais metais „Vaikų linija“ sulaukė 3291 skambučio, 148 pokalbių internetu ir 83 laiškų, kuriais vaikai ar paaugliai dalijosi savo skaudžiais patyčių išgyvenimais.Lietuvos moksleivių sąjungos duomenimis, kreiptis dėl patyčių į mokytoją vis dar bijo 60 procentų vaikų.Laidoje dalyvauja „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė, Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorė Greta Zaburaitė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas  Dainius Žvirdauskas ir Vilniaus Ąžuolyno progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Večerskienė.

[\/]

2019-03-22
Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, tačiau šiemet jau laukiama teigiamo migracijos balanso, kuomet grįžtančių bus daugiau nei išvykusių.Kaip skelbia Statistikos departamentas, praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių - 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų - į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų - 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.Laidoje dalyvauja VU docentas Rolandas Tučas, banko „Luminor“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, asociacijos „eksemigrantai“ prezidentas Dovydas Petrošius, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, dirbantis ir gyvenantis JK lietuvis Vitalijus Audickas ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.

[\/]

2019-03-21
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nagrinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir parlamentaro Petro Gražulio skundus dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų apie premjerą Saulių Skvernelį. Tiek „valstiečiai“, tiek P. Gražulis kaltina prezidentę D. Grybauskaitę vykdžius agitaciją jos draudimo laikotarpiu, antrojo turo merų rinkimų sekmadienį.Tąkart per balsavimą žurnalistams premjero veiksmus komentavusi D. Grybauskaitė su ja nederintą S. Skvernelio pasiūlymą Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės pavadino antikonstituciniu veiksmu, o svarstymus apie santykius su Latvija – kaip daromą tarptautinę gėdą.Agitacijos draudimas įsigaliojo šeštadienio naktį prieš merų rinkimų antrąjį turą ir galiojo visoms tuo metu vykusioms politinėms kampanijoms – ne tik savivaldos, bet ir prezidento, Europos Parlamento rinkimų, referendumų.Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė anksčiau interviu „Žinių radijui“ sakė, kad valdančiųjų lyderių reakcija į išsakytą kritiką premjerui Sauliui Skverneliui yra bandymas „užčiaupti“ šalies vadovę. Pasak jo, to padaryti valdantiesiems nepavyks. Ir pažymėjo, kad svarbu ne aplinkybės, kokiomis pasakoma kritika, bet tai, dėl ko ji yra reiškiama.Dėl galimo agitacijos draudimo pažeidimo į VRK kreipęsis LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tikisi minimalaus rezultato, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bus įspėta.Laidoje dalyvauja: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Saulius Spurga, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir rinkimų štabo komunikacijos vadovas Skirmantas Malinauskas, žurnalistė, LRT Tyrimų vadovė Indrė Makaraitytė.

[\/]

2019-03-20
Tymais Lietuvoje šiemet jau sirgo 159 žmonės. Tai kone 5 kartus viršytas sergamumo rodiklis lyginant su visais praėjusiais metais.Sveikatos specialistams kelia nerimą mažėjančios visuomenės skiepijimo apimtys ir tymų protrūkis Lietuvoje, kuris dar savo ribų nepasiekė.ULAC atstovės Daivos Razmuvienės teigimu, neseniai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Vilniaus poliklinikose patikrino 1000 atsitiktinai pasirinktų vaikų medicinos kortelių. Pasirodė, kad iš jų 40 proc. nebuvo skiepyti, nes skiepo atsisakė tėvai.Svarstoma, kad į mokyklas ir darželius būtų priimami tik paskiepyti vaikai.Laidoje dalyvauja gydytoja pediatrė, infekcinių ligų specialistė Inga Ivaškevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, ministro pirmininko patarėjas sveikatos apsaugai Paulius Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė ir Seimo narė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

[\/]

2019-03-19
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – susitikime su Seirijų bendruomene kalbėjo premjeras ir kandidatas į prezidentus S. Skvernelis.Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad premjeras Saulius Skvernelis daro „tarptautinę gėdą“ Lietuvai.„Paskutiniu metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos, sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Tai reikia didelių gebėjimų tokią tarptautinę gėdą daryti iš premjero pusės“, – sakė šalies vadovė.Laidoje dalyvauja Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, Vyriausybes kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, signataras Vytautas Plečkaitis, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis ir Letonikos centro vadovas, VDU profesorius prof. Alvydas Butkus.

[\/]

2019-03-18
Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vadovaus 11 savivaldybių. Lietuvos liberalų sąjūdis laimėjo merų postus 6 savivaldybėse, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ turės po 5 merus, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus dvylikai savivaldybių. Dviem savivaldybėms vadovaus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso kandidatai. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) bei Darbo partija turi po vieną merą, taip pat laimėjo vienas savarankiškai išsikėlęs atstovas.Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami duomenys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savivaldybių tarybose turės 222 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 126 mandatus, šios dvi partijos dar 12 mandatų gavo koalicijoje Biržų rajone.Rinkimų rezultatais liko patenkinti konservatoriai ir socialdemokratai. Taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos liberalų sąjūdis. Tad kieno pergalė didžiausia?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius, portalo „15 min“ Aktualijų skyriaus redaktorė Liepa Želnienė, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.

[\/]

2019-03-15
Sekmadienį – antrasis tiesioginių merų rinkimų turas. Vilniuje jau ne pirmą kartą jame susigrums Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų. A. Zuokui paramą išreiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas pareiškė paramą R. Šimašiui.Laidoje dalyvauja VDU politologas Algis Krupavičius, portalo 15 min.lt vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius, viešųjų ryšių ekspertai Mykolas Katkus ir Kęstutis Gečas, Lietuvos laisvės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis ir Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas. 

[\/]

2019-03-14
Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai šiandien balsuos, ar reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą, šiam procesui patekus į aklavietę. Vakar Bendruomenių Rūmai nubalsavo atmesti galimybę, kad Jungtinė Karalystė paliks Bendriją neturėdama jokio galiojančio susitarimo.„Brexit“ procesui įstrigus Britanijos parlamente dar aiškiai atsiskleidė gilus susiskaldymas išstojimo iš ES klausimu, tvyrantis šalyje nuo 2016 metų „Brexit“ referendumo. Bet koks prašymas atidėti išstojimą turėtų būti pateiktas iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje kovo 21-22 dienomis. Bendrijos lyderiai jau yra pareiškę, kad sutiks atidėti „Brexit“ datą tik tuo atveju, jeigu Britanija pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip išeiti iš šios krizės. „Kam turėtume pratęsti derybas? Kokiu tikslu?“ – prieš balsavimą Londone ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier sakė Europos Parlamente.„Brexit'o“ peripetijų pabaigos su nerimu laukia JK lietuviai. Šiuo metu jie gauna tas pačias garantijas, kaip ir britai, bet po išstojimo lietuviai taps trečiųjų šalių piliečiais. Tai atvers galimybę mažinti pašalpas, numatyti reikalavimą įsidarbinti per tam tikrą laiką, išsiųsti teistus asmenis.Laidoje dalyvauja JK Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Europos komisaras Vytenis Andriukaitis, VU TSPMI direktorius, prof. Ramūnas Vilpišauskas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojai Rasa Budbergytė ir Andrius Kubilius.

[\/]

2019-03-13
Sveikatos apsaugos ministerijai siūlant nustatyti didesnę leistiną kvapų normą kaime nei mieste, Lietuvos žaliasis aljansas bei darbdavių konfederacija įžvelgia rizikų, kad nustatant skirtingus rodiklius, gali būti diskriminuojami kaimo gyventojai.Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas sako, kad žemės ūkio bendrovėms visiškai suvaldyti kvapus būtų neįmanoma.Sveikatos apsaugos ministerija naujai ūkinei komercinei veiklai siūlo nuo gegužės sumažinti didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę nuo 8 iki 3 europinių kvapo vienetų miesto vietovėse ir iki 5 vienetų – kaime. Veikiančioms kvapo taršą skleidžiančioms įmonėms siūloma nustatytipereinamąjį laikotarpį iki 2028 metų pabaigos.

[\/]

2019-03-12
Praėjusią savaitę Vyriausybės saugaus eismo komisijos posėdyje buvo svarstoma ar reikėtų diferencijuoti baudas viršijus greitį mieste ir užmiestyje.Kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio nuomone, užmiesčiuose reikėtų palikti dabartinius baudų dydžius, tuo metu miestuose baudas galima būtų didinti, taikyti daugiau prevencinių priemonių: įrengti daugiau matuoklių, dažniau patruliuoti nežymėtais automobiliais.Kaip stiprinti eismo saugumą miestuose? Kodėl mūsų keliuose žūsta ir sužeidžiama vis dar tiek daug žmonių?Laidoje dalyvauja: Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis, Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir plėtros vadovas Boleslovas Vengrys ir kiti.

[\/]

2019-03-08
Europos komisarė iš Čekijos Vera Jourova atkreipė dėmesį į šalis, kurių vyriausybėse nėra moterų. „Jei į žemę atvyktų marsiečiai, jie nesuprastų, kodėl taip yra“, – moterų galiai skirtoje konferencijoje teigė ji.Nors moterų Lietuvoje yra daugiau nei vyrų, jų mažiau vadovaujančiose pozicijose, jos uždirba mažiau nei vyrai bei dažniau patiria smurtą.Tad kokia moterų padėtis Lietuvoje ir kaip ji keičiasi? Ar įmanoma pas mus lyčių lygybė?Laidoje dalyvauja EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, verslininkė Aurelija Urbonavičiūtė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

[\/]

2019-03-07
Registrų centro duomenimis, šių metų vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų pardavimai Lietuvoje augo penktadaliu. Pardavimų apimtys nedaug atsilieka nuo 2007-ųjų, kai Lietuvoje fiksuotas būsto kainų burbulas, kuriam subliuškus, buvo juntamos skaudžios pasėkmės. Į viršų kopia ir kainos. Sparčiausiai brango prestižinis būstas, Vilniuje - 7 proc. per metus, Kaune - 13 proc.Brangsta ir skolinimasis būstui. Šiemet būsto paskolas pasiėmę gyventojai jau moka rekordinio dydžio maržas bankams – tokių palūkanų nebuvo dešimtmetį. Bankų įkainių palyginimo platformos Bankai.lt vadovas Steponas Jurelė interviu portalui „15min.lt“ teigia, kad tam įtakos turi ir augantis poreikis skolintis ir paprasčiausias bankų godumas.Tad kas laukia nekilnojamojo turto rinkos artimiausiu metu?Laidoje dalyvauja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius, vyriausioji „Luminor“ banko ekonominių tyrimų departamento analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

[\/]

2019-03-06
Politikai juokauja, kad teisėsaugos įtarimai ar teistumas Lietuvoje ne sumažina, o tik padidina šansus būti išrinktiems.Daugelis merų, kurių veikla sulaukė teisėsaugos dėmesio pateko į antrąjį rinkimų turą. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuriam prieš savaitę pareikšti įtarimai Vijūnėlės byloje perrinktas triuškinama balsų persvara. Dar šeši įtariamieji savivaldybių merai, kurie pateko į antrąjį merų rinkimų turą.Svarbiausia, geras ūkininkas ir efektyvus miesto šeimininkas, o skaidrumas ne tiek svarbu, visi jei vienodi, kalba miestelėnai.Tad ką parodė įtariamųjų merų sėkmė rinkimuose? Kas svarbiau žmonėms - politiko skaidrumas ar jo efektyvumas? Ar tai nėra smūgis su korupcija kovojančiai teisėsaugai? O gal tai ženklas, kad žmonės gerbia nekaltumo prezumpciją?Laidoje dalyvauja dienraščio “Lietuvos rytas” apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, VU TSPMI dėstytojas, advokatas Petras Ragauskas, VU sociologė Rūta Žiliukaitė, Seimo narė Rasa Juknevičienė.

[\/]

2019-03-05
Artėjant Europos parlamento rinkimams Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jie bus lemiami Europos ateičiai. Europa dar niekada nebuvo tokiame pavojuje.„Brexitas yra Europos krizės simbolis”, – didžiausiuose Europos dienraščiuose paskelbtame laiške kalba E. Macronas.Prancūzijos vadovas ragina reformuoti Šengeno zoną bei įsteigti naują agentūrą „demokratinių valstybių apsaugai“ nuo kibernetinių atakų ir melagingų naujienų.„Financial Times“ rašo apie planuojamas rusų hakerių atakas prieš Europos parlamento rinkimus ir testuojamas naujas technologijas.Laidoje dalyvauja Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis, politologas Vytautas Sinica, VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas, europarlamentarė Laima Andrikienė.

[\/]

2019-03-04
Daugiamandatėje apygardoje sąrašus kėlusiems visuomeniniams rinkimų komitetams savo balsą patikėjo daugiausia - 26, 75 proc. visų rinkėjų.Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) per rinkimus parėmė 16, 02 proc. rinkėjų. Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašus balsavo 13,26 proc. rinkėjų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo 11,15 proc. balsų.Rinkimų komitetų dominavimas savivaldos rinkimuose rodo partinės sistemos eroziją, sako sekmadienio savivaldos rinkimų rezultatus vertinantys politologai. Vienintelis priešnuodis šiai erozijai yra stiprios partijos, sako politologas Mažvydas Jastramskis.„Niekas negalėtų džiaugtis, kad laimėjo šiuos rinkimus, skirtingai nei praeitą kartą. Mes matome tik pralaimėtojus. Didžiausias pralaimėtojas yra Socialdemokratų darbo partija, kuri parodė, kad neturi jokių pajėgumų konkuruoti su savo motinine partija“, – sakė politologė prof. Ainė Ramonaitė.Tiesiogiai išrinkti merai žmonių nenuvylė, tačiau reikėtų keisti sąlygas visuomeniniams komitetams dalyvauti rinkimuose, pareiškė prezidentė.Laidoje dalyvauja portalo alfa.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Antanas Manstavičius, VDU politologas Bernaras Ivanovas, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus ir kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas.

[\/]

2019-03-01
Sekmadienio naktį paaiškės pirmieji savivaldos rinkimų rezultatai - kurią dalį mandatų pasidalins visuomeniniai rinkimų komitetai, kurią - politinės partijos. Paaiškės, kurie kandidatai į merus rungsis antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių, kur merai bus išrinkti ar perrinkti jau pirmajame ture. Simbolinę reikšmę turi ir politinių partijų rikiuotė pagal iškovotų savivaldos mandatų skaičių.Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė teigia: „Kai kuriose savivaldybėse labai reikia kartų kaitos, naujų lyderių, protingai tarnaujančių rinkėjų gerovei ir galinčių būti sėkmingais savivaldybių, regionų advokatais, kaip lygūs tarp lygių dalyvauti valstybės valdyme, tik kitame lygmenyje. Gana savivaldybių politikams būti prašančiojo pozicijoje. Todėl savivaldos rinkimai labai svarbūs – dėl visos Lietuvos gerovės ir sėkmės“.Policija yra pradėjusi šešis ikiteisminius tyrimus, susijusius su galimais rinkimų pažeidimais. Kaip penktadienį pranešė Policijos departamentas, nuo trečiadienio ryto, kai prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldos rinkimuose, gautas 51 pranešimas apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais. Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas prof. Lauras Bielinis, Mykolo Riomerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė, iniciatyvos “Žinau, ką renku” koordinatorė Guoda Vaitiekutė, Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė.

[\/]

2019-02-28
Premjeras žada kreiptis į Baltarusiją su siūlymu dėl Astravo AE, kurią kritikuoja Lietuva. Saulius Skvernelis nedetalizuoja šio, jo žodžiais, racionalaus sprendimo, bet teigia, kad Minskui nebus siūloma uždaryti baigiamos statyti jėgainės, šiandien rašo portalas 15min.lt. „Ką mes galime dabar padaryti? Turime planą-chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: „Uždarykite“, – Kėdainiuose susitikime su gyventojais pareiškė prezidento posto siekiantis S. Skvernelis.Portalui paprašius plačiau pakomentuoti situaciją, S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas sakė, kad premjeras papildomų komentarų neteiks. Esą tai bus padaryta vėliau.Prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasisakymą, pareiškė, kad Lietuvai būtina siekti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės uždarymo. „Tarptautinės organizacijos yra patvirtinusios, kad Astravo AE aikštelė parinkta nesaugi, o pati branduolinė jėgainė kelia grėsmę. Todėl būtina siekti Astravo AE uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei užtenka politinės valios“, – sakė D. Grybauskaitė.Vakar Vyriausybės pasitarime užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pristatė Lietuvos poziciją dėl Astravo AE tarptautinėje erdvėje - po to, kai šį mėnesį ESPO konvencijos šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, statydama Astravo branduolinę jėgainę, pažeidė Konvencijos reikalavimus. Tolimesnių Lietuvos veiksmų tikslas – sumažinti Astravo AE keliamas grėsmes ir padidinti Lietuvos saugumą.Laidoje dalyvauja užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, aplinkosaugininkas, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis.

[\/]

2019-02-27
Jei demografinė padėtis prastės kaip šiuo metu, 2040 metais „Sodros“ pensija gali užtikrinti vos 34 proc. buvusių pajamų. Finansų ekspertai teigia, kad, norėdami oriai gyventi sulaukę senatvės, turėtume kaupti, kad gaunama mūsų pensija sudarytų apie 70–80 proc. iki jos gautų pajamųSausį 60 tūkstančių kaupiančiųjų apsisprendė išeiti iš antrosios pakopos pensijų fondų. Pensijų fondų asociacija skelbia, kad migracija yra minimali, vos du procentai paliko pensijų fondus.Tad – kaip apsispręsti dėl asmeninio pensijos kaupimo? Kokią pensiją man garantuos kaupimas antrojoje pakopoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

[\/]

2019-02-26
Teismų sistemą supurčius kyšininkavimo skandalui, kelią skinasi daugiau kaip dešimtmetį brandintas siūlymas, įteisinti tarėjo institutą teismuose. Tiesa, tam reikėtų pakeisti Konstituciją. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako su premjeru Sauliumi Skverneliu sutaręs, jog Konstitucijos pataisos bus įregistruotos artimiausiu metu.Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų įteisintas teismų tarėjų institutas, inicijuojantys Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos nariai Gediminas Kirkilas ir Juozas Bernatonis įsitikinę, kad įtraukus visuomenės atstovus – tarėjus į teismų darbą, jis taptų skaidresnis ir atviresnis.Siūloma, kad visuomeniniai tarėjai dalyvautų bylose, kuriose teisiami asmenys už sunkius nusikaltimus, taip pat korupcijos ir su darbo santykiais susijusiose bylose. Be to, visos šalys bylose turėtų teisę prašyti, kad teismo procese galėtų dalyvauti visuomeniniai tarėjai, kuriais taptų Lietuvos piliečiai, davę tarėjo priesaiką.Kritikai baiminasi, kad tarėjai gali politizuoti procesą, sprendimuose būtų mažiau remiamasi teise, o daugiau – subjektyviu teisingumo jausmu, bylų nagrinėjimas gali pailgėti.Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais.Laidoje dalyvauja teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis, Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Gediminas Kirkilas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas ir Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius.

[\/]

2019-02-25
Kovo 3 dieną, sekmadienį, 60 Lietuvos savivaldybių rinksime jų tarybų narius ir miestų merus. Vietos politikai varžysis dėl 1502 mandatų tarybose, iš jų 60 – merų. Iš viso rinkimuose dalyvauja 13 tūkst. 662 kandidatai, iš jų dėl mero posto varžosi 410. Rinkimuose kandidatų sąrašus kelia 14 partijų ir 90 visuomeninių rinkimų komitetų, sudaryta 14 partijų koalicijų.Rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 mln. 458 tūkst. 121 rinkėjas – 93 tūkst. mažiau nei per 2015-ųjų rinkimus. Surengti savivaldybių tarybų rinkimus kainuos apie 7,5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja MRU politilogas Vytautas Dumbliauskas, žurnalistas Donatas Puslys, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė, žurnalistė Milda Vilikanskytė.

[\/]

2019-02-22
Tik 3 iš 10 pašauktų į kariuomenę jaunuolių tinkami tarnybai, skelbia statistika. Savanorių fizinė būklė kiek geresnė. Pasak karo medikų, dažniausios yra psichikos, vidaus ligos, stuburo iškrypimai, skelbia LRT.Kariuomenė svarsto net galimybę švelninti sveikatos reikalavimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad situacija su jaunimo fizine būkle ir aktyvumu kelianti nerimą.Ką daryti su vaikų ir jaunuolių fiziniu aktyvumu?Laidoje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas, Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas, Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistė Inga Gerulskienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, buvęs Lietuvos tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas ir VDU profesorius Algirdas Raslanas.

[\/]

2019-02-21
Teismų korupcijos byloje šiandien prokurorai prašys suimti 18 įtariamųjų, iš 26 sulaikytųjų, 8 iš kurių yra teisėjai, 5 advokatai.Įtariama, kad sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų. Anot prokuratūros, konkretūs kyšiai svyravo nuo vieno tūkstančio iki 100 tūkst. eurų.Anot Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, padaryta didžiulė reputacinė žala, tačiau gerai, kad tokie faktai iškelti ir tai gali padidinti piliečių pasitikėjimą teisine valstybe.Laidoje dalyvauja teisininkas, advokatas Petras Ragauskas, MRU politologė Rima Urbonaitė, 15min.lt portalo vyr. redaktorius Raimundas Celencevičius, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius.

[\/]

2019-02-20
Prezidentė Dalia Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.Jie įtariami skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu.Prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo.Laidoje dalyvauja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas,  Advokatų garbės teismo pirmininkas Mindaugas Kukaitis, VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius, Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas Rimvydas Norkus ir dienraščio “Lietuvos rytas” apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

[\/]

2019-02-19
Lietuvoje skirtumas tarp surenkamo PVM ir tos sumos, kurią teoriškai galėtume surinkti pagal ekonomikos dydį, vienas didžiausių ES ir siekia net apie 25 proc.Nuo vakar Valstybinė mokesčių inspekcija pakeitė Kvitų loterijos taisykles. Prizinis fondas padidintas iki 300 tūkst. eurų, didėja ir savaitinis prizų fondas ir laimėtojų skaičius. Didėja prekybos ir paslaugų vietų skaičius, kurių kvitai galės dalyvauti loterijoje, išskyrus 6 didžiųjų prekybos tinklų. Prekybininkai sako, tai iškraipo konkurenciją, nes į kvitų žaidimą neįtraukti 6 didieji prekybos tinklai.Kiekvieną antradienį bus skelbiama nebe po 10, o po 100 laimingųjų kvitų, kurie jų savininkams atneš piniginius laimėjimus po 50 eurų.Kiek kvitų loterija yra veiksminga šešėlio mažinimo priemonė? Kokių reikėtų kitų?Laidoje dalyvauja VMI Kvitų loterijos projekto vadovas Rolandas Puncevičius, LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

[\/]

2019-02-18
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiandien baigia registruoti prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais negalės teikti pareiškinių dokumentų dėl kandidatavimo.Iki šiol politinės kampanijos dalyviais registravosi 14 atstovų, tačiau parlamentarė Aušra Maldeikienė jau paskelbė, kad traukiasi iš rinkimų kovos, o Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu užregistruotas šiandien.Kiti pretendentai yra Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, premjeras Saulius Skvernelis, ekonomistas Gitanas Nausėda, europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, buvęs Ledo ritulio federacijos prezidentas Vitas Gudiškis, Raimonda Daunienė, į Seimą anksčiau kandidatuoti bandę Alfonsas Butė ir Kazimieras Juraitis.Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, didžiausią palaikymą išlaiko ekonomistas Gitanas Nausėda. Jį Lietuvos prezidentu norėtų matyti beveik ketvirtadalis (22,9 proc.) apklaustų gyventojų, toliau rikiuojasi konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė - šeštadalis (16,1 proc.) šalies gyventojų, premjerą Saulių Skvernelį rinkimuose remtų 15 procentų rinkėjų, filosofą Arvydą Juozaitį šalies prezidentu norėtų matyti kiek daugiau nei 3 procentai respondentų. Kitų galimų kandidatų į prezidentus palaikymas šiuo metu sunkiai perlipa 2 proc. barjerą.Pretendentai dar iki kovo 8 dienos turės pateikti pareiškinius dokumentus ir tada VRK jiems išduos parašų rinkimo lapus. Kandidatais jie bus registruojami, jei surinks ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną, antrasis turas – gegužės 26 dieną.Laidoje dalyvauja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura M

[\/]

2019-02-15
Prieš 101-erius metus, 1918 m. vasario 16 d., Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. 1949-aisiais vasario 16-ąją su sovietais kovojusių partizanų vadovybė paskelbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją.Vidurdienį Europos aikštėje bus pristatyti partizanų nuotraukomis ir citatomis papuošti viešojo transporto autobusai.Anot 2019 metų pradžioje Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliktos apklausos, 47 proc. lietuvių sako, kad kilus grėsmei, jie gintų savo Tėvynę.Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, socialinių mokslų daktarė, sociologė Eglė Vileikienė, ambasadorius ir signataras Vytautas Plečkaitis, XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius. 

[\/]

2019-02-14
Seimas šiandien planuoja apsispręsti, ar skelbti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Klausimas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka, tad sprendimas dėl referendumo paskelbimo bus priimtas šiandien vakariniame posėdyje, po to, kai klausimą apsvarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.Referendumą dėl tokios Konstitucijos pataisos inicijuojantys valdantieji „valstiečiai“, siūlo jį surengti su antruoju prezidento rinkimų turu gegužės 26 dieną. Referendume jie siūlo balsuoti už tokią Konstitucijos formuluotę: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“Seimo narių skaičiaus mažinimą valdantieji argumentuoja gyventojų skaičiaus mažėjimu, taip pat siekiu mažinti biurokratinį aparatą, taupyti lėšas.Referendumui nepritariantys opozicijos atstovai „valstiečius“ kaltina šia iniciatyva siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą antrajame prezidento rinkimų ture, kad užtikrintų didesnę paramą savo kandidatui premjerui Sauliui SkverneliuiDėl referendumo paskelbimo minėtu klausimu „valstiečiai“ renka ir 300 tūkst. parašų. Tai kitas kelias paskelbti referendumą norimu klausimu.Laidoje dalyvauja: dienraščio „Lietuvos rytas” apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, Seimo narys Povilas Urbšys, Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Sinkevičius, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, politologė Rima Urbonaitė.

[\/]

2019-02-13
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad objektas, dėl kurio jam tenka labiausiai raudonuoti, yra nacionalinis stadionas. Vilniaus taryba šiandien spręs, ar pritarti nacionalinio stadiono statybų koncesijos sutarčiai.Valdantieji tikisi greito tarybos pritarimo sutarties projektui – to nepadarius artimiausiu metu, Vidaus reikalų ministerija kitiems projektams perskirstytų beveik 30 mln. eurų, šiuo metu numatytų stadionui.Derybos dėl stadiono šiuo metu vyksta su vieninteliu statybos koncesijos konkurso dalyviu – koncerno „Icor“ valdoma įmone „Axis Industries“, su partneriais pasiūliusia pastatyti objektą už 79,9 mln. eurų (be PVM).Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydami atlikti tyrimą dėl Vilniaus savivaldybės vykdomo nacionalinio stadiono koncesijos konkurso įgyvendinimo bei išsiaiškinti, ar konkurse laikomasi įstatymų bei skaidrumo ir nebuvo ribojama konkurencija.Laidoje dalyvauja Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Seimo narys Arvydas Anušauskas, ekonomistas Raimondas Kuodis, buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, „Vilniaus nacionalinis stadionas“ vadovas Renatas Načajus ir signataras Česlovas Okinčicas.

[\/]

2019-02-12
Jau nuo balandžio pradžios Kaune pradės veikti „veidrodinė“ Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Norą dirbti šiame padalinyje jau pareiškė 36 kandidatai. Ministerija suskaičiavo, kad jos perkėlimas į Kauną biudžetui kainuos daugiau nei milijoną eurų, dar 4 mln. atsies jai pavaldžių struktūrų – Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros – perkėlimas. Iš pradžių planuota, kad perkėlimo procedūra prasidės jau šią savaitę, tačiau kol kas Vyriausybė protokolinio sprendimo nepriėmė, pasitarimas numatytas rytoj.Perkėlimui priešinasi šiuo metu Vilniuje dirbantys darbuotojai. Vakar Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos surengė jungtinį pasitarimą. Jo metu suformuluota bendra pozicija, kad perkėlimas nėra argumentuotas ir nėra ekonomiškai pasvertas. Siūloma atlikti sąnaudų ir naudos analizę.Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys interviu LRT laidoje „Savaitė“ teigė, kad perkėlimas būtų stiprus regioninės politikos žingsnis, skatins aplinkinių rajonų žmones rinktis darbą Laikinojoje sostinėje ir didins jos prestižą. Taip pat pridūrė, kad Kauną galima vadinti Lietuvos žemės ūkio lopšiu. Šis miestas turi reikiamus pajėgumus ir net, jeigu dauguma vilniečių, kurie šiuo metu dirba ministerijoje, išeitų iš darbo, ministerija tuščia nebūtų.Kai kurios žemdirbių organizacijos kritikavo sumanymą, nes, pasak jų, po perkėlimo darbai atitrūks nuo Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų, priimančių sprendimus, o darbas bus išbalansuotas dėl kelionių.ŽŪM argumentuoja, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, taip pat būtų diegiama šiuolaikinės vadybos kokybės sistema LEAN. ŽŪM skaičiuoja, kad procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.Anksčiau skelbta, kad ŽŪM, NMA ir NŽT perkėlimo procesas būtų baigtas ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d.Laidoje dalyvauja: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svi

[\/]

2019-02-11
Seimo narys Naglis Puteikis paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakciją Seime. „Išeinu iš frakcijos, nes kandidatu į prezidentus iškėlė patį liberaliausią narį“, – pagrindinę pasitraukimo priežastį nurodė N. Puteikis, jau ankščiau paskelbęs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose. Jo nuomone, premjeras S. Skvernelis neatstovauja „apačių“, o tik tokiu apsimeta, jo sprendimai daug naudingesni turtingesnei piliečių daliai, nei vargingesnei.Parlamentaras Mindaugas Puidokas šiandien paskelbė sieksiantis dalyvauti prezidento rinkimuose. „Stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – M. Puidokas. Jau ankščiau tarp M.Puidoko ir valstiečių lyderio galima buvo pastebėti trintį.Laidoje dalyvauja Seimo narys Naglis Puteikis, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas, VDU politologas Algis Krupavičius, MRU politologas Vytautas Dumliauskas ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

[\/]

2019-02-08
Šią savaitę prezidentė atmetė premjero teiktą aplinkos ministrės I.Gudžiūnaitės kandidatūrą. Premjeras pareiškė, kad smuko jo asmeninis pasitikėjimas prezidente, nes kandidatūra buvo iš anksto su ja suderinta ir daugiau kandidatų į laisvą ministro poziciją valdantieji neteiks. Prezidentė Dalia Grybauskaite sako nedavusi jokio pažado premjerui Sauliui Skverneliui, kad jo teikta kandidatė į aplinkos ministres Irma Gudžiūnaitė yra tinkama eiti šias pareigas. Premjeras užsiminė apie planus sujungti Aplinkos ir Energetikos ministerijas.Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas pasiūlė pataisas, kurios įpareigotų premjerą per 15 dienų teikti kandidatą į atsilaisvinusią vietą Ministrų kabinete.TS-LKD partijos lyderis G. Landsbergis sako, kad S. Skvernelis sąmoningai eskaluoja konfliktą su prezidente, nes jis jam naudingas rinkiminėje kovoje.Laidoje dalyvauja BNS Lietuvos naujienų vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius.

[\/]

2019-02-07
Kaip rašo portalas delfi.lt, mokykloje, kurią lanko skaitytojos pradinukė dukra, plinta prie savižudybių galintis privesti „žaidimas“. Pasak Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininko Roberto Šarknicko, šis žalingas „žaidimas“ tarp paauglių šalyje buvo išplitęs ir anksčiau, maždaug prieš metus, todėl tėvus ir švietimo įstaigas ragina būti itin atidiems ir į galimas grėsmes reaguoti žaibiškai, kad nebūtų per vėlu.Psichikos sveikatos specialistai sutinka, kad įsitraukimas į tokius smurtinius „žaidimus“ gali turėti skaudžių pasekmių, tačiau pataria nepulti į paniką ir domėtis, ką vaikai veikia internete, įspėti juos apie galimas grėsmes virtualioje erdvėje.Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, savižudybės yra antra pagal dažnumą 15–29 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežastis pasaulyje.BNS praneša, kad pasaulyje nuo 1990 metų daugiau kaip trečdaliu sumažėjo savižudybių skaičius, rodo ketvirtadienį paviešinta didelio masto analizė, kurios autoriai nustatė didžiulių skirtumų tirdami nusižudančių vyrų ir moterų skaičius.Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis sakė, kad kol kas policija masinių pranešimų apie vadinamą žaidimą negauna, o ankstesnio žaidimo "Mėlynasis banginis" banga praėjo, paskelbus apie prevencines priemones. Policija tėvams rekomenduoja negąsdinti vaikų, paklausti ar jie susidūrė su tokiu žaidimu ir pasakyti, kad neatlikinėtų užduočių.Laidoje dalyvauja Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas, Saugesnio interneto centro Lietuvoje vadovas Mantas Masaitis, Ryšių reguliavimo tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė, Psichologas, Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys dr. Paulius Skruibis, Lietuvos Tėvų forumo Tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas. Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais: Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII visą parą Vaikų

[\/]

2019-02-06
Lietuvos keliuose esantys 139 stacionarūs greičio matuokliai ir dar 11 mobiliųjų greičio matuoklių, vasario 11 dieną bus išjungti ir išvežti į Vokietiją, nes nėra pratęsta jų naudojimo sutartis.Šis sprendimas nepaveiks situacijos keliuose, svarstoma įsigyti naujus greičio matuoklius, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. 10 metų trukusi sutartis buvusi itin brangi – 13,9 mln. eurų, o jau įrengtos 50 vidutinio greičio kamerų, kurios sudaro 25 vidutinio greičio matavimo ruožus, kainavo 1,3 mln. eurų ir priklauso valstybei.Per 2018 metus kelių policija pradėjo administracinę teiseną daugiau kaip 400 tūkst. atvejų būtent dėl greičio viršijimo“, – pareiškė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.Laidoje dalyvauja Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, VGTU Automobilių transporto katedros profesorius Saugirdas Pukalskas, buvęs lenktyninkas Stasys Brunza.

[\/]

2019-02-05
Lietuvos žvalgyba šiandien pristačiusi grėsmių ataskaitą perspėja, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Lietuvos žvalgybos tarnybos žada artimiausiu metu pateikti išvadas dėl rizikų, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ ryšiai su Kinijos žvalgyba.Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusija nuosekliai stiprina karinius pajėgumus Karaliaučiaus srityje, tačiau NATO pajėgos mažina tikimybę, kad Maskva ryžtųsi užpulti Baltijos šalis. Valstybės saugumo departamentas teigia kol kas nefiksuojantis ryškių požymių, kad Rusijos žvalgybos tarnybos bandytų daryti įtaką artėjantiems rinkimams Lietuvoje, tačiau tokios galimybės neatmeta.Laidoje dalyvauja BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, verslo konsultantas, dirbantis su Kinijos rinka, Mindaugas Reinikis, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir VSD vadovas Darius Jauniškis.

[\/]

2019-02-04
Suomijoje baigtas prieš dvejus metus pradėtas eksperimentas, kai be jokių sąlygų ilgalaikiams bedarbiams buvo dalijami pinigai – vadinamosios universalios bazinės pajamos.Eksperimento metu 2000 bedarbių buvo skiriama po 560 eurų per mėnesį be jokių sąlygų. Šie pinigai buvo mokami vietoje nedarbo išmokų, iš gavėjų nebuvo nieko reikalaujama, jiems nekelta jokių sąlygų – nebuvo reikalaujama ieškotis darbo. Net jei eksperimento dalyvis susirasdavo darbą, pinigai ir toliau buvo mokami. Tokiu būdu siekiama įvertinti, ar finansiniai stimulai paskatintų bedarbius žmones kurti verslą ar ieškotis darbo. Šiuo metu gauti duomenys dar apdorojami ir analizuojami. Panašūs eksperimentai mėginti Kanadoje, programa vykdoma Nyderlanduose.Idėjos šalininkai teigia, kad bazinių pajamų sistema būtų paprastesnė ir labiau patikima nei šiuo metu egzistuojanti socialinės apsaugos sistema. Jos egzistavimas teigiamai paveiktų darbo rinką, sumažėtų šešėlinė ekonomika.Kritikai atkerta, kad tokia sistema kainuotų labai brangiai ir valstybei tektų atsisakyti visų kitų socialinių išmokų, tai galimai prisidėtų prie pajamų nelygybės didėjimo ir pakurstytų neteisybės jausmą visuomenėje. Taip pat galėtų tapti pasyvaus gyventojų dalyvavimo darbo rinkoje priežastimi.Ar pasiteisintų toks modelis Lietuvoje?Laidoje dalyvauja: socialinių mokslų daktarė, ekonomistė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė Birutė Visokavičienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas, ekonomistas, Žinių radijo laidos „Ekonomisto komentaras“ autorius Justas Mundeikis, Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė, ekonomistė Rūta Vainienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.

[\/]

2019-02-01
Šiemet gripas ir jo sukeltos komplikacijos jau pražudė 11 žmonių, nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs. Dauguma jų vyresnio amžiaus, tačiau tarp mirusiųjų ir 10 metų mergaitė ir 53-ejų metų vyras. Epidemija paskelbta jau 18 iš 60 savivaldybių, nedirba per 60 mokyklų. Ekspertai sako, kad gripas dar savo piko šalyje nepasiekė.Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai kelia nerimą plintantis antivakcininis judėjimas ir tai, kad žmonės nesiskiepija nuo gripo ir kitų ligų.Laidoje dalyvauja SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ir Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.

[\/]

2019-01-31
Nepaisant kalbų apie artėjančią krizę vakar „Swedbank“ pagerino Lietuvos ūkio augimo šiais metais prognozę nuo 2,5 proc. iki 2,7 procento.Banko vyriausiojo ekonomisto, dr. Nerijaus Mačiulio teigimu, lietuviai jaučiasi puikiai, o jų pajamos augs sparčiausiai Europos Sąjungoje. Jo teigimu, Lietuvoje gyventojų ir verslo lūkesčiai yra teigiami. „Seniai Lietuvos gyventojai jautėsi taip gerai, kaip jie jaučiasi dabar. Kas gali atrodyti keista, bet taip yra“, - teigia ekonomistas. Ekonomisto teigimu, realus darbo užmokestis po mokesčių šiemet augs 11,5 proc. (pernai 7 proc.) Tai turėtų būti sparčiausias atlyginimų augimas visoje Europos Sąjungoje ir didžiausias Lietuvoje nuo 2008 metų.Žmogaus studijų centro atliekamas emocinio klimato tyrimas rodo, kad pernai laimingais save laikė 70 proc. šalies gyventojų, 2010 metais tokių buvo 56 proc. Anot apklausos, 63,7 proc. žmonių jaučia, kad yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Nuo 2008 metų tai yra aukščiausi užfiksuoti rodikliai. Gyventojų emocinės būsenos stebėsena vykdoma nuo 2008 metų.Laidoje dalyvauja Žmogaus studijų centro vadovas Gintaras Chomentauskas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

[\/]

2019-01-30
Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą dėl „Linkomanijos“ veiklos, interneto tiekėjai pasižadėjo šią svetainę blokuoti. Tokio sprendimo siekusios asociacijos LATGA atstovas, advokatas Andrius Iškauskas teigia, kad ši byla gali būti paskutinė tokia, nes nuo balandžio 1 d. nelegalaus turinio platintojai bus blokuojami be teismo sprendimų. Tada įsigalios Seimo priimtas Autorių teisių ir gretutinių teisių priedų pakeitimo įstatymas, kuris turėtų padėti efektyviau kovoti su piratavimu Lietuvoje.Įstatymas numato, kad jei internetinis puslapis skelbia nelegalų turinį, pažeidžiantį autorių teises, Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali užblokuoti šį puslapį. Intelektinės nuosavybės apsaugos centro vadovas Vytas Simanavičius pastebi, kad nors ir ką bedarytų autoriai ar jų gynėjai, kad ir eliminuotų vieną ar kitą šaltinį, vartotojai migruoja. Ir migruoja į nelegalius šaltinius toliau. Tad, ar pavyks laimėti kovą su piratavimu?Laidoje dalyvauja: autorių teisių advokatas Andrius Iškauskas, „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, teisės profesorius Paulius Pakutinskas, IT saugumo ekspertas Marius Pareščius, LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Paulius Sartatavičius, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro vadovas Vytas Simanavičius. 

[\/]

2019-01-29
Šią savaitę tiriant prekybos poveikiu bylą Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį. Teisėsaugos institucijos įtaria, kad savivaldybėje buvo susitarta priimti bei priimta kyšių iš kai kurių verslo atstovų, o įtariamieji – ne tik Anykščių rajono gyventojai. Kasmetiniame Korupcijos suvokimo indekse Lietuvos pozicija išlieka nepakitus – kaip ir pernai, šaliai teko 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 180 šalių sąraše.Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva užima 18 vietą iš 28, pirmoje vietoje ES ir pasaulyje yra Danija su 88 balais, pranešė tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“.Kaip pažymi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuvos rezultatai nesikeičia jau ketvirtus metus iš eilės – tiek 2017, tiek 2016 ir 2015 metais Lietuva gavo 59 balus.Laidoje dalyvauja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas, Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša, Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ir STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius.

[\/]

2019-01-28
Savaitgalį „Lietuvos ryto“ užsakymu paskelbti „Vilmorus“ reitingai, kuriuose pasikeitė partijų ir lyderių rokiruotė. Sausio 11-20 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,3 proc., už S. Skvernelį – 16,9 proc., už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 16 proc. respondentų.Tyrimo duomenimis, už „valstiečius“ Seimo rinkimuose savo balsą atiduotų 15,7 proc. gyventojų, už konservatorius – 14,6 proc.„Valstiečiai“ per suvažiavimą nusprendė per prezidento rinkimuose remti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą.Laidoje dalyvauja „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, BNS žurnalistas Saulius Jakučionis, INK agency vyriausiasis partneris Kęstutis Gečas, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, portalo „15 min“ žurnalistė Liepa Želnienė. 

[\/]

2019-01-25
Politikai ir profsąjungos šiandien Vyriausybėje aptaria viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo strategiją.Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojai turėtų uždirbti 30 proc. daugiau nei vidutinė šalies alga.Kaip  politikai mažins nepasitenkinimą viešajame sektoriuje?

[\/]

2019-01-24
Darbdavius norima įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti konkretų atlyginimą, siūlomą būsimam darbuotojui. Pasak iniciatoriaus Tomo Tomilino, labai dažnai atsitinka taip, kad žmogus gaišta laiką – eina pas darbdavį, išklauso visų sąlygų ir tik vėliau sužino, kad alga visiškai neatitinka jo lūkesčio, bet yra prarastas laikas. Ir po tokio vaikščiojimo pas skirtingus darbdavius žmogus praranda derybinę poziciją ir pagaliau sutinka su mažesne alga.Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, toks reikalavimas darbdaviams sunkiai įgyvendinamas ir niekas nekontroliuos, kaip jis bus vykdomas. Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad tai būtų neveiksmingas grįžimas įtarybinius laikus.Laidoje dalyvauja - Seimo narys Tomas Tomilinas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, ekonomistas, tinklaraštininkas Justas Mundeikis, Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas.

[\/]

2019-01-23
"Brexit" pasėjo netikrumą ir neapibrėžtumą tarp emigravusiųjų į Didžiąją Britaniją. Dalis jų pradėjo svarstyti apie grįžimą. Visi – 100 tūkstančių, 200 tūkstančių, kurie nuspręs grįžti į Lietuvą, yra laukiami. Mes tikrai esame pasirengę“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis. Ūkio ministras kalba apie 20 tūkstančių gerų darbo vietų, kurios laukia žmonių.Anot lietuvių bendruomenės JK pirmininkės Dalios Asanavičiūtės padėtų lietuvius susigrąžint aktyvi darbuotojų paieška tarp užsienio lietuvių, vaikų integracijos gerinimas bei pagarbesnis darbdavio požiūris į darbuotoją.Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas, praleidęs 10 metų Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad ir Lietuvoje yra pakankamai geros sąlygos dirbti ir užsidirbti.Laidoje dalyvauja: Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto asistentė Agnė Camara.

[\/]

2019-01-22
Žiežmarių gimnazijos mokinių tėvai savaitgalį socialiniame tinkle paviešino garso įrašą, kaip nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo. Po kilusios pasipiktinimo bangos mokytojos sveikata pablogėjo ir ji kol kas nedirba.Pirmadienį asociacija „Žiežmarių miesto bendruomenė“ paskelbė, kad ta pati mokytoja panašių problemų turėjo prieš penkerius metus, tačiau mokyklos vadovė nesutiko jos tuomet pakeisti. Tuo metu 15min.lt kalbinti buvę mokytojos mokiniai atsiliepė apie mokytoją geru žodžiu. Klasė kol kas perduota kitai mokytojai, keičiamas pamokų tvarkaraštis.Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad mokytojos elgesys yra nederamas, savivaldybės sudaryta darbo grupė aiškinasi situaciją. Į darbo grupę pasiųstas ir ministerijos atstovas. Istorijų apie mokytojų ir mokinių nesutarimus esame girdėję ir anksčiau.Dėl kokių priežasčių kyla tokie nesutarimai tarp mokytojų ir vaikų? Tai sisteminės ar asmeninės problemos? Kokie sprendimai turi būti priimami šiuo ir panašiais atvejais?Laidoje dalyvauja švietimo ekspertė, profesorė  Vilija Targamadzė,  VDU rektorius prof. Juozas Augutis, vaikų psichiatras Linas Slušnys, Seimo švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gėlūnas, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Lietuvos tėvų forumo Tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas.

[\/]

2019-01-21
Politinių kalinių, tremtinių bei kitos šalies gynybą remiančios organizacijos reikalauja sušaukti Nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijos posėdį ir iš naujo svarstyti klausimą dėl premijos rašytojui Mariui Ivaškevičiui, „atsižvelgiant į jo vykdytą mirusiųjų atminimo niekinimą“. Šios organizacijos kaltina M. Ivaškevičių 2002 metais išleistame romane „Žali“ apjuodinus Lietuvos partizanus.Rašytojų sąjungos valdyba primena, jog viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę, o žmogaus teisių Lietuvos Respublikoje yra paisoma.Laidoje dalyvauja: Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkė Angelė Jakavonytė, Rašytojų sąjungos valdybos narys Antanas Jonynas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų komisijos narys, filosofas Nerijus Milerius, Seimo narys Arvydas Anušauskas, Vilniaus universiteto teisės profesorius, advokatas Vytautas Mizaras, istorikas Norbertas Černiauskas.

[\/]

2019-01-18
„Aš dalyvausiu rinkimuose“, – susitikime su Rusnės gyventojais pareiškė premjeras Saulius Skvernelis. Simbolika, anot politologų, rodo, kad jis save pozicionuos kaip regionų kandidatą ir alternatyvą dešiniųjų kandidatams.Kokią intrigą mums žada prezidento rinkimai? Kas premjerui gali labiausiai padėt, o kas trukdyti sėkmingai dalyvauti rinkimuose?Laidoje dalyvauja viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” vadovė Rasa Ališauskienė, INK Agency vyriausiasis partneris Kęstutis Gečas, MRU politologė Rima Urbonaitė ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

[\/]

2019-01-17
Premjerui Sauliui Skverneliui liko pasirinkti vieną ministrą - aplinkos. Po kelių ministrų atleidimo, Vyriausybėje liko tik vyrai. Jeigu ir aplinkos ministras bus vyras, tapsime vienintele šalimi Europoje, kur ministrų kabinete nėra nė vienos moters.Vyriška Vyriausybė sulaukė ne tik Lietuvos dėmesio - į tokią situaciją sureagavo naujienų agentūra „Bloomberg“. Kaip rašo lrytas.lt, sausio 15 dienos straipsnyje cituojamas ir premjeras Saulius Skvernelis, naujienų agentūrai ELTA pasakojęs, jog lytis nėra kandidato pasirinkimo faktorius.„Tai (lytis. – ELTA) tikrai neturi būti argumentas, aišku, tai yra svarbu. Tiesa, niekada negalvojau, kad po šių pokyčių taip pasikeis Vyriausybės sudėtis. Moterys – labai svarbu, bet svarbios yra ir dalykinės, asmeninės savybės, profesionalumas. Tai yra pagrindiniai argumentai“, – naujienų agentūrai ELTA sakė premjeras.„Bloomberg“ rašo, kad Europos Sąjungos šalyse yra įprasta, kad 1/3 Vyriausybių narių yra moterys. Vengrijoje moteris ministrė tik viena.Ar tai jau lygių galimybių pažeidimas? Kiek mums svarbu kokios lyties yra mums atstovaujantys žmonės? Kokia situacija Lietuvoje, žvelgiant į lygias galimybes darbe? Kokiais kriterijais vadovaujantis renkamės parlamentarus ir prezidentus?Laidoje dalyvauja: europarlamentarė Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, lyčių studijų dėstytojas, rašytojas Donatas Paulauskas, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo narys Povilas Urbšys, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

[\/]

2019-01-16
Didžiojoje Britanijoje šiuo metu yra apie 200 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Vakar Delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad apie pusė lietuvių, esančių Britanijoje galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą.„Tie, kurie pakankamai gerai yra susitvarkę savo gyvenimą ir aplinką, labai rimtai svarsto apie JK pilietybės gavimą. Taip pat tikrai labai nemažai žmonių nori grįžti į Lietuvą ir vaikus jau veda į lietuviškus darželius tam, kad jie grįžę lengviau integruotųsi. Manyčiau, kad tokių - svarstančių grįžti atgal į Lietuvą, šiuo metu yra apie 45-50 proc. Taip pat yra dalis žmonių, kurie turi planuoti palikti Britaniją, bet ne grįžti į Lietuvą, o keltis į kokią nors kitą ES šalį“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė. Kaip skelbia BNS, Airija, vienintelė sausumos sieną su Britanija turinti ES narė, informavo suintensyvinsianti pasiruošimus netvarkingam „Brexit“.Po balsavimo Londone Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Jeigu sutartis neįmanoma ir niekas nenori („Brexit“ be) jokios sutarties, tuomet kas pagaliau turės drąsos pasakyti, koks yra vienintelis teigiamas sprendinys?“.Šiandien premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Lietuvos Vyriausybė tęs pasiruošimą scenarijui, kad Britanija iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be jokio susitarimo, ypatingą dėmesį skirdama Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių teisėms.Taip pat šiandien Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės laukia balsavimas dėl nepasitikėjimo. Vakar parlamento nariai atmetė jos suderėtą susitarimą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Šalis liko be jokio plano, o planuojama „Brexit“ data – kovo 29.Kokius sprendimus iki galimo „kietojo“ „Brexit“ turi priimti Lietuva? Kokie tikimybė, kad mūsų šalį užplūs grįžtantys emigrantai? Ar esame tam pasiruošę? Kaip iššaugoti tuos piliečius, kurie planuoja likti Britanijoje? Kokie labiausiai tikėtini „Brexit“ scenarijai? Ar Theresa May dar mėgins derėtis dėl sutarties sąlygų su Europos Sąjunga? Ko tikėtis, norintiem

[\/]

2019-01-15
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį paskyrė Algirdą Monkevičių švietimo, mokslo ir sporto ministru, pranešė šalies vadovės patarėja.Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigia, kad 2018-aisiais į Lietuvą buvo pritrauktas didelis kiekis užsienio investicijų, tačiau žvelgiant į ateitį, pagrindine problema tampa prasta švietimo infrastruktūra.Laidoje dalyvauja žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, ministras Algirdas Monkevičius, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Šiaulių „Juventos“ progimnazijos vadovas Vytautas Girčius.

[\/]

2019-01-14
Seimas pavedė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai skelbti informaciją apie referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.Konservatorė Gintarė Skaistė pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimas atvėrė Pandoros skrynią: „Ateityje kitiems referendumams taip pat galėsime skirti pinigų tam, kad Vyriausybė suformuotų tendencingą nuomonę. (...) Sukūrėme precedentą, kaip kurti propagandą šalyje“.„Valstietė“ Agnė Širinskienė tikino, kad Vyriausybė skleis objektyvią informaciją apie referendumą. Jos teigimu, reklama negalės būti skleidžiama.Laidoje dalyvauja Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, tautinininkas Gintaras Songaila, Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Sinkevičius, vienas iš „Brolis Semiconductors“ įkūrėjas Augustinas Vizbaras, verslo konsultantas Arūnas Pemkus ir Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras.

[\/]

2019-01-11
Grupė „valstiečių” siekia referendumu pakeisti Konstituciją, kad Lietuvoje būtų renkami ne 141, o 121 Seimo narys.Per šešis mėnesius iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad referendumas būtų surengtas.Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių iki 121 motyvuojamas sumažėjusiu iki 2,8 mln. šalies gyventojų skaičiumi.Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, VDU politologas Algis Krupavičius, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, Seimo narys Kęstutis Masiulis, dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Tadas Ignatavičius.

[\/]

2019-01-10
Seimo LVŽS seniūnas Ramūnas Karbauskios įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriose numatoma, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė ir galima tik tada, kai kyla „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“. Jis taip pat užregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūlo griežtinti atsakomybę už melagingus pranešimus tarnyboms dėl vaiko teisių pažeidimų – už tai grėstų bauda nuo 200-2000 eurų.Seimo narė Dovilė Šakalienė kritikuoja šias pataisas sakydama, kad R. Karbauskis siekia kompromiso ten, kur jo būti negali. „Situacijos nesupratimą, vaiko teisių apsaugos principų neišmanymą atspindi ir pataisos. Jos ne tik neįveda daugiau aiškumo, bet ir realiai pablogina vaikų padėtį – saugiai vaikystei priešpastatomas „šeima žino geriau“ principas, nesuvokiant, kur yra šeimos, o kur valstybės atsakomybė“.Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nesiima kritikuoti R. Karbauskio siūlomų pataisų, bet pabrėžė, kad Vyriausybė jau ėmėsi taisyti vaiko teisių apsaugos spragas.Laidoje dalyvauja Seimo narės „valstietė“ Agnė Širinskienė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, portalo 15min.lt žurnalistė Regina Statkuvienė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras.

[\/]

2019-01-09
Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus, skelbiama po valstybės gynimo tarybos paskelbtame prezidentūros pranešime žiniasklaidai nors priduriama, kad Lietuva yra pakankamai tam atspari.„Rusija visą laiką kišasi. Nėra taip, kad dabar ketins kištis. Dabar gali būti tokia proga, patogi proga, čia tiek daug rinkimų vienu metu. Lietuva yra susilpnėjusi ir susipriešinusi, vieni kitus ten vanoja, muša, nėra vienybės”, – sako prof. Vytautas Landsbergis.Laidoje dalyvauja VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, signataras Mečys Laurinkus, VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius, VDU politologas Lauras Bielinis, TILS projektų vadovė Rugilė Trumpytė ir „Žinau ką renku“ tinklo atstovė Aušrinė Diržinskaitė.

[\/]

2019-01-08
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija parengė patiekalų receptūras, kuriomis nemokamai galės naudotis mūsų šalies ugdymo įstaigos – bendrojo lavinimo mokyklos, organizuodamos vaikų mitybą, skelbiama ministerijos pranešime. Atnaujintuose valgiaraščiuose mokykloms virėjai ir konditeriai siūlys rinktis iš maždaug šimto įvairių receptų.Pasak A. Verygos, nauji valgiaraščiai sudaryti atsižvelgiant į tėvų skundus, kad rugsėjį pakeitus moksleivių mitybos tvarkos aprašą, ne visose įstaigose pateikiamas skanus, estetiškas maistas.Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, aktyvus tėtis Audrius Murauskas, sveikos mitybos ekspertė Guoda Azguridienė, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos šefė Aida Matulevičiūtė, Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkė Raminta  Matulytė ir knygos „Cukraus detoksas“ autorė ir Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Kristina Bondar. 

[\/]

2019-01-07
Įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka, pagal kurią nebelieka „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalioja nauja kaupimo formulė. Kiekvienas dirbantysis turės priimti sprendimą – kaupti ateičiai II pensijų pakopoje ar nekaupti.Dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo ir yra jaunesni nei 40 metų, automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, jeigu jie sausio 2 dieną yra Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą kaupime sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus. Į kaupimą įtraukti gyventojai gali atsisakyti dalyvauti kaupime iki birželio 30 d. pateikę atitinkamą prašymą.„Sodra“ šiandien oficialiai pristato skaičiuoklę, kuri turėtų padėti sužinoti, kaip sprendimas kaupti ar nekaupti fonduose paveiks ateities pensiją.Laidoje dalyvauja: socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys, „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

[\/]

2019-01-04
Seimo Kultūros komiteto nariai – „valstietis“ Ramūnas Karbauskis, konservatorius Vytautas Kernagis, „valstietis“ Stasys Tumėnas, socialdemokratė Raminta Popovienė ir „tvarkietė“ Onos Valiukevičiūtė registruoja įstatymo pataisą pagal kurią, visuomenės informavimo priemonėse būtų draudžiama skelbti informaciją, kurioje, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad pataisos skirtos skubiai reaguoti į kilusią grėsmę nacionaliniam saugumui, o formuluotės paimtos iš Seimo patvirtintos strategijos.Laidoje dalyvauja LRTK pirmininkas Mantas Martišius, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, VU teisės profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė, Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė.

[\/]

2019-01-03
Trečiadienio popietę rastas nebegyvas po Kauno klinikų medikų apžiūros Naujųjų išvakarėse namo išleistas vyras. Kaunietis jau be gyvybės ženklų aptiktas pačios ligoninės teritorijoje. Medikai sako, jog visas reikiamas procedūras atliko ir gyvybei pavojingų signalų nepastebėjo.Piliečiai dažnai piktinasi, kodėl gi tokios eilės gauti gydytojo specialisto konsultaciją. Seimo narys Justas Džiugelis piktinasi, kad jo mamai magnetinis rezonansas dėl galimo kojos lūžio galės būti padarytas tik vasario mėnesį. Panašia situacija dalinasi ir visuomenininkas Andrius Tapinas, kuris teigia, kad tokie atvejai tirpdo žmonių optimizmą savo valstybe.Laidoje dalyvauja Seimo narys Justas Džiugelis, Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, POLA vadovas Šarūnas Narbutas,  Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Jurga Dūdienė, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius ir Kauno poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

[\/]

2019-01-02
Marijampolėje Naujųjų metų naktį susidūrus automobiliams žuvo trys žmonės, dar trys buvo sužeisti.Automobilio „Audi A4“ vairuotojas, gimęs 1990 metais, iš avarijos vietos buvo pabėgęs, bet vėliau buvo surastas laukuose ir dėl sužalojimų nuvežtas į ligoninę, jam nustatytas lengvas girtumas.Avarijos metu stipriai nukentėjo dar du „Volkswagen“ vykę vaikai – jie gydomi Kauno ir Marijampolės ligoninėse.Per metus žuvusių eismo įvykiuose sumažėjo dešimtadaliu, informuoja Lietuvos kelių policijos tarnyba, 2018-aisiais keliuose žuvo 170 žmonių – 2017-aisiais žuvusiųjų buvo 191.Sužeistųjų ir pačių eismo įvykių skaičius per metus išaugo: iš viso pernai įvyko 3220 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (2017-aisiais tokių įvykių buvo 3059), juose sužeisti 3795 žmonės, arba 231 daugiau, nei prieš metus.Laidoje dalyvauja Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, Lietuvos teismo ekspertizės vyriausioji teismo ekspertė Loreta Levulytė, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyr. patarėjas Vidmantas Pumputis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

[\/]

2018-12-31
„Baltijos tyrimų“ apklausa, kurią skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“, rodo, kad 2018 metai gyventojų optimizmu buvo rekordiniai. Tik 2006-2007 metų sandūroje tiek daug optimistiškai nusiteikusių buvo kaip dabar.39 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad šie metai jiems buvo sėkmingi, 13 proc. – kad nesėkmingi. Beveik pusės apklaustųjų nuomone, 2018-ieji jiems buvo vidutiniai – nei sėkmingi, nei nesėkmingi.Per lapkričio 9–26 dienomis surengtą apklausą 28 proc. gyventojų besibaigiančius metus įvertino kaip sėkmingus Lietuvai, o 17 proc. – kaip nesėkmingus. Beveik pusės apklaustųjų nuomone, 2018-ieji jiems buvo vidutiniai – nei sėkmingi, nei nesėkmingi.Laidoje dalyvauja XX a. istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, „Swedbank“ vyr. ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis, LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė ir „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

[\/]

2018-12-28
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo vizitą Irake teisino savo sprendimą išvesti pajėgas iš Sirijos ir paskelbė, kad Jungtinės Valstijos atsisako „pasaulio policininko“ vaidmens. Praėjusią savaitę netikėtai paskelbta apie Gynybos sekretoriaus J.Matiso pasitraukimą ir Amerikos karių atitraukimą iš Sirijos.Po Antrojo pasaulinio karo susiformavusi pasaulio tvarka, iš kurios išplaukė pagrindiniai politiniai, ekonominiai bei saugumo susitarimai ir kurios kontekste susikūrė tokios institucijos, kokias turime dabar, pamažu keičiasi. Galios pusiausvyrai pasaulyje pakrikus, kėdės prie bendro sprendimų priėmimo stalo bus perstumdytos, prognozuoja „Global Security Review“ publikuojamame straipsnyje šios svetainės redaktorius Joshua Stowellas.Laidoje dalyvauja VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė, signataras Mečys Laurinkus, žurnalistas Vykintas Pugačiauskas, Seimo narė Rasa Juknevičienė, KTU socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ir buvęs užsienio reikalų ministras, ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. 

[\/]

2018-12-27
24 valdančiajai dauguma priklausantys Seimo nariai siūlo įpareigoti Vyriausybę iki kitų metų vidurio parengti įstatymą, kuriame būtų numatytos detalios ir veiksmingos priemonės emigrantams susigrąžinti, emigrantų grįžimo ir perkvalifikavimo išlaidų kompensavimas, galimybės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti ar dvejiems metams išsinuomoti būstą, pasirūpinti efektyvia iš užsienio sugrįžtančių asmenų vaikų integracija į ugdymo sistemą.Iki 2021-ųjų vyriausybė siekia stabilizuoti demografinę situaciją bei prognozuoja, kad iki 2030-ųjų vėl tapsime trijų milijonų šalimi.Laidoje dalyvauja Statistikos departamento Demografinės ir migracinės statistikos skyriaus vedėja Danguolė Svidlerienė, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Klaipėdos regiono profsąjungų lyderis Raimondas Tamošauskas, VU Geografijos fakulteto docentas Rolandas Tučas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. 

[\/]

2018-12-21
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) mano, kad populiarus amerikiečių serialas „Simpsonai“ gali daryti neigiamą poveikį mažamečiams, todėl turėtų būti transliuojamas po 21 valandos. Komisijos parengtame stebėsenos akte teigiama, kad mažamečiams gali būti žalingos scenos, kuriose vartojamas alkoholis, propaguojama daugpatystė, kalbama apie lytinį aktą. „(...) yra pagrindo manyti, kad animaciniame seriale esanti informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“, – rašoma šį mėnesį pasirašytame akte, kurio kopiją turi BNS naujienų agentūra.„Komisija susirinks į posėdį, peržiūrės dar kartą tą serialą, įvertins visas aplinkybes, reikšmingumą ir tada priims sprendimą, atsižvelgdama į TV3 paaiškinimą, ar buvo įstatymo pažeidimas, ar nebuvo“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Martišius.Apie LRTK poziciją ketvirtadienį pirmasis pranešė naujienų portalas 15min.lt. TV3 programų vadovas Arvydas Rimas portalui sakė, kad „Simpsonai“ yra „linksmas ir protingas serialas, nes kelia tikrus gyvenimiškus klausimus“.Laidoje dalyvauja TV3 programų vadovas Arvydas Rimas, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, Lietuvos Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, aktorius, režisierius Džiugas Siaurusaitis, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.

[\/]

2018-12-20
Vyriausybei pavyko susitarti su streikuojančiais mokytojais. Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga daugiau nei mėnesį trukusį streiką baigia penktadienį, o vakar pavakare su dainomis ir padėkomis streikuotojai paliko Švietimo ir mokslo ministeriją. Profsąjungos ir deryboms vadovavęs laikinasis švietimo ir mokslo ministras Rokas Masiulis sutarė, kaip tobulinti etatinį modelį. Nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjoStreiką dėl didesnių algų ir etatinio darbo apmokėjimo inicijavę pedagogai trečiadienį dėkojo R. Masiuliui už suvaldytą situaciją.A.Navickas tikisi, kad per streiką prarastas pedagogų darbo užmokestis bus grąžintas per kelis mėnesius. Ministras R. Masiulis sako, kad pasibaigus dalies mokytojų streikui, mokiniai vis tiek turės pasivyti ugdymo programą.Laidoje dalyvauja žurnalo “Reitingai” vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, dienraščio “Lietuvos rytas” apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, mokytoja Veronika Naumovaitė, VU profesorius, ekonomistas Raimondas Kuodis, susisiekimo ministras, einantis švietimo ministro pareigas Rokas Masiulis, VU sociologė Rūta Žiliukaitė.

[\/]

2018-12-19
Lietuvos teisėsauga paskelbė atliekanti tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, kur įtarimai pareikšti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – buvusiam Socialistinio liaudies fronto lyderiui Algirdui Paleckiui. A. Paleckis nelaisvėje laikomas jau nuo šių metų spalio mėnesio. Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, Rusijos žvalgybos organizacijai įtariami šnipinėję asmenys yra vienaip ar kitaip susiję su politinėmis, tačiau neparlamentinėmis partijomis, o galima nusikalstama veika vykdyta ilgiau nei metus.Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sakė, kad buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos politiniams procesams. Šiam tikslui verbuojami asmenys, galintys tiesiogiai ar per tarpininkus formuoti politinių partijų programas ar jų struktūrą, pasinaudodami įvairiais žiniasklaidos kanalais, teigė D. Jauniškis.Vakar dėl rasto šaunamojo ginklo sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas. Teisėsauga kol kas aiškinasi, ar jis taip pat galėjo rinkti informaciją Rusijai.Dar užpernai VSD ataskaitoje pranešta apie stiprėjančias Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą. Tarp šių įrankių įvardintos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, „15min“ Tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas, politologas Linas Kojala, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Gediminas Kirkilas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

[\/]

2018-12-18
Vakar nauja istorija apie įsivaikinimo skandalą kaitino visuomenės aistras. Sveika, graži, visų mylima dešimtmetė kaunietė skubiai ruošiama įvaikinimui ir vyks gyventi į Naująją Zelandiją, pranešta INIT televizijos reportaže, kuriame remtasi kaimynės pasakojimu, kuri sako, kad globėjai neleidžiamai šios mergaitės įsivaikinti.Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija, šis sprendimas geriausiai atitinka vaiko interesus, o dabartinė globėja neišreiškė noro vaiko įsivaikinti, sakoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atsakyme.Seimui pateikiami ministerijos siūlomi pakeitimai vaiko teisių apsaugos sistemai. Anot SADM, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teismo sprendimu taptų įmanomas tik dviem atvejais: kai tėvai ar globėjai nesutinka su laikinąją priežiūra arba kai laikinosios priežiūros priemonių nepakanka užtikrinti vaikui saugią aplinkąLaidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, LRT portalo redaktorius Vladimiras Laučius, portalo „15 min“ apžvalgininkė Regina Statkuvienė, Seimo narė Dovilė Šakalienė, teisininkas Vygantas Malinauskas, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

[\/]

2018-12-17
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo, kad mokslus baigę ir už juos nemokėję studentai bent 3 metus turėtų atidirbti jiems paskirtoje darbo vietoje Lietuvoje, o tai daryti atsisakius – padengtų studijų kainą. Lietuvos studentų sąjunga šių pasiūlymų nepalaiko ir juos laiko neracionaliais.Laidoje dalyvauja Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Eigirdas Sarkanas, advokatas Petras Ragauskas, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, EK narys Vytenis Andriukaitis ir ekonomistas, tinklaraštinkas Justas Mundeikis.

[\/]

2018-12-14
Šiandien delfi.lt buvo publikuotas interviu su buvusiu Aplinkos apsaugos ministru Kęstučiu Navicku. Pasak jo, automobilių taršos mokesčio planas jau buvo parengtas, tačiau atidėtas dėl rinkimų.„Bet iš tikrųjų buvo toks sutarimas atidėti tam tikrus sprendimus dėl artėjančių rinkimų. Vienas iš jų yra automobilių taršos mokestis. Jis yra pilnai parengtas, teisės aktai yra sutvarkyti Aplinkos ministerijos, bet ar mes suvėlavome, ar tiesiog kažkam pasirodė, kad tai bus labai didelis rezonansas, bet aš iki šiol tikiu, kad taip nebūtų. Mes buvome pasirengę skatinančias priemones, bet kai pirmadienį nuo klimato kaitos programos nurėžė 10 mln., tai ir tos neįgyvendinsime. Mes buvome parengę priemonę, kurioje buvo numatyta, kad tie automobilių savininkai, kurių automobiliai yra taršiausi ir jie juos turi daugiau nei trejus metus, gali priduoti automobilį ir gauti 600 Eur kompensaciją, kuponą kitam mažataršiam automobiliui įsigyti“, – kalbėjo K. Navickas.Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad yra už skatinamąsias priemones - kad žmonės būtų skatinami važinėti mažiau taršiais automobiliais ir kad neapsimokėtų taršius automobilius įvežti į Lietuvą.Pašnekovai: buvęs Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas, Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas, įmonės "Vilniaus planas" analizės ir modeliavimo poskyrio vadovas Alvydas Karalius, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė, Techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai Renaldas Gabartas, įmonės "AutoTyrimai"vadovas Robertas Cickevičius, Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.

[\/]

2018-12-13
Prezidentės teigimu, užuot bendravusi su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, įsiklausiusi į jų pastabas, kritiką, Vyriausybė arogantiškai buldozeriu stumia reformas. Anot jos, taip buvo patvirtinta ir mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka.„Matome, kad jeigu pirmaisiais metais dar ši dauguma mokėsi ir stengėsi girdėti ir kažką daryti, tai antrieji metai didele dalimi buvo skirti jėgos demonstravimui, buldozerio demonstravimui, kad jau ir girdėti nebūtina, žino ir taip gerai, įsiklausyti nereikia. Matyt, tai sukėlė priešpriešą tarp visuomenės, Vyriausybės ir valdančiosios daugumos“, – svarstė valstybės vadovė.Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atkirto, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės politiką iliustruoja „tulpių paštas“, o viešai matomas šalies vadovės įvaizdis tėra fasadinis. Per pirmuosius dvejus Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tai rodo statistika, kurią naujienų agentūra BNS gavo iš Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“.Laidoje dalyvauja VDU politologas Algis Krupavičius, BNS Lietuvos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, portalo „alfa“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Antanas Manstavičius ir Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos vyr. mokytojas Aivaras Dočkus.

[\/]

2018-12-12
Seime patvirtintas akcizo stipriam alkoholiui padidinimas 10 proc. Tai reiškia, kad nuo kitų metų pavasario 0.5 litro degtinės vidutiniškai brangs apie 40 centų.Stiprus alkoholis Lietuvoje išlieka antras pagal populiarumą po alaus.Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, projekto tikslas yra mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, beje, taikyti tokias priemones siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija. Pasak jo, dėl padidinto akcizų tarifo etilo alkoholiui valstybės biudžetas 2019 m. papildomai gautų apie 5 mln. eurų pajamų.Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto mokslininkė Vita Karpuškienė sako, kad pakėlusi alkoholio akcizą 10 proc. Lietuva rizikuoja prarasti iki 54 mln. eurų, o biudžetas netektų 18-31 mln. eurų per metus.Alkoholio akcizai buvo didinami ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno ) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – 4 procentais.Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 11,7 procento.Pašnekovai – Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Sveikatos apsaugos viceministė Lina Jaruševičienė, Seimo narys Antanas Matulas, Seimo ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys, LSU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių ekspertė Ieva Valeškaitė.

[\/]

2018-12-11
Seimas šiandien planuoja tvirtinti kitų metų valstybės biudžetą.Valdantieji sako, kad jame numatomas darbuotojų mokesčių mažinimas leis padidinti visų žmonių pajamas, paskatins darbo vietų kūrimą. Kritikai teigia, kad dėl reformų ižde atsivers skylė, kuri neleis tinkamai finansuoti viešojo sektoriaus.„Biudžetą, kad galėtume Lietuvoje gyventi ir išvengti chaoso, būtina priimti (...) Tikiuosi, kad diskusijų tikrai bus, bet manau, kad Seimui tikrai užteks išminties priimti šį biudžetą“,– pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad dėl mokesčių reformos gyventojams darbo užmokestis kitąmet turi padidėti vidutiniškai nuo 18 iki 60 eurų.Kritikai sako, kad vietoj mokesčių mažinimo reikia labiau didinti mokytojų atlyginimus, atsižvelgiant į streiko metu keliamus reikalavimus.Laidoje diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, Seimo narys Mykolas Majauskas, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis ir banko „Lumunor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

[\/]

2018-12-10
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas šiandien dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Maroke, kur bus patvirtintas daug diskusijų keliantis susitarimas dėl migracijos srautų valdymo. Jungtinių Tautų dokumente išdėstyti tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, pasaulyje sparčiai didėjant migruojančių žmonių. Pakto rėmėjai pabrėžia, kad tai nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, bet skatina bendradarbiavimą ir gali padėti šalims geriau suvaldyti migracijos srautus. Kritikai teigia, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos riboja valstybių suverenitetą ir galimybes vykdyti savarankišką sienų apsaugą bei užsienio politiką.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Naglis Puteikis, migracijos ekspertas Dainius Paukštė, VU TSPMI dėstytojai Margarita Šešelgytė ir Vytis Jurkonis.

[\/]

2018-12-07
Vyriausybė šią savaitę patvirtino priemonių planą, kaip susigrąžinti emigravusius gyventojus ir didinti gimstamumą.Pirmasis plano tikslas - kurti šeimai palankią aplinką. Siekiama ištuokų skaičių 100 santuokų sumažinti nuo 39,7 (2017 m.) iki 36,3 (2021 m.), o vidutinį moters pagimdytų vaikų skaičių - nuo 1,63 (2017 m.) iki 1,74 (2021 m.) Vyriausybė taip pat išsikelia uždavinį padidinti grįžusių Lietuvos piliečių skaičių nuo 10 155 (2017 m.) iki 22 000 (2021 m.). Pagal šį planą Lietuvos tarptautinė migracija iš neigiamos (-27 557 (2017 m.)) turėtų tapti teigiama (8 634 (2021 m.).Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausias patarėjas šeimos klausimais Steponas Kulbauskas, VDU sociologas, vienas tyrimo apie Lietuvos migracijos priežastis autorius Dainius Genys, VU Geomokslų instituto doc. Rolandas Tučas, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja Jurgita Pocienė.

[\/]

2018-12-06
Seime vyks antrasis 2019 metų valstybės biudžeto projekto ir kai kurių jį lydinčiųjų įstatymų pataisų svarstymas. Vyriausybė siūlo skirti papildomų lėšų savivaldybių biudžetams ir pedagogų atlyginimams. Pernai po savivaldybių priekaištų koreguodama biudžetą, Vyriausybė taip pat papildomai ieškojo lėšų savivaldybėms bei medikų algoms.Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad opozicijoje esančių konservatorių tikslas yra sužlugdyti kitų metų valstybės biudžeto priėmimą. Anot jo, laiku nepriėmus biudžeto, ištiktų krizė. „Norima kad visiems Lietuvos gyventojams, visiems dirbantiesiems, pensininkams, jaunoms šeimoms auginančioms vaikus, norima padaryti krizę ir krachą", – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.Trečiadienio vakarą vykusiame susitikime apie 50 profsąjungų susitarė organizuoti visuotinę streikuojančius mokytojus palaikančią akciją šį sekmadienį, vienas iš akcijos reikalavimų stabdyti biudžeto priėmimą ir ieškoti daugiau lėšų viešojo sektoriaus darbuotojams.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Andrius Kubilius, Kęstutis Glaveckas, Tomas Tomilinas,  Laisvės TV įkūrėjas Andrius Tapinas, BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis ir Finansų ministras Vilius Šapoka.

[\/]

2018-12-05
Ministrui pirmininkui pirmadienį S. Skverneliui paskelbus apie trijų ministrų keitimą, prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė nematanti realių priežasčių Vyriausybei pertvarkyti ir norinti išgirsti priežastis dėl K. Navicko ir L. Ruokytės-Jonsson atleidimo.Šiandien po susitikimo su prezidente aplinkos ministras Kęstutis Navickas pareiškė paprašęs šalies vadovės atleisti jį iš pareigų, tačiau apkaltino premjerą Saulių Skvernelį prisidengiant ministrais. „Aš prezidentės paprašiau, kad būčiau atleistas, nes tikrai nematau galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris visada išstato ministrus į priešakines pozicijas“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė K. Navickas. „Mano atleidimas bet kokiu atveju yra destrukcinis veiksmas, jis tikrai neprisideda prie darnios valstybės veiklos ir aš nenoriu šitoje vietoje bendradarbiauti“, – kalbėjo K. Navickas, nesutikęs palikti ministro posto savo noru.Atleidžiama kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson trečiadienį pareiškė, kad dirbti su premjeru Sauliumi Skverneliu jai nebeleistų savigarba. „Savo noru pateikiau atsistatydinimo prašymą premjerui, tai yra labai aiškus apsisprendimas. Su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti toliau, nėra prasmės ir mano savigarba neleistų“, – žurnalistams po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė ministrė.Sprendimus dėl ministrų atleidimo prezidentė Dalia Grybauskaitė žada priimti artimiausiu metu.Laidoje dalyvauja „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, buvęs premjeras, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

[\/]

2018-12-04
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad Seimas neatšauks jokios priimtos pertvarkos, tęsiantis dalies mokytojų streikams.Streikuojančios profsąjungos lyderis Andrius Navickas pirmadienį pareiškė, kad Vyriausybė galėtų atidėti rugsėjį įvesto etatinio apmokėjimo modelio taikymą, o jam numatytus pinigus skirti mokytojų algoms kelti.Tuo metu opoziciniai konservatoriai ragina atidėti kitąmet įsigaliosiančius pokyčius dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio. Pasak jų, taip kitų metų biudžete atsirastų laisvi 350 mln. eurų ir juos būtų galima skirti švietimo reikmėms.Laidoje dalyvauja VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius, Seimo narys Tomas Tomilinas, VU profesorius, ekonomistas Raimondas Kuodis, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, Tėvų forumo vadovas Darius Trečiakauskas ir VU sociologė Rūta Žiliukaitė.

[\/]

2018-12-03
Praėjusią savaitę kulminaciją pasiekęs mokytojų streikas, kuomet protestuojantys mokytojai apsigyveno Švietimo ir mokslo ministerijoje, regis, išjudino pokyčius Vyriausybėje. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praneša priėmęs sprendimą keisti tris savo Vyriausybės ministrus – kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę bei aplinkos ministrą Kęstuti Navicką.Komentuodamas savo sprendimą žurnalistams, premjeras sakė: „yra sričių, kuriose norėčiau matyti didesnį proveržį, didesnę dinamiką, didesnį ryžtą. Todėl noriu pranešti jums, kad šiandien priėmiau sprendimą keisti tris šios Vyriausybės ministrus“, – žurnalistams šiandien sakė S. Skvernelis. Tiesa, premjeras teigė, kad sprendimas keisti ministrus nėra susijęs su vykstančiais mokytojų protestais ar nepasitenkinimu dėl medžių kirtimų saugomose teritorijose. Jis teigė apie šį sprendimą iš anksto neįspėjęs šalies vadovės. Atleidus šiuos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai.Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas susidariusią situaciją pareiškė, kad kartu su besitraukiančiais trimis ministrais iš pareigų turi trauktis ir premjeras Saulius Skvernelis: „premjeras pripažino, kad Vyriausybė – didelė, esminė dalis ministrų nesusitvarkė su pareigomis. Tai man kyla esminis klausimas, ar apskritai neverta pripažinti, kad šita Vyriausybė in corpore nesusitvarkė ir ar neverta premjerui tiesiog atsistatydinti pačiam – prisiimti atsakomybę už visas vykdančias ir vykdomas reformas“, – BNS sakė G. Landsbergis.Pasikeitus daugiau nei pusei iš keturiolikos ministrų, Vyriausybė pagal Konstituciją turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti. Premjeras teigė, kad pats trauktis iš pareigų ar imtis prezidento rinkimų kampanijos neketina ir užtikrino, kad Vyriausybė dirbs toliau.Laidoje dalyvauja: premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas, „Medikų sąjūdžio“ narė Jurgita Sejonienė, poli

[\/]

2018-11-30
Seime įregistruotas atnaujintas Tabako kontrolės įstatymo projektas dėl rūkymo balkonuose. Penkiolikos Seimo narių grupė įvertinusi visuomenės ir ekspertų pateiktas pastabas ir kitų šalių praktiką įregistravo projektą, numatantį lankstų arba „smart“ draudimą rūkyti balkonuose.Pavasarį registruotos pirminės Tabako kontrolės įstatymo pataisos numatė absoliutų rūkymo balkonuose draudimą. Tačiau dabar teikiamas atnaujintas projektas.Seimas nuo 2014-ųjų metų kelis kartus yra svarstęs ir jau yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose, arčiau negu 10 metrų aplink daugiabučius – pataisų priešininkai argumentuoja, kad draudimų nebūtų įmanoma įgyvendinti.Šiuo metu įstatymai Lietuvoje rūkyti draudžia švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose, restoranuose, kavinėse, baruose, klubuose, lošimo namuose ir kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus. Įstatymo iniciatoriai, savo siūlymą aiškina tuo, kad dėl rūkalių elgesio nuo pasyvaus rūkymo kenčia jų kaimynai.Pasaulio Sveikatos Organizacija perspėja, kad žmonės, gyvenantys su rūkančiaisiais, 25 proc. dažniau serga išemine širdies liga nei tie, kurie nesusiduria su pasyviu rūkymu.Pašnekovai: Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas, Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Andžėj Dinikis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Antanaitis, psichiatrė, nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė.

[\/]

2018-11-29
Prognozuojama, kad dujų ir elektros kainos vartotojams kitais metais augs 15-20 proc. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų turėtų brangti 1,5-1,7 cento už kilovatvalandę. Ministras prognozuoja, kad dujos brangs 8-9 centais už kubinį metrą. Pasak jo, nuo spalio mėnesio biokuro kaina sumažėjo 12 procentų, biokuro biržoje ir ji toliau mažėja, tad šilumos sektoriuje prognozės geresnės.BNS žiniomis, standartinis vienos laiko zonos tarifas turėtų didėti nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento.Pasak ministro,  situacija rinkose šiuo metu yra šokiruojanti – elektros energijos ir dujų kainos didėja 30-40 proc., o Vyriausybė padarė viską, kad kainų augimas rinkose kaip įmanoma mažiau atsilieptų vartotojams.„Pirmas dalykas, reikia pasakyti, kad rinkose situacija yra šokiruojanti – elektros energijos ir dujų kainos didėja 30-40 proc. Gera žinia yra ta, kad vartotojams tokia proporcija augimas neatsilieps. Vyriausybė, kartu su kainų komisija ir įmonėmis padarė viską, kad tą didėjimą sumažintų. Jei ne tos pastangos, kainos augtų ne 15-20 proc., o 25-30 proc.“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.Taip pat ministras siūlė kiekvienam gyventojui galimybę nusipirkti gabalėlį saulės elektrinių, tokiu atveju, pasak jo, po 3-5 metų gyventojams už elektrą mokėti apskritai nereikėtų, išskyrus naudojimąsi elektros tinklais. Tokia investicija vienam namų ūkiui kainuotų iki 1000 eurų.Anot jo, taip pat reikia suprasti, kad šokas yra rinkose – gyventojai tokio pat šoko nejaus. Pasak ministro, kalbant apie elektros energijos brangimą, taip pat reikėtų atskirti verslą ir buitinius vartotojus.„Reikia atskirti verslą ir buitinius gyventojus (...) Jau dabar verslas beveik visus metus moka didesnę kainą už elektros energiją, nes verslas visą elektros energiją perka rinkoje (...) Gyventojams didėjimas yra vėluojantis ir atsiliepia tik po tam tikro laiko. Tas didėjimas buvo maksimaliai sumažintas.“ – sakė Ž. Vaičiūnas.Ką padarė Vyria

[\/]

2018-11-28
Streikuojančios mokytojų profsąjungos šiandien nusprendė eiti į švietimo ir mokslo ministeriją ir iš jos nepasitraukti tol, kol nebus pasiektas susitarimas. Anot LŠDPS pirmininko A. Navicko, nemažas būrys derybininkų ministerijoje gali būti visą dieną, jei reiks, - ir naktį.Mokytojų atlyginimai kilo visose savivaldybėse, o ir kilimas toks, kokio buvo tikėtasi – vidutiniškai 13,6 proc. Tokie duomenys nuskambėjo Seime vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto susirinkime, kuriame dalyvavo ir ministrė Jurgita Petrauskienė.Prezidentes patarėjo vidaus politikai Mindaugo Lingės nuomone, kalbėtis ir pasiekti susitarimą būtina, nes jis pažeidžia teisėtus mokinių lūkesčius į ugdymo procesą. Viską įmanoma pasiekti, sako šalies vadovės patarėjas.Laidoje dalyvauja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, Švietimo ateities forumo prezidentė, VU profesorė Vilija Targamadzė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, Seimo narys, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, politikas Valentinas Stundys ir Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.

[\/]

2018-11-27
Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos siūlymui įvesti dalyje šalies karo padėtį po sekmadienio rytą įvykusios Rusijos ir Ukrainos karinių laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje. Rusijos pakrančių apsaugos laivams sekmadienį apšaudžius ukrainiečių karinio laivyno laivus, buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai. Galiausiai Rusija užėmė laivus su jų įgulomis. Ukraina sako, kad jos laivai plaukė į Azovo jūrą laikydamiesi tarptautinių laivybos taisyklių, o Rusija tvirtina, kad jie nepasirūpino gauti leidimą plaukti siauru sąsiauriu, per kurį Rusija šiais metais nutiesė 19 km ilgio tiltą.Laidoje dalyvauja MRU politologas, šiuo metu esantis Ukrainoje Alvydas Medalinskas, MRU tarptautinės teisės profesorius Saulius Katuoka, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir  užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

[\/]

2018-11-26
Ir toliau nerimsta aistros dėl vaiko teisių apsaugos Lietuvoje. Vakar Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, didelė minia susirinko į mitingą pareikšti protestą dėl galiojančios vaikų teisių apsaugos tvarkos. Susirinkusieji reikalavo atšaukti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nes jis „veikia ne šeimos naudai“. Tarp susirinkusiųjų buvo ir kitokios nuomonės šalininkų - antiprotestu „Vaikystė be smurto“ pasivadinusi grupė ragino išsaugoti šį įstatymą ir nesiimti naujų, smurtą įteisinančių priemonių.Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra pripažinęs, kad įgyvendinant vaiko teisių apsaugos reformą klaidų neišvengta. Ministerija jau rengia įstatymų pakeitimus dėl vaiko teisių apsaugos. Savo projektą parengė ir grupė parlamentarų. Įvairias frakcijas atstovaujantys parlamentarai užregistravo bendrą įstatymo projektą, jame pažymima, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra tik kraštutinė (ultima ratio) vaiko teisių apsaugos priemonė. Intervencija į šeimos privatų gyvenimą yra galima tik būtinojo reikalingumo atvejais, kai egzistuoja reali grėsmė, jog vaikui būnant šeimoje jis patirs didelę žalą. 58 Seimo nariai projekte siūlo atsisakyti grėsmės vaikui lygio nustatymo koncepcijos ir ragina pereiti prie pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimo. Tokiu būdu siekiama realiai įgyvendinti įstatyme numatytą principą, kad pagalba vaikui pirmiausia teikiama šeimoje.Pataisų teikėjai apibrėžimą siūlo koreguoti, kad fiziniu smurtu būtų laikoma, jei „buvo sukeltas žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas“.Laidoje dalyvauja: Seimo narys Povilas Urbšys, Seimo narys Mykolas Majauskas, Lietuvos tėvų forumo Tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, Nacionalino aktyvių mamų sambūriu atstovė Rasa Žemaitė.

[\/]

2018-11-23
Šiandien Lietuvos kariuomenė mini 100 metų nuo jos įkūrimo. Šalyje organizuojami paminėjimo renginiai. Pagrindinis akcentas – rytoj vyksiantis iškilmingas karinis paradas Konstitucijos prospekte Vilniuje.Vakar organizuotojo spaudos konferencijoje krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis sveikino Lietuvos karius ir visuomenę sakydamas: „Kariuomenė visada buvo valstybingumo garantas. Be kariuomenės kovų vasario 16-osios aktas galėjo istorijoje likti tik politine deklaracija, tačiau tarpukario Lietuvos kariuomenė apgynė naujai susikūrusią Lietuvos valstybę. Pokariu partizaninis judėjimas tapo valstybingumo tęstinumo simboliu, o parlamento gynėjai 1990-1991 m. yra nepriklausomos Lietuvos kariuomenės užuomazga“. Jo teigimu, šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra stipriausia nuo valstybės atkūrimo.Kokia Lietuvos kariuomenė šiandien? Su kokiais iššūkiais susiduriama? Kiek kiekvienas pilietis turėtų prisidėti prie jos stiprinimo ir krašto apsaugos?Laidoje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešųjų ryšių karininkas mjr. Tomas Balkus, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, Lietuvos karių ir veteranų asociacijos vadovas Aurimas Navys, žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentė Rasa Juknevičienė ir MRU prof. Andrius Bielskis.  

[\/]

2018-11-22
Premjeras Saulius Skvernelis Žinių radijui sakė manantis, kad Europos Komisija patvirtintų Vyriausybės siūlomą maisto kuponų idėją, nes ji mažintų atskirtį, remtų šeimas, sveiką mitybą bei smulkų verslą.Vyriausybė patvirtino, kad pirmajame maisto kuponų sistemos etape galės dalyvauti tik šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, tačiau kuponai bus skirti tik vaikams. Jei projektas pasiteisins, ateityje kuponai bus dalijami visiems gyventojams – per mėnesį žmogus galės įsigyti tris kuponus, kurie suteiks 20 proc. nuolaidą nuo jo vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė sieks 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.Laidoje diskutuoja Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė, portalo „15 min“ žurnalistas Ernestas Naprys, Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, KTU politologas Algis Krupavičius ir VU profesorius Boguslavas Gruževskis.

[\/]

2018-11-21
Lietuvoje tęsiasi mokytojų streikas. Antradienio duomenimis, jame dalyvauja jau 66 mokyklos.Seimo konservatoriai surinko 41 parlamentaro parašą raginantį atstatydinti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Šiandien švietimo ministerija, o rytoj Prezidentūra kviečia mokytojų profsąjungas tartis.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja nedelsiant atsisakyti absurdiškos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 val. skirta kitiems darbams. Taip pat - pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.Laidoje dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, premjero patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir ekonomistas, tinklaraštininkas Justas Mundeikis.

[\/]

2018-11-20
Devyni iš dešimties lietuvių norėtų trumpesnės darbo savaitės, jei jų atlyginimas išliktų toks pats. Tokius rezultatus atskleidžia DELFI užsakymu vykdytos „Spinter tyrimai“ tyrimų bendrovės apklausa. Ir nors beveik 77 proc. apklaustų gyventojų įsitikinę, kad tai turėtų teigiamos įtakos jų atliekamų darbų efektyvumui, kas trečias abejoja, kad jų darbdavys tai pajėgtų finansiškai. Kokią naudą ekonomikai ir žmonių savijautai tai atneštų? Kokių iššūkių gali kilti verslui?Laidoje dalyvauja: Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, psichologas Viktoras Keturakis, bendrovės „Wix.com“ vykdomoji direktorė Lietuvoje Monika Laukaitė.

[\/]

2018-11-19
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis iškėlė idėją, kad, atnaujinant ir plečiant Vilniaus oro uostą, ateityje galėtų būti nugriautas senasis terminalas. Ši žinia sukėlė diskusiją viešojoje erdvėje.Šiuo metu prieš daugiau nei 6 dešimtmečius statytas pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir jo griauti negalima. Ministro nuomone, turėti šiuolaikišką bei patogų oro uostą ir išlaikyti senąjį terminalo pastatą – neįmanomą. Tuo tarpu kultūros paveldo specialistai teigia, kad tai - sudėtingas sprendimas, reikalaujantis diskusijos.Anksčiau sklandė idėja statyti visiškai naują oro uostą arba pagrindiniu paversti Tarptautinį Kauno oro uostą. Kokios oro uostų plėtros reikia Lietuvai?Laidoje dalyvauja susisiekimo ministras Rokas Masiulis, architektas Algirdas Kaušpėdas, „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis, Lietuvos turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir ūkio viceministras Marius Skuodis. 

[\/]

2018-11-16
Kitų metų pradžioje dalis nuteistųjų turėtų sulaukti amnestijos. Seimas vakar priėmė specialų Amnestijos įstatymą, kuris palies kelis šimtus nuteistųjų – apie 170 būtų kitąmet paleista į laisvę, dar 250-čiai būtų sutrumpintas laisvės atėmimo laikas. Pagal Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga inicijuotą įstatymą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bus atleidžiamos nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigoje ir nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų, taip pat nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų.Amnestijos gali tikėtis ir nusikaltę neįgalieji, taip pat pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie nuo perkėlimo į pusiaukelės namus jau atliko trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės.Nuo neatliktos arešto bausmės dalies bus atleidžiami nuteistieji, kurie tokią bausmę atlieka savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir per atostogas.Vienais metais bausmės laikas bus sutrumpintas pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, jeigu jiems skirta bausmė neviršija trejų metų ir jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai sumažėjusi arba žema. Dar daliai nuteistųjų bausmės bus sumažintos perpus, trečdaliu arba ketvirtadaliu.Įstatymo kritikai teigia, kad amnestija kelia daugybę abejonių dėl teisingumo ir atpildo prasmės, nes taip gali būti iškreipiama pati teisingumo sąvoka. Kritiką išsakė ir lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, jos teigimu tokia amnestija gali pažeisti žmonių lygiateisiškumo principą ir prieštarauti Konstitucijai.Laidoje dalyvauja: Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Vytis Muliuolis, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė. 

[\/]

2018-11-15
Nors valdžios atstovai deklaruoja prioritetą kovai su šešėline ekonomika, jos mastas Lietuvoje išlieka didelis ir nepaisant ekonomikos augimo traukiasi lėtai. Kas antras lietuvis atsigręžtų tiek į šešėlinę darbo, tiek į prekių rinką pablogėjus jo finansinei situacijai, o šeši iš dešimties Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi, tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas.Laidoje dalyvauja: Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas, psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, „Baltoji banga“ projekto vadovė Monika Banevičiūtė, premjero patarėjas Lukas Savickas, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė ir VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.

[\/]

2018-11-14
Šiandien sukanka lygiai dveji metai, kai šis Seimas susirinko į pirmąjį posėdį.„Dirbame efektyviai – per dvejus metus įvykdyti esminiai pokyčiai, kurių laukėme ilgus metus. Žmonės tai jaučia ne tik finansiškai, juk skiriamas dėmesys socialinei politikai ir gyventojų gerovės kūrimui.“, – sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.Opozicijos atstovai sako, kad tokio chaotiško darbo Seime jie nepamena. Andrius Kubilius Seimo darbą vadina parlamentarizmo dugnu, anot jo profesionalai pasirodė tikri diletantai.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, pirmoji Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Klaipėdos universiteto politologas Saulius Šiliauskas.

[\/]

2018-11-13
Premjeras Saulius Skvernelis kartoja nematantis pagrindo mokytojų streikui, nes 70 proc. šalies mokytojų atlyginimas auga, o mažėjo apie 20 proc., ir to priežastis – sumažėjęs darbo krūvis.Dėl rugsėjį įsigaliojusios naujos mokytojų algų apskaičiavimo sistemos antradienį streikuoja 12 šalies mokyklų, o trečiadienį prie jų prisijungs dar dešimt ugdymo įstaigų, teigia protestą organizuojanti profsąjunga.Opoziciniai konservatoriai grasina inicijuoti interpeliaciją Švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, kai kuriose mokyklose tęsiantis streikui dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo.Laidoje dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Seimo narys, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, pirmosios vyriausybės švietimo ministras Darius Kuolys ir premjero patarėja Unė Kaunaitė.

[\/]

2018-11-12
Europos Komisija su Europos Sąjungos šalimis vykdo viešąsias konsultacijas ir siūlo joms pačioms pasirinkti, ar atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų.Per internete surengtą reprezentatyvią apklausą 84 proc. respondentų iš 4,6 mln. pasisakė prieš laikrodžių sukiojimą dukart metuose. Daugiau nei pusė šalių pasisakė už tai, kad reikėtų sustabdyti laiko sukiojimą. Tik trys šalys pasisakė už tai, kad laiko sukiojimas turėtų likti, kitos pasakė, kad yra dar neapsisprendusios, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.Laidoje dalyvauja LPK vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir gydytojas, prof. Vytautas Kasiulevičius.

[\/]

2018-11-09
Socialinės apsaugos ir darbo siūlo vaiko teisių apsaugos pakeitimus reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas.Ministerija vaiko teisių specialistus ketina aprūpinti mobiliomis vaizdo kameromis, kurių įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose. Planuojama užtikrinti ir nuolatinius vaiko teisių specialistų mokymus, sureguliuoti jiems darbo krūvius. Vaiko teisių tarnyboje žadama įsteigti atskirą skyrių nagrinėti tėvų skundus dėl to, ar pagrįstai buvo nustatytas grėsmės vaikui lygis. Ministerija ketina atsisakyti ir konfidencialumo pasižadėjimų nagrinėjamų atvejų posėdžiuose dalyvaujantiems šeimos nariams.Ministerijos duomenimis, nuo liepos vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9495 galimus pažeidimus. 4212 atvejų pranešimai apie galimą grėsmę vaikui nepasitvirtino, tačiau 4362 vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis. Dar 922 vaikams nustatytas II grėsmės lygis – vaikams užfiksuotas realus pavojus, todėl jie buvo laikinai paimti iš tėvų ar globėjų.Visuomenėje pastaruoju metu kyla sujudimas ginti vaikus ne tik nuo smurtaujančių tėvų, bet ir nuo smurtauti įgalintų vaiko teisių saugotojų. Laisvos visuomenės institutas pvz. laiške socialinės apsaugos ir darbo ministrui L.Kukuraičiui rašo, kad „vaiko paėmimas iš šeimos, kaip nustato įstatymas, galimas tik būtinojo reikalingumo atvejais. Tačiau ministro patvirtinta tvarka numato, kad vaiko paėmimas iš šeimos galimas ir tiesiog nustačius II grėsmės vaikui lygį, net jei nėra būtinio reikalingumo – realaus pavojaus vaiko gyvybei ir sveikatai.“Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Vilniaus m. Apygardos teismo teisėjas Janas Maciejevskis, Laisvos visuomenės instituto teisininkas-ekspertas Ramūnas Aušrotas, Seimo narys Mykolas Majauskas, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

[\/]

2018-11-08
LRT šiandien paskelbė, kad valdančiosios LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui „Agrokoncernas“ perka trąšas iš Rusijos bendrovės „Minudobreniya“, kurios daugiau nei 80 proc. akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui.A. Rotenbergas, apibūdinamas kaip „senas prezidento Vladimiro Putino pažįstamas“ ir jo buvęs dziudo treniruočių partneris. Europos Sąjunga yra įvedusi jam ir kitiems Rusijos ir Ukrainos piliečiams sankcijas dėl jų vaidmens Ukrainos konflikte. A. Rotenbergui priklauso bendrovė, pastačiusi tiltą tarp Krymo ir Rusijos, 2014 m. jis vadovavo viešųjų ryšių kampanijai, siekiant pagrįsti Maskvos teises į šį Ukrainos pusiasalį.R. Karbauskis tvirtina, kad iš minėtos įmonės trąšas perka kone visos Europos ir Lietuvos įmonės.LRT tyrime cituojamas politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius: „Čia nėra klausimas, ar Lietuva, ar kažkokios Lietuvos bendrovės iš principo gali pirkti trąšas iš Rusijos. Aš keliu klausimą, ar žmonės, esantys Lietuvos politikoje ir netgi priimantys vienus svarbiausių sprendimų, gali turėti verslą, kuris yra susijęs su asmenimis, kurių verslas tiesiogiai siejamas su korupcija ir su asmenimis, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką tų šalių politikai“.Laidoje dalyvauja Vilniaus politikos analizės instituto vyriausias analitikas Marius Laurinavičius, premjero S.Skvernelio patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas, „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas.

[\/]

2018-11-07
Šiandien startuoja savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinė kampanija. Kaip grybai po lietaus dygsta rinkimų komitetai, kuriuose dalis apžvalgininkų mato pavojų demokratijai.VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kad nuo kampanijos pradžios būsimų kandidatų reklama turi būti įtraukiama į apskaitą, išlaidos priskiriamos politinės kampanijos išlaidoms.Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 3 dieną.Laidoje dalyvauja MRU politologas Vytautas Dumbliauskas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, Seimo narys Povilas Urbšys, MRU politologas Alvydas Medalinskas.

[\/]

2018-11-06
Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad Vyriausybės planuoja sukurti maisto kuponų sistemą, kuri leistų pasiekti skurdžiausiai gyvenančius žmones, kartu padidinti konkurenciją, skatinant smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų parduotuvių veiklą.Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas patikslino, kad pirkėjai su kuponais galėtų gauti 20-30 proc. nuolaidą, galėtų pirkti būtiniausius maisto produktus. Prieš tai kuponus reikėtų įsigyti pašto skyriuose. Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, ekonomistė Rūta Vainienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, ekonomistas, tinklaraštininkas Justas Mundeikis.

[\/]

2018-11-05
Pirminius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimus laimėjo Seimo narė Ingrida Šimonytė. Už ją balsavo 79 proc. konservatorių ir besiregistravusių nepartinių rėmėjų, už buvusį diplomatą V. Ušacką – 21 proc.Prezidento rinkimuose taip pat ketina dalyvauti Petras Auštrevičius, Aušra Maldeikienė, Gitanas Nausėda, Arvydas Juozaitis, Naglis Puteikis, kalbama apie premjero Sauliaus Skvernelio galimą kandidatavimą.Laidoje dalyvauja „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, BNS Lietuvos naujienų vyr. redaktorė Jūratė Damulytė, viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas ir dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

[\/]

2018-11-02
1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Laikinosios konstitucijos pamatiniuose dėsniuose sulygintos vyrų ir moterų balsavimo teisės. Daugelyje demokratinių valstybių ši teisė atsirado gerokai vėliau. Nepaisant balsavimo teisės moterims suteikimo, šiandien nelygybė turi daug daugiau veidų: diskutuojama apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, regionų skirtumus, galimybės gauti kokybišką išsilavinimą, lygias visų galimybes prieiti prie kokybiškos sveikatos apsaugos.Laidoje dalyvauja: Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, VU profesorius, Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė,  LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė, Seimo narys Naglis Puteikis.

[\/]

2018-10-31
Kaip teigiama laidojimo įstatyme kiekvienas pilnametis veiksnus asmuo turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšti valią (sutikimą ar nesutikimą) dėl savo palaikų kremavimo. Kremavimą Lietuvoje renkasi 10-15 proc. žmonių. Lietuvoje yra vienas krematoriumas Kėdainiuose. Norima statyti ir Klaipėdoje. Kaip rašoma ve.lt,  kai kurie palaikus degina ne Kėdainiuose, o Rygoje (Latvija) ar Suvalkuose (Lenkija). Vietos verslas viliasi, kad ateityje kremavimo paslaugos Lietuvoje pasieks 50 proc. Toks yra vidurkis Europos Sąjungoje.Taip pat diskutuojama apie šių įstaigų taršą, ar etiška statyti krematoriumus arčiau gyvenamosios teritorijos, taip pat ar tokių paslaugų kaina nėra per didelė. Tad ar užtenka Lietuvai vieno krematoriumo, ar reikėtų jų daugiau aiškinsimės laidos metu.Pašnekovai: Ketvergių bendruomenės pirmininkė, seniūnaitė Rasa Kuzavienė, „Rūtedos“ direktorė Rūta Gumuliauskaitė, AB "K2 LT" vadovas Vytenis Labanauskas, Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos skyriaus vedėja Milda Račienė, iniciatyvos „Baltoji banga” vadovė Ieva Lapeikienė, Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė.

[\/]

2018-10-30
Kaip skelbia delfi.lt, Lietuvoje 2017 m. vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys, ES vidurkis – 49 žuvusieji, o Švedijoje – 25 žuvusieji. Iš viso šalies keliuose praeitais metais gyvybės neteko 192 žmonės. UAB „RAIT“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 57 proc. kelių sektoriaus ekspertų tiki, jog iki 2030 m. Lietuvoje galima žūčių kelyje skaičių sumažinti perpus, 43 proc. specialistų šį tikslą vertina skeptiškai.Pradėta taikyti vidutinio greičio matuoklių sistema. Vidutinio greičio matuokliai jau užfiksavo beveik 11 tūkst. greitį viršijusių. Lietuvoje veikia 25 vidutinio greičio matuokliai. Daugiausia tokių matuoklių – po šešis – įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturis – valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę.Laidos pašnekovai: Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyr. patarėjas Vidmantas Pumputis, Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras, Saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas  Ramūnas Matonis, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto profesorius, saugaus eismo specialistas Saugirdas Pukalskas, lenktynininkas, saugaus eismo ekspertas Vytautas Švedas. 

[\/]

2018-10-29
Praėjus dviems mėnesiams nuo naujai įsigaliojusių rekomendacijų dėl vaikų maitinimo mokyklose, diskusijų šia tema nemažėja.Vienos mokyklos aklai priima rekomendacijas, kitos ieško kelių kaip pritaikant rekomendacijas, tuo pačiu įtikti vaikų ir tėvų poreikiams. Pavyzdžiui, įveda Švediško stalo principą, paskanina maistą, pridėdami daugiau druskos ar sudarinėja savo meniu.Šiandien Seime vyko konferencija apie tai ar pasiteisina Sveikatos apsaugos ministerijos įvestos rekomendacijos mokykloms dėl vaikų maitinimo nuo rugsėjo 1-osios.Rugsėjo 1-ąją įsigaliojo naujos rekomendacijos dėl vaikų maitinimo. Viena iš jų – vaikams rekomenduojama neštis sveikus užkandžius į mokyklas ar darželius (įskaitant šventes ir gimtadienius) ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose.Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad cukraus vaikai suvartoja net keturis kartus daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos normos.Pašnekovai: Europos komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Andriukaitis, mitybos ekspertė Kristina Bondar, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas, Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, Panevėžio „Velžio" mokyklos direktorius Rimtas Baltušis.

[\/]

2018-10-26
Konservatoriai tiesioginiuose rinkimuose renka partijos kandidatą į šalies prezidentus. Ekonomistė, Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė prieš diplomatą, buvusį užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką.Laidoje dalyvauja: Išankstiniai partijos kandidatai į prezidento rinkimus Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas, MRU politologė Rima Urbonaitė, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

[\/]

2018-10-25
Beveik po mėnesio Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai nusprendė sugrąžinti tėvui vaikus, kurie buvo paimti laikinai globai įtarus smurtą šeimoje ir tėvams nepakankamai bendradarbiavus su tarnybomis. Vaiko teisių apsaugos tarnybos turi pripažinti padarytas klaidas dėl atvejo Kaune, kai įtarus smurtą mėnesiui nuo šeimos buvo atskirti mažamečiai, sako premjeras Saulius Skvernelis. Kokias pasekmes ši šeimos istorija turės visuomenei ir kokias jos pamokas reikėtų išmokti? Laidoje dalyvauja:  Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, penkių vaikų tėvas Evaldas Lasys, Paramos vaikams centro direktorė, psichoterapeutė Aušra Kurienė, edukologė, Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė ir VU socialinio darbo katedros dėstytoja Indrė Gajdosikienė.

[\/]

2018-10-24
Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas savaitgalį paskelbė, kad JAV planuoja pasitraukti iš Vašingtono ir Maskvos dar 1987 metais pasirašytos dvišalės Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties. Prezidentas apkaltino Maskvą „pažeidžiant“ sutartį ir pridūrė, kad apsigalvos tik tokiu atveju, jei ir Rusija, ir Kinija apribos savo pajėgumus.Laidos dalyviai: TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė, karybos ekspertas Deividas Šlekys, politologas Kęstutis Girnius, buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas.  

[\/]

2018-10-23
Piliečiai diskutuoja dar vieną kontraversišką vaikų paėmimo iš šeimos istoriją. Mamai vaikštant su vaikais Kaune po parką, dėl kaip įtariama smurto prieš juos, vaikai buvo paimti iš šeimos ir perduoti globėjams. Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti keletą kartų pliaukštelėdama.Du mažamečiai vaikai iš šeimos Kaune paimti ne dėl vienkartinio pliaukštelėjimo, o dėl ilgalaikio auklėjimo naudojant smurtą, sako vaiko teisių apsaugos specialistai.„Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, – per spaudos konferenciją antradienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.Laidos pašnekovai: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė, portalo „15 min“ žurnalistė Regina Statkuvienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narė Giedrė Širvinskienė, LR Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

[\/]

2018-10-22
Nors valdžia žadėjo nedidinti mokesčių, naujajame "Sodros" biudžete yra nežymiai didinami mokesčiai kai kuriems savarankiškai dirbantiems. „Kitais metais vieniems savarankiškai dirbantiesiems mokesčiai didės, kitiems – mažės. Tai techniniai pakeitimai, jei jie nebūtų padaryti sukurtume didelę socialinę neteisybę", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja daug didesnę mokestinę naštą, daliai net penktadaliu ar trečdaliu. Ar reikia labiau suvienodinti įvairių veiklos rūšių apmokestinimą?Laidoje dalyvauja: Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, ekonomistė Rūta Vainienė, Sodros vadovas Mindaugas Sinkevičius.

[\/]

2018-10-19
Kiekvieną savaitę, nepaisant to ar artimiausiu metu laukia rinkimai, ar tai yra eilinis laikotarpis, žiniasklaidoje matome visuomenės apklausas, kuriomis sureitinguojamos politinės partijos, visuomenės lyderiai ar kandidatai į aukštus postus.Toli ieškoti nereikia – štai kad ir šiandien ryte pasirodęs straipsnis apie naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktą apklausą ir naujausius reitingus. Straipsnio antraštė skamba taip: „Naujausi reitingai: tarp didžiausių konkurentų – ryškus poslinkis“. Kiek tokie straipsniai populiarūs tarp skaitytojų? Ar jų turinys daro įtaką mūsų nuomonėms? Kaip dažnai turėtų būti publikuojami tokių apklausų rezultatai?Lietuvos Respublikos informavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Skelbiant viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, turi būti nurodoma, kas atliko tyrimus, kiek šie tyrimai yra statistiškai patikimi (nurodant tyrimų imtį ir galimą paklaidą)“. Tačiau pastarajam straipsnyje nenurodyta tyrimo metodologija ar galima paklaida. Ar tai jau įstatymo pažeidimas?Taip pat kalbėsime apie tai kodėl apklausų rezultatai nepasitvirtina rinkimuose ar referendumuose kaip kad buvo Brexit, JAV prezidentiniuose rinkimuose ar prieš mūsų Seimo rinkimus, kai prognozavo pergalę konservatoriams, o išrinkome valstiečius.Be to, aiškinsimės kokios apklausos yra tiksliausiai atspindinčios visuomenės nuomonę ir kokios jos turi būti, kad pamatytumėme kuo realesnį rezultatą.Pašnekovai: Socialinių tyrimų ekspertė Inga Blažienė, „Rinkos tyrimų centro“ įkūrėjas Mindaugas Degutis, žurnalistas, Laisvės TV laidų vedėjas Liudas Dapkus, ekonomistas Nerijus Mačiulis, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.

[\/]

2018-10-18
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad 2019 metų biudžeto projektas nukreiptas į vidurinio sluoksnio stiprinimą. Jame numatyta nuo 30 iki 50 eurų didinti vaiko pinigus, tikintis, kad tai skatins gimstamumą, nors valstiečiai savo rinkimų programoje žadėjo 60 eurų sumą 2018 metais. VU profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad toks paramos modelis yra būtinas ir labai reikalingas. Vaiko pinigų didinimui dar turi pritarti Seimas. Jei šiam Vyriausybės sprendimui bus pritarta, išmoka didės nuo kitų metų sausio. Tam papildomai iš biudžeto reikės 130,2 mln. eurų.Laidos pašnekovai: Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka, EP narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, VDU dėstytoja, sociologė Aušra Maslauskaitė, Seimo narys, konservatorius Rimantas Dagys.

[\/]

2018-10-17
Vyriausybė svarsto ir teikia Seimui 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Pagal jį, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) – iki 10,587 mlrd. eurų, o išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) – iki 11,681 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog ekonomikos augimas 2019 metais kiek sulėtės, tačiau metų pabaigoje ketinama sukaupti apie 1,5 mlrd. eurų rezervą, kuris galėtų būti naudojamas esant finansiniams sunkumams. Naujausios Finansų ministerijos prognozės sako, jog šalies ekonomika kitais metais augs 2,8 proc., o šiemet jos augimas turėtų siekti 3,4 proc.Mokesčių ir pensijų reforma, iki 50 eurų augantys vaiko pinigai, 30 eurų didesnė minimali mėnesinė alga, 40 – 50 eurų daugiau gaunantiems vidutinės pajamas. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka laišku ragina taupyti kultūrininkus, Seimo narys Algirdas Butkevčius kalba apie nevykdomą pagrindinių mokesčių surinkimo planą.Tad kyla klausimas – kokia šiandien yra tikroji šalies viešųjų finansų padėtis ir kokie iššūkiai?Laidoje dalyvauja: „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė, Finansų ministras Vilius Šapoka, BNS ekonomikos naujienų žurnalistas Šarūnas Sabaitis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas, Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

[\/]

2018-10-16
Konservatorių kandidatas į Vilniaus postą Dainius Kreivys Vilniui žada atkurti tramvajų. Antros kadencijos Vilniaus miesto mero poste sieksiantis liberalas Remigijus Šimašius žada įvesti vadinamąsias atlyginimų grindis mokytojams, iš esmės atnaujinti Stoties, Naujininkų rajonus. Jis sieks būti perrinktas su komitetu. LSDP kandidatas Gintautas Paluckas žada imtis švietimo ir darželių. Politikos užkulisiuose minimos Antano Guogos, Artūro Zuoko, Viktoro Uspaskicho ir kitų kandidatūros. Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai numatyti 2019 kovo 3 dieną.Laidoje dalyvauja – TS-LKD kandidatas Dainius Kreivys, rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo mes didžiuojamės“ kandidatas, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, LSDP kandidatas Gintautas Paluckas ir kiti. 

[\/]

2018-10-15
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakytas tyrimas rodo, kad apribojus tinklinių parduotuvių darbo laiką sekmadieniais ir per valstybines šventes valstybės negautos pajamos siektų 68,2 mln. eurų, iš kurių 53 mln. eurų sumažėtų surinktos pridėtinės vertės mokesčio pajamos. Skaičiuojama, kad griežčiausiai ribojant tinklų prekybos laiką parduotuvės nedirbtų apie 62 dienas per metus. 48 proc. šiomis dienomis negautų pajamų persiskirstytų į kitas darbo dienas, tik 9,5 proc. atitektų degalinėms, 12,5 proc. – restoranams, alternatyvioms veikloms ir panašiai, o vartojimo sumažėjimas, kaip teigiama, siektų 30 procentų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) spalio 11 d. pristatytą mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko reguliavimo poveikio vertinimo studiją vertina kaip šantažą tiek darbuotojų ir profesinių sąjungų, tiek valdžios institucijų atžvilgiu. „Uždirbdami milijoninius pelnus didieji prekybos centrai, maža to, kad moka apgailėtinus atlyginimus, sudaro nepakeliamas darbo sąlygas, tai dar ir atsirandančius nuostolius nori atlyginti darbuotojų sąskaita. O kalbėdami apie tendencijas Europoje analitikai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokius atlyginimus ten gauna darbuotojai, jiems mokama už viršvalandžius, o dvigubu tarifu apmokestintos ne tik šventinės, bet ir poilsio dienos“, – sako I. Ruginienė.Laidos pašnekovai: profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, LRI prezidentas Žilvinas Šilėnas, ESTEP vadovas Klaudijus Maniokas, Seimo narys Tomas Tomilinas, prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.

[\/]

2018-10-12
„Verslo žinios“ šiandien skelbia Lietuvos bankų asociacijos duomenis, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį grynaisiais iš bankomatų Lietuvoje buvo išimta 4,44 mlrd. Eur – daugiau nei pernai tuo metu 4,13 mlrd. Eur. Tuo pat metu auga ir atsiskaitymai už pirkinius mokėjimo kortelėmis Lietuvoje. Pagal Europos centrinio banko tyrimą 28 proc. Lietuvos gyventojų ketvirtadalį ar daugiau reguliariųjų pajamų gauna grynaisiais pinigais. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 4 vietoje Europos Sąjungoje - tik po Graikijos, Kipro, Slovakijos.„Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais siejami su šalies pažanga, inovatyvumu, didesniu konkurencingumu“ - VŽ teigia Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.Laidoje dalyvauja finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento atstovas Egidijus Paleckis, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas KęstutisGlaveckas ir Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. 

[\/]

2018-10-11
Rugsėjo mėnesį iš Lietuvos išvyko 3508 žmonės, imigravo 1882. Tarp išvykusiųjų 98 proc. buvo Lietuvos piliečiai, tarp imigrantų didžioji dalis (68 proc.) – užsieniečiai. Vyriausybės užsakymu VDU mokslininkų atliktas emigracijos priežasčių tyrimas atskleidė tris pagrindines emigrantų grupes: siekiantys užsidirbti (56 proc. visų apklaustųjų), norintys išbandyti save (20,7 proc.) ir bėgantys nuo lietuviško valdymo (20,3 proc.).Respondentai Lietuvą labiausiai kritikavo už korupciją, ekonominę nelygybę, pagarbos eiliniam žmogui trūkumą ir biurokratiją, o savo naujuose namuose labiausiai vertino pagarbų valdžios požiūrį į žmogų, optimalų santykį tarp atlyginimo ir atsakomybės bei visuomenės darną ir geranoriškumą. Kas paskatintų juos sugrįžti – tai milijono vertas klausimas. Vienas aspektas, svarbus visose grupėse – tai pagarba žmogui.Laidoje dalyvauja: Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, VU Geomokslų instituto docentas Rolandas Tučas, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, VDU dėstytojas, vienas iš tyrimo apie emigraciją autorių Dainius Genys. 

[\/]

2018-10-10
Penkios Seimo narės pasiūlė uždrausti komercinę veiklą sodų bendrijose. Drausti darželius, kirpyklas, parduotuves, sulčių spaustuves, nes tai nėra suderinama su sodininkyste. Rimantė Šalaševičiūtė sako, jog sodų bendrijoms trūksta elementarios infrastruktūros, kur paslaugų objektai trukdo žmonėms. Ji sako, kad dėl to turėtų spręsti bendrijos nariai.Laidoje dalyvauja: „Dituvos” sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, LLRI ekspertė Ieva Valeškaitė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, VU teisės profesorius Vytautas Mizaras, Kauno susivienijimo “Sodai” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

[\/]

2018-10-09
Pirmadienį keli šimtai žmonių sostinėje susirinko į mitingą prie Vyriausybės rūmų, reikalaudami nevaržyti žiniasklaidos laisvės ir atverti žurnalistams Registrų centro duomenis. Lietuvos liberalaus jaunimo organizuotoje protesto akcijoje taip pat skambėjo raginimai valdantiesiems politikams nesikišti į nacionalinio transliuotojo LRT valdymą, buvo smerkiamas sprendimas sunaikinti žiniasklaidos reikalautą pateikti praėjusios savaitės Vyriausybės pasitarimo garso įrašą.S. Skvernelis yra patikinęs, kad Vyriausybė trečiadienį priims sprendimus ir atvers galimybę žiniasklaidai neatlygintinai naudotis Registrų centro duomenimis.Laidoje dalyvauja BNS vyr. redaktorius, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus Tarybos pirmininkas Vaidotas Beniušis, premjero patarėjas komunikacijai Skirmantas Malinauskas, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius, Seimo narė Agnė Širinskienė, advokatė ir VU teisės fakulteto profesorė Liudvika Meškauskaitė, TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

[\/]

2018-10-08
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Seimo narius prašydama imtis priemonių dėl padėties švietimo sistemoje įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Rašte reiškiamas nepasitenkinimas švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, kuri nevaldo procesų, o mokyklose nuo pat pasiruošimo naujiems mokslo metams pradžios tvyro sumaištis, žiebiasi konfliktai, o didžiulė įtampa daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei. Ar pagrįsta profsąjungų kritika Švietimo ir mokslo ministerijai?Laidos dalyviai: švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, Vilniaus politikos analizės instituto vadovė, VU švietimo politikos analizės dėstytoja Virginija Būdienė, LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, istorikas, pirmosios vyriausybės Švietimo ir mokslo ministras Darius Kuolys, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos laikinasis pirmininkas Ramūnas Znutas. 

[\/]

2018-10-05
Vilniuje penktadienį prasidėjo su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago iškilminga valstybinių laidotuvių ceremonija. Jis bus laidojamas rytoj Vilniaus Antakalnio kapinėse formuojamame Valstybės vadovų panteone. Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.Laidoje dalyvauja: istorikas, Seimo narys, knygos „Aš esu Vanagas“ autorius Arvydas Anušauskas, XX a. Istorikas Algimantas Kasparavičius, istorikė, „Partizanų Lietuva“ projekto vadovė Aistė Petrauskienė.    

[\/]

2018-10-04
Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje vienas didžiausių. Vartotojų pasitikėjimo indeksas taip pat aukštumoje, tačiau beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad gyvenimas Lietuvoje per dvejus metus nuo 2016 metų Seimo rinkimų pablogėjo arba labiau pablogėjo nei pagerėjo. Tai atskleidė opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos užsakyta „Vilmorus“ apklausa, vykdyta rugsėjo pradžioje. Kaip ekonomikos augimas veikia mūsų gyvenimo kokybę?Laidoje dalyvauja: „Luminor“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Vilmorus vadovas Vladas Gaidys, VU profesorius Boguslavas Gruževskis, ekonomistas Justas Mundeikis, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo narys Jurgis Razma. 

[\/]

2018-10-03
Diskriminacija darbo rinkoje – reiškinys, pasireiškiantis iš įvairių kampų. Laidoje kalbėsime apie tris iš jų – diskriminaciją dėl amžiaus, negalios ir lyties.Kaip skelbia BNS, gyventojų apklausa rodo, kad daugiau kaip pusė (57 proc.) gyventojų įsidarbindami yra patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) mano, kad paplitusi diskriminacija dėl negalios, 23 proc. – dėl lyties, Tai rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimas atskleidė žmonių patirtis dėl įvairių formų diskriminacijos ir nuomonę apie jos paplitimą darbo rinkoje.Taip pat apklausa parodė, kad didelė dalis visuomenės nežino apie skirtingų diskriminacijos formų vyravimą įsidarbinant. Daugiau kaip 40 proc. respondentų nežino, ar diskriminacija įsidarbinant dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos yra paplitusi. Apie trečdalis jų nežino, ar rasė ir etninė kilmė bei religija yra paplitę diskriminacijos pagrindai.Trečiadienį „Įvairovės Chartiją“ pasirašė beveik 30 Lietuvos įmonių. „Įvairovės chartija“ (angl. Diversity Charter) – Europos Komisijos iniciatyva. Lietuva yra dvidešimt antra Europos Sąjungos valstybė, kurioje pradeda veikti ši iniciatyva.Kokios priemonės šiuo metu taikomos diskriminacijos darbo rinkoje mažinimui mūsų šalyje? Kokia dabartinė situacija ir ką galime pasiekti? Su kokiais sunkumais darbe susiduria vyresnioji karta, moterys ir negalią turintys asmenys? Iš kur turi kilti iniciatyva - visuomenės, darbdavių ar politikų?Pašnekovai: Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė Lina Blaževičiūtė, „Diversity development group“ direktorius, profesorius Karolis Žibas, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja daktarė Rūta Brazienė, VŠį „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų MBA studijų direktorė, daktarė Audronė Nakrošienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

[\/]

2018-10-02
Už elektroninės sveikatos trūkumų atskleidimą visuomenei kibernetinio saugumo ekspertui Dariui Povilaičiui gresia sankcijos, vyksta ikiteisminis tyrimas, norima jam kelti baudžiamąją bylą, pirmadienį pranešė LRT televizija. Vyrui tenka aiškintis teisėsaugai, nes jis pastebėjo, kad prisijungus prie „Registrų centro“ kurtos sistemos, buvo galima rasti pacientų asmens duomenis. Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, informacinių technologijų specialistas apie tai, kad elektroninėje sistemoje matomi asmens duomenys, turėjo pranešti atsakingoms institucijoms, o ne visuomenei.Laidos dalyviai: pilietis, pranešęs apie e-sveikatos spragas, Darius Povilaitis, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovas Šarūnas Narbutas, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius, teisininkas Petras Ragauskas. 

[\/]

2018-10-01
Šiandien vyko naminių gyvūnų ir žvėrelių augintojų spaudos konferencija apie gyvūnų gerovę fermose. Taip pat prasidėjo europinė piliečių iniciatyva „CAGE FREE EU“, kuria siekiama uždrausti bet kokį narvų bei aptvarų naudojimą žemės ūkyje.Savo ruožtu paukštininkystės, kiaulininkystės ir žvėrininkystės atstovai pristatė gyvūnų gerovės standartus šiuolaikiniame ūkininkavime, prieš gyvulininkystės sektorių nukreiptas pastarojo meto viešųjų ryšių kampanijas, inicijuotas gyvūnų teisių aktyvistų, bei jų pasekmes žemės ūkiui.Kokia gyvūnų teisių situacija Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjunga? Kaip šiuo metu yra auginami gyvūnai?  Kuri pusė yra teisi – gyvulininkystės sektoriaus atstovai ar gyvūnų teisių globėjai? Kaip jiems sutarti? Nuo ko prasideda pagarba gyvūnų teisėms? Ar mes esame pasirengę tuščių narvų politikai? Kur kreiptis pamačius pažeidimus?Pašnekovai: Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, Žemės ūkio ministerijos viceministrė Ausma Miškinienė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Gyvūnų globėjų asociacijos atstovė Jurgita Gustaitienė.

[\/]

2018-09-28
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Kernagis inicijuoja įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos radijo stotims nustatyti 35 proc. Lietuvos nacionalinių kūrinių kvotą. 1/4 šios kvotos siūloma skirti naujiems, per pastaruosius trejus metus nepriklausomų kūrėjų sukurtiems lietuviškos muzikos kūriniams.Aiškinamajame projekto rašte V.Kernagis rašo, kad „Lietuvos muzikinio pasaulio kūrėjai, prodiuseriai, atlikėjai skundžiasi nuolatos sunkiai suduriantys galą su galu.“ Įpareigojus radijo transliuotojus bent trečdalį eterio skirti lietuviškam turiniui, Lietuvos atlikėjai per metus papildomai uždirbtų milijoną eurų, sako Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius.„Yra daug valstybių, kurios yra priėmusios tokius sprendimus, iš kaimyninių – lenkai, kurie trečdalį radijo stočių eterio yra paskyrę savo muzikai, estai jau prieš kelerius metus tą dalyką taiko taip pat, pas juos yra 25 proc. estiško eterio, taip pat tokios šalys kaip Prancūzija, Portugalija, Slovėnija, Kanada“, – spaudos konferencijoje vakar kalbėjo V.Stackevičius.Radijo transliuotojų atstovai BNS sakė šias pataisas vertinantys skeptiškai ir vadino perteklinėmis. „Radiocentro“ stočių grupės programų direktorius Donatas Bučelis teigė, kad tokiu siūlymu būtų ginami dainų autorių ir atlikėjų, bet ne radijo klausytojų interesai. Lietuvos radijo ir televizijos įmonių asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis teigė, kad komerciniams transliuotojams tai būtų perteklinis reguliavimas.Seimo Teisės departamento išvadoje dėl šių įstatymo pataisų rašoma, kad priėmus siūlomą reguliavimą prievolė transliuoti įstatymo reikalavimus atitinkančią produkciją „gali lemti ženklų radijo programos kokybės pokytį bei klausymo sumažėjimą“.Laidoje dalyvauja: Seimo narys Vytautas Kernagis, Lietuvos radijo ir televizijos įmonių asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas, Autorių teisių asociac

[\/]

2018-09-27
Seimas pavasarį įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 d.„Negali komisijų veikla žiūrėti retrospektyviai, ieškoti kaltų, persekioti. Tačiau jeigu yra noras, o aš bent matau tą norą, išsiaiškinti sistemines priežastis, klaidas – kalbant apie tą pačią krizę, ir iš to padaryti išvadas, nes istorija sukasi ratu, ekonomikos ciklai irgi kartojasi, ir nepadarę išvadų mes vėl ant to paties grėblio galime užlipti. (...) Matau tame prasmę, reikia pasidaryti išvadas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras S. Skvernelis.Laidoje dalyvauja Seimo BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas, portalo „15 min“ žurnalistas Marius Jokūbaitis, Seimo narys Andrius Kubilius, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, ekonomistas Rimantas Rudzkis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

[\/]

2018-09-26
Popiežius Pranciškus savo socialiniame tinkle Instagram vakar atsakė diskutuojantiems dėl jį Lietuvoje, tik išlipus iš lėktuvo, sutikusios mergaitės: „Kadangi Jėzaus paveikslas yra įspaustas kiekvieno žmogaus širdyje, tai kiekvienas vyras ir moteris suteikia mums galimybę susitikti su Dievu“. Trumpiau tariant, „kiekvienas žmogus yra tarsi Dievo atvaizdas“.Būdamas Lietuvoje pontifikas kalbėjo apie toleranciją, tiltų statymą, atvirumą priimti kitokį galvojimo būdą.Laidoje dalyvauja signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis, Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas Karolis Žibas, tolerantiškojo jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis, būsima Lietuvos pilietė Eskedar Maštavičienė, VU dėstytoja, istorikė Jurgita Verbickienė ir tautininkas Gintaras Songaila.

[\/]

2018-09-25
Į kovą su kainomis vakar įsijungė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ji buvo pasikvietusi Konkurencijos tarybos vadovą Šarūną Keserauską aptarti būdus skatinti konkurenciją, didinti baudas už klaidinančią reklamą. Lietuvos premjeras kviečia 12 Europos didžiųjų prekybos tinklų investuoti Lietuvoje. Didinti konkurenciją prekyboje ir stabilizuoti kainų augimą žadantis premjeras sako pasigendantis aktyvių Konkurencijos tarybos veiksmų.Laidoje dalyvauja: premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, KTU ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Prof. dr. Rytis Krušinskas, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas.

[\/]

2018-09-24
Seimo narė Ingrida Šimonytė šiandien paskelbė, kad dalyvaus konservatorių pirminiuose rinkimuose, renkant kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose. Ji parlamente priklauso Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje, bet nėra partijos narė. Partijos vidaus atrankoje I. Šimonytės kandidatūrą prezidento rinkimuose iškėlė 37 partijos skyriai – daugiau nei kitų kandidatų. 43 metų Ingrida Šimonytė 2009 – 2012 metais ėjo finansų ministrės pareigas, yra dirbusi Lietuvos banko valdyboje, šiuo metu Seime vadovauja Audito komitetui.Finansų analitikas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė nedalyvausiantis opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose ir atsisakė partijos paramos.Laidoje dalyvauja:  Lietuvos rytas apžvalgininkas Vytautas Bruveris, VDU politologas Lauras Bielinis, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, Seimo narė Ingrida Šimonytė, VU TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis, diplomatas Vygaudas Ušackas.

[\/]

2018-09-21
Popiežius Pranciškus savaitgalį lankysis Lietuvoje. Tai antras vizitas mūsų šalyje po to, kai 1993 metais čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II, Anuomet jo žinutė buvo aiški, savo kalbose jis sakė, kad atvyksta pas mus tokiu metu, kai visuomenė ieško šviesos savo garbingoje praeityje ir tikėjimo kupinoje istorijoje. Kokiu tikslu popiežius Pranciškus atvyksta dabar? Pastaraisiais mėnesiais Jungtinėse Valstijose ir Europoje paskelbti duomenys apie tai, kaip dvasininkai išnaudojo vaikus ar dangstė tokius išnaudotojus. Ar bus paliesta ši tema? Koks bažnyčios ir valstybės santykis yra dabar, kaip jis kinta ir kuo yra ypatinga Šventojo Tėvo komunikacija?Laidos pašnekovai: popiežiaus vizito pasirengimo komiteto narys Darius Chmieliauskas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas, humanitarinių mokslų profesorius Paulius Subačius, "Kataliko balsas" atstovas Tomas Taškauskas, sociologė Milda Ališauskienė, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė, jėzuitų generalinis vyresnysis Lietuvos ir Latvijos provincijolas, šv. Jonų bažnyčios rektorius kunigas Vidmantas Šimkūnas.

[\/]

2018-09-20
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. Pasak jo, ten šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta. Visuomenės diskusija dėl miškų kirtimų įsiplieskė vyriausybei nusprendus kitąmet miškų kirtimo normą padidinti 6 proc. Šiandien parlamentarai susiginčijo dėl miškų įstatymo pataisų, siūlančių saugomose teritorijose apriboti plynuosius kirtimus.Laidoje dalyvauja: gamtosaugininkas Andrejus Gaidamavičius, Seimo aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius, Seimo LSDP frakcijos narys Juozas Olekas, Miškų instituto vadovas Marius Aleinikovas, pilietinės asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė.

[\/]

2018-09-19
Lietuvos medikų sąjūdis siūlo apmokestinti visus vizitus pas gydytojus. Jų teigimų, simbolinis mokestis padėtų išspręsti didelio srauto problemas ir sudrausmintų pacientus.Medikai pastebi, kad pakankamai dažnai užsirašę vizito, žmonės neatvyksta ir iš anksto apie tai nepraneša. Tokiu būdu užimama vieta, kuria galbūt pasinaudotų kitas žmogus.Eilės susidaro ir pas specialistus, kai pacientai, turėdami siuntimą ir galėdami registruotis į bet kurią gydymo įstaigą, užsiregistruoja į kelias ir galiausiai nueina į tą, į kurią patenka anksčiausiai. Likusių įstaigų neinformuoja.Į tokį siūlymą savo feisbuko paskyroje sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo teigimu, toks pasiūlymas šiuo metu nėra svarstomas, bet diskusijų, kaip ugdyti drausmę, vis atsiranda. Vienas iš ministro minimų variantų: mokestis už gydytojo konsultaciją, jei anksčiau buvo fiksuotas paciento neatvykimas nepranešus. Tai galėtų būti įgyvendinta pradėjus veikti naujai išankstinei pacientų registracijos sistemai.Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio, apmokestinimą taiko kone visos Europos šalys. Išskyrus Lietuvą ir Lenkiją.Laidoje dalyvauja: sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Seimo narys Antanas Matulas, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė ir gydytojas urologas Robertas Adomaitis.

[\/]

2018-09-18
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad įvertinus atnaujintas darbo užmokesčio augimo prognozes, nuo sausio minimali mėnesio alga gali siekti iki 430 eurų. „Galėtų būti tarp 420 ir 430 eurų“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis. Trišalė taryba šiandien ketina galutinai nuspręsti, kiek nuo kitų metų turėtų didėti minimalus darbo užmokestis. Profsąjungų atstovai žada ir toliau laikytis pozicijos, kad ji turi siekti 450 eurų, darbdavių atstovai siūlo nustatyti skirtingą MMA regionuose. Laidoje dalyvauja: VU profesorius Boguslavas Gruževskis, maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus, premjero patarėjas Lukas Savickas, Zarasų savivaldybės vicemeras Arnoldas Abramavičius,  Lietuvos darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas, Sodros vyr. patarėja Julita Varanauskienė.

[\/]

2018-09-17
Šiandien dar du kandidatai paskelbė apie savo apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose - Arvydas Juozaitis ir Gitanas Nausėda. A.Juozaitis savo apsisprendimą paskelbė Biržų pilyje, G. Nausėda - prie VU gyvybės mokslų centro.

[\/]

2018-09-14
Kultūros ir meno darbuotojai kitą savaitę rengia piketą prie Vyriausybės.Protestas rengiamas, nes Kultūros ministerija neatsižvelgė į reikalavimus kelti sektoriaus darbuotojų atlyginimus po 150 eurų jau kitąmet, ministerija įsipareigojo juos padidinti vidutiniškai po 21 eurą. Protestą be Trišalės tarybos Kultūros komiteto inicijuoja kultūros centrų, teatrų, muziejų, viešųjų bibliotekų ir kitų kultūros įstaigų darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos.Taip pat šį rugsėjį daug kritikos pasigirdo Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomai etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reformai, teigiama, kad ši reforma skubota, jai nepasirengta. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius portalui 15min.lt teigė, kad nuo rugsėjo įvedamas etatinis apmokėjimas – neapgalvotas, įvedamas chaotiškai.S. Skvernelio Vyriausybės programoje vienas iš penkių lygmenų „darniai Lietuvą“ kurti yra darnus švietimas ir kultūra.„Sieksime, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų analogiško dydžio kaip švietimo darbuotojų atlyginimai“ – įrašyta S. Skvernelio Vyriausybės programoje.Vakar ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Žinių radijui sakė, kad planuojamiems kultūros darbuotojų protestams dėl pernelyg lėtai augančių atlyginimų nėra pagrindo. „Natūralu, kad žmonės visada nori daugiau, bet nemanau, kad yra pagrindas reikšti protestą tokiu būdu“, – sakė premjeras. „Jeigu 21 euras yra trupinys, na atleiskite“, – pridūrė S.Skvernelis.Laidoje dalyvauja Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė Vida Garunkštytė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Vilniaus švietimo profesinė sąjungos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis.

[\/]

2018-09-13
2018 metais jau įvyko daugiau kaip 2,5 tūkst. eismo įvykių, kuriuose automobiliai susidūrė su miško žvėrimis. 24-iuose eismo įvykiuose buvo sužalota 30 žmonių, vieno eismo įvykio metu žuvo automobilio keleivė.Kai kuriuose šalies rajonuose beveik pusė visų techninių avarijų yra susidūrimai su laukiniais žvėrimis. Aplinkos ministerijos pateikti populiacijos augimo duomenys rodo, kad briedžių populiacija per metus išaugo daugiau kaip 1000, Tauriųjų elnių daugiau kaip 5000, o stirnų daugiau kaip 13000.Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu, magistraliniuose ir krašto keliuose.Laidoje dalyvauja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, LAKD Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Dovilė Krasauskaitė, buvęs lenktynininkas Stasys Brunza, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyr patarėjas Vidmantas Pumputis, Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir plėtros vadovas Boleslovas Vengrys.

[\/]

2018-09-12
Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Leman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje.Ar tikrai esame ant naujos ekonominės krizės slenksčio? Ar tikrai krizės linkusios kartotis kas 10 metų? Kokios didžiausios grėsmės Lietuvai?Laidoje dalyvauja vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas Gediminas Šimkus ir LPK prezidentas Robertas Dargis.

[\/]

2018-09-11
Valstiečiai su konservatoriais taikytis nežada, nepaisant prezidentės kvietimo taikos. Prof. Vytautas Landsbergis sako, kad šis politinis ruduo bus „kruvinas“.Šiandien parlamentarai planuoja apsispręsti, ar pradėti naują tyrimą dėl įtakos politiniams procesams ir valstybės tarnautojams. Šį tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.„Prezidentė nebijo jokių komisijų, neturi ko slėpti, ir jei būtų sudaryta tokia komisija ir užduodami klausimai, ji į juos visus atsakytų, su malonumu, jei tik tokių klausimų būtų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė M. Lingė.Tuo pačiu patarėjas tvirtino, kad pagrindo naujiems tyrimams nėra, o „tikrieji komisijų tikslai yra politinės priešrinkiminės sumaišties kėlimas, ir naudojimasis prieš politinius konkurentus“. Lietuvos rytas apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, MRU dėstytojas Virgis Valentinavičius, VDU profesorius Lauras Bielinis, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Seimo narė Agnė Širinskienė, Seimo narys Povilas Urbšys.

[\/]

2018-09-10
Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis sako, kad iki šiol mūsų šalyje sveikatinimo veikla buvo tik imituojama. Jo sukurtose gairės* kalbama, kad iš esmės visos lėšos yra nukreipiamos į gydymą, o ne į visuomenės sveikatinimą, nepaisant didėjančių lėšų, Lietuvos gyvenimo trukmės rodiklis vienas mažiausių.Dainius Kepenis siūlo įteisinti Sveikatos pasą, kuriuo būtų skatinama sveikai gyvenantį asmenį: sudaryti jam sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą, įsivertinti savo sveikatos funkcinę būklę, savo kūno konstitucinį biologinį tipą, fizinį pajėgumą, gauti Visuomenės sveikatos biuro specialisto rekomendacijas, kaip ir kokiais būdais stiprinti sveikatą. Siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą – kad sumažėtų oro tarša. Įvesti priemones, kuriomis darbdaviai būtų skatinami rūpintis darbuotojų sveikata.Laidoje dalyvauja Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis, Seimo narys Antanas Matulas, Sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė, Jaunųjų gydytojų sąjungos prezidentas Martynas Gedminas, ekonomistas Raimondas Kuodis. * – Visus pasiūlymus galima rasti čia.

[\/]

2018-09-07
Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal daugiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių 25-34 m. žmonių skaičių. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą minėto amžiaus žmonių gretose turi daugiau kaip pusė žmonių. Pirmoji – Pietų Korėja, toliau rikiuojasi Kanada ir Japonija. Pirmąjį dešimtuką sudaro ekonomiškai pažangios, turtingos šalys, kuriose vidutinis atlyginimas ženkliai didesnis nei Lietuvoje. Kodėl šalyje, kur kas trečias gyventojas turi aukštojo mokslo diplomą*, nepavyksta užtikrinti aukšto darbo užmokesčio lygio?Laidoje dalyvauja: Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, MOSTA vadovas Ramojus Reimeris, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ir „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.* remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose amžiaus grupėse 2017 m. Lietuvoje buvo 31,1% gyventojų, įgijusių aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

[\/]

2018-09-06
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija imasi tyrimo, ar Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nepažeidė įstatymo, jos vyro įmonei laimint viešuosius pirkimus ministerijai pavaldžiose įstaigose.Tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad J. Petrauskienės vyras Evaldas Petrauskas valdo uždarąją akcinę bendrovę „Ecotour“, kuri dalyvauja ir laimi ŠMM pavaldžių ir kitų įstaigų viešuosius pirkimus, tačiau sandorių ministrė nėra deklaravusi. J. Petrauskienė yra deklaravusi tik vyro įmonę.Centrinio Viešųjų pirkimų portalo duomenimis, bendrovė „Ecotour“ nuo 2012-ųjų su valstybinėmis įstaigomis yra sudariusi keliolika sutarčių, kurių vertė viršija 100 tūkst. eurų.Laidoje dalyvauja TILS vadovas Sergejus Muravjovas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, advokatas Petras Ragauskas, Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyr. redaktorė Jūratė Damulytė, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

[\/]

2018-09-05
Šiandien Kaune ambasadorius Vygaudas Ušackas skelbia apie savo apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose.„Prezidento rinkimų kampanija vyksta, vyksta aršiai ir stiprėja“, – sako prof. V. Landsbergis.Gitanas Nausėda apie savo sprendimą žada paskelbti artimiausiu metu, Saulius Skvernelis – kitais metais. Prezidento rinkimuose taip pat ketina dalyvauti Aušra Maldeikienė, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Naglis Puteikis ir kiti.Laidoje dalyvauja: „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys,  LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė ir MRU docentas Virgis Valentinavičius. 

[\/]

2018-09-04
Tėvai turėtų spręsti, kokio maisto jų vaikai turėtų neštis į mokyklas, jiems galima tik patarti, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Rekomendacijos – labai gerai, bet neturėtų būti kokių nors tikrinimų, draudimų, ką atsineša. Tai tėvų sprendimas“, – interviu LRT sakė S. Skvernelis.Rugsėjo 1-ąją įsigaliojo naujos rekomendacijos dėl vaikų maitinimo. Viena iš jų – vaikams rekomenduojama neštis sveikus užkandžius į mokyklas ar darželius (įskaitant šventes ir gimtadienius) ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose.Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad cukraus vaikai suvartoja net keturis kartus daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos normos.Laidoje dalyvauja SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas, Tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, mitybos ekspertė Kristina Bondar, Lietuvos maisto pramonės direktorė Irma Pilipienė, sveikos mitybos ekspertė Guoda Azguridienė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

[\/]

2018-09-03
Po keleto metų Lietuvos mokyklų laukia mokytojų krizė. Šiandien mokytojų iki 30 metų mokyklose yra vos 4 procentai, sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Anot jos, ateinančių jaunų mokytojų į mokyklas turime mažiausiai Europoje, o daugiau nei 50 proc. mūsų mokytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų.Negana to, 2021-2022 metais moksleivių skaičius mokyklose bus beveik 30 tūkstančių didesnis nei yra šiuo metu. Tuo pačiu gana didelė grupė mokytojų išeis į pensiją ir mokykloms gali rimtai pritrūkti mokytojų, prognozuoja MOSTA vadovas Ramojus Reimeris.Ką daryt, kad nepritrūktume mokytojų ir kaip geriausius pritraukti į mokyklas?Laidoje dalyvauja MOSTA vadovas Ramojus Reimeris, „Renkuosi mokyti“ projekto dalyvė Roberta Žižienė, Šiaulių raj. Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys, VU profesorė, Švietimo ateities forumo vadovė Vilija Targamadzė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas ir portalo 15min.lt apžvalgininkė Regina Statkuvienė.

[\/]

2018-08-31
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad Vyriausybės siūlymas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą saugoti šalies vadovų autoritetą yra „buka policinė priemonė“.Vyriausybė pasiūlė Vadovybės apsaugos įstatymą papildyti nuostata, kad departamentas galėtų šalinti „rizikos veiksnius, galinčius neigiamai paveikti vadovybės autoritetą“.Įstatymo projekto aiškinamajame rašte Vidaus reikalų ministerija teigia, kad naujų nuostatų atsiradimą lėmė „geopolitiniai pokyčiai bei sparčiai tobulėjančios technologijos“.Žmogaus teisių ekspertai teigia, kad tokia formuluotė gali sukurti prielaidas riboti politikų kritiką.Laidoje dalyvauja: VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, buvęs VSD vadovas Gediminas Grina, dienraščio “Lietuvos rytas” apžvalgininkas Vytautas Bruveris, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.  

[\/]

2018-08-30
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad būtina pradėti skatinti gyventojų susidomėjimą dvigubos pilietybės klausimu, o tai padaryti padėtų ir papildomas referendumas dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo. Šie referendumai galėtų vykti kartu. Darbo grupės siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka gali pažeisti Konstituciją, teigia konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius. Darbo grupė Seimui pasiūlė priimti nutarimą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis. Tomis dienomis Lietuvoje planuojami prezidento rinkimai.Laidoje dalyvauja: LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, VDU politologas Bernaras Ivanovas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, MRU teisės profesorius Vytautas Sinkevičius, VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė, KTU politologas Algis Krupavičius.  

[\/]

2018-08-29
Europoje praėjusiais metais buvo užfiksuotas didelis susirgimų tymais padidėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija tai vadina tikra tragedija, nes susirgimų padaugėjo net keturis kartus nuo 5 273 iki daugiau nei 20 tūkst. Daugiausia atvejų buvo užregistruota Rumunijoje, Italijoje ir Ukrainoje.Ekspertų teigimu, problema aštrina tai, kad vis daugiau žmonių atsisako skiepytis nuo tymų. Nors prieš dvidešimt metų paskelbtas Dr. A.Veikfieldo mokslinis tyrimas apie skiepų nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės sąsają su autizmu vėliau buvo paneigtas, jis smarkiai sumažino žmonių pasitikėjimą vakcina.Amerikos tyrėjai išsiaiškino, kad tos pačios trolių paskyros, kurios bandė paveikti prezidento rinkimus, dabar rašo apie skiepus, skelbia BBC. Vienose paskyrose rašomi argumentai už skiepus, kitose – prieš, taip stengiantis sukurti dirbtinę priešpriešą mažinant visuomenės pasitikėjimą skiepais ir didinant infekcinių ligų paplitimo riziką, – sako Johno Hopkinso universiteto profesorius Markas Dredzeas.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Paulius Gradeckas, VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė, asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė, gydytoja Inga Ivaškevičienė, sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

[\/]

2018-08-28
Parlamentinių partijų vadovai šiandien renkasi pas premjerą Saulių Skvernelį tartis dėl artimiausio dešimtmečio Lietuvos gynybos politikos. Vyriausybė siūlo partijoms pasirašyti susitarimą nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet. Dokumento projekte numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais. Siūlymui daugiausia pastabų turi socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas – jo teigimu, numatomas krašto apsaugos finansavimo didinimas yra nepagrįstas, vietoje to reikėtų skirti daugiau pinigų socialiniai sričiai.Laidoje dalyvauja VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis, MRU profesorius Andrius Bielskis, BNS vyriausiais redaktorius Vaidotas Beniušis ir Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė.

[\/]

2018-08-27
Susisiekimo ministro patarėjas sulaukė grasinimų iš „vieno įtakingo“ Lietuvos verslo konfederacijos nario, pranešė socialiniame tinkle ministras Rokas Masiulis. „Jei patarėjas nesiliaus daręs to, ką daro, LVK atstovas asmeniškai „užtampys jį per spaudą“, – rašo jis, teigdamas, kad tai parodo šios verslo asociacijos veiklos metodus. LVK prezidentas Valdas Sutkus teigia nežinantis apie grasinimus ir teigia, kad jiems rūpi jo atstovaujamų įmonių blogėjanti padėtis, darbuotojų atleidimai, 2017 metų nuostolinga kelių įmonių veikla ir pan. Birželio pabaigoje Susisiekimo ministerija pristatė valstybinių kelių audito rezultatus, jie atskleidė, kad didžioji dalis kelių yra nekokybiški, o valstybė dėl to galėjo patirti 16 mln. eurų žalos. R. Masiulis tuomet teigė, kad iš darbus atlikusių rangovų bus reikalaujama ištaisyti defektus.Laidoje dalyvauja susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Lietuvos Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas, Lietuvos kelių vadovas Rimvydas Gradauskas ir VGTU Kelių katedros vedėjas, dr. Virgaudas Puodžiukas. 

[\/]

2018-08-24
„Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį siekė 892 eurus – 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.Sodros vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, šiemet dažniau pajamos didėjo mažiausiai uždirbantiesiems. Net trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu didesnes pajamas.Laidoje dalyvauja „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, ekonomistas prof. Romas Lazutka, „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas.

[\/]

2018-08-23
Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kad Lietuvoje veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas.Europos Žmogaus Teisių Teismas gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaidai).Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT Karolinos Bubnytės-Širmenės, Lietuvos Vyriausybė šios nuostatos neatsisako. Jos teigimu, artimiausiu metu Lietuvos institucijos ims tartis, kaip įgyvendinti teismo sprendimą.Laidoje dalyvauja Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, Generalinės prokuratūros atstovas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, 2009 m. vadovavęs parlamentiniam tyrimui dėl CŽV kalėjmo, tuo metu buvęs užsienio reikalų mnistras Vygaudas Ušackas, EŽTT teisėjas Egidijus Kūris. 

[\/]

2018-08-22
Europos vienybė aižėja, sako prezidentas Valdas Adamkus, kurio vardu pavadinta konferencija apie transatlantinę vienybę šiandien vyksta Vilniuje. Putino dalyvavimas vestuvėse ir šokis su Austrijos užsienio reikalų ministre pakurstė dar aktyvesnes diskusijas apie solidarią Europos Rusijos politiką. Su Donaldo Trumpo atėjimu pablogėjo Vokietijos ir JAV santykiai, Naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras kviečia perkainuoti santykius su Amerika.Ar Putinui pavyksta skaldyti Europą ir silpninti transatlatinius ryšius? Ar Trumpo politika nestumia Europos į Putino glėbį? Ar greitai jau neliks bendro Europos fronto prieš Rusiją? Kokios to pasekmės mums?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius, MRU dėstytojas Alvydas Medalinskas, ambasadorius, signataras Vytautas Plečkaitis, VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė.

[\/]

2018-08-21
Premjeras Saulius Skvernelis rudenį siūlys konkrečių priemonių planą, kurios padėtų sureguliuoti kainas ir didintų prekybos tinklų konkurenciją. Rudenį taip pat Seimo laukia įstatymas dėl prekybos tinklų nedarbo sekmadieniais ir švenčių dienomis. Šią savaitę sutarta, kad prekybos centrai nedirbs per Velykas ir Kalėdas.Premjeras kviečia institucijas dar kartą įvertinti santykius tarp prekybininko ir tiekėjo: kokios yra sutartys, kam permetamos papildomos rizikos, kokie papildomi nenumatyti mokesčiai dar atsiranda, pavyzdžiui, rinkodaros, lentynos mokesčiai, įvairios baudos.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas Gediminas Šimkus, Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

[\/]

2018-08-20
Opoziciniai socialdemokratai kritikuoja valdančiųjų planus didinti miškų kirtimus. Seimo narys Linas Balsys sako, kad valdžia neatlaiko spaudimo iš medienos perdirbėjų ir pramonės ir klusniai vykdo jų nurodymus.Siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams, t.y. 2019–2023 metams metinę pagrindinių miško kirtimų norma turėtų sudaryti – 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t.y. būtų didesnė 6 proc. nei galiojo 2014-2018 metais. Laidoje dalyvauja aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Seimo narys, socialdemokratas Juozas Olekas, Miškų instituto vadovas Marius Aleinikovas, Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, gamtos fotografas Marius Čepulis, pilietinės asociacijos "Gyvas miškas" koordinatorė Monika Peldavičiūtė.

[\/]

2018-08-17
Teisingumo ministerija bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko ne maisto prekių Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių internetinėse parduotuvėse kainų tyrimą.Pasak teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės, tyrimo rezultatai atitinka praėjusių metų Eurostato duomenis, pagal kurios drabužių ir avalynės kainų lygmuo Lietuvoje sudaro 105 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.Buitinės technikos prekių kainos lygintos tik trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Lietuvos buitinės technikos prekių kainų lygis sudaro 106,5 proc. buitinės technikos prekių kainų lygio Latvijoje.Viceministrė I. Gudžiūnaitė sako tikinti, kad prekybininkai sureaguos į šio tyrimo rezultatus ir drabužiai, avalynė ar buitinė technika Lietuvos pirkėjams taps prieinamesni: „Manome, kad viešumas ir atvirumas yra tas kelias, kuris padėtų didinti prekių prieinamumą vartotojams“.Tuo tarpu prekybininkų atstovas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas šį tyrimą vadina nereprezentatyviu, netinkamu daryti išvadas apie kainų lygį Lietuvoje.Pačioje vyriausybėje, regis, yra skirtingų vertinimų ar „draugiško dialogo“ užtenka, kad valstybė apgintų vartotojų teisę nepermokėti už vartojimo prekes. Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas vakar portale delfi.lt paskelbė tekstą, kuriame išvardijo keletą priemonių, kurių S. Skvernelio Vyriausybė galėtų imtis peržiūrėdama oligopolinę mažmeninės prekybos rinką.Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys kviečia pačius vartotojus būti sąmoningesnius ir prieš priimant sprendimą įsigyti kokią prekę, patiems palyginti jos kainas.Laidoje dalyvauja teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys, Konkurencijos tarybos narė Dina Lurje, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

[\/]

2018-08-16
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo 5,7 procentinio punkto.Laidoje diskutuoja SADM Strategijų, prognozės ir komunikacijos skyrius vyresnioji patarėja Vaida Budzevičienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovė Sarmitė Mikulionienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, VU profesorius, ekonomistas Raimondas Kuodis, pensininkas iš Kauno Edmundas Rimkevičius ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

[\/]

2018-08-14
Lietuvoje bręsta siūlymas riboti didžiųjų prekybos tinklų darbo laiką sekmadieniais. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai galėtų būti viena priemonių prekybos tinklų koncentracijai mažinti, siekiant mažinti maisto produktų kainas bei proteguojant smulkųjį ir vidutinįjį verslą. Kalbama ir apie daugiau priemonių: palengvinti naujų mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą.Laidoje dalyvauja: Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus, ekonomistė Jekaterina Rojaka, Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, seimo narys Algirdas Sysas.

[\/]

2018-08-13
Liepą iš nesaugios aplinkos, kai kilo pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto, tėvų girtavimo, bent trumpam buvo paimta 600 vaikų. Daugiausia paimta vaikų iš girtaujančių šeimų.Seimo narė Dovilė Šakalienė džiaugiasi naujo įstatymo veikimu, kad liepą nebuvo nužudytas nei vienas vaikas, kai per mėnesį vidutiniškai nužudomi du vaikai. Pasak jos, iš 600 vaikų maždaug pusė buvo grąžinti tėvams, nes jie išsiblaivė arba atsirado, susivokė, kad reikia spręsti problemas.Laidoje dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė, psichologė, dirbanti su specialiųjų poreikių vaikais Rūta Klišytė, Kauno miesto vicemerė Rasa Šnapštienė, portalo „15 min“ apžvalgininkė Regina Statkuvienė, VU profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

[\/]

2018-08-10
Liepos mėnesį į Lietuvą vėl atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai jau trečias mėnesis iš eilės, kai gyventojų migracijos balansas yra teigiamas, rodo Statistikos departamento duomenys.Iš Lietuvos šiemet liepą išvyko 3929, o imigravo 4253 asmenys. Lyginant su praėjusių metų liepos mėnesiu, imigrantų skaičius išaugo 2,4 karto, o emigrantų skaičius padidėjo tik 3,1 procento.Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, iš viso per septynis šių metų mėnesius iš Lietuvos emigravo 24 387 nuolatiniai gyventojai, imigravo 23 444 žmonės.Laidoje dalyvauja Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, Statistikos departamentas demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Litvinavičienė, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė.

[\/]

2018-08-09
Gelbėtojai skundžiasi nespėjantys iš jūros traukti skęstančiųjų.Praėjusį savaitgalį Baltijos jūros paplūdimiuose skendo per 30 žmonių. Dviejų išgelbėti nepavyko: Giruliuose bangos pasiglemžė 65 metų Rusijos piliečio gyvybę, o Monciškėse netoli Šventosios nuskendo 14 metų berniukas iš Kauno. Juodkrantėje antradienio pavakarę skendo trys žmonės, Kuršių mariose skendo taip pat 3.Per šiuos metus Lietuvoje jau nuskendo 109 žmonės. Daugiausiai skęsta savaitgaliais. Pernai Lietuvoje nuskendo 131 žmogus. 2014 metais net 192.Laidoje dalyvauja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, PAGD Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė, Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas, VšĮ „Plaukimas visiems“ vadovas Germanas Čepas, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė ir Lietuvos sporto universiteto docentė Ilona Zuozienė, portalo „psichologija.eu“ įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas.

[\/]

2018-08-08
Ramūnas Karbauskis pasiūlė paleisti į laisvę 250 visuomenei nepavojingų kalinių.Nors planuojamas amnestuoti nuteistųjų skaičius praktiškai sutampa su kalinių skaičiumi planuojamame likviduoti sostinės centre esančiame Lukiškių kalėjime, teisingumo ministras tvirtino, jog šie projektai tarpusavyje nėra susiję.„Valstiečių“ lyderis amnestiją siūlė skelbti valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga. Pasak jo, šis siūlymas turėtų būti svarstomas rugsėjį. Po amnestijos įstatymo priėmimo kaliniai turėtų būti paleidžiami per tris mėnesius.Laidoje dalyvauja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Teisingumo ministerijos viceministras Ernestas Jurkonis, VU Teisės fakulteto dėstytojas Gintautas Sakalauskas, Kalinių globos draugijos reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė, buvęs Seimo pirmininkas ir generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir Teisės instituto kriminologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Rūta Vaičiūnienė.

[\/]

2018-08-07
Naujienų portalas delfi.lt paskelbė ligoninių „mirtininkų”, kurioms gresia uždarymas, sąrašus.Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad jokio oficialaus nekokybiškas paslaugas teikiančių ligoninių sąrašo nesudariusi, bet priduria, kad kai kurioms ligoninėms reikės pakeisti darbo profilį ir tapti slaugos ligoninėmis. Seimo opozicijos atstovai sako, kad jie rengiasi kovoti prieš ligoninių uždarymą.Laidoje dalyvauja Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, Seimo narys Antanas Matulas, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius, Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos narys Vytautas Kasiulevičius, VU profesorius Raimondas Kuodis, Seimo sveikatos komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

[\/]

2018-08-06
Seimo peticijų komisija išnagrinėjusi pilietės Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją siūlo įstatymu nuo 2019 metų sausio drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti ir trikdyti kitų žmonių laisvalaikį. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad nekeltų triukšmo.Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“. Įrodymus dėl per didelio triukšmo siūloma susirinkti nepatenkintiems kaimynams – įrašyti garsą ar vaizdą bet kokiomis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonais. Nepaisysiantiems šių reikalavimų grės 20-300 eurų baudos.Laidoje dalyvauja Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras, peticijos iniciatorė Aldona, Sveikatos apsaugos ministerijos rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyr. specialistas Valdas Uscila, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, Policijos departamento Prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Mažintas, Lietuvos būsto rūmų vadovas Juozas Antanaitis ir Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis. 

[\/]

2018-08-03
Vilniuje nesutarimus kelia planuojamas statyti viešbutis su biurų ir konferencijų centru šalia Lukiškių aikštės, buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės ir vienuolyno teritorijoje.Panašiai kaip ir dėl „Misionierių sodų”, Trakų autobusų stoties ar Kauno medžių kirtimo, nerandama visoms visuomenės grupėms priimtino sprendimo. Verslininkai skundžiasi, kad tai stabdo jų verslo plėtrą, kuriai visus leidimus jie jau gavę, tuo tarpu kultūros ar gamtos paveldo gynėjai teigia, kad už aktyvią pilietinę poziciją jie yra persekiojami, bandant taip nutildyti jų balsą.Kas ir kaip turėtų spręsti dėl miestų vystymo, kad konfliktų kiltų mažiau? Ar naujos statybos griauna kultūros paveldą?Laidoje dalyvauja asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis" atstovė Rasa Kalinauskaitė, “Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas Marius Žemaitis, Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis" atstovė Lina Leparskienė, VšĮ “Vilniaus senamiesčio agentūra” vadovas Gediminas Rutkauskas, Kultūros paveldo centro vadovas Virgilijus Kačinskas.

[\/]

2018-08-02
Pastarąsias savaites nemažai kalbama apie padėtį kalėjimuose. Praėjusią savaitę Pravieniškėse neplanuotų kratų metu 1-ajame lokaliniame sektoriuje rasti aštuoni mobiliojo ryšio telefonai, trys litrai, įtariama, degtinės ir 80 litrų raugalo, turėjusio virsti svaigalais. Paaiškėjo, kad kaliniai palyginus nesunkiai gali pasigaminti raugalo.Anot portalo delfi.lt, nors praėjusį savaitgalį pataisos namuose neįvyko tradicinė „Jūros šventė“, kurios metu „krikštijami“ per pastaruosius metus į įkalinimo įstaigą atvykę nuteistieji, juose buvo vartojamas alkoholis. Taip pat į žiniasklaidos rankas patekusioje vaizdo medžiagoje matyti, kaip nuteistieji šlapiais rankšluosčiais muša kelis kalinius.Pravieniškių pataisos namų laikinasis vadovas Dainius Sušinskas sako, kad šiuo metu visiškai kontroliuoti nuteistųjų elgesio yra praktiškai neįmanoma, nes tam nepakanka esamų pajėgumų.Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamento vadovybė žada iš įvairių įkalinimo įstaigų į kitus kalėjimus perkelti apie 200 nedrausmingų nuteistųjų, taip pat įdarbinti daugiau prižiūrėtojų.Laidoje dalyvauja Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krištaponis, premjero patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, VU Teisės fakulteto dėstytojas Gintautas Sakalauskas, Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

[\/]

2018-08-01
Prancūzų moksleiviai nuo rugsėjo pirmosios turės palikti savo išmaniuosius telefonus namie arba laikyti juos išjungtus, nes šią savaitę šalies parlamentas dar labiau apribojo šalies mokyklose naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais. Išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų įrenginių draudimas galios mokiniams iki 14–15 metų amžiaus, jį per savo kampaniją žadėjo prezidentas Emanuelis Macronas. Naujajame teisės akte numatyta, kad mokyklos galės padaryti išimčių ir leisti telefonais naudotis „pedagoginiais tikslais“ arba per papildomus užsiėmimus. Be to, išmaniaisiais įrenginiais bus galima leisti naudotis neįgaliems mokiniams.Laidoje dalyvauja psichologas, portalo psichologija.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, visuomenininkas, aktyvus tėvas Audrius Murauskas, edukologė Austėja Landsbergienė, „Draugiško interneto“ projekto atstovė Aurelija Dirvonskienė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė, Švietimo ateities forumo prezidentė, VU profesorė Vilija Targamadzė ir Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Eglė Bogvilaitė Aronen.

[\/]

2018-07-31
Aplinkos ministerija paskelbė taršos mažinimo planą, kuris numato akcizų didinimą, lengvatas ne senesniems kaip šešerių metai automobiliams ir elektromobiliams, taršių automobilių apmokestinimą juos registruojant, eismo miestuose ribojimus dyzeliams ir kitas priemones. Plane numatyta, kad lengvųjų automobilių apmokestinimas pagal jų taršos lygį būtų įvestas 2020 m.„Prasta oro kokybė blogina gyvenimo kokybę ir labai brangiai kainuoja ekonomikai“, sakoma dokumente.Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog ministrų kabinetas dar nematė Aplinkos ministerijos parengto oro taršos mažinimo plano. Premjero teigimu, plane siūlomos priemonės – diskutuotinos.Plane norima nustatyti finansines paskatas penkių didžiųjų miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybėms, jeigu jos riboja dyzelinių automobilių eismą mieste ar jo dalyje. Laidoje dalyvauja  Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, LRI ekspertė Ieva Valeškaitė, ekonomistas Raimondas Kuodis, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Seimo aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

[\/]

2018-07-30
Seimo narys Mindaugas Puidokas pasiūlė, kad baudos dydis už greičio viršijimą priklausytų ne tik nuo greičio, bet ir nuo vietos, kur toks pažeidimas užfiksuotas – užmiestyje, gyvenvietėje ar gyvenamojoje zonoje. Jei vairuotojas greitį viršija daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val. važiuodamas užmiestyje, jam už šį pažeidimą grėstų bauda nuo 5 iki 15 eurų. Tačiau toks pats greičio viršijimas gyvenvietėje ar mieste, baudą padidintų nuo 12 iki 30 eurų, o gyvenamojoje zonoje – nuo 45 iki 120 eurų.Ar tai spręstų viršijamo greičio problemą?Laidoje dalyvauja Seimo narys Mindaugas Puidokas, Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis, vairavimo instruktorius, vairavimo mokyklos vadovas Artūras Pakėnas, švietimo ekspertas Darius Radkevičius ir keliautojas, motociklininkas, video operatorius Aidas Bubinas.

[\/]

2018-07-27
Prancūzijoje – 38, Jungtinėje Karalystė – 35, Lietuvoje šią savaitę termometro stulpelis perkopė 30 laipsnių. Graikiją šią savaitę siaubė beprecedentis gaisras nusinešęs per 100 gyvybių.Praėję treji metai buvo šilčiausi visą oro temperatūros tikslių matavimų istoriją, skelbia Jungtinių Tautų meteorologijos agentūra, atkreipdama dėmesį į dramatišką mūsų planetos klimato atšilimą. Valstybinė darbo inspekcija teigia gaunanti vis daugiau paklausimų bei skundų dėl netinkamų darbo sąlygų uždarose patalpose. Inspekcija pranešė, jog žmonės skundžiasi aukšta temperatūra, juntamu oro trūkumu kontorose, prekybos centruose bei su tuo susijusia kasdiene bloga savijauta.Laidoje dalyvauja VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr specialistė Kristina Žalneraitė, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmontas, VDU aplinkotyros katedros profesorius Romualdas Juknys.

[\/]

2018-07-26
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas pasisakė prieš partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago įamžinimą Klaipėdoje, teigdamas, kad šis atsakingas už 8 tūkstančių žmonių mirtis. Jis tvirtina tai sužinojo ir įrodysiantis remdamasis sovietiniais Aukščiausio teismo dokumentais.Klaipėdos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl V. Titovo pasisakymų apie partizanų vadą. Klaipėdos meras V. Grubliauskas inicijuoja Lietuvos rusų sąjungai priklausančiam politikui apkaltą, kuriai jau pritarė 18 savivaldybės tarybos narių. Laidoje dalyvauja Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, politologas Saulius Šiliauskas, istorikas Algimantas Kasparavičius, BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas ir VU teisės fakulteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė.  

[\/]

2018-07-25
Rašytojas Andrius Užkalnis viešai klausia, tai kodėl taip blogai turime? „Todėl, kad per mažai dirbame, per mažai stengiamės ir per daug tingime, štai kodėl. Tenka išvažiuoti iš Lietuvos (geriausia – ir iš Europos, nes Europa yra visa paskendusi tingėjime), nuvažiuoti į Ameriką, kad suprastum, kaip Lietuvoje mes nenorime dirbti ir norime gerai turėti, ir esame konkrečiai nupušę, nusvaigę ir tikrai tikime pasakomis, kad turtas atsiras iš niekur pats savaime. Mus, kaip tautą, reikia gerai pakratyti už ausies, ir gerai būtų dar išperti ir aprėkti, kad atsibustume“.Į šį komentarą sureagavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pateikęs lenteles ir grafikus tvirtinančius, kad lietuviai vidutiniškai dirba šiek tiek daugiau nei JAV piliečiai. Kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, ekonomistas teigia, kad, mažiausiai dirba pačių turtingiausių šalių gyventojai (Vokietija, Norvegija, Danija, Olandija, Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija, Švedija, Šveicarija) , o daugiausiai – pačių neturtingiausių (Meksika, Graikija, Korėja, Centrinė ir Rytų Europa ir t.t.).Ar sutinkate, kad blogai gyvename ir mažai uždirbame dėl to, kad per mažai dirbame?Laidoje dalyvauja banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas Modestas Gelbūda, VU psichologas Albinas Bagdonas, Klaipėdos profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, ekonomistė Rūta Vainienė. 

[\/]

2018-07-24
„Šiandien vaikai parsivežė vaizdo įrašą su ašarom akyse iš VIP cirko Klaipėdoje, kuris labiau primena siaubą... akivaizdžiai nualintas gyvūnas, kuris vaikosi nenormalų senį su kąsniu rankoje, tikrai vaizdelis ne cirkui“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo ir tai iliustruojančiu vaizdo įrašu dalijasi  verslininkas Audrius Urbonas.VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirko“ vadovas Nikolajus Zobovas teigė, jog meška gerai prižiūrima, o atrodo sulysusi tik todėl, kad išsišėrė gyvūno kailis. Jis abejoja, ar susigraudinę vaikai yra normalios psichikos. Gyvūnų teisių gynėjai eilinį kartą klausia, ar laukiniams gyvūnams – vieta cirke ir ar tai nėra jų kankinimas. Ką manote Jūs? Laidoje dalyvauja Lietuvos cirko asociacijos vadovė Ieva Variakojytė-Reynshtrom, VšĮ Ąžuolyno meškučių cirko vadovas Mykolas Zobovas, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, Seimo narys Linas Balsys, aplinkos viceministras Martynas Norbutas. 

[\/]

2018-07-23
Virtuvės šefas Liutauras Čeprackas, teigia, kad jo restorane vaikai iki 12 metų yra nepageidaujami. Visai neseniai iš jo restorano buvo išprašyti tėvai su kūdikiu vežimėlyje. „Jei neturi kur palikti vaikų, būk mielas sėdėk namuose, leisk laiką ant pievutės, pasidaręs užkandžių. Daryk taip, kad tavo vaikas jaustųsi laimingas, o ne būtų priverstas sėdėti ir žiūrėti, kaip jis niekam nerūpi“, – teigė žinomas virtuvės šefas. Koks požiūris į šeimas su mažais vaikais dominuoja mūsų visuomenėje? Laidoje dalyvauja Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė, Nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė,  Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narys Algimantas Ramonas, rašytojas, etiketo žinovas Giedrius Drukteinis, Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovė Sarmitė Mikulionienė.

[\/]

2018-07-20
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskelbė, kad Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, sieks „Vizijos 0“ – iki 2030 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus. Lietuvoje 2017 m. vienam milijonui gyventojų teko 67 žūtys, ES vidurkis – 49 žuvusieji, o Švedijoje – tik 25 žuvusieji. Iš viso šalies keliuose 2017 metais gyvybės neteko 192 žmonės. Lietuvos kelių policijos tarnyba informavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį šalies keliuose žuvo 82 eismo dalyviai. Įvykus 1 493 eismo įvykiams, buvo sužeisti 1 754 žmonės. Daugiausia žmonių – 25 šiais metais žuvo sausio mėnesį. Palyginus pernai per tą patį laiką Lietuvos keliuose žuvo 79 žmonės.Laidoje dalyvauja Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, automobilių sporto mėgėja, nusprendusi perkelti turimą patirtį į vairavimo instruktorės darbą Olga Židovlenkova, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, lenktyninkas, vairavimo ekspertas Darius Jonušis, Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir plėtros vadovas Boleslovas Vengrys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis.

[\/]

2018-07-19
Finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad šiuo metu Lietuvoje automobilių parkas yra ypač senas ir taršus. Jeigu artimiausiais metais jo struktūra nesikeis, tai iš mokesčių mokėtojų papildomai pareikalaus kelių šimtus milijonų finansinių išteklių.Jis sako, kad sprendimai dėl automobilių mokesčio galėtų paaiškėti rudenį.„Aš asmeniškai laikausi pozicijos, kad galimas registracijos mokestis padaryti mažiau patrauklų taršaus automobilio pirkimą ir kartu būtinai turi būti paskatos tam, kad būtų įsigyjami mažiau taršūs automobiliai“, – LRT radijui sakė V. Šapoka.Laidoje dalyvauja Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai Renaldas Gabartas, Lietuvos atsinaujinančios energetikos išteklių asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Nagevičius, Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis, Seimo narys Algirdas Butkevičius, autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas Kęstutis Kupšys.

[\/]

2018-07-18
JAV vadovas Donaldas Trumpas pareiškė sutinkantis, kad Rusija siekė paveikti 2016 metų JAV rinkimus, ir tvirtino ne taip išreiškęs savo mintį, kai, atrodė, pritarė prezidento Vladimiro Putino paneigimui, o ne savo paties žvalgybos vadovų pareiškimams.Visame Amerikos politiniame spektre – nuo Kongresą kontroliuojančių respublikonų iki demokratų – kilo pasipiktinimas, kad D. Trumpas pasitiki V. Putinu labiau nei JAV žvalgyba. Joks ankstesnis prezidentas nėra gėdingiau nusižeminęs prieš tironą“, – pareiškė senatorius Johnas McCainas.Laidoje dalyvauja VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė, Seimo narys Arvydas Anušauskas, žurnalistas Valentinas Mitė, VDU politologas Bernaras Ivanovas, politologas Linas Kojala.

[\/]

2018-07-17
Šiuo metu daugelis žmonių atostogauja, o tie, kurie dar neatostogauja, galbūt svarsto, kur geriau praleisti atostogas – Lietuvoje ar išvykti aplankyti užsienio šalių. Apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai lietuvių atostogoms renkasi Lietuvą.Premjeras Saulius Skvernelis prasitarė, kad jam Ispanijoje atostogauti pigiau nei Lietuvoje. Viena Palangos verslininkė net pasiūlė suteikti premjerui nemokamą nakvynę.Ko Lietuvos kurortams labiausiai trūksta, kad jie taptų dar patrauklesni žmonių poilsiui? Ar atsivėrę pigūs skrydžiai neverčia mūsų kurortų labiau pasistengti? Kokie didžiausi Jūsų šios vasaros atostogų įspūdžiai ir atradimai?Laidoje dalyvauja Palangos turizmo informacinio centro direktorė Rasa Kmitienė, dainininkas, kelionių organizatorius Tomas Augulis, Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė, kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas, keliautojas Robertas Pogorelis, psichologas, portalo psichologija.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas.    

[\/]

2018-07-16
Šiandien vidurdienį Helsinkyje prasideda JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas, kurio metu prezidentai turėtų derėtis dėl iššūkių įvairiausiuose frontuose, pradedant Sirija, Ukraina ir baigiant branduoliniu nusiginklavimu. Tiesa, tikroji susitikimo darbotvarkė lieka nežinoma.Šalių nesutarimus kelia konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje, taip pat – numanomas Rusijos kišimasis į JAV rinkimus bei Vakarų sankcijos.JAV sąjungininkės ir dalis pareigūnų Vašingtone yra susirūpinę dėl to, ką su V. Putinu gali sutarti prezidentas D.Trumpas.Prieš kelias savaites jis Didžiojo septyneto susitikime Kanadoje pasiūlė sugrąžinti Rusiją į šį pasaulio galingųjų klubą ir iš naujo įvertinti, ar reikia toliau taikyti sankcijas Maskvai dėl Krymo aneksijos.Šiandien D.Trumpas prieš pat susitikimą su V. Putinu dėl prastų Vašingtono ir Maskvos santykių kaltino Rusijos kišimosi į jo rinkimų pergalę tyrimą.„Mūsų santykiai su Rusija NIEKADA nebuvo blogesni dėl daugelio metų JAV kvailumo ir bukagalviškumo metų ir, dabar, šios Suklastotos Raganų Medžioklės!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas, paminėdamas JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio vadovaujamą tyrimą.Praėjusią savaitę R. Muelleris apkaltino 12 Rusijos žvalgybos pareigūnų dėl įsilaužimo į D. Trumpo varžovės 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton ir jos Demokratų partijos kompiuterių serverius, o tada nutekinus privačius elektroninius laiškus siekiant pakenkti jos kampanijai.Tuo pat metu Pekine vyksta Europos Sąjungos ir Kinijos vadovų susitikimas, kuriame ES paragino Jungtines Valstijas, Kiniją ir Rusiją drauge stengtis mažinti pasaulyje didėjančią įtampą dėl prekybos ir perspėjo, kad ji galėtų virsti įnirtingu „konfliktu ir chaosu“.Vakar Helsinkyje daugiau nei 2 tūkst. žmonių smerkė išpuolius prieš žmogaus teises ir spaudos laisvę. „Irzlus, išprotėjęs kūdikis vyro veidu susitiks su šnipu blogiečiu. Kas gali nutikti blogo?“, – tokį užrašą ant plakato užsirašė viena protestuotojų.Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasados Suomijoje laikinoji

[\/]

2018-07-13
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson su   švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene šiandien Vilniuje patvirtino Kultūros paso koncepciją.Pagal siūlomą modelį, kaip skelbia BNS, bus sukurtas Kultūros paso paslaugų rinkinys, į jį savo paslaugas galės teikti įvairios kultūros ir meno įstaigos, menininkai, edukatoriai, jas vertins ir tvirtins speciali ekspertų komisija. Šalia bus nurodoma, kiek tai kainuoja.Iš šio sąrašo mokyklos, klasės rinksis, kuria paslauga pasinaudoti.Šiam tikslui per kalendorinius metus vienam mokiniui bus skirta 15 eurų.Šiemet nuo rugsėjo pirmosios Kultūros pasą gaus pradinukai, o nuo kitų metų sausio – visi moksleiviai.Abiejų ministerijų bendra ekspertų komisija vertins, ar meno įstaigų ir menininkų siūloma paslauga – spektaklis, koncertinė ar edukacinė programa, paroda, kitokio pobūdžio renginys atitinka kultūros paso koncepcijojenumatytus atrankos kriterijus. Teikiamos paslaugos bus vertinamos pagal jųindėlį į mokinių kultūrinio akiračio plėtimą, kultūros patirčių įvairovę bei kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat šios paslaugos turės būti ilgalaikės, teikiamos metus ar ilgiau ir pritaikytos specialiųjų poreikių turinčių mokinių įtraukimui.Už 15 eurų mokiniai galės vidutiniškai pasirinkti 4 kultūros ir meno paslaugas (kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose įtraukiama ir kultūrinė edukacija). Atlikta kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų analizė parodė, kad paslauga gali kainuoti nuo 1 euro (kultūrinė edukacija) iki 15 eurų (kultūros ar meno renginys).Pagal projektą skaičiuota, kad tam gali prireikti maždaug 6 mln. eurų per metus.Laidoje dalyvauja: Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, socialinių mokslų daktarė, edukologė Austėja Landsbergienė, moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, parlamentaras, kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

[\/]

2018-07-12
Trišalė taryba vėl nesusitarė dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Nors Vyriausybė grąžino svarstyti šį klausimą, kompromiso nerandama jau antrą kartą. Profesinės sąjungos siūlo kelti MMA iki 450 eurų, o Vyriausybė ir darbdaviai - iki 420 eurų.Dabar taryba diskutuos dėl metodologijos ir tada grįš prie MMA svarstymo.Pagal Darbo kodeksą Trišalė taryba Vyriausybei savo nuomonę dėl MMA didinimo nuo kitų metų turėjo pateikti iki birželio 15 dienos. Birželio 12 dieną neradus sutarimo, Vyriausybė nusprendė minimalios algos didinimo svarstymą grąžinti tarybai.Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.Verslas, ypač regionuose, nėra pajėgus didinti MMA iki 450 eur, anksčiau sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Pasak jo padidinus MMA iki 420 eurų, maždaug 15-oje savivaldybių skirtumas tarp minimalaus ir vidutinio užmokesčio siektų maždaug 65 proc.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus,  Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos gen. direktorius Danas Arlauskas, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus.

[\/]

2018-07-11
Prezidentė vetavo pataisas, sumažinusias reikalavimus referendumui dėl pilietybės.Anksčiau Seimas priėmė sprendimą nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų. Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo Referendumo įstatymo pataisas. Priežastis - galimas prieštaravimas Konstitucijai. Seimas dar gali vetuoti prezidentės veto. Prezidentė pabrėžia palaikanti dvigubos pilietybės suteikimo išplėtimą, bet kviečia lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu ir teisinių abejonių nekeliančiu keliu.Referendumo įstatymo pataisos numatytų Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, padaryti išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams. Kitaip tariant, referendume turėtų dalyvauti ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę piliečių, iš kurių daugiau kaip pusė išreikštų pritarimą. Šiuo metu galioja griežtesni reikalavimai - Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.Tuo metu Prezidentės vertinimu, Seimo pasiūlymas specialiai pilietybės referendumui sumažinti balsų kartelę nuo 1,25 mln. iki 840 tūkst. rinkėjų balsų kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai ir todėl yra labai rizikingas.Pasak Prezidentūros pranešimo, tikėtina, kad priimto įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas nusikeltų neribotam laikui.Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis delfi.lt teigė, kad pasaulio lietuviai dabar kaip tik susipažįsta su prezidentės išsakytais argumentais, ir rezoliuciją Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimui, kurią žada priimti šiandien.Seimo priimtų pataisų imtasi baiminantis, kad į referendumą nesusirinktų pakankamai balsavimo teisę turinčių piliečių. Planuojama, kad referendumas vyktų kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.Pašnekovai – prezidentės vyriausia

[\/]

2018-07-10
Į Lietuvą įvažiuojančių imigrantų antrą mėnesį iš eilės yra daugiau, nei iš šalies išvažiuojančiųjų emigrantų, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Per du mėnesius šalis dėl imigracijos pagausėjo 991 gyventoju.Augantis imigracijos tempas kelia klausimą, kokios tai turės įtakos atlyginimų augimui šalyje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą šių metų ketvirtį buvo 895 eurai, arba 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Jis augo visose apskrityse – nuo 6,3% Tauragės iki 9% Kauno ir Vilniaus apskrityse.Kol kas nėra duomenų, kokia dalis šiemetinių imigrantų yra lietuviai – tai paaiškės tik metų pabaigoje. Pernai tarp imigrantų 70,5 proc. buvo Lietuvos piliečiai, o 25,8 proc. – ne ES piliečiai, nurodoma Lietuvos darbo biržos apžvalgoje.Migracijos departamento duomenimis, 2017 m. į Lietuvos darbo rinką pateko 40 tūkstančių užsieniečių, dalis jų – laikinam darbui.Laidoje dalyvauja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Darbo biržos vadovė Ligita Valalytė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Vilniaus universiteto ekonomikos doktorantas Justas Mundeikis, ūkio viceministras Marius Skuodis.

[\/]

2018-07-09
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje toliau didėja ir pernai siekė 14,2 proc. Viena iš pagrindinių skirtumo priežasčių yra ta, kad moterys dažniau dirba tokiose srityse ir tokius darbus, kuriuose atlyginimai apskritai yra mažesni. Moterys palyginus su vyrais, dažniau turi karjeros pertraukų, rečiau užima vadovaujančias pareigas. Tačiau ir tas pačias pareigas einančių vyrų ir moterų atlyginimą skiriasi. Tarptautinio tyrimo duomenimis, kurį atliko Paylab, moterys gauna vidutiniškai 2-11% mažesnį atlygį už tą patį atliktą darbą. Atotrūkis fiksuojamas ir vertinant senatvės pensijas. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia ne tik tai, kad moterys per savo darbingą amžių uždirba vidutiniškai mažiau negu vyrai, bet ir daro dažnesnes ir ilgesnes karjeros pertraukas, kai augina vaikus, rūpinasi kitais pagalbos reikalaujančiais artimaisiais. Laidoje dalyvauja: Lietuvos statistikos departamento Darbo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Paciūnienė, „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė, viena iniciatyvos „Women Go Tech“ sumanytojų, įmonės „Eldes“ pardavimų grupės vadovė Žydrūnė Vitaitė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, portalo psichologija.eu įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas. 

[\/]

2018-07-05
Kauno pilies kieme šiandien atidengiama skulptūra „Laisvės karys“. Ukrainos sostinėje Kijeve nulieta  beveik septynių metrų aukščio bronzinė skulptūra įkurdinta ant tamsaus granito šešių metrų skersmens sferos. Vakare kauniečių ir miesto svečių laukia iškilminga atidengimo ceremonija. Vienas skulptūros autorių – skulptorius  Arūnas SakalauskasŠios skulptūros iniciatoriai buvo „Vyčio paramos fondas“, kuris rinko lėšas skulptūros statyboms. Kauno savivaldybė skulptūrai yra skyrusi pusę milijono eurų, skirtų padengti tai skulptūros kainos daliai, kurios nepavyks surinkti fondo atstovams.Diskusijos dėl Vyčio skulptūros Kaune prasidėjo, kai šio paminklo iniciatoriai pralaimėjo konkursą dėl galimybės statyti jį Lukiškių aikštėje Vilniuje. Jį laimėjo partizanų bunkerį primenantis paminklas, kurio autorius skulptorius Andrius Labašauskas.Laidoje dalyvauja: Vilniaus Dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė, architektas Algirdas Kaušpėdas, apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas Gintaras Karosas.

[\/]

2018-07-04
Šventės organizatoriai teigia suvaldę situaciją dėl dalyvių maitinimo. Skundai dėl maisto saugumo nepasitvirtino. Tokia informacija pateikiama po šiandien anksti ryte sukviesto skubaus posėdžio, kuriame dalyvavo Dainų šventės organizatoriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir viešąjį konkursą laimėjusių bendrovių atstovai.Dainų šventės dalyviai anksčiau skundėsi dėl nuolat vėluojančio maitinimo, per mažų porcijų, kai kurie šventės dalyviai patyrė apsinuodijimo maistu simptomų. Po socialinius tinklus išplito dalyvių darytos maisto nuotraukos. Kritikos sulaukė ir dalyviams skirtas valgiaraštis, žmonės skundžiasi neskaniu maistu, dideliu kiekiu mėsos gaminių. Portalas 15min.lt rašė gavęs anoniminį vienos Radviliškio mokykloje dirbančios viešosios įstaigos „Bruneros“ virėjos laišką, kuriame baiminasi dėl netinkamai laikomų ir gabenamų maisto produktų.Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie netinkamą „Dainų šventės” dalyvių maitinimą ir šventės organizatoriams ignoruojant problemą, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos skubiai sutelkti atsakingą ir padėti galintį verslą, kuris bent paskutines dvi „Dainų šventės” dienas galėtų padėti pamaitinti vaikus, rašė ELTA. Į kvietimą atsiliepė keli didieji prekybos tinklai, kitos įmonės.Paklaustas, kaip vertina padėtį, Premjeras Saulius Skvernelis ragino „pasielgti nelietuviškai“, t.y. džiaugtis renginiais, o situaciją žadėjo įvertinti vėliau.Laidoje dalyvauja: „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Dalia Plikūnė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė, VšĮ „Bruneros“ Marketingo skyriaus vadovė Silva Petrikauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, vyriausioji Dainų šventės koordinatorė Inga Kriščiūnienė, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

[\/]

2018-07-03
Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų. Jos numatytų Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, padaryti išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams. Kitaip tariant, referendume turėtų dalyvauti ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę piliečių, iš kurių daugiau kaip pusė išreikštų pritarimą. Šiuo metu galioja griežtesni reikalavimai - Konstitucijos pataisoms būtina, kad už jas referendume balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių balso teisę.Prieš pataisas kalbėję parlamentarai išsakė nuogąstavimus, kad taip bus sudarytas pavojingas precedentas ateityje lengviau keisti kitus valstybės pagrindus įtvirtinančius Konstitucijos straipsnius. Taip pat lieka neaišku, ar tokios Seimo priimtos pataisos yra suderinamos su Konstitucija.Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis patvirtino, kad pradėjus rudens sesiją bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl pataisų konstitucingumo. Pasaulio lietuviai tikisi teigiamo atsakymo iš Konstitucinio Teismo (KT) dėl nuleistos kartelės referendumui dvigubos pilietybės klausimu.Šiandien po dvejų metų pertraukos susiburs Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija. Joje bus aptariama ne tik dvigubos pilietybės įvedimo perspektyva, bet ir užsienio lietuvių įsitraukimas į valstybės gyvenimą programoje „Globali Lietuva“, pasaulio lietuvių metai 2019-aisiais ir Vyriausybės rengiama demografijos, migracijos ir integracijos strategija.Seimo priimtų pataisų imtasi baiminantis, kad į referendumą nesusirinktų pakankamai balsavimo teisę turinčių piliečių. Planuojama, kad referendumas vyktų kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.Laidoje dalyvauja:  Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke,  Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Saulius Spurga, seimo nariai Antanas Vinkus ir Kęstutis Masiulis bei politologė Rima Urbonaitė.

[\/]

2018-07-02
Lietuvoje pradėjo veikti nauja vaiko teisių apsaugos tvarka, ja siekiama pagerinti reagavimą į vaikų nepriežiūros ar smurto prieš juos atvejus, darbą su šeima joje kilus krizei. Šalyje veiks 12 tarnybos teritorinių skyrių, kuriuose dirbs vaiko teisių specialistai, mobiliosios komandos, budėtojai. Skyriai įpareigoti visą parą, taip pat švenčių bei poilsio dienomis, užtikrinti vaiko teisių apsaugą, reaguoti į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.Jei pranešimas susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, vaiko teisių specialistai įpareigoti į jį reaguoti ne vėliau kaip per 6 val. nuo pranešimo gavimo. Jei pranešimas susijęs su galimais kitais vaiko teisių pažeidimais, specialistai turi jį nagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gavimo. Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.Tai pat tampa privalomas psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose.Laidoje dalyvauja: socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, „Žiburio fondo“ generalinė direktorė Kristina Stepanova, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos laikinasis vadovas Janas Maciejevskis, žurnalistė, TV laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.

[\/]

2018-06-29
Seimas rytoj ketina svarstyti Šeimos kortelės įstatymo projektą. Korteles įgytų kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos, auginančiios neįgalius vaikus. Pasak įstatymo projekto iniciatorių, žmonės galėtų gauti nuolaidas tam tikroms prekėms, transporto, sporto, laisvalaikio, vaikų užimtumo ir kitoms paslaugoms, specialiu ženklu pažymėtose vietose. Nuolaidoms finansuoti reikiamas lėšas siūloma gauti įvedus naujus mokesčius nuo turto bankams ir didelėms prekybos tinklams nuo apyvartos.Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas LRT teigia, kad didesnio bankų ar prekybos tinklų apmokestinimo klausimas gali būti diskriminacinio pobūdžio, o būtų mokamas iš pačių vartotojų, pirkėjų kišenės, didinant kainas.Panašias korteles jau naudoja daugiavaikės šeimos Alytaus mieste, Varėnos bei Rokiškio rajonuose. Jos taip pat yra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.Laidoje dalyvauja: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcios seniūnė Rita Tamašunienė, daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita Pocienė, „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė, gausių šeimų centro „Skruzdynėlis“ vadovė Ramunė Noruišienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

[\/]

2018-06-28
Seimas pritarė mokesčių reformai. Kitąmet numatoma su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išplėsti jo taikymo ribas. Taip pat pritarta „Sodros“ įmokų luboms. Jau nuo kitų metų lubos būtų taikomis pajamoms, siekiančioms 120 metinių vidutinių darbo užmokesčių, 2020 metais - 84, o 2021 metais - 60 VDU.Vyriausybė sako, kad permainos sumažins darbo apmokestinimą, tai leis sukurti daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kritikai teigia, kad pataisos nesprendžia socialinės nelygybės problemų ir gali tapti per didele našta biudžetui. Opozicinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija balsavime nedalyvavo ir prašo prezidentę vetuoti įstatymą.Šiandien Seimas taip pat balsuos dėl pensijų reformos. Įgyvendinant pertvarką, atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja siūloma paskirti išimtinai „Sodrą“.Pokalbis su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovu Ramūnu Vilpišausku, „Luminor“ banko vyriausiąja analitike Indre Genyte-Pikčiene, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos lektoriumi, ekonomikos doktorantu Justu Mundeikiu, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu, Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka.

[\/]

2018-06-27
Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Ji numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymo ribas.Už tokias permainas balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 19, susilaikė 23 parlamentarų. Reformą palaikė visi valdančiųjų LVŽS, LSDDP, LLRA-KŠS frakcijų nariai, išskyrus socdarbietį, buvusį premjerą A.Butkevičių ir „valstiečių“ frakcijos narius Naglį Puteikį ir Stasį Jakeliūną. Šių trijų frakcijų balsais buvo nuspręsta mokesčių reformą jau rytoj priimti sku­bos tvar­ka.Finansų ministerija, pateikdama mokesčių reformą Seimui, skaičiavo, kad kasmet didinant neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) ir išplėtus NPD taikymą iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių ateinančius trejus metus darbo jėgos mokesčiai mažės ir didės atlyginimai „į rankas“.NPD taikymo didinimo iki 2,5 VDU planams aktyviai prieštaravo parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas bei dalis opozicijos atstovų. Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė naujam valdančiųjų lyderių pasiūlymui kitąmet NPD taikymo ribą išplėsti iki 2 VDU, atsisakant finansų ministerijos planų 2020 metais šią ribą padidinti iki 2,25, o 2021-aisiais – iki 2,5 VDU.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Tomas Tomilinas (LVŽS), Algirdas Sysas (LSDP), Naglis Puteikis (LVŽS), Algirdas Butkevičius (LSDDP), Mykolas Majauskas (TS-LKD), VU ekonomistas, prof. Teodoras Medaiskis.

[\/]

2018-06-26
Šiandien parlamentarai svarstys Vyriausybės parengtą sveikatos apsaugos reformą, numatant sukurti valstybinių ligoninių tinklą, reikalingą užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą.Pagal projektą, sveikatos apsaugos ministrui ketinama suteikti teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų prioriteto tvarka būtų sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis. Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.„Neabejoju, kad eilės pailgės, jeigu sumažės įstaigų, kurios turi sutartis su ligonių kasa“, – praėjusią savaitę po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio žurnalistams sakė Investuotojų forumo atstovė advokatė Dovilė Burgienė.Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad prioritetas valstybinei medicinai bus teikiamas tik gydant pacientus stacionare. Privati medicina praktiškai tuo neužsiima – tik 1 proc. stacionaro paslaugų teikia privatininkai.Ministro teigimu, šiuo metu Lietuvoje ligoninėse yra apie 4,5 tūkst. perteklinių lovų, tuo metu trūksta apie 3 tūkst. lovų slaugos srityje.Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Investuotojų forumo sveikatos reikalų darbo grupės vadovė Dovilė Burgienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, šio komiteto narys Antanas Matulas, Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas ir Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

[\/]

2018-06-25
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vyravę lietingi orai sausros nemažina ir dar penkiose savivaldybėse šiandien bus paskelbta stichinė sausra. Praėjusią savaitę beveik trečdalis Lietuvos savivaldybių apribojo patekimą į miškus dėl išaugusio gaisringumo.  Šiemet Lietuvoje jau kilo 140 miško gaisrų. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais jų buvo 60.Lietuva šiandien turėtų prašyti Europos Komisijos (EK) leidimo padėti nuo šalyje tvyrančios sausros nukentėjusiems ūkininkams. Anot žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, EK bus prašoma leisti paankstinti tiesiogines išmokas ir netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius.Laidoje dalyvauja Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis,  Neringos meras, Kurortų asociacijos pirmininkas Darius Jasaitis, Vilniaus universiteto profesorius, Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis, daugkartinis Lietuvos grybavimo čempionas Vytenis Daugudis.

[\/]

2018-06-22
Šią savaitę vyko riebalų kovos – margarinas prieš sviestą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atšaukė diskusijų bangą sukėlusią rekomendaciją darželiams sviestą pakeisti margarinu.Tad, šiuo metu yra ruošiamas teisės akto pakeitimas, kuriame bus rekomenduojama gyvulinės kilmės riebalus keisti aliejumi ar kitais augalinės kilmės riebalais, sako A. Veryga.Koks maistas vaikams yra nerekomenduotinas ar net žalingas? Kaip pratinti vaikus valgyti sveikai?Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Algimantas Šešelgis, Tėvų forumo vadovas Audrius Murauskas, mitybos specialistė Kristina Bondar, KTU maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

[\/]

2018-06-21
Demografinės krizės akivaizdoje, valstybės institucijos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis parengė, o Seimas nutarimu patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos 2018 – 2030 metų strategijos įgyvendinimo planą.Ketvirtadienį šiam planui atnaujinti vyksta Lietuvos demografijos forumas, kurio tema: „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“.Siekiant skatinti grįžtamąją migraciją bei užsienio šalių piliečių atvykimą, taip pat kuriamos įvairios iniciatyvos ir platformos, tokios kaip „Renkuosi Lietuvą“ ir „Work in Lithuania“.Kiek šios strateginės priemonės yra veiksmingos?Laidoje dalyvauja VDU mokslininkė Ilona Strumickienė, Seimo migracijos komisijos pirmininkas Bronius Markauskas, VU geografijos fakulteto dėstytojas Rolandas Tučas, sugrįžusi į Lietuvą po 15 metų gyvenimo Kanadoje Kristina Skindelytė ir filosofas Arvydas Juozaitis.

[\/]

2018-06-20
Seimo narys Zbignevas Jedinskis pasiūlė viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius. Jis teigia, kad dabar nevyksta joks tokių asmenų, kandidatuojančių į politines ir kitas pozicijas, patikrinimas dėl galimų jų ryšių su KGB. Dabar ši informacija yra įslaptinta 75 metams.„Visi, kurie balsuosite už šitą projektą, padėsite Kremliaus specialiosioms tarnyboms atkeršyti žmonėms, kurie yra lojalūs Lietuvai ir padėti jiems šantažuoti žmones“, – prieš tokį pasiūlymą kalbėjo konservatorė Rasa Juknevičienė. Seimo nariai taip pat abejojo, kiek toks paviešinimas būtų prasmingas, kai dalis bylų ir informacijos yra ne Lietuvoje bei teigė, kad tai pakenktų teisinės valstybės principams ir kompromituotų valstybės įsipareigojimą prieš prisipažinusiuosius.Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga, daroma prielaida, kad 1940 – 1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.Laidoje dalyvauja Seimo narys Zbignevas Jedinskis, Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas, MRU profesorius, Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, Seimo LVŽ frakcijos atstovas Liutauras Ulevičius, XX a. istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

[\/]

2018-06-19
Po audringą visuomenės reakciją sukėlusių kalinių internetu transliuotų išgertuvių, nuo pareigų nušalintas laikinai Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigas ėjęs Rimantas Zaikauskas.Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad apsilankęs pataisos namuose įsitikino, jog mobiliųjų telefonų blokavimo sistema neveikia. Jis teigė negalintis kol kas detalizuoti to priežasčių, bet tvirtino, kad situacija bus išspręsta.Laidoje dalyvauja Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krištaponis, VU teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Kauno tardymo izoliatoriaus vadovė Rasa Kazėnienė, LR ITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir VU sociologas Aleksandras Dobryninas.

[\/]

2018-06-18
Pilietinės galios indeksas nežymiai auga, ir žmonės pamažu ima suvokti, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus, pagaliau – savo paties gyvenimą, sako šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jeigu ir toliau manysime, kad užtenka susimokėti mokesčius ir kartais ateiti prie balsadėžių, o į visa kita geriau nesivelti, – laisvės ir demokratijos šalyje tik mažės.Laidoje dalyvauja signataras Vytautas Plečkaitis, TILS projektų vadovė Rugilė Trumpytė, VU profesorė Ainė Ramonaitė, Seimo narys Povilas Urbšys, buvęs PVI vadovas Darius Kuolys ir žurnalistas, Laisvės TV įkūrėjas Andrius Tapinas.

[\/]

2018-06-15
Vakar Rusijoje prasidėjo pasaulio futbolo čempionatas, pirmosiose rungtynėse Rusija nesunkiai įveikė Saudo Arabijos rinktinę. Šiame čempionate varžosi 32 pasaulio šalių komandos.Svarbiausiam ir Vakarų stipriai kritikuotam savo renginiui po 1980 metų Maskvos vasaros olimpiados Rusija skiria daugiau kaip 11 mlrd. eurų. Futbolas yra vienas populiariausių sportų visame pasaulyje.Kaip keičiasi pasaulio ir Lietuvos futbolo lygis?Laidoje dalyvauja žurnalistas, futbolo istorikas ir statistas Gediminas Kalinauskas, daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinėje sužaidęs futbolininkas Andrius Skerla, buvęs futbolininkas Arminas Narbekovas, buvęs Vilniaus Žalgirio žaidėjas, dabar treniruojantis Vilniaus universiteto futbolo komandą Rimas Turskis ir žurnalistas Aurimas Budraitis.

[\/]

2018-06-14
Trišalei tarybai pradėjus derybas dėl minimalios mėnesio algos didinimo, kai kurie darbdaviai pareiškė nenorintys didinti MMA, tačiau profsąjungos siūlo ją didinti iki 450 eurų. Verslas, ypač regionuose, nėra pajėgus didinti MMA iki 450 eur, sako Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas. Pasak D. Arlausko, padidinus MMA iki 420 eurų, maždaug 15-oje savivaldybių skirtumas tarp minimalaus ir vidutinio užmokesčio siektų maždaug 65 proc.Laidoje dalyvauja Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė, Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. 

[\/]

2018-06-13
JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno antradienį Singapūre pasirašytoje bendroje deklaracijoje rašoma, kad Amerika įsipareigoja suteikti „saugumo garantijas“ Šiaurės Korėjai. Tuo pačiu Kim Jong Unas patvirtina savo „tvirtą ir nepajudinamą įsipareigojimą dėl visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.JAV prezidentas pareiškė, kad Šiaurės Korėjai taikomos sankcijos kol kas liks galioti, tačiau jis nori jas atšaukti kiek įmanoma greičiau. Laidoje dalyvauja DELFI apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, branduolinės saugos ekspertas Saulius Kutas, VU TSPMI dėstytojas Konstantinas Andrijauskas, VU TSPMI politologas Linas Kojala, maratonininkas, buvęs Š. Korėjoje  Andrius Dapkevičius ir tarptautininkas, žurnalistas Sigitas Krivickas.

[\/]

2018-06-12
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaito devintą metinį pranešimą.Tai jos priešpaskutinis metinis pranešimas. D. Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 metų vasarą.Laidoje dalyvauja dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Vytautas Bruveris, VU sociologė Rūta Žiliukaitė, VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius, politologė Rima Urbonaitė, signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis. 

[\/]

2018-06-11
,,Europos Komisijos požiūriu, Lietuva neturi jokio pasiteisinimo, kodėl vis dar nėra įvesti aplinkosaugos mokesčiai.‘‘, - sako Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Toks mokestis egzistuoja daugelyje kitų Europos šalių. Komisaras sako, kad būtina apmokestinti taršius automobilius, nes kitaip mūsų šalis taps antrarūšių automobilių sąvartynu. Taip pat šis mokestis spręstų viešųjų finansų disbalanso problemą. Siūloma apmokestinti itin galingus it taršius automobilius.Reaguodamas aplinkos ministras Kęstutis Navickas pripažino, kad šiuo metu diskutuojama dėl senų ir galingų automobilių apmokestinimo Lietuvoje. Tiesa, ministras pridūrė, kad ,,įvedus bendrą automobilių mokestį, tai labiausiai kirstų gausioms šeimoms‘‘ ir todėl ,,joks aplinkosauginis mokestis nebus įvestas, jeigu jis prisidės prie skurdo ir socialinės atskirties didinimo.‘‘Laidoje dalyvauja aplinkos ministras Kęstutis Navickas, „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas, VGTU Automobilių katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, Seimo nariai Kęstutis Masiulis, Algirdas Sysas ir Mykolas Majauskas, Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas. 

[\/]

2018-06-08
Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pateikė Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją. Konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris, teikiama Seimui nesulaukus svarstymo Vyriausybėje.Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.Prieš kelis mėnesius socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Žinių radijui sakė, kad oponuojančių pusių konfliktas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo yra  pernelyg aštrus ir artimiausiu metu kompromiso pasiekti nepavyks.Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“.Prezidentė pabrėžia, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką yra klaidinantys ir nepagrįsti. Konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais.Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.Laidoje dalyvauja prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Dovydas Špokauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, psichiatras santuokos ir šeimos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute Austrijoje vadovas Gintautas Vaitoška, Europos parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo narės Rūta Miliūtė ir Aušrinė Armonaitė.

[\/]

2018-06-07
Kaltinamajam Seimo nariui Gintarui Steponavičiui neatvykus į pirmąjį politinės korupcijos bylos posėdį Vilniaus apygardos teisme, jis perkeltas į rytojų.Šioje byloje prokurorų kaltinimai pateikti trims juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims: Darbo ir Liberalų sąjūdžio partijoms, koncernui „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Teisėsauga įtaria, kad R. Kurlianskis per papirkinėjamus politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo.„Pagaliau ateina laikas, kada teisingumas bus vykdomas teismo salėje, o ne Seimo komitetų posėdžiuose ir viešoje erdvėje“, – žurnalistams sakė į teismą atvykęs kaltinamasis E. Masiulis. Jis sakė norįs tikėti, kad gyvena teisinėje valstybėje.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto dėstytojas Remigijus Merkevičius, BNS Lietuvos naujienų vyr redaktorė Jūratė Damulytė, advokatas Petras Ragauskas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, politologas Bernaras Ivanovas.

[\/]

2018-06-06
Pertvarka – kaip namo statyba: pamatas mokesčių sistemoje yra pasitikėjimas valstybe, sako finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas Seime mokesčių reformą. Dėl to Vyriausybė siūlo trejų metų planą, kad mokesčių sistema būtų prognozuojama ir rodanti kryptį.Kaip mus palies ši mokesčių pertvarka? Kaip ji sprendžia viešųjų finansų krizę? Kaip ji sprendžia emigracijos, pajamų nelygybės ir skurdo problemą? Kaip skatina mažinti šešėlį ir didinti dirbančiųjų ir mokančių mokesčius skaičių? Kaip ji padės mūsų šaliai pritraukti užsienio investicijas?Laidoje dalyvauja ekonomistas Rimantas Rudzkis, banko „Luminor“ banko vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė, ekonomistas Raimondas Kuodis, BNS žurnalistas Šarūnas Sabaitis, ekonomistas, VU verslo mokyklos lektorius, ekonomikos doktorantas, tinklaraštininkas Justas Mundeikis ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas.

[\/]

2018-06-05
Žiniasklaidos priemonių savininkams reikėtų taikyti tokius pačius reikalavimus, kaip investuotojams į strategines šalies įmones, LRT radijui pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.Jis teigė palaikantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą parengti įstatymo pataisas, kad transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijos būtų išduodamos tik tada, kai savininkai ir vadovai „atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus“.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, advokatė Liudvika Meškauskaitė, Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis ir žurnalistas Rimvydas Valatka.

[\/]

2018-06-04
Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas 2017 metais suvartojo vidutiniškai 12,3 litro legalaus alkoholio – 0,9 litro mažiau nei 2016 metais (13,2 litro), išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 10,5 proc. mažiau nei 2016 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 4,2 mln. dekalitrų (18,4 proc. mažiau), alaus – 23,2 mln. dekalitrų (8,2 proc. mažiau). Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 11,7 procento.Ar draudimų politika pasiteisina? Ar netampame uždara fundamentalistinių draudimų visuomene? Kaip skatinti žmones rūpintis savo sveikata ir puikia savijauta?Laidoje dalyvauja LSU Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas, LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas, NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian, Seimo narys Antanas Matulas ir VU psichologas, prof. Albinas Bagdonas. 

[\/]

2018-06-01
Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių, sako Lietuvos banko atstovas. 2040-aisiais bus perpus mažiau dirbančiųjų tam pačiam pensininkų kiekiui, vertina Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.„Tai yra viena iš neišvengiamybių. (...) Įtraukti pensinio amžiaus žmones į darbo rinką yra labai svarbu. Darbo jėga Lietuvoje yra mažėjanti. (...) Pagrindinė mintis yra ta, kad demografinis šokas – mes galime jo nematyti, bet jį mato visi kiti, – ir pagrindinis klausimas, kokios siūlomos priemonės, kaip šita problematika bus sprendžiama: didinant pensinį amžių, imigracijos politikos pokyčiai, didinsime mokesčius?“, – penktadienį žurnalistams sakė LB atstovas.Jo teigimu, sprendimai dėl pensijos amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per dešimt metų, o šis amžius galėtų ilgėti dar 7-8 metais.Laidoje dalyvauja VU Geografijos ir kraštotvarkos fakulteto docentas Rolandas Tučas, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus, Seimo narys Algirdas Sysas, Socialinių tyrimų instituto vadovė Sarmitė Mikulionienė, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius ir Seimo narys Rimantas Dagys. 

[\/]

2018-05-31
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po pusmetį trukusio tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams ir jų priėmėjams, paskelbė tyrimo išvadas.Po parlamentarų padidinamuoju stiklu atsidūrė „MG Baltic‘‘, „Leo LT‘‘, „Rosatom“, „Lietuvos Geležinkeliai“, kitų bendrovių interesai ir darytos įtakos. Pasak NSGK pirmininko Vytauto Bako, „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“.Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad NSGK išvados dėl verslo poveikio politikai virs įstatymų pataisomis ir naujais įrankiais skaidrinti politiniam procesui.Laidoje dalyvauja Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė, Seimo NSGK narys Juozas Olekas, portalo DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Vytautas Bruveris. 

[\/]

2018-05-30
Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija Lietuvos regioninei plėtrai siūlo skirti 6,359 mlrd. eurų – 12,9 proc. mažiau nei 2014-2020 metų biudžete 7,3 mlrd. eurų.Europos Komisijai naujoje finansinėje perspektyvoje 13 proc. sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, Vyriausybė derybose bandys gauti daugiau paramos, sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.Europos Komisaras V. Andriukaitis tvirtino, kad iš Vyriausybės pasigedo bandymo derėtis dėl geresnio finansavimo su kitomis ES narėmis.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis, SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Zarasų savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, LPK prezidentas Robertas Dargis ir EK atstovybės ekonominės valdysenos pareigūnas Marius Vaščega, finansų viceministrė Miglė Tsukienė. 

[\/]

2018-05-29
Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis koreguoja siūlymą dėl referendumo kartelės mažinimo. Pagal jų registruotą siūlymą, referendumo reikalavimai būtų sušvelninti tik dėl vieno straipsnio – dvyliktojo, apie pilietybę. Sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę, o ne pusė rinkimų teisę turinčių, kaip yra dabar.Laidoje dalyvauja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo narys Juozas Bernatonis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, politologas Darius Udrys, PLB pirmininkė Dalia Henke, VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius, MRU profesorius Vytautas Sinkevičius.

[\/]

2018-05-28
Seime skinantis kelią iniciatyvai leisti kai kuriais nereceptiniais vaistais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse, Raimundas Martinėlis, Seimo narys, siūlo uždrausti jų prekybą parduotuvėse, kurios prekiautų alkoholiu. Pasak jo, ES šalyse, kur leidžiama prekiauti vaistais mažmeninės prekybos vietose, yra daugiau apsinuodijimų, susijusių su vaistų ir alkoholio maišymu.Sveikatos apsaugos ministerija pataisomis siūlo mažmeninės prekybos vietose leisti prekiauti tik kai kuriais nereceptiniais vaistais, kurie būtų įrašyti į ministro patvirtintą sąrašą. Tarp pasiūlymų yra ir sumanymas leisti elektroniniu būdu prekiauti receptiniais vaistais. Tam reikėtų nuotoliniu būdu patvirtinti tapatybę.Laidoje dalyvauja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Lietuvos vaistinių asociacijų vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, Jaunųjų gydytojų sąjungos valdybos narė, būsimoji gydytoja klinikinė farmokologė Simona Stankevičiūtė. 

[\/]

2018-05-25
Šiandien gegužės 25-ąją visa Europa mini Tarptautinę kaimynų dieną. Šia proga Susisiekimo ministerija kviečia visus, neabejingus transporto spūstims ir oro taršai miestuose, jungtis prie iniciatyvos „Nevažiuok vienas – pavežk kaimyną“. Dažniau ir tausojant gamtą keliauti skatina ir kita iniciatyva.Pakruojo valdžia, norėdama skatinti vietos verslą ir žmonių mobilumą, skelbia iniciatyvą viešuoju transportu nemokamai vežti rajono gyventojus. Ar tokia nuo Estijos sostinės nusižiūrėta idėja galėtų atsirasti ir kitose Lietuvos savivaldybėse? Ko reikia, kad gyventojai dažniau naudotųsi viešuoju transportu?Pokalbis su Pakruojo rajono meru Sauliumi Gegiecku, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininko pavaduotoju Mariumi Markevičiumi, Estijos lietuvių bandruomenės pirmininku Vaidu Matulaičiu, Vilniaus miesto savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vyriausiuoju specialistu Kastyčiu Lubiu, Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėju Pauliumi Keru, žurnalistu ir publicistu Andriumi Užkalniu, VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėju Saugirdu Pukalsku.

[\/]

2018-05-24
Vyriausybė vakar pritarė ir pateikė Seimui svarstyti teisines prielaidas Lietuvos sveikatos įstaigų tinklui optimizuoti. Tuo pat metu Valstybinė ligonių kasa rengia gydymo įstaigų tinklo planą, kurį sveikatos apsaugos ministras A.Veryga jau pradeda aptarinėti, kaip pats sako: „kol kas labai siaurame rate, su politikais, paskui įtrauksime platesnę visuomenę“.Ministras A.Veryga pripažįsta, kad dėl pertvarkos dalis gydymo įstaigų „matyt, praras dalį aktyvaus gydymo, jis bus koncentruojamas didesnėse įstaigose“. Paklaustas ar tam tikros paslaugos gali nutolti nuo paciento, A.Veryga BNS sakė: „esmė – ne kur stovi įstaiga, o tai, kad susirgęs žmogus gautų tokią paslaugą, kokios reikia“.EBPO, kurios nare Lietuva oficialiai taps kitą savaitę, ekspertai pažymi, kad Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai atsilieka nuo kitų EBPO šalių, skiriančių sveikatos priežiūrai panašias lėšas ir nurodo pagrindines efektyvumo didinimo kryptis: ligoninių lovų pertekliaus mažinimą, lovų užimtumo didinimą (85 proc. Lietuvos ligoninių šis rodiklis nesiekia EBPO vidurkio), ligoninių tinklo konsolidavimą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo gerinimą.Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos atstovų lietuviams per daug tenka prisimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir savo lėšomis. „PSO yra atlikusi 19 Europos Sąjungos šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę. Duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas. Tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Pavyzdžiui, iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc. patiria katastrofines išlaidas. Kaip ES šaliai, šis rodiklis Lietuvai yra pernelyg aukštas“, – sako PSO Europos regiono biuro atstovė Sarah Thomson.Laidoje dalyvauja Sveikatos forumo tarybos pirmininkas Vilius Grabauskas, Pacientų forumo valdybos narė Daiva Žaromskienė, Druskininkų ligoninė

[\/]

2018-05-23
Seimas ėmėsi projektų, kuriais šalies įstatymus suderina su naujomis Europos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, pradedamomis taikyti jau šį penktadienį. Nuo šiol paslaugų teikėjai turės išsamiau informuoti žmones, kokiais būdais bus tvarkomi jų asmens duomenys.Žmonės galės gauti apie juos sukauptą informaciją, tam tikrais atvejais turės galimybę būti „pamiršti“, t. y. galės prašyti interneto paieškos variklio, socialinio tinklo, gydymo įstaigos ar banko pašalinti apie jį sukauptus duomenis. Taip galėtų nutikti, jei žmogus atšauktų duomenų valdytojui anksčiau duotą sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis.Reglamente numatyta, kad pažeidus jo nuostatas dėl duomenų apsaugos griežtesnio reglamentavimo, gali būti skiriamos administracinės baudos, kurios verslo įmonėms gali siekti iki 2–4% ankstesnių metinės apyvartos, arba iki 10–20 mln. Eur. Laidoje dalyvauja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė, duomenų apsaugos ekspertas Artūras Orševskis, advokatas, VU teisės profesorius Vytautas Mizaras, įmonės „Socialusis marketingas“ vadovas Arijus Žakas ir advokatė Liudvika Meškauskaitė. 

[\/]

2018-05-22
Premjeras Saulius Skvernelis šiandien LRT radijui tvirtino, kad po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų dėl verslo ir politikos ryšių gali būti diskutuojama, ar grįžti prie anksčiau galiojusio partijų finansavimo modelio, kai verslui buvo leidžiama finansuoti partijas. „Manau, šitos diskusijos tikrai grįš ir mes turėsime ieškoti geresnio finansavimo modelio, optimalesnio politinių partijų ir komitetų, nei jis yra dabar“, – teigė premjeras.Premjerą delegavusios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis skeptiškai vertina svarstymus, kad reikėtų vėl leisti juridiniams asmenims finansuoti partijas. „Man atrodo, kad dabartinė tvarka pakankamai apgalvota, bet jeigu bus tokie siūlymai mes tikrai tarsimės, šnekėsimės, bet tikrai tokių siūlymų negirdėjau“, – teigė jis.Lietuvoje verslo ir fizinių asmenų parama partijoms uždrausta nuo 2012-ųjų, tuomet įvestos valstybės dotacijos. Pataisas inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vėliau draudimas remti fiziniams asmenims sušvelnintas – leista tą daryti politinių kampanijų metu su tam tikrais apribojimais.Laidoje dalyvauja VšĮ „Praeventi“ įkūrėjas Gediminas Sakalauskas, VRK narys, TS-LKD atstovas Vilius Semeška, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, apžvalgininkas Kęstutis Girnius.

[\/]

2018-05-21
Lietuvoje pirmadienį pradedama visą savaitę truksianti pilietinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams. Šiemet ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos sąžiningo verslo puoselėjimui šalies regionuose. Pasak iniciatyvą globojančios prezidentės Dalios Grybauskaitės, ypač svarbu, jog šiemet akcijos organizatoriai didelį dėmesį skiria sąžiningam verslui regionuose, todėl net atokių savivaldybių gyventojus pasieks žinia apie šešėlio daromą žalą.Laidoje dalyvauja VMI direktorės pavaduotojas Artūras Klerauskas, viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas, „Lietuvos Junior achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė ir ekonomistė Rūta Vainienė. 

[\/]

2018-05-18
Tikrasis Lietuvos senėjimas prasidės po 3–5 metų, sako Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesorius Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, tada „Sodros“ biudžetą ištiks krizė, rašo portalas DELFI.„Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos prognozes, 2028 metais pasieksime seniausios tautos rodiklį, – sakė jis. – Peržiūrėjau kažkur 100 šalių, tai nebuvo tokios, kad 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis tarp visų gyventojų būtų aukštesnė.“ Profesorius dar sakė, kad maždaug 10 metų bėgyje pamatysime 300 tūkst. užimtųjų, t.y. mokesčių mokėtojų, sumažėjimą ir tuomet mūsų laukia didžiausia duobė.Laidoje dalyvauja Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, Socialinių tyrimų centro direktorė Sarmitė Mikulionienė ir Lietuvos investicijų ir privačių pensijų kaupimo asociacijos valdybos narė Dalia Kolmatsui.

[\/]

2018-05-17
Sparčiai augant imigracijai iš Ukrainos, Lietuvos vyriausybė vakar nusprendė nustatyti kvotas kai kurių profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. „Negalime leisti, kad Lietuva taptų tik pigios darbo jėgos importo šalimi“, - šiandien Žinių radijui sakė premjeras S.Skvernelis. Jis pabrėžė, kad kvotos būtų taikomos tik nekvalifikuotiems darbuotojams.Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad ministrų kabineto planuojamos kvotos užsienio darbuotojams gali sukelti problemų daliai statybų sektoriaus. Jis teigė, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta statybos specialistų, todėl įdarbinami žmonės iš trečiųjų šalių, o jiems iš esmės mokami tokie patys atlyginimai kaip lietuviams.Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad kvotos užsienio darbuotojams gali kelti grėsmę verslui. Pasak jo Lietuvoje beveik nėra laisvų vilkikų vairuotojų, todėl juos reikia samdyti iš užsienio. „Jeigu tos kvotos pasibaigs, tai reikš, jog stabdome verslą“, – tvirtino E. Mikėnas. Jis taip pat teigė, jog vežėjai tiek lietuviams, tiek užsieniečiams moka vienodai.Darbuotojams atstovaujančios profsąjungos vyriausybės planus įvesti kvotas darbuotojams iš užsienio sveikina. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad Lietuvoje svarbu skatinti vietos gyventojų įdarbinimą.Laidoje dalyvauja Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

[\/]

2018-05-16
Seimo nario susiliejimas su verslu yra nacionalinė grėsmė, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, esama Seimo narių, „kurie vykdo verslą atvirai ar užslėptai“, taip pažeisdami Konstituciją bei paragino valdančiosios daugumos atstovus „labai rimtai pagalvoti, ar likti Seime“. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ne tik daro „labai rimtą įtaką valstybės vystymuisi“ bet ir „skurdina mūsų žmones”, teigia prezidentė, patikrinusi, kad tai taiko ne tik valdantiesiems.Į tai reaguodamas valdančiųjų „valstiečių“ lyderis bei „Agrokoncerno“ savininkas Ramūnas Karbauskis priminė paskelbtus prezidentės ir Eligijaus Masiulio susirašinėjimus bei pareiškė, kad prezidentė bando „nukreipti dėmesį nuo to, kas yra politinės korupcijos skandalas, ir kuriame pati prezidentė tiesiogiai dalyvauja“.Verslo koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės „kova su menamais oligarchais“ kopijuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino veikimo modelį.Laidoje dalyvauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, KTU ir VDU profesorius Algis Krupavičius ir VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius. 

[\/]

2018-05-15
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas prakalbo apie tai, jog verslams naudojantiems žiniasklaidą savo interesų gynimui turėtų būti naikinamos licencijos.„Antras dalykas, ką, manau, skubiai reikia daryti, tai priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – LRT sakė Vytautas Bakas.Laidoje dalyvauja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas, žurnalistas Rimvydas Valatka, advokatas Algimantas Šindeikis, LRTK pirmininkas Edmundas Vaitiekūnas ir Karališkojo Londono koledžo magistras Jonas Survila.

[\/]

2018-05-14
„Eurovizijos“ nugalėtojos iš Izraelio Nettos sėkmė sukėlė reakcijų bangą ir Lietuvoje. Juvelyrė ir menininkė Jurga Lago mano, kad „Eurovizijos“ konkurso rezultatai jos visiškai nenustebino.„Negi nustebote? Jau vien tai, kad esi agresyvi stora boba ir nemoki dainuoti, paverčia tave nugalėtoja dainų konkurse! Dar didesnė likimo ironija, kad matome, koks buvo vyras – S. Sobralis ir kokia yra moteris. Taip ir turėjo būti. Leftistinis požiūris – „victim power“ laimi ir už tai, jog esi „kitoks“ – storas, vargšas, negražus tau pridedama taškų ir nebereikia talento“.Šis jos pasisakymas socialiniuose tinkluose užvirė diskusijas apie patyčių kultūrą Lietuvoje. Žmonių elgesio tyrinėtojas Giedrius Drukteinis sureagavo: „Garsieji lietuviai“, kas jums darosi??? Kaip jums liežuvis apsiverčia išvadinti „Eurovizijos“ laimėtoją „stora boba“? O kodėl jos tautybę pamiršote prikišti, tiesos mylėtojai ir drąsuoliai? Truputį baugu, suprantama...“.Laidoje dalyvauja žurnalistė Indrė Makaraitytė, juvelyrė Jurga Lago, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, rašytojas, apžvalgininkas Andrius Užkalnis, žmonių elgesio tyrinėtojas Giedrius Drukteinis, politologas Vytautas Sinica ir portalo psichologija.eu įkūrėjas Edvaras Šidlauskas.

[\/]

2018-05-11
Seimo darbo grupė šiandien svarstys galimas klausimo formuluotes dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo.Anot Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus, darbo grupė turės apsispręsti, ar nuostatas dėl platesnės dvigubos pilietybės siūlyti įrašyti Konstitucijoje, ar ją keisti minimaliai, o plačiau reglamentuoti atskiru konstituciniu įstatymu.„Dauguma darbo grupės narių palaiko mintį, kad Konstitucija būtų mažai keičiama, o viskas atgultų į konstitucinį įstatymą“, – sakė A. Nekrošius.Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo emigravusieji. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.Laidoje dalyvauja Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius, Lietuvių Tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, MRU profesorius Vytautas Sinkevičius, JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

[\/]

2018-05-10
Seimas šiandien imasi pataisų, ar Lietuvoje drausti alkoholinius gėrimus „bambaliuose“ ir puodelio tipo pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais. Taip pat apsispręs, ar pradėti svarstymus pataisų, kuriomis siūloma uždrausti gaminti ir parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituotų alkoholinius gėrimus ir jų tarą.Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siekti, kad iki 2021 metų kasmet 1 litru sumažėtų alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 m. ar vyresniam šalies gyventojui, kasmet 5 proc. mažinti alkoholinių psichozių skaičių ir su rūkymu susijusį mirštamumą nuo piktybinių navikų, stabilizuoti narkotikų vartojimą.Statistikos departamento duomenis, 2016 metais suvartoto alkoholio kiekis vienam Lietuvos gyventojui siekė 13,2 litro. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regiono vidurkis sudaro 10,2 litro.Laidoje dalyvauja NTAKD direktorė Inga Juozapavičienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas, Seimo narys Paulius Saudargas ir Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos prezidentas Valdas Šiškus.

[\/]

2018-05-09
Naujame šalies valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge, kurį kasmet skelbia žurnalas „Reitingai“, kaip ir pernykščiame, pirmauja Vilniaus universitetas (VU). Antras KTU, o trečiasis reitinge VDU.Paskelbtos ir geriausios šalies gimnazijos. Geriausiomis gimnazijomis pripažintos – Vilniaus licėjus, Jėzuitų ir KTU gimnazija.Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, o daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Mokytojų bendruomenė sensta – Lietuvoje mažiausiai Europoje ateina dirbti naujų mokytojų, vos 4 procentai mokytojų iki 30 metų, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.Laidoje dalyvauja žurnalo „Reitingai” vyr redaktorius Gintaras Sarafinas, Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė, LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas, ISM docentas Modestas Gelbūda.

[\/]

2018-05-08
Vakar paviešintoje VSD informacijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikiama informacija apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politiniams procesams.Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.Premjeras Saulius Skvernelis šiandien kalbėdamas LRT radijui sakė, kad informacijoje apie verslo įtaką procesams valstybėje minima ne viena įmonė.  Jis pripažino, kad verslo grupių įtaka „yra neišvengiama“, tačiau verslas, anot jo, turi atstovauti savo interesams teisėtais būdais, viešai: per lobistus, įvairias asociacijas, darbo grupes.Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas šiandien kategoriškai atmetė VSD rašte pateiktą medžiagą, jog Liberalų sąjūdis – koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas.E. Gentvilas teigė, jog „VSD perėjo į vidaus politikavimą“, naudingą dabartiniams valdantiesiems.Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien interviu LRT radijui teigė, kad ryžtingesnę ir efektyvesnę kovą su korupcine interesų grupių įtaka politiniams procesams lėmė kai kurių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų vadovų kaita prieš 2016-uosius. Ji paaiškino, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai. Tačiau, anot prezidentės, „fakto žinojimo nepakanka, reikia įrodymų, kad byla ir ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, tam reikia ir teisėsaugos institucijos, ir žvalgybos institucijų drąsos ir gebėjimų, ką matome nuo 2016 metų pradžios“.Laidoje dalyvauja Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, lobistas Andrius Romanovskis, „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Tadas Marčiukaitis, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, portalo 15min.lt apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

[\/]

2018-05-07
Nuo gegužės pirmosios Vilniuje pasikeitė šiukšlių išvežimo tvarka. Vilniaus gyventojai skundžiasi matantys augančius šiukšlių kiekius prie konteinerių ir kaltina savivaldybę nesuvaldant padėties.Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ direktorius Rimantas Juknevičius patikino, kad nesklandumų priežastys su atliekų vežėjais išsiaiškintos dar penktadienį ir problemos bus išspręstos.Įsigaliojus naujai sistemai, Vilnius padalintas į penkias dalis. Pertvarka siekta, kad būtų įgyvendintas principas „naudojasi visi, moka visi“, nes iki šiol maždaug trečdalis gyventojų naudojosi sistema nelegaliai, mesdavo savo atliekas pas kaimynus ar mieste, tačiau už tai nemokėjo.Laidoje dalyvauja vilnietis, „Facebook“ aktyvistas Liudvikas Andriulis, Vilniaus tarybos narys Algis Čaplikas, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė, Seimo aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ direktorius Rimantas Juknevičius.

[\/]

2018-05-04
Vakar minėjome Pasaulinę spaudos laisvės dieną, artėja Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.„Reporteriai be sienų” pagal spaudos laisvės indeksą Lietuvai pernai skyrė 36 vietą pasaulyje.Visą savaitę diskutuojant apie susirašinėjimo skandalą, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina esanti ko gero vienintelė politikė, kuri gina žiniasklaidos laisvę, todėl „tokie kaltinimai atrodo labai keisti”.„Visada palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises – tai yra valstybės pagrindas. Bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais, ir t.y. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos, profesinės etikos ribas, (žurnalistais – BNS) laikyti, be jokios abejonės, negaliu“, – LRT televizijai sakė šalies vadovė.Kas yra tikrasis žurnalistas, o kas tik prisidengia profesija ir ją naikina? Kiek drąsi ir laisva mūsų žiniasklaida šiandien ir kaip ji keičiasi? Ar laisvės joje mažėja ar daugėja?Laidoje dalyvauja BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, VU dėstytojas Deimantas Jastramskis, „Utenos diena” leidėjas ir direktorius Deividas Ridikas, LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

[\/]

2018-05-03
„Valstiečiai“ aiškinsis, ar paskelbtas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seim serverių.„Mes suprantame, kad tie laiškai yra prokuratūroje, kad tie laiškai turėtų būti Seimo serveriuose, kad jie vienos iš žiniasklaidos priemonių redakcijoj. Pirmieji du tai tikrai turėtų patvirtinti, ar jie autentiški“, – šiandien žurnalistams Seime sakė „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis.Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas sako, kad gali būti prašoma ne tik E. Masiulio, bet ir kitų politikų laiškų, o į pastabas, jog susirašinėjimas yra privatus, replikuoja, jog laiškų siuntėjai esantys oficialūs asmenys.Šiuo metu visoje Europos Sąjungoje ruošiamasi naujų Europos asmens duomenų apsaugos taisyklių taikymui. Pradėjus taikyti naują reguliavimą, paslaugų teikėjai turėtų išsamiau informuoti žmones, kokiais būdais bus tvarkomi jų asmens duomenys, paslaugų vartotojai galės prašyti įmonių, kad būtų ištrinti jų asmens duomenys, kai jie bus nebereikalingi arba naudojami neteisėtai. Viešojo sektoriaus įstaigos turės susitvarkyti asmens duomenų sistemas, užtikrinti naujas piliečių teises, samdyti duomenų apsaugos pareigūnus.Asmens duomenų saugumo užtikrinimas yra ir labai svarbi demokratinių rinkimų sąlyga. JAV šiuo metu vyksta tyrimas dėl „Facebook“ socialinio tinklo tvarkomų asmens duomenų panaudojimo JAV prezidento rinkimų kampanijos metu.Tarptautinėje rinkimų organizatorių konferencijoje Norvegijoje prieš kelias savaites pagrindinis dėmesys buvo skirtas rinkimų komisijų veiklos skaidrumo bei profesionalumo užtikrinimui, visuomenės pasitikėjimui rinkimais ir jų rezultatais bei asmens duomenų saugumo užtikrinimui, nes, anot konferencijos organizatorių, tai ir yra pati demokratinių rinkimų esmė.Laidoje dalyvauja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, advokatė prof. dr. Liudvika Meškaus

[\/]

2018-05-02
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šešių valandų darbo diena Lietuvoje nėra jokia utopija.„Juk pažiūrėkime, ką žmonės realiai veikia darbe, kiek laiko jie praleidžia naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose. Taip jie stengiasi atsipalaiduoti nuo įtempto darbo, tad tiesiogiai lieka šešios valandos”, – sako jis.Lietuvos įmonių vadovai piktinasi ir sako, kad darbuotojų įprotis darbo metu naršyti internete daro didesnę žalą verslui nei darbuotojų rūkymas ar vėlavimas į darbą, tai paaiškėjo po „Spinter tyrimų“ atliktos daugiau nei 300 įmonių vadovų apklausos, kurią inicijavo draudimo bendrovė BTA.Per daug ar per mažai dirbame? Kaip reikėtų dirbti, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų?Laidoje dalyvauja LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas, Klaipėdos regiono profsąjungų vadovas Raimondas Tamošauskas, ekonomistas Justas Mundeikis, ISM docentas Modestas Gelbūda, įmonės „Master Class Lt” vadovė Laura Iškauskienė.

[\/]

2018-04-30
Lietuvoje mažiau gyventojų laiko savo laimingais žmonėmis nei vidutiniškai Europoje. Šią savaitę paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, save laimingais laiko 65 proc. Lietuvos gyventojų, o vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) tokių yra 83 procentai. Pagal šią apklausą, mažiau nei Lietuvoje laimingais save laikančių žmonių yra tik Rumunijoje (59 proc.), Bulgarijoje (62 proc.) ir Graikijoje (64 proc.). Laimingiausi yra Airijos (97 proc.) ir Danijos (96 proc.) gyventojai. Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai prasčiau nei vidutiniai europiečiai vertina savo sveikatą (gera ją laiko 59 proc. lietuvių ir vidutiniškai 78 proc. visos ES gyventojų), labiau nei vidutiniškai ES mano, kad žmonių pajamų skirtumai yra per dideli (atitinkamai 92 proc. ir 84 proc.).

[\/]

2018-04-27
Taikos viltis Korėjos pusiasalyje sužibo ryškiau. „Džiaugiuosi su jumis susitikęs“, – Pietų Korėjos lyderis Mun Džejinas pareiškė Šiaurės Korėjos prezidentui Kim Čen Unui, kai jo svečias šiandien peržengė betoninius blokus ir tapo pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, įžengusiu į Pietų Korėją nuo Korėjos karo pabaigos paliaubomis prieš 65 metus. Abu lyderiai, susikibę rankomis, taip pat trumpam įžengė į Šiaurės Korėjos teritoriją, o vėliau nuėjo į Taikos rūmų pastatą Panmundžomo paliaubų kaimelio pietinėje pusėje. 

[\/]

2018-04-26
Kaip parodė šią savaitę Vyriausybėje Lietuvos merams pristatytas Švietimo kokybės žemėlapis, Lietuvos mokinių savijauta ypač prasta, pagal tai, kaip jaučiasi, mūsų vaikai užima 5 vietą nuo galo iš visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.Kas trečias (31 proc.) mokinys mokykloje jaučiasi vienišas, kas trečias (31 proc.) – nepritampa, dar daugiau (34 proc.) teigia, kad mokykloje jaučiasi nejaukiai, ne savo vietoje.Kaip pabrėžė ministrė, mokyklos bendruomenė – tai ne tik mokytojai, bet ir mokyklų vadovai, tėvai, vaikai. „Jeigu tėvai negerbia mokytojų ir tai mato vaikai, jeigu vadovai negerbia mokytojų, mokytojai – vaikų ir atvirkščiai, visa tai išvirsta į visos bendruomenės iššūkį ir problemą. Turime visiatsakingai elgtis ir suteikti visą reikiamą pagalbą mokyklai, kad tai keistųsi“, – sakė J. Petrauskienė.O Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių, daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio.  Pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos.Labiausiai nerimą kelia padėtis savivaldybėse, kur 30–50 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Tai rimtas signalas šių savivaldybių administracijoms, kurios turi dėti visas pastangas užtikrinti švietimo kokybę“, – kalbėjo ministrė J. Petrauskienė.ELTA rašo: „Kaip po ministrės pasisakymo sakė Alytaus meras, ne paslaptis,kad švietimo srityje Lietuvoje prastai, bet kad taip – merai nesitikėjo.“Laidoje dalyvauja  Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas,  Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas,  žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

[\/]

2018-04-25
Šiemet Lietuvoje gali būti fiksuotas mažiausias gimusių kūdikių skaičius per pastaruosius 60 metų, sako Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas. 2000-aisiais buvo skaičiuojama, kad senjorai sudaro 13 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad šis skaičius padidėjo trečdaliu, portale lrytas.lt cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Pagal vyrų gyvenimo trukmę esame vieni pirmaujančių Europoje. “Šiuo metu mes tikrai pradedame stigti žmonių, darbuotojų, įžengiame į tą krizinį laikotarpį, demografinės duobės perspektyvą. Prastas socialinis saugumas, aukšta nelygybė, nepakankamos savirealizacijos galimybės, pagarbos žmogui, tolerancijos, teisingumo stoka“, – priežastys, dėl kurių emigruoja lietuviai, vardino ministras. Vyriausybė šiuo metu parengusi „Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją“, kurios tikslas kuo daugiau piliečių išlaikyti Tėvynėje. Laidoje dalyvauja – Dr. Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė, Gintautas Jakštas, Mosta skyriaus vedėjas, Rolandas Tučas, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas, Ligita Valalytė, Darbo biržos vadovė ir kiti.

[\/]

2018-04-24
Praėjusį savaitgalį po neblaivaus vairuotojo sukeltos avarijos žuvo jauna mergina. Pasipylė politikų pasiūlymai kaip kovoti su girtais vairuotojais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis norėtų, kad atsirastų ne tik alkoblokai nuomojamose transporto priemonėse, tačiau visiems vairuotojams įvestas 0 promilių reikalavimas. Premjeras Saulius Skvernelis su tuo nesutinka.2018 metų sausį-kovą buvo nustatyti 1994 neblaivūs vairuotojai, 906 girtumas viršijo 1,5 promilės. Vien per pastarąjį savaitgalį nustatyti 124 vairuotojai.Ko reikia, kad kova su neblaiviais vairuotojais būtų efektyvesnė?Laidoje dalyvauja: policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas, VGTU automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas, lentynininkas Benediktas Vanagas, advokatas Karolis Rugys, buvęs lenktynininkas Stasys Brunza.

[\/]

2018-04-23
Premjeras Saulius Skvernelis šiandien susitinka su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais. Susitikimas vyksta prieš šią savaitę Lietuvos medikų sąjūdžio rengiamą mitingą, tačiau Vyriausybės atstovai sako susitikimo su protesto akcija nesiejantys.Lietuvos medikų sąjūdžio mitingas vyks ketvirtadienį prie Seimo. Jame numatoma įvardyti sveikatos apsaugos sistemos reformos spragas bei uždavinius, kuriuos sąjūdis siūlo spręsti pirmiausia.Šiandien atvykęs į Vyriausybę, Medikų sąjūdžio atstovas Vytautas Kasiulevičius žurnalistams sakė: „Mūsų reikalavimai nesikeičia, mes kalbame apie tvarų sveikatos priežiūros finansavimą, apie prioritetą sveikatos apsaugai (...). Pažadai tai nėra pinigai, tai norime pamatyti realiai sprendimus, tada mes savo nuomonę pasakysime“.Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad medikų algoms didinti nuo gegužės bus skirta apie 120 mln. eurų. Prieš savaitę, pristatydamas visuomenei mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos reformas premjeras S.Skvernelis pažadėjo:  „Eilės pas šeimos gydytojus trumpės per pusę.“

[\/]

2018-04-20
Vilniaus miesto savivaldybės komisija siūlo nukelti 1959 metais pastatytą rašytojo Petro Cvirkos paminklą iš miesto centro dėl jo vaidmens įtvirtinant sovietų okupaciją.„Pripažįstame, kad P. Cvirka yra sovietinės ideologijos simbolis, kuris visai neatitinka nepriklausomos Lietuvos laisvės idėjos ir, žinoma, visuomenės lūkesčių. Suprantama, kad jo, ne kaip rašytojo, o politinė veikla yra vertinama neigiamai“, – teigia savivaldybės Atminties kultūros darbo grupės pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

[\/]

2018-04-19
„Žadėjęs principingumą, premjeras parodė, kad yra priklausomas ir savarankiškų sprendimų priimti negali. Susikompromitavusio ministro dangstymas, galutinių sprendimų atidėliojimas ir atsakomybės vengimas menkina premjero kuriamą skaidraus ir principingo politiko įvaizdį. Šiuo atveju matome tik principingą neprincipingumą“, – pareiškė šalies vadovė komentare, kurį trečiadienį BNS perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė atstovauja Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.„Kad akivaizdžiai palaiko, dirba, derina, net ir vykdo kai kuriuos paliepimus tos partijos – tai faktas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.Laidoje dalyvauja žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius, VU teisės profesorius, advokatas Vytautas Mizaras, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, VU TSPMI Tomas Janeliūnas, Vilniaus tarybos narys, istorikas Darius Kuolys. 

[\/]

2018-04-18
Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos politinės korupcijos byla perduodama teismui.Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas dalijęs kyšius politikams už poveikį priimant įvairius įstatymus, nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, skiriant pareigūnus.Šioje byloje įtarimai pareikšti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai bei koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams Eligijui Masiuliui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui ir „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.„Po dvejų metų išvedžiojimų ir interpretacijų pagaliau turėsime galimybę lygiavertėmis sąlygomis įrodinėti savo poziciją teisme. Per šį laikotarpį be jokių skrupulų buvo viešinama tyrimo medžiaga, formuojama nuostata, kad bet kuris paminėtas asmuo yra jau kaltas nepriklausomai nuo teismo proceso baigties“, – teigia „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.„Toks beatodairiškas siekis paženklinti kaltinimais koncerną „MG Baltic“ tik didina visuotinį nepasitikėjimo jausmą bei demonizuoja ne tik verslą ir politines partijas, bet ir bet ką, kas patenka po specialiųjų tarnybų presu“, – sako jis.Laidoje dalyvauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, buvęs Seimo narys Eligijus Masiulis, TILS projektų vadovė Rugilė Trumpytė, teisininkas, advokatas Petras Ragauskas ir Seimo narė Aušra Maldeikienė. 

[\/]

2018-04-17
Pozicijos ir opozicijos konfrontacija pasiekė naują lygį. Opozicijai ir prezidentei reikalaujant svetimą žemę dirbusio žemės ūkio ministro B. Markausko galvos, premjero patarėjas korupcijai Skirmantas Malinauskas prabilo apie dvigubus opozicijos standartus.Po kandidato į teisingumo ministrus advokato G. Danėliaus teikimo, kontroversiškoje situacijoje gali atsidurti šalies prezidentė: pateiktas kandidatas, G. Danėlius, anksčiau atstovavo jos vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei ir gynė įmonės MG Baltic buvusio viceprezidento Raimundo Kurlianskio interesus.Ką žada visų karas su visais Lietuvos politikoje? Prezidentė ar „valstiečiai“ turi daugiau politinės jėgos jį laimėti? Ar turėtų trauktis B. Markauskas ir būti paskirtas teisingumo ministru G. Danėlius?Laidoje dalyvauja dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Vytautas Bruveris,  portalo 15min.lt vyr. redaktorius Raimundas Celencevičius, premjero patarėjas kovai su korupcija Skirmantas Malinauskas, TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, VDU profesorius, politologas Lauras Bielinis.

[\/]

2018-04-16
Premjeras Saulius Skvernelis pristatydamas mokesčių reformą sako, jog šalis turės mažiausius darbo mokesčius Baltijos šalyse, tai kainuos 150 mln. eurų, 2 procentais mažės „Sodros“ įmoka visiems. Finansų ministras sako, kad vyriausybė užsimojusi per trejus metus pakeisti mokesčių sistemą, siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas. Vyriausybė, planuojanti sumažinti „šešėlinės“ ekonomikos mastą, kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų. Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintis joje toliau kaupti darbuotojas galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.Laidoje dalyvauja BNS verslo naujienų redaktorius Šarūnas Sabaitis, Finansų ministras Vilius Šapoka, SEB prezidento patarėjas Ginatas Nausėda, Seimo audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, ekonomistas Romas Lazutka, banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

[\/]

2018-04-13
Vakar dėl Sodros pervedimų į II pensijų pakopą mitingavo pensininkai. Jie mano, kad tokia politika mažina jų pensijas. Finansų ministras Vilius Šapoka „Žinių radijuje“ sakė, kad jau pirmadienį žada pasiūlyti kompromisą, kuris sutaikys esamus ir būsimus pensininkus.Į bendrą judėjimą vienijasi protestavę medikai, mokytojai ir mokslininkai. Jie taip pat kelia nepakankamo finansavimo viešajam sektoriui klausimus ir reikalauja kelti jų atlyginimus, didinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir parengti mokesčių reformą.Laidoje dalyvauja Humanitarinių, socialinių mokslų sąjūdžio atstovas Liutauras Gudžinskas, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Lietuvos medikų sąjūdžio Tarybos narys Vytautas Kasiulevičius, Swedbank vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo narys Kęstutis Glaveckas ir Klaipėdos regiono profsąjungų lyderis Raimondas Tamošauskas.

[\/]

2018-04-12
Trys pacientams atstovaujančios organizacijos trečiadienį paragino nušalinti nuo pareigų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovą prof. Saulių Čaplinską dėl jo išsakytų įžeidžių komentarų. „Prašome jūsų nušalinti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorių Saulių Čaplinską nuo užimamų pareigų kaip susikompromitavusį vadovą ir kompromitavusį asmenis, kuriais turėtų rūpintis“, – rašoma laiške, adresuotame valstybės ir ministerijos vadovams.Po kilusio skandalo, kuomet grupės SEL lyderis E. Dragūnas socialiniame tinkle įžeidžiai atsiliepė apie tinklaraštininkę ir modelį Simoną Burbaitę, radijo stotis „Power Hit Radio“ atsisakė groti jo dainas.Laidoje dalyvauja ekspertų ir NVO koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė, VDU profesorius, sociologas Artūras Tereškinas, portalo psichologija.eu įkūrėjas, psichologas Edvardas Šidlauskas, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narė Rasa Juknevičienė,  istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis. 

[\/]

2018-04-11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė savo vizitą į Lotynų Amerikos viršūnių susitikimą, kad galėtų kontroliuoti Amerikos atsaką Sirijai, sako Baltųjų rūmų atstovas. Basharas al-Asadas ir jo sąjungininkai kaltinami Sirijos Dumos mieste savaitgalį įvykdyta chemine ataka, per kurią žuvo 70 žmonių.D. Trumpas skelbė, kad savo sprendimą priims per 24-48 valandas ir atsakas bus ryžtingas. Karinio atsako atsisakyt kviečia Rusija ir Kinija. Jau pernai buvo įvykdyti panašūs Amerikos smūgiai Sirijai po dujų atakos.Šiuo metu Amerikos karo laivas „Donald Cook” priartėjo per 100 km nuo Sirijos.Įtampą didina ir tai, jog Amerikai įvedus naujas sankcijas rusų verslininkams po Skripalių nuodijimo istorijos, krenta rublio kursas.Kokio atsako laukti Sirijoje ir kokios bus jo pasekmės? Ar toliau bus plečiamas spaudimas ir sankcijos Rusijai?Laidoje dalyvauja VDU profesorius, arabistas Egdūnas Račius, VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius ir politologas Alvydas Medalinskas.

[\/]

2018-04-10
Premjeras S.Skvernelis Seimui šiandien pateikė Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje tvirtinama, kad 2017 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o planuojami 2018 metų darbai ir struktūrinės reformos padės žymiai pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje.Nurodoma, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 3,8 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 2,4 proc.), darbo užmokestis augo  8,5 proc., nedarbo lygis nukrito iki 7,1 proc. ir buvo 2 proc. punkto mažesnis už euro zonos vidurkį.Ataskaitoje teigiama, kad demografinės tendencijos yra ypač svarbios nacionalinio saugumo kontekste. Nurodoma, kad kitas rizikos signalas – Lietuva, vertinant BVP vienam gyventojui, nepasistūmėjo link ES vidurkio.Laidoje dalyvauja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, opozicinės TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, ekonomistas, VU prof. Romas Lazutka, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.

[\/]

2018-04-09
Už įrašą feisbuke – 100 eurų, už straipsnį – 400 eurų, už vieną „kliką“ – 36 centai, už reportažą – 18 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministerija viešinimui per artimiausius kelerius metus išleis net 6 milijonus eurų, rašo portalas 15 min. Daliai ekspertų kyla klausimų, kad viešinimo įkainiai viršija rinkos kainą.Portalui ministerijos pateiktame atsakyme aiškinama, kad ES valstybės narės privalo skelbti ir teikti informaciją apie nacionalinės strategijos planus, kaimo plėtros programas ir Bendrijos įnašą.Laidoje dalyvauja portalo „15 min“ žurnalistas Ernestas Naprys, Žemės ūkio ministerijos atstovas spaudai Remigijus Bielinskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos tarybos narys Paulius Tamulionis ir ekonomistas Raimondas Kuodis.

[\/]

2018-04-06
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pristatė preliminarų Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą.Prie plano kūrimo naujais pasiūlymais arba koreguoti jau esančias idėjas  iki gegužės 24 d  gali ir piliečiai bei visuomeninės organizacijos.Plano tikslai: Gerinti šeimų padėtį ir skatinti gimstamumą; Sumažinti emigraciją bei paskatinti tautiečius sugrįžti į Lietuvą; Padėti senjorams išsilaikyti darbo rinkoje bei užtikrinti jų užimtumą.Kiekvieno jų uždaviniai: Siūloma apsvarstyti sveiko nemokamo vaikų maitinimo mokyklose sugrąžinimą, teikti papildomą paramą gimus kūdikiui, plėsti vaikų dienos centrų steigimo praktiką, įvesti mokinio „kultūros pasą“, sudaryti sąlygas vaikams nemokamai lankyti muziejus.Migracijos klausimu norima sukurti pagalbos ir konsultavimo grįžtantiems tautiečiams sistemą. Užtikrinti valstybės prievolę padėti iš užsienio grįžusioms šeimoms, vaikams adaptuotis mūsų švietimo sistemoje, adaptuojantis darbo rinkoje, susigrąžinant prieš išvykstant į užsienį turėtą profesinę kvalifikaciją, skatinant steigti verslus Lietuvoje. Bus platinami patrauklūs darbo siūlymai išvykusiems aukštos kvalifikacijos specialistams, siekiant juos susigrąžinti į Lietuvą.Siekiant integruoti senjorus, norima taikyti mažesnes „Sodros“ įmokas pensinio amžiaus darbuotojams, didesnė įmoka sveikatos priežiūros įstaigoms už prirašytą vyresnį kaip 65 m. asmenį, vakarietiška praktika paremtų, modernių senjorų namų koncepcija bei kiti siūlymai.Kokia situacija Lietuvoje yra šiuo metu  ir ar nauja strategija veiks?Pašnekovai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos ekspertė Modesta Kairytė, Tauragės meras Sigitas Mičiulis, Didžiosios Britanijos Lietuvių bendruomenės pirmininkė DaliaAsanavičiūtė.

[\/]

2018-04-05
Vyriausybė pritarė pataisoms, numatančioms teisę gimdyti namuose. Už paslaugas turėtų susimokėti patys gimdytojai.„Blogiausia buvo iki šiol, kad tai buvo nereglamentuota niekur ir kas gimdydavo namuose, tiesiog susidurdavo su tam tikromis teisinėmis problemomis, tai riekia reglamentuoti, matyt, toks poreikis yra“, – teigia premjeras S. Skvernelis.Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamomis pataisomis būtų įteisinta gimdymo priežiūros paslauga namuose, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių. Ministerija sako, kad gimdymo namuose reglamentavimo imamasi sulaukus nevyriausybinių organizacijų prašymų.Laidoje dalyvauja Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas Algimantas Ramonas, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narys dr. Tomas Biržietis, edukologijos doktorantė, gimdžiusi namuose Neringa Kurapkaitienė, SAM Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Savulienė, Seimo narys Antanas Matulas ir teisininkas, advokatas Petras Ragauskas.

[\/]

2018-04-04
Vakar Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė Baltijos šalių lyderius. Buvo pasirašyta bendra deklaracija, kurioje dar kartą įsitvirtintos saugumo garantijos ir JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas įvairiose srityse.Prezidentas D. Trumpas, neseniai telefonu pakvietęs Rusijos vadovą į Baltuosius rūmus, sako jis norėtų gerai sutarti su V. Putinu ir pabrėžia, jog tikriausiai niekas nebuvo griežtesnis Rusijos atžvilgiu nei jis.Prezidentė D. Grybauskaitė gyrė Trumpo spaudimą NATO, kuris privertė šalis vykdyti įsipareigojimus dėl 2 proc. BVP gynybai. Prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo papildomą 170 mln. dolerių karinę paramą amunicijai ir pratyboms Baltijos šalyse.Laidoje dalyvauja VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius, VDU politologas Bernaras Ivanovas, buvęs ambasadorius Rusijoje ir JAV Vygaudas Ušackas, Amerikos prekybos rūmų vykdančioji direktorė Živilė Sabaliauskaitė ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

[\/]

2018-04-03
Vilniaus universiteto teisės prof. Vytautas Mizaras mato pavojų žodžio laisvei svarstomose Seime siūlymuose drausti prekybą prekėmis, kuriomis iškraipoma ar menkinama Lietuvos istorija.Pastaruoju metu prekyboje atsiranda prekių, kurios nesuderinamas su valstybės interesais ir juos pažeidžia, prekyboje rasta žaislų, kurie suponuoja teigiamą požiūrį į Krymo aneksiją, pristatydamas vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.Todėl turi būti užkertamas kelias prekybai tokiomis prekėmis, informaciniam karui, dezinformacijai iš nedraugiškų valstybių ar teigiamo požiūrio į agresiją formavimui.Prof. Vytautas Mizaras pabrėžia, kad pataisos, kaip jos suformuluotos šiuo metu, apimtų ne tik žaislus ar suvenyrus, bet ir knygas – tiek sovietmečio, tiek šiuolaikinę grožinę, mokslinę ar kitą literatūrą. Tai kelia pavojų nuomonės reiškimo laisvei ir demokratijai.Laidoje dalyvauja Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas, Ūkio ministerijos vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, VU teisės profesorius Vytautas Mizaras, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, VGTU dėstytoja Nida Vasiliauskaitė, patarėjas gynybos, strateginės komunikacijos klausimais Aurimas Navys.

[\/]

2018-03-30
Opozicinės konservatorių partijos Priežiūros komitetas šiandien svarstys Seimo nario Lauryno Kasčiūno elgesį per susitikimą su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, pareigūnai įtarė, kad konservatorius už paramą su juo susijusiai asociacijai iš tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurliansko gavo užduotį įtikinti ilgametę Biudžeto ir finansų komiteto narę I. Degutienę balsuoti už liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų. Tuo laikotarpiu L. Kasčiūnas nebuvo Seimo nariu.Laidoje dalyvauja „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, TILS vadovas Sergejus Muravjovas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, MRU dėstytoja Rima Urbonaitė.

[\/]

2018-03-29
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, jog prekybos tinklai Lietuvoje turėtų susitarti kartu dėl darbo laiko per šventes.„Mano siūlymas susitarti kolektyviai. Bendrai su visais centrais sutarti dėl tam tikrų standartų ir tai užfiksuoti bei nuolat svarstyti į priekį. Jeigu mes galime per keletą švenčių, tai gal vėliau galėsime ir per visas šventes“, – teigė L. Kukuraitis.Jo nuomone, noras gauti prekes bet kada – vartotojiškos visuomenės bruožas.Laidoje dalyvauja „Maxima LT” generalinė direktorė Kristina Meidė, maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, Seimo narys Tomas Tomilinas.

[\/]

2018-03-28
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad planuojami mokesčių pakeitimai didins jų progresyvumą bei mažins darbo santykių apmokestinimą. Balandžio 10 dieną Vyriausybė ruošiasi pristatyti tai, ką ji rengiasi daryti su mokesčiais. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad yra tam tikra naujų mokesčių rizika, tačiau abejoja, ar jo vadovaujamas ministrų kabinetas tokių žingsnių imsis.Europos komisaras Vytenis Andriukaitis, siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą, teigdamas, kad aplinkosaugos mokesčiai ar turto mokesčiai išlieka aktualūs.Laidoje dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas.

[\/]

2018-03-27
76 Seimo nariai prieštarauja Stambulo konvencijos ratifikavimui. Juos neramina, kad ši konvencija vestų prie netradicinės seksualinės orientacijos asmenų santuokų įteisinimo ir leidimo jiems įsivaikinti vaikus.Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė, sako kad dalis Seimo narių gyvena viduramžiuose. Konvencijos tikslas skatinti lygiateisiškumą, kovoti su smurtu ir diskriminacija.Laidoje dalyvauja Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narė Dovilė Šakalienė,  VDU dėstytojas Vygantas Malinauskas, vaikų psichiatras Linas Slušnys, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Birutė Obelenienė.

[\/]

2018-03-26
„Rytų fronte nieko naujo sako“ – spaudos konferencijoje sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, pristatydamas pagrindines išorines grėsmes Lietuvai. BNS rašo, jog šiemet daugiau dėmesio skirta nacionalinio saugumo interesų neatitinkančioms investicijoms, mažiau dėmesio nacionalinėms mažumoms, KGB buvusiems agentams.Rusijos žvalgybą domina prezidento rinkimai, yra didelė tikimybė, kad 2019 rinkimų metų Rusija sieks, kad jai palankios politinės jėgos keltų savo kandidatus ir turėti sau palankesnius sau atstovus.Laidoje dalyvauja buvęs VSD vadovas Gediminas Grina, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, VSD direktorius Darius Jauniškis, VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.Nuotrauka – vsd.lt 

[\/]

2018-03-23
Kai kurios Europos Sąjungos šalys kitos savaitės pradžioje apsispręs dėl bendro atsako Rusijai po buvusio šnipo apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Dabar vyksta tam tikra koordinacija. Manau, kad kitos savaitės netgi pradžioje koordinuotas veiksmas tikrai įvyks“, – sakė šalies vadovė. Ji taip pat teigė, kad „Priemonės gali būti įvairios, tame tarpe ir atskirų, ypač žvalgybos pareigūnų mūsų identifikuotų išsiuntimas iš Lietuvos, taip pat ir Magnickio sąrašo išplėtimas nacionalinio“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Grybauskaitė, atvykusi į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimą.Laidoje dalyvauja signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis, buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė ir BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

[\/]

2018-03-22
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo „Sodros“ grindys, kai darbdaviai privalo sumokėti mokesčius nuo visos minimalios algos net jei darbuotojas dirba ne visu etatu ir uždirba mažesnį atlyginimą. Tai reiškia, kad žmonės, kurie dirba pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką ir neuždirba minimalios algos, jų įmokos „Sodrai" vis tiek turi būti skaičiuojamos nuo minimalios mėnesio algos - 400 eurų. „Sodros" duomenimis šiemet sausį mažesnę nei minimalią algą gavo 131 tūkst. dirbančiųjų, iš jų 73 tūkst. pritaikytas „grindų" reikalavimas.Verslininkai nuogąstauja, kad „Sodros“ grindys yra socialiai neteisinga priemonė, nes mažiausiai uždirbantiems tenka itin didelė mokesčių našta.Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „grindys" padės darbuotojams sukaupti privalomą stažą pensijai gauti, kadangi metai pensijos stažo susikaupia tik tada, kai įmokos sumokamos mažiausiai nuo MMA. Kitas tikslas - sumažinti šešėlinį darbo užmokestį.Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis „Žinių radijui“ šįryt sakė, kad „Sodros" įmokų grindys turėjo teigiamos įtakos, didinant žmonių socialines garantijas ir užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas versle.Laidoje dalyvauja „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narė Nijolė Uinskienė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė, ekonomistė Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Evalda Siškauskienė.

[\/]

2018-03-21
Valstybės gynimo taryba vakar pasiūlė ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, po posėdžio pranešė prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis abejoja siūlymu tokiu tempu didinti krašto apsaugos biudžetą, nes tai galėtų padaryti neigiamą poveikį socialinei politikai.Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragina partijas pritarti siūlymui didinti gynybos finansavimą ir siūlo, kad Valstybės gynimo tarybos pozicija būtų įtvirtinta partijų susitarimu.Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis, MRU profesorius Andrius Bielskis, Seimo BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, TILS vadovas Sergejus Muravjovas ir VU TSPMI docentas Kęstutis Girnius. 

[\/]

2018-03-20
Seimui antradienį bus pateiktas opozicijos siūlymas rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 dieną.Opozicija teigia, kad nepanaikinęs priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato Seimas diskreditavo save kaip instituciją, o šalį yra ištikusi parlamentinė krizė, kurią išspręsti gali tik pirmalaikiai rinkimai.Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Seimo narius ieškoti bendro darbo galimybių ir nemano, kad pirmalaikiai rinkimai yra realistiški, sako jos patarėjas.Mindaugas Lingė antradienį Žinių radijui sakė, kad šalies vadovė pasisako „už dialogo ieškojimą ir už politinį stabilumą valstybėje“.Laidoje dalyvauja Lietuvos rytas apžvalgininkas Vytautas Bruveris, Seimo narys Jurgis Razma, politologas ir Seimo nario E. Jovaišos padėjėjas Vytautas Sinica, Seimo narys Tomas Tomilinas, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

[\/]

2018-03-19
Augant į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautui ir Vyriausybei svarstant migracijos sistemos pertvarką, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog Lietuva privalo būti atvira ir priimti visus, norinčius šalyje gyventi ir mokėti mokesčius.„Šiandien Migracijos departamentas pradeda savo pranešimus apie tai, kiek neįleido žmonių į šalį. Galime kaltinti vadovę, dar kažką, bet realiai visąlaik buvo tokia valstybės politika – pabrėžti, kad yra didžiulės grėsmės, kad kažkas išnyks, nesusikurs“, – Žinių radijui sakė šalies ūkio ministras.Laidoje dalyvauja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, Lietuvos pramonės konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

[\/]

2018-03-16
Dabartinis Seimas vis labiau tampa „rietenų seimeliu“ ir dėl to kaltos visos politinės grupės, esančios parlamente, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės manymu, postūmį visuomenės nepasitenkinimui ir protestams suteikė ne tik šią savaitę žlugusi Mindaugo Basčio apkalta, bet visą laikotarpį nuo pastarųjų rinkimų besitęsiantys nesutarimai Seime.Opozicijos siūlymus rengti pirmalaikius parlamento rinkimus šalies vadovė vadino nerealiais svarstymais ir ragino užsiimti rimtais darbais, užuot svarstant neįgyvendinamas iniciatyvas.Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, politologas Vincentas Vobolevičius, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, žurnalistė Indrė Makaraitytė.

[\/]

2018-03-15
Lietuvoje gyvena apie 100 000 jaunų šeimų. Iš 2016 metais iš Lietuvos emigravusių 50 333 tūkstančių, daugiau nei trečdalis yra jauni tarp 20-34 metų.Vyriausybė nusprendė, jog pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms bus skiriama finansinė parama, nevertinant jų pajamų ir turto, parama nebus skiriama įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose, taip pat dalyje Palangos miesto.Subsidija būsto kredito daliai apmokėti bus skiriama šeimoms iki 35 metų. 15 proc. subsidiją gaus dviejų ar daugiau asmenų šeima, 20 proc. – šeima, auginanti tris ar daugiau vaikų. Taip pat nuspręsta nustatyti iki 87 tūkst. eurų būsto kredito sumą, nuo kurios skiriamos minėto dydžio subsidijos. Kartu leista iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, LIJOT prezidentas Antanas Mikalauskas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Hanner Valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, ekonomistas Raimondas Kuodis, Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“.

[\/]

2018-03-14
Mindaugas Bastys trečiadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato. Per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą vakar buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo sugadinta. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.Konservatoriams apkaltinus, kad „valstiečiai“ nepalaikė apkaltos M. Basčiui, premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad ir jis, ir kiti frakcijos kolegos fotografavo savo biuletenius. „Valstietis“ Justas Džiugelis ir konservatorius Mantas Adomėnas paviešino savo darytas nuotraukas.Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius, Laisvės TV įkūrėjas Andrius Tapinas, MRU profesorius Vytautas Sinkevičius, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, Seimo narė Rasa Juknevičienė ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

[\/]

2018-03-13
Didžioji Britanija šiandien rengia naują skubų pasitarimą dėl įžūlaus bandymo jos teritorijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti buvusį rusų šnipą, o JAV ir NATO parėmė Londoną pareiškimais, kad už tai veikiausiai atsakinga Rusija.Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May vakar parlamentui pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad už buvusio dvigubo agento apnuodijimą atsakinga Maskva.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį britų transliuotojui BBC pareiškė, kad Londonas privalo pats išsiaiškinti buvusio dvigubo agento apnuodijimą ir tik tada kreiptis į Maskvą. „Išsiaiškinkit viską savo pusėje, ir tada mes su jumis tai aptarsime“, – pareiškė jis.Britų žiniasklaidos pranešimuose užsimenama apie didėjantį spaudimą ministrei pirmininkei, kad Anglija boikotuotų šios vasaros pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje. „Kaip dabar galime vykti į Putino pasaulio čempionatą?“ – skelbia „Daily Mail“ antraštė.Laidoje dalyvauja Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, politologas, šiuo metu studijuojantis Karališkajame Londono Koledže Jonas Survila, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, KTU Europos instituto direktorius, buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, VU TSPMI Rusijos studijų dėstytojas Nerijus Maliukevičius ir saugumo specialistė, Merilendo universiteto vyr. mokslininkė Eglė Murauskaitė.

[\/]

2018-03-12
VMI ir „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika 2017 m. Lietuvoje sudarė apie 25 proc., o per pastaruosius metus jos dalis susitraukė maždaug 2 proc. punktais.52 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad sutiktų už prekę mokėti mažiau ir negauti kasos kvito, likusi dalis atsakė priešingai.74 proc. verslininkų ir 63 proc. gyventojų mano, kad mūsų mokesčių politika nėra teisinga. Visos apklaustųjų grupės mokesčių mažinimą įvardijo kaip pirmą priemonę, kuri skatintų juos mokėti sąžiningiau.Kodėl žmonės pateisina mokesčių nemokėjimą? Kiek paprasta yra mūsų mokesčių sistema? Kokie turėtų būti mokesčiai, kad juos norėtume mokėti? Kokios kokybės viešąsias paslaugas už tai turėtume gauti ir kokia atskaitingumo ir pasitikėjimo kultūra turėtų dominuoti?Laidoje dalyvauja Spinter tyrimai vadovas Ignas Zokas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, profesinių paslaugų bendrovės „Ernst & Young“ partneris Kęstutis Lisauskas, knygos „Lietuvio kodas“ autorius Gediminas Kulikauskas, „Luminor“ banko vyr ekonomistė Jekaterina Rojaka, VU profesorius Boguslavas Gruževskis.

[\/]

2018-03-09
Praėjusį savaitgalį Vaiko teisių apsauga paėmė vaikus iš šeimos, kurios namui sudegus ir vaikus apžiūrėjus ligoninėje, buvo nuspręsta negrąžinti atgal į šeimą. Pasak socialdemokratų pirmininko, Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, šeimai buvo siūlomas tėvystės įgūdžių ugdymas ir konsultacijos, tačiau jos nelankomos, o trys vaikai retai būna mokykloje.Trečiadienį su 3 metų sūnumi dingo moteris, kuri priklauso socialinės rizikos sąrašui. Paskelbus paiešką, pradėta akyliau nagrinėti kokia tai šeima. Pasirodo, moteris pakeitė gyvenamąją vietą ir apskritai buvo dingusi iš Vaiko teisių apsaugos ir policijos akiračio.Kita istorija: žiniasklaidos priemonių ne kartą kalbintas vilnietis Vitas, kuris pasirinko gyventi gatvėje. Vitą bandyta grąžinti į namus ir į didžiajai visuomenės daliai priimtiną aplinką. Tačiau jis tokių siūlymų atsisakė. Taip pat ir alkoholikai, kurie pagalbos neprašo, bet valstybė, o galbūt ir kaimynas mėgina padėti.Tad, ką daryti su tais, kurie siūlomos pagalbos nepriima? Ar palikti juos, ar atkakliai mėginti padėti?Pašnekovai – socialdemokratų pirmininkas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, Gelbėkit vaikus generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, Kauno Caritas direktorius Arūnas Kūčias, vaiko ir šeimos psichologas Andrius Atas.

[\/]

2018-03-08
Šiandien minima Tarptautinė moters diena. Per pasaulį vilnija #MeToo judėjimas, su kuriuo moterų teisių ir prievartos prieš jas tema tampa vis labiau reikšminga. Islandija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje tapo neteisėta mokėti moterims mažesnį atlyginimą, nei vyrams.Kaip mūsų šalyje užtikrinamos moterų teisės, ar vis dar gyvename vyrų dominavimo kultūroje? Kaip keičiasi pasaulis, kuriame daugiau galios įgauna moterys?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, programos „Women Go Tech“ iniciatorė Žydrūnė Vitaitė, politologė, politinė aktyvistė Jolanta Bielskienė ir Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. 

[\/]

2018-03-07
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada, jog Seime bus sudaryta laikinoji komisija tirti netinkamu seksualiniu elgesiu kaltinamo parlamentaro Mykolo Majausko veiksmams.Pats M. Majauskas sustabdė narystę konservatorių partijoje, „kol bus išsklaidytos visos abejonės“.Tai jau antras Seimo narys, kaltinamas nederamu seksualiniu elgesiu – iš pareigų po pradėto apkaltos proceso sausį atsistatydino Kęstutis Pūkas, tirti jo bylą dėl seksualinio priekabiavimo prokurorai ketina baigti šią savaitę.Laidoje dalyvauja advokatas Karolis Rugys, INFO TV žurnalistė Indrė Makaraitytė, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitikas Ginas Dabašinskas, žurnalistė Jūrate Juškaitė.

[\/]

2018-03-06
Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, 2017 m. ketvirtą ketvirtį augo 8,6 proc. – nuo 767 Eur 2016 m. pabaigoje iki 833 Eur praėjusių metų pabaigoje, teigia „Sodra“. Tačiau įvertinus metinę infliaciją maždaug pusei žmonių realios pajamos sumažėjo, kadangi nominalus jų augimas „ant popieriaus“ neviršijo kainų augimo rašo portalas DELFI. Minimalią ir mažesnę mėnesio algą gaunančių dirbančiųjų skaičius per metus susitraukė nuo 23,6 proc. 2017 m. pradžioje iki 16,3 proc. metų pabaigoje. Didžiuosiuose miestuose registruoti darbdaviai darbuotojų atlyginimus didino labiau nei mažesnių vietovių darbdaviai. Labiausia pajamos didėjo Neringos, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestuose. Menkiausias didėjimas fiksuotas Vilkaviškio, Skuodo, Kalvarijos ir Pagėgių savivaldybėse.Laidoje dalyvauja Sodros vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė, ekonomistė Rūta Vainienė, Klaipėdos regiono profsąjungų atstovas Raimondas Tamošauskas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo narys Tomas Tomilinas. 

[\/]

2018-03-05
Teisingumo viceministras Raimondas Bakšys pirmadienį pranešė atsistatydinantis iš pareigų. R. Bakšys neseniai sulaukė viešų priekaištų, kad stabdo pastangas išsiaiškinti pažeidimus kalėjimų sistemoje.Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nesusitvarko su pareigomis ir demonstruoja politinį neįgalumą, pareiškė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.Laidoje dalyvauja LNK žurnalistas Tomas Dapkus, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyr. specialistė Rasa Kazėnienė, žurnalistas Artūras Račas, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

[\/]

2018-03-02
Ketvirtadienį pasakytoje savo kalboje Rusijos prezidentas V.Putinas atskleidė, kad „turi naują nenugalimą sparnuotąją raketą, kuri gali pasiekti bet kurį taikinį pasaulyje“. Rusija vėl tampa karine supervalstybe.JAV Valstybės departamentas išreiškė pasipiktinimą V. Putino pristatymu ir jo „prastu“ kompiuterinės grafikos vaizdo įrašu, rodančiu raketas, skriejančias virš JAV teritorijos. Departamentas pareiškė, kad Rusijos lyderis patvirtino senus įtarimus apie Maskvos ginklavimosi programą.Rusija atšaukė šį mėnesį turėjusias vykti strategines derybas su JAV, o Jungtinės Valstijos oficialiai patvirtino leidimą parduoti Ukrainai prieštankinių raketų „Javelin“, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.Laidoje dalyvauja Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, ambasadorius, Kauno Technologijos universiteto Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas, signataras Mečys Laurinkus, Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir VU TSPMI dėstytoja Margarita Šešelgytė.

[\/]

2018-03-01
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė nusprendė neskubėti perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dar praėjusią kadenciją parengtos pažymos dėl milijoninės „Agrokoncerno“ paramos su „valstiečių“ vadovu Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams.Paviešinus šį faktą opoziciniai konservatoriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl dabartinės VRK pirmininkės L. Matjošaitytės veiksmų. Konservatoriai kelia versija, esą nuslėpus darbo grupės išvadą dėl „Agrokoncerno“ milijoninės paramos su R. Karbauskiu susijusiems renginiams L. Matjošaitytei atsidėkota VRK vadovės postu.Laidoje dalyvauja „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, INFO TV žurnalistė Indrė Makaraitytė, Seimo narė Agnė Širinskienė, TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, buvusi VRK narė Živilė Verbylaitė.

[\/]

2018-02-28
Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį svarstys projektą, kuris duotų pradžią balsavimo internetu sistemos sukūrimui.Elektroninį balsavimą tikimasi išbandyti per kitus parlamento rinkimus.Pasak pataisas rengusios Teisingumo ministerijos, priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos teisinės, organizacinės ir finansinės galimybės balsavimo internetu informacinės sistemos steigimui ir jos testavimui prieš įteisinant balsavimą internetu įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose.Laidoje dalyvauja buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, politologas Mindaugas Jurkynas ir teisininkas Jonas Udris.

[\/]

2018-02-27
2017 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 16 vietą iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių.Praėjusią savaitę teisėsauga įtarimus piktnaudžiavimu ir korupcija pareiškė Santaros klinikų vadovybei, kurie galima reikalavo paramos iš IT įmonių laiminčių viešųjų pirkimų konkursus.Laidoje dalyvauja TILS vadovas Sergejus Muravjovas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė ir korupcijos ekspertas Kęstutis Zaborskas.

[\/]

2018-02-26
Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Sausį iš Lietuvos išvyko 4458 žmonės, iš jų 92 proc. Lietuvos piliečiai, skelbia naujienų agentūra BNS. „Galime įžvelgti pozityvių tendencijų, kurioms tęsiantis būtų pristabdytas pastaraisiais metais vykęs gana staigus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Didžioji emigracijos banga šiek tiek prislopo, o pastarųjų mėnesių statistika rodo išties pastebimą imigracijos padidėjimą. Tai šalies darbo rinkai ir visai ekonomikai geri ženklai“, – sakė T. Šiaudvytis.Laidoje dalyvauja VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas, knygos „Lietuvio kodas“ autorius Gediminas Kulikauskas, ekonomistas Raimondas Kuodis.

[\/]

2018-02-23
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo keisti dabartinę donorystės tvarką. Vietoje to, kad donorais pasirašytų būti tik savanoriai, siūloma įvesti numanomo sutikimo donorystę. Tai reiškia, kad donorais taptų visi automatiškai, jeigu nepaprašytų kitaip. Numatoma, kad gyventojai gautų du laiškus, į kuriuos, jeigu neatsako, automatiškai yra priskiriami prie organų donorų sąrašo arba po gyventojo mirties jo valią gali išreikšti artimieji. Šiandien donoro kortelę Lietuvoje turi per 26 tūkst. asmenų, o efektyvių donorų milijonui gyventojų 2017 metų duomenimis yra 15,4.Laidoje dalyvauja Seimo narys Mykolas Majauskas, Nacionalinio Transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Audronė Būziuvienė, kunigas, gydytojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Andrius Narbekovas, Lietuvos bioetikos komiteto vyriausioji specialistė Asta Čekanauskaitė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, psichologas Edvardas Šidlauskas.

[\/]

2018-02-22
Parodų centre „Litexpo“ šiandien prasideda keturias dienas vyksianti 19-oji Vilniaus knygų mugė. Šiemetinės mugės šūkis – „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“.2017 metų pabaigoje Kultūros ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad kasdien knygą skaitančių lietuvių yra vos 8 proc. Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje tokių buvo apie trečdalis visuomenės.Ar knygų mugė atgaivins madą skaityti? Kas ją labiausiai formuoja? Kaip ji keičiasi? Koks popierinės knygos likimas laukia?Laidoje dalyvauja „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, „Eugrimas“ vadovas Saulius Petrulis ir įmonės „Tikra knyga“ vadovas Jaunius Lingys, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, vertėjas Laimantas Jonušys, leidyklos „Baltos lankos“ vadovas Saulius Žukas, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

[\/]

2018-02-21
Seimo socialdemokratai siūlo leisti tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse vietovardžius rašyti bei reikalus savivaldybėje tvarkyti ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalbomis. Valstybė įsipareigotų tai daryti, jei tautinių mažumų gyventojų riba sudaro ⅓ tos savivaldybės gyventojų.Įstatymo autoriai sako, kad 33 proc. riba yra nustatyta Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje nustatyta 20 proc. riba, o Austrijoje – 10 proc. Seimo narys „valstietis” prof. Eugenijus Jovaiša sako, kad Seime nebus lengva šiam įstatymo projektui ir jis nemato jam poreikio.Laidoje dalyvauja LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas, VDU politologas Bernaras Ivanovas, Seimo narys Audronius Ažubalis, politikos apžvalgininkas, istorikas Jacekas Komaras ir rašytojas Vytautas Rubavičius. 

[\/]

2018-02-20
Šią savaitę Lietuvos policija vykdo sustiprintą vairuotojų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais, taip pat užsiimant kita vairuotojų dėmesį blaškančią veikla, nesusijusią su vairavimu, tačiau neretai keliančią pavojų keliuose, kontrolę. Europos transporto komisarė Violeta Bulc sako, jog žmogiškas faktorius sudaro daugiau nei 97 proc. visų tragiškų avarijų keliuose, t.y. alkoholis, greičio viršijimas, naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais, diržų nenaudojimas ir kt.Vien per šiuos metus eismo įvykių skaičius Lietuvoje išaugo 31 procentu, o 2017 metų avaringumo statistika nepagerėjo lyginant su 2016 metais.Ekspertai sako, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant gali būt net pavojingiau nei vairavimas išgėrus alkoholio.Laidoje dalyvauja Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, VGTU docentas Robertas Pečeliūnas, lenktynininkas Benediktas Vanagas, Teismo ekspertizės centro eismo įvykių ekspertė Loreta Levulytė, psichologas, portalo psichologija.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, įmonės „Socialusis Marketingas“ Kūrybos procesų vadovas Aidis Dalikas. 

[\/]

2018-02-19
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo liberalizuoti prekybą nereceptiniais vaistais – leisti jais prekiauti prekybos centruose, degalinėse bei kitose mažmeninės prekybos vietose, pirmadienį rašo portalas delfi.lt.Ministerijos parengtame Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte teigiama, kad taip siekiama mažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą. Įstatymo pataisos jau yra pateiktos Vyriausybei, jos turėtų būti svarstomos artimiausiu metu.Taip pat siūloma leisti receptinius vaistus pardavinėti internetu, taip pat leisti ligoninių vaistinėse pardavinėti kompensuojamus vaistus.Laidoje dalyvauja Farmacijos departamento direktorė Gita Kriukienė, ekonomistė Rūta Vainienė, vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė Gagė, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys, įmonės „Glaxosmithkline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška.

[\/]

2018-02-15
Rytoj švęsime Lietuvos Respublikos sukūrimo šimtmetį. Šiandien šventė prasideda ne vienu iškilmingu renginiu Prezidentūroje ir Seime. Lietuvos žmonių pasveikinti su valstybės 100-mečiu atvyks ne vienas užsienio valstybės vadovas.Laidoje dalyvauja istorikas Alfredas Bumblauskas, Šilutėje gyvenanti šimtametė Elena Usienė, Vilniaus universiteto dėstytojas Rolandas Tučas, verslininkas Vladas Lašas, signataras Rimvydas Valatka ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė.

[\/]

2018-02-14
Patriotizmas tai reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei aukštinama sava šalis, regionas, kalba ar kultūra.„Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti" – sakė Amerikos prezidentas Džonas F. Kenedis. Patriotizmas – tai paskutinis niekšo prieglobstis, sakė  18 a. anglų rašytojas Samuelis Džonsonas.Kartais patriotizmą tapatina su nacionalizmu, militarizmu ar propaganda, kiti su veiklumu, atvirumu įvairioms nuomonėms ir mąstymo srovėms.Koks gali būti patriotizmas? Kuo jis naudingas visuomenei? Ar gali jis tapti pavojingu? Kokio patriotizmo šiandien reikia mūsų valstybei ir visuomenei?Laidoje dalyvauja XX a. istorikas dr. Algimantas Kasparavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Nerija Putinaitė, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, 100-mečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.

[\/]

2018-02-13
Seime šiandien vyksta diskusija, kurios metu opozicijai priklausantys konservatoriai kelia idėją sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams.Nuo kitų metų visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus siūloma nustatyti 9 proc. PVM tarifą. Vienas tokių pataisų autorių parlamentaras Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad nustačius šį tarifą, kainos turėtų sumažėti iki  9–10 proc. Dabar maistui taikomas 21 proc. PVM tarifas.Ž. Pavilionis be kita ko siūlo politikams su prekybininkų bei  gamintojų asociacijomis pasirašyti susitarimą, kad sumažinus PVM, „kainos neliktų tos pačios“.Lietuvos bankas skelbia, kad pernai kainos Lietuvoje kilo 3,7 proc. (daugiausiai ES), labiausiai infliaciją padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.Laidoje dalyvauja Seimo narys Žygimantas Pavilionis, ūkininkas, daržovių augintojas Algimantas Vaupšas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, „Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

[\/]

2018-02-12
Lietuviams iš visų Europos Sąjungos gyventojų daugiausiai baimės kelia kainų augimas, dėl to sunerimę 65 proc. šalies gyventojų, rodo Eurobarometro apklausa. Kiti du dažniausiai lietuvių minėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas – juos atitinkamai nurodė 23 ir 20 proc. šalies gyventojų.Neretai girdima nuomonė, kad valdžia nepakankamai kovoja su augančiomis kainomis ir ekonomikos augimas nepasiekia didelės dalies šalies gyventojų. Socialinės ekonominės šalies problemos gali tapti ir kitąmet vyksiančių rinkimų pagrindiniais klausimais. Laidoje dalyvauja RAIT vadovė Dovilė Končak, ekonomistas Romas Lazutka, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir rinkos tyrimų bendrovės „Retail Zoom” direktorius Artūras Urbonavičius.

[\/]

2018-02-09
Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja akciją, kurios metu ekspertai vyks į šalies ligonines, kuriose tikrins ir vertins pacientams tiekiamą maistą ir sieks nustatyti pagrindines žmonių skundų priežastis. Sako, dėl šios problemos gaunama daug žmonių pasipiktinimo.Ligoninių atstovai teigia, jog už 3-4 eurus per dieną skaniai, sveikai ir sočiai pamaitinti pacientą sunkiai įmanoma, konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusi įmonė.Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas, dietologė, gydytoja Jūratė Dobrovolskienė, Jurbarko ligoninės laikinoji vadovė Rūta Lukšienė, pacientų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, pacientų atstovė Lijana Kazlauskienė, Seimo narys Antanas Matulas ir žurnalistas Andrius Tapinas.

[\/]

2018-02-08
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pristatė ministerijos parengtą visuotinės karo prievolės įvedimo galimybių vertinimą.Ministerijos parengtoje galimybių analizėje visuotinio šaukimo įvedimo galimybė vertinama kaip efektyvi pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo priemonė, tačiau jos įgyvendinimas reikštų, jog iš esmės keistųsi dabartinis kariuomenės modelis ir valstybės gynybos koncepcija.Krašto apsaugos ministerijos vertinimu reikalingas ilgalaikis valstybės įsipareigojimas dėl papildomo finansavimo gynybai, skirto būtent visuotinės karo prievolės sprendimo įgyvendinimui, o bendras krašto apsaugos sistemos asignavimų didėjimas liktų suplanuotai kariuomenės pajėgumų plėtrai.Ministerijos duomenimis, anksčiausias vaikinų visuotinis šaukimas galėtų įvykti 2024 metais, jeigu tam kasmet būtų skiriama po 105 mln. eurų. Vaikinai ir merginos galėtų būti šaukiami nuo 2026 metų su sąlyga, kad pasiruošimui būtų skiriama po 280 mln. eurų.Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo prievolininkų, tai yra trim šimtais daugiau jaunuolių nei pernai.Laidoje dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas, Izraelio kariuomenės rezervistas Danielis Lupshitzas.

[\/]

2018-02-07
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija šiandien svarstys, kaip aukštosios mokyklos turėtų užtikrinti saugią emocinę aplinką ir prieinamą visapusišką pagalbą.Posėdis rengiamas reaguojant į viešumoje nenutylančius seksualinio priekabiavimo skandalus ir studentų savižudybes.La