Atgal
atviras-pokalbis
[\/]
2024-04-19
Neseniai tautiečių smegenis sudrebino „Go Vilnius“ užsakyta sostinės reklama. Kaip dažnai pasitaiko, siužetas konstruojamas kontrasto principu, sutirštinant spalvas ir nevengiant kontraversiško sarkazmo. Tikslas – pažadinti užsieniečių sąmonę ir kaip nors atvilioti juos į Lietuvą. Ar suveiks?Diskutuoja: rašytojas Andrius Užkalnis ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-18
Prezidento rinkimų maratonas pasiekė finišo tiesiąją. Nors mažai kas juos vadina rinkimais, daugiau – perrinkimu. Net žiūrėti į tekantį Nėries vandenį mažiau nuobodu. Surinkti visus kandidatus į debatus darosi misija neįmanoma. Seimas, pradėjęs pavasario sesiją, stebuklų nenuveikė. Gynybos mokestis pakibęs, šalį kamuoja tarpinių patikrinimų skandalas, I. Šimonytė lieka jau be trečio ministro. Lietuva priversta rinktis: pinigai ar migrantai, o nuo gegužės pirmos tautiečiai galės registruotis į komendantūras ir taip veiksmu rodyti meilę tėvynei. Kokia politinė atmosfera, įpusėjus pavasariui?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-17
Balandis pilnas visokių keistų gimtadienių. Balandžio 20 dieną gimė Adolfas Hitleris, Vokietijos diktatorius, sukėlęs Antrąjį Pasaulinį karą. Balandžio 22 pasaulį išvydo Vladimiras Leninas, proletariato vedlys, kuriam naikinti kitaip manančius buvo gyvenimo užsiėmimas. Raudonasis teroras kiek vėliau pagimdė ir Staliną. Vėliau – visą epochą sovietinių diktatorių, kuriuos šiuo metu vainikuoja Putinas. Kaip atsiranda diktatoriai?Diskutuoja: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-16
Dėl balandžio 1-ąją transliuotų „Auksinių svogūnų“ apdovanojimų vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK). Pasak jos, šiame renginyje elgtasi neatsakingai mažametės buvusio parlamentaro Petro Gražulio dukros atžvilgiu.„Manytina, kad šiuo atveju neatsakingai, neetiškai ir neįvertinant visų galimų neigiamų pasekmių elgėsi ne tik vaiko tėvai, bet ir renginio organizatoriai bei transliuotojai. (...) Turint omenyje minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nurodytos laidos turinį (peržiūrėjus viešai prieinamą laidos įrašą), vaiko teisių apsaugos kontrolierė dėl viešai paskelbtos informacijos įvertinimo kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją“, – „Eltai“ perduotame komentare teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus.„Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, visais atvejais turi būti paisoma geriausių vaiko interesų ir būtina vengti bet kokios žalos, kurią sukeltų nereikalingas viešumas. Šiuo atveju, gali atsirasti neigiamos pasekmės – patyčios, stigmatizavimas“, – nurodo tarnybos atstovas.Laidoje diskutuoja: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-12
Neseniai prezidentinių rinkimų maratono tiesiojoje „valstiečių“ partija pažeidė lietuvišką priežodį „nekeisk arklių perkėloje“. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad nuo šiol partija rems ne savo iškeltą, partinį kandidatą A. Verygą, o nepartinį save išsikėlusį Igną Vėgėlę. Daug kas piktinosi – kaip taip galima? A. Veryga rinko parašus, surinko bene daugiausiai iš visų – ir še tau. Parašus galima mesti lauk. Iš kitos pusės, žiūrint šaškių grosmeisterio ir verslininko akimis, pokytis visai pasvertas. A. Veryga, vietoj mažai tikėtinos prezidento kėdės, galimai gaus daugelio geidžiamą, gerai apmokamą europarlamentaro vietą. I. Vėgėlė gaus partiją ir jos balsus. R. Karbauskis ir partija, tikėtina, pasididins savo reitingus prieš Seimo rinkimus, kaip kažkada panašiai padarė Saulius Skvernelis.Buvo toks posakis – kare ir meilėje visos priemonės tinkamos. Gal ir politikoje – visos priemonės tinkamos?Diskutuoja: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-11
Balandžio 7-ąją suėjo lygiai pusė metų kaip Gazos Ruože tęsiasi karas. Karas Gazos Ruože prasidėjo spalio 7 d., beprecedenčiu „Hamas“ teroristų išpuoliu, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.„Hamas“ ir „Islamo džihado“ teroristai taip pat paėmė daugiau kaip 250 įkaitų, 129 iš jų vis dar laikomi Gazos Ruože, iš kurių 34, kariuomenės teigimu, yra žuvę. Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 175 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.Diskutuoja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-10
Kas ta vidurinioji klasė ir kokie jos pamatai Lietuvoje?Diskutuoja: Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-09
Lietuvos valdžia deklaruoja ambicijas ir kuria planus dar labiau plėtoti atsinaujinančią energetiką, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Paskutinis pavyzdys – energetikos ministro Dainiaus Kreivio pristatyta nauja energetikos strategija, kurioje gausu toli siekiančių tikslų. Visgi, energetikos rinkos dalyviai pabrėžia, kad problemų yra ir jas reikia spręsti nedelsiant. Ypač neramina padėtis transporto energetikoje. Vyriausybė atidėlioja priimti svarbius sprendimus jau dabar, o aiškumo stoka stabdo verslininkų investicijas į žaliąją energetiką.Dalyviai: bendrovės „Eleport“ generalinis direktorius Kazys Pupinis, bendrovės „Green Genius“ vadovas ir „Modus Group“ valdybos narys Ruslan Sklepovič.Laida „Atviras pokalbis" parengta bendradarbiaujant su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-05
Balandžio 6-ąją minima Saugaus eismo diena. Neseniai vykę policijos pareigūnų reidai parodė, kad gerti prie vairo tebėra linksma. Važinėti be teisių taip pat. Lėkti 250 km/h greičių motociklu taip pat smagu. O kur dar dviratininkai, paspirtukininkai, pavasariniai sodininkai... Panašu, kad keliuose iššūkių dar nemažai.Diskutuoja: Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, vairavimo akademijos instruktorius, lenktynininkas Darius Jonušis ir Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-04
Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų. Patys pacientai irgi geri: tik pusė jų pasinaudoja prevencinėmis programomis, tik dalis rūpinasi savo sveikata iš esmės. Tad, kas mums iš to sveikatos dienos?Diskutuoja: Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gelekienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-03
Siekiant paskatinti visuomenę ir politikus susitarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio gynybos finansavimo, dalis verslo asociacijų ir įmonių jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.Iniciatyvos autoriai taip pat kviečia gyventojus puslapyje www.4procentai.lt pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP finansavimo Lietuvos gynybai.Lietuvos verslui raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, prezidentas Gitanas Nausėda šia iniciatyvą vertina teigiamai, bet kelia klausimą, ar verslas yra pasiruošęs prisidėti prie šio finansavimo. Šalies vadovas pabrėžė, kad ieškant nuolatinio lėšų šaltinio gynybos tikslams, jis prioritetą teiktų didesniam verslo pelno apmokestinimuiLaidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-04-02
Karas Ukrainoje vis dažniau verčia susimąstyti, kas mūsų draugai, o kas priešai. Būdami NATO nariais tikime, kad pavojaus atveju visas Aljansas mus gins – juk toks ir buvo organizacijos tikslas. Tačiau net Europa, būdama galinga valstybių sandrauga, galimos agresijos atveju žvalgosi į JAV. Ukrainos pergalė taip pat neįsivaizduojama be Amerikos paramos. Natūralu, kol Europa miegojo, JAV investavo į savo ginkluotę ir karines technologijas. Tačiau vis dažniau ir dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Amerika gali nesikišti į karus Europoje, juo labiau, kad pakankamai turi savo reikalų.Diskutuoja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir istorikas, diplomatas Vytautas Plečkaitis.Eltos nuotr.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-29
Kaip visada, kartą per mėnesį penktadienį mes kviečiame radijo klausytojus į atvirą pokalbį su psichologe Ramune Murauskiene ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.Šįkart kalbėsime apie draugystę tarp žmonių, kai šie turi ilgalaikius santykius su kitais žmonėmis. Ar tokia platoniška ji gali egzistuoti? Ar gali darbe kolegos būti labai gerais draugais, jei jie turi ilgalaikius santykius su kitais? O gal didelės simpatijos yra tik aistros priedanga? Kokie stereotipai egzistuoja visuomenėje? Kiek jų yra patvirtintų mokslu? Kokie yra brandžios draugystės požymiai? Kas gali išduoti, kad tai ne tik draugystė?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-28
Kovo 29-ąją sueis 20 metų, kaip Lietuva įstojo į NATO. Kaip atrodo šis mūsų dvidešimtmetis?Diskutuoja: buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-28
Kovo 29-ąją sueis 20 metų, kaip Lietuva įstojo į NATO. Kaip atrodo šis mūsų dvidešimtmetis?Diskutuoja: buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-27
Neseniai apie savo atsistatydinimą pranešė Arvydas Anušauskas. Valdančioje koalicijoje šis pranešimas buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Koalicijos partneriai piktinosi tragiška komunikacija. „Galvojimo apie valstybę neliko“, – taip apie šį veiksmą atsiliepė kai kurie valdančiųjų politikai.Tai jau ne pirmas kartas, kai koalicijos partneriai tarpusavyje pjaunasi. Vieni tyliai, kiti garsiai. Štai Laisvės partija garsiai nepritaria Lauryno Kasčiūno skyrimui krašto apsaugos ministru. Laisviečiai neslepia, kad tokį veiksmą išprovokavo L. Kasčiūno požiūris į žmogaus teises ir, aišku, į jų pačių siūlomus projektus. Iš pavasario sesijos darbų programos buvo išbrauktas klausimas dėl Civilinės sąjungos įteisinimo. Kai tai nutiko, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pareiškė, kad valdančioji koalicija – šiaudinė, nes klausimas išbrauktas ir valdančiųjų balsais. Prezidentas visai neseniai sakė, kad taip pat yra susirūpinęs valdančiųjų emocine sveikata.Laidoje dalyvauja liberalas Eugenijus Gentvilas, konservatorius Andrius Vyšniauskas ir Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-26
Mes esame viena daugiausiai darbo rinkoje pensininkų turinčių šalių. Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-22
Šią savaitę minėjome tarptautinę laimės dieną. Žmonės nepamiršta kalbėti apie laimę ir bandyti ją kaip nors pasverti. Laimės kiekis kartais tapatinamas su gyvenimo kokybe, nuosavu stogu virš galvos, alga, santaupomis banke. O gal laikas nustoti kalbėti apie tą laimę, nes kai tik apie ją pradedam kalbėti, tuoj pasijaučiam kokie nors nelaimingi?Laidoje diskutuoja ekonomistas, premjerės patarėjas Raimondas Kuodis ir psichologas Andrius Kaluginas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-21
Šiandien dažnai (ir net karo Ukrainoje kontekste) diskutuojama apie valstybių identitetą, nepriklausomumo standartus ir garantus, prisimenamos visokios datos ir svarbios sutartys ar formalumai, kurie turi didelę prasmę. Štai ir Vilnius neseniai šventė 700 metų. Vis dėlto, kyla klausimas, kas iš tiesų ne tik valstybes, bet ir mūsų miestus bei bendruomenes padarė europietiškais ir kada yra tikrosios pripažinimo datos? 1387 m. kovo 22 d. Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karalius Jogaila Vilniui savo privilegija suteikė Magdeburgo teisę. Realiai nuo šios dienos oficialiai įsigaliojo de jure Vilniaus savivalda, kurios pagrįstumą patvirtina daugelis istorinių šaltinių ir istorijos tyrinėtojų. Tad, kiek Vilnius pasinaudojo savivalda kad taptų europietiška sostine?Diskutuoja: Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Istorijos instituto mokslininkas Mindaugas Klovas ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-20
Atėjo pavasaris. Laikas, kai vėl po truputį pradeda judėti NT pirkimo-pardavimo reikalai. Nors sąstingio elementų dar daug. Kainos nei kyla, nei krenta, nuoma vyksta vangiai, judesio nedaugėja net laukiant į Lietuvą atvykstančios Vokietijos brigados. Kol kas tyla ir su paskolų palūkanomis. Tad, NT kol kas lieka lietuvių pamėgta investicija, kuri kuo toliau, tuo labiau neša mažesnę grąžą.Diskutuoja: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-19
Premjerė susitinka su politinėmis partijomis, kad apsvarstytų gynybos mokesčio pasiūlymus. Kai kurios partijos sako, kad svarstyti tokį mokestį, kai krašto apsaugos ministras kalba apie korupciją gynybos sektoriuje, apskritai, netikslinga. Kaip ten bebūtų, laikas spaudžia, o sprendimai dar nepriimti.Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Lukas Savickas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-15
Savaitgalį Rusijoje vyks pseudorinkimai. Vėl bus perrinktas Putinas. Kokie įvykiai gali sekti po to?Laidoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-14
Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Svarbiausias parlamento darbas – rasti sprendimus, kaip elgtis su gynybos mokesčiu, ypač, kai dalis lietuvių tokio mokesčio nenori. Iki prezidento rinkimų liko ne tiek daug laiko, o iš visos rinkimų kampanijos galima atsiminti tik triukšmelį dėl Šimonytės šūkio. Pasimiršo ir parlamentinių lėšų reikalai, Seimas svarstė svarstė, ką daryti, bet taip ir nenusprendė. Visuomenė piktinasi gąsdinimais dėl būsimo karo su Rusija, o kariuomenė ramina, kad karo rytoj nebus. Politikai vis dar galvoja, ką daryti su lošimų priežiūra ir reklama. Svarstoma, ar ratifikuoti Stambulo konvenciją.Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-13
Stabilus ir augantis verslas – kiekvieno verslo savininko svajonė. Kokių veiksmų ir priemonių imasi įmonės, kad „išaugtų iš vystyklų“ ir tvariai augtų toliau? Kas padeda ar padėjo vienai ar kitai įmonei? Koks gi tas patikimas sėkmės receptas?Būtent tai ir sieksime išsiaiškinti Žinių radijo organizuojamame pavasario projekte „Sėkmės receptai”, kuriame šįkart rinksime Originaliausiai verslą auginančią įmonę. Projekto partneris – „Noviti Finance”.Tad, ko tikėtis iš šio projekto, aptarsime su „Sėkmės receptų” ekspertų komisijos nariais.Laidoje dalyvauja: UAB „Noviti“ direktorius Linas Armalys, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovas, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ vedėjas Marius Dubnikovas ir marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ vedėjas Giedrius Juozapavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-12
Neseniai Prancūzijos prezidentas paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais. Greičiausiai, tokią reakciją iššaukė žaibiškas Europos Sąjungos lyderių atsisakymas siųsti karius į Ukrainą. Deja, ne tik lyderiai, bet ir Europos gyventojai daugeliu atvejų skeptiški. Vos 10 proc. apklaustųjų tiki, kad Ukraina gali nugalėti Rusiją. Labiausiai tikėtina karo baigtimi, remiantis 12-oje Europos šalių atliktomis apklausomis, yra laikomas kompromisinis Rusijos ir Ukrainos susitarimas.Europos Sąjungos užsienio santykių (ECFR) taryba, užsakiusi apklausas, teigė, kad dėl pasikeitusių nuotaikų, politikai turės laikytis „realistiškesnio“ požiūrio ir sutelkti dėmesį į tai, ką iš tikrųjų turi reikšti priimtina taika.Laidoje dalyvauja europarlamentaras Juozas Olekas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-08
Pirmadienį minėsime Kovo 11-ają. Šiemet ši šventė liūdnesnė. Dėl įvairių priežasčių. Dėl to, kad nesiseka ukrainiečiams, dėl to kad mažiau tikime Amerika, dėl to kad lietuviai skeptiškai vertina gynybos mokestį, dėl to, kad vidaus politiką graužia nesantaika aukščiausiuose sluoksniuose, dėl to, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale, dėl to, kad po savaitės ir vėl toliau Rusijai vadovaus Putinas.Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės akto signatarai: Rasa Juknevičienė ir Vytenis Andriukaitis.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-07
Kovo 10-ąją prasideda Seimo pavasario sesija. Sesija, kurią daugelis mato kaip rinkiminę. Ar tai ką nors reiškia? Greičiausiai. Parlamentarai, greičiausiai, vengs kontraversiškų pasiūlymų, kaip šeimos ir partnerystės klausimai, bijos koreguoti mokesčius, aštrės retorika politinių oponentų atžvilgių, daugės pataikūniškų įstatymo projektų, sakant, kad to reikia visuomenei. O gal ir ne. Gal valstybės gerovei reikalingi sprendimai bus priimti nepaisant baimės būti neišrinktam. Tad, kokią sesiją žada pavasaris?Diskutuoja: konservatorius Andrius Vyšniauskas, socialdemokratas Gintautas Paluckas ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-06
Europoje vyksta karas ir mes dažnai nuogąstaujame, kad karas geli persikelti į mūsų šalį. Rengiami planai, kaip sustiprinti NATO priešakinę gynybą, kaip nupirkti ginklų, kad mūsų kariuomenė galėtų atsilaikyti prieš rusų invaziją. Visa tai daugiau mažiau aišku. Tačiau vis daugiau nuogąstavimų, kai kalbame apie mūsų pačių visuomenės vidaus priešus. Nematomus priešus. Tuos kurie dar vadinami penktąja kolona. Žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių atsuks ginklą prieš mus pačius, eis plėšti ir žudyti lietuvių, karinės suirutės atveju. Lietuvoje šiuo metu gyvena tūkstančiai rusų ir baltarusių. Tai emigrantai. Koks bus jų elgesys karo atveju? Kaip elgsis tie, kurie jaučiasi skriaudžiami visų valdžių, kurie galvoja, kad prie ruso buvo geriau, kurie vis dar tyliai klausosi Lepso ir Gazmanovo muzikos ir žiūri filmus apie Staliną? Ką mes žinome apie juos, ar galime kaip nors nuspėti ir užkardyti jų veiksmus?Diskutuoja Lietuvos Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis ir dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-05
Vilniaus miestas planuoja skelbti konkursą vežimo atsinaujinančius išteklius naudojančiais autobusais paslaugoms pirkti. Konkurse numatyta sąlyga, kad paslaugą teikiantys konkurso dalyviai galės pasiūlyti vežimą elektra arba vandeniliu varomais autobusais.Energetikos ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad sostinėje autobusai gali būti varomi ir išvalytomis biodujomis – biometanu. Deja, konkurso sąlygose tokios galimybės nėra, nors biometanas – itin perspektyvi žaliosios energijos rūšis.Laidos dalyviai: Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, bendrovės „SCANIA Lietuva" vadovas Darius Snieška, Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.BNS nuotr.Laida „Atviras pokalbis" parengta bendradarbiaujant su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-03-01
Kovo 1-ąją minima nulinės diskriminacijos diena. Šią dieną viso pasaulio žmonės raginami pasipriešinti visų tipų diskriminacijai: dėl skirtingos lyties, rasės, tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir kt. Diskriminacija darbe, mokykloje, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose srityse riboja žmonių galimybes visapusiškai ir prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, rūpintis savimi ir savo šeima. Daugiausia pažeminimo ir nevienodų teisių įvairiose srityse iki šiol sulaukia moterys, taip pat homoseksualūs asmenys. Beveik 80-yje pasaulio šalių vis dar galioja įstatymai, draudžiantys tos pačios lyties seksualinius santykius. 38 šalys taiko tam tikrus ŽIV užsikrėtusių asmenų atvykimo ir nuolatinio gyvenimo apribojimus.Lietuvoje vis dar su panieka žiūrima į kitataučius, seksualinių mažumų, kitos rasės žmones, šaipomasi iš kitaip galvojančių, vis dar moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlygį.Diskutuoja: psichologas Andrius Kaluginas ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vilniaus miesto taryboje Vytautas Sinica, Seimo narys, liberalas Arminas Lydeka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-29
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie siūlymą nuo 2025 metų įvesti naują gynybos mokestį ir kaip jiems atrodo, kas jį turėtų mokėti. Galimi pasirinkimo variantai buvo: „nepritariu tokiam naujam gynybos mokesčiui“, „pritariu, jei šį gynybos mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas“, „pritariu, jei šį gynybos mokestį mokėtų visi Lietuvos gyventojai“, „pritariu, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas“ arba „nežino, neatsakė“. Kiek daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų nepritaria galimam naujam gynybos mokesčiui nuo 2025 metų.Keturi iš dešimties atsakė, kad tokiam naujam gynybos mokesčiui pritartų. 20 proc. atsakiusiųjų sutiktų, jei šį gynybos mokestį mokėtų ir gyventojai, ir verslas. 16 proc. pritartų, jei šį gynybos mokestį mokėtų tik verslas ir tik 4 proc. respondentų linkę pritarti gynybos mokesčiui, jei jį mokėtų tik fiziniai asmenys (visi šalies gyventojai). 6 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.Diskutuoja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, atsargos pulkininkas, buvęs SOP vadas Saulius Guzevičius ir istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-28
33 proc. vartojimo kredito gavėjų bent vieną kartą per mėnesį lošia azartinius žaidimus, o 14 proc. jų jau turi reikalų su antstoliais ar skolų išieškotojais, rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ atlikta vartojimo kreditų gavėjų nuasmenintų banko pavedimų išrašų analizė. Analizės duomenimis, 80 proc. lošiančių žmonių vidutiniškai įvykdo iki 30 banko pavedimų lošimų bendrovėms per mėnesį, 40 proc. lošėjų azartiniams žaidimams išleidžia daugiau nei 500 eurų per mėnesį, o 25 proc. neturi pajamų iš darbo santykių.Po to, buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis, įtariamas pralošęs milijonus eurų, apie lošimų priežiūrą kalbama vis daugiau. Politikai ieško būdų, ką daryti su lošimais. Tik neaišku, ar tie sprendimai padės?Diskutuoja: psichologas Gediminas Navaitis ir Lošimų priežiūros tarnybos psichologas Oleg Mackevič.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-27
Vasario 27 d. paskelbta Tarptautine optimisto diena, skatinant žmones į pasaulį žiūrėti optimistiškiau, džiaugtis tuo, ką turi. Panašu, kad švęsti šią dieną turime pakankamai priežasčių. Esame didžiausi optimistai Europos Sąjungoje. Bent jau taip rodo apklausos, kai kalbame apie žmonių šeimos ūkius. Lietuviai yra stebėtinai gerai nusiteikę. Europos Sąjungoje vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje yra pats didžiausias, antroje vietoje yra Lenkija, toliau – Skandinavijos šalys. Nemažas kontrastas su Estija, kurioje nuotaikos nėra tokios geros.Laidoje diskutuoja: „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-23
Kaip visada, vieną mėnesio penktadienį laidoje svečiuojasi psichologė ir intuityvios psichologijos knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.„Nesipykim" – sakome savo partneriams, vaikams, kitiems artimiesiems. Noras mažiau pyktis lydi dažną porą, besikreipiančią pagalbos. Aptarsime, koks tai reiškinys – pykimasis, kodėl jis neišvengiamas ir kaip galime išmokti pyktis, kad negriautume savo santykių poroje. Kokios pykimosi priežastys ir esmė? Ar skiriasi sąvokos: pyktis, ginčytis, bartis, konfliktuoti? Kaip poroms sumažinti konfliktų skaičių? Ką galime pakeisti konflikto viduje – trukmę, komunikaciją, emocinį reguliavimą? Ko derėtų mokytis ir ką suprasti? Mokomės kalbėti ir mokomės klausytis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-22
Vasario 24-ąją sukanka dveji metai, kaip tęsiasi karas Ukrainoje. Ką per tuos dvejus metus suprato pasaulis, Europa ir mes? Ko laukti toliau?Diskutuoja karybos ekspertas Darius Antanaitis ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-21
Prezidento ir konservatorių takoskyra prasidėjo nuo pat šios Seimo kadencijos pradžios. Viskas prasidėjo nuo to, kai Gitanas Nausėda atsisakė tapti kandidatu į prezidentus nuo konservatorių partijos, o jo kandidatavimo užkulisius aprašė savo feisbuko paskyroje Rasa Juknevičienė. Tada buvo ilgas konservatorių ministrų egzaminavimas Daukanto aikštėje. Po to kontratakavo konservatoriai: nusprendė pakoreguoti prezidento atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. Nepavyko.Na, o po to, sniego gniūžtė ėmė vis didėti. Bendrą darbą įsivaizduoti tiesiog buvo neįmanoma: dvi komisijos pandemijos suvaldymui – viena prie Vyriausybės, kita prie prezidento; požiūris į vidaus ir užsienio politiką, santykis su šeimų maršais, požiūris į vienalytes santuokas, sankcijas Baltarusijai ir baltarusiams, nekalbadieniai, nėštumo ilgio nesimatymai – jau nekalbant apie vieni kitiems skriejančius epitetus – tapo politikos kasdienybe. Partijos irgi pasidalino: kas už prezidentą, kas už konservatorius. Susidaro įspūdis, kad ir tauta pasidalino: vieni meldžiasi konservatoriams, kiti – prezidentui. Kur veda tokios nuotaikos?Diskutuoja Seimo nariai: konservatorius Andrius Vyšniauskas ir valstietis Giedrius Surplys.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-20
Vasario 20-oji – Pasaulinė socialinio teisingumo diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą, socialinę atskirtį ir bedarbystės problemas. Dar neseniai atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą: beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos, o socialinės atskirties skalėje renkame 35 balus, kas reiškia, kad Europos Sąjungoje esame antri nuo galo.Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-15
Penktadienį minėsime Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Lietuvos geopolitinė padėtis prieš 106 metus buvo nepalyginti sunkesnė. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos teritorijoje šeimininkavo Vokietijos imperijos kariuomenė, Vokietija telkė pajėgas vasaros puolimui Vakarų fronte. Buvo visiškai neaišku, kokia bus Pirmojo pasaulinio karo baigtis. Rusijoje vyko pilietinis karas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, virto ne tik pilietiniu, bet bolševikams bandant skverbtis į Europą, ir išoriniu karu.Anot istorikų, Vasario 16-oji tapo modernios, tautinės, demokratinės Lietuvos pradžia. Lietuvos, kurioje nebe politinis elitas ar diduomenė, tačiau visuomenė tapo valstybės valdymo ir valstybinių reikalų tiesiogine dalyve. Vasario 16-osios Akte buvo nurodyta, kad valstybės pamatus turės nustatyti „demokratiniu būdu visų gyventojų išrinktas Seimas“. Tai yra modernaus valstybingumo pamatas, ant kurio atsikūrė ir 1990 m. Lietuva. Kitaip tariant, patyrus daugiau ar mažiau teritorinių netekčių, po 1918 m. buvo suformuotas nacionalinio valstybingumo branduolys.Laidoje diskutuoja Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis ir Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-14
Panašu, kad Kremlius kuria informacines sąlygas galimoms hibridinėms provokacijoms Baltijos šalyse ir Sakartvele. Rusijos vadovybė vis dažniau naudoja sąvoką „tautiečiai užsienyje“, taip tarsi pretenduodama į ypatingas privilegijas rusams, kurie net nebūtinai yra Rusijos piliečiai, tačiau gyvena už šios šalies ribų.Vasarį Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovus dėl tariamo „tinkamos šalių reakcijos nebuvimą į daugybinius Rusijos prašymus užtikrinti saugumą Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose šių metų kovą“.Apskritai Baltijos šalys Rusijai kliūna bet kokia proga. Ar Putinas lieja ašaras dėl to, kad neteko imperijos teritorijų, ar tiesiog nori taip grasindamas gąsdinti pasaulį? Laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, propagandos ekspertas Mantas Martišius ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-13
Diskutuoja: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-09
Dažnai girdime sakant: demokratija – ne pati geriausia santvarka, bet geriau niekas nieko nesugalvojo. Ir visi gyvena su šiuo įsitikinimu. Tiesa, kai kas bando įrodinėti, kad geresnė santvarka diktatūra, kiti svarsto apie nacionalizmo privalumus, kai kam žavi meritokratija, kai kam – anarchija. Kaip ten bebūtų, Vakarų visuomenės renkasi demokratiją. Tačiau vis tiek kyla klausimas, ar pati demokratija yra nepajudinama. Pasaulis keičiasi, vykstantys karai rodo, kad autoritariniai režimai greičiau organizuoja procesus, reikalingus savo valstybių išlikimui. Sprendimai priimami žaibiškai, nereikia ilgų grandinių užduočiai įvykdyti, ant kelmelių nesėdi tūkstančiai išminčių, papsinčių pypkeles ir kontempliuojančių ties vienu ar kitu sprendimu. Pasaulis greitėja ir demokratijoms reikia greičio. Gal demokratijas galima patobulinti?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-08
Per 2023 m. Lietuvoje nustatyta 615 nelegaliai įdarbintų asmenų iš užsienio, 2022 m. šis skaičius siekė 489. Tai reiškia, kad užfiksuotų pažeidimų skaičius išaugo beveik 26 proc. Anot Valstybinės darbo inspekcijos, kasmet fiksuojama vis daugiau nelegalaus užsieniečių darbo atvejų. Atvykusieji iš užsienio neretu atveju nemoka lietuvių kalbos ir nėra iki galo susipažinę su šalies įstatymais, apibrėžiančiais jų teises, todėl atsiranda darbdavių, kurie tai pasitelkia savo naudai. Kasdien iš naujo siūloma pasirašyti darbo sutartį, reikalavimas eiti neapmokamų atostogų, mažesnis atlyginimas nei kitiems darbuotojams – su tokiomis situacijomis susiduria Lietuvoje nelegaliai įdarbinti užsieniečiai.Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-07
Jau dvejus metus visas pasaulis laukia Ukrainos pergalės. Laukiama, kol ateis ta diena, kai agresorius bus išstumtas iš okupuotų teritorijų, kai Europoje vėl bus taika. Tiek pat laiko kalbama apie tai, kad pralaimėtas karas paskatintų pasikeitimus pačioje Rusijoje. Vasario mėnuo rusams pavojingas: 1917 m. Sankt Peterburge dėl duonos trūkumo, nesėkmių fronte, nepasitenkinimo caro valdymu, prasidėjo masiniai darbininkų streikai. Jų malšinti pasiųsti kariai nepakluso įsakymui, suėmė savo karininkus ir prisijungė prie demonstrantų. Po kurio laiko buvo nuverstas ir caras. Aišku, sovietų valdžia, kuri po revoliucijos valdė šalį – ne pats geriausias pavyzdys. Bet tai rodo, kad perversmas Rusijoje – galimas.Diskutuoja: istorijos mokytojas Robertas Ramanauskas ir Seimo narys iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Tomas Tomilinas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-06
Praėjusią savaitę Europos Sąjungos šalių lyderiai, vos pradėję Europos Vadovų Tarybą (EVT), pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai. Tam, anot EVT pirmininko, pritarė visi 27 Bendrijos šalių lyderiai. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES susitarimas dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai yra rimta žinutė Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.„Šie 50 mlrd. eurų ketveriems metams taip pat siunčia labai stiprią žinią Putinui prieš pat antrąsias jo brutalios invazijos metines“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė spaudos konferencijoje, baigiantis viršūnių susitikimui Briuselyje.Kaip ten bebūtų, vis dėl to Europa neįvykdys savo pažado iki kovo Ukrainai atsiųsti 1 mln. artilerijos sviedinių. Čekai sako, kad pats laikas ieškoti atsargų už ES ribų, skelbia „Politico“. ES pernai pažadėjus iki šių metų kovo pabaigos Ukrainai suteikti 1 mln. artilerijos šaudmenų, minėtas kiekis Bendrijoje jau pagamintas, tačiau iki nustatyto termino Ukrainą bus pasiekę tik kiek daugiau nei pusė jų – 524 000. Stringa ir JAV parama. Gal ES apsisprendimas skirti pinigų Ukrainai išjudins ir Ameriką?Diskutuoja: europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų viceministras Jonas Survila.EPA-ELTA nuotr.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-02-01
Prieš savaitę NATO pradėjo didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų – JAV karo laivas pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną į Aljanso teritoriją Europoje. Vakarų karinis aljansas yra sakęs, kad kelis mėnesius truksiančiose pratybose „Steadfast Defender 24“, skirtose išbandyti savo gynybą Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, dalyvaus maždaug 90 tūkst. karių.„Aljansas pademonstruos savo gebėjimą sustiprinti euroatlantinę erdvę vykdant transatlantinį pajėgų judėjimą iš Šiaurės Amerikos“, – sakė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris G. Cavoli.Šiomis pratybomis siekiama imituoti 31 šalies Aljanso atsaką į tokio varžovo kaip Rusija puolimą.Diskutuoja: Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir atsargos pulkininkas, karybos ekspertas Vaidotas Malinionis.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-31
Svarstoma, kad gal jau pavasarį mažės paskolų palūkanos. Ką tai reikštų? Ar žmonės vėl įsidrąsintų pirkti NT? Drąsiau imtų paskolas, kad NT burbulas vėl pradėtų pūstis? Nekilnojamojo turto vystytojai, nuogąstauja, kad žmonėms ėmus pirkti gyvenamąjį būstą, jo gali pritrūkti, kadangi nėra tiek pristatyta, kad patenkintų visų poreikius. O kol kas butų pardavimai stovi, žmonės laukia to išganingo palūkanų perskaičiavimo.Diskutuoja: „Omberg" vadovė Dalia Andriulionienė ir „Swedbank" vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-30
Kažkada viena seniai bankrutavusi finansinė institucija savo reklamoje šaukė: „Reikia pinigų. Reikia pinigų? Pinigų yra“. Dabar atėjo kiti laikai. Valdžios kalba apie reformas: ketinimai gražūs, reikia pinigų, bet pinigų nėra. Sveikatos apsaugos ministras kalba apie tai, kad mes už mediciną sumokame gerokai mažiau, negu ji kainuoja. Ir tai yra tiesa. Sveikatos apsaugos biudžetas sudaro apie 7 proc. BVP, kas yra per pusę mažiau nei ES vidurkis. Todėl ir kalbama apie tai, kad reikia ne tik didinti PSD mokesčius, bet gal ir visą mediciną padaryti mokamą. Ne geriau ir su pensijomis. Būsimiems pensininkams EBPO žada tik trečdalio algos pensijas. Gal skaičiavimai ir nėra tikslūs, bet vėlgi, mūsų pensijų fondas sudaro tik pusę ES vidurkio: 7 proc. nuo BVP vietoj 13 proc. O užvis blogiausia su gynybos mokesčiu: vien tankams reikia 2 mlrd., o kur dar divizijos kūrimas – 16 mlrd. Kur viskam gauti pinigų?Diskutuoja premjerės patarėjas, ekonomistas Raimundas Kuodis ir ekonomistas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-26
Kodėl taip sunku susirasti gyvenimo draugą? O gal – lengva? Kiek dažnai ieškotojų lūkesčiai būna nerealūs? O kaip gi vaikai – jie trukdo ar padeda susirasti ilgalaikį partnerį? Ar būtina gyventi kartu, ar galima tik eiti į pasimatymus? Ar būtina susipažinti su partnerio gimine? O ką galima patarti vyresnio amžiaus vienišiams?Diskutuoja psichologė ir saviugdos knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-25
Nors Seimas nedirba, tačiau įvykių politiniame gyvenime netrūksta. Visą savaitę protestuoja ūkininkai, prezidentas toliau neranda bendros kalbos su užsienio reikalų ministru, pildosi kandidatų į prezidentus gretos, Viktoras Uspaskichas tęsia politiko karjerą, Valstybės gynimo taryba nori didinti šauktinių skaičių ir perka tankus, politinės partijos galvoja, ką daryti su gynybos finansavimu, o apklausos rodo kad 70 proc. žmonių pasisako prieš visuotinį šaukimą. Aistras kelia ir rusiškų mokyklų likimas, taip pat nesutariama, ar laikas visoms mokykloms taikyti įtraukųjį ugdymą. Aktualijas aptariame su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Lauru Bieliniu ir Mykolo Romerio universiteto politologu Vytautu Dumbliausku. Nuotrauka: Irmantas Gelūnas/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-24
Valdžios pasikeitimai Lenkijoje, naujas prezidentas Taivane, Kinijos nenoras kalbėtis su Ukraina, sustabdyta JAV parama ukrainiečiams, santykiai su Baltijos šalimis, susiskaldžiusi Europos Sąjunga. Tai – aktualijos, su kuriomis teks gyventi mūsų užsienio politikos formuotojams. Kas bus mūsų draugai, o su kuo susiklostys priešiški santykiai? Diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis ir šio komiteto pirmininko pavaduotojas, valstietis Giedrius Surplys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-23
Ilgos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau verčia kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kur tenka pakloti nemažai pinigų. Žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau. Medikai sako, kad dėl eilių kaltas per mažas sistemos finansavimas, o paslaugų įkainiai – apgailėtini. Žiūrėdama į tai, kas šiuo metu vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad padėtis beviltiška. Jos įsitikinimu, nemokamos medicinos greitai apskritai gali nelikti.Laidoje diskutuoja sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė. Nuotrauka: Julius Kalinskas/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-19
Prieš savaitę minėjome Laisvės gynėjų dieną. Apie 30 proc. gyventojų yra pasiryžę šalį ginti ginklu, o 60 proc. yra pasiruošę prie gynybos prisidėti kitais būdais, praneša Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjai. Taip pat VU specialistų atliktas tyrimas parodo, kad 81 proc. lietuvių palaiko nuolatinės privalomos karinės tarnybos vyrams idėją, visgi moterų karo tarnybos greičiau nepalaiko 27 proc., o tikrai nepalaiko – 38,8 proc.Įdomu tai, kad pasiryžimas ginti šalį priklauso ir nuo to, kokią partiją remia žmogus. Per šiuos kelerius metus gerokai išaugo TS-LKD partijų rėmėjų valia ginti šalį, bet kitų partijų rėmėjų, pavyzdžiui, socialdemokratų, „valstiečių“ arba Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rėmėjų pasiryžimas ginti šalį nepadidėjo. Galima pastebėti, kad išaugo šių partijų rinkėjų skaičius, kurie negintų šalies.Šiuo metu svarstomas pilietinio pasipriešinimo modelis. Ar mūsų laisvės kova priklausys nuo to, koks mūsų santykis su valdžia?Diskutuoja: buvęs Seimo narys Povilas Urbšys ir istorikas, Seimo narys, konservatorius Valdas Rakutis.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-18
Nuo sprogimo Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje praėjo daugiau nei dvi savaitės. Kai kurie žmonės tą dieną liko po sprogimo lauke, kaip stovi: basi, pusnuogiai, be dokumentų, būtiniausių daiktų. Kai kurie sakė, kad gyvenimą teks pradėti iš naujo. Valdžios bandė spręsti problemą, kaip gali. Ieškojo socialinių būstų, žadėjo kompensacijas, kurios, kažin, ar kaip nors padės žmonėms nurimti. Draudikai, gyventojams, kurių būstai nebuvo apdrausti, piešė niūrias perspektyvas: niekas nieko nekompensuos. Raudonasis kryžius paskelbė akciją ir rinko pinigus, kaip galėjo. Tačiau lietuviai nebuvo dosnūs: surinkta apie 150 tūkst. eurų. Nieko apie paramą žmonėms nebuvo girdėti iš verslo organizacijų, visuomenininkų, renginių organizatorių, influencerių. Kai sudega kaimyno namas, pasiteisina lietuviškos patarlės?Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, kunigas, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovas Kęstutis Dvareckas ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-17
Lietuvos transporto sektoriuje dominuoja naftos degalai, o pagal atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą esame vieni paskutinių Europos Sąjungoje. Tačiau Europos Sąjunga nestovi vietoje ir kelia vis aukštesnius tikslus – pagal naująją Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, šalys narės iki 2030 m. turės pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį, kai šiuo metu Lietuva vos viršija 5 proc. tikslą.Kyla klausimas – kokiomis energijos rūšimis galime užtikrinti žaliosios energijos proveržį transporte? Vieni specialistai kalba, kad tai gali būti elektra. Kiti teigia, kad dar neišnaudotos biodegalų galimybės. O gal reikia plėtoti visus atsinaujinančius išteklius kartu, neskirstant jų į gerus ir blogus?Laidoje dalyvauja: Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius, bendrovės „Kurana“ vadovas ir Biodegalų asociacijos viceprezidentas Jurgis Polujanskas.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-16
Į darbo rinką šiuo metu žengiantys mūsų šalies jaunuoliai, sulaukę senatvės, gali tikėtis, kad valstybinė jų pensija nesudarys nė trečdalio pajamų, rodo naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros (EBPO) tyrimas.Tai yra mažiausias rodiklis tarp 39 tyrime nagrinėtų valstybių. Dosniausia po gerų keturių dešimtmečių savo pensininkams, anot EBPO, bus Portugalija, kurioje valstybinė pensija sudarys 98,8 proc. buvusių pajamų. 90 proc. buvusių pajamų ribą pensijos turėtų viršyti Turkijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-12
Šeštadienį minėsime Laisvės gynėjų dieną. Karas Ukrainoje kaip niekad aiškiai leidžia suprasti, kaip greitai galima laisvę prarasti. Skriejančios į Kyjivą raketos, dronų antskrydžiai, nuolatiniai apšaudymai, civilių naikinimas tapo užpultos šalies kasdienybe. Vakarai, kad ir kaip deklaravę vienybę su Ukraina, kartais atrodo esantys bejėgiai padėti. Lietuva, NATO ir ES narė, ir, atrodo, kad mums nėra ko bijoti. Tačiau nerimo jausmas išlieka. Ne tik dėl Vakarų susitelkimo ginti savo šalių laisvę, bet ir mūsų pačių vienybės. Net ir gresiantis karas nesaugo mūsų nuo vidinių rietenų ir susipriešinimo.Diskutuoja: Nepriklausomybės akto signatarai Aleksandras Abišala ir Mečys Laurinkus.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-11
Šiandien pasaulyje vis daugiau diskutuojama apie keturių darbo dienų savaitę. Įvairiose šalyse pastaruosius kelerius metus intensyviai vykdomi su tuo susiję eksperimentai, kurių rezultatai išties pozityvūs – didžioji dalis tyrimus atlikusių įmonių visiškai perėjo prie tokio darbo modelio, išaugo ne tik darbuotojų pasitenkinimas, motyvacija, bet ir darbo našumas. Diskutuoja: Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir Lietuvos Socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-10
Beveik pusė lietuvių teigia, jog stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o daugiau nei trečdalis įvardija, kad jų patiriamo streso lygis yra vidutiniškas arba pernelyg aukštas, parodė reprezentatyvi apklausa. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresui suvaldyti gali pakakti net ir tokių veiksmų, kaip trumpas pasivaikščiojimas gamtoje, pagulėjimas vonioje ar susikaupimas valgant.Apklausos rodo, kad didžiausi stresoriai lietuvių kasdieniame gyvenime yra darbas ir mokslai (39 %), finansai (15 %) bei sveikata (14 %). Nemaža dalis šio streso kyla dėl to, kad lietuviai per mažai laiko skiria sau – šiam teiginiui pritaria net 62 % apklaustųjų.Streso lygį didina ir tarptautinė aplinka. Karas Ukrainoje, neaiški Lietuvos saugumo situacija, nuolatiniai gąsdinimai, kad netrukus būsime užpulti ir mes. Ar tokiomis aplinkybėmis apskritai įmanoma valdyti neigiamas emocijas?Diskutuoja: Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys ir Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-09
Neseniai Europos Parlamento narys Andrius Kubilius rašė: „2024 metais minėsime „Naujosios Europos“ dvidešimtmetį – Gegužės 1-ąją sukaks 20 metų, kai 8 Centrinės Europos ir Baltijos valstybės tapo Europos Sąjungos narėmis. Šiek tiek vėliau prie jų prisijungė Rumunija ir Bulgarija, ir paskutinioji – Kroatija. Kažkas iš amerikiečių visas šias naujokes pakrikštijo „Naująja Europa“ dėl jų skirtumų nuo „Senosios Europos“ ir šis „Naujosios Europos“ titulas liko prigijęs. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį Naujoji Europa tapo tuo regionu, kur valdžių sluoksniuose sparčiai plito antieuropietiškas populizmas, europietiškų teisinės valstybės ir demokratijos taisyklių bei tradicijų nesilaikymas ir „veto“ šantažo kultūros plėtra. Viktoro Orbano Vengrija, iki neseno laiko Jaroslawo Kaczynskio Lenkija, šiek tiek anksčiau – Andrejaus Babyšo Čekija, o dabar – ir Roberto Fico Slovakija buvo ir yra tokio populizmo vėliavnešiai, gąsdinantys visą Europos Sąjungą“.Diskutuoja Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-05
Prieš Kalėdas kunigas Ričardas Doveika, paklaustas, ar dar ilgai Dievas gulės šiukšlyne, svarstė apie tai, kad ne tik dievas guli šiukšlyne. Dvasininkas stebėjosi, kodėl apskritai patiems žmonėms patinka smirdėti. Ir tai rodo žmonių noras vieniems kitus drabstyti purvais, šmeižti, žeminti šaipytis. Visuomenė susiskirsčiusi, o gal suskirstyta į protinguosius ir vatnikus, į teisingus ir paraštinius, į sisteminius ir antisisteminius. Šeštadienį lauksime Trijų karalių. Viena iš dovanų gimusiam Jėzui buvo smilkalai. Ar gausime šią dovaną, ar smilkalai užgoš mūsų smarvės kvapą?Diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius ir Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-04
Tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje dar nesistengia investuoti savo pinigų. Apie 15 milijardų eurų guli einamosio sąskaitose. Tai reiškia, kad galėdami amortizuoti infliaciją ir idarbinti pinigus, žmonės į tai žiūri pro pirštus. Žmonių finansinis raštingumas itin prastas, o vienintelis būdas, kaip įdarbinti pinigus, matomas NT pirkimas ir būsto nuoma. Neaišku, kas kaltas, kad lietuviai nenori investuoti pinigų: tingėjimas šviestis, ar nepasitikėjimas viskuo, ko negali pačiupinėti. Matyt, akcijų rinkos ir jų svyravimai dar tautiečiams kelia baimę.Diskutuoja: Investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management" valdybos pirmininkas Andrius Barštys, finansiškai raštingų žmonių bendruomenės „Starfish Academy" bendraįkūrėjas Jurijus Clavas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-03
Svarbiausi paskutinių šios kadencijos Vyriausybės metų uždaviniai – stiprinti krašto apsaugą, toliau siekti energetinės nepriklausomybės, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot premjerės, iki kadencijos pabaigos Ministrų kabinetas sieks „užbaigti maksimaliai projektų“, kurie būtini Lietuvos karinio mobilumo plėtrai ir siekiant kuo greičiau šalyje įkurdinti vokiečių karių brigadą. Antruoju prioritetu I. Šimonytė įvardijo energetikos politiką, paminėjo pasiektą susitarimą visoms Baltijos šalims 2025 m. vasarį pasitraukti iš rusiško IPS/UPS elektros tinklo (vadinamojo BRELL žiedo). Dar I. Šimonytė pasidžiaugė, kad nuo Naujųjų metų galutinai įsigalios šiemet priimta Valstybės tarnybos reforma, taip pat pažymėjo, kad „pokyčiai lygiai taip pat vyksta“ švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse.Diskutuoja konservatorius Mindaugas Lingė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2024-01-02
Prasidėjo Nauji metai. O karas fronte vyksta taip pat, kaip vyko. Pokyčių nedaug, o nežinomybės daug. Rusai didina karines apimtis, grasina visam pasauliui. Susidaro įspūdis, kad rusai ruošiasi kariauti ilgus metus. To jie ir patys neslepia. Nuo šito karo eigos priklausys ir Europos likimas. Kokie 2024 metai bus karo lauke?Laidoje diskutuoja karybos ir gynybos ekspertai Darius Antanaitis ir Aurimas Navys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-29
Šventinis stresas. Laukiame ypatingų susitikimų su artimaisiais ir artimiausiais. Turime lūkesčių patirti pagaliau nuoširdaus bendravimo stebuklą. Tačiau šventėse slypi daug klastos. Kokios, išgirskite pokalbyje.Kokių pasitaiko nuotaikų ir lūkesčių prieš šventes? Kaip norima išnaudoti šią šventinę progą? Ar gauna deramą padėką šeimoje ruošiantys šventę? Ar matomos pastangos suburti artimuosius ir jais pasirūpinti? Kokius patiriame nusivylimus bei nemalonius įspūdžius ir ką su tuo daryti?Laidoje svečiuojasi psichologė ir saviugdos knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-27
Baigiasi 2023 metai. Negalima sakyti, kad jie buvo patys geriausi mūsų šalies ekonomikai. Kilo kainos, didėjo infliacija, aukštos palūkanos valgė žmonių pinigus. Daugiausia rizikų teko šiemet sugerti kertiniam Lietuvos eksportuotojui – apdirbamajai gamybai. Vis dėlto ir apdirbamosios pramonės produkcijos apimčių dinamika vasarą pradėjo stabilizuotis.Trečiąjį ketvirtį svarbų vaidmenį vaidina žemės ūkio sektorius, paprastai tokiu metu sukuriantis 7-9% BVP. Nepaisant didelio nerimo, kurį kurstė augalininkystei nepalankūs, sausi ir karšti orai, išankstiniais vertinimais derliaus apimtys nuo pernykščių rezultatų skiriasi nedaug.Diskutuoja Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-21
Baigiasi Seimo rudens Sesija, baigiasi 2023 metai. Svarbiausias rudens ir metų darbas – patvirtintas biudžetas. Dar vienas ryškus, triukšmingas, bet nebūtinai reikšmingas darbas yra iš Seimo išmestas Petras Gražulis. Šiaip triukšmo ir intrigų buvo pakankamai. Ir valdančioje koalicijoje, ir opozicijoje. Tačiau didesnių reformų, kurias laikytume baigtomis, nebuvo. Tad kaip atrodė rudens sesija ir visi Seimo metai?Diskutuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Eltos nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-20
Vienas iš pagrindinių programos „Erasmus+“ prioritetų yra įtraukumo ir įvairovės didinimas. Europos vizija – padėti savo piliečiams įveikti iškilusius iššūkius, susijusius su skirtingų kultūrų, religijų, gebėjimų, socialinių grupių, seksualinės orientacijos, politinės nuomonės ir kitokia įvairove, bei padidinti žmonių su įvairiais individualiais poreikiais įsitraukimą į programos veiklas.Be to, pastaraisiais metais stebima tendencija, kad į Lietuvą grįžta daugiau žmonių nei iš jos išvyksta. Naujausia Užimtumo tarnybos apklausa rodo, kad per pastaruosius trejus metus ženkliai padaugėjo žmonių, išreiškusių norą grįžti gyventi Lietuvoje.Kokios pagrindinės priežastys, skatinančios tautiečius sugrįžti? Kokie iššūkiai kyla grįžus į gimtinę? Ar lengva integruotis į Lietuvos švietimo sistemą? Ar lengva užtikrinti įtrauktį tarptautiniuose projektuose? Kuo ypatingas žmonių, turinčių mažiau galimybių dalyvavimas? Kokios pagrindinės kliūtys ir vertės? Kaip programa „Erasmus+“ gali prisidėti prie įtraukties didinimo?Apie tai kalbamės su Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) socialiniu pedagogu-ekspertu Tomu Morkūnu, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) mokiniu Dominyku Juškevičiumi ir Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektų vadove Nijole Gailešiene.Laida sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu programą „Erasmus+“. „Erasmus+“ – tai Europos Sąjungos programa, skirta finansuoti tarptautinius projektus bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokykloms, aukštojo mokslo institucijoms bei suaugusiųjų švietimo organizacijoms.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-19
Kaip įmonės tampa geidžiamomis? Ką jos turi tokio, kad specialistai lieka ilgam, o kiekvienas darbo ieškantis trokšta įveikti personalo atrankos procesą ir tapti įmonės komandos dalimi?Žinių radijo eteryje baigėsi projektas „Sėkmės receptai”, kuriame šįkart kaip tik ir aiškinomės, kaip įmonės motyvuoja darbuotojus, kurie metodai – įdomesni, veiksmingesni, tvaresni. Tad šiandien ir paskelbsime šio projekto nugalėtojus ir aptarsime geruosius pavyzdžius.Laidoje dalyvauja ekspertų komisijos nariai: „Eglės sanatorijos” personalo vadovė Daina Bieliūnienė, marketingo ekspertas, konsultantas, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ Giedrius Juozapavičius, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ vedėjas Marius Dubnikovas, taip pat pakalbinsime ir projekto nugalėtoją.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-14
Gruodžio 15-oji – Lietuvos teismų diena. Demokratinėje teisinėje valstybėje teismams priskirta be galo atsakinga ir svarbi konstitucinė kompetencija vykdyti teisingumą ir pareiga teisingai, objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, nuo kurių priklauso žmonių likimai. Konstitucijos garantuojamas teisėjo ir teismų nepriklausomumas – teisminės valdžios esminė ašis, kuriai sulūžus nebebūtų pagrindo kalbėti ir apie teisinės valstybės egzistavimą.Pastarieji mėnesiai teismams nebuvo lengvi. Kai kurie nuosprendžiai kėlė abejonių visuomenei, ypač todėl, kad kardinaliai skyrėsi. Sunkiai sekasi teismams ir užkariauti žmonių pasitikėjimą, o teisėjų darbo krūviai išlieka dideli.Laidoje diskutuoja Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, advokatas Remigijus Merkevičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-13
Rikiuojasi kandidatų į prezidentus eilė. Po „MG Baltic" bylos krenta kai kurių partijų ir kai kurių politikų reitingai, per biudžeto priėmimą mokytojai skanduoja „Gėda“. Į pabaiga eina Seimo rudens sesija, politikų nesutarimų vis dar daug: nuo užsienio politikos, gynybos – iki prognozių ateinantiems metams.Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-12
Gruodžio 14-15 dienomis Briuselyje vyks Europos Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame spręsis tolimesnis Ukrainos ir Moldovos likimas. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sugriežtino savo poziciją Europos Sąjungoje ir pareikalavo išbraukti diskusijas dėl Ukrainos iš šią savaitę vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės. Tolesni sprendimai dėl papildomos finansinės pagalbos Kyjivui ir galimybės pradėti derybas su Ukraina dėl narystės ES turi būti priimami atsižvelgiant į galimą Vengrijos veto, nes tokie sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Praėjusį mėnesį Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova. EK taip pat pasiūlė peržiūrėti ilgalaikį bloko biudžetą, siekiant Ukrainai skirti 50 mlrd. eurų finansinę paramą.Diskutuoja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ramūnas Vilpišauskas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-08
Mokymosi visą gyvenimą terminą girdime nuolat, tačiau šiandien, įsigalint dirbtiniam intelektui ir nuolat augančiam greičiui visose gyvenimo srityse, nuolatinio mokymosi svarba tik didėja. Kokie iššūkiai?Diskutuoja: edukologė, socialinių mokslų daktarė, Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji direktorė Agnė Liubertaitė-Amšiejė, „BMI Executive Institute“ verslo vystymo direktorė Dovilė Vyčinė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-06
Nuo 1950 metų Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 10-ąją skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną. Pasikartojantys pranešimai apie mobingą, paniekinamas požiūris į kitaip mąstančius, imigrantų teisės, teisė į orų atlygį, pensiją, medicinos paslaugas, nešališką teisingumą – visa tai dar reikalauja kokybės. Kiek jos Lietuvoje?Diskutuoja: Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-05
Šią savaitę, gruodžio 9 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus. Neseniai garsiai buvo aptarinėjama „MG Baltic" byla, teisiami politikai kitose bylose dėl rekordiškų kyšių, „čekiukų" skandalai, įtarimai pareiškiami vienam iš socdemų lyderių. Atrodo, tiek metų praėjo, o korupcijos mastai vis dar dideli. Ką darome ne taip?Laidoje diskutuoja buvęs ilgametis „Transparency International" vadovas Sergejus Muravjovas ir Seimo narė Agnė Širinskienė.Nuotrauka: Vilius Šiliauskas Kauno apygardos teisme. Teodoras Biliūnas/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-12-01
Kaip atpažinti, kad santuoka griūva? Kodėl tiek daug skyrybų? Ar verta gyventi kartu dėl vaikų? Ar verta kankintis santuokoje? O gal geriau saugoti santuoką su meilužiais? O gal geriau nesiženyti? O kaip vaikai? Gal jie ir sugriauna 2 partnerių laimę?Laidoje svečiuojasi psichologė ir saviugdos knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-29
Ekonomistai pastebi, kad nekilnojamas turtas, kuo toliau, tuo labiau tampa neįperkamas. Tai lėmė aukštos palūkanos. Pasak Lietuvos banko vadovo, pasiektas būsto įperkamumo dugnas, kokio nebuvo jau dešimtmetį. Nors kitose Europos šalyse būsto kainos mažėja net ketvirtadaliu, Lietuvoje kainos kol kas laikosi. Tačiau prognozuojama, kad jau turėtume atsispirti nuo dugno ir vėl pradėti būstą pirkti.Diskutuoja: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-28
„Lietuva – demokratinė valstybė“ – šis teiginys įrašytas mūsų šalies Konstitucijoje, jį žino ne tik suaugusieji, bet ir pirmų klasių moksleiviai. Lietuvoje Seimą, Prezidentą ir savivaldos valdžią renka piliečiai visuotinių demokratinių rinkimų metu, tačiau pernai itin sumažėjo gyventojų, tikinčių savo pilietine galia. Tą parodė atliktas tyrimas. 2020 m. pilietinės galios indeksas siekė 41,3 balo, o 2022 m. šis rodiklis nukrito iki 35,9 balo.Demokratijos tema svarbi ne tik visuomenei apskritai, bet ir suaugusiųjų švietimo kontekste – kiek daugiau nei prieš mėnesį vyko konferencija suaugusiųjų švietėjams skirta konferencija „Gyvenimas demokratinėje visuomenėje. Kas svarbu šiandien“, o kitais metais vyks ir LR Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, tad tai puiki proga pakelti aukščiau pilietinės galios indeksą. Ar įmanoma tai padaryti? Koks šiame procese galėtų būti suaugusiųjų švietėjų vaidmuo? Kaip suaugusiųjų švietėjai turėtų rūpintis demokratija? Ar įmanoma žmonėms, kurie nusivylę politika, parodyti, kad jų balsas renkant valdžios atstovus yra svarbus?Šiandien studijoje kalbiname ne politikus, o žmones, kurie ilgus metus veikia suaugusiųjų švietimo srityje ir pasidalins savo įžvalgomis apie tai, kaip suaugusiųjų švietėjai turėtų rūpintis demokratija.Diskutuoja: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos ekspertas Arūnas Bėkšta, suaugusiųjų švietimo platformos „Epale“ ekspertė ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos projektinės veiklos ekspertė dr. Vilija Lukošūnienė.Laida sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale" projektą. „Epale" – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-24
Klaipėdos uostas turi ambicijų tapti atsinaujinančios energijos gamybos vieta. Aktyviai ruošiamasi ne tik planuojamam jūrinio vėjo energetikos projektui, bet jau po poros metų Klaipėdos uoste turėtų būti pradėtas gaminti žaliasis vandenilis.Apie planuojamą naują Klaipėdos uosto veiklą – gaminti ir tiekti klientams žaliąjį vandenilį – šios dienos „Atviro pokalbio“ tema.Laidoje dalyvauja: Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, ir dr. Šarūnas Varnagiris, Lietuvos vandenilio asociacijos vadovas.Nuotrauka: Teodoras Biliūnas/BNSLaida rengiama bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-22
Seime įsibėgėja biudžeto svarstymo tiesioji. Didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims iki šiol nuosekliai Finansų ministerijos išskirtoms prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms Lietuvos ateičiai.Diskutuoja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir „Citadelė“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Nuotrauka: Žygimantas Gedvila/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-21
Lapkričio 22 dieną Lietuvos švietimo darbuotojų prpfesinė sąjunga ruošoasi tęsti streiką. Profsąjungos vadovas Andrius Navickas pabrėžia, kad Vyriausybės pozicija „provokuoja tą daryti“. Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.LŠDPS ragina algas kelti dukart po 15 proc. – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu. Tad, ko gali tikėtis profsąjungos? Ar streikas jau nieko nebepakeis?Diskutuoja: Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-17
Lapkričio 16-ąją pasaulyje minėta Tarptautinė tolerancijos diena. O kaip Lietuvoje su tolerancija? Diskutuoja: Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir Nacionalinio susivienijimo partijos vicepirmininkas Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-15
Seimo Ateities komitetas nuolat įvairiais kampais svarsto Valstybės pažangos strategiją, pavadinimu „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ daugiau nei metus rengė Valstybės pažangos taryba, ekspertai, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, NVO sektoriaus atstovai bei aktyvūs piliečiai. Pagal šią viziją Lietuva 2050 metais turėtų būti matoma kaip atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški, kūrybiški, tausojantys gamtą ir gyvenantys prasmingą gyvenimą valstybėje su stipria demokratine politine kultūra. Laidoje diskutuoja: Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas, psichologas, knygų apie politikus autorius Gediminas Navaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-14
Eurostatas skelbė, kad, preliminariu įvertinimu, 2023 m. trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, BVP taip pat susitraukė 0,1 proc. Anot ekonomistų, euro zonoje reikalai blogėja. Nebūtų netikėta, jei antroje šių metų pusėje euro zonoje būtų užfiksuota švelni recesija.Diskutuoja: europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ir INVL ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-09
Pastaruoju metu lietuviams vis daugiau nerimo kelia šalies demografinė padėtis. Kad ir ką darytume, panašu, tapti bent trijų milijonų valstybe, jau nelemta. O kažkada svajojome, kad mūsų bus 4 milijonai. Gyventojų skaičius per 30 metų sumažėjo ketvirtadaliu. Prognozuojama, kad 2030 m. darbingo amžiaus gyventojų turėsime 14 proc. mažiau nei dabar, o 2050 m. – 35 proc. mažiau. Politikai nuolat raginami pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl demografijos, bet net ir tie, panašu, nelabai mato prasmės tokiam veiksmui.Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Daumantas Stumbrys.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-08
Rudenio vėjai pučia ir politikoje. NT mokestis, panašu, supriešino valdančiuosius. Laisvės partijos retorika tokia, kad, atrodo, kaip apskritai dar galima dirbti koalicijoje. Kaip sakė Vytautas Mitalas – jis neprisimena partnerių, su kuriais tektų dirbti tokiomis sąlygomis. Ryškėja kandidatų į prezidentus kontūrai. Jų vis daugiau ir daugiau. Ingrida Šimonytė sakė, kad būtų kitokia nei dabartinis vadovas. Nors pačių partijų reitinguose ir personalijų vertinimuose permainų nedaug. Ant plauko kybo Petro Gražulio ir Remigijaus Žemaitaičio Seimo karjeros, ketina jungtis Darbo partija ir Laisvė ir teisingumas, prezidentas siūlo daugiau paramos vaikus auginančioms šeimoms ir pensijų fondų pokyčius.Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-11-07
Pastaruoju metu vis daugiau žinių, pasiekiančių mus iš Ukrainos karo zonos atrodo liūdinančiai. Tiek Ukrainos karo vadai, tiek apžvalgininkai, vertina, kad kontrpuolimas stoja, proveržio nėra, karas gali įstrigti ilgam. Negana to, kaip kitas rusų taikinys minimos Baltijos šalys. Blogiausia, kad tokios žinios veikia ne tik mūsų psichologiją, bet ir veiksmus. Žmonės svarsto, ar verta Lietuvoje toliau investuoti, ar geriau pinigus taupyti juodai dienai, ar investuoti į kitas šalis. Susidaro toks įspūdis, kad visi vieningai nepasitiki NATO, nes kai gąsdinama karu Baltijos valstybėse, pamirštama, kad esame būtent šio Aljanso nariai. O gal tikrai yra dėl ko abejoti?Diskutuoja: karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-31
1987 m. lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja nusprendė, kad pasaulis turi turėti Tarptautinę kovos su narkomanija dieną. Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Tyrimai rodo, kad narkotikai kuo toliau, tuo labiau įtraukia visuomenes, ypač plinta mokyklose. Iš devyniolikos tirtų mokyklų, kvaišalų pėdsakų rasta 11-oje. Politikai siūlo įvairiausių būdų kovoti su narkomanija, tačiau, panašu, rezultatai nėra džiuginantys. Kvaišalų dileriai mokyklose elgiasi kaip savo namuose: nebijo nei policijos, nei mokyklų bendruomenės. Diskutuoja Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-27
Ar ekspertų tikinimai, kad galima atnaujinti romantinį ryšį poroje, aistrą, geismą – pagrįsti? Visos rekomendacijos atnaujinti pasimatymus, vakarienes, filmų pažiūrėjimus – duoda realų rezultatą? Buities, rūpesčių vaikais ir finansais bei karjeromis fone atnaujinti aistrą poroje – užduotis, ne iš paprastųjų. Kokios poros santykių atšalimo priežastys ir ar galime paprastais „mechaniškais“ būdais tai pataisyti?Studijoje kalbiname psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei lektorių ir porų bei tėvystės, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-25
Spalio 25-ąją minime Konstitucijos dieną.Laidoje dalyvauja buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir Seimo narė Agnė Širinskienė. BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-24
Įpusėjo ruduo, prasidėjo šildymo sezonas, gyventojai įžengia į naują ekonomikos fazę. Išlaidų bus daugiau, maisto produktai brangesni nei kitose ES valstybėse, nusipirkti būstą dėl aukštų palūkanų darosi neįmanoma. Verslininkai įsitikinę, kad Lietuvos verslo laukia sunkūs laikai, ypač kai mes iš komercinių bankų skolinamės brangiausiai Europoje.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius ir „Swedbank" vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-19
Vyriausybė pritarė 2024 metų valstybės biudžeto projektui. Jame numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Kokie pokyčiai laukia gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus? Valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas švietimo susitarimo įgyvendinimui ir trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui; saugumo stiprinimui; investicijoms Lietuvos ateičiai. Šiuo metu biudžetas svarstomas Seime.Diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-18
Užimtumo tarnybos duomenimis ateitį su Lietuva sieja 55 proc. emigrantų, be to, vis daugiau svajojančių sugrįžti norėtų įsikurti ne didmiesčiuose, bet regionuose. Emigrantų, ypač kvalifikuotų darbuotojų laukia ir didžiosios įmonės. Vien Kauno rajone įsikūrusioje didžiausioje Lietuvoje laisvoje ekonominėje zonoje per artimiausius metus planuojama sukurti dar 5000 darbo vietų (prie jau sukurtų 6000). Čia veikia tokios visame pasaulyje garsios įmonės, tokios kaip „Continental“, „Hollister Incorporated“, „Hella“ ir kitos. Šių įmonių atstovai, kalbėdami apie tai, kodėl pasirinko investuoti ir plėtoti verslą būtent Lietuvoje, kaip vieną pagrindinių faktorių įvardiją kvalifikuotą darbo jėgą, kitaip sakant vertina, ar bus pakankamai specialistų.Tačiau šiandien situacija nėra itin palanki. Tam tikrų sričių darbuotojų net ir patiems geidžiamiausiems darbdaviams rasti nėra paprasta.Diskutuoja: Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir Kauno LEZ įsikūrusios įmonės „Axioma metering" vadovas Ignas Vosylius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-17
Netoli Europos vyksta vis daugiau karų. Dar nepasibaigus karui Ukrainoje, prasidėjo karo veiksmai Izraelyje. Europos Sąjunga po „Hamas“ išpuolių svarsto, ar tęsti paramą palestiniečiams. Pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad be JAV ES nesugebės tinkamai paremti Ukrainos. Kokių veiksmų imsis senasis žemynas, stiprėjant karų vėtroms?Diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, europarlamentaras Juozas Olekas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-13
Spalio 13 dieną Europos šalyse minima Europos saugaus eismo diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į keliuose slypinčius pavojus, skatinti atsargiau elgtis keliuose.Psichologai ir sociologai sako, jog vairavimas – mūsų gyvenimo atspindys. Spaudžiame akceleratorių, nors turime kaip tik mažinti greitį, lenkiame kitą automobilį neleidžiamoje vietoje, bandome suderinti kalbėjimą telefonu ir vairavimą, vis dar nenoriai segamės saugos diržą automobilio gale. Ar įmanoma visuomenė be kontrolės keliuose ir kodėl nesilaikome eismo taisyklių, nors puikiai jas žinome? Kas lemia tokį mūsų elgesį? Ar turime vilties tai pakeisti?Diskutuoja: Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius, verslo konsultacijų ir tyrimų įmonės „Civitta“ partnerė bei sociologė Rūta Gaudiešienė, vairavimo mokyklos ARV auto psichologė Saulė Šeškutė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-11
Pasaulį krečia dar vienas karas, o Lietuva murkdosi savo problemose. Mokytojai toliau streikuoja. Gausėja sąrašas, norinčių dalyvauti prezidento rinkimuose. Seimo nariai registruoja pataisas, kad prezidentas ir premjerė privalomai gyventų rezidencijose. Infliacija vėl kyla. NSGK yra linkusi tirti pranešėjo istoriją parlamentinėje komisijoje. Mokyklose klesti narkotikai, o Seimas linkęs tikrinti mokinių kuprines. Diskutuoja politologai Lauras Bielinis ir Vytautas Dumbliauskas.Nuotrauka: Skirmantas Lisauskas/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-10
Spalio 1-ąją minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. Deja, Lietuvoje tarp Europos šalių vis dar didžiausias savižudybių skaičius, daugybė žmonių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams.Diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, psichiatras Linas Slušnys ir psichologas Andrius Kaluginas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-05
Mokymasis – tai kelionė, kuriai nėra amžiaus ribų. Nesvarbu, ar jums 25, ar 65 metai, žinių, augimo ir asmeninio tobulėjimo siekis yra viso gyvenimo siekis. Tačiau kaip užtikrinti, kad būdami suaugusieji ir toliau efektyviai mokytumėmės, prisitaikytume prie naujos informacijos ir priimtume teisingus sprendimus nuolat besikeičiančiame pasaulyje?Šioje laidoje leisimės į kelionę po suaugusiųjų švietimo pasaulį ir gilinsimės į kritinio mąstymo svarbą šiame kontekste. Nagrinėsime iššūkius ir galimybes, su kuriomis susiduria besimokantys suaugusieji, ir strategijas, kurias galima taikyti siekiant patobulinti kritinio mąstymo įgūdžius.Prie mūsų taip pat laidoje prisijungs pašnekovai, kurie pasidalins savo įžvalgomis, patirtimi ir praktiniais patarimais, kaip puoselėti kritinį mąstymą suaugusiųjų švietime.Taigi, visai nesvarbu, ar šiuo metu mokotės institucijoje ar savarankiškai, ar esate pedagogas, dėstytojas ar tiesiog smalsaujate apie žingeidaus proto galią, jūsų laukia įtrauki ir kviečianti susimąstyti laida. Kiek mokame kritiškai mąstyti arba kaip to galime išmokti? Ar mūsų visuomenė mąsto kritiškai ir ar to galima išmokti?Diskutuoja: filosofas, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius, kino scenaristas, rašytojas, suaugusiųjų švietėjų bendruomenę vienijančio projekto „Epale“ ambasadorius Lietuvoje Kristupas Sabolius ir Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Daiva Penkauskienė.Laida sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale“ projektą. „Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-04
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Ši diena paskelbta minėtina diena UNESCO iniciatyva. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą. Panašu, kad mums visos šios problemos itin aktualios.Diskutuoja mokytojai Robertas Ramanauskas ir Alius Avčinikas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-10-03
1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Gražu, tačiau Lietuvoje yra kitaip. Pagyvenę žmonės nebūtinai gerbiami. Ir nebūtinai gyvena gerai. Nemaža dalis net į pensiją išėjusių žmonių priversti dirbti.Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo Socialių reikalų komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-29
Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, taip ir šį penktadienį, mūsų studijoje kalbinsime psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei lektorių ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių.Šiandien kalbame itin įdomia tema. Koks čia efektas, kai žinomų žmonių gyvenimas yra aptarinėjamas iš kairės į dešinę? Kodėl tiek daug žmonių įsitraukia ne tik į aptarinėjimus, bet ir mano pažįstantys tuos viešus žmones ir net galintys vertinti, kuris iš jų geras, o kuris blogas? Kokiu pagrindu daliname savo simpatijas ir antipatijas? Kodėl jaudinamės skaitydami vieno išpažinimą, o piktinamės, kai kitas lieja širdį? O gal iš viešai pasakojamų istorijų galime ko nors pasimokyti mes, paprasti skaitytojai, niekam nežinomi žmonės?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-27
Mokytojų profsąjunga praneša, kad jų kol kas netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) praėjusią savaitę pateikti derybiniai pasiūlymai. Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas įspėjamojo streiko išvakarėse teigė pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukė Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti. Panašu, kad streikais sprendžiami klausimai erzina ir daugiau žmonių: savo reikalavimus protestais išsakantys žmonės vadinami komuniagomis, sakoma, kad jie elgiasi vaikiškai, užuot buvę pilietiški. Panašu, kad streikų bręsta ir daugiau.Diskutuoja: Seimo ir Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Nuotrauka: Irmantas Gelūnas/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-26
Neseniai konservatorių partija minėjo savo trisdešimtmetį. Tėvynės sąjunga buvo įkurta 1993 m. kaip Lietuvos Nepriklausomybę iškovojusio Sąjūdžio darbų tęsėja. Tėvynės sąjunga savo veiklos pagrindam yra pasirinkusi konservatizmo ideologiją. Valstybės valdymui konservatoriai turi didelę reikšmę. Ne kartą buvę valdžioje konservatoriai susikūrė tvirtą nuomonę turinčios jėgos politinį įvaizdį, neretai jiems prikišama arogancija, nuolatiniai perspėjimai apie Rusijos agresiją. Konservatoriai kaltinami, kad ne visada įsiklauso net į politinių partnerių balsą, o su opozicija rasti bendrą vardiklį iš viso būna sunku.Diskutuoja: buvęs konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius, buvęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Nuotrauka: Greta Skaraitienė/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-21
Pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad socialiniai darbuotojai lankydami šeimas ir rašydami rekomendacijas dėl vaikų paėmimo, remiasi pirmu įspūdžiu. Vaiko aplinkos vertinimuose šeimos narių apibūdinimui vartojami žodžiai „galimai“, „galbūt“, „galima daryti prielaidą“ ir t.t. Pvz., „šeimos narys atrodė sunkiai koordinuojantis savo veiksmus, galimai išvakarėse vartojo alkoholį“. Kaip socialiniai darbuotojai nustato, kad laikas vaikus paimti iš tėvų? Kaip vertinti taisykles, kuriomis remiantis, vaikai paimami iš tėvų? Ar jos ne per griežtos? Ar tikrai vaiko paėmimą iš šeimos gali nulemti tik socialinio darbuotojo pirmas įspūdis?Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė ir „TV pagalbos“ žurnalistas Žilvinas Žitkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-20
Jungtinių tautų organizacija paskelbė rugsėjo 21-ąją Tarptautine taikos diena. Diena minima nuo 1981 metų. Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo visoms valstybėms šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus. Bet panašu, kad šita JTO rekomendacija nieko verta. Karai vyko, vyksta ir vyks. Net ten, kur, atrodo, jų seniai neturėtų būti.Diskutuoja užsienio reikalų ministrai, ambasadoriai Antanas Valionis ir Petras Vaitiekūnas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-19
Būti geidžiamu darbdaviu, kurio gretose ilgus metus darbuojasi geriausi specialistai – kiekvieno darbdavio svajonė. Tačiau kaip įmonės tampa geidžiamomis? Ką jos turi tokio, kad specialistai lieka ilgam, o kiekvienas darbo ieškantis trokšta įveikti personalo atrankos procesą ir tapti įmonės komandos dalimi?Žinių radijuje startuoja „Sėkmės receptų“ projektas, kuriame kviečiame įmones papasakoti, kokių gi tradicinių ar netradicinių priemonių jos imasi, kad pritrauktų ir išlaikytų savo komandos narius. Klausytojų ir ekspertų komisijos balsais išrinktos išradingiausiai taupančiomis pripažintos šio projekto dalyvės bus apdovanotos nemokamais Žinių radijo reklamos paketais. „Sėkmės receptų“ konkurse šiuo metu vyksta dalyvių registracija.Jei susidomėjote, anketą rasite sekmesreceptai.ziniuradijas.lt.Tad šiandien kalbamės – kiek šiandien svarbus personalo motyvavimas. Kiek ir koks jis iš tiesų veikia? O gal tai praeities atgyvena ir tiesiog svarbu duoti darbo ir laiku sumokėti atlyginimą?Laidoje dalyvauja projekto „Sėkmės receptai” ekspertų komisijos nariai: Eglės sanatorijos personalo vadovė Daina Bieliūnienė, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ vedėjas Giedrius Juozapavičius, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovas, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ autorius ir vedėjas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-15
Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė demokratijos diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes ir demokratijos būklę pasaulyje, skatinti dialogą ir toleranciją.2009 m. liepos mėnesį Lietuva tapo Demokratijų bendrijos Steigiamosios grupės nare. Ši bendrija skatina valstybes nares stiprinti nacionalines programas, skirtas demokratijai skleisti ir įtvirtinti, pasitelkiant sustiprintą dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į inovacijas ir geriausią praktiką.Demokratijų bendrija primena, kad demokratija yra visuotinė vertybė, pagrįsta laisvai reiškiama žmonių valia pasirinkti politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sistemas bei visaverčiu dalyvavimu visose gyvenimo srityse. Demokratija, taika ir saugumas, vystymasis ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję dalykai, kurie vienas kitą stiprina.Diskutuoja Nacionalinio susivienijimo partijos narys Vytautas Sinica ir Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis.Nuotrauka: Žygimantas Gedvila/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-13
Prasidėjo Seimo rudens sesija. Kai kas mano, kad tai bus viena svarbiausių šios kadencijos sesijų. Visų pirma laukia išbandymas biudžetu, kuris, panašu, bus rinkiminis. Koalicija taip pat turės apsispręsti dėl mokesčių reformos, bandyti priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Valdžiai teks atlaikyti dar vieną šildymo sezoną, pakilusias palūkanas, kainų disbalansą ir galimus darbo rinkos sukrėtimus. Kaip tam ruošiasi politikai?Laidoje diskutuoja: Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ir mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė.Nuotrauka: Lukas Balandis/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-12
Ukraina padidino spaudimą savo Vakarų sąjungininkėms, apgailestaudama, kad nepasiekta pažangos kuriant tarptautinį tribunolą Rusijos vadovams teisti ir perduodant įšaldytą Rusijos turtą. Nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį dėl Vakarų sankcijų visame pasaulyje buvo įšaldyta apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.Tuo tarpu tie patys Vakarai vis dažniau nepatenkinti Ukrainos kontrpuolimu, kuris, jų nuomone, vyksta per lėtai. Neseniai Amerika skelbė apie naują paramą Ukrainai. O kaip karą Ukrainoje mato ES? Kiek vieningas požiūris į paramą ir karo baigtį?Laidoje diskutuoja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ramūnas Vilpišauskas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-08
Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda viešėjo Ukrainoje. Krymo platformos rėmuose buvo aptarinėjamas Krymo likimas. Krymo platforma – diplomatinė Ukrainos iniciatyva, skirta atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijos 2014 m. įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją. Iniciatyva siekiama sukurti tarptautinį koordinavimo mechanizmą, skirtą Krymo klausimui grąžinti į tarptautinę darbotvarkę ir palengvinti Ukrainai atgauti Krymo kontrolę. Vyksta karas, okupantai elgiasi pusiasalyje kaip savo namuose. Kokių pokyčių ir kokių sprendimų gali tikėtis Krymas?Diskutuoja: Lietuvos prezidento atstovas Ukrainos Krymo autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto deokupacijos ir reintegracijos patariamojoje taryboje prof. Adas Jakubauskas, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė ir Ramūnas Trimakas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-06
Prasidėjo ruduo, specifinis sezonas NT rinkai. „Hanner“ valdybos pirmininkas ir verslininkas Arvydas Avulis teigia, kad šiuo metu nekilnojamo turto rinka yra užšaldyta. Gyventojus gąsdina didėjusios palūkanų normos. Visgi, pasak jo, artimiausiu metu NT kainos labai keistis neturėtų.Verslininko teigimu, NT kainos šiuo metu nebekyla. Kaip aiškino, jau 9 mėnesius jos laikosi tame pačiame lygyje, tačiau įperkamumas – labai prastas. Grįžtantys studentai taip pat koreguoja NT kainas. Kas naujo NT rinkoje?Diskutuoja: „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-09-05
Kaip rašo portalas tv3.lt, prieš dvejus metus buvo priimtas Lietuvos ir Kinijos santykius sugadinęs sprendimas steigti Lietuvoje Taivano atstovybę. Sprendimas buvo aiškinamas vertybinės užsienio politikos principais. Valdantieji sakė tikį, kad Lietuvos keliu eis ir kitos Vakarų šalys. Kas iš to išėjo?Diskutuoja Seimo nariai: konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Lukas Savickas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Giedrius Surplys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-31
Ką reikėtų keisti Lietuvos švietimo sistemoje ir ko gali pasiekti mokytojai streikuodami? Diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-30
Mokytojų profesinės sąjungos ruošiasi skelbti streiką. Lietuviai numoja ranka į raginimus aplenkti Baltarusiją. Mokesčių reforma kelia audras Seime: opozicija užsimena, kad jos nepriėmimas gali lemti Vyriausybės griūtį. Artėjant prezidento rinkimams, pradeda ryškėti kandidatai. Politines aktualijas aptaria Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas. Nuotrauka: Irmanto Gelūno/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-29
1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė (nuotr.). Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Lietuva paskelbė apie savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau galutinai išsilaisvino nuo Rusijos okupacijos tik tada, kai Rusija išvedė savo kariuomenę. Nuo tada rugpjūčio 31 minima kaip Laisvės diena.O šiandien ar esame pasiruošę vėl stoti į kovą už laisvę? Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys yra sakęs, kad nėra gerai, jog pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas vis dar nėra patvirtintas. Patarėjas ragino išspręsti diskusijas keliančius klausimus ir judėti į priekį. Kada tai bus padaryta? Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir specialiųjų operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys.KAM nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-25
Šios laidos tema – vaikai grįžta į mokyklą, bet neišsikrausto iš namų, todėl nederėtų visą dėmesį sutelkti tik vaiko gyvenimui mokykloje. Kaip šeimoje paskirstome dėmesį vaiko įsipareigojimams mokytis, asmeniniams atradimams, pomėgiams ir nuoboduliui. Ir ypač – besąlygiškam ryšiui su juo palaikyti. Ar laikomės psichologinės higienos, kalbėdami apie vaiko mokyklinius reikalus - nesėkmes, nediscipliną, nenorus, nesupratimus ir nesusipratimus. Kalbiname psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą, lektorių Vaidą Arvasevičių.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-23
Rugpjūčio 24 dieną Ukraina mini savo Nepriklausomybės dieną. Taip pat šią dieną sukanka lygiai pusantrų metų nuo Rusijos invazijos. Kaip sekasi Ukrainai gintis ir kontraatakuoti, kiek šiame kare ukrainiečiams padės naikintuvai F-16 ir ar Vakarai tikrai nori karo pabaigos?Diskutuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Nuotrauka: Luko Balandžio/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-22
Kinijos ekonomika buksuoja, auga jaunimo nedarbas. Birželio mėnesį kas penktas jaunuolis iki 24 metų Kinijoje nerado darbo. Tačiau komunistų partija nusprendė šią problemą spręsti savaip, apribodama blogų žinių ir gilesnės statistinės informacijos apie ekonomiką skelbimą. Kur tai nuves? Kas bus, jei antra pasaulio ekonomika panirs į nuosmukį? Kokias tai turės pasekmes?Laidoje dalyvauja: Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė Eglė Murauskaitė, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-17
Tiek opozicijos, tiek suinteresuotų grupių atstovai kaltina valdžią sprendžiant dėl reformų tik imituojant tarimąsi, o iš tiesų primetant savo matymą ir valią. Kodėl Lietuvoje nepavyksta susitarti? Kodėl demokratija primena keitimąsi monologais arba etikečių klijavimą? Ar svarbius sprendimus priimti įmanoma tik buldozeriu ir suskaldžius visuomenę?Diskutuoja VU TSPMI Jean Monnet profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Seimo nariai: konservatorius Andrius Vyšniauskas ir mišrios grupės atstovė Agnė Širinskienė. Nuotrauka: Eriko Ovčarenko/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-16
Ukrainos kontrpuolimo pažanga kol kas nėra žymi – fronte ukrainiečiai iš lėto slenka pirmyn, o jau praėjo du mėnesiai. Dalis karo ekspertų, nors ir paminėdami ilgą rusų pasiruošimo laiką bei minų laukus, skeptiškai žiūri į ukrainiečių galimybes pasiekti proveržį bei kritikuoja kai kuriuos Ukrainos kariuomenės veiksmus. Kitiems tokia kritika atrodo arogantiška, o svarbiausia lėto kontrpuolimo priežastimi nurodomas nepakankamas ginklų tiekimas iš Vakarų valstybių. Tad ko reikia sėkmingam ukrainiečių kontrpuolimui: geresnio planavimo ir vykdymo ar daugiau ginklų? O gal – abiejų? Ar galima kritikuoti ukrainiečius dėl kontrpuolimo rezultatų? Kokia dabar situacija fronte?Apie tai diskutuosime su atsargos pulkininkais Gintaru Ažubaliu ir Vaidotu Malinioniu, taip pat diplomatu, signataru Albinu Januška.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-10
Neseniai Lietuvą šokiravo net du pedofilijos skandalai, kuriuose figūruoja kunigai. Bažnyčios reakcija gana santūri, nors ji sako, kad tyrimai pradėti. Kodėl nuodėmklausiai patys turi nuodėmių, kurios traumuoja vaikus? Ką dėl to gali padaryti tikintieji, pasauliečiai ir patys kunigai?Diskutuoja Šiluvos vikaras, kun. Robertas Urbonavičius, VU profesorius, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas Paulius Subačius ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-09
Jau greitai Lietuvos keliai pasipildys dar naujesniais greičio matuokliais. Tačiau kai kurie vairuotojai pasipiktinę ir įtaria, kad greitis matuojamas ir baudos skiriamos norint pasipinigauti. Vis dėlto, ar greičio viršijimas yra pagrindinė avarijų priežastis? Ar tikrai visi greičio matuokliai stovi tinkamose vietose? O gal jų nėra kaip tik ten, kur labiausiai reikia?Diskutuoja Seimo narys Andrius Mazuronis, žurnalistas Vitoldas Milius, Kelių policijos atstovė, komisarė Stasė Stankevičienė.Nuotrauka: Julius Kalinskas/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-08
Pastaruoju metu viešųjų erdvių ir aplinkosaugos klausimai sulaukia vis daugiau visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Nukirstas ąžuolas Ceikinių gatvėje bei noras nukirsti medžius prie Romain Gary paminklo Basanavičiaus gatvėje sulaukė pasipiktinimo. Visuomenininkų teigimu, iki šiol nekilnojamojo turto vystytojai ir valstybės institucijos neatsižvelgdavo į aplinkosaugą, miesto gyventojų interesus. Aktyvi pilietinės visuomenės veikla, atrodo, davė rezultatą – aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlys Želdynų įstatymo pataisas, kuriomis būtų užtikrintas savivaldybių informavimas apie nesaugotinų medžių kirtimą. Tiesa, nekilnojamo turto vystytojai baiminasi skubotų sprendimų bei ilgų biurokratinių procedūrų. Kaip vertinti Želdynų įstatymo pataisas? Ar kiekvienas medis turi būti saugomas? Ar nekilnojamo turto vystytojams būtina daugiau tartis visuomene?Apie tai diskutuosime su Gamtos apsaugos politikos grupės vadovu Algirdu Klimavičiumi, visuomenininke Joana Staniulionyte bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininku Vytu Zabiliumi.Nuotrauka: Lukas Balandis/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-03
Apie prastą Lietuvos futbolo situaciją kalbama jau daugelį metų. Lietuvos futbolo rinktinė šiuo metu FIFA reitinge užima 144-ąją vietą. Frustraciją kelia ir naujo stadiono Vilniuje klausimas. Laukiama, kada užaugs nauja talentinga karta, gebanti žaisti gražų ir kokybišką futbolą. Tiesa, yra ir pozityvių ženklų – vienas iš jų yra naujas stadionas Kaune. Vilties suteikia ir Gvido Gineičio žaidimas Italijos futbolo lygoje už „Torino" komandą. Praėjusį sezoną Vilniaus „Žalgiris" dalyvavo Europos konferencijų lygoje. Atrodo, jog žmonių besidominčių Lietuvos futbolu skaičius auga. Tad, ko dar trūksta Lietuvos futbolui?Apie Lietuvos futbolo situaciją diskutuosime su sporto žurnalistais Nerijumi Kesminu ir Evaldu Gelumbausku bei feisbuko puslapio „Vienuolika" redaktoriumi Donatu Šadbaru.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-02
Nuolat girdime, kad privatus sektorius stipriai nukonkuruoja viešąjį specialistų paieškose. Viešajam sektoriui sudėtinga pasiūlyti gerus atlyginimus, ten daug biurokratijos, mažai inovacijų ir lankstumo. Ar tai tiesa? Ar įmanoma viešajam sektoriui prisivilioti gerų specialistų? Kaip kurti organizacijos reputaciją? Diskutuojame su komunikacijos ekspertu Andriumi Baranausku ir Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamento vadovu Eimantu Norkūnu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-08-01
Kaip paminklas – taip konfliktas. Šį kartą rašytojui Justinui Marcinkevičiui. Nors apie idėją pastatyti jam paminklą skelbta dar praėjusiais metais, ginčai užvirė po Vytauto Toleikio paskelbto teksto „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas". Sulaukęs reakcijų viešojoje erdvėje, teksto autorius liko nusivylęs diskusijų kultūra. Pasak V. Toleikio, retas ieško dialogo, išsako argumentus, įsiklauso į kito nuomonę.Kodėl paminklų, atminties ir tapatybės temos taip poliarizuoja visuomenę? Kodėl visuomenė jautriai į tai reaguoja? Ar šiais klausimais galima sutarti? O gal kaip tik nesutarimai – natūrali liberalios demokratijos išdava? Galbūt dar per anksti spręsti klausimus dėl sovietinės praeities?Apie tai diskutuosime su politikos apžvalgininku Pauliumi Gritėnu, Mykolo Romerio universiteto politologu Virgiu Valentinavičiumi bei istoriku Nerijumi Šepečiu.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-28
Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, studijoje kalbiname psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą, lektorių Vaidą Arvasevičių. Šio penktadienio tema: psichologinis atsparumas. Ką mes kiekvienas galime padaryti dėl savęs vasarą, kad rudenį, žiemą ir pavasarį lengviau išgyventume kasdienybės stresą ir netikėtas įtampas?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-26
Nors vasarą politinis gyvenimas aprimsta, tačiau įvykių pakanka. Naujausi reitingai rodo, kad skandalai veikia visuomenę. Prezidento rinkimuose žmonės nureitingavo premjerę nuleisdami ją į 6 vietą. Lyderiais išlieka dabartinis prezidentas ir advokatas Vėgėlė. Lietuvoje turėtų atsirasti seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus registras, mano 90 proc. gyventojų, rodo LRT pirmadienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vyksta protestai dėl medžių kirtimo, vystosi aštrios diskusijos dėl paminklo Justinui Marcinkevičiui. Seimo nariai kaupia milijonus ir tai taip pat erzina skurstančia visuomenę, kai Lietuvoje net du trečdaliai žmonių negali užsidirbti vidutinės algos. Aistras kelia ir dvikalbės lentelės Vilniaus rajone, o kalbos inspektorius baramas už nekorektiškus palyginimus. Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Kauno technologijos universiteto menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.BNS nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-25
Neseniai portalas 15min.lt skelbė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų neuždirba vidutinės algos. 811 tūkstančių gyventojų gauna mažesnį atlygį nei du tūkstančiai eurų ant popieriaus. Apskritai, net ir mūsų vidutinė alga smarkiai skiriasi nuo europinio vidurkio ir tėra tik 12 vietoje. Anot ekonomistų, šalyje klesti didelė pajamų nelygybė, tad valstybė galėtų daryti tam įtaką per mokesčius.Diskutuoja: INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius ir Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-20
Kontrpuolimas Ukrainoje tęsiasi. Skelbiama, kad atkovoti keli šimtai kvadratinių kilometrų okupuotos teritorijos. Po truputį naikinamas Krymo tiltas, o išsigandę rusai neša iš pusiasalio kudašių, kur akys mato. Vis dėl to, pokyčiai ne tokie greiti, kaip mes visi norėtume. Baltarusijoje apsistojusi „Wagner" grupuotė taip pat verčia akyliau žvelgti į situaciją fronte. Kaip sekasi ukrainiečiams kare?Diskutuoja: karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys ir Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas Mindaugas Sėjūnas.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-19
9 iš 10 lietuvių mano, kad šalyje turi atsirasti asmenų, teistų dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, registras. Seime po truputį kelią skinasi įstatymo, kuriuo numatomas tokio registro atsiradimas, projektas, tačiau ar pakaks jam palaikymo – kol kas neaišku.Žiniasklaida taip pat susiduria su problema, kiek ir kokių bylų viešinti. Ypač, kalbant apie jautrias, su pedofilija susijusias bylas. Visų pirma, tai svarbu, kad nenukentėtų vaiko interesai. Kita vertus, kad ir kaip mes griežtai žiūrėtume į pedofilus, karatais viešumas gali lemti smurto prieš juos panaudojimą, kas jau yra nutikę. Be to, pedofilijos bylos nėra vienintelės. Yra žudikai, smurtautojai, prievartautojai, recidyvistai. Ar jų bylas taip pat reiktų viešinti?Diskutuoja: Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir VU teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-18
Žiniasklaida praneša, kad auga vykstančių į Lenkiją srautai. Žmonės vyksta ne tik turistauti, bet ir apsipirkti. Skaičiai įspūdingi, per pirmus šių metų mėnesius lietuviai sumušė penkerių metų rekordą ir išleido 70 milijonų eurų. Kiek besektume naujienų, pinigų leidimas Lenkijoje įprastas dalykas. Ir tai todėl, kad kainos ten gerokai mažesnės. Kad ir ką bedarytume, mūsų kainos išlieka aukštos. Ar mes kvailesni už lenkus?Diskutuoja: Finansų analitikas, verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-13
Baigėsi NATO viršūnių susitikimas. Kaip vertinti rezultatus?Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.Nuotrauka: Paulius Peleckis/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-12
Praėjusią savaitę baigėsi Seimo pavasario sesija. Kaip vertinti 600 sprendimų? Ar be čekiukų skandalo ir grasinimų pirmalaikiais Seimo rinkimais dar buvo įstatymų, kurie reikšmingai keistų padėtį Lietuvoje?Diskutuoja konservatorius Kęstutis Masiulis ir demokratas Tomas Tomilinas.Eltos nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-11
Lietuvoje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Tai neabejotinai vienas reikšmingiausių renginių ne tik mūsų šaliai, bet ir pasauliui. Viršūnių susitikimas karo akivaizdoje šį įvykį padaro dar aktualesniu. Kokius uždavinius sprendžia Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, kokia NATO reikšmė taikai pasaulyje?Diskutuoja buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.Nuotrauka: Žygimantas Gedvila/BNS
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-05
Prigožino žygis į Maskvą parodė, kad maišto nuotaikų Rusijoje pakankamai daug. Jeigu „Wagner“ grupuotė būtų pasiekusi sostinę, sunku pasakyti, ar Kremliaus valdovas būtų atsilaikęs. Gal būtų prasidėjęs pilietinis karas, gal maištai kiltų visoje Rytų kaimynėje? Kaip pasiskirstytų jėgos struktūros, už ką stotų oligarchai, kaip elgtųsi Rusijos autonominės respublikos, gubernijos ir tautelės? Pas ką galiausiai atsidurtų branduolinis ginklas ir lagaminėlis su mygtuku? Tokius klausimus jau kelia Vakarai. Bet ar ruošiasi tokiam scenarijui?Diskutuoja buvę užsienio reikalų ministrai Petras Vaitiekūnas ir Antanas Valionis.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-07-04
Sėkmingi miestai veikia visą parą. Per pastaruosius 22 metus daugiau kaip 60 miestų visame pasaulyje yra įsteigę naktines komisijas, turi naktinius merus, ar kitais būdais rūpinasi naktinės ekonomikos palaikymu ir klestėjimu. O ką turime Vilniuje? Sostinės savivaldybė paskelbė steigsianti „Vilniaus naktinį biurą“, kuris rūpinsis sostinės naktinio gyvenimo kokybe ir saugumu. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais vyko nemažai konfliktų tarp sostinės gyventojų ir naktinės kultūros vietų savininkų, organizatorių. Savivaldybė mano, kad šią sritį būtina strategiškai organizuoti, kad ji būtų vystoma saugiai, atsakingai ir suteiktų didžiausios naudos įvairiems kūrėjams, organizacijoms ir juo labiau sostinės gyventojams.Apie naktinės ekonomikos reikšmę miestui pasikalbėsime su Vilniaus miesto savivaldybės vicemere Simona Bieliūne ir Naktinės ekonomikos ekspertu Mark Adam Harold.Nuotrauka: Žygimantas Gedvila/BNSLaida rengiama bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-30
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, Kognityvinės elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių. Šios laidos tema – provokuojanti. Atostogų romanai – meilės-seilės, vasaros nuotykiai, o gal – laisvas elgesys ir nuodėmė?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-28
Birželio 26-oji – Tarptautinė kovos su narkotikais ir narkotikų kontrabanda diena. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad narkotikų rinkoje atsiranda vis įvairesnės naujos medžiagos, kurios dažnai pasižymi itin dideliu stiprumu ir grynumu, o žmonės kartais net nežino, ką iš tiesų vartoja. Lietuvoje nuo 2021 m. stebimas narkotikų sukeltų mirčių skaičiaus didėjimas. Nors dažniausiai Europoje vartojamu neteisėtu opioidu išlieka heroinas, tačiau kai kuriuose regionuose, ypač Baltijos šalyse, vis didesnį susirūpinimą kelia naujų sintetinių opioidų (pvz., fentanilio darinių ir nitazenų) vartojimas.Diskutuoja: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė, Sveikatos reikalų komiteto narys, valstietis Aurelijus Veryga ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė, Lietuvos kalėjimų tarnybos vyr. gydytoja Nijolė Goštautaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-27
Naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje nuo 2005 m. iki 2021 m. išaugo daugiau nei 45 proc. Proporcingai išaugo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai. Pernelyg didelis naftos degalų vartojimas turi daug neigiamų pasekmių – tai Lietuvos energetinė priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, transporto sukeliama tarša. Be to, netiesiogiai remiamos naftą eksportuojančias valstybės ir režimai, kurie pajamas iš naftos pardavimo naudoja karams finansuoti.Beveik 60 Lietuvos įmonių pradėjo iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ ir pasirašė bendrą manifestą, kuriame ragina Seimą nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą Lietuvoje 41%, lyginant su 2021 metų lygiu.Diskutuoja: Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys bei Lietuviškų degalinių sąjungos Tarybos pirmininkas ir UAB „Stateta“ degalinių tinklo savininkas Karolis Stasiukynas.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-22
2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Seimas neseniai priėmė Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo kuriama lanksti, efektyvi ir moderni valstybės tarnyba, stiprinama vadovų grandis, investuojama į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinama motyvacinė ir atlygio sistema. Laidoje diskutuoja: vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, buvęs investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, dabartinis vienos didžiausių Rytų ir Vidurio Europos žaidimų rinkos bendrovių „Wargaming“ vadovas Mantas Katinas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų seniūnė Guoda Burokienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-21
Antradienį prezidentas skaitė metinį pranešimą. Tai paskutinis pranešimas prieš prezidento rinkimus. Čekiukų skandalas yra ne pats geriausias laikas vertinti šalies ūkį ir politiką. O ir santykiai valdžioje ne kokie. Prezidento ir premjerės susitikimai nevyksta. Artėja Seimo sesijos pabaiga, o įsimintinų darbų nedaug.Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-20
Seime įvyko Nacionalinio Sveikatos Susitarimo vizijos etapo bendras forumas, kuriame daugiau nei 60 deleguotų pacientų, medikų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei steigėjų, sveikatos politikos, švietimo ir industrijos atstovų pristatė darbo sektorinėse grupėse rezultatus ir diskutuodami mišriose grupėse formavo bendrą sveikatos sistemos viziją. Laidoje dalyvauja: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija vadovė Neringa Čiakienė ir jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-16
Diskutuoja Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys ir psichologas Tomas Lagūnavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-14
Čekiukų skandalas jau po truputį rimsta, dar atrandama, kas leido pinigus savo reikmėms be apskaitos, tačiau, panašu, kad aistros greitai apsiramins. Šio skandalo fone vos nesugriuvo valdžia (ar bent jau taip buvo norima parodyti), prie gėdos stulpo buvo prikalta krūva politikų, kai kam išriedėjo ašara, kai kam nuo griežimo išbyrėjo dantys. Gyvenimas tęsiasi, show must go on, iš kėdės išvirto tik vienas ministras. Net reitingai nerodo, kad visuomenė labai būtų nubaudusi politikus. Kaip atrodys gyvenimas po šito skandalo? Ar politikai eis ieškoti sąžinės, ar nustos kombinuoti, ar į valstybės iždą nebebus žiūrima kaip į savo kišenę?Diskutuoja konservatorius Matas Maldeikis ir Seimo mišriosios frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-13
Paviešinti nauji pasaulinio indekso, kuriuo siekiama palyginti gyventojų gerovę 170 šalių, rezultatai, rašo economist.com. Lietuva atsidūrė 23 indekso vietoje, o kaimynai latviai liko – 27. Pirmajame šalių, geriausiai besirūpinančių savo piliečiais penketuke – Šveicarija, Norvegija, Danija, Islandija ir Vokietija.Diskutuoja: INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.Eltos nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-09
Vykstant krizėms Lietuvoje, dažnai susimąstome: kaip iki to nusiritome? Šiaip, rinkdami žmones į valdžią, tikimės, kad jie bus išmintingi, priims pamatuotus sprendimus, naudingus daugeliui gyventojų. Bet gaunasi atvirkščiai. Užuot sutvarkę iškilusias problemas, jie dar daugiau priverda košės. Gal išrinktieji kažkaip kitaip mąsto, gal atitrūkę nuo realybės, gal psichologiškai skiriasi nuo normalių piliečių?Diskutuoja psichologas Gediminas Navaitis ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-07
Prasidėjo vasara. Karas Ukrainoje tęsiasi. Rusija „rimtai ruošiasi“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui. Ji jau suplanavo naują informacinę-psichologinę specialiąją operaciją, kurios tikslas – diskredituoti Ukrainos kariuomenę ir skleisti melagingą informaciją apie Ukrainos karių veiksmus mūšio lauke. Siekdami demoralizuoti ukrainiečius ir klaidinti visuomenę, taip pat ir Rusijos gyventojus, Kremliaus propagandistai platins melagingą informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, jo kryptis ir Ukrainos armijos nuostolius. Tai gali būti daroma net ir tada, kai kontrpuolimas nevyksta. O kas iš tiesų vyksta fronte?Diskutuoja: atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir buvęs NATO gen. sekretoriaus pavaduotojas, karybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.EPA-ELTA nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-06
Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad nuo metų pradžios visos pramonės produkcijos apimtis, palyginti su pirmaisiais keturiais 2022-ųjų mėnesiais, sumažėjo 10,6 proc.Diskutuoja: „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-06-01
Birželio 1-ąją minima tarptautinė vaikų gynimo diena. Minima seniai, bet pastaruoju metu pasigirsta kalbų, kad tai sovietmečio šventė ir minėti ją nėra būtina. Kaip ten bebūtų, vaikų apsaugai skirtų dienų per daug nebus, juo labiau, kad apsaugos vaikams tikrai reikia. Smurto prieš vaikus akivaizdžiai gerokai per daug, auga seksualinio smurto atvejų, vaikų skurdas dar didelis, vaikai vartoja narkotikus, nemažai patyčių mokyklose, taip kad valdžiai ir visiems mums tikrai yra, ką veikti.Diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-31
Savivaldybių pinigų švaistymo skandalas palietė ne tik politikus, bet ir kiekvieną žmogų. Mes nuolat kartojame, kad viena iš laimingo gyvenimo ir pasididžiavimo valstybe sąlygų yra teisingumo jausmas. Ar gyvename valstybėje, kur visi turi vienodas sąlygas daryti karjerą, siekti tikslų, gauti atlygį? Diskutuoja: Seimo narys Kęstutis Masiulis ir politikos apžvalgininkas, vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-30
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpiu. Didžiausiu trikdžiu įvardijamos aukštos nekilnojamojo turto (NT) kainos, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui, atskleidė „Luminor“ banko atliktos apklausos duomenys.Ilgesnio laikotarpio prognozes NT rinkoje nulemia įvairūs veiksniai – infliacija, darbo užmokesčio lygis, bendrasis vidaus produktas, Europos Centrinio Banko sprendimai, taip pat energijos išteklių kainos, padidėjusi pasiūla antrinėje rinkoje. Artėja vasara, kaip keičiasi NT rinka?Diskutuoja: investicijų valdymo bendrovės „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė ir NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-26
Visuomenininko Andriaus Tapino akcija „Skaidrinam", prasidėjusi dar kovo mėnesį, taip išjudino politinius vandenis, jog sukilusi banga dabar gali nublokšti pačią Vyriausybę. Vietinių savivaldybių krizė išvirto nacionalinės valdžios krize. Visgi, prožektorių šviesai pakrypus Vyriausybės ir Parlamento link, viešos diskusijos pametė iš dėmesio centro esminę šios istorijos ašį – savivaldybes. Pirmiausia, neaišku, kodėl taip ilgai veikusi ydinga sistema nebuvo tvarkoma pačių politikų ar kontrolės institucijų? Kaip ši sistema tapo norma? Ar tai reiškia, jog sisteminiams pokyčiams valstybėje būtinas žiniasklaidos ir visuomenės spaudimas? Kokį vaidmenį prižiūrint valdžią atlieka regioninė žiniasklaida ir kokios jos įtakos ribos? Kokia turėtų būti politikų reakcija į iškeltus kaltinimus?Apie tai, kokias išvadas galime padaryti iš Lietuvą supurčiusio išmokų skandalo, laidoje diskutuosime su politikos apžvalgininku Pauliumi Gritėnu, signataru ir diplomatu Albinu Januška bei „Tauragės Kurjerio" ilgamete redaktore Ramune Ramanauskiene.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-24
Lietuva planuoja pirmąjį jūrinio vėjo energetikos parką Baltijos jūroje ties Palanga. Koks vaidmuo tenka Klaipėdos jūrų uostui? Ar uostas taps platforma šiam vėjo jėgainių parkui?Laidoje dalyvauja Algis Latakas, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, ir Daiva Garbaliauskaitė, Energetikos ministerijos viceministrė.Laida rengiama bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-23
Gegužės mėnesį prasideda medžioklės sezonas, Seimas tęsia naktinio matymo prietaisų naudojimo medžioklėje leidimo klausimo svarstymą. Lietuvoje yra daugiau negu 30 tūkst. medžiotojų. Šiandien medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veikose ir nori būti pripažinti bei išgirsti. Vis dėlto, diskusija dėl naktinių matymo prietaisų vyksta gana karštai. Dėl to, kad Seimas ruošiasi jiems pritarti iš pareigų pasitraukė aplinkos apsaugos ministro patarėjas, garsus gamtininkas Marius Čepulis. Jo nuomone, šių prietaisų įteisinimas, tai įteisinimas žvėrių skerdyklų.Diskutuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virginijus Kantauskas ir gamtininkas Marius Čepulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-19
Studijoje svečiuojasi psichologė ir rašytoja Ramunė Murauskienė bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas ir lektorius Vaidas Arvasavičius. Vasarai neišvengiamai artėjant, kalbamės apie poros romantinius santykius ir jų suderinamumą su vaikais. Kai vaikai atsiranda – meilė baigiasi? O gal meilė nesibaigia, bet jai nėra laiko? Kodėl meilužes dažniausiai turi tie, kurie santuokoje turi vaikų? Gal visai neverta turėti vaikų, kad jie negadintų asmeninio gyvenimo? O kas nutiks per atostogas su vaikais? O gal su vaikais nereikia atostogauti? Šie ir kiti klausimai – laidoje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-17
Pergalę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šventusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) neeilinius pokyčius demonstruoja ir reitingų lentelėje, tai rodo naujausia Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 18–27 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tęsiasi triukšmas dėl savivaldos lėšų. Premjerė nenori aukoti švietimo, mokslo ir sporto ministrės. Konservatoriai siūlo diskutuoti apie visuotinį šaukimą, VSD vadas atsakinėja į Seimo narių klausimus, ieškoma naujojo STT vadovo, prezidentas pasirašo solidarumo mokestį, o mokesčių sistema ir toliau kelia aistras.Diskutuoja: Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-16
Gegužės 15-oji – tarptautinė šeimos diena. Ką šiandien mums reiškia šeima, kaip keičiasi šeimos samprata.? Pastebima, kad šeima po truputį praranda savo funkcija, vis gerėjant gyvenimui ir didėjant valstybės galimybėms pasirūpinti kiekvienu atskiru individu, žmonės pradeda galvoti, ar verta kurti šeimas, gal geriau gyventi vieniems. Kaip ten bebūtų, šeimos politika yra svarbi. Ypač jaunoms šeimoms.Laidoje diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo (SADM) viceministrė Vilma Augienė, buvęs SADM ministras Linas Kukuraitis ir Tėvų forumo tarybos narys Audrius Murauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-11
Gegužės 11 dieną šalyje oficialiai minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Ši diena svarbi tuo, kad kviečia prisiminti, jog mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštus pinigus turime panaudoti prasmingai. Anot ekspertų, pagarbos mokesčių mokėtojams buvo siekiama vangiai ir prabėgomis – įstatymų poveikis, jų sukelti prisitaikymo kaštai ir administracinė našta vertinami pernelyg retai, ne visuomet paisoma mokesčių mokėtojų teisių į skaidrią ir efektyvią mokesčių sistemą, kokybišką konsultavimą ir planavimą. Pastaruoju metu didinami kuro akcizai, įvedamas bankų solidarumo mokestis, ruošiama mokesčių reforma, kelia visuomenės nepasitenkinimą. Ar tikrai už mokesčius gauname pakankamą servisą?Diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-10
Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-09
1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas pakvietė Prancūziją, Vokietiją ir kitas Europos šalis suvienyti savo sunkiąją pramonę – anglies ir plieno gamybą. Jo pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga. 1985 m. Europos Sąjungos vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Milane buvo nuspręsta gegužės 9 d. švęsti kaip taikos, Europos dieną.Diskutuoja: Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Juozas Olekas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-05
Neseniai paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotos 7395 ištuokos. Anot duomenų, mažesnis skyrybų skaičius paskutinį kartą fiksuotas daugiau nei prieš pusšimtį metų – 1971-aisiais (6873).Pasak ekspertų, norint įžvelgti tendencijas, svarbu atkreipti dėmesį į suminį ištuokų rodiklį, jis skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Šie duomenys rodo, jog yra tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija, iš 100 susituokusių porų 36 išsituoks (2012 metais – 45).Pastebima, kad skyrybų visuomet mažėja, kai visuomenė susiduria su krizėmis – ekonominėmis, sveikatos, geopolitinėmis. Esant išoriniam nesaugumui, neapibrėžtumui, žmonės atideda sprendimą nutraukti santuoką, net jei ir yra jam pribrendęDiskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto sociologė Aušra Maslauskaitė ir psichologas Darius Ražauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-03
Korupcijos bylos tęsiasi metų metus, kyšininkavimą įrodyti vis dar sunku. Politikai sukčiauja, savivaldybės lėšas naudoja taip, kaip jiems patinka. Grobstymo schemose dalyvauja visi, kas netingi: nuo giminaičių iki draugų.Prieš kurį laiką kovai su korupcija buvo sugalvotas civilinio turto konfiskavimo įstatymas, tačiau panašu, kad ir jis neveikia, arba veikia menkai. Pajutę valdžios bejėgiškumą, įvairiausio plauko nusikaltėliai vėl kelia galvas.Diskutuoja Seimo Antikorupcijos komisijos narys Bronius Matelis, Seimo narys. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" narys Vytautas Bakas ir Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-05-02
Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo žmonių šventė. Sunku pasakyti, ar tikrai šiai dienai skirtose eisenose dalyvaujantys piliečiai jaučiasi švenčiantys. Ekonomistai prognozuoja ekonomikos lėtėjimą, kai kas mano, kad turėsime išgyventi dar vienus nelengvus metus. Tačiau įvairios rinkos tyrimų bendrovės prognozuoja, kad nepaisant sulėtėjusio ekonominio vystymosi ir prognozių apie dar sunkesnius laikus, šių metų darbo rinkos tendencijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse – gana pozityvios. Tyrimai rodo, kad dauguma įmonių šiemet planuoja ne tik samdyti daugiau darbuotojų, bet ir didinti atlyginimus vidutiniškai 8 proc. Kas vyksta darbo rinkoje?Diskutuoja: Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-28
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį laidoje svečiuojasi psichologė, knygų autorė Ramunė Murauskienė ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius. Tęsiame atvirų santykių temą. Bandysime suprasti, kur yra aukso vidurys tarp nuoširdumo ir budrumo. O gal jo nėra? Ar reikia klausytis, ką žmogus kalba? Ar reikia stebėti, ar žmogus elgiasi pagal sakomus žodžius? Ar santykiuose reikia būdrauti? O gal pasikliauti, nes vis tiek viskas nutiks, kas turi nutikti? Kai mus apgauna – tai likimas ar mūsų naivumas? Ar įmanoma apsisaugoti nuo piktavalių asmeniniame gyvenime?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-26
Seimo Ateities komitetas kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu, mokslininkais, darbdavių organizacijų atstovais siūlo suformuoti kompleksinę šalies demografinę politiką, paskirti už jos įgyvendinimą atsakingą pareigūną, o jos politinius pagrindus įtvirtinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“.Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis išskyrė tris pagrindinius demografijos politikos elementus: valdymo koordinavimą, gimstamumą ir sveiką gyvenseną bei reguliuojamą migraciją. Jeigu ši politika nebus įgyvendinama, Eurostato duomenimis, 2030 m. Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln., o 2045 m. – 2 mln. gyventojų.Diskutuoja Seimo Ateities komiteto nariai Matas Maldeikis ir Lukas Savickas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-25
Iš fronto linijos vis daugiau prieštaringos informacijos. Daugiausia kalbama apie ukrainiečių kontrpuolimą. Netgi įvardijama konkreti data – gegužės 9 d. Pavasaris įsibėga, žemė džiūva, laikas kontrpuolimui darosi vis tinkamesnis. Kokių karo veiksmų galima laukti, ko laukti po to?Diskutuoja: spec. operacijų atsargos karininkas Aurimas Navys ir portalo delfi.lt politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-21
Pasak Jungtinių Tautų skelbiamo Pasaulio laimės indekso, Lietuva jame užima 20 poziciją ir lenkia Lenkiją (39 vieta), Estiją (31 vieta) ir Latviją (41 vieta). Ukraina šiame tyrime užima 92, Rusija – 70 vietą.Nuo 2012 metų Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo skelbiamas indeksas vertina per 150 šalių pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai. Duomenys šiųmetiniam Pasaulio laimės indeksui buvo renkami 2020-2022 metais.Sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves ir korupcijos paplitimą.Stebina tai, kad Lietuva Laimės indekse į 20 vietą pašoko iš 57-os. Atrodytų, priežasčių džiaugtis nėra: infliacija didelė, kainos kyla, o algos jų nepaveja. Bet, pasirodo, esame laimingi.Diskutuoja ekonomistas Raimondas Kuodis ir psichologas Andrius Kaluginas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-19
Seime stringa politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos. Susitarimas pradėti ruošti dar iki Ukrainos karo, tačiau iki šiol netapo kūnu. Nors buvo matomi migloti šie susitarimo metmenys, politinės partijos net nebuvo priartejusios prie pasirašymo. Iki karo nesutarimo priežastimi buvo požiūris į Kiniją, o karas apskritai pradeda koreguoti požiūrius į daugelį dalykų. Tai kokia užsienio politika reikalinga Lietuvai?Diskutuoja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, komiteto narys Giedrius Surplys ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-18
Statistika sako: pastaruoju metu atlyginimai sparčiai augo, o vidurinės klasės atstovų Lietuvoje daugėjo. Vis dėlto ekonomistai sako, kad tai nereiškia, jog žmonės yra turtingesni. Pasak jų, kainos didėjo sparčiau, todėl gyventojų perkamoji galia iš tiesų mažėjo.Kaip ten bebūtų, manoma, kad Lietuvoje suklestėjo vidurinioji klasė. Palyginus su praėjusiais metais, tie, kurie uždirba 5 tūkst. eurų popieriuje (arba daugiau nei 3 tūkst. į rankas), tokių žmonių Lietuvoje padaugėjo triskart, o uždirbantys 2 tūkst. eurų įrankas, skaičiuojami šimtais tūkstančių.Ką reiškia būti viduriniąja klase?Diskutuoja Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-13
Lietuvos kovos su rūkymu pasiekimai yra ganėtinai kuklūs. PSO nurodytų tikslų nepasiekiame, o pastaraisiais metais rūkalų vartojimas didėja. Ekonomistai skaičiuoja, kad rūkymo žala Lietuvai galėtų siekti net 2 milijardus eurų kasmet. Paskutiniais „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje rūko kas trečias suaugęs šalies gyventojas. Kodėl Lietuvoje kovos su rūkymu efektyvumas yra santykinai mažas? Kaip jį galima būtų padidinti, remiantis kitų valstybių patirtimi? Kokius politinius sprendimus galima būtų priimti, siekiant pakeisti situaciją?Diskutuoja: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov ir ekonomistas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikos klausimais Aleksandras Izgorodinas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-12
Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį lobistinėje veikloje. Susirūpinimą kelia galimai neskaidri kai kurių NVO veikla – šios gali būti finansuojamos trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos ar Kinijos. Be to, kyla abejonių, ar prisidengdamos viešųjų interesų gynimo, NVO neatstovauja verslo grupių interesų?Laidoje dalyvauja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos lobistų asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Frolenko, Nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovas Rytis Jokubauskas.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-11
Atradimas, kad prezidentas Gitanas Nausėda buvo komunistas, sukėlė nemenką triukšmą. Politinė padangė – ir vėl nerami. O kur – rimti darbai? Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-07
Artėja Velykos. Tokiu laikotarpiu labai svarbu atsisukti į save, į savo artimuosius, į savo dvasinį pasaulį. Švenčių laikotarpiai susiję su didesniu dvasingumu, didesniu apmąstymu būties, sielos reiškinių. Apklasos, bandančios įvertinti lietuvio psichologinį paveikslą, sako, kad dvasingumas būdingas tik 4 procentams lietuvių. Dvasininkai mano, kad dvasingų žmonių yra apie 10 procentų. O kokie yra visi kiti? Kas yra dvasingumas apskritai, kiek jis reikalingas šiandien?Diskutuoja: kunigas Kęstutis Dvareckas ir filosofas Vytautas Rubavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-05
Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kokios prevencinės ir kontrolės priemonės bus organizuojamos balandžio mėnesį. Dar didesnis dėmesys bus skiriamas eismo dalyvių tolerancijai kitų atžvilgiu. Balandžio 6 d. bus minima Saugaus eismo diena.Diskutuoja Kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas, vairavimo instruktorius Darius Jonušis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-04-04
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad 12 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 23 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Kaip vertinti tokią padėtį, kodėl kova su skurdu neduoda pakankamų rezultatų?Diskutuoja: SADM viceministras Martynas Šiurkus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir VU profesorius Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-31
Kaip visada mūsų studijoje paskutinį mėnesio penktadienį kalbiname kognityvinės elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių ir psichologę Ramunę Murauskienę.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-30
Neseniai daug triukšmo sukėlė Ingridos Šimonytės ir Agnės Širinskienės viešas apsižodžiavimas. Iškilios politikės nevengė skambių apibūdinimų viena kitos atžvilgiu, vartojo palyginimus, kurių kai kurie prasideda raide „š“. Ir nors kalbininkai sako, kad žodžiai reiškiantys stambius žarnyno veiklos produktų kiekius nėra joks kriminalas, dalis politikų mano, kad tokios retorikos nevartotų, net jei oponentas labai erzina.Diskutuoja: tinklaraštininkas, buvęs premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-29
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena. Sunku įsivaizduoti, kaip jaustumėmės šiandien, jei nebūtume NATO nariai. O kiek buvo diskusijų, kiek nepasitenkinimo tada reiškė net ir labai iškilūs asmenys. Vis dėl to Lietuva apsisprendė ir šiandien mes Šiaurės Aljanso nariai. Kaip keitėsi ši organizacija ir kaip keitėmės mes kartu su ja?Diskutuoja: Buvęs ambasadorius NATO Linas Linkevičius ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-28
Kovo 19 dieną Kazachstane surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai. Juos laimėjo valdančioji „Amanat“ partija. Prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas naujus rinkimus paskelbė reaguodamas į pernai jėga numalšintus protestus. Kritikai kaltina jį pirmiausiai siekiant sustiprinti savo valdžią, nes rinkimuose beveik neleista dalyvauti tikriems opozicijos kandidatams.Ši didžiulė, naftos turtinga šalis yra tarp Rusijos ir Kinijos, kuri Vidurio Azijoje įgyja ekonominės galios statusą. Kas šiuo metu vyksta Kazachstane? Diskutuoja šioje šalyje apsilankę žurnalistas Vytautas Kvietkauskas ir „The Lithuania tribune“ naujienų portalo anglų kalba leidėjas ir vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-23
Toliau kylant palūkanų normoms, šalyje fiksuojamas būsto paskolų paklausos mažėjimas. Nors kol kas tikslių skaičių neturima, ekonomistai pastebi, kad tokia tendencija jaučiama, taip pat įsigyjama mažiau būsto investiciniais tikslais. Dalis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų teigia kol kas didesnių pokyčių nepastebėję, tačiau yra ir tokių, kurie tikina, kad naujų prašymų gauti būsto paskolas pastarąjį pusmetį mažėja nuosekliai. Kaip tai veikia būsto kainas ir statybų tendencijas?Diskutuoja „Eikos“ gen. direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-22
Neseniai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu. Vienas svarbiausių klausimų: kaip atsikratyti ekonominės Kinijos įtakos. Panašu, kad tai nėra taip paprasta. Kinija gamina nemažą dalį mineralų, reikalingų Europos elektromobilių pramonei. Kiek mes dar pririšti prie Kinijos ekonomikos, ar įmanoma nutraukti tuos ryšius?Diskutuoja: europarlamentaras Andrius Kubilius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-21
Lietuvoje baigėsi savivaldybių rinkimai. Antras turas galutinai sudėliojo taškus, kas yra kas. Negalima sakyti, kad viskas vyko sklandžiai ir prognozuojamai. Daugiausia dėmesio prikaustė Vilniaus, Klaipėdos, Vilniaus rajono rinkimai. Ar šie rinkimai atskleidė kokias nors tendencijas, galimas prognozes Seimo rinkimams?Diskutuoja: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Vyšniauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-17
Neseniai kilo nemažai triukmo dėl Lietuvoje koncertavusio rusų atlikėjo Morgenšterno. Viena koncertų arena dėl kilusio triukšmo buvo priversta atšaukti koncertą. Dėl karo Ukrainoje čia koncertuojančių rusų sąrašas gerokai patrumpėjo, bet vis tiek vienas kitas prasmunka. Supratę, kuo gali baigtis karas, kai kurie Putino šlovintojai spėja persidažyti ir tokiu būdu kerta Lietuvos sieną, nes didesnių kriterijų, kaip tik teisingas atsakymas į klausimą „kieno Krymas?“ – lyg ir nėra. O, matyt, reikėtų. Nes pasimetę ir koncertų arenos, ir koncertus organizuojančios įmonės, ir tie, kas į juos eina. Diskutuoja: kultūros ministras Simonas Kairys, muzikos atlikėjų prodiuseris Martynas Tyla ir „Compensa“ koncertų salės atstovas Nerius Pivoras.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-15
Prasidėjo Seimo sesija. Pavasaris laukia įdomus. Seimas numato priimti mokesčių reformą, koreguoti pensijų kaupimo sistemą, taisyti biudžetą, laukia bent kelios komisijos dėl pedofilijos, valstybininkų klano ir taip pat pranešėjo reikalai. Darbą pradės nauja vietos valdžia. Mūšis laukia ir dėl civilinės partnerystės įstatymo. Kokios politinės aktualijos prikaustys daugiausia dėmesio?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-14
Kovo 10 dieną prasidėjo Seimo pavasario sesija. Kaip vienas pagrindinių darbų minima mokesčių reforma. Tiesa, nedaug kas iš Seimo narių matė šios reformos, kurią ruošia Vyriausybė, metmenis, bet vis tiek apie ją jau kalbama nemažai. Kokią galėtų būti mokesčių pakeitimų esmė?Diskutuoja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-09
Penktadienį prasideda Seimo pavasario sesija. Žadama mokesčių reforma, krūva interpeliacijų, bent kelios komisijos dėl pedofilijos bylos, tyrimas dėl saugumo departamento veiklos.Diskutuoja liberalas Eugenijus Gentvilas ir demokratas Algirdas Butkevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-08
Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Lyčių lygybė – tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis ir galimybėmis bei atsakomybe visose gyvenimo srityse. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nei vienai iš lyčių pilnaverčiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.Lyčių lygybės politika siekiama lygaus įtakos pasidalijimo ekonomikoje, visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procesuose. Šiandienos problema yra perėjimas nuo lygių teisių prie lygių galimybių. Šis perėjimas nebus užbaigtas tol, kol moterys ir vyrai visame pasaulyje neturės lygių galimybių užimti vadovaujančius postus.Kiek lyčių lygybės yra Lietuvoje, ar vis dar gyvename patriarchalinėje valstybėje?Diskutuoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir psichologas Darius Ražauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-07
Baigėsi savivaldybių rinkimai. Ką jie signalizuoja partijoms?Diskutuoja socialdemokratas Gintautas Paluckas, konservatorius Paulius Saudargas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-02
Iš elitiniu laikomo Lietuvos policijos padalinio – Kriminalinės policijos biuro – atleistas Algimantas Martinkus paskelbė sensacingus duomenis apie tai, kad policijos žvalgų buvo aktyviai sekami ne tik patys aukšti šalies policijos vadovai, bet ir politikai bei visiškai paprasti asmenys. Triukšmas kilo nemenkas, tačiau iki šiolei nėra tinkamos ir aiškios aukščiausių teisėsaugos pareigūnų (kai kurie iš jų dabar tęsia sėkmingą karjerą Europole) bei politikų reakcijos. Kai kurie teisės žinovai teigia, kad ši informacija tokia pat šokiruojanti visuomenę, kaip ir šiomis dienomis aptariama situacija apie pranešėją iš Valstybės saugumo departamento, kurio veiksmai aprašyti naujausioje knygoje „Pranešėjėas ir prezidentas“ apie kilusį prezidentinį skandalą. Ar tikrai Seimo parlamentinis tyrimas padėtų atskleisti visus šios skandalingos medžiagos atsakymus?Laidoje dalyvauja informaciją paviešinęs, buvęs Kriminalinės policijos biuro žvalgas Algimantas Martinkus, advokatų bendrijos „Constat“ partneris, mokslų daktaras Edgaras Dereškevičius bei žurnalistinį tyrimą parengęs rašytojas Dailius Dargis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-03-01
Kovo 1-ąją dieną minima nulinės diskriminacijos diena. Šią dieną viso pasaulio žmonės raginami pasipriešinti visų tipų diskriminacijai: dėl skirtingos lyties, rasės, tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir kt. Diskriminacija darbe, mokykloje, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose srityse riboja žmonių galimybes visapusiškai ir prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, rūpintis savimi ir savo šeima. Vis dar daugiausia pažeminimo ir nevienodų teisių įvairiose srityse sulaukia moterys, taip pat homoseksualūs asmenys.Beveik 80-yje pasaulio šalių vis dar galioja įstatymai, draudžiantys tos pačios lyties seksualinius santykius. 38 šalys taiko tam tikrus ŽIV užsikrėtusių asmenų atvykimo ir nuolatinio gyvenimo apribojimus. Kaip atrodo Lietuva diskriminacijos kontekste?Diskutuoja: Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-28
Vasario 27 d. paskelbta Tarptautine optimisto diena, skatinant žmones į pasaulį žiūrėti optimistiškiau, džiaugtis tuo, ką turi. Tačiau lietuviai optimizmu netrykšta. Apklausos rodo, kad 8 iš 10 lietuvių gyvenimą mato blogėjantį. Galima suprasti: karas, kylančios kainos, niūri žiema, neaiškios perspektyvos dėl pasaulio ir Lietuvos ateities paverčia tautiečius, jei ne pesimistais, tai bent realistais.Diskutuoja: Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys ir psichologas Tomas Lagūnavičius,
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-24
Kaip visada mūsų studijoje paskutinį mėnesio penktadienį kalbiname kognityvinės elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių ir psichologę Ramunę Murauskienę. Šį kartą kalbamės apie mūsų įprotį įsitraukti į išorinius įvykius. Karo žinios, kriminologinės situacijos Lietuvoje stebėjimas... Kaip tai paliečia žmogų, kuris skaito, domisi? Kokią žinią gauna mūsų psichika? Kaip psichika reaguoja? Kaip tai paveikia žmogų? Ar visus paveikia vienodai? Ar įvairios dramatiškos situacijos stabdo mūsų gyvenimą? O gal reikia atsiriboti? Ar bus kada nors taip, kaip buvo prieš karą, prieš netektį?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-22
Europos Komisija, artėjant pirmosioms karo metinėms, paskelbė 10-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl invazijos į Ukrainą. Į paketą įtraukti 11 mlrd. eurų vertės ES eksporto draudimai pramoninėms prekėms ir svarbiausioms technologijoms ir 47 naujų elektroninių komponentų, naudojamų Rusijos ginklų sistemose, kontrolė. Tikslas – nusitaikyti į pramonės gaminius, kurių Rusijai reikia ir kurių ji negali gauti iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos.Savaitgalį taip pat vyko Miuncheno saugumo konferencija. Šalys svarstė, ką daryti, kad karas baigtųsi Ukrainos pergale. Pasisakymų buvo įvairių, kartais labai kontraversiškų.Diskutuoja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-21
Vasario 20-oji Jungtinių Tautų iniciatyva paskelbta Pasauline socialinio teisingumo diena. Minima nuo 2009 m., skatinant atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą, socialinę atskirtį ir bedarbystės problemas. Žmonės kviečiami prisidėti prie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo. Lietuvoje atskirtis vis dar didelė. Sakoma, kad turime ne dvi, o tris, keturias, penkias Lietuvas.Diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-15
Kaip praneša portalas lrt.lt, būsto pardavėjai mato didėjantį pirkėjų aktyvumą. Skambučių skaičius išaugo kone dvigubai, tačiau pardavimai vis dar apstoję. Rinkos atsigavimo tikimasi tik antrąjį šių metų pusmetį, todėl metų pradžia yra dėkingas metas klientams, ieškantiems būsto, norintiems derėtis, mano nekilnojamojo turto ekspertai. Paskutiniai praėjusių metų mėnesiai NT rinkai nieko gero nežadėjo. Naujo būsto segmentas Vilniuje traukėsi apie 70 proc., o metai, apskritai, buvo užbaigti su 19 proc. susitraukimu.Diskutuoja: „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-14
Galimos pedofilijos skandalas Seime sujaukė politinį gyvenimą. Neeilinė Seimo sesija, galimos apkaltos Seimo pirmininkei ir konservatorių seniūnei, skandalo įtaka rinkimams. Kokių pokyčių galima tikėtis?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-09
Gilėjant galimos pedofilijos skandalui, vis dažniau klausiama, kaip vienas ar kitas asmuo gelėjo pakliūti į Seimą. Net partijų pirmininkai mikčioja, kai jų klausiama apie tai: ginasi, kad atsakingi partijų skyriai, kažkas nematė, kažkas nepažiūrėjo. Artėja savivaldos rinkimai, tad, kiek dar visokių pilkų arkliukų atsiras politikoje?Diskutuoja: Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-08
Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ragina imtis Iniciatyvos rengti strateginės svarbos dokumentą – Nacionalinį sveikatos susitarimą. Jaunieji medikai pakvietė pacientų organizacijas, medikų profesines sąjungas, asociacijas, valstybės institucijų atstovus, mokslininkus, politikus, ekspertus, verslo ir visuomenės atstovus sėsti prie derybų stalo. Jau greitai Seime vyks didžiulis renginys, apie tai, kaip galėtų toks susitarimas atrodyti.Diskutuoja: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė, JGA valdybos pirmininkas Paulius Blažauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-07
JAV karinių oro pajėgų generolas Mike'as Minihanas paskelbė grėsmingą perspėjimą dėl gresiančio didelio masto konflikto su Kinija – greičiausiai, dėl Taivano. Reaguodamas į tai, jis įsakė savo vadovaujamoms pajėgoms užtikrinti, kad jų padaliniai būtų kuo geriau pasirengę tokiai galimybei.Karas Ukrainoje, galimas karas su Kinija, Irano bombardavimas, Artimųjų Rytų reikalai, raginimai, kad NATO taip pat neliktų nuošalyje – vis dažniau verčia svarstyti, ar tik nestovime ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio.Laidoje dalyvauja buvę užsienio reikalų ministrai Petras Vaitiekūnas ir Antanas Valionis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-02
Lietuvos turto ir verslo vertintojų bendruomenė su nerimu stebi jos profesinės veiklos reglamentavimo revoliuciniam revizavimui skirtą teisėkūros iniciatyvą ir negali sutikti su ekspertų bei vertintojų bendruomenės nuostatas, jos teigimu, ignoruojančiu Finansų ministerijos pateiktu Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo bei jį lydinčiais teisės aktų projektais. Šie projektai, anot turto ir verslo vertintojų, nesprendžia Lietuvos turto ir verslo vertinimo sektoriuje esančių problemų, o jas tik užšaldo ir pagilina. Be to, kai kurios siūlomos nuostatos, jų nuomone, atveria duris korupcijai, prieštarauja tiek nacionalinės, tiek europinės teisės normoms.Diskutuoja: korporacijos „Matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-02-01
Nepaisant didelio neapibrėžtumo, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika stebino pozityviai, tačiau metų pabaigoje pasimatė jos išsikvėpimo ženklų, sako BNS apklausti ekonomistai. Jų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.Du iš penkių šalies ekonomistų mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį-gruodį, palyginti su tuo pat laiku 2021-aisiais, traukėsi 0,2 proc. arba 0,4 proc., o trys teigė, jog šalies ūkis augo 0,3 proc., 0,8 proc. ar 0,9 procento.Tuo metu ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, visų apklaustų ekspertų vertinimu, šalies ekonomika nuosmukio neišvengė. Pasak ekspertų ne už kalnų laikas, kai galime sulaukti ir mokesčių didinimo.Diskutuoja: „Swedbank“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis ir Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-31
Seime ruošiamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, kurios aukščiausiems Lietuvos vadovams leistų kur kas paprasčiau gauti ne apibendrintą, o konkrečią kriminalinės žvalgybos informaciją, pavyzdžiui, asmenų sekimo duomenis ar slapčia įrašytų pokalbių išklotines. Pataisų autoriai teigia, kad būtų netvarka, jei pirmieji asmenys neturėtų galimybės žinoti, kas vyksta valstybėje.Diskutuoja: Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Paulius Saudargas, Seimo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-27
Kodėl šiais laikais tiek daug prastai išauklėtų vaikų? O gal tai tėra iliuzija? Gal keičiasi ir laikai, ir vaikai? Laidoje su psichologe Ramune Murauskiene ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantu Vaidu Arvasevičiumi kalbame apie atsakingą tėvystę ir aptariame, ką iš tiesų reiškia auklėti vaikus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-24
Kainos Lietuvoje nepaliaujamai kyla, o atlyginimų augimas jų jau senokai nebepaveja. Ekonomistai dirbančiųjų pajamas skirsto „į trijų greičių Lietuvą‟ – tuos, kurie uždirba iki 1000 eurų, 1000–2000 eurų ir daugiau nei 2000 eurų. Ir įspėja, kad, kad labiausiai dėl infliacijos gali nukentėti vidurinioji klasė. Laidoje diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-19
Penktadienį prasideda vadinamasis Ramšteino Ukrainos rėmėjų susitikimas. Šalys donorės spręs, kiek ir kokios ginkluotės reikia agresorės užpultai Ukrainai. Sausio pradžioje Vašingtonas ir Berlynas paskelbė, kad ukrainiečiams perduos naujų galingų ginklų: amerikiečiai pažadėjo 50 M2 „Bradley“ pėstininkų kovos mašinų, Vokietija – 40 „Marder“ pėstininkų kovos mašinų. Prancūzija taip pat pažadėjo Ukrainai perduoti AMX-10 RC šarvuotųjų žvalgybos mašinų. Kaip ten bebūtų, Ukrainai šiuo metu svarbiausia gauti ir kitos ginkluotės, pavyzdžiui, amerikietiškų „M1 Abrams“ arba vokiškų „Leopard-2“. Bet susidaro įspūdis, kad parama teikiama per lėtai. Neatrodo vieningai ir NATO šalys. Ypač, kai kalbama apie Aljanso finansavimo didinimą.Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-18
Naujausia prezidentinė apklausa, kurią portalo delfi.lt užsakymu 2022 metų gruodžio 15–24 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ rodo, kad lentelės lyderiu ir toliau išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, o advokato Igno Vėgėlės ir premjerės Ingridos Šimonytės rezultatai susilygino. Partijų reitinge trejetukas išlieka tas pats: TS-LKD, socdemai ir Skvernelio partija. Premjero poste labiausia geidžiami Šimonytė, Skvernelis ir Blinkevičiūtė. Artėja savivaldos rinkimai, ten intrigų taip pat nemažai. Kas vyksta politinėje padangėje?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-17
Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie tai, kad Lietuva traukiasi ir mažėja. Žadama, kad žmonių skaičius po kurio laiko tesieks 2 mln. Seime sudarinėjamos komisijos, svarstoma, ką daryti. Siūloma įsivežti imigrantų, kad jie išlygintų demografines duobes.Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto docentas, sociologijos mokslų dr. Daumantas Stumbrys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-13
Penktadienis,13 diena, visomis prasmėmis – mistiška diena. Tačiau mums tai reikšminga diena. Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš metus minėjome šią dieną, skambant nepasitenkinimui valdžia, švilpimui ir triukšmui. Net ir tiems, kurie, galbūt, nelabai myli valdžią, toks elgesys atrodė mažų mažiausiai keistas ir nepriimtinas. Šiemet karo Ukrainoje kontekste, kova už laisvę atrodo dar prasmingesnė ir reikšmingesnė. Nežinia, ar bus švilpiančių vėl. Tikėkimės, kad ne, nes yra tiek daug, apie ką pamąstyti. Kaip šiemet minėsime Sausio 13-ąją?Diskutuoja Nepriklausomybės akto signatarai Rasa Juknevičienė, Vytenis Andriukaitis ir Mečys Laurinkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-12
Dėl visų ekonomikos krizę keliančių veiksnių labiausiai kaltinama energetika. Karas Ukrainoje sukėlė energetikos kainas, dėl to pakilo žaliavų, paslaugų ir kitos kainos. Europa bando persitvarkyti, ženkliai krito dujų vartojimas, Putino džiaugsmas, kad Europa neišgyvens, nepasiteisino. Vis dėl to, kaip šie metai atrodys šalies energetikai?Diskutuoja: Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Justinas Urbanavičius, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas, ir Virgilijus Poderys, Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-11
Pasigirsta vis daugiau svarstymu apie tai, kad būsimiems pensininkams teks dirbti gerokai ilgiau. Nors pensijos 2023-aisiais kyla, tačiau kalbama, kad ateityje pensijų gali nebūti iš ko mokėti. Jaunoji karta, kuri turėtų išlaikyti ateities pensininkus, iš viso nelabai linkusi dirbti. Pensijų fondai taip pat pastaruoju metu kelia žmonėms nusivylimą. Tad, ko tikėtis senatvėje?Diskutuoja: Socialines apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, buvęs SADM ministras Linas Kukuraitis, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-10
Prasidėjus metams, verslas kalba apie tai, kad sunkiai galės didinti savo darbuotojams algas. Tai rodo, kad įmonės taupo ir sunkiai randa pinigų savo darbuotojų skaitinimui. Verslo išteklius ėda kylančios energetikos kainos, infliacija. Vis dažniau užsimenama, kad laukia bankrotų banga. Tad, kokie metai prognozuojami verslui?Diskutuoja: ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-06
Trys karaliai baigia šventinį laikotarpį. Bažnyčios liturginiame apeigyne ji vadinama Viešpaties Apsireiškimu – kuomet trys išminčiai, vedini Mesijo žvaigždės, atėjo nusilenkti ir įteikti dovanų Betliejuje gimusiam kūdikėliui Jėzui. Senuosiuose lietuvių papročiuose šia diena baigiasi didžioji dvylikos dienų saulės sugrįžimo šventė, per kurią šviesiojo paros meto trukmė pailgėja „per gaidžio žingsnį“. Tai diena, sulig kuria baigiasi kalėdinis laikotarpis. Žmonės pradedami samdyti pavasario darbams. Trys karaliai tapatinami ir su dovanomis. Auksu, Mira, Smilkalais. Kokių dovanų šiemet mums labiausiai reikia?Diskutuoja: filosofas Vytautas Rubavičius ir Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-05
Visus praėjusius metus stebėjome, kas darosi su nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Optimizmo nedaug. Ypač tiems, kas nori įsigyti butą, namą ar kotedžą – kol kas neatrodo, kad kvadratinio metro kaina mažėtų. Infliacija, brangstančios medžiagos, energetikos problemos, didėjančios algos tik skatina kainų augimą. Ko tikėtis NT sektoriuje 2023 metais?Diskutuoja: „Centro kubo“ vadovas Viktoras Račkovskij ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-04
Prasidėjo Naujieji metai. Karo tempas kol kas nemažėja. Karo pradžioje spėliojome, kiek laiko gali trukti karo veiksmai. Matyt, tą patį darysime ir šiemet. Nors daug kas sako, kad karo pabaigos nuspėti neįmanoma, vis dėlto, nemažai ekspertų pastebi, kad beveik po metų padėtis fronte aiškesnė. Ar tikrai?Diskutuoja buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir specialiųjų operacijų karininkas Aurimas Navys.Ukrainos prezidento kanceliarijos nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2023-01-03
Prasidėjo Naujieji metai. Visi, kas tik netingi, prognozuoja, kokie jie bus. Vieniems atrodo, kad metai bus dar blogesni, kitiems, kad kilsime iš duobės. Kokie bus metai?Diskutuoja INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-30
Šį penktadienį, kaip įprasta, studijoje svečiuojasi psichologė ir knygų autorė Ramunė Murauskienė bei lektorius, kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.Kalbėsimės apie senų metų pabaigą ir naujų pradžią. Daug žmonių mistifikuoja datą, o gal yra kažkokia mistika ir stebuklai? Ar galim dėti tašką santykiams, įpročiams ir tikėtis, kad po Naujų metų daug kas bus kitaip? O gal gyvensime taip, kaip gyvenome? Gal pokyčių nėra?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-29
„Diversity Development Group“, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus bei „Media4change“ 2022 m. atliktos Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatai parodė visuomenės sutelktumą ir atvirumą priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau taip pat atskleidė neraminančias tendencijas, susijusias su požiūriu į kai kurias Lietuvos tautines mažumas.Kalbamės su Tautinių mažumų departamento direktore dr. Vida Montvydaite ir žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ atstovu Aidu Petrošiumi.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-28
Baigiasi metai, prieš Kalėdas pasibaigė ir Seimo rudens sesija. Koks buvo šis politinis sezonas?Diskutuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Regionų frakcijos Seime narė Agnė Širinskienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-27
Baigiasi metai, savotiški jie buvo mūsų diplomatijai. Turbūt, tiek triukšmo dėl užsienio politikos Lietuvos valdžios dar niekada neišgyveno. Santykiai su Kinija, Taivanu, ES, Vokietija, Lenkija, Rusija, Baltarusija, Ukraina – buvo temų topuose. Valdančiųjų santykiai su prezidentu taip pat. Be abejo, daugiausia korekcijų diplomatija patyrė dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Kokie metai buvo mūsų diplomatijai?Diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, komiteto narys Giedrius Surplys, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-23
Jau šį savaitgalį švęsime Kūčias ir Kalėdas. Baigiasi pilni nerimo ir nežinios metai. Tačiau gyvenimas tęsiasi. Tęsiasi karas, energetinė krizė, infliacija, kainų iššūkiai. Kaip matome praėjusius metus ir su kokiomis nuotaikomis pasitinkame ateinančius?Diskutuoja politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-21
Karas Ukrainoje tęsiasi, tačiau vis dažniau kyla klausimas, kas bus su Rusija. Rusijos opozicija kelia klausimus, ar po karo Vakarų valstybės neturėtų taikyt Maršalo plano ir Rusijai. Maždaug panašiai, kaip po Antrojo pasaulinio karo Vakarai elgėsi su Vokietija. Apskritai, Rusijos opozicija pastaruoju metu kelia įvairių minčių. „Dožd“ skandalas parodė, kad rusai skirtingai mato net savo armiją ir jos veiksmus. Tuo pačiu ir opozicija. Emmanuelis Macronas kalba apie kažkokias saugumo garantijas Rusijai, o kai kurios Vakarų šalys pritariamai linksi galva.Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata ir europarlamentaras Andrius Kubilius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-20
Stebint didėjančias kainas ir girdint raginimus taupyti, dalis ir fizinių asmenų, ir įmonių surado ar vis dar ieško būdų, kaip tą padaryti efektyviai. Žinių radijo konkursas „Sėkmės receptai”, kuriame rinkome išradingiausiai taupančią įmonę pasiekė finišo tiesiąją – šioje laidoje skelbsime projekto rezultatus.Primename, kad projektu „Sėkmės receptai” siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į kūrybiškus ir veiksmingus įmonių naudojamus išteklių taupymo būdus, parodyti, kad taupymas gali padėti įmonei išsigryninti pagrindinius veiklos principus ir pereiti prie tvaresnio veiklos modelio, be to, siekėme parodyti, kad taupymas nerodo bėdą ir reiškia gėdą, o priešingai – atskleidžia įmonės kūrybiškumą ir jos veiklos tvarumą.Laidoje dalyvauja konkurso „Sėkmės receptai“ Ekspertų komisijos nariai: UAB „Noviti“ direktorius Linas Armalys, UAB „Energus Group“ generalinis direktorius Povilas Šidlauskas, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas, Pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas, 2020 metų darnos žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ iniciatorius, gamtosauginės prezidento V. Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius. Laidoje planuojame kalbinti ir projekto nugalėtoją.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-16
Per mažiau nei metus emigracija iš šalies padidėjo dvigubai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šiemet nuo sausio iki rugpjūčio iš Lietuvos išvyko jau 30 tūkst. asmenų – dukart daugiau nei pernai tuo pačiu metu. 18 tūkst. iš jų – Lietuvos piliečiai. Dažnai migracijos priežastimi įvardijamos kainos, mažos algos, sudėtinga ekonomika. Bet ar tik tai?Diskutuoja politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė-Ubonavičienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-14
Prieš kelias dienas Seimo dauguma sumažėjo vienu nariu, o Vyriausybė perkopė pusės kadencijos ribą. Valdančiosios daugumos mažieji partneriai vis dažniau rodo nepasitenkinimą ir grasina susikrauti daiktus. Pilnėja kandidatų į miestų merus krepšelis. O Kalėdas pasitinkam beprotiškai augančiom kainom, tačiau gąsdinama, kad po Naujųjų metų gali būti tik blogiau. Kas vyksta politiniame šalies gyvenime?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-13
Vykstant karui Ukrainoje, Rusijai vis žiauriau ir žiauriau atakuojant civilinius objektus ir infrastruktūrą, kai kurių Vakarų lyderių elgesys išlieka sunkiai suprantamas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba apie kažkokią naują saugumo architektūrą, kuri suteiktų garantijas Rusijai. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas taip pat sako, kad ir toliau kalbėsis su Putinu. Turbūt, irgi apie tą patį. Įdomu, kaip atrodo tokie pokalbiai, koks jų turinys? Ką duoda toks pasikalbėjimas su diktatoriumi? Diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-09
Praėjusią savaitę pirmą kartą teisininkų bendruomenė – teisėjai, advokatai, prokurorai – diskutavo apie jų profesijų nepriklausomumą, bendrą Lietuvos teisinės sistemos problematiką bei ieškojo galimų išeičių, sprendimų būdų, kas iš esmės padėtų išlaikyti stiprias šių teisininkų profesionalų bendruomenes, nepriklausomas teismų sistemos grandis bei, apskritai, pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema.Kokių pokyčių siekia teisėjai, prokurorai ir advokatai? Ar pačioje teisminėje valdžioje veikia stabdžių ir atsvarų sistema? Ar galima kalbėti apie valdžių padalinimo principą pačios teisminės sistemos viduje? Kokio tarpusavio teisėjų, prokurorų ir advokatų profesinio bendravimo siekiame? Koks turėtų būti tarpusavio santykių etalonas? Ar reikia tam raštiško reglamentavimo ar pakanka susitarimo laikytis tarpusavio santykio etalono?Diskutuoja: Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė ir Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-07
Valdžios vis diskutuoja, kokių dar mokesčių reikia Lietuvai. Finansų ministerija neseniai pristatė nekilnojamojo turto mokesčio gaires. Aišku, labai juokingai atrodo, kad visi diskutuoja apie mokestį, kuris galėtų atsirasti tik 2026 metais. Valdantieji nesutaria, ar reikia taršos mokesčio. Karas dėl mokesčių lengvatų griauna koaliciją iš vidaus. Apskritai teigiama, kad lietuviai sumoka kone mažiausiai mokesčių Europoje. Ar reikia mokesčių reformos ar geriau atsargiai kelti mokesčius, žvelgiant į ekonomikos būseną?Diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Ekonomikos komiteto narys, demokratas Lukas Savickas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-06
Tyrimai rodo, jog Covid-19 pandemijos metu, kai mokymo procesas nusikėlė į nuotolį, ir vaikai turėjo keletą valandų praleisti prie ekranų, kompulsyvus interneto naudojimas (rodantis priklausomybės nuo interneto riziką) labai reikšmingai išaugo. Pabrėžtina, jog problema yra ne pats interneto naudojimas, o jo apimtis, skaitmeninės higienos nesilaikymas. Tam tikrais atvejais iššūkių kelia ir jo turinys: internete vaikams atsiveria specifinių elgesio priklausomybių – azartinių lošimų ar pornografijos – rizika. Kaip atpažinti, jog informacinių technologijų naudojimas vaiko gyvenime jau tampa problema ir kaip tokiai rizikai užkirsti kelią? Kaip gali prie to prisidėti mokykla?Laidoje dalyvauja socialinė pedagogė, edukatorė, Vaikų skaitmeninio saugumo ugdymo iniciatyvos autorė Giedrė Kisielė ir Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-12-02
Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus. Ši vienišumo banga ir ilgalaikė vis didėjančio vienišumo tendencija jau įgauna vienišumo epidemijos mastus. Vis dėl to yra nuomonių, kad vienišumas nėra jokia tragedija. Galbūt žmonės sąmoningai renkasi tokį gyvenimu būdą, nes jiems taip patogiau?Diskutuoja psichologas Andrius Kaluginas ir psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-30
Šį mėnesį šalyje veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos bei vaistinės kreipėsi į Seimo narius su prašymu nesuteikti Valstybinei ligonių kasai daugiau galių. Toks keipimasis, kurį be gydymo įstaigų pasirašė ir medikų organizacijos bei šalies verslas, atsirado po to, kai Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo pritarta įstatymo projektui, kuris numato, jog Valstybinės ligonių kasos galėtų stabdyti, nutraukti ar įpareigoti grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo lėšas tas sveikatos priežiūros įstaigas, kurios, VLK nuomone, yra prasižengusios.Kritikai aiškina, kad įstatymo projekte nėra numatyta jokių aiškių kriterijų, kokias atvejais ir kuri poveikio priemonė būtų taikoma bei už ką apskirtai galėtų būti baudžiama. Žinoma tik tai, kad tokią galią turėtų VLK. Gydymo įstaigos baiminasi, kad pastaroji taptų tokia galinga, jog vieno žmogaus sprendimu galėtų būti uždarytos net didžiausios valstybinės klinikos. Pavyzdžiui, Kauno ar Santariškių klinikos. Verslas įtaria, kad toks įstatymo projektas yra priemonė kontroliuoti privačias gydymo įstaigas, o teisininkai sako, kad apskritai ne VLK funkcija yra taikyti sankcijas.Apie tai pasikalbėsime su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariu Linu Slušniu, privačių gydymo ištaigų asociacijos prezidentu Laimučiu Paškevičiumi bei teisininke Dovile Burgiene.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-29
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus kartu su Vašingtono komunizmo aukų muziejumi vykdo projektą, kurio tikslas – per autentiškus eksponatus – politinio kalinio numerį, rožančių iš duonos, tabokinę su išraižytu eilėraščio posmu, KGB pareigūnų kratos metu konfiskuotą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerį ir perfotografuotą Kronikos numerio juostelę, skirtą slaptam gabenimui į Vakarus – visapusiškai ir nuosekliai papasakoti apie 50 metų trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje.Rodydami pasauliui įvairiausius eksponatus nešame žinią apie savo tautos gyvenimą, apie tai, koks gyvenimas kažkada buvo, koks gali būti, jeigu žmonija nekreips dėmesio į agresorius ir teroristus.Apskritai žinia, nešama per kultūrą, būna paveikesnė nei tik paprasti raginimai. Kaip kultūrą galima panaudoti politiniams tikslams?Diskutuoja: kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius, istorikas Remigijus Černius.Laidą „Atviras pokalbis" pristato projektas „Sovietinės okupacijos laikotarpio eksponatai Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone (JAV)". Projektą finansuoja Vyriausybės kanceliarija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-25
Kaip ir kiekvieną mėnesio pabaigos penktadienį – mūsų studijoje svečiuojasi narcistinių ir smurtinių santykių aukų psichologė, rašytoja Ramunė Murauskienė bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius. Šį kartą kalbamės apie suaugusiųjų žmonių pažintis. Nėra paprasta po ilgalaikių santykių susirasti kitą naują partnerį ar draugą. O gal paprasta? Kodėl tiek daug vienišų žmonių? Kodėl tiek daug žmonių ieško antros pusės? Į ką reiktų atkreipti dėmesį? Ko vengti? O gal yra paslapčių, kurias turi sužinoti tie, kas ieško draugo?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-23
Seimas pasiekė savo kadencijos pusiaukelę. Pandemija, migrantai, karas, energetikos krizė – visa tai šį dviejų metų laikotarpį lydėjo parlamento darbą. Būta ir didesnių, ir mažesnių skandalų. Bandyta įgyvendinti rinkimų pažadus. Kai kas pavyko, kai kas – nelabai. Dveji metai paprastai žymi reformų pabaigą. Ar tai gresia ir dabartiniam Seimui?Diskutuoja liberalas Eugenijus Gentvilas, demokratas Tomas Tomilinas ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-22
Mokymasis visą gyvenimą – tikriausiai ne kartą įvairiuose kontekstuose girdėta frazė. O kuo toliau, tuo labiau kiekvienas įsitikiname, kad tikrai mokomės visą gyvenimą – ne tik kasmet, bet ir kasdien atsiranda naujų technologijų, metodų ir priemonių, kurias turime suprasti ir išmokti naudotis. Galima drąsiai teigti, kad šiandien jau tapo įprasta mokytis ne tik mokyklose ar universitetuose, tačiau ir namuose prie kompiuterio ekrano, o kursus ar paskaitas galima lankyti ir klausyti patogiu metu – prisijungiant prie įrašytos paskaitos ir mokantis tada, kada patogu. Tačiau, ar įmanoma mokytis efektyviai, kai nepažįsti kitų, kurie mokosi kartu, ir nematai jų pastangų?Europos suaugusiųjų švietimo ekspertus ir andragogus vienijanti suaugusiųjų švietimo bendruomenė ir platforma „Epale“ šiemet ypatingą dėmesį skyrė mokymuisi bendruomenėje. Kas yra mokymosi bendruomenės ir kaip jos susiburia Lietuvoje, kur tas bendruomenes surasti šiandien laidoje kalbamės su būriu pašnekovių, kurios dirba ir veikia ir formalioje, ir neformalioje suaugusiųjų švietimo srityje.Pašnekovės: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos projektinės veiklos ekspertė, „Epale“ ekspertė Vilija Lukošūnienė, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja, „Epale“ ekspertė Julija Melnikova, Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos direktorė Jolanta Čeponaitė, Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vilma Auglytė.Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale" projektą. „Epale" – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas finansuojamas iš programos „Erasmus+" lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-18
Šiuo metu Seime vyksta naujos kadencijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skyrimo procedūra. Vyksta sunkiai. Kodėl?Diskutuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir profesorė, kalbininkė Laima Kalėdienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-16
Rusijos karas Ukrainoje suvienijo ukrainiečių tautą ir bent laikinai suvienijo Europos Sąjungos valstybes Ukrainos paramos klausimu. Ar ilgam?Diskutuoja diplomatas, ambasadorius Vytautas Plečkaitis, europarlamentaras Juozas Olekas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-15
Seime svarstomi dabar jau net trys įstatymų projektai dėl užstato sistemos plėtros (aprašymus galima matyti šiame straipsnyje). Verslą labiausiai jaudina Seimo narių planai dėl siūlomos stiklo taros surinkimo plėtros, nes ši tara per užstato sistemą surenkama prasčiausiai ir kelia daugybę techninių iššūkių dėl įgyvendinamumo, taip pat nepatogumų gyventojams. Todėl ir Europoje stipriojo alkoholio buteliai nėra niekur superkami (išskyrus Suomiją, bet ten yra rinkos specifika – gėrimų prekybos monopolis). Diskutuoja: Lietuvos prekybos įmonių asociacija Rūta Vainienė, Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-11
Reitingai parodę, ką žmonės linkę matyti šalies prezidentu, buvo gana netikėti: pirmoje vietoje lieka prezidentas Gitanas Nausėda, o į antrą vietą įsiveržė advokatas Ignas Vėgėlė. Politologai, politikos apžvalgininkai svarstė, ką tai galėtų reikšti. Viena iš nuomonių buvo ta, kad I. Vėgėlės iškilimą lėmė žmonių protestas prieš dabartinį politinį elitą. Kas tas politinis elitas? Kodėl žmonės juo nusivylė?Laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis ir Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-09
Stebint paskutinius reitingus, vaizdas keičiasi. Sauliaus Skvernelio demokratus vėl aplenkė valstiečiai, į reitingų viršūnes apklausose įšoko Ignas Vėgėlė, dėl biudžeto pykstasi valdantieji, opozicija grasina interpeliuoti visą Vyriausybę, nors patys į valdžią nenori, Šeimų maršai vis dar bando protestuoti, bet jau nesurenka minios – Lietuvos politikoje ir toliau nenuobodu.Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-08
Lietuviai – vis dar vieni trumpiausiai gyvenančių žmonių Europoje. Po mūsų tik Rumunija ir Bulgarija. Vieno atsakymo, kas lemia trumpą Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę, nėra. Anot sociologų tokius rodiklius lemia įvairių veiksnių kompleksas. Diskutuoja: Vilniaus universiteto sociologijos mokslų daktaras Daumantas Stumbrys, Seimo narys Algirdas Sysas ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-11-04
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vadovaus šaliai trečiąją kadenciją. Europa nerimauja. Nuo lenktynių dėl technologijų pranašumo, iki galimų ginkluotų konfliktų tarp Pekino ir Vašingtono – Europa turi nedaug priežasčių džiaugtis galingiausio Kinijos lyderio nuo Mao laikų dominavimu. Iš tiesų nuotaikos pasikeitė taip smarkiai, kad Europos lyderiai praėjusią savaitę išreiškė nerimą dėl strateginės grėsmės, kurią Kinija kelia Vakarams. Nebeliko geranoriškumo, kuris anksčiau buvo būdingas bendradarbiavimui klimato kaitos ar prekybos srityse. Pati Kinija suka karinės galios stiprinimo keliu.Diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Raigirdas Boruta ir europarlamentaras Andrius Kubilius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-28
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį laidoje – psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-26
NT ekspertai pastebi, kad NT kainų augimas nesustoja. Per metus (2022 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2021 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 26,1 proc., Kaune – 19,3 proc., Klaipėdoje – 18,2 proc., Šiauliuose – 17,3 proc. ir Panevėžyje – 17,8 proc. Pasak ekspertų, po itin spartaus būsto kainų augimo 2021-2022 metais, bent jau šalies sostinėje, visi būsto segmentai yra brangiausi per visą šalies istoriją.Diskutuoja NT ekspertas Arnoldas Antanavičius ir „Citius“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-25
Spalio 25-ąją minime Konstitucijos dieną. Šiemet tai ypatinga data. Lietuvos Konstitucijai – 30. Ypatinga dar ir dėl to, kad jubiliejų minime karo akivaizdoje. Kas galėjo pagalvoti, kad į Konstitucijos užtikrinamas žmogaus teises žvelgsime per karo prizmę. Kaip keičiasi taip vadinamoji Konstitucijos dvasia, kai aplink siaučia priešai? Kaip turime žiūrėti į tuos, kurie karo akivaizdoje akivaizdžiai tarnauja šaliai agresorei, kurie vis nori parvežti Putino saulę? Apskritai, pagrindinis šalies įstatymas dar dažnai patiria išbandymų, norų ją keisti. Su kokiomis nuotaikomis pasitinkame Konstitucijos gimtadienį?Diskutuoja buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas ir Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-21
1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymas, pagal kurį Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika liko federacinio pobūdžio. Lietuva ir Lenkija įtvirtintos kaip lygiavertės partnerės Respublikoje. Ši diena rodo gludžius Lietuvos ir Lenkijos ryšius. Daug metų lietuviai ir lenkai žygiuoja koja kojon ir kasmet tie santykiai darosi vis tvirtesni, ypač karo akivaizdoje. Vis dėl to, kai ką gąsdina Lenkijos stiprėjimas. Lenkija gynybai skiria didžiulius pinigus – 4,5 procento BVP, Lenkija kalba apie galimybę turėti atominį ginklą, ne visada paiso ES direktyvų ir tai rodo, kad save pozicionuoja kaip naują augančią galią.Diskutuoja: karo istorikas, Seimo narys Valdas Rakutis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-19
Prieš porą dienų minėjome Tarptautinę kovos su skurdu dieną. Esame Europoje tarp penkių valstybių, kuriose skurdo rodikliai vieni prasčiausių. Skurdo rizikos lygis didelis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Net 37,9 proc. žmonių nuo 65 metų amžiaus gyveno žemiau skurdo ribos. Neseniai Vyriausybė pristatė biudžetą. Ar ten yra priemonių, kurios gelbėtų šalį nuo skurdo?Diskutuoja: Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-18
Europoje skamba grėsmingi raginimai ruoštis šaltai ekonominei žiemai. Dalis stambių verslų jau šiandien atvirai kalba: be valstybės pagalbos bankrutuosime nė nesulaukę žiemos. Todėl šį rudenį Žinių radijuje startuoja „Sėkmės receptų“ projektas, kuriame įmonės kviečiamos dalintis savo istorijomis, kokių veiksmų jos ėmėsi stipriai išaugus energijos išteklių kainoms, kaip pertvarkė savo veiklą, kaip pradėjo, o gal ir iki šiol taupė energetinius, žmogiškuosius, finansinius ar kitokius išteklius ar padėjo tai daryti kitiems. Ar taupymas rodo bėdą ir reiškia gėdą, o gal priešingai – atskleidžia įmonės kūrybiškumą, jos veiklos tvarumą ir leidžia iš kilusios problemos gauti anksčiau neplanuotos naudos?Klausytojų ir ekspertų komisijos balsais išrinktos išradingiausiai taupančiomis pripažintos šio projekto dalyvės bus apdovanotos nemokamais Žinių radijo reklamos paketais. „Sėkmės receptų“ konkurse šiuo metu vyksta dalyvių registracija. Jei susidomėjote, anketą rasite sekmesreceptai.ziniuradijas.lt.Laidoje dalyvauja Ekspertų komisijos nariai: UAB „Noviti“ direktorius Linas Armalys, UAB „Energus Group“ generalinis direktorius Povilas Šidlauskas, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas, pokyčių lyderis, visuomenininkas Giedrius Bučas ir marketingo ekspertas, konsultantas, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-14
Programa „Erasmus+“ dar 1987-aisiais prasidėjo kaip aukštųjų mokyklų studentų mainų iniciatyva ir šiemet švenčia jubiliejų. Per 35-erius metus ji išsiplėtė ir atvėrė daugiau galimybių visiems švietimo sistemos dalyviams. Programos galimybėmis gali pasinaudoti visi – nuo darželinuko, mokinio, mokytojo, studento, dėstytojo iki senjoro – per tarptautinius mainus, praktikas, savanorystę, jaunimo ar suaugusiųjų švietimo projektų įgyvendinimą.Tai populiariausia Europos Sąjungos žinių ir patirčių mobilumo programa, Lietuvoje veikianti jau nuo 1998-ųjų, kurios galimybėmis per pastaruosius 7 metus pasinaudojo ir iš Lietuvos mokymosi tikslais išvyko beveik 100 tūkstančių piliečių.Šiandien visoje Europoje jau šeštąjį kartą minimos „Erasmus+“ dienos, šiemet jos vyksta spalio 13–15 dienomis. Šios šventės pagrindinė idėja – labai paprasta: kalbėti apie europines vertybes, mobilumo suteikiamą naudą ir „Erasmus+“ projektų rezultatus. Kodėl programa „Erasmus+“ sulaukė tokio populiarumo? Kuo ji vertinga dalyviams? Kokios naudos suteikia dalyvaujančioms institucijoms? Kokios dažniausios baimės ar mitai lydi programą ir kaip juos įveikti?Apie tai kalbamės su Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskiene, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos profesijos mokytoju Vitaliju Kabeliu, Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste, „Erasmus+“ projektų koordinatore Renata Pavlavičiene ir Vilnius Tech absolventu studentu Aivaru Misiūnu. Laida „Atviras pokalbis“ remia Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis programą „Erasmus+“. „Erasmus+“ – tai Europos Sąjungos programa, skirta finansuoti tarptautinius projektus bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokykloms, aukštojo mokslo institucijoms bei suaugusiųjų švietimo organizacijoms.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-12
Valdančiųjų ir prezidento nesutarimai vėl bado akis. Vieni kitiems priekaištauja dėl nenuveiktų darbų derantis dėl elektros kainų ar reikalaujant sankcijų Rusijai. Aiški takoskyra atsirado jau prezidento kadencijos pradžioje, kai šalies vadovas egzaminavo ministrus. Po to valdantieji norėjo atimti iš G. Nausėdos galimybę nuolat vykti į EVT. Stumdymaisi tęsiasi iki šiol – dėl biudžeto, pandemijos valdymo, mokesčių politikos ir t.t. Ar tai kenkia valstybės valdymui?Diskutuoja Seimo nariai Matas Maldeikis ir Tomas Tomilinas, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-11
Vyriausybė pritarė 2023 m. biudžeto projektui. Numatyta, kad valstybė kompensuos dalį išaugusių dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui, taip pat didėja minimali alga, neapmokestinamas pajamų dydis, vaiko pinigai. Biudžeto deficitas nuo bendrojo vidaus produkto sieks 4,9 proc.Dabar diskusijos dėl biudžeto keliasi į Seimą. Ar parlamentarai nusiteikę be išlygų patvirtinti tokį biudžetą? Studijoje diskutuoja Seimo nariai Paulius Saudargas ir Valius Ąžuolas bei „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-07
Spalio 7-ąją Lietuvoje minima Krašto apsaugos diena. Ji paskelbta siekiant sustiprinti kariuomenės ir visuomenės ryšį. Jos tikslas supažindinti jaunimą su Lietuvos kariuomene ir kario profesija, informuoti apie valstybės gynybą ir savo pilietines pareigas bei prievoles valstybei.Šiemet ši diena kaip niekad aktuali. Ar karo akivaizdoje susidomėjimas kario profesija auga, ar atsiranda daugiau savanorių, šaulių, ką turime padaryti, kad kario, karininko profesija būtų prestižinė?Laidoje dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininko pavaduotojas pulk. ltn. Eugenijus Lastauskas ir VDU licėjaus „Sokratus‘ vadovas, istorikas, šaulys Mindaugas Nefas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-05
Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio, o kas trejus metus atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) ir kitos apklausos rodo, kad šalies jaunuolių finansinis raštingumas dar per lėtai gerėja.Spalio 5-osios, Tarptautinės mokytojų dienos proga, kalbame apie finansinio raštingumo svarbą ir iššūkius, su kuriais Lietuvoje susiduria mokytojai, moksleiviai ir tėvai. Kada turėtume pradėti mokyti vaikus finansinio raštingumo? Kokių sprendimų, skatinančių progresą šioje srityje, galime imtis dabar ir kas padės ugdyti finansiškai saugesnę kartą? O galbūt finansinio raštingumo terminas paseno ir yra per siauras šiandienos pasaulio kontekste?Pašnekovai: Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos paramos fondo vadovas Justinas Balbieris ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-10-04
Lietuvos bankas prastina kitų metų ekonomikos augimo prognozę. Vietoje planuoto 3,4 proc. augimo, ekonomika kils tik 0,9 proc. Nepaisant sulėtėjimo, prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet pasieks 18,3 proc., o kitąmet mažės, tačiau vis tiek bus aukšta ir sieks 8,4 proc.Vidutinis metinis infliacijos augimas 2022 m. pasieks 18,3 proc., o kitąmet vis tiek išliks aukštas ir sieks 8,4 proc.„Ji yra per didelė ir visos institucijos turi padaryti, kad šita našta lengvėtų. Gera žinia yra ta, kad infliacijos augimas pradeda slopti. Todėl darome išvadą, kad esame kažkur arti infliacijos piko“, – tikina G. Šimkus.Nepaisant ekonomikos lėtėjimo, darbo užmokesčio augimas šiais metais sieks 12,7 proc., o kitąmet – 6,3 proc.Diskutuoja: Swedbank vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-30
Per Europą nuvilnijo protestų bangos. Mitinguotojai ragina savo šalių gyventojus deginti sąskaitas už komunalines paslaugas arba visai jų nemokėti. Lietuvoje tokios protesto akcijos dar neįgavo visuotinio masto. Lukašenka jau akivaizdžiai šaiposi iš mūsų keliautojų į Baltarusiją, neva Europa šąla, todėl jis videoklipuose kapoja malkas ir sako, kad taip parems ES gyventojus. Protestuojantys už sąskaitų nemokėjimą taip pat naudingi Putino režimui – bruzdėjimai silpnina nacionalines vyriausybes, verčia jas abejoti sankcijų nauda.Laidoje dalyvauja filosofas Vytautas Rubavičius ir Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-29
Opozicija pareiškė, kad nepasirašinės Partijų nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos. Nors susitarimas pradėtas rengti dar prieš karą Ukrainoje, kol kas galutinis jo variantas lieka ne iki galo žinomas. Kodėl opozicija priešinasi tokiam susitarimui, kiek tai svarbu dabartinei užsienio politikai?Diskutuoja: TS-LKD partijos narys Žygimantas Pavilionis, socialdemokratas Gintautas Paluckas ir LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-28
Prasidėjo Seimo rudens sesija. Panašu, kad šį rudenį tikrai netrūks politinės įtampos. Vos prasidėjus darbams, opozicija inicijuoja interpeliacijas bent dviem ministrams, o naujausi „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe krenta. Nesunku pastebėti, kad politinis sezonas bus itin karštas, o ypatingos vienybės nematysime nei tarp valdžios institucijų, nei pačioje opozicijoje.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-27
Alkoholio prekybai bei reklamai Lietuvoje taikoma griežta kontrolė. Prieš kelerius metus amžiaus riba, nuo kurios galima įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus buvo pakelta iki 20 m. Taip pat uždrausta visa reklama ir sutrumpintas tokių gėrimų pardavimo laikas. Reklamos draudimas Lietuvoje taikomas ir tabako gaminiams.Tačiau panašu, kad perdėta kontrolė turi ir neigiamų pusių. Pavyzdžiui, problematiką dėl reklamos ir informavimo atskyrimo akcentuoja ir teisininkai. Diskutuojama, ką apie alkoholio ir tabako vartojimą gyventojams galima žinoti, o ko – nevalia, ar teisiniai išaiškinimai yra pakankami. Keliami klausimai, kaip vartotojams priimti informuotą sprendimą, jei informacijos – nėra.Diskutuoja: Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, „Vyno klubo“ įkūrėjas Arūnas Starkus, advokatų kontoros TGS Baltic patarėja Aleksandra Fedotova.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-23
Kaip visada, mėnesio gale, penktadienį, mūsų studijoje Žinių radijo klausytojų psichologine ir emocine gerove besirūpindami kalbiname psichologę, narcistinio asmenybės sutrikimo individų aukų konsultantę Ramunę Murauskienę ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantą, lektorių Vaidą Arvasevičių. Laidos tema – psichologinės pagalbos efektyvumas.Išsiaiškinkime, kada reikia kreiptis į psichologą. Kada lankymasis duoda naudos, o kada jis yra laiko ir pinigų švaistymas? Ar tikrai reikia laukti vizito pas gerą psichologą metus? Ar tikrai būtina apsilankyti mažiausiai 10 kartų, kad kažkas išsispręstų? Ar tas, kuris padėjo vienam, būtinai gali padėti ir kitam? Ar svarbi psichologo asmenybė ir jo gyvenimo būdas?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-21
Neseniai premjerė užsiminė, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų atliktas parlamentinis tyrimas dėl buvusių kadencijų Vyriausybių vykdytos energetikos politikos. Valdančiųjų konservatorių atstovai sako, kad tokia procedūra bus inicijuojama, jeigu opozicijos atstovai nesiliaus žarstę kaltinimų dabartiniam energetikos ministrui. Opozicija inicijuoja interpeliaciją Kreiviui, negana to, pati opozicija norėtų tokio tyrimo, nes mano, kad dėl to, jog turime menkus energijos generavimo pajėgumus ir dabar yra, ir tada buvo kalti konservatoriai.Dalyvauja buvę premjerai: Andrius Kubilius, Algirdas Butkevičius ir Gediminas Kirkilas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-20
Pastaruoju metu sparčiai augant energetikos kaštams, verslas sako, kad situacija šiuo metu yra kritiška. Įmonių vadovai teigia, kad be valstybės pagalbos verslui išspręsti šią krizę nebus įmanoma. Vis dažniau kalbama apie masinius darbuotojų atleidimus, apie tai, kad prie Užimtumo tarnybos greitai rikiuosis tūkstančiai bedarbių. Kaip verslas ir valdžia dalinsis socialine atsakomybe sunkmečiu?Diskutuoja: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-16
Neseniai per Lietuvą nuvilnijo įtakingiausiųjų rinkimai. Buvo renkami įtakingiausi politikai, ekonomistai, visuomenininkai, pop kultūros veikėjai. Tačiau labiausiai nustebino įtakingiausio tarnautojo rinkimai. Visas pirmas vietas užėmė jėgos struktūrų vadovai. Pirmasis – VSD vadovas Jauniškis, antrasis – STT vadas Bartkus, trečiasis – policijos vadas Požėla ir ketvirtasis – kariuomenės vadas Rupšys. Įdomiausia, kad beveik iš šimto kandidatų, tarp kurių – Vyriausybės ir prezidento patarėjai, bankų ir tarnybų vadovai, advokatai, teismų pirmininkai ir net ligoninių vadovai, jėgos tarnybų vadovus įtakingiausiais išrinko visuomenės elitas. Pašios tendencijos stebimos jau kelintus metus iš eilės – jėgos struktūrų vadovai įtakingiausiais renkami nuolat, su nedidelėmis korekcijomis. Ką tai reiškia?Diskutuoja: politikos apžvalgininkas, buvęs saugumo vadovas Mečys Laurinkus ir politikos apžvalgininkas, psichologas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-14
78 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu pablogėjo ir tik 1 proc. mano, kad pagerėjo, rodo reprezentatyvi apklausa. Respondentai buvo paklausti, ar pastaruoju metu, jų nuomone, reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę. Kad krypsta į blogąją pusę, nurodė 72 proc., kad į gerąją – 8 proc. apklaustųjų. 20 proc. respondentų šiuo klausimu teigė neturintys nuomonės. Iš apklausos rezultatų matyti, kad tiek moterys, tiek vyrai, tiek jaunesni ar vyresni šalies gyventojai, tiek mažiau ar daugiau uždirbantys, o taip pat kaimų bei miestų gyventojai situaciją vertina labai panašiai – daugumos jų nuomone, reikalai krypsta į blogąją pusę.Diskutuoja INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-13
Prasidėjo rugsėjis – baigėsi atostogų sezonas, todėl ir vėl aktuali tampa asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyros problema. Sezono pradžia darbine prasme įprastai būna gana intensyvi, todėl neretai juntama, kad riba tarp biuro ir namų išnyksta.Per daug įsijautus į darbą, asmeniui gali grėsti perdegimas, augti apatija, emocinis ir galiausiai fizinis išsekimas. Visa tai dar labiau stimuliuoja ir papildomos asmeninės problemos, kurios trukdo susikaupti. Bei priešingai – darbe patiriamas nuovargis prasiskverbia į kitas žmogaus gyvenimo sritis.Su tokia situacija darbovietėje susiduria vis daugiau žmonių, todėl natūraliai kyla klausimai – kodėl emocinė sveikata darbovietėje tapo svarbi ir kas už ją atsakingas? Ką šiuo atveju iš savo pusės gali padaryti darbdavys? Kokie būdai palaikyti emocinę sveikatą yra priimtini? Kokios dažniausiai praktikos taikomos jau dabar ir ką reikėtų daryti papildomai?Laidoje diskutuoja „Jaunimo linijos“ vadovė Diana Bukantaitė-Kutkevičienė, pirmojo Lietuvos vienaragio „Vinted“ IT inžinerijos direktorė ir „Tech Kinship“ bendruomenės įkūrėja Aliona Sosunova ir „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-09
1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, kurioje pirmą kartą įtvirtinta lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos nuostata. Taigi šiemet rugpjūčio 1 d. valstybinei lietuvių kalbai sukako 100 metų.Laidoje dalyvauja: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Kultūros istorikas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-07
Rugsėjo 10 d. prasidės Seimo rudens sesija. Vyriausybė apsisprendė dėl rudens sesijos darbų programos ir teikia ją Seimui. Joje – beveik šimtas projektų, suskirstytų į 11 prioritetinių sričių, taip pat projektai, susiję su valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetais, Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę. Opozicija grasina interpeliacijomis keliems ministrams. Žmonės laukia kompensacijų už pakilusias elektros ir dujų kainas, verslas baiminasi bankrotų, mokytojai nepatenkinti švietimo sistema. O kur dar daug triukšmo keliantys partnerystės ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo įstatymai. Kaip atsirinkti svarbiausius darbus?Laidoje dalyvauja liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-06
Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą.Nevyriausybinės organizacijos ir ekonomistai susirūpinę – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Anot prezidento parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas. Premjerė sako, kad daliai elektros ir dujų tarifų kompensuoti planuoja skirti iki 1 milijardo eurų, tačiau kam ir kiek nubyrės nuo šios sumos, Vyriausybė slepia ir ragina laukti rudens.Tačiau skurstantiems padedančios organizacijos perspėja, kad ne visiems pakanka valstybės paramos ir ne visi gali ja pasinaudoti, tad skurstančių ir šąlančių, kurių iki šiol Lietuvoje buvo apie penktadalis, šiemet bus dar daugiau.Diskutuoja: Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir buvęs SADM ministras Linas Kukuraitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-09-02
Diskutuoja Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica ir Seimo narys Matas Maldeikis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-31
Nekilnojamojo turto rinka ir toliau kaista. Liepą pasiektas rekordas – gyvenamojo būsto vidutinė vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje viršijo 3 tūkst. eurų. Tokios kainos tampa sunkiai įkandamos būsto pirkėjams. Naujos statybos, butų pardavimai stoja. Būstai perkami antrinėje rinkoje. Vystytojai sako, kad dabartinė situacija jiems kelia nerimą, tačiau tiki, kad tokia padėtis – laikina.Diskutuoja: NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir „Eikos“ gen dir. pavaduotojas Martynas Žibūda.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-30
Artėja nauji mokslo metai. Mokyklų direktoriai raportuoja ir baiminasi, kad šiemet katastrofiškai trūks mokytojų. Milžiniška infliacija ir kylančios kainos ėda algas, o mokytojams tai ypač skausminga. Tad kaip atrodys rugsėjo pirmoji?Diskutuoja: švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-26
Paskutinį mėnesio penktadienį, kaip jau įprasta daug metų, Žinių radijo eteryje kalbamės su psichologe ir emocinio raštingumo trenere Ramune Murauskiene bei lektoriumi ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.Kai poroje žmonės nori pagerinti santykių kokybę, pradeda ieškoti būdų, kaip atgaivinti juos. Pritrūkus dėmesio, švelnumo, intymumo, atidumo galime pajusti, kad gyvename lyg su kambarioku. Pasiūlymai žaisti pasimatymus, bandyti įsimylėti iš naujo – skamba žavingai. O ar jie veikia, ar neatlikę reikiamų namų darbų taip lengvai suvaidinsime antrą santykių pradžią? Apie tai ir kalbėsime, kaip gaivinti santykius ir nuo ko priklauso sėkmė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-24
Lietuvos valdžios jau pradeda dėlioti šalies biudžetą. Dramatiškai kylant kainoms, šokinėjant infliacijai, vis aktualesnis klausimas, kaip reiks nugyventi šiuos ir prasilaikyti ateinančius metus. Kokie prioritetai svarbiausi, kokias šalies grupes gelbėsim, ką paliksime ant ledo? Uždavinys nėra paprasta: mokytojai, gydytojai, viešasis sektorius skundžiasi, kad nesulaukia žadėtų algų, kurias ir taip ryja infliacija. Kompensuoti energetikos kainoms reikės milijonų ir tai greičiausiais taps prioritetu. O kas bus su tais, kuriems pinigų neužteks?Diskutuoja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-23
Rugpjūčio 24 dieną Ukraina mini savo Nepriklausomybės dieną. Tą dieną sukanka lygiai pusė metų, kai į šalį įsiveržė Rusijos kariuomenė. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis perspėjo, kad Rusijos pajėgos gali išnaudoti jo šalies Nepriklausomybės dieną itin žiauriems išpuoliams. „Toks yra mūsų priešas. Beveik kas antrą šio pusmečio savaitę Rusija nuolat daro ką nors bjauraus ir žiauraus“, – sakė jis.Rusija toliau grasina ir ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai. Mes rugpjūčio 23 dieną minime Ribentropo-Molotovo pakto dieną. Dieną, kai Europa slapta buvo padalinta. Ar gali tai pasikartoti? Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto dėstytojas, istorikas Algirdas Jakubčionis ir politikas, karybos ekspertas Valdas Rakutis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-19
Dažnai opozicija pabrėžia, kad nesupranta dabartinės valdžios užsienio politikos. Neva dabartiniai užsienio politikos viražai – tai mažos šalies noras susipykti su visais. Tačiau gal tik iš pirmo žvilgsnio. Karas Ukrainoje tarsi parodė, kad draugauti ar perkrauti santykius su Rusija ar Baltarusija tikrai ne laikas. Kinijos agresija prie Taivano taip pat įrodo, kad didžiausia pasaulyje diktatūra nesnaudžia ir taikosi į demokratijos vertybes. Stengiamės išlaikyti gerus santykius su JAV, kartais nelabai girdime, ką sako ES. Tai vis dėlto, kokios mūsų užsienio politikos silpnosios vietos ir kodėl pastaraisiais metais ji taip smarkiai skaldo visuomenę?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir istorikas Algimantas Kasparavičius.Užsienio reikalų ministerijos nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-17
Nors dar vasara ir politikai neatostogaudami atostogauja, tačiau šalies politikoje įvykių apstu. Svarstoma atiminėti pilietybes Rusijos saulės išsiilgusiems niekšeliams, kritikuojamas Šimonytės pasisakymas dėl „Perlo energijos“, neva skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas, stebima pertvarka Landsbergio ministerijoje, nors opozicija neatsisako planų ministrui skelbti interpeliaciją. O kur dar planai nebeleisti rusams laisvai keliauti po pasaulį ir žvėriškai kylančios kainos. Visa tai karštą vasaros pabaigą daro dar tvankesne.Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-16
Liepą Kauno apygardos teismas (KAT) trims „kamuolinių" gaujai priskiriamiems kaltinamiesiems vietoje suėmimo skyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Grupuotės lyderiu vadinamam 46 metų Giedriui Janoniui, pravarde „Kamuolys", teismas skyrė 30 tūkst. eurų užstatą, nors prokuroras prašė pritaikyti vieną didžiausių Lietuvoje 500 tūkst. eurų užstatą.Laukiantys teismo nuosprendžio kaltinamieji laikyti už grotų daugiau nei 4 metus. Teismas pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad baudžiamoji byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti ilgos suėmimo trukmės.Kriminalistams šiurpą kelia toks nusikaltėlių paleidimas į laisvę.Laidoje diskutuoja rašytojas Dailius Dargis, buvęs generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-12
„Rusai apšaudė Zaporižės atominę elektrinę“„virš Zaporižės numuštos dvi priešo raketas“, „elektrinė gali būti užminuota“, tokios nerimą keliančios antraštės pasiekia pasaulį iš didžiausios Europoje atominės elektrinės Ukrainoje. Kaip jas vertinti? Ar pakankamai į situaciją reaguoja pasaulio bendruomenė? Taip pat kalbėsime apie sprogimus Kryme, kalbas apie „referendumus“ rusų okupuotose teritorijose, ukrainiečių kontrpuolimą. Laidoje dalyvauja – Lietuvos nuolatinis ambasadorius prie TATENA Vaidotas Verba, energetikos ekspertas Leonas Ašmantas, atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius.Photo - Dmytro Smolyenko / imago images
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-10
Ar juos teisinga taip vadinti? Ar ne per daug jie nuvertinami? Ar ne per vėlai į juos reaguojama? Diskusija su buvusiu VSD vadovu Mečiu Laurinkumi ir saugumo ekspertu Ignu Stankovičiumi.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-09
Prieš pat karą Ukrainoje, prieš dar labiau pašlijusius JAV ir Kinijos santykius dėl Taivano, penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – įsipareigojo užkirsti kelią tolesniam branduolinių ginklų platinimui. Joe Bidenas toliau skatina Rusiją ir Kiniją pradėti derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės, tačiau, ar įmanoma susitarti su tokiomis šalimis? O gal apskritai ateityje visos šalys gali atsisakyti branduolinių ginklų? Kaip tada atrodytų kariniai konfliktai? Kokia yra šių ginklų destrukcijos galia?Diskutuojame su Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktoriumi Sauliumi Katuoka, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslo darbuotoju dr. Roku Dobužinsku bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorante Neringa Bladaite.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-05
Prieš metus kilus migrantų krizei, pasienyje su Baltarusija Lietuva ėmėsi vykdyti apgręžimo politiką. Per metus į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių migrantų. Šią tvarką, kaip pažeidžiančią tarptautinę teisę, ne kartą kritikavo žmogaus teisių organizacijos.Vidaus reikalų ministerija šiuo metu rengia įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Lietuva turėtų priimti kritiką dėl migrantų apgręžimo, o ne siekti šią praktiką įtvirtinti įstatymu, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas. Jo nuomone apgręžimo įstatymo Lietuvai nereikia.Laidoje dalyvauja – migracijos ekspertė dr. Audra Sipavičienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-03
Lietuviai negaili tūkstančių eurų, kad raukšlės nuo veidų išnyktų. Bet psichoterapeutai įspėja, kad baimė pasenti kamuoja vis jaunesnius žmones. Ar tai reiškia, kad po grožio peiliu gulasi ir jaunimas? Ar būta atvejų, kai chirurgas atkalba nuo operacijos? Pokalbis su plastikos chirurgu Sauliumi Vikšraičiu ir psichoterapeute Daiva Balčiūniene.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-08-02
Galingesnė ginkluotė padėjo ukrainiečiams stabilizuoti padėtį fronte. Yra manančių, kad Vakarai daro per mažai ir turėtų suteikti užpultai šaliai gerokai daugiau galingos ginkluotės. Ko siekia Vakarai Ukrainoje? Ar Vakarų pozicija gali pakeisti šio karo eigą? Laidoje dalyvauja karybos ekspertas dr. Egidijus Papečkys ir saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-29
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie atvejus, kuomet Lietuvoje žmonės panaudoja ginklus – vyksta apsišaudymai, žmonės taikosi į artimuosius, prisimename ir atvejus, kai buvo pašautas apsauginis, nušautas policijos pareigūnas, taip pat vyras ginklu nužudė savo žmoną. Fiksuoti ir du atvejai, kai vaikai į mokyklas atsinešė tėvų ginklus – laimei, niekas nenukentėjo.Policijos teigimu, Lietuvoje išpuolių nepadaugėjo, tačiau ginklai žiniasklaidoje linksniuojami vis dažniau. Karo Ukrainoje kontekste vis daugiau lietuvių nusprendžia įsigyti ginklus, šaudyklos, kuriose mokoma naudotis ginklu, taip pat perpildytos. Lietuviai sparčiai perka ginklus, bet kaip užtikrinti, kad neteisėtų išpuolių mūsų šalyje nepadaugėtų? Kodėl žmonės nusprendžia įvykdyti tokias veikas? Ar verta turėti ginklą?Laidoje dalyvauja Policijos departamento licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška ir psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-27
Jau ne vieną savaitę kalbama apie tai, kad Ukrainos kariuomenė vykdo kontrpuolimo veiksmus Chersono apskrityje. Agresorius skuba užgrobtas teritorijas aneksuoti ir skelbti ten referendumus. Ar su Vakarų ginklų pagalba ukrainiečiams pavyks sustabdyti ir išstumti priešą? Koks užimtų teritorijų likimas? Kada ir kuo baigsis karas? Laidoje dalyvauja : Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir atsargos majoras Darius Antanaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-26
Teisėjai teigia, kad jų atlyginimai beveik nedidėjo nuo 2010 metų, o aukštesnės grandies teisėjų atlyginimai vos siekia 2008 metų lygį. Tuo metu teisėjo padėjėjo atlyginimas sunkiai atitinka didžiųjų miestų pragyvenimo lygį. Situacija tokia prasta, kad regionų apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti 25 Kauno apygardos teismo teisėjų bylą prieš valstybę dėl per krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio. Teismams nėra lengva rasti darbuotojų, jie nesugeba konkuruoti su privačiu sektoriumi. Teisėjo profesija sparčiai praranda populiarumą.Ar iš tiesų Lietuvos teisėjai nėra pakankamai apmokami? Kaip tai veikia Lietuvos teisinę sistemą? Ką reikia keisti jau dabar? Diskutuojame su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke Viktorija Šelmiene, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, teisėjų asociacijos pirmininku Gediminu Sagačiu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-22
Su psichologe ir emocinio raštingumo trenere Ramune Murauskiene bei lektoriumi ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantu Vaidu Arvasevičiumi tyrinėjame porų laikino pagyvenimo atskirai reiškinį. Ko siekiama laikinai atsiskyrus (ne išsiskyrus) konfliktams poroje pasiekus kritinį lygį ir kaip prieinama prie tokio sprendimo? Kaip gyvenimas atrodo vėl sugrįžus? Ar poros sėkmingesnės, prieš ilgalaikius santykius pagyvenusios kartu?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-20
Kasmet praūžiančios audros niokoja Lietuvos pajūrį ir spartina krantų eroziją. Tai tampa tikru galvos skausmu aplinkosaugininkams, pajūrio savivaldybėms kaip suvaldyti šiuos procesus, o taip pat – ir finansine našta. Šiemet atsirado unikali galimybė natūraliai papildyti jūriniu smėliu dalį Melnragės paplūdimio – suformuoti pylimą po vandeniu. Prie šio krantotvarkos projekto prisideda Klaipėdos jūrų uostas. Kas yra daroma, kokio rezultato tikimasi ir ar visi patenkinti šiuo projektu? Laidoje diskutuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir banglentininkų atstovas Marius Satkevičius. Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Uosto direkcija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-19
Smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris tema visuomenės reakcijos dažnai sulaukia visai ne tokios, kokios derėtų. Vietoj to, kad su plakatais rankose eitų į gatves, šaukdami „Smurtui – ne“, arba bent apsidairytų aplink ir pabandytų atpažinti smurto apraiškas aplink save ar net savo šeimoje – dažniausiai puolama gintis stereotipais: tai šeimos reikalas, moterys irgi smurtauja. Arba pradedama kaltinti auka.Laidoje kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje ir dar menkai žinomą labai siaubingą jo dalį – smurtą prieš negalią turinčias moteris ir mergaites.Pašnekovės: Dovilė Masalskienė, asociacijos Moterų informacijos centras teisininkė ir Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė.Laidą „Atviras pokalbis" remia Moterų informacijos centras. Projektą „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas" finansuoja Europos socialinis fondas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-15
Liepos 15-ąją minime Žalgirio mūšio dieną. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą. Kryžiuočių kariuomenė turėjo iš viso 32 000 karių, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė – 51 000. Tačiau vokiečiai buvo daug geriau ginkluoti. Dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais. Kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų. Kryžiuočių kariuomenėje be vokiečių buvo anglų, prancūzų, vengrų, austrų, bavarų, tiuringiečių, čekų, liuksemburgiečių, flamandų, olandų.Kaip ten bebūtų, mūšį pavyko laimėti. Kokią įtaką šis mūšis turėjo Lietuvos istorijai? Kokias paraleles ir pamokas galima išmokti, lyginant su dabartiniu Rusijos-Ukrainos karu?Diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir istorikas Mindaugas Nefas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-13
Opozicija nuolat piktinasi valdančiųjų sprendimais. Pačios opozicijos siūlymai nuolat ignoruojami. Neseniai opozicija buvo palikusi posėdžių salę ir grasino negrįžti, jei bus neįsiklausoma į jų nuomonę. Buvo prabilta apie tai, kad valdančioji dauguma grius ir susikurs nauja dauguma. Kai kurie politikos apžvalgininkai visai rimtai žiūri į tokias kalbas ir sako, kad dabartinė dauguma geriausiu atveju pratemps iki rudens.Diskutuoja konservatorius Kęstutis Masiulis ir socdemas Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-12
Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.Diskutuoja: SADM viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas ir Lietuvos Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-08
Karas, pandemija, kylančios kainos, gąsdinimai, kad vėl grįš pandemija – mūsų gyvenimo kasdienybė. Sako, kad žmonės priprato prie blogų žinių. Turbūt, bet tik taip atrodo iš šalies. Blogos žinios graužia mūsų organizmus, žaloja psichiką, atsiliepia fizinei sveikatai, darbingumui, gyvenimo pasirinkimams, absoliučiai visoms veikloms. Kaip išgyventi blogų naujienų sraute?Diskutuoja: Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys ir psichologas Andrius Kaluginas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-07-05
Rusija vis bando perrašinėti istoriją. Savaip jie mato Ukrainos praeitį, ši šalis jiems tik „didžiosios Rusijos“ dalis, neturinti nei savo istorijos, nei tapatybės. Panašiai rusai elgiasi ir su Lietuva.Neseniai Partijos „Vieningoji Rusija“ deputatas Rusijos Federacijos valstybės Dūmoje Jevgenijus Fiodorovas pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo norima panaikinti Sovietų Sąjungos valstybės Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimo". Rusijai neatrodo kad ji mus okupavo, jie savaip mato Ribentropo-Molotovo paktą – kitos šalys jiems tik Sovietų Sąjungos dalis. Istoriją jie interpretuoja taip, kaip jiems patogu.Liepos 6-ąją minime Valstybės dieną, Mindaugo karūnavimą. Gal reikėtų ir mums interpretuoti istoriją savaip, pasižiūrėti, kur buvo mūsų valstybė Mindaugo ar Vytauto laikais?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir kultūros istorikas Aurimas Švedas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-29
Nekilnojamo turto kainos toliau šturmuoja aukštumas. Nuomos kainos taip pat kyla kaip ant mielių. NT vystytojai sako, kad biurokratinės kliūtys trukdo aprūpinti gyventojus naujais būstais, paklausa didelė, o butų trūksta. Karas Ukrainoje išaugino ir medžiagų kainas, grasinimai įvesti NT mokestį ir bankų ketinimai didinti paskolų palūkanas lyg ir stabdo piliečių norą investuoti į NT, tačiau kainų mažėjimo nesimato. Kokios tendencijos NT sektoriuje vyrauja?Diskutuoja NT ekspertas Arnoldas Antanavičius ir „Eikos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-28
Statistika rodo, kad skurdo skalėje iš trečios vietos peršokome į šeštą. Kitaip sakant, tai turėtų byloti, kad kovoje su skurdu esama pažangos.Nors algos kyla, pensijos auga, indėliai bankuose didžiuliai, skurdo lygis dar didelis. Ar valdžios sprendimai padės su tuo kovoti?Diskutuoja: Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-22
Politinė Lietuvos padangė vis dar įkaitusi. Visą savaitę politinių rietenų vedini politikai posėdžiauja atskirai. Prezidentas metiniame pranešime akcentuoja, kad politikoje daug nesutarimų, stengiamasi politiniams oponentams parodyti jų vietą. Pabrėžiama, kad politikoje įsivyravo etikečių klijavimas ir pašaipos. Politinės partijos nesutaria dėl svarbių įstatymų, nenori partnerystės, V. Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu, pakimba nacionaliniai susitarimai dėl švietimo, gynybos, ir užsienio politikos. Kokios aistros verda politikoje?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-21
Turbūt šiandien sunkiai rastume sritį, kurioje neauga kainos. Prekės, paslaugos, energetika – viskas taip šoka aukštyn ir tokiais tempais, kad jau net nebeišeina susigaudyti, kas ir kiek pakilo. Ekonomistai sako, kad pakilo ir atlyginimai. Sakykime, algos pakilo 10 procentų, tai yra, maždaug 100 eurų nuo vidutinės algos. O kiek pakilo produktų ir paslaugų kainos? Jeigu žiūrėtume į visą prekių ir paslaugų krepšelį, turbūt, susidarytų tikrai daugiau nei 100 eurų.Nepaisant visko, žmonės toliau perka viską masiškai, masiškai vartojai. Iš kur tiek pinigų, ir kaip apskritai vertinti ekonomikos tendencijas?Diskutuoja: „Swedbank“ vyr. ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis ir Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-17
Kaip visada, kartą per mėnesį mes bendraujame su psichologe ir rašytoja Ramune Murauskienei bei konsultantu ir lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi. Šį kartą kalbėsime apie internetines pažintis. Kur gi susirasti antrą pusę, jei gyvai susirasti nepavyksta? Ar pažinčių platformos yra skirtos tik nuotykiams? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? Kas domina vyrus? Kuo domisi moterys? Kaip elgtis su nepažįstamaisiais, kad nė vienas nenukentėtų ir vasaros nuotykis netaptų viena ar kita drama?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-15
Politikai ruošia nacionalinį partijų susitarimą dėl užsienio politikos. Opozicijai šis susitarimas, kaip ir reikėjo tikėtis, daug kur kliūva. Neaiškūs santykiai su Kinija, kokių santykių reikės laikytis su Rusija ir Baltarusija po karo, kas yra Rusijos deputinizacija? Ar pavyks partijoms susitarti?Laidoje dalyvauja europarlamentaras Andrius Kubilius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, valstietis Giedrius Surplys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-14
Antradienį minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso išvežta apie 18 500 žmonių. Birželio 15 d. minime Okupacijos ir genocido dieną. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Vyksta karas Ukrainoje. Rusija grasina, kad po Ukrainos ateis mūsų eilė. Ar gali istorija pasikartoti?Diskutuoja: Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius ir Vytautas Plečkaitis, istorikas, diplomatas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-10
Nesena „Bayraktar" pirkimo istorija parodė, kad karo akivaizdoje galime būti vieningi. Karas tam tikra prasme sutelkė ne tik pasaulio valstybes, bet ir Lietuvą. Bet, kaip visada, mūsų piliečiams susivienyti reikia ekstremalių sąlygų. Tokių kaip išorinis priešas. Net per pandemiją buvome susiskaldę. Gal net daugiau nei bet kada. Skaldo mus ir požiūris į šeimas, į kitokius, klijuojame etiketes, nurašome į paraštes. Ar tik karas mus gali vienyti?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis ir vienas „Nacionalinio susivienijimo" lyderių Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-08
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.„NT mokestis turėtų būti platus, visuotinis, be išimčių mokesčiui išvengti, taip pat progresyvaus tarifo ir taikomas suminei valdomo NT vertei, o ne individualiems objektams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.„Pateiktas Finansų ministerijos pasiūlymas turėtų būti gerokai pagerintas“, – pridūrė LB vadovas.Pasak LB vadovo, „tinkamai sukalibruotas“ NT mokestis galėtų mažinti perteklinę būsto paklausą ir padėtų labiau subalansuoti rinką.Diskutuoja Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-07
Europos Sąjunga vargais negalais priėmė šeštąjį sankcijų Rusijai paketą. Visi dėkoja už tai Vengrijai. Net ir mūsų prezidentas. Tačiau ES vienybė, panašu, išlieka tik kalbose. Emmanuelis Macronas ir toliau aiškina, kad žeminti Rusijos negalima, nors rusai ir toliau bombarduoja Kijivą. Kaip vertinti ES vienybę?Laidoje dalyvauja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Lukas Savickas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-03
Birželio 3 dieną minime Sąjūdžio dieną. Tai diena, kuomet gimė tautinis judėjimas, nuo kurio prasidėjo Lietuvos nepriklausomybės žygis. Sąjūdis buvo ta jėga, kuri vienijo žmones, kuri sugriovė Sovietų Sąjungą. Tada priešai buvo aiškūs. Tada žinojome savo tikslus ir savo kelią.Šiandien padėtis kitokia. Nors vyksta karas ir vidinės rietenos šiek tiek nurimo, bet prielaidų kurtis naujiems sąjūdžiams gana daug. Kokių judėjimų galima tikėtis?Diskutuoja: politikos apžvalgininkas, Sąjūdžio aktyvistas Mečys Laurinkus ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-06-01
Naujausi reitingai rodo, kad vėl vyksta tam tikri visuomenės simpatijų persiskirstymai. Balsavimai dėl partnerystės įstatymo rodo nesutarimus valdančiojoje daugumoje, prezidentas stiprina savo pozicijas, tuo tarpu buvusios stiprios partijos smunka žemyn. Kaip dėliojasi politinės rokiruotės?Diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-31
Mokslininkai jau ne vienerius metus skelbia, kad dėl stiprėjančio šiltnamio efekto, didėjančio vartojimo Žemė atsidūrė ant bedugnės krašto ir tik nuo mūsų priklauso, ar pavyks ją išsaugoti ateities kartoms. Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos saugojimo svarbą, Žinių radijas šį pavasarį vykdo projektą „Sėkmės receptai“, kuriame Lietuvoje veikiančios įmonės Žinių radijo laidose pasakoja, kokius smulkius ar strateginius sprendimus jos įdiegė ar diegia, kad jų įmonės veikla būtų draugiškesnė aplinkai.Šiandien šis projektas pasiekė finišo tiesiąją – šiandien jau turime apibendrintus konkurso rezultatus ir skelbsime projekto nugalėtoją, kuriam atiteks ir Žinių radijo įsteigtas prizas – reklamos Žinių radijuje paketas.Laidoje dalyvauja projekte „Sėkmės receptai” dalyvaujančių įmonių idėjas vertinsiančios Ekspertų komisijos nariai: verslo paskolas teikiančio nebankinio finansuotojo „Noviti“ direktorius Linas Armalys ir VŠĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas, socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas Giedrius Bučas, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius ir įmonės nugalėtojos - bendrovės "IT Max" direktorius Arnas Bebrauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-27
Paskutinį mėnesio penktadienį, kaip visada, studijoje svečiuojasi psichologė Ramunė Murauskienė ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius. Šiandien kalbamės ypatingai smagia tema – atostogos ir kaip per jas pailsėti.Ar tiesa, kad atostogos yra tokios svarbios, kaip mums atrodo? Ar tiesa, kad šeima privalo atostogauti tik kartu? Ar tiesa, kad per atostogas tėvai turi būti su savo vaikais – ir ne kitaip? Ar tiesa, kad vaikai per atostogas turi būti užimti neformaliu ugdymu, kad ir tėvai galėtų pailsėti? Ar tiesa, kad porai dažnai konfliktuojant, į atostogas geriau kartu nevažiuoti?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-25
Seimas patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją: dokumentu akcentuojama, kad valstybės gynyba suprantama ne tik kaip gynyba ginklu. Seimas patvirtino rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją: gynyba – ne tik ginklu.„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente. Šia strategija siekiama ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.Laidoje diskutuoja: Seimo narys Paulius Saudargas, šaulys, istorijos mokytojas Mindaugas Nefas ir visuomenininkas, istorikas Povilas Urbšys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-24
65 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai, kaip mama.Artėjančios Tėvo dienos proga pakalbėkime apie šiuolaikinius tėčius. Kaip šiais laikais vyrai augina vaikus? Ar jie įsitraukia į vaikų ugdymą ir priežiūrą lygiaverčiai su mamomis? Ar geba savarankiškai pasirūpinti savo mažyliais – nuprausti, pavalgydinti, užmigdyti, pasekti pasaką, nuraminti ir paguosti, kai liūdna? Ar šiuolaikiniai tėčiai skiriasi nuo savo tėčių ir ką jiems patiems duoda įtrauki tėvystė?Pašnekovai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lyčių lygybės ekspertė, projekto „Šiuolaikiniai tėčiai“ autorė Mintautė Jurkutė, advokatas, dviejų vaikų tėtis Justinas Jarusevičius ir IT specialistas, trijų vaikų bėgantis tėtis Gediminas Astrauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-20
Lietuva – tautiniu ir kultūriniu atžvilgiu turtinga valstybė. Nors tautinės mažumos mūsų šalyje bendrai sudaro tik 15 % šalies gyventojų, tačiau jos labai įvairios. Be didžiųjų tautinių bendruomenių, Lietuvoje gyvena kitataučiai, kurių skaičius, 2021 m. Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nesiekia ir 1000 asmenų. Dalis jų – tradicinės tautinės bendruomenės, gyvenančios Lietuvoje jau daug metų ar net keletą amžių.Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius Lietuvoje paskelbė Karaimų metais. Jau 625-erius metus Lietuvoje gyvenanti tiurkų tauta – karaimai – kviečia minėti šį jubiliejų drauge. Vyriausybės patvirtintoje programoje šiais metais numatyti renginiai ir įvairios veiklos Trakuose, Vilniuje bei Panevėžyje. Karaimų tauta Lietuvoje, nors ir nedidelė, tebėra gyva, išlaikiusi visus pagrindinius savo kultūros dėmenis: religiją, kalbą, tautinę savimonę, istorinę atmintį. Per šimtmečius išgyvenę nemažai iššūkių, karaimai džiaugiasi, galėdami šiais metais dalintis kultūriniais klodais su plačiąja visuomene, stiprinti bendruomenės sambūvį ir kelti tautinę dvasią.Laidoje dalyvauja Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-18
Prasidėjus karui Ukrainoje, aktualizavosi energetinės nepriklausomybės, iškastinio kuro mažinimo klausimai. Karas akivaizdžiai parodo, kad ES šalys (tarp jų ir Lietuva) privalo dar sparčiau mažinti naftos ir dujų naudojimą, o žaliosios energetikos skatinimas yra puiki galimybė pasiekti energetinįsavarankiškumą. Ypač opi problema yra atsinaujinančios energijos išteklių naudojimas transporto sektoriuje. Lietuva gali sumažinti naftos naudojimą, jei naudos daugiau vietinių biodegalų. Kai kurios šalys jau didina biodegalų įmaišymo dalį ir taip didina energetinės nepriklausomybės lygį, sprendžia klimato kaitos problemas bei remia vietos ekonomiką.Diskutuoja: atsinaujinančios energetikos ekspertas Martynas Nagevičius, Biodegalų asociacijos prezidentas Jurgis Polujanskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato „Biodegalų asociacija – Future Fuel“.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-17
Lietuvos gyventojų apklausos duomenys parodė, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų, negalėdami suderinti asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą. Ir nors Darbo kodeksas numato aibę įvairių priemonių, tokių kaip nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas, papildomi laisvadieniai vaikų auginimui ar mokymosi atostogoms, galinčių palengvinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, dažnai jų taikymas darbovietės praktikoje priklauso nuo egzistuojančios darbo kultūros ir darbdavių geranoriškumo. Tad aiški darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo politika yra pirmas žingsnis organizacijoms, kurios nori išlaikyti darbuotojus ir juos motyvuoti. Įmonės ir organizacijos Lietuvoje jau pradeda galvoti apie priemonių paketus, kurie palengvintų darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo suderinamumą. Kai kurios iš jų kuria ir tam skirtą politiką bei veiksmų planus.Palankios balansui aplinkos kūrimas organizacijoje yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis organizacijos įsipareigojimo, sistemingumo ir nuoseklumo. Nuo ko pradėti? Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai ir tolimesni veiksmai?Pašnekovės: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lygių galimybių integravimo ekspertė, konsultuojanti organizacijas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos klausimais Ieva Laugalytė, „Tele2" viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė ir Vilniaus universiteto, lygių galimybių koordinatorė Lina Garbenčiūtė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Projektas „Daugiau balanso" dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-13
Gegužės 15-ąją minima tarptautinė šeimos diena. Jau kurį laiką Lietuvoje šios dienos laukiama su nerimu. Praėjusiais metais šeimos maršais paminėta ši diena sulaukia kontraversiško vertinimo. Šiemet dėl karo, ar nežinia dar dėl ko, planuojamam šeimos maršui Vilniaus valdžia nesuteikė leidimo eitynems. Mitinguotojai rinksis kažkur privačioje teritorijoje. Šeimų maršo asociacija piktinasi, kad gegužės 15-ąją, kai nebuvo suteiktas leidimas Šeimos gynimo maršui, Katedros aikštėje išduotas renginys organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ renginiui „Visos šeimos – svarbios“, o birželį Vilniuje numatomas penkias dienas truksiantis LGBT „Pride“ festivalis.Diskutuoja politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas ir Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-11
Nedaug kas pastebi, bet likus metams iki merų rinkimų praktiškai niekas nemato galimų kandidatų į šį postą. Socdemai vargais negalais išmetė keeletą pavardžių, o visi kiti tyli. Kokia čia politinė taktika? O gal tiesiog tų kandidatų nėra?Diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-10
Gegužės 9-ąją minėjome Europos dieną. Šviežiai antrai kadencijai inauguruotas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žadėjo Europai esminių pokyčių. Kokie tie pokyčiai galėtų būti? Ar Macronas imsis Europos lyderio vaidmens? Apskritai, ar įmanomas vienas Europos Sąjungos lyderis, ar reikalinga kolektyvinė lyderystė?Diskutuoja europarlamentaras Andrius Kubilius ir Vilniaus unviversiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-06
Artėja Gegužės 9-oji. Kalbama, kad Putinas gali šią dieną ką nors sugalvoti. Paskelbti karą Ukrainai. Skamba keistai, nes karas jau vyksta, tačiau tai leistų diktatoriui papildomai mobilizuoti žmones. Gali paleisti taktinę branduolinę raketą. Gegužės 9-oji – tai tam tikras atskaitos taškas, kai Putinas turės kažką pranešti savo tautai.Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-04
Opozicinės „valstiečių“, „darbiečių“ ir socialdemokratų partijos svarsto trauktis iš susitarimo dėl švietimo politikos. Pasak jų, Vyriausybės inicijuotos „Tūkstantmečio mokyklų“ programa bei mokyklų tinklo pertvarka neatitinka švietimo susitarime iškeltų tikslų. Vyriausybė, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vertinimu, siekia sunaikinti ugdymo įstaigas regionuose. Jo įsitikinimu, valdžia nesikonsultuos su savivalda ir nesiims taisyti savo inicijuotų reformų, kurių įgyvendinimui dalis savivaldybių prieštarauja.Diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, „valstietė" Aušrinė Norkienė ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-05-03
Dešinieji ekstremistai Lietuvoje kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, gali bandyti surengti teroro aktą. Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. „Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą“, – nurodoma dokumente.Neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus“, – teigiama jame.Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir komiteto narys, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-04-29
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, Kognityvinės elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių.Priimti sutuoktinio kitoniškumą daugeliui tampa dideliu išbandymu. Gyventi su kitu – tai sugyventi su jo trūkumais. O trūkumus mes įvardiname pagal savo suvokimą, o ne pagal partnerio.Iš kur noras pagal save vertinti partnerio dorybes ir trūkumus? Kiek jėgų mes skiriame norėdami pakeisti partnerio mąstyseną, jauseną, elgseną?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-04-27
Balandžio 27-ąją minime medicinos darbuotojų dieną. Kokia šiemet bus medikų profesinė šventė?Diskutuoja Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-04-26
Moterys Lietuvoje kone dvigubai daugiau laiko skiria vaikų auginimui ir ugdymui, vyresnių asmenų bei šeimos narių su negalia priežiūrai nei vyrai. Jos taip pat beveik tris kartus daugiau laiko skiria maisto gaminimui ir kitiems namų priežiūros darbams.65 proc. Lietuvos gyventojų apklausos dalyvių sutinka, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai, kaip mama. Vis dėl to, kokybinio tyrimo su dirbančiomis mamomis rezultatai parodė, kad poros dažniausiai neaptaria, kaip atrodys jų gyvenimas atsiradus vaikams. Partnerių įsitraukimo ir pasidalinimo kasdienėmis namų ir vaikų priežiūros veiklomis paliekamas savieigai, o tai dažniausiai reiškia didesnį moterų įsitraukimą. Kodėl taip yra? Kokios to pasekmės moterims ir vyrams? Ar reikia tai keisti? Pašnekovės: Mintautė Jurkutė – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lyčių lygybės ekspertė, Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė, Jolanta Reingardė – Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų grupės vadovė ir Akvilė Giniotaitė – lytiškumo ugdymo specialistė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projektas „Daugiau balanso" dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-04-22
Psichologinės Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad aštuoniems iš dešimties žmonių su savijauta blogai. Nerimas, baimės dėl karo ir ateities, nemigos naktys – smarkiai blogina piliečių gyvenimo kokybę. Ar kam nors tai rūpi?Diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir psichologas Gediminas Navaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti
[\/]
2022-04-22
Psichologinės Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad aštuoniems iš dešimties žmonių su savijauta blogai. Nerimas, baimės dėl karo ir ateities, nemigos naktys – smarkiai blogina piliečių gyvenimo kokybę. Ar kam nors tai rūpi?Diskutuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir psichologas Gediminas Navaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-20
Naujausios apklausos rodo, kad pirmoje politinių partijų reitingų lentelės pozicijoje ir toliau laikosi valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Antroje vietoje – šiais metais įkurta ir Seimo opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Vasario mėnesį už šią partiją balsavę būtų 8,7 procento apklaustųjų, kovo mėnesį šis skaičius jau siekia 10,7 procento. Trečioje vietoje – opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija. Parama šiai politinei jėgai nuo praėjusios apklausos menko paklaidos ribose. Vasarį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 12,2 procento apklaustųjų, kovą – 10,2 procento.Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.,
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-19
Ar Europos Sąjunga supranta, kokie iššūkiai jos laukia?Diskutuoja: europarlamentaras Juozas Olekas ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-15
Savaitgalį švęsime Velykas. Šiemet, matyt, kaip niekad aktuali ši šventė. Kai žmonės klausia, kur dievas per karą, dvasininkai antsako: ant kryžiaus. Tas Kristaus nukryžiavimas tęsiasi jau antrą mėnesį ir pabaigos nematyti.Karo fone paaštrėja ir mūsų jausmai, ir nuotaikos, ir egesys. Nepaisant to, kad absoliuti tautos dauguma vieningai palaiko Ukrainą, viduje mes dar daug kur susiskaldę. Klijuojamos etiketės, nepasidalinama įtaka, renkant paramą Ukrainai, kruvini ginčai kyla soctinkluose dėl viešųjų erdvių ir kapinių desovietizavimo. O kur dar partnerystės, narkotikų, šeimų maršo ir kiti reikalai. Ar pavyks nuimti Kristų nuo kryžiaus?Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius ir Seimo narys Audronius Ažubalis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-13
Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbtas Timofejaus Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“ sukėlė šoką ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje. Jame atvirai dėstoma, kaip turi būti sugriauta nepriklausoma valstybė, uždraustas jos pavadinimas, išžudyta šalies vadovybė, o pavergta visuomenė – perauklėta. Toks straipsnis nė kiek nestebina. Po žudynių Bučoje, Borodiankoje ir kituose miestuose, akivaizdu, kad supuvusi ne tik Rusijos valdžia, bet ir jos gyventojai. Ir tai ne tik šio karo aktualijos. Taip buvo ir praėjusiame kare ir kituose Rusijos istorijos puslapiuose. Kaip atsiranda išsigimėliai? Ar civilizuotam pasauliui Rusija – prarasta valstybė?Diskutuoja Lietuvos istorijos instituto vadovas Alvydas Nikžentaitis ir politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-12
Kiekvienas mūsų skirtingame gyvenimo etape turime skirtingus poreikius, norus, įsipareigojimus, galimybes. Todėl stebuklingos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulės, kuri tiktų kiekvienam žmogui, nėra ir negali būti. Projekto „Daugiau balanso“ autoriai sukūrė įrankį, kuriuo galite pasiskaičiuoti, kokia galėtų būti būtent jūsų darbo ir asmeninio gyvenimo formulė. Kaip ji veikia ir ką į ją reikėtų įtraukti?Pašnekovai: projekto „Daugiau balanso“ kūrybos vadovas ir socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ direktorius, vienas iš darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulės kūrėjų Paulius Rymeikis, neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė ir psichologė-psichoterapeutė Elena Mickevičienė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Projektas „Daugiau balanso" dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-08
Balandžio 9 dieną minėsime 100-ąsias monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimimo metines. Kunigas iš didžiosios raidės, nepalaužiamas disidentas ir kovotojas už žmogaus sielos išganymą.Vyksta karas, žmonės pasimetę, neramūs, užguiti. Labai trūksta dvasininkų balso. Ką reiškia būti kunigu sunkmečiu?Diskutuoja kunigas Ričardas Doveika ir rašytoja, Kazimiero Vasiliausko biografė, dvasininkė Ramunė Sakalauskaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-06
Mokslininkai jau ne vienus metus skelbia, kad dėl stiprėjančio šiltnamio efekto Žemė atsidūrė ant bedugnės krašto ir tik nuo mūsų priklauso, ar pavyks ją išsaugoti ateities kartoms. Kokius sprendimus priima Lietuvoje veikiančios įmonės, kad mažintų visuotinį atšilimą ir tausotų gamtą? Ką jos daro, kad jų kuriami produktai ar teikiamos paslaugos būtų ekologiški ir tvarūs? Kiek kasdienė jų veikla draugiška aplinkai?Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į gamtos saugojimo svarbą, Žinių radijas šį pavasarį vykdo projektą „Sėkmės receptai“, kuriame Lietuvoje veikiančios įmonės Žinių radijo laidose pasakoja, kokius smulkius ar strateginius sprendimus jos įdiegė ar diegia, kad jų įmonės veikla būtų draugiškesnė aplinkai. Tad šiandien ir aptarsime, kokių įdomių sprendimų yra sugalvojusios šiame projekte dalyvaujančios įmonės, kaip atsiskleidžia jų kūrybiškumas derinant įmonių tikslus ir siekį išsaugoti gamtą, kokių galimybių suteikia galvojimas ne tik apie save, bet ir apie tai, kas liks po mūsų.Laidoje dalyvauja projekte „Sėkmės receptai” dalyvaujančių įmonių idėjas vertinsiančios Ekspertų komisijos nariai: verslo paskolas teikiančio nebankinio finansuotojo „Noviti“ direktorius Linas Armalys ir VŠĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas, socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas Giedrius Bučas bei laidos „Sėkmės receptai” vedėja Justina Gedgaudaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-05
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas šiuo metu svarsto Seimas. Pataisomis siūloma klientus skirstyti į pasirengusius ir besirengiančius darbui. Pasirengusiems asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, kliudančios susirasti darbą ir ieškoma kaip jas pašalinti. Tai padės darbdaviams greičiau surasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, o darbuotojams jų lūkesčius atitinkančius darbus. Besirengiantiems darbo rinkai asmenims ir toliau nereikės mokėti privalomo sveikatos draudimo.Diskutuoja: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, Trišalės tarybos pirmininkė Aurelija Maldutytė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-04-01
Balandžio 1-oji yra Tarptautinė melagių ir juoko diena. Kažkada ši šventė būdavo gana linksma. Žmonės kvailiodavo, apgaudinėdavo vieni kitus. Krėsdavo pokštus. Šiemet kitaip. Juokauti norisi mažiausiai. O apgaulės ir melo, dezinformacijos... nors kibiru semk. Greitai balandžio 1-ają reiks ieškoti tiesos, o ne galvoti, kas ir kur pamelavo. Kaip atrodo mūsų pasaulis, pasiklydęs tarp melo ir tiesos?Diskutuoja Seimo narys Matas Maldeikis, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-30
Prasidėjęs karas tik trumpam suvienijo Lietuvos politikus. Rezoliucija dėl paramos Ukrainai buvo priimta vieningai. Atrodė, kad karo akivaizdoje politikai užmirš rietenas ir įsivyraus taika bent jau čia. Bet ne. Ramybės idilę sugriovė į Seimo pavasario darbotvarkę įsiveržęs Partnerystės įstatymas. Ir ne tik dėl jo kilo aistros. Ir toliau nerandama sutarimo dėl kainų, antiinfliacinių priemonių, užsienio politikos, nacionalinio saugumo. Susidaro įspūdis, kad politikai labiau rūpi patys sau nei tautos interesaiDiskutuoja konservatorius Kęstutis Masiulis, Seimo mišrios frakcijos narė Agnė Širinskienė, buvęs Seimo narys Povilas Urbšys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-29
Visuomenės tyrimai rodo, kad darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas dažnai sukelia įtampą. 45 proc. dalyvavusių Lietuvos gyventojų reprezentatyvioje apklausoje teigė, kad negalėdami suderinti asmeninio gyvenimo su darbu, svarstytų keisti darbą, dar 35 proc. teigė, kad sutiktų dirbti darbą su mažesniu atlygiu, bet su geresnėmis derinimo galimybėmis.Įtampas dažnai sukelia ir teisinio reglamentavimo stoka, kaip darbdaviai turėtų taikyti įvairias darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo priemones darbovietėse. Pavyzdžiui, Darbo kodekse yra numatytos konkrečios šeimos ir darbo derinimo priemonės, kurios formaliai yra garantuojamos, tačiau nėra numatyta konkreti pareiga darbdaviams šias priemones suteikti.Kaip pasirūpinti, kad darbuotojai neperdegtų nuo beprotiško darbinio tempo? Ką gali padaryti organizacijos, kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę? Ką Lietuvoje jau darome, o ko be galo trūksta?Pašnekovės: Vilma Gabrieliūtė, lygių galimybių integravimo ekspertė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Milda Autukaitė, organizacijų̨ psichologė, lyderystės ir organizacijų vystymo konsultantė, VU lektorė, MB „Gijos“ partnerė, konsultantė ir Karilė Levickaitė, psichologė, psichikos sveikatos ekspertė, „Psichikos perspektyvos“ direktorė, MB „Gijos“ partnerė, konsultantė. Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projektas „Daugiau balanso" dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-25
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, mes kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, kognityvinės elgesio terapijos konsultantą Vaidą Arvasevičių.Prasidėjus karui, šeimos ir suaugę, ir vaikai, pradėjo gyventi tarsi dviejuose pasauliuose. Įprastoje savo kasdienybėje ir tuo pačiu metu karo realybėje. Šie du pasauliai persidengia. Kaip šeimose pasikeitė tarpusavio santykiai naujos realybės akivaizdoje? Kokia mūsų savijauta gyvenant tokiomis aplinkybėmis? Kaip mums sekasi tvarkytis su mintimis ir jausmais?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-23
Parlamentarai pradėjo rengti susitarimą dėl užsienio politikos. Kokios kryptys numatytos? Ar karo fone apskritai įmanoma prognozuoti, kaip atrodys užsienio politika?Diskutuoja valstietis Giedrius Surplys, socialdemokratas Gintautas Paluckas ir konservatorius Andrius Kubilius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-22
Karas visada turi įtakos žmonių gyvenimams, valstybėms, tautoms, ekonomikai ir net kultūrai. Ne išimtis ir gimtoji šalies kalba. Štai neseniai Vyriausybė nusprendė leisti karo pabėgėliams iš Ukrainos dvejus metus dirbti Lietuvoje, nemokant šalies kalbos. Kai kurie kalbos ekspertai baiminas, kad liberalus požiūris į kalbą net ir karo akivaizdoje gali turėti neigiamų pasekmių. Kaip turėtume prižūrėti gimtąją kalbą, kiek ir kokių nuolaidų galime daryti atsižvelgdami į karo keliamus iššūkius?Diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir politikas, karo istorikas Valdas Rakutis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-18
Kovo 20-oji kalendoriuje pažymėta kaip Tarptautinė laimės diena. Kas yra laimė – jaučia visi, bet nežino niekas. Kelių, vedančių į laimę, yra daug: kai kam – tai šeima, kai kam – lova, kai kam – pinigai, kai kam – viskas kartu. O kaip keičiasi laimės suvokimas švilpiant kulkoms ir krentant bomboms? Ar įmanoma pilnavertė laimė karo sąlygomis?Diskusija su psichologais Andriumi Kaluginu ir Gediminu Navaičiu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-16
Kovo 16 dieną sukanka lygiai 2 metai, kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Nors pandemija dar nesibaigė, tačiau galima sakyti, kad per tuos dvejus metus tikrai daug ką supratome ir daug ko išmokome. Kaip vertinti pandemijos pamokas mūsų gyvenimui?Kalbame su buvusiu sveikatos apsaugos ministru, psichiatru Aurelijumi Veryga ir Seimo sveikatos reikalų komiteto nariu, psichiatru Linu Slušniu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-15
Kaip darbdaviai gali prisidėti prie to, kad darbuotojai jaustų mažiau įtampų derindami darbą ir asmeninį gyvenimą? Nuo ko pradėti kuriant šeimą turintiems darbuotojams draugišką darbovietę? Kaip atsižvelgti į darbuotojų poreikius asmeniniame gyvenime? Laidoje dalyvauja vyresnioji personalo konsultantė „Swedbank“ Kristina Vabolytė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir „Ignitis“ grupės žmonių gerovės, įvairovės ir įtraukties vadovas Donatas Paulauskas. Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projektas „Daugiau balanso" dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Skirti paramą
[\/]
2022-03-09
Artėja Kovo 11-oji – mūsų laisvės gimtadienis. Šiemet, matyt, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo pajusime, kokia trapi gali būti laisvė, kokia neužtikrinta gali būti ateitis. Karas Ukrainoje iliustruoja, kad visi pasiekimai gali žlugti akimirksniu. Koks pasaulis laukia Lietuvos ir pasaulio po šio karo?Diskutuoja Seimo narys Matas Maldeikis ir politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
[\/]
2022-03-08
Rusija krenta į ekonominę duobę. Sankcijos suduos didžiausiai pasaulio valstybei tokį smūgį, nuo kurio jai atsitiesti reiks labai daug laiko. Tačiau pasaulio taikomos ekonominio poveikio priemonės negali neatsiliepti ir pačiai Europai. Brangsta žaliavos, energetika, benzinas, maistas. Kaip karas paveiks ekonomiką?Diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
[\/]
2022-03-04
Karas Ukrainoje nesibaigia. Žūsta žmonės, naikinama valstybė, diktatoriaus niekas nestabdo. Vakarai demonstruoja vienybę, bet kartais ryžto trūksta. Tiek sprendžiant dėl sankcijų, tiek svarstant tiekti ginklus. Karas bus ilgas. Kaip atrodys pasaulis po jo?Diskutuoja rašytojas, politijos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas ir Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis.unian.info nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
[\/]
2022-03-02
Ekonomistai pastebi, kad vykstant karui Ukrainoje ir taikant sankcijas Rusijai, gali keistis nekilnojamojo turto (NT) prekybos tendencijos. Kada bus pasiektas kainų pikas, kas lemia NT kainų augimą, ar šiuo metu investuoti į NT apsimoka?Pašnekovai: bendrovės „Omberg“ vadovė Dalia Andriulionienė ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
[\/]
2022-03-01
Vykstan karui Ukrainoje buvo matoma, kad ES šalys vangokai įsitraukia į sankcijų priėmimą, daug diskusijų buvo dėl to, ar remti Ukrainą ginklais. Panašu, kad tik pamačius, jog Rusijos kariuomenė ne tokia jau ir galinga, o Ukrainos pasipriešinimas okupantui yra didvyriškas, smerkti ir padėti Kijevui ėmėsi net rusų palaikytojai Zemanas, Orbanas. Kokią įtaką ES vienybei turės karas Ukrainoje?Laidoje dalyvauja europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir Seimo narys Lukas Savickas. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-25
Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas, signataras Mečys Laurinkus ir gynybos ekspertas Aurimas Navys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-23
Klaipėdos jūrų uostas pasirengė Žaliojo uosto koncepciją, kurioje numatyti darnumo kriterijai, rekomenduojamos priemonės, planai, kuriais savo veikloje turės vadovautis Lietuvos jūrų uostas. Darnumo reikalavimus kelia bei žaliąją kryptį brėžia ir ES politika. Kas ir kaip keisis Klaipėdos jūrų uoste?Laidos dalyviai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Valdas Langas, Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas.Laida „Atviras poklabis" rengiama bendradarbiaujant su Uosto direkcija
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-22
Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vedama demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ stiprina savo pozicijas, rodo portalo delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 17 – 29 dienomis atlikta apklausa. Ta patį rodo ir „Vilmorus“ tyrimai. Tačiau pagal „Spinter“ tyrimus pirmoje vietoje konservatoriai, o pagal „Vilmorus“ socialdemokratai. Bet kokiu atveju, reitingų lentelėse galima rasti nemažai pokyčių. Kas vyksta politinių partijų erdvėje?Diskutuoja VDU profesorius Lauras Bielinis ir MRU destytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-18
Vasario 20-oji Jungtinių Tautų iniciatyva paskelbta Pasauline socialinio teisingumo diena. Ja skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą, socialinę atskirtį ir bedarbystės problemas. Žmonės kviečiami prisidėti prie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo. O kaip yra Lietuvoje? Profesorius Romas Lazutka neseniai įvardijo tiesiai: ne veltui sakoma, kad Lietuva – nuostabi šalis tiems, kas turi pinigų.Diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-15
Artėja Vasario 16-oji. Aplinka šventėms nelabai palanki. Prognozuojama, kad kaip tik šią dieną Rusija pradės Ukrainos puolimą. Jei taip atsitiks, ar tokioje Europoje gyventi apskritai bus saugu? O kur dar vidinės mūsų pačių problemos. Diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-11
Vasario 14 dieną minime Valentino dieną. Daugeliui tai svarbi diena, meilės diena. Kiekvienas žmogus ieško, kam parodyti dėmesį, švelnius jausmus, ką apkabinti, prie ko prisiglausti. O ar tauta gali būti Valentinu? Ar mylėti savo tautą be išlygų yra normalu? Kada mes dievinam, o kada nekenčiam savo tautos? Kiek politikai prisidenginėja tauta?Diskutuoja Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-09
Anot kai kurių psichiatrų, Lietuvos psichinės sveikatos sistema neveiksminga. Tai ypač aktualu dabar, kai iš visų pusių mus smaugia bėdos: pandemija, karo nuojauta, kylančios kainos, neužtikrintumas ateitimi. Ar esant tokiai padėčiai pateisinimos spragos psichikos ligų gydyme?Diskutuoja Seimo narys Linas Slušnys ir Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-08
Taip mano socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pokalbis su juo ir konservatoriumi Kęstučiu Masiuliu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-04
Pasitenkinimas mūsų gyvenimo kokybe krito dešimtadaliu. Tokią įtaką egzistencijos supratimui padarė pandemija, rodo tyrimas. O ką apskritai mums reiškia gyvenimo kokybė, kokią vietą ji užima žmonių kasdienybėje? Kas lemia gyvenimo kokybės pokyčius, kas tam daro įtaką? Ar turtai, pinigai, visuomenis statusas padeda ar trukdo gyvenimo kokybei?Diskutuoja psichologas Gediminas Navaitis ir apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-03
Pastebima, kad bedarbiai stengiasi tempti laiką neieškodami darbo, kad ilgiau gautų nedarbo išmokas. Kai kas siūlo net mokėti premijas už tai, kad žmogus stengiasi kuo greičiau įsidarbinti. Politikai jau ne pirmus metus kalba apie Užimtumo tarnybos pertvarką. Kaip ji turėtų atrodyti?Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir Lietuvos Paslaugų Sferos Darbuotojų Profesinės Sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-02
Pasaulis toliau svarsto, kuo baigsis Rusijos ginklų žvanginimas prie Ukrainos sienos. Kol kas atsakymo niekas duoti negali. Vis dėlto, kas atsitiktų, jei karo veiksmai prasidėtų? Dar blogiau, jei kokia pasiklydėlė raketa netyčia užkristų ant kokios nors NATO šalies miesto? Kokio masto karas tada prasidėtų? Diskutuoja atsargos kapitonas Aurimas Navys ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-02-01
Nuo vasario 1 dienos per Lietuvą turėtų nutrūkti Baltarusiškų trąšų tranzitas, nes nustoja galioti „Lietuvos geležinkelių" sutartis su „Belaruskalij". Šios sutarties nutraukimas tai viena iš sankcijų, kurias taiko JAV ir Lietuva Baltarusijai dėl įvairiausių pažeidimų.Laidoje diskutuoja europarlamentaras Andrius Kubilius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykuų ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-28
Kuo žmogui tikėti? Kuo nevalia pasikliauti, kai ištinka nelaimė?Kalbamės su psichologe ir emocinio raštingumo trenere Ramune Murauskiene bei lektoriumi ir konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-27
Valdžia vis dažniau kalba apie visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Kalba, bet nesako, kaip jis turėtų atrodyti. Ir labai pyksta, kai apie tai klausiama. Sako, kad dabar ne laikas tokį įvedinėti. Nors dalis žmonių, kurių turto vertė viršija 150 tūkst. eurų, moka ir nečiaudi.Ką spręstų NT mokestis? Kokio NT mokesčio tikrai nereikia? Kalbame su korporacijos „Matininkai“ vadovu Kęstučiu Kristinaičiu ir finansų analitiku Mariumi Dubnikovu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-26
Seime sudaryta darbo grupė parengė Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo projektus. Pataisos sukėlė kai kurių miestų merų nepasitenkinimą. Jų manymu, siūlymai susiaurins rinkimų komitetų galimybės siekti valdžios, apribos jų teises.Laidoje dalyvauja Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas, buvęs Seimo narys, rinkimų komiteto pirmininkas Povilas Urbšys ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-25
Lietuvoje kasmet į doktorantūros studijas įstoja apie 600 doktorantų. Pagal tyrimus, pasaulyje kas trečias doktorantas susiduria su psichikos sveikatos problemomis ir tik kas antras baigia studijas. Tuo metu Lietuvoje sėkmingai studijas baigia ir apgina daktaro disertaciją tik kas ketvirtas. Kodėl taip yra? Laidoje dalyvauja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narė ir Vilniaus universiteto doktorantė Vaida Kirkliauskaitė, Vilniaus universiteto doktorantas, psichologas Jokūbas Gužas, Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė ir Lietuvos mokslų tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetų narys, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas dr. Liutauras Kraniauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-21
Pastaruoju metu viešoje erdvėje linksniuojama vienos Kinijos tema. Vis svarstoma, kas ta vienos Kinijos politika, ką ji reiškia, kam ji reikalinga. O kaip turi atrodyti vienos Lietuvos politika? Jau seniai kalbame apie dvi, tris, dešimt Lietuvų. Sausio 13-osios minėjimas tą dar kartą paryškino. Ar reikia kažką su tuo daryti?Diskutuoja Seimo nariai – konservatorius Kęstutis Masiulis ir socialdemokratas Gintautas Paluckas,
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-20
Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie tai, kad šalyje auga milijonierių skaičius. Šluojami prabangūs butai ir brangūs automobiliai. Turtingųjų pajamos vis labiau auga. O skurstantieji ir toliau skursta, nors valdžios ir bando jiems kažkiek padėti: kelia pensijas, neapmokestinamąjį pajamų lygį, minimalią algą. O kas vyksta su viduriniaja klase? Kaip sekasi jai? Ar ji yra Lietuvoje? Silpsta ar stiprėja?Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-19
Savaitgalį turėtų įsikurti nauja Skvernelio partija. Paskutiniai reitingai rodo, kad, dar neįregistruota, ji jau pastūmė savo gimdytojus LVŽS. Kokie dar nuotykiai vyksta politinėje padangėje?Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-18
Lietuvoje kainos auga beprotišku greičiu. Brangsra viskas. Maistas, benzinas, NT, elektra, šildymas, dujos, visos paslaugos. Ir nors šiemet didėja minimali mėnesio alga, neapmokestinamasis pajamų dydis, pensija, dosnesnių išmokų sulauks vieniši asmenys, tai neišgelbės nuo lenktynių su kylančiomis kainomis.Diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-14
Valdžia nuolat pabrėžia, kad tam tikrus jos elgesio modelius lemia taip vadinamoji vertybinė politika. O kas iš tikrųjų yra ta vertybinė politika? Kur ji apibrėžta? Kokie šios politikos tikslai? Ar ji apima tik užsienio, ar ir vidaus klausimus? O gal tai tik skambūs žodžiai, kai reikia pateisinti vieną ar kitą veiksmą?Laidoje dalyvauja TS-LKD partijos frakcijos narys Matas Maldeikis ir politikas Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-13
Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Simboliška, kad šiuo metu kaip tik vyksta JAV, NATO, ESBO derybos dėl saugumo. Rusija vėl žvangina ginklais ir gąsdina. Kas turi nutikti, kad Sausio 13-oji vėl pasikartotų?Diskutuoja Kovo 11-osios akto signatarai Mečys Laurinkus ir Egidijus Bičkauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-12
Sausio 12 dieną sueina lygiai pusė laiko, kai pradėjo dirbti Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip vertinti valstybės vadovo pastangas kurti savo politikos liniją?Diskutuoja MRU politologas Vytautas Dumbliauskas ir VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-11
Nuo sausio 1 d. Prancūzija perėmė rotuojantį pirmininkavimą ES Tarybai. Naujoji pirmininkaujanti šalis žada dirbti dėl stipresnės ir suverenios Europos. Ji taip pat sieks įtikinti europiečius, kad vieningas atsakas yra geriausias būdas spręsti šių dienų iššūkius.Manoma, kad Prancūzija pirmininkavimo metu turėtų skirti dėmesį trims aiškiems planams: „savos energijos tiekimui, pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui ir Europos migracijos politikos reformai.“Diskutuoja europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo Europos reikalų komiteto narė Rūta Miliūtė.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-07
Baigiasi šventės. Paskutinis akcentas – sausio 6-tąją minimi trys karaliai. Tai išminčiai iš Rytų, atnešę tik ką gimusiam Jėzui dovanų. Kokių dovanų mums atneš atėję Naujieji metai? Tiesą sakant, dovanas, kurias mes gauname iš Rytų, nieko gero nežada.Diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius ir politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-06
Lietuvos verslo organizacijos kreipėsi į Seimą prašydamos sukurti darbo grupę, kuri išspręstu darbuotojų trūkumo darbo rinkoje problemas. Panašu, kad Seimas nelabai mato prasmę svarstyti šiuos klausimus.Diskutuoja Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-05
Gyventojų surašymas rodo, kad per dešimt metų praradome 230 tūks gyventojų. Nuo nepriklausomybės paskelbimo praradome milijoną. Medikai pastebi, kad moterys gimdo vis vėliau ir vėliau. Panašu, kad tapti trijų milijonų tauta jau vargiai bepavyks. Jau nekalbant apie keturis milijonus.Laidoje dalyvauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakijos Seime narys Linas Slušnys ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2022-01-04
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad tolesnė NATO plėtra į rytus Rusijai yra nepriimtina. V. Putinas savo metinėje spaudos konferencijoje svaidėsi kaltinimais NATO ir Ukrainai ir teigė, kad Aljansas Rusiją apgavo.V. Putinas, paklaustas, nuo ko priklausys, ar jis įsiverš į Ukrainą, teigė, kad Rusijos veiksmai priklausys ne nuo planuojamų pokalbių su JAV, o nuo „besąlygiško Rusijos saugumo užtikrinimo“. Kiek anksčiau Rusija pateikė reikalavimus NATO. Juose reikalauja sustabdyti NATO plėtrą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse. Diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-31
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, mes kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, konsultantą Vaidą Arvasevičių.Šventinis laikotarpis turi savo ypatumų ir sukelia įvairių intensyvių jausmų. Tai ir stebuklų metas, naujų tikslų ir įsipareigojimų prisiėmimo laikas.Ar tikrai šventinis laikotarpis kažkuo ypatingas planuojant gyvenimo pokyčius, transformuojant savo būtį? Su kokiais jausmais ir patyrimais susiduriama laukiant švenčių, jų metu ir po jų? Ir kiek gi tų pokyčių išties įvyksta, kai ties jais tiek susitelkiama per šventes? Kokie šventiniai įpročiai mus vis dar lydi, kurie iš tikrųjų nebeturi prasmės?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-30
Baigiasi 2021 metai. Kokie jie buvo Lietuvos politikai? Diskutuoja Seimo nariai konservatorius Kęstutis Masiulis, socialdemokratas Algirdas Sysas ir buvęs Seimo narys Povilas Urbšys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-29
Įgyvendintas projektas skirtas skatinti tautinių mažumų atstovų integraciją į darbo rinką ir į visuomenę. Be kitų, edukacinių ir mokomųjų veiklų, kurių metu apmokyta daugiau nei 850 nevyriausybinio, viešojo sektoriaus darbuotojų, darbdavių ir visuomenės atstovų, sukurta tautinių mažumų atstovų įsitvirtinimo darbo rinkoje stebėsenos metodika – padarytas reikšmingas žingsnis, leisiantis nuosekliai, nuolat ir vertinant pokytį stebėti situaciją.Studijoje svečiuojasi Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, istorikas, politologas prof. dr. Šarūnas Liekis.„Laidą „Atviras pokalbis" pristato Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kartu su partneriais įgyvendindamas projektą „Tautinių mažumų atstovų įsitraukimas į darbo rinką", finansuojamą iš Europos socialinio fondo lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-28
Neseniai Lietuvos Banko atstovai apžvelgė Lietuvos ekonomikos raidą, pristatė makroekonomines prognozes, aptarė darbuotojų stygių ir infliacijos iššūkius. Kaip atrodė metai ir kokių tikėtis iš kitų?Laidoje diskutuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-23
Vis dažniau kalbama apie tai, kad maisto produktai tampa brangiausi per pastarąjį dešimtmetį. Ant slenksčio didžiosios metų šventės. Ar pakankamai patiekalų bus ant švenčių stalo, kam labiausiai teks veržtis diržu?Laidoje dalyvauja: turto valdymo bendrovės INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-22
Pastaruoju metu visi, kas netingi, kritikuoja valdžios užsienio politiką. Ar tikrai mūsų diplomatija tokia ydinga, kaip piešiama?Diskutuoja konservatoriu frakcijos atstovas Matas Maldeikis ir „valstietis“ Giedrius Surplys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-21
Nekilnojamojo turto sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – įregistruotų sandorių buvo penktadaliu mažiau nei spalį, tačiau nepaisant to, šie metai pagal sandorių skaičių jau aplenkė iki tol rekordiniais buvusius 2019-uosius.Auga ir būsto nuomos kainos. Per pastaruosius dešimt metų būsto nuomos kainos Lietuvoje išaugo iki 109,1 proc. Lietuvą lenkia tik Estija, kur atitinkamos kainos augo labiausiai iš visų Europos šalių. Ši šalis taip pat užima pirmą vietą ir pagal būsto kainos augimą.Diskutuoja „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-17
Apklausos rodo, kad 6 iš 10 lietuvių nenorėtų, jog migrantai dirbtų mūsų šalyje. Baiminamasi daugelio dalykų: ir konkurencijos, ir didėjančio nedarbo, ir konfliktų darbe. Diskutuoja Seimo narys Tomas Tomilinas ir Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-16
Jau antrus metus skaitmeniniai procesai švietime nebėra tokie svetimi, kokie galėjo atrodyti anksčiau. Tapo įprastos virtualios pamokos, nuotoliniai seminarai, tarptautinių projektų susitikimai. Europos Sąjungos programa „Erasmus+“ nuo šių metų taip pat akcentuoja skaitmeninio švietimo svarbą.Ar Lietuvos švietimo institucijos – vis dar naujokės skaitmeninio švietimo srityje? O gal jau esame pažengę ir kiti galėtų mokytis iš mūsų? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų instituto direktore Airina Volungevičiene, „Robotikos mokyklos“ direktoriumi Pauliumi Briedžiu bei Globalios internetinių mokymų platformos „BitDegree“ vienu iš įkūrėjų Lietuvoje Danieliumi Stasiuliu. Laida „Atviras pokalbis“ sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu programą „Erasmus+“. „Erasmus+“ – tai Europos Sąjungos programa, skirta finansuoti tarptautinius projektus bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokykloms, aukštojo mokslo institucijoms bei suaugusiųjų švietimo organizacijoms
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-15
„Linksmybės“ Lietuvos politikoje tęsiasi. Byra valstiečiai, konservatoriai mąsto, kaip numalšinti trąšų skandalą, S. Skvernelis trina rankomis, socialdemokratai tyli ir džiaugiasi, kad tokios problemos – ne jiems, ir toliau didina reitingus.Politinę situaciją aptariame su politologais: Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Lauru Bieliniu ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoju Vytauto Dumbliausku.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-14
Prancūzija sieks stiprios ir „suverenios“ Europos Sąjungos, kai sausį rotacijos tvarka perims pirmininkavimą blokui, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Centristas E. Macronas, save vaizduojantis kaip demokratijos lyderį, kovotoją su populizmu, gali siekti užpildyti lyderystės nišą Europoje, likusią pasitraukus Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, sako apžvalgininkai. Paryžiaus tikslas – „siekti, kad Europa būtų galinga pasaulyje, visiškai suvereni, turėtų laisvą pasirinkimą ir būtų atsakinga už savo likimą“, – kalbėjo E. Macronas. „Susidūrę su visomis šiomis Europą ištinkančiomis krizėmis, daug žmonių norėtų pasikliauti tik nacionaline valstybe. Šios šalys yra mūsų stiprybė, mūsų pasididžiavimas, bet Europos vienybė yra nepakeičiamas jų priedas“, – sakė jis. Vienybę deklaravo ir vizito metu į Lietuvą atvykusi Ursula von der Layen.Nuo ko priklauso Europos Sąjungos vienybė, diskutuojame su Europos Parlamento nariu Broniumi Rope ir Seimo užsienio reikalų komiteto nariu Audroniumi Ažubaliu.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-10
Vakar minėjome Antikorupcijos dieną. Neseniai STT ir „Ignitis grupė“ organizavo hakatoną, kuriame daugiau nei 100 dalyvių, 24 komandos dvi dienas varžėsi ieškodami inovatyviausių ir efektyviausių būdų, siekiant išspręsti 5 iššūkius, kurie padėtų užtikrinti antikorupcinę aplinką šalyje.Sugeneruota daugybė idėjų, iš kurių išrinktos trys: Arčiausiai įgyvendinimo esanti idėja, Didžiausią naudą kuriantis sprendimas ir Inovatyviausia idėja.Laidos dalyviai: STT atstovas Benas Aldakauskas, „Ignitis grupė“ atstovas Aurimas Navys ir SĮ „Vilniaus planas“ atstovas Simas Sodys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-09
Gruodžio 11 dieną sukanka metai, kai prisiekė Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė. Kaip sekėsi ministrų kabinetui darbuotis pirmuosius metus?Diskutuoja Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Paulius Saudargas ir Agnė Širinskienė iš Regionų frakcijos.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-08
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam ir patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame stiprinamos pirminio biudžeto projekto esminės kryptys.Pirmajame ateinančių metų biudžeto projekte didžiausias dėmesys buvo skirtas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.Laidoje dalyvauja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir BFK narys Valius Ąžuolas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-07
Baigėsi Žinių radijo projektas „Sėkmės receptai“ – metas apibendrinti ir paskelbti rezultatus. Šio rudens „Sėkmės receptų“ projekto tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į smulkių ir vidutinių įmonių diegiamus inovatyvius sprendimus, atskleisti įmonių kūrybiškumą, originalumą, sprendimų tvarumą. Nes juk naujovės skatina eiti į priekį, lengvina procesus, mažina sąnaudas, kartais išgąsdina darbuotojus ir/ar klientus, kartais skatina džiaugtis, kartais – liūdėti, bet be jų nebūtų judėjimo į priekį ir progreso, kurį turime. Be naujovių, idėjų ir jų įgyvendinimo, tikėtina, vis dar žiebtumėme ugnį trindami akmenį į akmenį ir lakstytume po miškus apsijuosę gyvūnų kailiais.Laidoje dalyvauja projekto „Sėkmės receptai“ ekspertų komisijos narys, UAB „Scorify“ valdybos narys Anatolijus Kisielis, ekspertų komisijos narys, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas, Giedrius Juozapavičius, laidos „Sėkmės receptai” vedėja Eglė Gabrytė, projekto "Sėkmės receptai" nugalėtojos - UAB "Agrodronas" - direktorius Mindaugas Dorelis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-03
Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pastebėjo, kad visame pasaulyje demokratinėms politinėms sistemoms gresia pavojus. Demokratija visada laikoma geriausia bendrabuvio būsena, bet kažkodėl vis dažniau ir dažniau visuomenės linksta toleruoti diktatūras. Kodėl?Diskutuoja politikos apžvalgininkas, psichologas Ginas Dabašinskas ir konservatorius Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-02
Prieš kurį laiką ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė: „Niekada nesu matęs to, ką matau dabar. Ir tai nėra krizė, kokią esame matę, apie kokias esu skaitęs vadovėliuose“.Pasak jo, šiandien matome gero gyvenimo krizę, o ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, o vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Ekonomistai dar kartais kalba apie atsigavimą, o politikai svarsto pagalbos bei paramos priemones, tačiau tampa akivaizdu, kad daugelis Vakarų valstybių ne atsigauna, o patiria seniai nematytą ekonomikos spurtą ir klestėjimą. Matome rekordiškai augančias gyventojų pajamas, santaupas ir perkamąją galią, kurios niekaip nepasiveja pasiūla.Diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-12-01
Valdžios ir vėl diskutuoja apie NT mokestį. Svarstomi bent keli variantai. Tačiau labiausiai artėjama prie visuotinio NT mokesčio, kai po kažkiek eurų mokės visi šalies gyventojai, tyrintys kokio nors nekilnojamojo turto. Gali būti, kad bus apmokestintas kiekvienas garažiukas, bunkeriukas, pirtelė ar svirnelis. Šiandien NT mokestį moka tik tie, kurių turtai viršija 150 tūks.eurų ribą. Tai ką norima pasiekti, svarstant naujus mokesčius?Diskutuoja Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas, socialdemokratas Algirdas Sysas ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-30
Nuo gripo pernai kiek atsikvėpti leidęs griežtas karantinas galėjo užmigdyti verslo ir visuomenės budrumą: susitelkus į koronaviruso keliamus iššūkius, skiepijimasis nuo gripo šiemet vyksta gana vangiai. Darbdaviai raginami darbuotojus skatinti tą daryti aktyviau arba iškart nusimatyti „gripo biudžetus“, skirtus pirmosioms dviem nedarbingumo dienoms apmokėti.Laidoje dalyvauja: „Gintarinė vaistinė“ vaistinių tinklo generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė ir profesorius Vytautas Kasiulevičius.Laida „Atviras pokalbis“ parengta bendradarbiaujant su „Gintarine vaistine“.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-26
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, mes kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, konsultantą Vaidą Arvasevičių.Specialistai, konsultujantys poras, neretai girdi – mes nesusišnekame, manęs negirdi – ir dar daug įvairių nusiskundimų apie kalbėjimąsi ir nesusikalbėjimą. Dažniau tai yra skirtingų interpretacijų to, ką kitas sako ir ką pirmasis girdi, klausimas.Tai kaip gi skamba sklandžios komunikacijos principai, kaip juos pritaikyti ir kas gali sutrukdyti?Kokie žodžiai, teiginiai padeda vienam kitą suprasti, o kokie – atstumia ar iššaukia gynybišką elgesį?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-25
Prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų telkiasi minios nelegalių migrantų, daugiausiai iš Azijos šalių. Į pasienio situaciją krypsta pasaulio žiniasklaidos dėmesys. Didžioji jo dalis tenka žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo klausimams, geopolitinei įtampai. Tačiau beveik nutylimas trečias krizės aspektas – religijų ir civilizacijų susidūrimas. Atvykėliai iš islamą išpažįstančių šalių, kokie yra dauguma pastarojo dešimtmečio ir šiandieninių imigrantų į Europos Sąjungą, sunkiai integruojasi Europoje, vangiai priima jos skelbiamas vertybes bei elgesio normas. Kuria prasme migrantų krizė yra civilizacijų susidūrimas? Ar jį galima išspręsti integruojant imigrantus Europoje?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir politikas Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-24
Lietuvoje beveik 7 iš 10 moterų jaučiasi kaltos derindamos profesinę veiklą ir vaikų auginimą. 65 proc. moterų prisipažino, kad jaučiasi kaltos palikdamos mažus vaikus kitų priežiūrai, kol pačios dirba, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.Šį rudenį atlikti gilesni kokybiniai tyrimai parodė, jog kaltės jausmą moterims kelia visuomenės lūkestis, kad moterys turėtų dirbti taip, lyg neturėtų vaikų, ir auginti vaikus taip, lyg neturėtų darbo.Diskutuoja Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras viceministras Audrius Bitinas ir psichologė-psichoterapeutė Elena Mickevičienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-23
Lietuvos politinis gyvenimas neramus. Vykstant migrantų krizei, toliau ryškėja takoskyra tarp prezidento ir valdančiosios daugumos. Akivaizdu, kad santykius su Baltarusija valdžia ir Daukanto aikštė mato skirtingai. Kaip ir tai, kaip reikėtų toliau valdyti pandemiją. Naujausi reitigai rodo, kad socdemai vis dar pirmoje vietoje, tačiau į politinį olimpą veržiasi Skvernelio politinis darinys. Laisvės partija po pralaimėto mūšio dėl narkotikų dekriminalizavimo svarsto, ką daryti toliau. Diskutuoja viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas ir Mykolo Romerio universiteto doc. Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-19
Lapkričio 19-oji – tarptautinė vyrų diena. Kol kas mūsų šalyje vyrams – ne pačios geriausios dienos. Anksti miršta, daug geria, patiria nemažai streso. Ir dar jiems neleidžiama verkt.Diskutuoja Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys ir psichologas, santykių ekspertas Darius Ražauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-18
Nors statistika lyg ir sako, kad žuvusiųjų keliuose mažėja, bet problemos keliuose lieka. Pranešama, kad tiek greičio viršytojų, kiek yra dabar, dar niekada nebuvo. Per Velinių ilgąjį savaitgalį šimtai žmonių sėdo prie vairo girti. Negąsdina nei baudos, nei baudžiamoji atsakomybė. Ar reikia susirūpinti?Diskutuoja Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ir lenktyninkas, vairavimo instruktorius Darius Jonušis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-17
Tradiciškai mokyklą įsivaizduojame kaip vietą, kur vaikai išmoksta pagrindinių įgūdžių ir įgyja būtinų ateičiai žinių – skaičiuoti, skaityti, rašyti, programuoti, išmoksta pagrindines istorinių įvykių datas, žymiausius geografinius objektus ir šalių sostines. Tačiau mokyklų ir jose dirbančių mokytojų vaidmuo kinta – mokiniai mokosi ne tik matematikos ir geografijos, bet ir pagrindinių demokratijos ir pilietiškumo principų, gilinasi į tokias temas kaip klimato kaita, kritinis mąstymas, tolerancija skirtingų tautybių, religijų, gebėjimų bei socialinių grupių asmenims.Prie šių temų plėtojimo ženkliai prisideda tarptautiniai projektai, kai bendram tikslui pasiekti susivienija ne mažiau negu dvi mokyklos iš skirtingų šalių. Vien per praėjusius 7-erius metus programa „Erasmus+“ finansavo 65 tūkst. asmenų studijų, praktikų, dėstymo, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų mokymosi formų mokymosi vizitus užsienyje. O „Erasmus+“ poveikio tyrimai byloja, kad programa padėjo atverti ir modernizuoti Lietuvos švietimo institucijas, gerinti švietimo paslaugų kokybę, tobulinti švietimo dalyvių gebėjimus.Kaip tarptautiniai projektai keičia Lietuvos mokyklų kasdienybę? Kokius iššūkius ir atradimus jie pasiūlo mokytojams? Kokią naudą jie teikia dalyvaujantiems mokiniams? Ar pasitelkus būtent tarptautinius projektus įmanoma į mokyklų gyvenimą įnešti daugiau tolerancijos, atviresnio ir platesnio požiūrio? Kaip mokiniams padėti pasiruošti ateičiai ir tapti drąsesniems, labiau pilietiškiems? Pašnekovai: Prienų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, „Erasmus+“ projektų koordinatorė Renata Pavlavičienė, Alytaus Dzūkijos mokyklos direktorė, programos „eTwinning“ ambasadorė Alytaus regione Vilija Sušinskienė bei Alytaus Dzūkijos mokyklos specialusis pedagogas Tomas Gurskis. Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu programas „Erasmus+" ir „eTwinning". „Erasmus+" – tai Europos Sąjungos programa, skirta finansuoti tarptautinius projektus švietimo srityje. Program
[\/]
2021-11-16
Lapkričio 16-oji – tarptaitinė tolerancijos diena. Mums šiuo metu iššūkių, susijusų su tolerancija, tikrai pakanka. Viešoji erdvė mirga pranešimais apie tai, kaip sunkiai valdžios, politikai, visuomenė susišneka dėl partnerystės įstatymo, LGBT teisių, laužomos ietys žodiniuose, teisiniuose ir politiniuose karuose. O kur dar migrantai ir jų teisės. Požiūris į migrantus visuose ligmenyse atrodo turi neigiamą konotaciją ir, tikėtina, greitu laiku nekis.Diskutuoja Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakijos Seime narys Giedrius Surplys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-12
Lapkričio 13 d. švenčiama Pasaulinė gerumo diena. Šią dieną visuomenė skatinama peržengti klasinius, religinius ar rasinius nesutarimus, nusišypsoti praeiviams, paskambinkite artimiesiems ir draugams. O mes pikti. Kartais neaišku dėl ko. Laidoje diskutuoja psichologai Andrius Kalūginas ir Tomas Lagūnavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-11
Lapkričio 12 dieną minima verslo diena. Nuolat girdime, kad verslas patiria įvairiausių iššūkių. Trūksta apyvartinio kapitalo, keičiami mokestiniai įstatymai, darbo rinkoje duobė, o valdžios ne visada girdi verslo poreikius. Ar valdžia suvokia pagrindines verslo problemas?Diskutuoja Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmanatas Janulevičius ir „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-10
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu nepriklausomi tyrėjai, mokslininkai 2021 m. vasarą atliko masinę socialinę apklausą ir šią savaitę pristatė tyrimo „Paslaugų šeimoms prieinamumo analizė“ rezultatus.Siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, 2018 metais buvo sudaryta Šeimos politikos komisija.Kaip funkcionuoja Šeimos politikos komisija ir kokius klausimus, susijusius su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu, sprendžia?Socialinių paslaugų įstatymo projekte numatoma nauja socialinių paslaugų rūšis – prevencinės socialinės paslaugos.Artimiausiu metu vyriausybės darbotvarkėje vienas iš klausimų yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos stiprinimo plėtros programos tvirtinimas. Kokios veiklos kryptys nubrėžtos šioje programoje 2021–2030 m.?Laidoje diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vadovė Daina Urbonaitienė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė. Ji tai pat yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Ramunė Jurkuvienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-09
43 parlamentarai siūlo Lietuvos Seimui priimti Lenkiją palaikančią rezoliuciją.Įregistruotame dokumento projekte kalbama ne tik apie palaikymą Lenkijos valstybei, ginančiai savo konstitucinį suverenumą ir tautinį tapatumą, bet taip pat ES raginama atšaukti priimtus sprendimus Lenkijos Respublikos atžvilgiu.„Istoriškai patikrintos konstitucinės sistemos esmę išreiškiančios vertybės ir principai sudaro neliečiamą kiekvienos valstybės tapatybės branduolį, o valstybių Konstitucijų viršenybę prieš Europos Sąjungos teises aktus anksčiau konstatavo ir kitos Europos valstybės“, – teigiama rezoliucijos projekte.Jame pažymima, kad Lenkija stovi konstitucinės sąrangos, tautiškumo ir tautinių valstybių moralinių idealų ir suverenumo sargyboje bei puoselėja ne tik savo valstybės, bet ir Europos bei Vakarų demokratinio pasaulio, krikščionybės ir humanizmo vertybes.Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, teisininkas tarptautininkas, tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas, Europos reikalų komiteto narys Lukas Savickas. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-05
Neseniai naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko apklausą, kuri rodo, kad lyginant su praėjusias metais, neigiamai vertinančių šalies situaciją padaugėjo. Tuo metu šeši iš dešimties manė, kad šalyje situacija blogėja. Dabar taip padėtį tėvynėje vertina 8 iš 10. Per tris mėnesius teigiančių, kad situacija krypsta į blogąją pusę padaugėjo 14 proc. Kodėl?Diskutuojame su politikos apžvalgininku Ginu Dabašinsku ir filosofu Vytautu Rubavičiumi
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-04
Neseniai ūkininkai susipliekė dėl žemės ūkio ministro. Vieniems atrodo, kad ministras dirba blogai ir turi atsistatydinti, kiti gina ministrą ir sako, kad puolantieji yra kažkieno inicijuoti ir nori prilįsti arčiau lovio. Kas vyksta žemės ūkio politikoje?Diskutuoja Žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus, šešėlinis žemės ūkio ministras, valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Kęstutis Mažeika ir kaimo reikalų komiteto narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-11-03
Šiomis dienomis sukanka metai, kai Seimas pradėjo savo darbą. Kaip vertinti Seimo darbą? Ar tai veidrodinis buvusios valdžios atspindys?Diskutuojame su valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare Agne Širinskiene, Tėvynės sąjungos nariu Kęstučiu Masiuliu ir socialdemokratu Gintautu Palucku
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-29
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, mes kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, konsultantą Vaidą Arvasevičių.Vyrų ir moterų emociniai pasauliai daugiau panašūs nei skirtingi. Tačiau emocijų raiška labai skiriasi. Šįkart daugiau apie moterų emocinę raišką. Jas dažniau nei vyrus vadina emociškai nestabiliomis ir isteriškomis.Kaip pažinti ir priimti moterų emocijas bei jų priežastis? Kokios reakcijos į emocingą moterį suteikia palaikymą, o kokios dar labiau išbalansuoja? Kur riba, ties kuria verta ieškoti papildomų atsakymų ir pagalbos, kai aplinkiniai nebegali adaptuotis emociškai įkrautose situacijose?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-28
Neseniai demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė kurianti politinę partiją. Atskilėliai nuo valstiečių sake, kad toliau dirbti su buvusiais bendražygiais nebebuvo įmanoma dėl partijos radikalėjimo ir mažėjančios demokratijos. Vieniems demokratijos valstiečių partijoje užtenka, kitiems per mažai. Kada politinėje organizacijoje atsiranda diktatūra, kodėl bendražygiai nebegali dirbt kartu?Diskutuoja Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, valstietis Giedrius Surplys ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-27
Spalio 25 minėjome Konstitucijos dieną. Pastaruoju metu visuomenė vis labiau supranta Konstitucijos reikšmę. Tik ar pavyksta mums pasinaudoti jos teikiamomis galiomis?Diskutuoja buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Seimo narys Stasys Šedbaras ir advokatas Karolis Rugys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-26
Retas jaunuolis imasi iniciatyvos ir pradeda kurti verslą. Viena dalis jaunimo bijo didelių įsipareigojimų, kiti susiduria su žinių stoka, todėl atsisako idėjų vystymo. Šiandienos laidos tema – verslus jaunimas: kas padeda startuoti? Apie tai, kaip išdrįsti jaunimui pradėti verslą ir kur gauti pagalbos startuojant.Diskutuoja „Startup Wise Guys“ generalinė partnerė Jonė Vaitulevičiūtė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Rūta Čiūtienė, „Trys Kubai“ įkūrėjas Darius Kniūkšta ir „Kilo Health“ direktorė Lina Jasaitė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lietuvos verslo konfederacija įgyvendindama projektą „Jaunimas veikia!", kuris finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-22
Spalio 21-ąją kasmet minima Pasaulinė orumo diena. Daugybė žmonių išgyvena dėl pernelyg didelės savikritikos, prasto savo vertės pajautimo, dėl patyčių, kurios labiausiai žeidžia paauglystėje. Kaip tai pakeisti? Diskutuoja psichologas Gediminas Navaitis ir Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas, politologas Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-21
Lenkija atsidūrė kryžkelėje gindama savo įstatymų viršenybę prieš ES įstatymus. Ką palaikys Lietuva?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-20
Paskutiniai reitingai rodo, kad toliau vyksta persiskirstymas valdžios viršūnėse. Į pirmą vietą veržiasi socdemai, valstiečiai smunka į trečią, antroje kol kas vis dar konservatoriai. Nuolat kalbama apie ministrų keitimą, o Skvernelis skelbia apie naujo politinio darinio atsiradimą.Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-19
Vyriausybė trečiadienį pritarė kitų metų biudžetui, kuriame didžiausias dėmesys – pensininkų ir mažiausiai uždirbančių pajamų didinimui. Planuojamas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas – 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje trečiadienį išskyrė keturis prioritetus kitų metų biudžete. Pirmasis – saugumas, apimantis krašto apsaugos finansavimą ir ekstremalių situacijų suvaldymą. Antrasis – galimybių Lietuva – ekonomikos transformavimas, aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas. Trečias – dirbančiųjų pajamų didinimas, apimantis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. O ketvirtas – skurdo rizikos mažinimas. Tuo tikslu keliamos išmokos pensininkams ir neįgaliesiems.Diskutuoja finansų ministrė Gintarė Skaistė, turto valdymo įmonės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-15
Neseniai kultūros ministras Simonas Kairys pokalbiui kvietėsi koncertinių įstaigų vadovus aptarti, kaip parenkami į Lietuvą koncertuoti kviečiami solistai. Tokie aptarimai – tai reakcija į kilusį pasipiktinimą dėl spalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje turėjusio koncertuoti rusų pianisto Nikolajaus Luganskio pakvietimą.Apie tai, kas turėtų būti kviečiamas, kas ne – kalbama jau seniai. Kokie kriterijai turėtų būti taikomi norintiems čia surengti savo vakarėlį?Laidoje dalyvauja Kultūros ministras Simonas Kairys, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, koncertų ir renginių organizatorius, muzikos atlikėjų prodiuseris Martynas Tyla.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-14
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto, ką daryti su tais bedarbiais, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors ir neturi realių paskatų dirbti. Laisvų darbo vietų tūkstančiai, o dirbti norinčių nėra. Darbdaviai taip pat neviltyje: dirbti nėra kam. Atsiranda siūlymų atimti pašalpas tiems , kas gali, bet nenori dirbti.Diskutuoja premjerės patarėjas, Nacionalinių žmogiškųjų išteklių stebėsenos pirmininkas Vaidas Navickas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir Profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-13
Kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) skelbiama apžvalga.Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų. Pasak ataskaitos, palyginti su 2019-aisiais, pernai daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo arba išliko panašus.Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-12
Europos Parlamentas aiškinasi, kokie turėtų būtį ES ir JAV santykiai. Pastaruoju metu vis iškildavo problemų ES bendraujant su Jungtinėmis Valstijomis. Angela Merkel baigia savo politinę karjerą, į areną iškils nauji politiniai lyderiai. Galimai Prancūzijos prezidentas E. Macronas, kuriam JAV, Didžioji Britanija ir Australija nušluostė nosį dėl povandeninių laivų pirkimo. Reakcija į tai – galimas ES karinis pajėgų kūrimas.Diskutuoja europarlamentaras Andrius Kubilius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Seimo narys Matas Maldeikis.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-08
Savaitgalį minėsime Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. Kaip brisime iš dvasinių negalavimų pelkės?Diskutuoja Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys ir Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-07
Šią savaitę minėjome Tarptautinę mokytojų dieną. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą, aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą, išspręsti žemo mokytojų atlyginimo klausimą.Laidoje diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ vadovas Mindaugas Nefas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-06
Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šią dieną siekiama paskatinti žmones sutikti būti donorais ir taip išgelbėti kitų gyvybes.Nemažai žmonių atsisako būti donorais dėl įvairių baimių – kad kažkas gali būti suinteresuotas nužudyti dėl organų, kad tai prieštarauja religijai. Iš tiesų tokios baimės nepagrįstos. Informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties.Katalikų bažnyčia pritaria neatlygintinam mirusio žmogaus audinių ir organų dovanojimui kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties. Katalikų nuomone, organų donorystė yra broliškos meilės auka. Transplantacija etiškai ir morališkai yra priimtina VatikanuPašnekovai: Nacionalinio transplantacijos biuro prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Artūras Bagotyrius, asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė ir kunigas Algirdas Toliatas.Laidą „Atviras pokalbis" pristato „Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos".
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-10-05
Žinių radijas tęsia projektą „Sėkmės receptai“. Naujovės skatina eiti į priekį, lengvina procesus, mažina sąnaudas, kartais išgąsdina darbuotojus ir/ar klientus, kartais skatina džiaugtis, kartais – liūdėti, bet be jų nebūtų judėjimo į priekį ir progreso, kurį turime. Be naujovių, idėjų ir jų įgyvendinimo, tikėtina, vis dar žiebtumėme ugnį trindami akmenį į akmenį ir lakstytume po miškus apsijuosę gyvūnų kailiais.Projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į smulkių ir vidutinių įmonių diegiamus inovatyvius sprendimus (naujas produktas, naujovė vadyboje, kt.), atskleisti įmonių kūrybiškumą, originalumą, sprendimų tvarumą.Diskutuoja marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius, UAB „Scorify“ valdybos narys Anatolijus Kisielis ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-30
Karas tarp valdančiųjų ir opozicinių partijų tęsiasi. Opozicija reikalauja ministrų galvų, siūlo perkrauti Vyriausybę. Valstiečių lyderis rašo laiškus Vyriausybės vadovei ir bando gauti atsakymus į kai kuriuos klausimus, susijusius su šalies valdymu. Šimonytė į tai nereaguoja. Ką reiškia visa ši kova pandemijos ir migrantų krizės akivaizdoje?Diskutuoja konservatorių frakcijos Seime narys Matas Maldeikis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-29
Gydymo įstaigų pacientai nepaliaujamai skundžiasi, kad ir vėl prastėja sveikatos paslaugų prieinamumas. Aišku, kai kas dėl pandemijos, tačiau kai kas, matyt, tik pandemija prisidengiama. Pvz., e.sveikata puslapis veikia prastai, užsiregistruoti be specialiųjų kompiuterinių žinių neįmanoma, senjorai sako, kad gauti kraujo tyrimų rezultatus elektroniniu būdų beviltiška, norėdami užsiregistruoti fiziškai, žmonės į polikliniką skambina 300 kartų, pas šeimos gydytoją eilės reikia laukti mėnesį, be siuntimo užsiregistruoti neįmanoma, specialisto konsultacijos laukti tenka kelis mėnesius, negana to, egzistuoja kažkokios mistinės laukiančiųjų eilės iš kurių žmonės perkeliami i pagrindinę eilę. Gydytojų trūksta, sveikatos sistema lūžta, kas bus toliau?Diskutuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas, SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-28
Lietuvoje ūkio subjektų priežiūrą vykdo apie 50 institucijų. Jų skaičius nuolatos kinta, tačiau, bet kuriuo atveju, yra nemažas. Lietuvoje verslo priežiūrą vykdo daugiau kaip 6000 priežiūros specialistų, tačiau STT gauna pranešimus apie pavienius atvejus, bandant juos papirkti. Ar tikrai nėra korupcijos tokioje rizikingoje srityje? O galbūt niekas nepraneša? Ką daryti, kad korupcijos rizikos būtų sumažintos?Pastaraisiais metais STT atliko korupcijos rizikos analizes Aplinkos apsaugos departamente, Užimtumo tarnyboje, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir kitose institucijose bei nustatė korupcijos rizikas, teikė siūlymus kaip didinti skaidrumą verslo priežiūros srityje.Nacionalinėje korupcijos prevencijos darbotvarkėje, kurioje numatyti 12 metų šalies antikorupcinės politikos ir pažangos tikslai bei uždaviniai, daug dėmesio skiriama verslo priežiūros temai ir uždaviniams, kaip šią sritį padaryti skaidresnę.Diskutuoja STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ir ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-24
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, mes kalbiname psichologę ir knygų autorę Ramunę Murauskienę bei lektorių, konsultantą Vaidą Arvasevičių.Šį kartą – apie savižudybes. Kodėl žmonės žudosi? Kokį vaidmenį vaidina artimieji, kolegos darbe? Kokią įtaką daro žiniasklaida? Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
Emocinės paramos tarnyba
Telefono numeris
Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888
I-VII visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277
II-VI 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaBudi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366
I-VII visą parą
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123
I-VII visą parą
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-23
Buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras, dabar – Seimo narys Linas Kukuraitis neseniai rašė: „Manau, kad viskas nėra taip gerai, kaip bandoma parodyti žiniasklaidai ir senjorams. Pagal pasiūlymą vidutiniškai senatvės pensija didės 14 eurų sparčiau negu numatyta įstatymuose. Nesakau, kad tai nereikšminga suma, tiesiog klausiu, ar dėl tokio padidėjimo verta žadėti šviesią ateitį, o dargi keisti visą pensijų skaičiavimo sistemą, ypač taip, kad sukurtų ilgalaikes neigiamas pasekmes visos sistemos patikimumui?Nors valdančiųjų šis pensijos didėjimas pristatomas kaip proveržis senjorų gyvenimo gerinime, toks augimas yra gerokai lėtesnis nei buvo praėjusios kadencijos metu. Jei valdantieji būtų išlaikę mūsų padiktuotą senatvės pensijos augimo tempą, vidutinė senatvės pensija 2024 metais turėtų būti 607 eurai, dabar gi su džiaugsmu pranešama, kad, sukaupus būtinąjį stažą, tais metais vidutinė pensija pasieks 565 eurus.“Apie pensijų augimo tempą diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas, Seimo narys Linas Kukuraitis ir Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-22
Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis apie kuro ir energijos galutinį suvartojimą transporte 2020 metais.Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, preliminariai įvertino, kad mūsų šalyje atsinaujinančių išteklių dalis transporto sektoriuje 2020 metais siekė vos 5,5 proc. Tai yra buvo beveik dvigubai mažiau, nei Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytas 10 proc. įpareigojimas 2020 metams.Pagrindinė priežastis, kuri neleido pasiekti atsinaujinančių išteklių energetikos tikslų, buvo nepakankamas biodegalų maišymas.Biodegalai nebuvo maišomi žiemos metu (nes nebuvo vykdomi įstatymai). Be to, jie nenaudojami valstybės rezerve – tai irgi įstatymo nevykdymas. Galiausiai, biodegalų dalis mažės, jei bus daromos lengvatos palmių aliejui ir jo produktams, kurie naudojami degalamsEkspertai nuogąstauja, kad direktyvos tikslų nevykdymas Lietuvai lems finansines baudas, kurias gali tekti sumokėti iš Lietuvos biudžeto, t.y., mokesčių mokėtojų lėšų.Apie susidariusią situaciją mintimis pasidalins laidos dalyviai: Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Biodegalų asociacijos viceprezidentas Jurgis Polujanskas, Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas ir Seimo narys Lukas Savickas.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-21
Neseniai Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su valdančiųjų atstovais ir aptarė galimybes dar šioje Seimo rudens sesijoje apsispręsti dėl pagrindinių mokestinių pokyčių.Prezidentas atkreipė dėmesį į svarbiausią mokesčių pokyčių prioritetą – mokesčių sistemos teisingumo didinimą. Taip pat į įsisenėjusią problemą, kai mokesčių tarifai Lietuvoje priklauso ne nuo pajamų dydžio, bet nuo veiklos formos, kai trūksta paskatų rinktis darbo santykius.„Reformos siekis turi būti ne mokesčių didinimas, o tolygesnis ir teisingesnis mokesčių paskirstymas tarp visų mokesčių mokėtojų“, – sakė prezidentas.Susitikime buvo aptarta ir, prezidento nuomone, darbo santykių apmokestinimui tobulinti ypač svarbi priemonė – neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas, sutelkiant didžiausią naudą mažų pajamų gavėjams. Ši priemonė ypač aktuali augančios infliacijos sąlygomis.Diskutuoja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-17
Rugsėjo 15-ąją buvo minima Tarptautinė demokratijos diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes ir demokratijos būklę pasaulyje, skatinti dialogą ir toleranciją.Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus patarėjas Ginas Dabašinskas
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-16
Praėjusios savaitės pabaigoje ir dalį šios savaitės vyko Rusijos-Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Ką pademonstravo mums Rytų kaimynai?Diskutuoja Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-15
Struktūruotas formalusis mokymasis, egzaminai, rezultatai, įvertinti pažymiais ar balais – tai pagrindiniai švietimo sistemos įrankiai, kuriais iki šiol pasikliauja ir bendrojo lavinimo mokyklos, ir aukštosios mokyklos. Tačiau pastebima ryški tendencija, kad net ir pabaigus formaliojo mokymosi etapą, mokymosi procesas pereina į neformalųjį etapą, kai už savo tobulėjimą ir žinių siekį labiau atsakingas tampa pats besimokantysis. Mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe, o ne pasirinkimu, tačiau Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2019 m. mokėsi vos 7 proc. suaugusiųjų (25-64 m.). Palyginimui, Estijoje tais pačiais metais mokėsi 20 proc. suaugusiųjų.Taigi, kaip sekasi Lietuvos suaugusiesiems mokytis ir juos mokyti šiandien laidoje kalbamės su pašnekovais, kurie plačiai mato mokymosi visą gyvenimą situaciją ir gali pasidalinti savo įžvalgomis bei žiniomis šia tema. Tai – suaugusiųjų švietimo bendruomenės „Epale“ ekspertė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė Inga Jagelavičiūtė ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius, filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius.Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale" projektą. „Epale" – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas finansuojamas iš „Erasmus +" programos lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-14
Rugsėjo 10 prasidėjo Seimo sesija. Koks politinis ruduo laukia?Diskutuoja liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-10
Įtrauktis ir įvairovė, aplinkos tvarumas ir atsakomybė už aplinką, skaitmeninis švietimas – tai kertiniai terminai, itin daug turinio ir svorio turinčios temos, kurias pastaruoju metu linksniuojame vis dažniau.Šiandien, prasidėjus mokslo metams ir visiems sugrįžus į klases ir auditorijas, kalbame apie švietimą, o konkrečiau – profesinį mokymą ir jo teikiamas galimybes, ypač tiems, kurie jų turi mažiau. Kalbame apie profesines mokyklas, kur mokiniai turi galimybę ne tik įgyti profesiją, amatą, bet ir gali įsitraukti į tarptautines veiklas, išvykti į praktiką, pasinaudodami tarptautinių mainų programa „Erasmus“. Tokios tarptautinių projektų patirtys užaugina kiekvieną mobilumo dalyvį, moko savarankiškumo. O kaip jomis pasinaudoti tiems, kuriems trūksta drąsos, socialinių įgūdžių? Kaip padedame (ir ar padedame) tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi mažiau galimybių? Šiai grupei priskiriami ne tik migrantai, tačiau ir tie, kurie gyvena atokiose vietovėse, yra kilę iš nepasiturinčių šeimų, patiria socialinių sunkumų, turi sveikatos problemų.Kodėl svarbu į įvairias mokyklos nacionalines ir tarptautines veiklas įtraukti mažiau galimybių turinčius žmones? Kokios vertės institucijai suteikia darbas su mažiau galimybių turinčiais asmenimis? Kokiomis kitų šalių gerosiomis patirtimis galime pasinaudoti? Ar yra ES sukurtų įrankių, schemų, priemonių, kurios padėtų užtikrinti įtrauktį profesinėse mokyklose?Apie tai kalbamės su Profesinio mokymo ekspertų tinklo, ekspertėmis: Vilija Bakutyte, Kėdainių profesinio rengimo centro projektų vadove, vyriausiąja profesijos mokytoja, ir Modesta Žilinske, Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos projektų vadove bei Kėdainių profesinio rengimo centro specialioji pedagoge Jolita Kšenavičiene.Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu projektą „Profesinio mokymo ekspertų tinklas" (PROMET).
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-09
Po kelių dienų prasidės naujas pandemijos valdymo etapas. Daugiau galių įgaus tie, kas turi galimybių pasą, neturintys bus dar labiau apriboti. Tai kelia aršias diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir teisininkų bendruomenėje. Dėl ko kryžiuojamos ietys?Laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, advokatas, konstitucinės teisės ekspertas Vaidotas Vaičaitis ir medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-08
Palmių aliejaus gavyba yra viena iš pagrindinių atogrąžų miškų kirtimo priežasčių pasaulyje. Dažniausiai palmių giraitės yra sodinamos išnaikintuose atogrąžų miškų plotuose. Beveik pusė Europos Sąjungos valstybių, siekdamos mažinti neigiamą poveikį miškams, jau atsisakė arba palaipsniui atsisako palmių aliejaus ar palmių riebalų rūgščių distiliato (PFAD) naudojimo biodegaluose, atskleidė Žaliosios politikos instituto atlikta valstybių politikos apžvalga. Kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Lietuva?Kokios pozicijos šiuo klausimu laikosi Lietuva?Laidoje dalyvauja Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Žaliosios politikos institutas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-07
Aštrėjant pabėgėlių krizei tiek Lietuvos, tiek Europos politikai, vis dažniau ima kalbėti apie tai, jog reikia keisti požiūrį į migraciją. Kažkada sienas nuo migrantų stačiusios ir dėl to kritikos sulaukusios šalys, šiandien nebeatrodo taip baisiai. Kas negerai su migracijos politika ir kaip gali ji būti keičiama?Laidoje dalyvauja Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Stasys Jakeliūnas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-03
Neseniai kartuvių instaliacija prasidėjusios eitynės prie Seimo baigėsi riaušėmis. Artėja LGBT bendruomenės eitynės Kaune, kurias laikinosios sostines meras palygino su smarve. Dar vienam Šeimų sąjūdžio maršui valdžios leidimo neduota. O kas bus, jei tauta vis tiek protestuos? Kodėl Lietuvoje vis labiau įsikeroja neapykantos kultūra? Kas ją skatina?Laidoje dalyvauja kultūrologas Darius Kuolys, politikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos darbuotojas Povilas Urbšys, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-02
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėja jau septintą mėnesį iš eilės, o naujausiais, liepos, duomenimis, metinė infliacija siekia 4,3 proc. Nors kainos kyla jau kurį laiką, ekonomistai sako, kad tai – dar ne pabaiga. Prognozuojama, kad metinė infliacija didės ir perkops 6 proc., todėl gyventojai turėtų nusiteikti kainų kilimui.Diskutuoja „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka, Turto valdymo įmonės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-09-01
Lietuvos santykiai su Kinija smarkai blogėja. Tai šalis, kurios ekonomika sparčiai auga, o ambicijos tapti pasaulio lydere auga kaip ant mielių. Ką mes žinome apie šią šalį daugiau? Kas slypi už raudonos komunistinės širmos? Koks jos vidinis potencialas, ar tikrai ji kada nors taps pasaulio bamba?Laidoje diskutuoja sinologė, orientalistė, religijotyrininkė Loreta Poškaitė ir rašytojas Ramūnas Bogdanas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-31
Artėja rugsėjo 1-oji. Kokie mokslo metai laukia šiemet, kaip jiems pasiruošusios mokyklos ir mokiniai?Diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-27
Kaip visada, mėnesio pabaigoje, penktadienį studijoje apie gyvenimą kalbamės su psichologe, rašytoja Ramune Murauskiene ir konsultantu, lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi.Šį kartą tęsime pokalbį apie vyrus narcizus ir gyvenimą su jais. Nors internete ir knygynuose gausu informacijos apie narcistines asmenybes, masiškai daug moterų žlugdosi savo gyvenimus, ignoruodamos kraupią savo gyvenimo realybę ir nesiima atsakomybės už savo elgesį.Ką daryti moteriai su vyro manipuliacijomis? Kaip auginti kartu vaikus? Ar galima narcizui keršyti tuo pačiu? Ar gali narcizas išgyti? Kas padeda moteriai atsigauti ir gyti po santykių su narcizu?Šioje laidoje mes neteigiame, kad narcizai yra tik vyrai. Tačiau šį kartą nagrinėjame būtent santykius su vyru narcizu ir kraupias pasekmes moterims bei vaikams.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-26
Prieš keletą metų labiau teoriniais buvę svarstymai, ar virtualus mokymas pakeis tradicinį, per pastaruosius pusantrų metų jau tapo neišvengiama realybe – netikėtai ištikusi pandemija ir karantinas akimirksniu visus besimokančius ir juos mokančius perkėlė į atskiras fizines erdves. Perėjus į nuotolinį mokymą gebėjimas mokyti ir mokytis virtualiai tapo ne prabanga, o būtinybe. Visi suaugusiųjų švietėjai ir andragogai (suaugusiųjų mokytojai) vieningai sutaria – virtualios pamokos ir lengvai pasiekiamos elektroninės mokymo priemonės ženkliai palengvino nuotolinių pamokų iššūkius ir andragogams, ir besimokantiems.Ar nuotolinis mokymas ir mokymasis pakeitė suaugusiųjų švietimą Lietuvoje kalbamės su šioje srityje dirbančiomis „Epale“ projekto ekspertėmis. Laidoje dalyvauja dr. Elena Trepulė, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto docentė, andragogė ir Rita Vargalytė, Telšių regioninio gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų atviros prieigos centro vedėja. Laida sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale“ projektą. „Epale“ – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas finansuojamas iš „Erasmus +“ programos lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-25
Paskutinės apklausos rodo įdomias tendencijas politikoje. Konservatorių partija nusirito į trečią vietą. Iš pirmos vietos valstiečius išstūmė socdemai. Geriausiai sekasi tiems, kas nieko neveikia, tik kritikuoja. Krenta Šimonytės, ministrų, net prezidento reitingai. Kaip elgėsi politinės partijos sprendimų priėmimų įkarštyje?Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-24
Šeimos kortelės programai – dveji metai. Šeimos kortele sėkmingai naudojasi daigiau nei 23 tūkst. šeimų, nuolaidas ir kitas naudas joms suteikia 250 šalies įmonių, yra virš 1 800 vietų, kur galioja Šeimos kortelės privilegijos.Ar Šeimos kortelės programa atliepia lūkesčius? Kokių motyvų vedini verslai nusprendžia sudaryti daugiau galimybių Šeimos kortelės turėtojams? Kas gauna naudą iš Kortelės programos bei kodėl ji turi rūpėti valstybei?Apie tai, kaip Šeimos kortelė keičia visuomenės požiūrį į gausias bei negalią turinčias šeimas ir kodėl verslas palaiko šią iniciatyvą, laidoje kalbėsis Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Šeimos kortelės programos vadovė, Socialinių paslaugų priežiūros departamento atstovė Rasa Žemaitė, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė ir „Adventica“ laisvalaikio parko atstovas tėtis Justas.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šeimos kortelės programa.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-20
Baltijos keliui – 32 metai. Vertinant dabartinių įvykių kontekstą, nesunku suprasti, kad laisvė – labai trapus dalykas. Pandemija, riaušės, migrantai, provokacijos pasienyje, mūsų pačių nesusikalbėjimas grasina išmušti akmenis iš laisvės pastato pamatų.Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-19
Lietuvą krečia net kelios krizės. Pandemija, migrantai, kylančios protestų bangos ir riaušės. Tokiame kontekste vis dažniau pasigirsta opozicijos priekaištai valdžiai. Kritikuojamas užsienio reikalų ministras – kam važiavo į Iraką, vidaus reikalų ministrei siūloma atsistatydinti, dėl riaušių prie Seimo taip pat kaltinami valdantieji. Prezidentas savo metiniame pranešime akcentavo, kad pozicija ir opozicija supasi tuštybės sūpuoklėse. Ar metas dabar aiškintis santykius ir užsidirbinėti politinius dividendus?Kalbame su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nare AgneŠirinskiene ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu Kęstučiu Masiuliu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-18
Neseniai sporto psichiatrė Brigita Štenger portale 15min.lt rašė: Sportas ir šiais technologijų laikais išlieka vienu svarbiausių visuomenės prioritetų. Pastebima, kad žmonės vis dažniau renkasi aktyvų gyvenimo būdą, yra linkę išbandyti save naujose sporto šakose arba tobulina jau pamėgto sporto įgūdžius. Akivaizdu, visuomenei yra svarbios olimpinės žaidynės, krepšinio, futbolo ar plaukimo čempionatai. Daugelis iš mūsų galėtų įvardyti žymiausius Lietuvos lengvaatlečius, krepšininkus, plaukikus, kitų šakų sportininkus.Kaip ir kiekvienas iš mūsų, sportininkai neturi imuniteto psichologiniams sunkumams ar psichikos sutrikimams. Nepaisant stiprios fizinės išvaizdos, jie kenčia nuo plataus spektro sutrikimų, pradedant depresija ar nerimu, baigiant valgymo sutrikimais ar priklausomybėmis. Pastarosios olimpinės žaidynės yra akivaizdus įrodymas, kai sporto pasaulio pavyzdžiais laikomi atletai garsiai prabyla apie patiriamą stresą, kuris tampa ir kai kuriems jau tapo nebeįveikiamu trukdžiu, sugriovusiu olimpinius tikslusSporto psichiatrė, psichoterapeutė Brigita Štenger.Seimo narys, keliskart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-17
Statistika skelbia, kad metinė infliacija liepą siekė 4,7 proc Anot kai kurių ekonomikos ekspertų, sparti infliacija rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos.Ką reiškia toks ekonomikos augimas, kaip tai gali atsiliepti mūsų gyvenimo kokybei ir kišenėms?Diskutuojame su Swedbank ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir Verslo konfederacijos viceprezidentu Mariumi Dubnikovu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-13
Nuo rugsėjo vidurio gyvenimas Lietuvoje pasikeis – neturintiems galimybių paso užsivers didesnės parduotuvės, grožio salonai ir kitos veiklos. Valdžia tikina, kad ribojimų neprireiktų tik tuo atveju, jei per tą laiką įvyktų pokyčių ir pandeminė situacija imtų stabilizuotis, gerėti arba pamatytume pakankamą vakcinacijos lygį. Ko reikia, kad taip atsitiktų? Ar situaciją galima pagerinti nesiskiepijant, o taikant kitas alternatyvas? Apie tai laidoje diskutuosime su Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja, filosofe Nida Vasiliauskaite ir medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-12
Lietuvos banko vertinimu, dabartiniu neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo modeliu nepakankamai išnaudojamas šios mokestinės priemonės potencialas, todėl siūloma tikslinti NPD formulės parametrus. Ko siekiama tokiu siūlymu? Ar tikrai didėtų mokesčiai tiems, kurie uždirba tarp vieno ir dviejų vidutinių darbo užmokesčių (nuo 967 iki 1836 eurų „į rankas")? Kokiems naujiems mokesčiams dar turėtų ruoštis gyventojai?Apie tai laidoje diskutuosime su Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiuoju ekonomistu Dariumi Imbrasu, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nare Agne Širinskiene, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Jurgiu Razma ir VU Ekonomikos ir Filosofijos fakultetų profesoriumi Romu Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-11
Neseniai Lietuvą vėl sukrėtė istorija, kai pagimdė trylikametė. Paauglė sakė nežinojusi, jog laukiasi. Tačiau ar tai realu? O gal paauglės renkasi nežinoti bandydamos nuslėpti nėštumą? Kaip reikėtų keisti švietimo sistemą ir auklėjimą namuose, kad tokios istorijos nesikartotų? Laidoje dalyvauja Vilniaus gimdymo namų akušerė ginekologė prof. Kornelija Mačiulienė, psichologė Giedrė Širvinskienė, teisininkas Ramūnas Aušrotas, tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-10
Registruotas nedarbo lygis šiuo metu yra 13 proc.. Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst. bedarbių.Pašnekovai: Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-06
Kokias grėsmes kelia Baltarusijos režimo sukelta migracijos krizė Lietuvoje? Kiek reali terorizmo grėsmė? Ar gali kilti ir karinis konfliktas? Kokie yra tie blogiausi galimi scenarijai ir ar tam pasiruošusi Lietuva?Laidoje dalyvauja nacionalinių saugumo klausimų ekspertas Ignas Stankovičius, buvę Valstybės saugumo departamento vadovai Gediminas Grina ir Mečys Laurinkus bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-05
Nuo rugsėjo vidurio galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos greičiausiai bus stipriai ribojamos. Skelbiama, jog nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai. Kaip visa tai atsilieps prekybininkams? Ar tai paskatins dar daugiau lietuvių vykti apsipirkti į kaimyninę Lenkiją?Apie tai laidoje kalbėsime su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene, Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi, ekonomistu Žygimantu Mauricu bei Lenkijoje apsiperkančiu Lazdijų krašto gyventoju Eugenijumi Kaminsku.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-04
Norvegijos paplūdimio rankinio nacionalinė komanda gavo 1500 eurų baudą, nes komandos narės apsivilko ne kelnaites, o trumpus šortus. Pagal varžybų reglamentą, jos turėjo vilktis trumpikes, kurios primena įprastas paplūdimio kelnaites. Dainininkė Pink pasisiūlė sumokėti šią baudą, argumentuodama tuo, kad palaiko moterų teisę rinktis kaip atrodyti varžybų metu. Dalis sportininkių sako, kad reglamentuota apranga dažnai yra tik dėl funkcijos – tiesiog patogu, padeda siekti geresnių rezultatų ir pan. Dalis teigia, kad yra sulaukusios organizatorių raginimo dėvėti trumpas aprangas, nes kitaip niekas nežiūrės.Pašnekovai: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Klaipėdos pliažo tinklinio klubo direktorius, varžybų organizatorius Andrius Dumbauskas, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, tinklininkė Ieva Dumbauskaitė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-08-03
Dabar tai jau nebe tik vakcinacijos, bet ir migracijos klausimas. Ar sugeba valdantieji aiškiai perduoti gyventojams žinutę apie susiklosčiusią situaciją? Gal tai geriau sekasi opozicijai? O gal išvis atsirado erdvė kurtis naujoms politinėms jėgoms?Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių specialistai Linas Kontrimas ir Arijus Katauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-30
Kasmet Lietuvoje nyksta kolektyviniai sodai. Karantino metu gerokai suaktyvėję sklypų ir sodų pirkimai šią tendenciją dar labiau išryškino, o vietoj mažų medinukų ir mūrinukų kyla ir keliaaukščiai namai. Kiek dar liko neurbanizuotų sodų? Kaip šiandien gyvena sodininkų bendrijos ir su kokiomis problemomis susiduria jų nariai? Ko reikia, kad kuo daugiau žmonių miestuose sodininkautų? Apie tai laidoje kalbėsimės su Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininku, Kauno rajono sodininkų bendrijos „Lantainiai" pirmininku Juozu Raviniu, taip pat architektu, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Matu Šiupšinsku ir urbanistu bei architektu Tadu Jonauskiu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-29
Dar prieš vasarą buvo kalbėta, jog yra prasidėjusi kova dėl medienos resursų, o tai esą gali gerokai išbranginti jos kainą. Kokią įtaką dėl to pajuto Lietuvos vartotojai? Ar tiesa, kad mūsų šalies rinką atradę latviai sukėlę kainas medieną išsigabena pas save? Kas dar lemia medienos brangimą? Ir ar verta dabar statyti arba renovuoti namą, o galbūt derėtų kurį laiką palaukti?Apie tai laidoje kalbėsimės su Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena" vadovu Raimundu Beinortu, sodo namelius gaminančios įmonės „Arbena" vadovu Audriumi Katausku ir „Brandnomika" ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-28
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto jūros tyrimų instituto mokslininkai Toma Dabulevičienė, Arūnas Balčiūnas, Marija Kataržytė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-27
Į pabaigą eina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kadencija. Kitąmet – Prancūzijos prezidento rinkimai. Kokie galimi pokyčiai šiose valstybėse? Kaip jie gali atsiliepti Europos Sąjungos darbotvarkei? Kokie Lietuvos ryšiai su šiomis šalimis?Diskutuoja Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir Seimo narys, konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-23
Kaip visada, mėnesio pabaigoje penktadienį studijoje apie gyvenimą kalbamės su psichologe, rašytoja Ramune Murauskiene ir konsultantu, lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi.Šį kartą kalbėsime apie vyrus narcizus ir gyvenimą su jais. Nors internete ir knygynuose gausu informacijos apie narcistines asmenybes, masiškai daug moterų žlugdosi savo gyvenimus, ignoruodamos kraupią savo gyvenimo realybę ir nesiima atsakomybės už savo elgesį.Problema sprendžiasi tuomet, kai viską tinkamai įvardiname. Kuo pavojinga toksiško žmogaus sąvoka? Kokia esmė slepiasi už toksiškų santykių? Kodėl moters aukos pozicija labai tinkama narcizui, bet visai neefektyvi jo moteriai? Ką svarbu žinoti apie vaikų tėvą – narcizą? Kas skatina moteris įsitraukti į kupinus psichologinio smurto, manipuliacijų ir nemeilės santykius?Šioje laidoje mes neteigiame, kad narcizai yra tik vyrai. Tačiau šį kartą nagrinėjame būtent santykius su vyru narcizu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-22
Šiuo metu apie 100 tūkst. (40,8 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų yra ilgalaikiai bedarbiai, kai prieš metus jų buvo 33,6 tūkst. (17,4 proc.), pranešė Užimtumo tarnyba.Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo arba dirbo nekvalifikuotą darbą. Beveik pusę ilgalaikių bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys. Žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, taip pat su šalies socialine politika. Kita vertus, pasak ekspertų, darbdavių požiūris ar net nusistatymas prieš ilgai nedirbusius asmenis mažina jų galimybes grįžti į darbo rinką.Diskutuoja Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, buvęs SADM ministras Linas Kukuraitis ir profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-21
Vyriausybė jau baigia ruošti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Tariamasi dėl reikalavimų pedagogų karjerai, savivaldybių vaidmens švietimo sistemoje, galimybės dar darželyje mokytis informacinių technologijų, vienodų reikalavimų stojant į aukštąsias mokyklas ir kitų nuostatų. Tuo tarpu mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Kokie iššūkiai laukia rudenį?Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Seimo narys Gintautas Paluckas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-20
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ėmėsi notarų įkainių klausimo. Mykolas Majauskas siūlo mažinti jiems taikomas mokesčių lengvatas ir peržiūrėti įkainius bei pajamų apmokestinimą. Pasak jo, nesuprantama, kodėl už kai kurias paslaugas mokamos tokios didžiulės sumos. Valstybės kontrolės atstovai sako, kad notarų įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti.Laidoje diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Teisingumo ministrė Evelina Dobravolska ir Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-16
Liepos 15-tąją minime Žalgirio mūšio dieną. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą. Liepos 17-ąją 1933 m. Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu „Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, lėktuvui nukritus Soldino miške. Tai tik keletas datų, rodančių, kad esame drąsi, ryžtinga, kovinga, žygdarbiams pasiryžusi tauta.Apie tai diskutuoja istorikas, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas ir istorijos mokytojas, savanoris Mindaugas Nefas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-15
Seimas priėmė naują Korupcijos prevencijos įstatymą, kuris pakeis prieš beveik 20 metų patvirtintą korupcijos prevencijos reglamentavimą.Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektą Seimui pateikė prezidentas G. Nausėda. Įstatymo projektas rengtas kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Ką keičia naujasis įstatymas? Diskutuoja Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė ir parlamentaras Vytautas Bakas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-14
Visus metus viręs Nekilnojamojo turto bumas vasarą lyg ir aprimo. Brokeriai sako, kad pasibaigus karantinui ir įsivyravus karščiams, nekilnojamojo turto pardavėjai nebesulaukia skambučių iš klientų. Gali būti, kad atgavę laisvę, žmonės laikinai metė madą investuoti į NT. Kaip keičiasi investavimo įpročiai?Diskutuoja „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-13
Atėjus vasarai, skiepijimo tempai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje pradėjo lėtėti. Bendrijos valstybės nerimauja, kas darysis rudenį. Nerimo signalų matyti jau dabar: kai kurios šalys dėl susirgimų atvejų skaičiaus augimo vėl užsidaro į karantiną. Vokietija žada, kad tiems, kas pasiskiepijo rudenį, karantinas negalios, latviai svarsto planus skiepyti priverstinai. Didelės laisvės nėra ir keliaujant tarp šalių, kartais nepadeda ir žaliasis pasas.Diskutuoja europarlamentarai Juozas Olekas ir Stasys Jakeliūnas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-09
Šią savaitę minėjome Valstybės dieną. Kas rinkosi į priėmimus, kas klausėsi koncertų Katedros aikštėje, kas šiaip gulėjo paplūdimyje. Prezidentas savo metiniame pranešime akcentavo, kad turime dvi Lietuvas: skirstome žmones į savus ir svetimus, progresyvius ir kaimietukus. Kodėl atsirado toks skirstymas? Ar prie to prisideda pati valdžia?Diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius ir politikos apžvalgininkas, signataras Mečys Laurinkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-08
Šeimos ir darbo atsakomybių derinimas yra dažnai diskutuojama tema, kuri susilaukia daugybės skirtingų nuomonių. Šiandienos laidos tema - Vaikai ir darbas: misija įmanoma?Studijoje svečiuojasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Audrius Bitinas, „Mommypreneurs“ tarptautinio projekto, skirto skatinti jaunų mamų užimtumą, suteikiant joms nemokamus verslumo ir skaitmeninių įgūdžių mokymus, vadovė iš VšĮ Startup Division Goda Jonaitytė bei Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė Gagė.„Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos verslo konfederacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, kuris finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų“.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-07
Naujausios apklausos rodo, kad krinta valdančiųjų reitingai. Konservatorių partija atsidūrė trečioje vietoje. Krito ir Premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas. Į antrą vietą išsiveržė socialdemokratai, o į pirmą - valstiečiai. Vėl pakilo Prezidento populiarumas. Apie ką signalizuoja pasikeitimai apklausų lentelėse?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, M. Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-02
Lygiai prieš 120 metų – 1901-aisiais Petro Kriaušaičio slapyvardžiu (o tai vienas iš Jono Jablonskio slapyvardžių (dar buvo Rygiškių Jono) išspausdinta „Lietuviškos kalbos gramatika“, kurioje išdėstyta lietuvių bendrinės kalbos norminimo programa, galutinai įtvirtinta aukštaičių kauniškių tarmė kaip bendrinės kalbos pamatas. Šiandien kalbamės apie tai, kokia šios gramatikos istorinė ir lingvistinė reikšmė, kokiomis aplinkybėmis ji gimė ir apskritai, kas yra bendrinė kalba, ar reikia kalbai normų ir gramatikų.Laidoje dalyvauja: Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jurgita Venckienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto doc. dr. Regina Kvašytė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-07-01
Nuo liepos pirmos brangsta dujos ir elektra. Akivaizdu, kad tai gerokai smogs per mūsų pajamas. Tačiau šis brangimas tik pradžia. Kartu su energetikos kainomis kils ir kitų produktų kainos. Kam turime ruoštis?Diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-30
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nuo liepos 1 d. paruošė visą puokštę pakeitimų. Jie bus aktualūs ir pensininkams, ir tėvams, ir neįgaliesiems. Taip pat svarstoma ir dar keletas priemonių skurdo lygiui mažinti, tačiau joms dar turės dar pritarti Seimas.Valdžia dalija pažadus pensininkams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vidutinė pensija su reikiamu stažu jau po trejų metų – 2024-siais – kils net iki 550 eurų. Tačiau vieni pensininkai tokia žinia nustebę ir džiaugiasi, kiti aiškina, kad infliacija per trejus metus 110 eurų kylančią sumą praris ir pusės tūkstančio eurų siekianti suma nebeatrodys tokia didelė. Opozicija sako, kad toks pensijų kėlimas neambicingas.Diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, buvęs SADM ministras Linas Kukuraitis ir Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-29
Tvarumo tendencijos darosi vis ryškesnės dažnuose namuose ir gyvenime – skaitome perkamų produktų etiketes, vietoj greitosios mados rūbų renkamės tokius, kurie tarnaus daugybę metų, remiame vietinius verslus, renkamės keistų formų daržoves, geriame iš daugkartinių puodelių. Visa tai darome tam, kad gamta galėtų atsikvėpti ir kad prisidėtumėme prie klimato kaitos mažinimo.O kaip galime šiuos principus pritaikyti tarptautinių švietimo projektų srityje, kurių pagrindinė ašis – tarptautinis mobilumas? Programos „Erasmus+“ projektų dalyviai keliauja į kitas valstybes studijų mainams, profesinėms praktikoms, pažintiniams vizitams – mokytis ir kurti, perimti gerąsias kitų šalių praktikas. Ką kiekvienas galime padaryti, kad gerų projektų idėjų neaptemdytų sukuriamo CO2 šešėlis? Kokie galėtų būti mūsų pirmieji žingsniai? Kokias priemones numato tarptautinės programos?Apie tai kalbamės su Švietimo mainų paramos fondo, kuris administruoja programą „Erasmus+“ Lietuvoje, direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskiene, „Kūrybos kampas 360“ įkūrėju ir pokyčių lyderiu Giedriumi Buču ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentu Luku Kornelijumi Vaičiaku.Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu programą „Erasmus+". „Erasmus+" – tai Europos Sąjungos programa, skirta finansuoti tarptautinius projektus bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokykloms, aukštojo mokslo institucijoms bei suaugusiųjų švietimo organizacijoms.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-25
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, studijoje svečiuojasi psichologė ir rašytoja Ramunė Murauskienė bei konsultantas ir lektorius Vaidas Arvasevičius.Šį kartą kalbame apie atostogas. Kaip atostogauti, kad pailsėtume? Kaip atostogauti su vaikais? Ar galima atostogauti atskirai nuo šeimos? Ar vyrai per atostogas turi daryti visko daugiau nei moterys? O gal atostogų visai nereikia? Kodėl tiek daug porų per atostogas susibara? Kodėl tiek daug žmonių atostogomis nusivilia?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-23
Birželio 23-ąją minime Birželio sukilimo dieną. Šis sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, ir tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą.Laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto istorikas Nerijus Šepetys ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys. Nuotraukoje – lietuvių sukilėliai 1941-07-06/LGGRTC nuotr.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-22
Nors sparčiai judame link lygių galimybių, neretai darbo ar laisvalaikio aplinkoje daugelis vis dar susiduria su diskriminacija. Kokios yra šiandieninės aktualijos organizacijose ir kaip yra stengiamasi mažinti diskriminaciją?Diskutuoja advokatų kontoros „Walles“ įkūrėja ir vadovaujančioji partnerė Dovilė Burgienė, informacijos technologijų mokymo centro direktorė bei savininkė, verslo klubo „Hanza“ prezidentė bei Verslo mokslo moterų forumo įkūrėja Skaidra Vaicekauskiene ir Vadovų akademijos vadovas Nerijus Šėža. „Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos verslo konfederacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, kuris finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų“.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-18
Vasarą gausu įvairiausių atmintinų, svarbių Lietuvai datų. Keliame vėliavas, giedame giesmes, prisimename žuvusiuosius, diskutuojame apie istoriją. Laikome save šalies patriotais. Ar tiek užtenka? Ko reikia tikram patriotizmui? Ar reikia daugiau dėmesio augančiai kartai ir istorijos dėstymui?Diskutuoja politikas, visuomenininkas Povilas Urbšys, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-17
Pandemija eina į pabaigą, tačiau, panašu, kad gydymo įstaigos ir toliau gyvena karantino režimu. Diskutuoja SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė, Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-16
Neseniai ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė: Lietuvos ekonomika pandemiją išgyveno ir iš jos išneria pademonstravusi išskirtinį atsparumą. Tačiau pandemijos laikotarpis dar labiau išryškino įsisenėjusias struktūrines problemas, kurios gali slopinti šalies konkurencingumą ir tvarų pajamų augimą. Į kurias sritis šiuo metu būtina sutelkti didžiausią dėmesį?Diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-15
Diskutuoja europarlamentarai Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-11
Šį mėnesį gausu atmintinų, Lietuvos istorijai reikšmingų datų. Viena jų, Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena.1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso išvežta apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Šiemet sukanka 80 metų nuo šių tragiškų įvykių pradžios. Kokią įtaką lietuvių tapatybei turėjo tremtis, kokias pamokas reikėtų išmokti mums, vertinant dabartines politines aktualijas?Diskutuoja LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys ir politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-10
Šiandien daug jaunuolių svajoja tapti influencer‘iais, youtuber‘iais ar siekia gauti išsilavinimą vadybos srityje. Tačiau kokios specialybės iš tiesų bus paklausiausios ateinantį dešimtmetį ir kokį karjeros kelią rinktis dabartiniam jaunimui, spartėjant visuotinei skaitmenizacijai ir robotizacijai? Kokių profesijų ateityje neišstums robotai?Karjeros ir įdarbinimo ekspertai teigia, kad šiandien reikėtų atsigręžti į tokias sritis kaip elektronikos inžinerija, duomenų analitika, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir skaitmeninis marketingas, kuriose jaunuolių lauktų aukštos įsidarbinimo galimybės, perspektyvi karjera ir geras darbo užmokestis. Anot ekspertų, vis labiau didėja poreikis automatizuoti darbus, taupyti žmogaus laiką, o šiuos sukauptus resursus skirti kitų užduočių atlikimui, todėl vien inžinerinės pramonės specialistų paklausa Lietuvoje viršija pasiūlą beveik penkis kartus, tuo tarpu pirmakursių, stojančių į elektronikos inžineriją šalyje turime tik dešimtimis.Laidoje dalyvauja verslininkas, investuotojas ir technikos mokslų daktaras Vladas Lašas, personalo paieškos bendrovės „Alliance Recruitment“ partneris ir karjeros bei įdarbinimo ekspertas Andrius Francas ir VšĮ „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas Andrius Veršinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-09
Diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir „Credit info" verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-08
Psichologai ir vaikų gerove besirūpinančios organizacijos gerokai sunerimę dėl vaikų būklės – užsitęsus nuotoliniam mokymui, kone pusė vaikų jau dabar balansuoja ties emocinio sutrikimo riba. Nuo pirmojo karantino, šis skaičius patrigubėjo.Tarp jaunimo nerimo lygis dėl ateities taip pat aukščiausias iš visų tirtų grupių, rodo tyrimai. Jaunimas itin pasigenda kontakto ir gyvo ryšio įvairovės. Kas lėmė tokią vaikų būklę? Dėl ko jaunimas, regis paskendęs socialiniuose tinkluose, labiausiai pasigenda žmogiško ryšio ir socializacijos? Ką turime padaryti, kad stablizuotume ir pagerintume vis prastėjančią vaikų ir jaunimo emocinę būklę?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorė, psichologė, prof. Roma Jusienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė, Renata Sadunišvili.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-04
Savaitgalį minėsime Tėvo dieną. Ką reiškia būti tėvu Lietuvoje?Diskutuoja 6 vaikų tėvas Linas Slušnys, 4 vaikų tėvas Linas Kukuraitis ir 4 vaikų tėvas Marius Jovaiša.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-03
Naujausi reitingai rodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl įsiveržė į pirmą vietą. Smarkiai kyla Sauliaus Skvernelio ir Aurelijaus Verygos reitingai. Naujoji socialdemokratų vadovė Vilija Blinkevičiūtė pakliuvo į geriausiai vertinamų žmonių trejetuką. Atsigauna ir socialdemokratų reitingai. Ką rodo šios apklausos? Ar grįžta nostalgija senajai valdžiai?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-02
Įmonių socialinė atsakomybė apibrėžia jos atsakingą požiūrį į visuomenės bei aplinkos poveikį. Tačiau norint suprasti, ką socialinė atsakomybė reiškia verslui, kodėl reikia būti socialiai atsakingiems, žinoti apibrėžimo neužtenka.Laidoje diskutuoja aukok.lt direkorė Giedrė Šopaitė Šilinskienė, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorius Tomas Jankus ir „5 kontinentai“ Vidinės komunikacijos projektų vadovė Vaida Praciuvienė.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lietuvos verslo konfederacija kartu su partneriais įgyvendindama projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas", kuris finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų".
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-06-01
Baigėsi Žinių radijo vykdytas projektas „Sėkmės receptai”. Juo siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvoje registruotas ir veikiančias įmones, kurios pasaulinės pandemijos situacijoje ir šalyje įvedus karantiną susidūrė su verslo organizavimo ir valdymo sunkumais, tačiau prisitaikė ir atrado naujų galimybių sėkmingai veikti. Pustrečio mėnesio Žinių radijo eteryje skambėjo laidos, kuriose įmonės pasakojo savo istorijas – kai kurios jų grįstos kardinaliais verslo pokyčiais, kai kurios – labiau kosmetiniais pakeitimais, bet visos įmonės žavi savo kūrybiškumu ir noru rasti sprendimą net ir sunkiausioje situacijoje. Tad atėjo metas paskelbti rezultatus ir sudėlioti visus taškus ant „i”.Laidoje dalyvauja Žinių radijo projekto „Sėkmės receptai“ ekspertų komisijos nariai: alternatyvaus verslo finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius Linas Armalys, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas, UAB „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas, marketingo ekspertas, konsultantas, Lietuvos Marketingo Asociacijos valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru“ autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius ir konkurso laimėtojas - UAB "Novameta" vadovas Mindaugas Jonuškis.--Iš viso konkurse rungėsi 40 įmonių. Apibendrinus ekspertų komisijos ir internetinio balsavimo rezultatus, paaiškėjo Žinių radijo organizuoto konkurso „Sėkmės receptai“ nugalėtojas. Juo tapo UAB “Novameta”, gaminanti nerūdijančio plieno profesionalią virtuvės įrangą ir ne tik. Po įnirtingos kovos – antrąją vietą užėmė UAB “Via Unica”, valdanti viešbutį ROMANTIC, trečiąją – VŠĮ “TrenkTuras”, organizuojanti masinius pėsčiųjų žygius. Tad sveikiname nugalėtoją!
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-28
Netrukus pasitiksime vasarą ir daugelis pradės atostogauti. Vieni tą darys sode ar sodyboje, kiti trauks į pajūrį, o treti keliaus po Lietuvą. Yra ir sakančių, kad viskas mūsų šalyje jau pamatyta, išragauta, išmėginta, todėl dairosi išvykų į užsienio šalis. Kita vertus, dėl pandemijos išvykti svetur nėra taip paprasta kaip anksčiau. Kaip Lietuvoje patirti naujų įspūdžių? Ką dar naujo galima mūsų šalyje nuveikti ir kur apsilankyti? Kaip keičiasi orai pastarosiomis vasaromis ir kurį mėnesį geriausia pasirinkti atostogoms?Apie tai laidoje diskutuosime su keliautoju bei fotografu, pažintinių knygų autoriumi Vytautu Kandrotu, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto klimatologu Justinu Kilpiu bei kelionių entuziastu Aurimu Valujavičiumi.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-27
Šiandien mūsų nebestebina tai, kad mokomės ne tik mokyklose ar universitetuose, tačiau ir savo namuose prie kompiuterio ekrano, o kursus ar paskaitas galime įsijungti sau patogiu metu – savaitgalį, vakare ar anksti ryte prieš darbą. Vis dėlto mokytis savivaldžiai t. y. pačiam, neturint mokytojo ar mentoriaus gali būti tikras iššūkis, kuris įveikiamas ne kiekvienam norinčiam įgyti naujų žinių ir kompetencijų suaugusiajam.Taigi, kas yra savivaldus mokymasis, kuo jis pranašesnis už tradicinį? Kaip jį prisitaikyti savo mokymosi praktikose ir tai daryti efektyviai? Apie tai kalbamės su suaugusiųjų švietimo profesionalų bendruomenę vienijančio projekto „Epale“ ekspertėmis Šiaulių valstybinės kolegijos Vadybos ir komunikacijos katedros vedėja Rasa Pocevičiene, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos pirmininke Vilija Lukošūnienė ir Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Renata Jankevičiene.Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „Epale" projektą. „Epale" – tai Europos suaugusiųjų švietimo specialistų mokymosi elektroninė platforma, kuria siekiama suburti suaugusiųjų švietimo specialistų bendruomenę. Projektas finansuojamas iš „Erasmus +" programos lėšų.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-26
Lietuvoje jau veikia Galimybių pasas ir dalis visuomenės gali naudotis išskirtinėmis teisėmis, tačiau kai kurie verslai jam nepritaria, pranešę, kad klientų nedalins į tuos, kurie turi Galimybių pasą, ir į tuos, kurie šio išrašo negavę. Kokios priežastys lemia tokius sprendimus ir kaip tai verslams gali atsiliepti finansiškai? Kaip apskritai Lietuvai sekasi gyventi su Galimybių pasu ir kiek ilgai jo reikės?Apie tai laidoje diskutuosime su Ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu, Marijampolėje veikiančio restorano „Big House Burgers" vadove Vaida Radauskiene bei profesoriumi, medicinos mokslų daktaru, virusologu Sauliumi Čaplinsku.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-25
Seime bus svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma už nedidelio narkotinių medžiagų kiekio turėjimą ar kitokį disponavimą be tikslo platinti (tik savo reikmėms) baudžiamąją atsakomybę pakeisti administracine atsakomybe. Ar tai reikėtų daryti ir kokios tokio sprendimo pasekmės galėtų būti?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Bakas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian ir Girvydas Duoblys, Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-21
Statistika skelbia, jog Lietuvoje vyrai šiandien gyvena vidutiniškai 70, o moterys – 80 metų. Tikėtiną vidutinę gyventojų gyvenimo trukmę sutrumpino ir pandemija. Kokie dar veiksniai tampa lemiamais, kad vyrai statistiškai gyvena trumpiau nei moterys ir kas tuomet yra silpnoji lytis? Kaip toliau gali keistis Lietuvos demografiniai rodikliai? Ką daryti, kad visi gyventume ilgiau?Apie tai laidoje „Atviras pokalbis" kalbėsimės su Santaros klinikų gydytoja kardiologe dr. Milda Kovaite, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovu psichiatru Martynu Marcinkevičiumi ir Lietuvos socialinių mokslų centro sociologu dr. Daumantu Stumbriu.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-20
Atšaukti koncertai, repeticijos, filmavimai, festivaliai ir kiti esminiai muzikos industrijos pragyvenimo šaltiniai – taip pandemija smogė visam sektoriui. Kai kuriems atlikėjams teko verstis iš kelių šimtų eurų per mėnesį arba prisiminti seniai nepraktikuotus amatus, o renginių organizatoriams skaičiuoti tūkstantinius nuostolius ir atsisakyti kai kurių darbuotojų paslaugų. Bet ar blogiausia – jau praeity? Ar muzikos industrija jau atsilaikė, o pandemija pasiliks tik kūrybos įkvėpimo šaltiniu?Laidoje dalyvauja LATGA prezidentė, atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle, Lietuvos Kultūros tarybos vadovas Mindaugas Bundza, muzikos agentūros „8 days a week" vadovas Martynas Butkevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-19
Valstybės skola vis pučiasi – praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP. Ar skolindamiesi nepamesime galvos ir kokia našta ateityje guls ant mokesčių mokėtojų pečių? Ar tikrai pavyks persiskolinti, jei ateityje kils palūkanų normos? Kaip Lietuvai seksis mažinti šią skolą?Apie tai laidoje diskutuosime su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Pirmininku Mykolu Majausku, parlamentaru bei buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, „INVL Asset Management" vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir SEB ekonomistu Tadu Povilausku.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-18
Šalies pajūrio kurortai vasaros sezoną pasitinka naujais įkainiais. Palangoje išaugo rinkliavos už automobilių stovėjimą, Neringoje ekologinį mokestį teks mokėti 20 dienų anksčiau nei pernai.Ekonomistai prognozuoja, kad brangs ir apgyvendinimo paslaugos, mat į pajūrį gali sugūžėti ne mažiau žmonių, nei buvo praėjusiais metais.Ar vidutinį darbo užmokestį gaunančiam lietuviui atostogos pajūryje dar pasiekiamos? Ar išties Latvijoje atostogauti yra pigiau nei Lietuvoje?Apie tai laidoje diskutuosime su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi, Neringos meru Dariumi Jasaičiu bei pajūrio apgyvendinimo paslaugų portalo priejūros.lt vadovu Laurynu Šertvyčiumi.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-14
Šeštadienį turėtų vykti didysis šeimų maršas. Renginys, kuris, nežinia kodėl, akivaizdžiai skaldo visuomenę. Jau dabar, laukiant maršo, planuojami dar keli antimaršai. Telkiamos policijos pajėgos, prognozuojama, kad gali būti išpuolių, incidentų, kitokių visuomenės rimties trikdymų. Kai kas sako, kad maršo tikslas Lietuvoje – įsteigti dar vieną politinę partiją, kitiems atrodo, kad renginio tikslas – homofobijos skatinimas.Diskutuoja politologas Vytautas Sinica ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-13
Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – tai 2126 daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2020-aisiais (1024), rodo Statistikos departamento duomenys. Ekspertai pastebi, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių. Jau dabar darbdaviai skundžiasi, kad rasti darbuotojų, net už geras algas, darosi vis sunkiau. Kokios tendencijos vystosi darbo rinkoje?Diskutuoja „Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-12
Nors nuo Seimo rinkimų praėjo tik pusmetis, politinė atmosfera kaista. Laisvės partija ir jos siūlomi partnerystės, narkotikų dekriminalizavimo ir kai kurie kiti įstatymai, verčia koalicijos partnerius gūžčioti pečiais: Laisvės partija tikrai rūpinasi visuomenės gerove, ar tik šiaip reaguoja į aktualijas ir gyvai kuria pasiūlymus.Politologai jau dabar abejoja, ar koalicija išlaikys iki kadencijos pabaigos, ar Laisvės partija, nepatenkinta, kad dalis jos pasiūlymų nebuvo priimti, nepasitrauks į opoziciją.Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-11
Neseniai minėjome Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 17–ąsias metines, gegužės 9–ąją pasitikome Europos dieną. Tuo pat metu prasidėjo ir Europos ateities konferencija. Kokią ateitį mato Europos Sąjunga, kiek vieningas požiūris į pandemiją, saugumo iššūkius, ekonomiką?Diskutuoja europarlamentarai Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-07
Penktadienį minėsime Spaudos laisvės dieną. Pasitikėjimas žiniasklaida krenta. Ką tai sako apie žurnalistiką?Diskutuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius ir naujienų agentūros BNS direktorius Vaidotas Beniušis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-06
Laidoje dalyvauja Vaikų psichologė Jūratė Bortkevičienė, SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas ir mokytojas, Šeimų asociacijos steigėjas Antanas Jonušas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-05
Finansų ministerija pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo. Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).Opozicija pasigenda daugiau skaidrumo ir aiškumo, verslai klausia, kodėl planas nederinamas su verslo institucijomis, Prezidentūra nepatenkinta, kad per daug pinigų skiriama viešajam sektoriui.Laidoje diskutuoja Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-05-04
Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje.Konstitucijos priėmimą Rusija suprato kaip iššūkį – nedelsdama užpuolė Abiejų Tautų Respubliką pasiųsdama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją 37 tūkst. karių. Prasidėjo karas. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė pasitraukė iš Vilniaus ir Kauno, kur veikiai įžygiavo Rusijos armija.Kilo pilietinis pasipriešinimas – bajorija, miestiečiai rinko lėšas, kaupė ginklus pasipriešinimui, kuris virto istoriniais Abiejų Tautų Respublikos sukilimais. Konstitucija galiojo iki 1792 m. lapkričio 23 d., kai ją panaikino Gardino Seimas. Vėliau sekė du Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, padėję tašką bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijoje.Diskutuoja Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas ir kultūros istorikas Aurimas Švedas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-30
Kaip ir kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, taip ir šį, studijoje kalbinsime psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei santykiųkonsultantą Vaidą Arvasevičių.Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O gal nesiskiria? Ar yra lyties prigimtinių ypatumų?Ar vis dar galime moterį laikyti vyro mūzą? O gal įkvėpimo ieškoti yra kiekvieno individo atsakomybė?Ar vis dar galime vyrą laikyti moters užnugariu? O gal savo ir vaikų saugumu turi pasirūpinti pati moteris?Kaip ir kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, taip ir šį, studijoje kalbinsime psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei santykių konsultantą Vaidą Arvasevičių. Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O gal nesiskiria? Ar yra lyties prigimtinių ypatumų? Ar vis dar galime moterį laikyti vyro mūzą? O gal įkvėpimo ieškoti yra kiekvieno individo atsakomybėje? Ar vis dar galime vyrą laikyti moters užnugariu? O gal saugumu savo ir vaikų turi pasirūpinti pati moteris?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-29
Po to, kai konservatoriai kreipėsi į Konstitucinį teismą ir sulaukė išaiškinimo, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis prakalbo, jog konservatoriai nori užgrobti visą valdžią. Ar iš tiesų jų noras, kad į Europos Vadovų Tarybą vyktų ne prezidentas, o premjerė, taip pat – įstatymas, kad atsisakę mandato Seimo nariai nebegalėtų kandidatuoti – tai ženklai, rodantys, jog valdantieji savo rankose stengiasi sutelkti dar daugiau valdžios?Diskutuoja konservatorius Kęstutis Masiulis, „valstietė“ Agnė Širinskienė ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-28
Rusija ir toliau grasina pasauliui. Maskva įtraukė Baltijos šalis ir dar šešias valstybes į Rusijai nedraugiškų šalių sąrašą. Nedraugiškomis šalimis Rusija dabar laikys JAV, Lietuvą, Latviją, Estiją, Sakartvelą, Ukrainą, Lenkiją, Čekiją ir Jungtinę Karalystę. Į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją iškviesti Baltijos šalių ir Slovakijos ambasadoriai. Laidoje dalyvauja Seimo užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, gynybos ekspertas Aurimas Navys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-27
Balandžio 27 minime medicinos darbuotojų dieną. Su kokias iššūkiais šiandien susiduria medikai? Kokios problemos ir rūpesčiai slegia gydytojų pečius?Laidos pašnekovai: bendrosios praktikos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narys Robertas Adomaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-23
Vilniaus politikos analizės institutas atliko apklausą, kuri rodo keistas gyventojų nuomones.Išanalizavus interviu rezultatus, nustatyti dažniausiai kartojami naratyvai: COVID-19 sugriovė Lietuvos sveikatos sistemą, COVID-19 buvo manipuliuojama, siekiant primesti visuomenei kontrolę, Lietuva neturi savarankiškos užsienio politikos, Lietuvos švietimo sistema skatina netinkamas vertybes, Sovietų Sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė, NATO atima valstybių narių pinigus, kurie geriau būtų skirti socialinei apsaugai.Dėl ekonominių nesėkmių respondentai linkę kaltinti konkrečią politinę jėgą – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus: bendrai net 59 proc. sutiko su teiginiu, kad „konservatorių valdžia apvogė žmones – nuvertėjo žmonių pensijos, pinigai“.Su teiginiu, kad sovietiniais laikais dauguma žmonių buvo finansiškai saugūs, sutinka net 53 proc. respondentų, be to, pasakojimas, jog sovietinis laikotarpis davė Lietuvai daugiau naudos nei žalos, sulaukė net 35 procentų respondentų palaikymo, o teiginys, jog Sovietų Sąjungos žlugimas nieko gero neatnešė, sulaukė beveik trečdalio respondentų (29 proc.).37 proc. mano, kad Vladimiras Putinas, o tiksliau jo valdymas prikėlė ir sustiprino Rusiją.Laidoje diskutuoja Kazimiero Simonavičiaus Universiteto profesorius Gediminas Navaitis ir Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriaus patarėjas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-22
Jau ne pirmą kartą girdime apie tai, kad lietuviai per pandemiją sukaupė rekordines sumas pinigų. Skaičiai įspūdingi ir siekia milijardus eurų. Supratę, kad pinigai nuvertėja, tautiečiai ėmė šluoti viską, kas, jų nuomone, labiau vertinga: butus, kotedžus, automobilius, kitokį turtą. Vis dėlto kyla klausimas, kur geriausia investuoti? Ar nekilnojamasis turtas yra vienintelė investicija, vis dar duodanti didžiausią grąžą?Diskutuoja „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Milvas" partneris ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-21
Vis dažniau girdime apie dezinformacijos atvejus viešojoje erdvėje. Kodėl dezinformacija tapo toks galingas ginklas šių dienų kontekste ir kaip ji gali pakenkti? Kodėl apie tai svarbu kalbėti ne tik visuomenėje, bet ir mokyklose? Tarptautinė programa „eTwinning“, kuri vienija didžiulę mokytojų bendruomenę visoje Europoje ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą kuriant virtualius projektus tarp kelių mokyklų skirtingose šalyse, šiemet fokusuojasi į medijų raštingumo ir dezinformacijos temą.Kokia padėtis mokyklose, kiek mokytojai susipažinę su dezinformacijos tema, kaip ją atpažįsta, kokių žinių ar įgūdžių jiems trūksta? Kaip galima mokykloje mokyti vaikus apie dezinformaciją – ar verta tai daryti? Ar mokiniai patys pajėgūs atpažinti melagingą informaciją? Kokios mokytojų patirtys? Balandžio mėn. vyko dviejų dalių programos „eTwinning“ mokymai, kurių metų mokytojai supažindinti su dezinformacijos sąvoka, atpažinimo technikomis, galimais sklaidos kanalais, būdais, kaip kovoti ir nepasiduoti dezinformacijos pinklėms.Šioje laidoje ir kalbinamos dvi ekspertės, vedusios mokymus programos „eTwinning“ mokytojams, bei mokytoja, dalyvaujanti programoje „eTwinning“ bei įgyvendinusi projektą dezinformacijos tema savo pamokose.Pašnekovės: VšĮ „Europos namai“ projektų koordinatorė, „Žinau, ką renku“ jaunimo politikos stebėsenos tinklo koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė, Europos politikos analizės centro (CEPA) informacinio raštingumo ir saugumo ekspertė Dalia Bankauskaitė, Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė.Laida „Atviras pokalbis“ sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu „eTwinning” programą. Programoje „eTwinning“ dalyvauja apie 11 tūkst. Lietuvos mokytojų iš 1941 mokyklos.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-20
Lietuvos banko ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad 2020 metais pajamų nelygybė Lietuvoje išaugo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai yra viena iš įsisenėjusių problemų, kuri turi būti aktyviai, kryptingai ir taikliai sprendžiama. Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pastebi, kad per pandemiją bent jau pavyko pasiekti, jog mažesnes pajamas gaunančiųjų darbuotojų pajamos nemažėtų.Diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, SADM ministrė Monika Navickienė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-16
Atrodo natūralu, kad artėjanti senatvė kiekvienam žmogui kelia nerimą. Kodėl vis dėlto ji pasitinkama taip skirtingai? Kaip pastebi psichologai, dauguma senatvės baimių rodo ir nepasitikėjimą valstybe. Kuo labiau nepasitikime valstybės institucijomis, tuo senatvė atrodo baisesnė ir beviltiškesnė.Diskutuoja psichologas Andrius Kaluginas ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-15
Pandemija vis dažniau verčia įvairius verslus kreiptis pagalbos į valstybę. Tačiau, kaip teigia patys verslo atstovai, valdžios institucijos dažnai atsisako padėti verslui. Įmonės per metus sumoka krūvas mokesčių, sąžiningai vykdo visas prievoles, tačiau, pasak verslininkų, valdininkai ieško įvairiausių priežasčių tos pagalbos nesuteikti.Tad, kyla klausimas: ar tikrai verslas, sąžiningai ir nuosekliai rėmęs šalį, iš valstybės reikiamu momentu gauna adekvačią pagalbą?Diskutuoja Lietuvos Verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-14
2021 m. kovo 15–gegužės 31 d. Žinių radijas įgyvendina projektą-konkursą „Sėkmės receptai“. Juo norime atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvoje registruotas ir veikiančias įmones, kurios pasaulinės pandemijos situacijoje ir šalyje įvedus karantiną susidūrė su verslo organizavimo ir valdymo sunkumais, tačiau prisitaikė ir atrado naujų galimybių sėkmingai veikti.Projekto laimėtojas bus išrinktas susumavus ekspertų komisijos ir sekmesreceptai.ziniuradijas.lt svetainės lankytojų atiduotus balsus. Šiuo metu Žinių radijo interneto svetainėje vyksta balsavimas ir laidų su įdomiausiomis istorijomis transliavimas.Laidoje dalyvauja:laidos „Sėkmės receptai” autorė ir vedėja Eglė Gabrytė,
projekto „Sėkmės receptai” Ekspertų komisijos narys, marketingo ekspertas, konsultantas, Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys, Žinių radijo laidos „Rinkodaros guru” autorius ir vedėjas Giedrius Juozapavičius,
projekto „Sėkmės receptai” Ekspertų komisijos narys, UAB „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas,
projekto „Sėkmės receptai” Ekspertų komisijos narys Linas Armalys, alternatyvaus verslo finansuotojo „Noviti Finance” direktorius.
Laidą „Sėkmės receptai“ remia „Noviti Finance“ ir „Eset Lietuva“.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-13
Europos Sąjunga, kaip ir visas pasaulis, kovoja su pandemija ir svarsto, ką daryti su ekonominėmis pasėkmėmis. Kaip pastebi ekonomistai, vis dėlto ES ekonominis atsilikimas gana didelis. Kinija ar JAV į ekonomiką investuoja trilijonus, tuo tarpu ES vos 750 milijardų. Ar ES velkasi didžiausių ekonomikų uodegoj?Diskutuoja europarlamentarai Andrius Kubilius ir Stasys Jakeliūnas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-09
Kuo ilgiau tęsiasi karantinas, tuo labiau jaučiasi visuomenėje įtampa. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Žmonės nebesilaiko reikalavimų, maištauja, nebijo baudų, organizuoja renginius, ragina ir kitus nesilaikyti reikalavimų. Kada baigiasi visuomenės kantrybė, nuo ko priklauso rimtis valstybėje?Diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir vienas iš dešiniųjų pažiūrų Vytauto Radžvilo įkurto „Nacionalinio susivienijimo" lyderių Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-08
Socialdemokratai artimiausiu metu ruošiasi rinkti naująjį partijos pirmininką. Kandidatai keturi: europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, politologas Liutauras Gudžinskas ir Akmenės rajono meras Valerijus Mitrofanovas.Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Bielskis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-07
Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Kaip atrodo mūsų sveikatos apsaugos sistema pandemijos akivaizdoje? Kokie dar rūpesčiai slegia be COVID-19?Koks yra sveikatos paslaugų prieinamumas: kaip pacientams sekasi patekti pas gydytojus? Kaip jaučiasi medikai, ar pakanka pajėgumų priimti visus norinčius? Prevencinės sveikatos patikros programos – ar per pandemiją jos nesustojo?Diskutuoja Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-06
Balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena. Kaip šiuo sudėtingu laikotarpiu mes elgiamės keliuose? Ar metai pandemijoje nesunaikino mūsų vairavimo įgūdžių?Diskutuoja Kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys, lenktynininkas Darius Jonušis ir laidų apie automobilius ir eismą vedėjas Vitoldas Milius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-02
Atėjo Didysis penktadienis – diena, kai Kristus numirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes. Kadaise žmonijos nuodėmės buvo didelės, nepamatuojamos, sunkios. Šiandien daug paprasčiau: nuodėmių darome kasdien, gal jos nėra tokios didelės, bet už jas neatgailaujame, jų nepastebime. Gal todėl, kad kasdien daromės svetimesni vieni kitiems, mums mažiau rūpi bendrapiliečių gyvenimas, trūksta empatijos ir supratimo.Laidoje dalyvauja filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius ir politikas, Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-04-01
Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija nebepalaiko jokių santykių su Europos Sąjunga, ir tvirtino, kad Briuselis savo vienašališkais žingsniais sugriovė visus dvišalių ryšių mechanizmus. Krinta Putino reitingai ir tai vėl kelia nerimą. Ką sugalvos Rusijos vadovas, kad juos pakeltų? Dažniausiai tokios pastangos nieko gera nežada kaimynams.Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Vilniaus politikos analizes instituto ekspertas Marius Laurinavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-31
Ne vieną kartą teko girdėti, kad bylinėdamiesi su valstybe, Lietuvos piliečiai apgina savo teises. Tai įvyksta kartais nelabai lengvai. Žmonės nueina kryžiaus kelius, kad įrodytų savo nekaltumą, samdo brangius advokatus, sugaišta begalę laiko teismuose, kol galų gale apgina savo teisybę.Tačiau kas atsitinka po to? Laidoje dalyvauja advokatas Karolis Rugys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir prodiuseris, nukentėjęs nuo policijos, Saulius Jakutavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-30
Ekonomistai prognozuoja, kokia bus šių, o gal net ir ateinančių metų mūsų šalies ekonominė padėtis. Pagal naujausią „Luminor“ prognozę, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2021 metais augs 1,8 proc., o 2022 metais – 5,5 proc. Rudenį bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2021 metais augs 4,4 proc., o 2022 metais – 4,2 proc.„Atsigavimas nusikelia“, – apibendrino banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Taip pat prognozuojama, kad nedarbo lygis 2021 metais pasieks 9,2 proc., 2022 metais bus 7,5 proc.Laidoje diskutuoja Ž. Mauricas ir „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-26
Šiandien kalbamės apie susitaikymą poroje.Kas sutrukdo eiti į susitaikymą? Kas yra nuoskaudos ir kaip su jomis gyventi? Ar įmanoma „brėžti liniją” ir pradėti iš naujo? Ar praeities įvykiai po susitaikymo veikia mūsų kasdienybę?Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį mūsų laidoje svečiuojasi psichologė Ramunė Murauskienė ir konsultantas Vaidas Arvasevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-25
Pastaruoju metu vis dažniau pranešama apie tai, kad lietuviai ėmė vartoti daugiau alkoholio. Vis dažniau žmonės vėl sėda prie vairo išgėrę. Nepaisant naujų aplinkybių, valdžia svarsto atlaisvinti alkoholio prieinamumo suvaržymus: keisti sekmadieninę alkoholio pardavimo tvarką, atšaukti alkoholio reklamos ribojimus. Ar tai nepaskatins dar labiau gerti?Diskutuoja Seimo nariai: valstietis Tomas Tomilinas ir Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas, bendrovės, teikiančios automatizuotą blaivumo patikros paslaugą „dirbkblaivus“ vadovas Darius Didžgalvis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-24
Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, įvertinus paviešintą Vyriausybės nuostatų įgyvendinimo planą, galima pasveikinti ministrų kabinetą už ryžtą daugiau dėmesio skirti efektyviam valstybės turto valdymui ar judėti link Statybų teisyno kūrimo. Tačiau pamiršti esminiai klausimai, kurie būsto prieinamumą gali sumažinti jau visai netrukusDiskutuoja NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir SADM viceministrė Justina Jakštienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-23
Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei. Absoliuti dauguma gyventojų nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir yra nusikaltimas, už kurį baudžiama. Nerimą kelia tai, kad 7 iš 10 žmonių, susidūrę su neapykantos kalba, apie tai nepraneštų ir neieškotų pagalbos. Apie neapykantos kalbą – kas tai yra, kodėl tai yra žmogaus teisių pažeidimas, kokį poveikį ji daro, kaip reguliuojama teisiškai, kur kreiptis žmonėms, pastebėjus neapykantos kalbą – apie tai šiandien kalbamės su trimis pašnekovais.Laidoje dalyvauja psichologas psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro partneris Justinas Burokas, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė Aliona Gaidarovič.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-19
Savaitgalį minėsime Tarptautinę laimės dieną.Diskutuoja psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis ir psichologas, politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-18
Po kelių dienų sukaks 100 dienų, kaip dirba naujoji Vyriausybė. Kaip atrodė pirmieji Ingridos Šimonytės Vyriausybės žingsniai?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Šarūnas Liekis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-17
Ekspertai toliau svarsto, kokių pokyčių reikia mokesčių sistemai. Finansų ministerija parengė medžiagą apie siūlomas apsvarstyti lengvatas. Pabrėžiama, kad nors visų lengvatų kaina yra apie 2,2 mlrd. eurų per metus, jos taikinyje yra lengvatos, kurios valstybės ir savivaldybių biudžetams per metus kainuoja apie 790 mln. eurų. Diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-16
Kovo 16-ąją suėjo lygiai metai, kaip buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Taip ir gyvenam, su trumpomis pertraukomis. Kokias pamokas išmokom, ką dar reikės įsisąmoninti?Diskutuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-12
Pastarojo meto įvykiai rodo, kad mus labai lengva supriešinti. Požiūris į kai kuriuos klausimus tautos sąmonėje skiriasi kaip dangus ir žemė. Baisiausia, kad kardinaliai skiriasi požiūris į žmogaus teises, moralę, etiką. Kodėl mes taip greitai susipykstam?Diskutuoja istorikas, politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas ir vienas iš dešiniųjų pažiūrų Vytauto Radžvilo įkurto „Nacionalinio susivienijimo" lyderių Vytautas Sinica.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-10
Trečiadienį Seimas pradeda pavasario sesiją. Kokie darbai laukia, kokie klausimai bus svarstomi?Diskutuoja Seimo nariai – konservatorius Paulius Saudargas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas ir „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-09
Kol ES tūpčioja vietoja, Izraelis jau paskiepijo pusę savo gyventojų. Duris atvėrė barai ir restoranai. Izraelio ministrai pasakoja, kokių gudrybių teko imtis, kad šalis skiepus gautų pirmoji ir gelbėtų savo žmones. ES vis dar atrodo kaip milžinas molinėmis kojomis: skiepijama lėtai, vakcinos vėluoja, dozių per mažai. ES šalyse prasidėjo protesto bangos prieš suvaržymus: žmonės eina į gatves, nebijodami baudų atsidaro barai, nusispjovę į kaukes žmonės nesilaiko atstumų nei lauke nei viduje... Kur tai veda?Laidoje dalyvauja europarlamentaras Juozas Olekas ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-05
Pastarojo meto įvykiai rodo, kad Lietuvoje turi galvoti, ką sakai. Nes vis kas nors ką nors ne taip supranta. Pavojingiausios temos yra holokaustas, partizanai, gėjai, Stambulo konvencija, požiūris į Rusiją. Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius ir istorikas, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-04
Užsitęsusi pandemija rimtai grasina musų psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad esame gilioje psichologinėje duobėje. Laidoje diskutuoja psichologas Andrius Kaluginas ir psichiatras Raimundas Alekna.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-03
Kas kaip nori, tas taip apie pandemiją šneka. Negana to, kad Lietuvoje veikia dvi ekspertų komisijos, atsakingos už pandemijos valdymą, bet dar ir šiaip visi, kas netingi, randa progą pasisakyti apie koronavirusą.Statistikos departamentas neseniai įpylė žibalo į ugnį, pranešęs, kad prasidėjo trečioji banga. Pranešė – ir į krūmus. Ką tai reiškia? Ar taip ilgai lauktos viltys žlugo? Ar tai reiškia, kad vėl laukia uždarymas? Niekas neaišku.Laidoje diskutuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-03-02
Finansų ministerija jau sulaukė apie 200 pasiūlymų, ką būtų galima keisti Lietuvos mokesčių sistemoje. Peržiūrėti mokesčius ragina ir verslo organizacijos ir paprasti piliečiai. Vis dėl to, valdžia kol kas atideda mokesčių reformą, pradžiai metams, o gal ir ilgesniam laikui.Laidoje dalyvauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-26
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį mūsų laidoje svečiuojasi psichologė Ramunė Murauskienė ir konsultantas Vaidas Arvasevičius. Kalbėsime apie skyrybas.Kada kyla mintys apie skyrybas? Ką su jomis daryti? Ar psichologai gali padėti? Kas padeda apsispręsti? Kas yra skyrybų esmė? Ką daryti su vaikais skyrybų metu? Kaip gyventi po skyrybų?
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-25
Savaitgalį minėjome socialinio teisingumo dieną. Pasak Seimo pirmininkės, socialinė atskirtis, skurdas ir nedarbas yra opios mūsų visuomenės problemos. Dažnai jos sprendžiamos trumpalaikėmis, ne visada efektyviomis priemonėmis. Todėl didesnį dėmesį turėtume skirti socialinėms investicijoms, kurios skatintų žmonių savarankiškumą ir sudarytų kuo lygesnes galimybes visiems valstybės gyventojams, nepaisant jų socialinės padėties. Tačiau panašu Lietuvai dar toli iki to.Diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-24
Laidoje dalyvauja Seimo nariai – valstietis Tomas Tomilinas ir konservatorius Kęstutis Masiulis.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-23
Prasidėjo knygų mugė. Visi aptarinėja naujas ir senas knygas. Aptarinėja ir mūsų skaitymo ypročius. Pastaruoju metu paaiškėjo, kad lietuviai vis daugiau skaito taip vadinamosios tamsiosios literatūros: kriminalinių romanų, istorijų apie mafiją ir nusikaltėlius. Panašu, kad tokia literatūra atliepia niūrią pandeminę nuotaiką. Laidoje dalyvauja rašytojas Dailius Dargis ir psichologas Tomas Lagunavičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-19
Ar įmanoma taip parašyti mūsų istorijos naratyvą, kad visi būtų patenkinti? O gal tik laikas sudėlios viską į savo vietas?Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir politikos apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-18
Tarp valdančiųjų ir prezidento kilo diskusija, kas ir kaip turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų taryboje. Konservatoriai gana imperatyviai pareikalavo, kad prezidentas karts nuo karto užleistų vietą premjerei. Prezidentas sako, kad nieko niekur užleidinėti neketina.Tik laimėjus dabartinei daugumai rinkimus, iš karto buvo prognozuojamos įtampos tarp Prezidentūros, Seimo daugumos ir Vyriausybės. Kokios dar trintys galimos tarp valdžių?Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir politikos apžvalgininkas Liutauras Ulevičius.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-17
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad peržiūros, kaip mokami mokesčiai vykdant individualią veiklą, sulauks ne tik advokatai, bet ir kitų profesijų atstovai.Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, 2019 metais daugiausiai uždirbęs advokatas deklaravo 4,2 mln. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 5,1 proc. pajamų mokesčių. Dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 2 mln. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc.Laidoje diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir Lietuvos verslininkų konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-12
Kas turi rašyti vieningą mūsų tėvynės pasakojimą: istorikai, politikai, visuomenininkai? Ar tikrai istorija yra politizuojama, o istorikai patiria spaudimą?Diskutuoja politikos apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras ir politikas Povilas Urbšys.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-11
Nuo šio rudens būsimiems pirmakursiams už studijas gali tekti mokėti gerokai daugiau. Švietimo ministerija planuoja didinti vienam studentui skiriamą finansavimą. Taip siekiama gerinti mokslo kokybę. Planuojama, kad pigiausių studijų kaina sieks ne mažiau nei pustrečio tūkstančio eurų.Diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Justas Kvedaravičius, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-10
„Mūsų darbotvarkėje pagrindinis klausimas šiandien yra Užimtumo tarnybos pertvarka“, – interviu BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministrė Monika Navickienė.Ji sako sieksianti, kad Užimtumo tarnyboje registruotųsi tik realias paskatas ieškoti darbo turintys žmonės, o modernizavus informacinių technologijų sistemą ir sukūrus „pažinčių portalą“ tarp darbuotojų ir darbdavių įstaiga galėtų sutelkti dėmesį į kompetencijų kėlimą.Pasak ministrės, išaugęs nedirbančių žmonių skaičius neatspindi realios situacijos, nes pasiūlyta 200 eurų išmoka paskatino registruotis Užimtumo tarnyboje, nesvarbu, ar žmogus turi realias paskatas ieškoti darbo – tai darė ir studentai, ir trečius metus vaikus auginančios mamos, ir žmonės, dirbantys šešėlinėje darbo rinkoje.Laidoje diskutuoja SADM viceministras Vytautas Šilinskas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-09
Europos Parlamento (EP) už energetikos politiką atsakingas komitetas (ITRE) priėmė rezoliuciją dėl Astravo atominės elektrinės saugos. Priimtoje rezoliucijoje konstatuojama, jog ši jėgainė yra geopolitinis Baltarusijos ir Rusijos projektas ir kad jos statyba bei veikimas ateityje „kelia galimą grėsmę Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos srityse“. Astravo elektrinė ne vienintelis projektas, kuris ES kelia problemų. Daug diskusijų sulaukia ir „Nord Stream 2“ projektas.Apie tai diskutuoja europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Stasys Jakeliūnas. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-05
Prieš kurį laiką 700 menininkų pasirašė kreipimąsi i valstybės institucijas, kad būtų atšauktas Petras Gražulis iš Seimo kultūros komiteto narių. Priežastis: Seimo narys nekompetentingas kultūros srityje, o ir jo paties elgesys prasilenkia su kultūra. Ar tikrai didžiausia kultūros darbuotojų problema yra Gražulis Kultūros komitete? Ar menininkai supranta, kaip veikia Seimas ir kokių pokyčių reikia kultūrai?Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ir aktorius Juozas Gaižauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-04
Po to, kai Seimo rinkimuose socialdemokratams nepavyko laimėti reikšmingo balsų skaičiaus, vis dažniau imama kalbėti apie kairiųjų jėgų krizę. Ar Lietuvoje dar liko partijų, tikrai atstovaujančių kairę ideologiją? Kiek ir kokio stiprinimo reikia kairiajam sparnui?Diskutuoja Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas ir Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-03
Apie pagalbos stambiam verslui poreikius ir galimybes kalbėsime su Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios Pagalbos verslui fondą, generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku ir Lietuvospramonininkų konfederacijos verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekonomistu-analitiku Titu Budreika.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-02-02
Prieš savaitę opozicija pateikė savo įsivaizdavimo kaip valdyti pandemiją, planą. Valdantieji sureagavo, sakydami, kad studentai per kelias naktis parašytų geresnį. Tęsiasi amžinoji klasika: viskas, ką siūlo opozicija, yra blogai ir reikia atmesti. Tą darė valdžios nuo Landsbergio ir Juršėno laikų. Ar įmanomas valdančiųjų ir opozicijos bendras darbas?Diskutuoja Seimo nariai – „valstietė“ Agnė Širinskienė ir liberalas Eugenijus Gentvilas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-29
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį studijoje kalbamės su psichologe Ramune Murauskiene ir konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.Artėja vasario 14 diena. Dauguma vienišių, ypač jaunimo gretose, svajoja apie sau tinkamą partnerį. Jei nepavyko jį susirasti naujiems metams, Valentino diena gali būti kita puiki proga.Ką daryti? Ko nedaryti? Kas yra geri ženklai? Kas yra blogi ženklai? Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-28
Kol kasdien skaičiuojame, kiek žmonių susirgo koronavirusu, po truputį pamirštame svarbiausias problemas. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva traukiasi taip sparčiai, kad greitai galime išnykti iš žemėlapio. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį mūsų gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu, o žmonių miršta daugiau nei gimsta. Diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Donatas Burneika.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-27
Neramumai Rusijoje tęsiasi. A. Navalno sugrįžimas į Rusiją sukėlė protestų bangą. Panašiai, kaip Baltarusijoje mušami ir suiminėjami žmonės.Laidoje diskutuoja Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-26
Smulkus verslas skundžiasi, kad nebegali išgyventi. 257 eurų išmokos nepakanka susimokėti už nuomos mokesčius, nė vienas kreditorius nesutinka nukelti skolų. Įmonės ant bankroto ribos, vaikai neturi ką valgyti, o kartais verslo gelbėjimui tenka naudoti net vaiko pinigus. Ar valstybė tikrai pasiruošusi gelbėti verslus?Laidoje dalyvauja Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-22
Lietuvoje kai kai kurie veikėjai skiepus gavo be eilės, apeidami tvarką, pasinaudodami pažintimis ar įtaka. Sąžiningi šalies piliečiai tokį elgesį vadino sovietmečio palikimu. Bet ar tikrai noras pasinaudoti pažintimis yra sovietinio mąstymo požymis? Ar šiandien auga karta, kuriai naudojimasis blatu yra svetimas? O gal dabar viską išsprendžia ne pažintys, o pinigai?Diskutuoja viešųjų ryšių ekspertai Mindaugas Lapinskas ir Liutauras Ulevičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-21
Naujausi reitingai rodo, kad rinkėjai pakankamai palankiai vertina valdžios veiksmus. Kyla premjerės populiarumas, konservatoriai išlaiko pirmąsias pozicijas partijų lenktynėse. Antroje vietoje, kaip ir prieš rinkimus, lieka „valstiečiai“. „Laisvės“ partija vejasi liberalų sąjūdį. Kaip rinkėjai vertina politikų darbus?Laidoje dalyvauja „valstietis“ Tomas Tomilinas ir konservatorius Kęstutis Masiulis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-20
Sausio 20-ąją vyks naujai išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno inauguracija. Kaip atrodys Amerika su nauju vadovu? Kokius didžiausius iššūkius reikės nugalėti?Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir verslo konsultantas Arūnas Pemkus.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-19
Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2020 metais, finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo priekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl COVID-19 pandemijos, pakitus daugelio žmonių gyvenimo būdui, bei pasiektas ES kainų vidurkis. Vis dėlto prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo.Laidoje dalyvauja LVK viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas ir ekonomistė Jekaterina Rojaka.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-15
Lietuvos socialinių tyrimų centro apklausa atskleidė, kad užsitęsusi pandemija kelia tam tikrų iššūkių demokratijai. „Krizinės situacijos sustiprina autoritarizmo tendencijas ir tai gali turėti ilgalaikių pasekmių. Manoma, kad pokarantininis laikotarpis pasižymės mažesniu demokratijos lygiu, kalbant apie demokratines šalis“.Pasak apklausos rengėjų, kas penktas tyrime dalyvavęs žmogus ilgisi „stiprios rankos“.Diskutuoja Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos gen. direktoriaus patarėjas Ginas Dabašinskas ir politologas Vytautas Sinica.
[\/]
2021-01-14
Prieš pat Naujuosius metus, ES pasirašė susitarimą dėl investicijų su Kinija. Nors ES viešai deklaruoja ginanti žmogaus teises ir teisės viršenybės principą, tačiau susitarimo pasirašyti tai nesutrukdė. Nepasirašyti sutarties bei luktelti ragino ir išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno komanda.Pasirašyti sutartį spaudė Vokietija, kuri tuo metu pirmininkavo ES Tarybai.Diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
[\/]
2021-01-13
Lietuvoje minime kruvinų Sausio 13-osios įvykių jubiliejų. 30 metų, kai žuvo mūsų laisvės gynėjai. Šiemet minėjimas kitoks: be laužų, mitingų, didesnių iškilmių. Į ką išaugo mūsų laisvė?Laidoje dalyvauja signatarai Kęstutis Glaveckas ir Aleksandras Abišala.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-12
Pandemija buvo didelis iššūkis ne tik atskiroms valstybėms, bet ir valstybių sąjungoms. Viena iš jų ES. Jau pandemijos pradžioje kilo abejonių, kai ES narės kovėsi tarpusavyje dėl kovos su pandemija priemonių: kaukių, kvėpavimo aparatų, dezinfekcinių skysčių.Antroji banga ir skiepai kiek stabilizavo padėtį: daug ką perkame centralizuotai, bet vis tiek yra šalių kurios laužo susitarimus dėl skiepijimosi pradžios. ES toliau drasko nesutarimai dėl per didelio biurokratizmo, lenkai nepatenkinti, kad kišamasi į jų vidaus reikalus...Diskutuoja europarlamentaras Andrius Kubilius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-08
Neseniai politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus rašė: „Dar buvęs premjeras S. Skvernelis pripažino, jog lokaliniai apribojimai rudenį dėl COVID-19 buvo klaida. Mano vertinimu, klaida buvo rinkimai į Seimą. Juos reikėjo atidėti kitų pavasariui ir bendru partijų sutarimu tęsti visiškai adekvatų situacijai apribojimų režimą, kurį ministras A.Veryga realizavo gerai. Bet rinkimų kampanija sujaukė ir politikų, ir gyventojų protus. Opozicija, dabartiniai laimėjusieji, ėmė kritikuoti ne tik neprotingus, bet ir racionalius pandemijos akivaizdoje valdančiųjų sprendimus. Lietuvoje sprogusi pandemija – ne valstiečių, o bendras politinio elito palikimas“.Diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir filosofas Vytautas Rubavičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-07
Skiepijimo kampanija nespėjo įsibėgėti, o jau krūvos problemų. Žmonės nepatikliai žiūri į naująją vakciną, vyksta diskusijos, kas pirmas turi skiepytis, valdžia negali pasakyti, kada bus paskiepyti visi, kiek ir kada kokios vakcinos gausime. Šalia viso to plinta sąmokslo teorijos.Diskutuoja medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir psichiatras, psichoterapeutas Ramundas Alekna.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2021-01-06
Paaugliai jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.Diskutuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
Emocinės paramos tarnyba
Telefono numeris
Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888
I-VII visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277
II-VI 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaBudi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366
I-VII visą parą
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123
I-VII visą parą
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
[\/]
2021-01-05
Prasidėjo Naujieji 2021-ieji metai. Kokie jie bus Lietuvai?Diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-31
Naujųjų metų pažadų ir priesaikų banalumas jau akivaizdus. Ar tikrai Naujųjų slenkstis toks reikšmingas ir labiausiai tinkamas naujiems įsipareigojimams? Kas suteikia tokią didelę reikšmę jam? Ar viltys stebint perspektyvą nuo Naujųjų metų tarpdurio yra kažkuo galingu įkrautos ir ką tikrai yra prasminga apmąstyti, ties kuo susitelkti ir įprasminti?Diskutuoja psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-30
Baigiasi 2020 metai. Kokie jie buvo Lietuvai ir pasauliui? Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-29
Baigiantis metams pažvelgsime, kokie šie metai buvo ūkininkams. Nors pandemija siautėjo pasaulyje, tačiau, panašu, kad dėl to per Kalėdas mūsų stalai lūžo ne mažiau. Laidoje dalyvauja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika ir Seimo narys Viktoras Pranckietis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-23
Artėja didžiausios metų šventės. Šiemet jos bus kitokios nei visada. Daugelis nesusitiks su savo artimaisiais, kai kas švęs visiškai vieni. Akivaizdu, kad tai gerokai paveiks žmonių dvasinę savijautą. Kaip sutiksime šventes?Diskutuoja kunigas Ričardas Doveika ir psichologas Andrius Kaluginas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-22
Jau keliolika dienų dirba naujoji valdžia. Pateiktas biudžetas, priimti sprendimai dėl pensijų, teikiami siūlymai dėl žolės dekriminalizavimo, atleista buvusio susisiekimo ministro sudaryta geležinkelių valdyba, nuimti Gražulio ir Gapšio imunitetai. Bet daugiausia jėgų, matyt, atima kova su koronavirusu. Uždarytos paslaugos, barai, prekybos vietos, sustabdyti judėjimai tarp savivaldybių, susibūrimai ir skrydžiai iš JK. Opozicija tai vadina chaosiuku. Kaip sekėsi naujajai valdžiai startuoti?Laidoje dalyvauja LVŽS narė Agnė Širinskienė ir TS-LKD narys Kęstutis Masiulis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-18
Dvidešimt pirmojo amžiaus rykštė yra perdegimas darbe. Pasaulis skuba gyventi beprotišku greičiu, tokiu pat greičiu ant mūsų pečių krinta darbai, užduotys, pareigos.Nuolatinis skubėjimas, bandymas įsisprausti į labai siaurus laiko rėmus, gali vesti prie išsekimo ir perdegimo. Šio sindromo pasekmės gali lemti ne tik problemas šeimoje, piktnaudžiavimą alkoholiu ir padidintą rūkymą, bet ir depresiją, o kartais net ir savižudybę.Diskutuoja Žmogaus studijų centro vadovas Gintaras Chomentauskas ir psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-17
Jungtinė karalystė ir ES taip ir nesusitarė, kokie bus jų prekybiniai santykiai. Laikas tiksi, gruodžio 31-ąją baigsis pereinamasis laikotarpis, o rezultato taip ir nematyti. Nepavykus susitarti, Jungtinėje Karalystėje galėtų trūkti maisto produktų bei medicinos priemonių. Prognozuojamas ir didelis eksporto iš šios šalies nuosmukis.Laidoje dalyvauja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-16
Nuo ateinančių metų pradžios Lietuvoje įsigalioja Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas ir daugelio žmonių sveikintas principas „Vienas skolininkas – vienas antstolis“. Visi nauji vykdomieji dokumentai dėl vieno asmens skolų bus pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Priverstinis išieškojimas skolininkui palaipsniui taps pigesnis ir paprastesnis.Kaip bus užtikrinamas toks vykdomųjų dokumentų pateikimo principas? Kas apie naująją tvarką žinotina kreditoriams ir skolininkams? Ar nenukentės skolų išieškojimo kokybė?Dalyviai: Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev ir valstybės įmonės Registrų centro atstovas.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-12-15
Seimas pritarė naujos Vyriausybės programai. Kaip atrodys šios valdžios sprendimai ekonomikoje?Diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir LVK viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-11
Spalį išrinkome naują Seimą. Vėl valdžioje krūva spalvingų asmenybių. Netrūksta šoumenų, aktorių, visuomenininkų, įvairių profesijų žmonių. Seimo nario mandatas tarsi šaukte šaukia: aš politikas. Bet vis dėl to, kada tampama tikru politiku? Kas moko būti politiku? Ar visus, esančius Seime, galime vadinti politikais?Laidoje dalyvauja Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, buvęs Seimo narys, knygų apie politiką autorius Gediminas Navaitis ir publicistas, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Donatas Puslys.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-10
Nekilnojamojo turto sandorių skaičius ir rekordinės kainos ekspertus verčia vėl svarstyti apie nekilnojamojo turto burbulą. Pirkėjai šluoja viską, kas pakliūna po ranka, panašu, kad tautiečiai santaupas leidžia pirkdami butus, namus, kotedžus. Kuo gali baigtis besiformuojantis NT burbulas?Diskutuoja „Hanner" vadovas Arvydas Avulis ir NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-09
Gruodžio 9-ąją pasaulyje minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ja atkreipiamas dėmesys į plintančią korupciją, o žmonės skatinami užkirsti jai kelią. Šią dieną skirtingose pasaulio šalyse rengiamos demonstracijos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises bei korupcijos atvejus. Lietuvoje pradeda darbą nauja Vyriausybė. Kokios jos ambicijos korupcijos naikinimo srityje?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Bakas, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, „Ignitis grupės“ prevencijos ir saugos vadovas Aurimas Navys.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-08
Šia savaitę turėtų būti baigtas formuoti ministrų kabinetas, patvirtinta Vyriausybės programa, Vyriausybė turėtų gauti įgaliojimus veikti. Kaip seksis dirbti Ingridos Šimonytės Vyriausybei, kokie didžiausi iššūkiai laukia?Diskutuoja VDU profesorius Šarūnas Liekis ir MRU politologas Virgis Valentinavičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-04
Prieš kurį laiką minėjome tarptautinę tolerancijos dieną. Kam ir kiek tolerantiški lietuviai?Diskutuoja istorikas, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas ir viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-03
Pavyzdžiui, Latvija nesureagavo į Lietuvos laišką dėl pažeisto susitarimo neprekiauti Astravo AE pagaminta elektra. Diskutuoja Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis, Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesorius Herkus Gabartas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-02
Pandemija uždarė sienas ir augino nedarbą Lietuvoje iki kelerius metus nematyto lygmens, tačiau net ir tokioje aplinkoje imigrantų į Lietuvą – ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Diskutuoja Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-12-01
Nauja valdžia prakalbo apie naują politinę kultūrą. Kas yra politinė kultūra? Ar ji apskritai egzistuoja?Diskutuoja LVŽS narė Agnė Širinskienė, LLS narys Eugenijus Gentvilas ir MRU dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-27
Paskutinį mėnesio penktadienį ir vėl svečiuose psichologė Ramunė Murauskienė bei lektorius konsultantas Vaidas Arvasevičius.Nuotolinis vaikų mokymasis. Apie tai daug pasakyta, bet liko ir nepastebėta dalis. Kalbėsime apie pasikeitusią vaikų motyvaciją, disciplinos iššūkius, tėvų autoriteto klausimus ir viso to gilumines priežastis. Kokią įtaką šis etapas gali turėti vaikų pasiekimams ir tėvelių bei mokytojų psichinei sveikatai, bendruomenės santykiams skaitmeninėje socialinėje erdvėje?Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-26
Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių - dėl kritusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms ir viruso plitimui.„Trečiąja banga“, pasak medikų, gali tapti padidėjęs sergamumas jau nebe koronavirusu, o lėtinėmis ligomis.Laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos valdybos narys Vidmantas Šiugždinis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Sporto medicinos gydytojas dr. Dalius Barkauskas, sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Gauruolienė.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijaPalaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-25
Nekilnojamojo turto rinką išjudinusi pandemija neaplenkė ir varžytynių procesų: šluote šluojami žemės sklypai, butai ir įvairūs statiniai. O jei skolininkui pavyksta atsiskaityti su kreditoriumi be turto pardavimo ir antstolis varžytynes atšaukia, dažnai kyla pirkėjų pasipiktinimas: „Ar taip gali būti?! Kam aš mokėjau dalyvio mokestį ir kėliau kainą, jei turto įsigyti negaliu?!“.Kokie varžytynių ypatumai šiuo sudėtingu metu? Ką vertėtų žinoti skolų turintiems žmonėms ir varžytynių dalyviams, kad netektų nusivilti galutiniu rezultatu?Laidoje dalyvauja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų atstovas Kauno apygardoje Marius Lekečinskas, advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatas, vadovaujantis partneris Marius Grajauskas.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmaiPalaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-24
Senyvo amžiaus žmonės gauna būsto šildymo išlaidų, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, daugiabučio namo butų savininkai, kurie dalyvauja daugiabučio namo atnaujinimo programoje turi teisę ir 100 proc. paimto kredito ir palūkanų apmokėjimą. Specialiųjų poreikių turintiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba, tačiau jie nori ir dar gali likti savo namuose, siūlomos paslaugos į namus.Apie tai kokias dar paslaugas garantuoja valstybė – „Atviras pokalbis“.Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas, Elektrėnų Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė, Vilniaus miesto socialinės paramos centro atstovas ir atstovas iš SADM. Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaPalaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-20
Kokių papildomų psichologinio ir kartu socialinio elgesio sunkumų sukėlė pandemija? Diskutuoja Edvardas Šidlauskas, psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas ir Linas Slušnys, psichiatras, naujojo Seimo narys.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-19
Kur ir kokios mūsų laukia transformacijos? Kaip neiššvaistyti pandemijos metu įgytų ir vis dar įgyjamų pamokų? Kaip keisis regionų ekonomikos struktūros, verslo sprendimai, žmogiškasis kapitalas, užimtumas bei įmonių gebėjimai? Kokių integralaus augimo sprendimų reikia regionams? Ir kaip turi transformuotis švietimo sektorius?Laidoje dalyvauja prof. Renata Bilbokaitė, Šiaulių universitete laikinai einanti studijų prorektoriaus pareigas, Giedrius Valuckas, įmonės „Progresyvūs verslo sprendimai“ direktorius ir Mantas Pupinis, PPMI tyrimų vadovas.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Šiaulių miesto savivaldybė. Šiauliai šviečia!
[\/]
2020-11-18
Antroji pandemijos banga grasina verslui dar didesnėmis ekonominėmis katastrofomis. Jau bankrutuoja kai kurios įmonės, stoja gamyba, restoranai ir barai apskritai nemato šviesos tunelio gale. Naujoji valdžia taip aiškiai ir nepasako, kokios pagalbos iš valdžios sulauks verslas.Laidoje diskutuoja Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Seimo narys, konservatorius Dainius Kreivys.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-17
Per pastaruosius dešimt metų dirbančių pensininkų skaičius išaugo ketvirtadaliu. Tai lemia ne tik prasta materialinė padėtis, bet ir noras būti naudingais, prasmingai leisti laiką. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Senjorai, kurie kasdien ar bent keletą dienų per savaitę keliauja į darbą jaučiasi linksmesni, trykšta didesniu opotimizmu. Kaip valstybė gali padėti senjorams atrasti save darbo rinkoje?Diskutuoja darbų saugos specialistas Povilas Spundzevičius, vyr. buhalterė Aldona Mikalauskienė, žemės ūkio bendrovėje dirbanti Kristina Vencevičienė ir Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaPalaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-13
Penktadienis , 13 –oji, mitais apipinta diena. Žmonėms, kurie tiki prietarais, ši diena kelia baimę. Apskritai, apklausos rodo, kad lietuviai pilni įvairiausių baimių. Vieni bijo senatvės, kiti bijo prarasti sveikatą, artimuosius.Didžiausios lietuvių baimės susijusios su materialiniu saugumu. Bijom prarasti darbą, pajamas, namus. O kur dar valdžios baimė. Ypač, jei penktadienį, 13 –ąją, pradeda darbą tryliktas Seimas...Diskutuoja Mažvydo bibliotekos gen dir. patarėjas Ginas Dabašinskas ir psichologas Andrius Kaluginas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-12
Koronaviruso pandemija ir karantinas daugeliui žmonių, kurie sakydavo, jog tai neįmanoma, įrodė, jog dirbti iš namų įmanoma, ir kai kuriais atžvilgiais – labai patogu. Dalis įmonių net skaičiuoja, kad per karantiną jų efektyvumas išaugo, o įvairios nuotolinės veiklos leido žmonėms visai gerai suderinti darbą ir neapleisti komandinio jausmo, vertybių.Tuo pačiu vis garsiau kalbama aštresniu klausimu – ar reikalingi dideli ir erdvūs biurai šioje naujoje realybėje?Kai kurios įmonės jau dabar mažina savo biurų kiekį ar patalpų dydį. Perdėlioja darbų procesų tvarkas, suteikia visapusišką laisvumą, net nebeturi griežtų darbo valandų.Laidoje diskutuoja KTU ekonomikos fakulteto dėstytojas Kęstutis Duoba, kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ vadovas Marius Ivanauskas ir Žmogaus studijų centro vadovas Gintaras Chomentauskas.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-11
Trys partijos pasirašė koalicijos sutartį. Kaip atrodys jų ekonominės pragramos. Ar kapitalizmo bus daugiau?Laidoje diskutuoja „Swedbank" vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir ekonomistas Vaidas Navickas. Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-10
Šalies kultūriniame gyvenime dalyvauja mažiau nei trečdalis senjorų. Dažniausios atsiribojimo priežastys – neįdomu, trūksta laiko, prasta sveikata. Užuot dalyvavę renginiuose, jie mieliau renkasi likti namuose: žiūrėti televiziją, skaityti knygas, laikraščius. Už namų slenksčio vieninteliu kultūrinės veiklos židiniu tampa biblioteka. Kaip senjorai gali pažinti šalies kultūros versmes? Diskutuoja: Nacionalinės dailės galerijos edukatorė Eglė Nedzinskaitė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Daiva Stasaitienė ir MO muziejaus gidė Skirmantė.Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijaPalaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-06
„Sunkiais laikotarpiais moterys nebijo prisiimti atsakomybės“, – po rinkimų sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad šis Seimas bus įvairesnis, jame bus daugiau moterų. Politologai įvardija, kad šie Seimo rinkimai moterims palankesni nei anksčiau. Tris partijas, besiderančias dėl būsimos koalicijos, į rinkimus vedė moterys. Kaip būsima premjerė įvardijama konservatorių vedlė Ingrida Šimonytė, taip pat svarstoma, kad Seimo pirmininko postą galėtų užimti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Iki šiol Lietuvoje turėjome dvi Seimo pirmininkes – Loretą Graužinienę ir Ireną Degutienę bei dvi premjeres – Kazimierą Prunskienę ir du kartus laikinai pareigas ėjusią I. Degutienę. Ankstesnėje kadencijoje valdantiesiems „valstiečiams“ taip pat sunkiai sekėsi ieškoti moterų – vienu metu visoms 14 ministerijų vadovavo vyrai, ir taip Lietuva nukrito į paskutinę vietą ES moterų ministrių statistikoje.Laidoje dalyvauja TSPMI profesorė, politologė Dovilė Jakniūnaitė ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis.Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas
[\/]
2020-11-05
Prieš kurį laiką verslo atstovai pasiūlė diferencijuoti minimalią mėnesinę algą pagal amžių. Prieš tokį siūlymą sukilo profesinės sąjungos, jaunimo atstovai ir kai kurie politikai. Laidoje diskutuoja profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir SADM atstovas.
[\/]
2020-11-04
Amerika renka šalies prezidentą. Kas ateinančius ketverius metus valdys galingiausią valstybę?Laidoje diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
[\/]
2020-11-03
Lietuvoje tik kas dešimtas vyresnio amžiaus žmogus dalyvauja visuomeninėje veikloje. Europos Sąjungos šalyse į bendruomenių susibūrimus ateina net trečdalis senjorų. Pagal senjorų aktyvumą esame paskutiniai. O juk dalyvavimas nevyriausybinėse organizacijose kiekvienam padeda rasti bendraminčių, palaikyti geresnę fizinę ir psichologinę sveikatą, plėtoti tampresnius socialinius ryšius. Kaip senjorai gali įsilieti į bendruomenių veiklą?Pašnekovai: Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos tarybos pirmininkas, KBCA tarybos pirmininkas Prof. Ramūnas Navickas, Projekto „Senjorų avilys“ vadovė Ingrida Ivanauskienė ir Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis, kuriam šiemet atiteko „Metų veikliausio“ senjoro titulas „Metų senjorų“ apdovanojimuose.Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
[\/]
2020-10-30
Paskutinį mėnesio penktadienį ir vėl svečiuose psichologė Ramunė Murauskienė bei konsultantas Vaidas Arvasevičius.Šį kartą tęsime emocinio raštingumo temą. Kalbėsime apie jausmus: malonius ir nemalonius. Griausime mitus apie jausmus. Įrodysime, kad pyktis gali būti labai mandagus, o liūdesys – prasmingas.
[\/]
2020-10-29
Baigėsi Seimo rinkimai. Laimėjo liberalios jėgos. Ar dešiniesiems pavyks įgyvendinti gerovės valstybės viziją?Laidoje diskutuoja „valstietis“ Tomas Tomilinas ir konservatorius Mykolas Majauskas.
[\/]
2020-10-28
Priverstinės teisinės procedūros šeimos bylose – kaip draudžiamas vaisius. Kuo daugiau aiškinama, kad jos turėtų būti pasitelkiamos tik kraštutiniais atvejais, tuo daugiau žmonių kreipiasi į antstolius, reikalaudami priverstinai vykdyti šeimų santykius reguliuojančius sprendimus.Jei pernai per pirmąjį pusmetį antstoliams pateikta 216 tokių reikalavimų, tai šiemet – jau 280 reikalavimų priverstinai vykdyti teismų sprendimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Ar griežtos priemonės gali užtikrinti visavertį tėvų bendravimą su vaikais? Jeigu šalys nesutarė gražiuoju iki teismo ir teismo proceso metu, ar joms dar galėtų padėti privaloma poteisminė mediacija?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ir Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas Artūras Driukas ir VšĮ biuro „Pactum” vadovė ir mediatorė Odeta Intė.
[\/]
2020-10-27
Vyresnio amžiaus žmonės skeptiškai žiūri į savanorystę. Du trečdaliai pensininkų neketina dalyvauti savanoriškoje veikloje. Pagrindinės nedalyvavimo priežastys: laiko trūkumas ir amžiaus ar sveikatos problemos. Gyventojams vis dar trūksta informacijos apie šią veiklą ir organizacijas: neturintys informacijos apie savanoriškos veiklos galimybes ir nežinantys, kur kreiptis, nurodė penktadalis respondentų. Organizacijų ir savanorių požiūriu, savanorystės kultūra vis dar yra silpna Lietuvoje.Kaip įkvėpti senjorus dalyvauti visuomeninėje veikloje ir leisti laiką prasmingai?Laidoje dalyvauja Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė, Artumo programos vadovė, Raudonasis Kryžius Jurgita Labanauskienė, Vilniaus arkivyskupijos Carito Išklausymo tarnystės Senjorė Halina.Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
[\/]
2020-10-23
Sekmadienį – antrasis Seimo rinkimų turas. Kaip atrodė visa rinkimų kampanija? Kas gali tikėtis būti valdžioje?Laidoje dalyvauja VDU profesorius Šarūnas Liekis ir MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.
[\/]
2020-10-22
Laidoje diskutuoja istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas ir kultūros istorikas Aurimas Švedas.
[\/]
2020-10-21
Praėjusį savaitgalį buvo minima tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva socialinei apsaugai skiria dvigubai mažiau lėšų nuo BVP, nei, pvz., skandinavai. Žadamas dar didesnis skurdas pensininkams. Per dešimt metų dirbančių pensininkų padidėjo ketvirtadaliu.Diskutuoja VU ekonomistas Romas Lazutka ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
[\/]
2020-10-20
Nemažai vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi vieniši: gyvena nutolusiose ir sunkiau pasiekiamose vietovėse, išgyvena netektis, sunkiai serga, neturi su kuo nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti ar tiesiog pasidalinti dienos džiaugsmais ar rūpesčiais. Be to mažėja dar gyvų draugų ratas, o bendravimas su savo darbingo amžiaus vaikais apsiriboja tik reikalų aptarimu – ar senoliui nieko netrūksta, ką nupirkti.Tačiau dauguma nežino, kad veikia įvairios pagalbos linijos, kurios tuoj pat gali suteikti senjorams emocinę ir psichologinę pagalbą. Kur kreiptis, kai sieloje ir širdyje sunku, sužinosite „Atvirame pokalbyje“.Pašnekovai: M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo – Sidabrinės linijos – steigėja Kristina Čiuželienė, Sidabrinės linijos savanorė-senjorė Aldona, psichologė, dr. Aistė Pranckevičienė.Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
[\/]
2020-10-16
Demokratijos kokybe šalyje vis dar nepatenkinti beveik pusė Lietuvos gyventojų. Naujausių apklausų duomenimis, 48 proc. šalies piliečių skeptiškai vertina tai, kaip veikia demokratija valstybėje. Per paskutinį mėnesį gyventojų nuomonė šiuo klausimu nepakito, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus, nepatenkintų demokratijos veikimu padaugėjo 3 procentiniais punktais. Diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos gen. direktoriaus patarėjas Ginas Dabašinskas.
[\/]
2020-10-15
Ko tik prieš rinkimus nebuvo prižadėjusios valdžios. Valstybiniai bankai, valstybinės vaistinės, valstybinės alkoholio parduotuvės, tryliktoji pensija, gerokai didesnės mokytojų ir gydytojų algos, vaiko pinigai, didėjantis NPD. Tiek visokiausių pažadų, nuo kurių pašiurpo net finansų ministras. Kaip vertinti ekonominius partijų pasiūlymus? Ar tokius pažadus atlaikys būsimasis šalies biudžetas?Diskutuoja Swedbank vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
[\/]
2020-10-14
Baigėsi pirmasis Seimo rinkimų turas. Ar rinkėjai įvertino valdžios darbus. Ar naujoji valdžia tęs tai kas buvo daryta iki šiol, ar imsis kitų reformų?Laidoje dalyvauja valstietė Agnė Širinskienė, liberalas Eugenijus Gentvilas ir Mindaugas Puidokas iš Darbo partijos.
[\/]
2020-10-13
Beveik pusei šalies gyventojų bent kartą per metus tenka pasinaudoti įvairiomis elektroninėmis paslaugomis. Tačiau skirtingų kartų skaitmeniniai įgūdžiai skiriasi.Nors internetu patogu ir paprasta bendrauti su artimaisiais, palaikyti ryšius su draugais ar tiesiog atsiskaityti už paslaugas neišėjus iš namų, juo naudotis moka mažiau nei pusė senjorų. Naudotis internetu paprasta – sužinokite, kaip to išmokti laidoje „Atviras pokalbis“.Pašnekovai: asociacijos „Langas į ateitį” vykdomo projekto „Prisijungusi Lietuva” koordinatorė Deimantė Ežerskytė, M. Čoboto projektų vadovė Laima Tuleikienė ir M.Čoboto universiteto Informacinių technologijų fakulteto dekanas Ovidijus Gabrėnas. Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
[\/]
2020-10-09
Sekmadienį Seimo rinkimai. Kokia buvo rinkimų kampanija ir ko tikėtis per rinkimus?Diskutuoja MRU politologas Vytautas Dumbliauskas ir viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius.
[\/]
2020-10-08
Valdžia, darbuotojai ir darbdaviai nesutaria dėl minimalios algos. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.Laidoje diskutuoja SADM viceministrė Eglė Radišauskienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas.
[\/]
2020-10-07
Šią savaitę minėsime pasaulinę psichinės sveikatos dieną. Per pandemiją žmonių psichinė sveikata blogėjo. Prastas ir paslaugų prieinamumas. Valstybė ruošiasi imtis priemonių, kad psichiatrų ar psichoterapeutų paslaugos būtų labiau prieinamos, tačiau jau dabar medikai sako, kad įkainiai už suteiktas paslaugas juokingai maži.Laidoje dalyvauja Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius, psichika.eu vadovas Edvardas Šidlauskas ir SAM psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
[\/]
2020-10-06
Vyresnio amžiaus žmonėms yra galimybė mokytis ir tobulėti Trečio amžiaus universitetuose, daugiafunkciniuose centruose, kaimo bibliotekose – čia rengiami darbo su kompiuteriu kursai. Plačiau apie tai diskutuoja Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) rektorė, Nacionalinės Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos pirmininkė dr. Zita Žebrauskienė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidentė Inga Jagelavičiūtė, Medardo Čoboto universiteto Garbės narė, Literatūros fakulteto klausytoja, išleidusi 3 knygas, Vilija Jurėnienė ir Sveikos gyvensenos fakulteto dekanė, visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Montvilienė.Laida „Atviras pokalbis" rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
[\/]
2020-10-02
Statistinis kandidatas į Seimą yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų. Tokį statistinio kandidato portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), surinkusi duomenis apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informaciją apie turimus teistumus.Panašu, kad kandidatas į Seimą nei labai turtingas, nei ubagas. Nors kai kurie partijų pirmininkai šiandien turtuoliai. O kai kurie net labai nedaug prakutę. Kam labiau rūpi šalies gerovė?Laidoje dalyvauja filosofas Vytautas Rubavičius ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2020-10-01
Po universiteto į darbo rinką ateinantys specialistai dažnai stokoja darbui reikalingų įgūdžių. Ypač ši tendencija opi technologijų srityje, kur technologijos sparčiai keičiasi ir sensta.Specialistų patirties stygių pažangūs darbdaviai malšina patys juos rengdami įmonės viduje arba viliodami iš kitur. Kokia aukštojo mokslo paskirtis, jeigu per ketverius metus darbo rinkai jis neparengia? Ko trūksta, kad baigusieji studijas, iškart sugebėtų dirbti aukšto lygio bendrovėse?Kas lemia alternatyvų aukštosioms atsiradimą?Apie tai kalbamės su IT švietimo startuolio „Turing College“ vienu iš įkūrėjų ir jo vadovu Luku Kaminskiu, dirbtinio intelekto asociacijos vadovu, „Vinted“ mašininio mokymo komandos vadovu ir duomenų mokslo programos vadovu Dovydu Čeilutka bei Kauno Technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentu Nerijumi Čepuliu.
[\/]
2020-09-30
Aplinkos ministerijos pamatinė vertybė – meilė gamtai. Svarbiausia – niekuomet nepamirštame aplinkos ministerijos misijos esmės: kuriame darnų ryšį tarp gamtos ir žmogaus. Tačiau aplinkosaugos aktyvistai skelbia, kad tai prasilenkia su tikrove.Alytaus „Ekologistika“, „Grigeo“ Klaipėda, „Metrail“ skandalas, teršiamos Kuršių marios ir Baltijos jūra, apleisti tvartai pilni „perdirbtų” pakuočių, deginamos nerūšiuotos atliekos… Investuojami dešimtys milijonų eurų ES lėšų į atliekų rūšiavimą, realybėje dauguma perdirbamų atliekų vis tiek suvažiuoja į „Fortum“ pečius.Taršos leidimų išdavimų tvarka, jų „kontrolė” – fiktyvi. Garsiai „laikomasi” ES direktyvų. Jokių galimybių išmatuoti teršalus į ore. Aplinkosaugininkai neturi net minimaliausio lazerinio matuoklio, visa atliekų kontrolė vykdoma tik popieriuje.Pasak visuomenininkų, aplinkosaugos sistemoje dar daug korupcijos. Visą nepriklausomybės laikotarpį dešimtys ar šimtai tūkstančių įstatymų kuriamų ir sukurtų taip, jog galima būtų piktnaudžiauti nuslepiant didžiulę taršą.Klaipėdos visuomenininkės surinko ir pateikė faktus apie pažeidimus. Korupcija tarpstanti tarp valdininkų ir politikų, bei verslo verčia iš koto. Piktinamasi dėl pavojingo elgesio su gyvūnais, o kaip su gamta ir žmonėmis?Diskutuoja Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, aplinkosaugos aktyvistė Raimonda Zaborė ir Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė.
[\/]
2020-09-29
Antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga Lietuvoje kasmet pasinaudoja apie 3 tūkst. žmonių. O iš viso per nepilnus 18 paslaugos teikimo metų antstoliai konstatavo faktines aplinkybes beveik 47 tūkst. kartų Paklausos beveik nesumažino ir koronaviruso sukelti nepatogumai. Tiesa, kai kuriais atvejais antstoliai negali suteikti šios paslaugos, nes fiksuojant faktines aplinkybes kiltų grėsmė viruso plitimui.Žmonėse gyvuoja du prieštaringi mitai apie faktų konstatavimą. Vienas – kad antstolis gali paversti įrodymais bet kokius norimus faktus. O antrasis – kad ši antstolio paslauga „ne man, nes aš neturiu ir nenoriu turėti jokių reikalų su antstoliais“.Tad kaip yra iš tikrųjų? Pasaka ar tikrovė, kad, antstoliui užfiksavus faktus, problemos baigiasi?Laidoje diskutuoja antstolė, dirbanti Jonavos ir Kėdainių rajonuose Virginija Paunovienė, advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-09-25
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, kalbame apie santykius su psichologe, knygų autore Ramune Murauskiene ir lektoriumi, konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.Kaip aptariamos vyriškos ir moteriškos pareigos poroje? Ar yra tokios? Kokie lyčių skirtumai lemia vaidmenų pasiskirstymą? Ar yra „geras“, „teisingas” pareigų pasiskirstymas?
[\/]
2020-09-24
Lietuvos kultūros sostine skiriamas Lietuvos miestas, kuriame planuojama rengti šalies svarbos kultūros renginius. 2020 metams šis titulas atiteko senajai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinei - Trakams.Trakai gerai žinomi kaip turistinis objektas. Bet kartu su Lietuvos kultūros sostinės vardu teko ir užduotis tapti kultūrinės traukos centru. Šiemet žmonės čia važiavo ne tik dėl kibinų, irklavimo varžybų ir maudynių ežeruose, bet ir kultūros renginių, kurių negalėjo pasiūlyti net Vilnius.Laidoje dalyvauja Trakų – Lietuvos kultūros sostinės 2020 ambasadorė, žurnalistė, foto menininkė Lilija Valatkienė, Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, tekstilininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė.
[\/]
2020-09-23
Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane, vadinamame „Ateities ekonomikos DNR“, iš viso numatyta 6,3 mlrd. eurų. Naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų. Šiuo metu plane yra 15 patvirtintų projektų, tačiau kas savaitę posėdžiaujantis investicijų komitetas turėtų jų patvirtinti daugiau. Profsąjungos teigia, kad „Ateities ekonomikos DNR“ planas turėjo būti apie inovacijas ir ekonomikas skatinimą, o virto tiesiog vartojimo didinimu.Laidoje dalyvauja Seimo narys Povilas Urbšys, Finansų ministerijos investicijų departamento vyriausioji patarėja Raimonda Eidžiūtė ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
[\/]
2020-09-22
Į Seimą veržiasi beveik 2000 tūkstančiai įvairiausių piliečių. Kas akylai stebi debatus, gali pastebėti, kad mus valdyti nori žmonės, kurie tikrai menkai tesupranta, kas yra valstybė ir kaip ją reikia vairuoti. Paklausti apie mokesčius, jie pasakoja apie kopėčias, paprašyti paaiškinti švietimo politiką, deklamuoja eilėraščius apie Marytę, vargšę Lietuvos dukrytę. Kai kurie sako, kad eina į politiką, nes labai prašė draugeliai. Politikos profesionalai pastebi, kad su kiekvienais rinkimais kandidatų kokybė vis prastėja.Laidoje dalyvauja žurnalistas, buvęs premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, VU TSPMI prof. Ramūnas Vilpišauskas ir Joniškio meras Vitalijus Gailius.
[\/]
2020-09-18
Neseniai minėjome Tarptautinę raštingumo dieną. Ką galime pasakyti apie lietuvių raštingumą? Ką jis reiškia? Ar būti raštingu reiškia tik taisyklingai rašyti? Ar užtenka gražiai kalbėti ir būsi raštingas? Diskutuoja Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir apžvalgininkas, istorikas Linas Kontrimas.
[\/]
2020-09-18
Neseniai minėjome Tarptautinę raštingumo dieną. Ką galime pasakyti apie lietuvių raštingumą? Ką jis reiškia? Ar būti raštingu reiškia tik taisyklingai rašyti? Ar užtenka gražiai kalbėti ir būsi raštingas? Diskutuoja Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir apžvalgininkas, istorikas Linas Kontrimas.
[\/]
2020-09-17
Aplinkosauginiai reikalavimai, reguliaciniai barjerai ir galimybės.Diskutuoja LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovas Kęstutis Kupšys, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas ir Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato advokatų kontora LEADELL.
[\/]
2020-09-16
Baltarusijoje tęsiasi pilietinė revoliucija. V. Putinas žada pagalbą A. Lukašenkai. Žmonės protesto mitinguose mušami ir suiminėjami. Kas toliau?Diskutuoja VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir europarlamentaras Andrius Kubilius.
[\/]
2020-09-15
UNICEF ataskaita rodo, kad Lietuva vėl pirmauja vaikų ir paauglių savižudybių skaičiumi. Psichologai ir psichiatrai tokią situaciją vadina tragiška. Diskutuoja vaikų psichiatrė Sigita Lesinskienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių grupės vadovė Kristina Stepanova ir SAM psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas. Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
Emocinės paramos tarnyba
Telefono numeris
Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888
I-VII visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277
II-VI 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaBudi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366
I-VII visą parą
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123
I-VII visą parą
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
[\/]
2020-09-11
Politinės partijos turi skirtingas struktūras. Vienos daugiau vienasmenes, valdomos tvirto lyderio, dažnai kieta ranka, kitos – kolektyvinės, kur lyderis daugiau atlieka komuniokatorius, interesų derintojo funkciją. Tiek vienos, tiek kitos, pasiekia valdžios olimpą. Kiek politinės partijos sėkmę lemia lyderis? Kurios partijos gyvuoja geriau – su autoritariniu ar demokratišku lyderiu?Diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2020-09-10
Kasdien girdime gąsdinimus antrąja koronaviruso banga, valdžios rūpinasi kaukėmis, regentais, aparatais, ligoninių palatomis, ruošiamasi pandemijai mokyklose, darbui nuotoliniu būdu. Žodžiu, kalbama apie ką tik nori, bet tik ne apie tai, kas mūsų laukia, jei vėl teks sėdėti namie, bus uždaryti barai, renginiai, pasilinksminimo vietos.Nors valdžios žada, kad dar vieno karantino nebus, bet jau dabar aišku, kad užsitęsusi pandemija smarkai paveiks žmonių psichinę sveikatą. Ar kas nors apie tai galvoja? Ar kam nors tai rūpi?Laidoje dalyvauja psichologas, Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus patarėjas strateginei komunikacijai Ginas Dabašinskas ir psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis.
[\/]
2020-09-09
Laidoje dalyvauja „valstietė“ Agnė Širinskienė ir liberalas Eugenijus Gentvilas.
[\/]
2020-09-08
Kaip teigia „Lietuvos ryto“ televizija, Lietuvoje po karantino paslaugų kainos iš visų Baltijos valstybių augo sparčiausiai. Tačiau, ekonomistų teigimu, dėl to iš dalies kalti ir patys gyventojai, į kainų augimą žiūrintys pro pirštus.Statistikos departamento duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį kainos šoktelėjo labiau nei prognozuota. Labiausiai augo socialinių paslaugų namuose kainos – daugiau nei ketvirtadaliu. Odontologų, gydytojų paslaugos šoko į viršų daugiau nei dešimtadaliu. Elektrikų, valymo paslaugos, moterų kirpimas brango per 5 proc.. Ekonomistų skaičiavimu, Latvijoje dalis paslaugų brango, tačiau nežymiai, o Estijoje – net pigo. Pavyzdžiui, restoranų kainos Lietuvoje jau didesnės nei Portugalijoje – tai yra, labai panašaus lygio kaip Graikijoje, Ispanijoje.Diskutuoja Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Vartotojų konfederacijos prezidentė Alvita Armanavičienė ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2020-09-04
Per šalį nuvilnijo nepasitenkinimo banga, kuomet paaiškėjo, kad valdžia skiria daugiau nei 40 tūkstančių eurų diskusijoms, ką daryti su Cvirkos paminklu. Visuomenė, kaip dažnai būna, pasidalina į dvi dalis. Vieniems Cvirka – meninininkas, talentingas rašytojas, kitiems – tėvynės išdavikas, karjeristas, parsidavėlis.Ir Cvirkos paminklas ne vienintelis. Lietuvoje pilna gatvių ir gatvelių, paminklų ir paminklėlių, atminimo lentų ir lentelių, kurios vienaip ar kitaip primena kokį garsesnį žmogų ar įvykį. Kaip atsirinkti, kas vertas, o kas ne puikuotis atminimo obeliskuose?Diskutuoja politikas Audronius Ažubalis ir kultūros istorikas Aurimas Švedas.
[\/]
2020-09-03
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių priešinasi valdžios nurodymams dėvėti kaukes, laikytis atstumo, kitiems reikalavimams. Pasak analitikų, tai rodo, kad visuomenė nepasitiki valdžia. Vienose šalyse užtenka rekomendacijų ir žmonės jų laikosi, kitose reikia griežtų nurodymų. Pandemija ypatingai atskleidžia visuomenės ir valdžios santykius. Jeigu grėsmės akivaizdoje abejojama valdžios sprendimais, vadinasi, atotrūkis nemažas. Kaip prarandamas pasitikėjimas tais, kuriuos patys delegavome tarnauti mūsų interesams?Laidoje dalyvauja MRU politologas Virgis Valentinavičius ir viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius.
[\/]
2020-09-02
Įvykiai Baltarusijoje vis labiau aštrėja. Ir vis daugiau ženklų, kad Rusija taip visko nepaliks ramybėje. A. Lukašenka susitarė su V. Putinu dėl susitikimo, prieš tai Rusijoje apnuodytas opozicijos lyderis A. Navalnas. Rusija formuoja rezervus, kad , jei „reikės“ galėtų „padėti“ Lukašenkos rėžimui. Galiausiai, kalbama, kad Rusija apskritai gali prisijungti Baltarusiją.Laidoje dalyvauja gynybos ekspertas Aurimas Navys ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
[\/]
2020-09-01
Politikai, kiekvienas kaip netingi, siūlo keisti švietimo sistemą. Prezidentas mato vienaip, premjeras kitaip, švietimo komiteto nariai trečiaip. Nuolat siūloma partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų šis ketinimas taip ir lieka tuščiomis kalbomis. Kodėl nepavyksta susitarti? Ar partijų ambicijos aukščiau už nacionalinį interesą?Laidoje dalyvauja konservatorius Vytautas Juozapaitis, socialdemokratas Liutauras Gudžinskas ir „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.
[\/]
2020-08-28
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, kalbame apie santykius su mūsų nuolatiniais studijos svečiais – psichologe, knygų autore Ramune Murauskiene ir lektoriumi, konsultantu Vaidu Arvasevičiumi.Iš kur gauti jėgų šeimose, kad nesugriūtų nei šeima, nei santykiai? Kaip gyventi, kad nesugriūtų tai, kas yra pakankamai gerai? O ką daryti tiems, kurie nespėjo pailsėti arba neturėjo jokių atostogų?Ką galime kiekvienas padaryti kasdien dėl savęs? Kaip galime tapti atsakingais už savo laimę ir sėkmę?
[\/]
2020-08-27
Kitą savaitę prasidės mokslo metai. Be didelių iškilmių,galimai su tam tikrais apribojimais. Švietimo sistemą krečia ne tik pandemija: matematikos egzaminų rezultatai privertė ekspertus kalbėti apie sisteminę ugdymo krizę. Ar šiais mokslo metais galima laukti pokyčių?Laidos pašnekovai: ŠMM viceministrė Jolanta Urbanovič, Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
[\/]
2020-08-26
Seimo valdymo reformų ir savivaldybių komitetas susirūpino mirčių statistika Lietuvoje. Lietuvoje veikia Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kuriame kaupiama informacija apie mirusių asmenų mirties priežastis.Registrą tvarko Higienos institutas. Registrui reikalingus duomenis apie mirusių asmenų mirties priežastis jis iš „Registrų centro“.Vis dėlto, politikams kelia abejonių, ar mes tiksliai žinome tikrąsias mirties priežastis. Ypač per pandemiją. Kiek žmonių mirė laiku negavę pagalbos, dėl streso, įtampos, ar kitų priežasčių?Diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, Higienos instituto, Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė ir Šeimos gydytoja Elena Šukė.
[\/]
2020-08-25
Padėtis darbo rinkoje nuolat blogėja. Nedarbas jau perkopė 13 proc., ketvirtadaliu didėja senjorų nedarbas, masiškai auga jaunimo nedarbas. Nors valdžia visais būdais bando ieškoti išeičių, dalina įvairiausias išmokas, situacija negerėja. Kažin ar kalta vien tik pandemija?Diskutuoja Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
[\/]
2020-08-21
Rugpjūčio 23 dieną Lietuva stos į Baltijos kelią ir taip išreikš paramą Baltarusijai. Iš tiesų Baltarusijai, kurią valdo diktatorius, reikia pagalbos, bet išsiveržti iš šių gniaužtų nėra taip paprasta.Kažkada mes patys vadavomės iš priespaudos. Ar gali atsitikti taip, kad ir mes savanoriškai atsisakysime savo laisvių, pradėsime nebekreipti dėmesio į suvaržymus ir taip po truputį atiduosime savo likimus valdžiai? Kiek dar Lietuvoje liko pilietinės visuomenės, kuri, esant reikalui, pasipriešintų valdžios sprendimams ar akibrokštams?Diskutuoja Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas, Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2020-08-20
Nors Lietuvos ekonomika dėl koronoviruso nukentėjo palyginti nedaug, nereikėtų atsisakyti pasiskolinti pinigų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, – sako nekilnojamo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Anot jo, paskola netaps našta valstybei, nes tų pinigų grąžinti tiesiog nereikės.„Kam tuos pinigus grąžinti? Europos Komisijai? O kas ji yra? Jeigu aš pasiskolinčiau iš banko, tai suprantu, kad reikia grąžinti, bet mes juos ne iš banko skolinamės“, – portalui delfi.lt aiškina jis.Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
[\/]
2020-08-19
Valdžios ir opozicijos retorika vieni kitų atžvilgiu nuo pat kadencijos pradžios rodė, kad pagrindinės politinės jėgos neras bendros kalbos. Valstiečiai-žalieji ir konservatoriai viešojoje erdvėje dažniau atrodydavo daugiau kaip priešai, nei politiniai partneriai. Sunku pasakyti, ar tai lėmė politinių partijų vadų neapykanta vienas kitam, ar apskritai skirtingas matymas, kaip turi būti valdoma šalis, kokios svarbiausios vertybės.Diskutuoja LVŽS narė Agnė Širinskienė, TS-LKD narys Kęstutis Masiulis ir MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.
[\/]
2020-08-18
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis mano, kad šie rinkimai bus itin dramatiški, o ramų kalbėjimą gali pakeisti agresyvi komunikacija.„Manau, kad rinkimai bus labai dramatiški. Viena iš priežasčių, kad dešinieji pasistengs maksimaliai ir radikaliai veikti, kad sukurtų savo daugumą ir laimėtų, kuo daugiau. Kad, galų gale, jie taptų valdančiaisiais, o ne opozicija. Kita vertus, naujos ir kitokios sąlygos, suvaržymai, kurie susieti su koronavirusu ir ekstremalia situacija, neleidžia tiesiogiai komunikuoti su rinkėjais. Reikės kažkaip ypatingai veikti rinkėjų atžvilgiu. Tai gali būti ne tik ramus kalbėjimas rinkėjui, o gali būti pakankamai agresyvus komunikavimo būdas“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis ir pripažino, kad dar sunku pasakyti, kaip tai gali atrodyti, bet greitu metu pamatysime.Laidoje diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas ir VDU profesorius Lauras Bielinis.
[\/]
2020-08-14
Ar šįmet pavyzdingai egzaminus išlaikę jaunuoliai įvardija save kaip Z kartą ir kuo jie ypatingi? Virtualioji įtrauktis padeda mokslo rezultatams ar trukdo? Koks jų kultūrinis akiratis, kokias knygas skaito ir kaip vartoja lietuvių kalbą? Kokie mokyklą baigusio jaunimo laukia darbai įsivyraujančioje gigų ekonomikoje?Studijoje bendrauja šiųmečiai šimtukininkai: Saulė Daugelavičiūtė, Karolis Gritėnas, Greta Gudauskaitė, Justas Lekavičius.
[\/]
2020-08-13
Diskutuoja Alytaus meras Nerijus Cesiulis (LSDP), Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas (LS), Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas (TS-LKD), Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė (LŽP), Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė (LVŽS).
[\/]
2020-08-12
Lazdynuose apgriuvęs daugiabutis – ne atsitiktinumas. Daugybė daugiabučių ir kitų visuomeninių, komercinių pastatų yra lyg tiksinčios laiko bombos. Kokiuose pastatuose kyla didžiausia rizika nukristi ne tik balkonams, bet ir sienoms, perdangoms, stogams?Ar prižiūrint pastatų nusidėvėjimą pakanka esamo teisinio reguliavimo ir kliovimosi turto savininkų atsakomybe?Diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė, statybos inžinieriai Vytautas B. Elenbergas ir Kęstutis Genevičius, Kauno architektas Audrys Karalius.
[\/]
2020-08-11
Iš pradžių buvo Sąjūdis. Paskui įvyko Rožių revoliucija, Oranžinė revoliucija, galiausiai – Maidanas. Lietuvoje ir kitose šalyse aplink Baltiją revoliucija įvyko anksčiau negu kituose suirusio sovietų bloko kraštuose, kaip Gruzijoje ir Ukrainoje, tuo metu Baltarusija ir nuo jų atsilieka.Kokių politinių ir pilietinių aplinkybių ir sąlygų trūksta gudiškajai revoliucijai? Negi, perfrazuojant istorinį posakį, trūksta daugybės civilių aukų? Diskutuoja filosofai Gintautas Mažeikis ir Andrius Bielskis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas Alvydas Medalinskas, revoliucijos korespondentas Dovydas Pancerovas.
[\/]
2020-08-07
Seime užregistruota iniciatyva į depozito sistemą įtraukti ne tik alaus ir gaiviųjų gėrimų, bet ir kitų alkoholinių gėrimų tarą. Lietuvoje įsitvirtinusi užstato sistema Europoje vertinama kaip pavyzdinė, tad kodėl nepasistengus dar labiau? Kodėl į taromatus negali iškeliauti ne tik vyno ir stipriųjų gėrimų buteliai, bet ir stiklainiai arba kosmetiniai buteliukai?Diskutuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą siūlanti parlamentarė Virginija Vingrienė, „Žaliojo taško“ marketingo vadovė Asta Burbaitė, Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, Trakų istorinio nacionalinio parko vadovas Gintaras Abaravičius.
[\/]
2020-08-06
Po „Laisvės“ partijos vardu susibūrę liberalai iškelia laisvę tarytum galutinį tikslą, Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai neretai kritikuojami dėl nuokrypio į liberalizmą, o senieji socialdemokratai taip pat įprastai vadovavosi ne kairiaisiais, o neoliberaliais principais.Koks šiais laikais yra lietuviškasis konservatizmas, liberalizmas ir socialdemokratija? Ar visi pamažu tampa liberalais, tik vien yra dar liberalesni už liberalius? Ar atsinaujinę socialdemokratai grįžta arčiau kairės? Koks yra dabartinis konservatorių ideologinis kursas? Ar rudenį Seimo rinkimuose balsuosiantys piliečiai turės galimybę sąrašus ir kandidatus rinktis pagal klasikines ideologijas?Apie partinės praktikos ir retorikos atitikimą ideologiniams kanonams diskutuoja politikai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto auklėtiniai Aušrinė Armonaitė (LP), Laurynas Kasčiūnas (TS-LKD), Liutauras Gudžinskas (LSDP), taip pat Vilniaus universiteto politikos teoretikė Lidija Šabajevaitė.
[\/]
2020-08-05
Europos Sąjungoje bendrinis skyrybų skaičius didžiausias Lietuvoje ir Latvijoje: tūkstančiui gyventojų tenka 3,1 skyrybų. Pagal atnaujintą „Eurostat“ statistiką mes rimtai lenkiame netgi tradiciškai skyrybomis pasižyminčius skandinavus.Kokį signalą rodo tokie duomenys ir kiek jie pagrįsti? Ar skyrybos yra vien tik individuali, ar vis dėlto sisteminė, bendro psichosocialinio lauko bėda? Kodėl toks jų lygis vyrauja katalikiškame krašte – negi netgi priesaika „kol mirtis mus išskirs“ nepadeda? Kiek santuokinę kokybę gali pagerinti terapinės paslaugos?Diskutuoja Demografinių tyrimų instituto sociologė Aušra Maslauskaitė, Šeimos ir saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė, parlamentarė, psichologė Dovilė Šakalienė.
[\/]
2020-08-04
Lietuvos futbolo federacija atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Kaltinama uždarumu ir vilkdama abejotinos reputacijos šleifą federacija, prezidentu perrinkusi Tomą Danilevičių, toliau gyvins vos gyvą šalies futbolą.Filosofas Leonidas Donskis yra pastebėjęs, kad „ne mažiau futbolui pavojinga yra destrukcija, rasinės ir tautinės neapykantos bei politinių aistrų perkėlimas į jį“. Vis dėlto ar nereikėtų daugiau politinės aistros atsiimant Lietuvos futbolą iš uždaros grupės į visuomenės rankas?Diskutuoja Seimo laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ pirmininkas Arvydas Anušauskas, politikos analitikas Donatas Puslys, ryšių su visuomene profesionalas Arijus Katauskas, antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ projektų vadovė Ingrida Kalinauskienė.
[\/]
2020-07-31
Pagrindinį brandos egzaminą – lietuvių kalbos ir literatūros – šįmet išlaikė 89,2 proc. dalyvių, o neišlaikiusiųjų dalis buvo 1,4 proc. didesnė nei pernai. Iš egzamino 100 balų gavo kaip niekada daug – 214 – žmonių.Trys iš keturių egzamino laikytojų rašė samprotavimo rašinį, 60 proc. jų samprotavo tema „Ar menas gali paveikti tikrovę?“.Kaip politinė ir socialinė tikrovė veikia lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Ar tikrai lituanistinio ugdymo programa tokia atgyvenusi ir moksleiviams neaktuali, kaip prikiša kritikai? Šimtukus gaunantys abiturientai įprastai prisitaiko prie programinių klišių ar savitai ir argumentuotai samprotauja?Diskutuoja lietuvių kalbos mokytojos Elžbieta Banytė, Jurga Dzikaitė ir Ineta Žymančiūtė, vadovėlių leidėjas Saulius Žukas, šimtukininkė Marija Kacilevičiūtė.
[\/]
2020-07-30
Opera skamba Vilniaus universitete, teatras keliasi į Lukiškių kalėjimą, o kinas – į Valdovų rūmus. Tai naujos erdvės ir formatai, kuriuos dėl pandemijos taiko meno struktūros. Tradiciniams festivaliams mutavus į vienatinius koncertus, alternatyvios muzikos festivaliai užtat buriasi ikikoroniniu ritmu lyg viruso nė nebuvę.Ar alternatyvus, kompaktiškas formatas lauke gali būti meno ir pramogų ateitis? Ar įmanoma monetizuoti nedidelius renginius?Atvirai kalbasi Vilniaus miesto operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė, Vilniaus mažojo teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė, savaitgalį praėjusio festivalio „Klaipėda Sound“ organizatorius Albertas Žvinys, muzikos prodiuseris Lauras Lučiūnas.
[\/]
2020-07-29
Jungtinei Karalystei paskelbus priemonių nuo nutukimo planą, Lietuvoje šiuose baruose po truputį pakrapštoma šen ir ten: dabartinė Vyriausybė ypač pasižymėjo priemonėmis prieš cukrų ir transriebalus. Lietuvoje nutikimas dar nėra epideminio masto – ar ateityje apsaugos šalies gyventojų kūno masę tautiniai šaltibarščiai?Diskutuoja Lietuvos dietologų draugijos narė gydytoja Jūratė Dobrovolskienė, Gyvensenos medicinos asociacijos vadovė gydytoja Eglė Ligmantė Minevičienė, parlamentaras, medikas Algimantas Kirkutis (LVŽS), Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas.
[\/]
2020-07-28
Naujausioje studijoje susiaurinta vadinamoji klimato jautrumo imtis – planeta greičiausiai šils nuo 2,6 laipsnių iki 3,9 laipsnių (ankstesnis standartas skelbė 1,5-4,5 laipsnio galimybę). Ar tai guodžianti žinia planetos gyventojams ir ypač neseniai 100-ąją protestų savaitę paminėjusiai aktyvistei Gretai Thunberg? Taip pat liko 100 dienų iki kito planetos ateičiai kritiško įvykio: jeigu JAV prezidentas būtų perrinktas šių metų lapkričio 3-ąją, jau kitą dieną įsigaliotų Amerikos pasitraukimas iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.Apie klimato mokslą, politiką ir aktyvizmą diskutuoja mokslininkas, VU klimatologas Arūnas Bukantis, politikas, energetikos konsultantas Martynas Nagevičius ir „Fridays for Future“ aktyvistė, aplinkosaugininkė Justina Anglickytė.
[\/]
2020-07-24
Kas dabar kelia daugiausia sunkumų šeimose? Kaip juos įveikti? Ko atsisakyti? Kaip bendrauti? Kodėl žmonės nepaliaujamai ieško psichologinės pagalbos? O gal galima padėti sau pačiam? Diskutuoja psichologė, saviugdos mokyklos įkūrėja Ramunė Murauskienė bei lektorius, konsultantas Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2020-07-23
Pagrindinės partijos jau paskelbė savo rinkimų sąrašus. Ką rinkėjams signalizuoja partijos narių išdėstymas?Diskutuoja viešųjų ryšių ekspertai Liutauras Ulevičius ir Arijus Katauskas, MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.
[\/]
2020-07-22
Apklausos rodo, kad lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir savo valdžią vertina skeptiškiau, nei, pavyzdžiui, ES. Nepatenkintų ir visiškai nepatenkintų demokratija gyventojų dalis smuko 9 procentiniais punktais iki 31 proc. Demokratijos veikimu Lietuvoje dažniau patenkinti aukščiausio išsimokslinimo grupės atstovai.Be to, pasak tyrimo autorių, demokratijos, kaip tinkamiausio valdymo būdo, kvestionavimas, siejamas ir su tam tikru tvirtos rankos ilgesiu. Šis rodiklis kinta nežymiai – „stipraus lyderio, kuris, siekdamas tikslų, apeitų taisykles“ poreikis, palyginti su 2018 m., išliko nepakitęs (31–32 proc.), o nepritariančių stipriam lyderiui respondentų skaičius taip pat keitėsi nežymiai (nuo 36 iki 41 proc.).Tiesa, palaikančiųjų stipraus lyderio idėją tyrimo metu yra mažiau, nei, pavyzdžiui, 2005 m. Tuo metu atliktas panašus tyrimas rodė, kad stipraus lyderio, nevaržomo parlamento ar rinkimų, egzistavimui pritartų apie 46 proc. respondentų.Laidoje diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė, Seimo narys Povilas Urbšys ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
[\/]
2020-07-21
Europos Parlamentas (EP) galutinai pritarė Mobilumo paketui, kuriam taip priešinosi Lietuva ir kitos 8 šalys narės. Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais, tačiau reikalavimas kas 8 savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį Lietuvos vežėjams apsunkins veiklą.Būtent dėl šios nuostatos, paketui nuo pat jo parengimo aktyviai priešinosi Lietuva, teigdama, kad taip bus apribotas jos konkurencingumas. Lietuva taip pat nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo ir dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.Laidoje dalyvauja „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
[\/]
2020-07-17
Liepos 17-oji Pasaulio lietuvių vienybės diena. Bandymų suvienyti lietuvius buvo daug, Tautiečiai išsibarstę po visą pasaulį, dažnai ne savo noru, ieškantys geresnio, sotesnio gyvenimo. Kiti jau seniai užsieniuose įleidę šaknis, ne vienos kartos emigrantai. Kiekviena valdžia bando vienyti lietuvius, kviesti juos į tėvynę. Tačiau ar pavyksta? Diskutuoja VDU profesorius Šarūnas Liekis, istorikas, publicistas Vidmantas Valiušaitis ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.
[\/]
2020-07-16
Pokarantininis laikotarpis keičia nekilnojamojo turto rinkos tendencijas. Rinka atsigauna, kaip sako ekonomistai, dėl nuvertėjančių pinigų žmonės vis labiau dairosi pelningų investavimo būdų. Prognozės, kad NT atpigs, nepasitvirtino. Greičiausiai, laukia butų kainų šuolis. Kas vyksta NT rinkoje?Diskutuoja NT plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
[\/]
2020-07-15
Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.Laidoje diskutuoja SADM viceministrė Eglė Radišauskienė, Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis ir Seimo narys Algirdas Sysas.
[\/]
2020-07-14
Prezidentas pasirašė Lobistinės veiklos įstatymą. Naują projektą inicijavo valdantieji „valstiečiai“, teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.Projektą pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais, išplėsti lobisto apibrėžimą, įtraukiant ir verslo asociacijas.Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.Laidoje dalyvauja A. Širinskienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.
[\/]
2020-07-10
Į vis dar aistras kurstančias diskusijas dėl pliažo Lukiškių aikštėje įsijungė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos patriarchas Vytautas Landsbergis, feisbuke paskelbęs įrašą tema „Remigijaus bandomoji aikštelė“.Politikas ironizavo: „tad gal pastatom aikštėj mažą Astravo maketą – unikalios, vis dar išsvajotą sovietmetį simbolizuojančios „Krantinės arkos“ išmanų analogą?“. „Besikaitinančiam liberaliam jaunimui Astravo bokštai gal kiek pataisytų smegenis, ir be jokių papildomų sąnaudų. Juk čia pat prie Vilniaus lyg iš nieko auga mūsų šviesioji laisvės rytdiena. Džiaukimės! Laisvė būti pliuškiais – ir tą gėrį iškovojom. Neginčytina. Senasis nihilistų šūkis – „Nusispjaut man ant jūsų kapų“ – irgi iš laisvės repertuaro. Tad viskas į gera šiame geriausiame galimų pasaulių. Pabūkime tiesiog laisvaisiais Dievo paukšteliais. Kai keturgubo Astravo šešėlis juodai užgoš mūsų žaidimų aikšteles, išskrisim į Egiptą. Beje, o gal pasistatom Lukiškėse piramidę? Perspjautume Paryžių“.Laidoje diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius.
[\/]
2020-07-09
Sekmadienį Lenkijoje vyks prezidento rinkimai. Pirmajame ture geriausiai pasirodė dabartinis vadovas Anžejus Duda surinkęs 42,9 proc balsų, antrasis liko dabartinis Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis su 30,4 balsų. Pirmasis žada išsaugoti krikščioniškas vertybes, antrasis – permainas ir susitaikymą su ES. Kokį kelią pasirinks artimiausia Lietuvos kaimynė?Laidoje diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis ir VU TSPMI dėstytojas Marijuš Antonovič.
[\/]
2020-07-08
Liepos 1 dieną Rusijos piliečiai balsavo dėl konstitucijos keitimo. Gavus pritarimą ginčytiname referendume, keisis Rusijos Konstitucija. Pokyčiai ne tik leis prezidentui Vladimirui Putinui pasilikti poste po 2024-ųjų, bet ir uždraus homoseksualų santuokas, Rusijos teritorijų perdavimą bei sustiprins nacionalinių įstatymų viršenybę prieš tarptautines sutartis. Pataisos nuties V.Putinui kelią į valdžią dar 12-ai metų, nes leidžia dabartiniam ar buvusiam prezidentui siekti posto nepaisant to, kiek kadencijų jis ėjo praeityje. Nuo 1999-ųjų prezidento ar premjero pareigas einančio V.Putino antra kadencija iš eilės (ketvirta apskritai) baigsis 2024 metais. 67 metų Kremliaus vadovas neatmetė galimybės vėl siekti prezidento posto. Vadinasi, V.Putinas galėtų būti valdžioje dar dvi kadencijas – iki 2036-ųjų.Pašnekovai: Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas, Žygimantas Pavilionis, Seimo narys, ambasadorius.
[\/]
2020-07-07
Vilius Šapoka pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis.Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą. Taip pat nuo prognozių, be kita ko, priklauso ir kokiu dydžiu kitais metais bus indeksuojamos senatvės pensijos.Laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.
[\/]
2020-07-03
Pirmadienį, liepos 6-ąją, minėsime valstybės dieną. Šiemet Mindaugo karūnavimas bus minimas artėjančių rinkimų fone. Šalis, kaip visada tokiu metu, draskoma nesutarimų, intrigų, rietenų. Panašiai atrodė ir Mindaugo karūnavimo laikotarpis ir Mindaugo Lietuva. Taip siekiamos tikros vienybės nebuvo nei tada, nei dabar. Tikslas suvienyti šalį per daug kietas riešutas, dažnai tampantis tik lozungu. Šalis nedidelė, o kiekvienas taip skirtingai ją mato. Kur slypi musų vidinių demonų šaknys?Laidoje diskutuoja kultūros istorikas Aurimas Švedas ir politikos apžvalgininkas, istorikas Linas Kontrimas.
[\/]
2020-07-02
Paskutinės apklausos rodo, kad pandemija pakoregavo politinių partijų ir politinių veikėjų reitingus. Tėvynės sąjunga lieka pirmoje vietoje, tačiau ją vėl sparčiai vejasi valstiečiai. Kyla premjero S. Skvernelio ir Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos populiarumas. Tuo tarpu prezidento reitingai krito rekordiškai.Laidoje diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė ir Mažvydo bibliotekos Informacijos ir analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.
[\/]
2020-07-01
Nedarbo lygis Lietuvoje pasiekė 12 proc. Nuo karantino pradžios kovo viduryje darbo neturinčių žmonių padaugėjo 45,6 tūkst., arba 28,2 procento.Užimtumo tarnybos duomenimis, pirmadienį šalyje buvo 206,1 tūkst. bedarbių.Didžiausia dalis naujų bedarbių iki tol prekybos (23,6 proc.) bei gamybos (20,6 proc.) įmonėse. Diskutuoja SADM viceministrė Eglė Radišauskienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
[\/]
2020-06-30
Liepos 1-ąją įsigalioja svarbūs Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Jau nuo rytdienos priverstinio skolų išieškojimo proceso dalyvių informavimas didžiąja dalimi perkeliamas į elektroninę erdvę. Vietoj iki šiol registruotu paštu siųstų 8-10 procesinių dokumentų antstoliai dažniausiai siųs tik vieną popierinį laišką. O proceso dalyviui raštu paprašius, visi procesiniai dokumentai neatsižvelgiant į skolos pobūdį bus siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis.Kodėl imtasi tokių pakeitimų? Ką svarbu žinoti ir kaip elgtis skolų problemas sprendžiantiems žmonėms, kad naujoji tvarka jiems būtų tikrai naudinga?Laidoje diskutuoja antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė ir advokatų kontoros COBALT partneris, advokatas ir Ginčų sprendimo departamento vadovas COBALT Lietuvos biure dr. Rimantas Simaitis.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-06-26
Šiemet Seimo rinkimuose vėl dalyvaus krūva taip vadinamųjų žvaigždžių. Visuomenėje gerai žinomi žmonės mažai dalyvavo politikoje, kai kurie iš jų politiką stebėjo tik iš šalies, kai kurie gal net nestebėjo iš viso. Dažnai tokie žmonės kviečiami papuošti rinkimų sąrašus, kai kurių pažiūros netgi skiriasi nuo partijų į kurių sąrašus kviečiami. Ko reikia, kad galėtum dalyvauti politikoje?Pašnekovai: Gediminas Navaitis, psichologas, Liutauras Ulevičius, viešųjų ryšių ekspertas.
[\/]
2020-06-25
Valdantieji svarsto kaip Lietuvoje sukurti valstybines vaistines ir valstybinį banką. Kodėl tokių veiksmų imamasi artėjant kadencijos pabaigai ir kokią naudą tai duos ekonomikai ir visuomenei? Ar tai nėra grįžimas į socializmą?Diskutuoja Seimo nariai – „valstietis“ Tomas Tomilinas ir konservatorius Mykolas Majauskas.
[\/]
2020-06-23
Diskutuoja asociacijos Moterų informacijos centras direktorė Jūratė Šeduikienė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.Laidą Atviras pokalbis pristato Moterų informacijos centras. Projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ kuriamas Europos socialinio fondo lėšomis.
[\/]
2020-06-19
Jau kelias savaites per JAV ir Europos miestus ritasi demonstracijų banga, susijusi su juodaodžio žūtimi nuo baltaodžio policininko rankų. Pasaulis pasidalino, problemos atsivėrė. Atrodo, kiekvienas turi nuomonę, kuri gyventojų grupė yra auka, kuri – agresorius. Kas yra aktyvistas, o kas – chuliganas.Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir rašytojas Andrius Užkalnis.
[\/]
2020-06-18
Nuo liepos 1-osisos Lietuvoje įsigalioja civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Jau ne vienerius metus ieškoma teisinių priemonių, kurios būtų efektyvios ir veiksmingos kovoje su asmenų praturtėjimu iš nusikalstamų veikų darymo. Daug diskusijų kėlęs ir net vetuotas įstatymas pradės veikti. Kiek tai sustabdys korupciją?Laidoje diskutuoja Seimo narė, „valstietė“ Agnė Širinskienė, advokatas Romualdas Drakšas ir Teisės instituto mokslininkas, studijos apie civilinį turto konfiskavimą autorius Skirmantas Bikelis.
[\/]
2020-06-17
Neseniai Vytautas Landsbergis, kalbėdamas apie Astravo AE, pareiškė, kad Latvijos ir Estijos nenoras atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos rodo, kad Baltijos valstybių vienybei atėjo galas. Dar praėjusiais metais premjeras Saulius Skvernelis yra pasakęs, kad latviai mums ne broliai, o konkurentai. Diskutuoja Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, VDU profesorius Šarūnas Liekis ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
[\/]
2020-06-16
Ištisus mėnesius trukusi pasaulinė pandemija privertė pasaulį sustoti – paveikė žmonių mąstymą, požiūrį, vertybes. Kokie tie pokyčiai? Kaip tai galėjo paveikti jaunąją kartą? Kokių pasekmių tai gali turėti ateičiai?Pokalbis su Valdu Jankausku, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriumi ir Linu Slušniu, vaikų ir paauglių psichiatru.Laidą „Atviras pokalbis" pristato Lietuvos vaikų ir jaunimo centras
[\/]
2020-06-12
1941 metais birželio 14 d. enkavedistai pradėjo masinius žmonių trėmimus į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta, koks tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Kokios mintys kyla šiandien prisimenant Gedulo ir vilties dieną?Jomis dalinasi politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir Seimo narys Audronius Ažubalis.
[\/]
2020-06-11
Karantinas keičia kriminalinį Lietuvos veidą. Ekspertai teigia, kad kai kurių nusikaltimų jau nebuvo daugelį metų. Reketas, plėšimai, automobilių vagystės, policijos pareigūno nužudymas rodo, kad nedaug trūksta, jog grįžtume į 90-tuosius. Prognozuojant, kad ekonomika gali dar trauktis, matyt, tikėtis iš nusikaltėlių galima dar visko.Diskutuoja rašytojas Dailius Dargis, buvęs policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas, policijos atstovas Ramūnas Matonis.
[\/]
2020-06-10
Vyresnio amžiaus dirbantieji baiminasi, kad dėl pandemijos sukeltų ekonominių sunkumų, darbdaviai nebus linkę išlaikyti jų darbe, nes, sveikatos požiūriu, vyresni gyventojai atsiduria didesnėje rizikoje. Dėl šios priežasties Seime pritarta naujai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvai ekstremalios situacijos ar karantino metu mokėti darbdaviams subsidijas už į prastovas išleistus vyresnio amžiaus darbuotojus. Taip vyresni darbuotojai išlaikytų darbo vietas, kol įmonės sugrįš prie ankstesnių darbo apimčių.Laidoje diskutuoja Seimo nariai – „valstietis“ Tomas Tomilinas ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2020-06-09
Neseniai Valstybės kontrolė vykdė auditą apie ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimą. Verslas dažnai skundėsi, kad juo stebinčių institucijų gerokai per daug, o funkcijos neaiškios. Panašu, kad laikui bėgant padėtis netapo geresnė.Laidoje diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė ir LLRI vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.
[\/]
2020-06-05
Anksčiau alternatyvi muzika suburdavo į pilietinius judėjimus ir autentiškas subkultūras. Kuo pasižymi alternatyvi muzika praėjus dviem XXI amžiaus dešimtmečiams? Ar randasi unikalių ir plačių reiškinių muzikos scenoje, kurie galėtų paveikti didžiules auditorijas? Galų gale, kokią įtaką laisva muzikos kūryba turi klausytojų laisvės jausmui?Diskutuoja festivalio „Mėnuo juodaragis“ ir įrašų studijos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė, „Solo“ ansamblio atlikėjas Giedrius Kiela, elektroninės muzikos renginių organizatorius Romas Giriūnas, muzikos apžvalgininkas ir atlikėjas Domantas Razauskas.
[\/]
2020-06-04
Pokalbis su VU TSPMI docentu Kęstučiu Girniumi, Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Ekonominio švietimo fondo Atlantoje (JAV) prezidentu Žilvinu Šilėnu.
[\/]
2020-06-03
Laidoje dalyvauja LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto prof. Mindaugas Stankūnas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Nacionalinės sveikatos tarybos narys Šarūnas Narbutas, Prezidentūros Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
[\/]
2020-06-02
Humoristas Olegas Šurajevas atliko socialinį eksperimentą: savavališkai įsidarbino prekybos centre ir dar pareikalavo už tai atlyginimo. Ar panašios akcijos vertingos vien dėl pramogos, ar turi gilesnę socialinę potekstę? Kada kūryba prasmingai išplečia visuomeninio susitarimo ribas ir net tikrina tabu? Diskutuoja filosofas Nerijus Milerius, menotyrininkė Agnė Narušytė, komunikacijos konsultantas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2020-05-29
Praėjo du su puse mėnesio karantine. Apžvelgsime jo eigą, patirtas pamokas ir sprendimus. Nuo birželio 1 d. karantinas dar labiau švelninamas ir kol kas pratęsiamas iki birželio 16 d. Birželio 1 d. vyks jungtinis Lietuvos orkestrų, chorų ir kitų kolektyvų koncertas, skirtas pažymėti visuomenės susitelkimą. 570 medikų gaus sveikatos apsaugos ministro eskizo pagrindu sukurtus padėkos medalius. Tuo metu, kai kurie medikai skundžiasi, kad, nors žadėta, atlyginimų vis dar nepakėlė.Pašnekovai: Vaidotas Beniušis, BNS vyr. redaktorius, Paulius Gritėnas, VU rektoriaus patarėjas, Daiva Razmuvienė, Visuomenės sveikatos centro epidemiologė, Aleksandras Izgorodinas, SME Finance ekonomistas, Paulius Ambrazevičius, komikas.
[\/]
2020-05-28
Praėjusią savaitę „The Guardian“ rašė, kad Kinijoje kai kur oro tarša jau pasiekė arba viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklius. Daugiausia dėl įsuktos pramonės. Kokia situacija Lietuvoje ir pasaulyje oro ir aplinkos taršos atžvilgiu?Pašnekovai: Donatas Valiukas, klimatologas, Vilma Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertimo skyriaus vedėja, Simonas Gentvilas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys, Milda Noreikaitė, aplinkosaugos, ekologijos žurnalistė.
[\/]
2020-05-27
Tokio didelio visuotinio stresoriaus, kaip karantinas, daugelis pasaulio visuomenių šiais laikais nėra turėję. Ne išimtis ir Lietuva: baimė dėl sveikatos, nerimas dėl ateities, nuolatinė nežinia. Kaip su tuo susitvarkysime?Pašnekovai: VU Psichotraumatologijos centro vadovas, prof. Evaldas Kazlauskas, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, psichologas Edvardas Šidlauskas, Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus savižudybių prevencijos programų koordinatorė Greta Klidziūtė.
[\/]
2020-05-26
Aplinkos ministerijos jau ne pirmą kartą rengiamas naujasis Daugiabučių namų valdymo įstatymas sukėlė visuotinį būsto valdytojų ir savininkų pasipiktinimą. Jie nuogąstauja, kad priėmus įstatymą bendrijų pirmininkai masiškai atsisakys pareigų, būsto priežiūrą ištiks chaosas, o daugiabučiai bus palikti likimo valiai.Pašnekovai: Būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas, Aplinkos viceministras Marius Narmontas, Šiaulių Daugiabučių namų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos būsto rūmai
[\/]
2020-05-22
Šeimos dienai praūžus, mes vėl gilinamės į santykių temą ir mums, kaip visada, talkina psichologė, mokymų autorė, rašytoja Ramunė Murauskienė ir santykių konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.Ką daryti su jausmais, kurie kyla gyvenant kartu? Kokių jausmų reiktų vengti, o kokius puoselėti? Ką daryti su partnerio jausmais, kai jie yra nemalonūs? Ką daryti, kai savimi artimiausiam žmogui keliame pyktį, liūdesį ar neviltį? Kaip elgtis sunkumuose, kurie ištinka visus? Kaip gerinti santykius, neskubant skirtis?
[\/]
2020-05-21
Šiandien – 67-oji karantino diena. Nors COVID-19 virusas traukiasi, pasekmės ekonomikai lieka.Antstolių skaičiavimais, realaus skolų išieškojimo galimybės šiuo laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo dvigubai. Todėl šį balandį kreditoriams sugrąžinta apie 4,3 mln. eurų skolų mažiau. Tačiau daugiau nei dvigubai sumažėjo ir naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas.Tad, kas gi vyksta už karantino širmos ir kokį skolų vaizdą išvysime ją praskleidę? Ar jau metas kalbėti apie artėjančią naujų skolų bangą? Ir kam šis karantinas atnešė finansinių dovanų?Dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ vadovaujanti partnerė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-05-20
Prieš savaitę Saulius Skvernelis pristatė Vyriausybės ataskaitą. Kaip teigia ekspertai, ataskaitoje matomi faktai tik tie, kurie gražina vaizdą. Daug savigyros, tačiau lyginant ataskaitą su Vyriausybės programa, panašu, kad daug darbų liko nepadaryta arba padaryta pusiau.Laidoje diskutuoja Seimo nariai – LVŽS narė Agnė Širinskienė ir socialdemokratas Algirdas Sysas, VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2020-05-19
Gegužės 18-toji yra tarptautinė muziejų diena. Ilgą laiką per karantiną buvę uždaryti muziejai pagaliau atveria duris ir sutinka lankytojus naujomis parodomis. Kaip sekasi muziejams?Laidoje diskutuoja Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
[\/]
2020-05-15
Gegužės 15-oji – tarptautinė šeimos diena. Pasaulinės organizacijos pabrėžia, kad individas negali gyventi be šeimos. Tačiau karantinas paryškino ką kita. Ženklai pakilo smurto šeimose skaičius, vaikai patiria psichologinį spaudimą, šeimos nariai erzina, vis daugiau mąstoma apie skyrybas. Panašu, kad išorinis pasaulis žmonėms įdomesnis negu šeima. Laidoje dalyvauja psichologas Gediminas Navaitis, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas ir Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė.
[\/]
2020-05-14
Artėja atostogos. Panašu, kad daugelis šiemet jas sutiks Lietuvoje. Kaip kurortai pasiruošė poilsiautojų antplūdžiui, kokių pramogų galima tikėtis karantino metu?Diskutuoja Turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Neringos meras Darius Jasaitis ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
[\/]
2020-05-13
Praėjusią savaitę minėjome Spaudos dieną. Spaudos, žiniasklaidos, knygos gyvavimas glaudžiai susijęs su kalba. Kaip šiandien atrodo lietuvių kalba? Ar mokame ją vartoti? Kaip gimtoji kalba atrodo žiniasklaidoje? Kaip kalba auganti karta, moksleiviai?Laidoje diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir mokytojas Algis Bitautas.
[\/]
2020-05-12
Kiekvienais metais gegužės 11-ąją Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Vidutinę algą uždirbantis lietuvis mokesčiams sumoka daugiau nei maistui, būstui ir drabužiams kartu sudėjus. Būtent piliečiai, mokėdami mokesčius, apmoka valstybės veikimą ir viešąsias paslaugas. Mokesčiai yra ir vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams. Eurobarometro tyrimas rodo, kad penktadalis šalies gyventojų mokesčius įvardija kaip vieną pagrindinių aktualijų. Diskutuoja finansų analitikas Marius Dubnikovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas, LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
[\/]
2020-05-08
Sekmadienį minėjome Motinos dieną. Pirmą kartą šią dieną pasitikome karantino metu. Kas mamoms padeda iškęsti nelengvą buitį per pandemiją?Diskutuoja Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė ir Socialinio projekto Galių dėžutė autorė Dalia Kuliešienė.
[\/]
2020-05-07
Šis mėnesis ypatingas europiečiams ir Lietuvai – gegužės 1-ąją minėjome Lietuvos įstojimo į ES metines, gegužės 9-ąją minėsime ES gimtadienį. Šiemet ES gimtadienį pasitinka ypatingai. Pandemija, turbūt vienas didžiausių iššūkių ir žmonėms ir ekonomikai.Laidoje diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
[\/]
2020-05-06
Valdžia parengė socialinių pasekmių mažinimo planą. Kitaip sakant, Vyriausybė sprendžia, kaip reiks kovoti su skurdu pokarantininiu laikotarpiu. Kokios priemonės numatytos? Ar tikrai dėl to bus suvaldytas skurdas?Laidoje diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas, „valstietis“ Tomas Tomilinas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, konservatorius Mykolas Majauskas ir ekonomistas Romas Lazutka.
[\/]
2020-05-05
Lietuvą šiurpina grįžę emigrantai. Puola Seimo narius, atiminėja automobilius. Ūkininkai ginkluojasi, buriasi į savigynos būrius. Klesti smurtas ir artimoje aplinkoje. Vis dažniau smurtą patiria vaikai ir sutuoktiniai. Nusikaltimų artimoje aplinkoje išaugo 20 proc.Laidoje dalyvauja SADM viceministras Eitvydas Bingelis, SADM šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stapanova ir Jonavos meras, Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
[\/]
2020-04-30
Ką daryti grupei socialiai pažeidžiamų žmonių, kurie jau buvo pusiaukelėje, o paskelbus karantiną prarado visas integravimosi galimybes? Ar karantinas tokiems žmonėms yra įveikiamas iššūkis, ar kelias į bedugnę? O gal savęs atradimas iš naujo?Laidoje diskutuoja VšĮ „Socialiniai paramos projektai“, kavinės „Mano Guru“ vadovė Reda Sutkuvienė, prieš daugelį metų įveikęs priklausomybes ir dabar pats atveriantis savo namų duris tiems, kuriems reikia pagalbos Žanas Talandis, Šilutės rajone, Gurgždių kaime įsikūrusios bendruomenės „Taikos kelias“ socialinis darbuotojas, anksčiau pats 27 kartus bandęs išsilaisvinti iš priklausomybės gniaužtų Eduardas Barcevičius ir „Mano Guru“ socialinė darbuotoja Janina Breineizerienė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-04-29
Laidoje diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė, Seimo Ekonomikos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis ir Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
[\/]
2020-04-28
Karantino metu Seimas elgiasi keistai. Valdantieji paskelbė, kad šiuo laikotarpiu bus posėdžiaujama tik kartą per savaitę. Su tuo nesutinkanti opozicija pati rengia Seimo posėdžius ketvirtadieniais. Vis dažniau kyla klausimų apie tai, kiek kokybiškas toks Seimo darbas. Apskritai, kaip vertinti Parlamentą karantino laikotarpiu?Laidoje diskutuoja LVŽS vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Seimo narys Povilas Urbšys ir MRU politologė Rima Urbonaitė.
[\/]
2020-04-24
Kaip įsisiūbuoja konfliktas ir kokios priežastys? Dėl ko atsiranda pasyvi agresija ir atviras smurtas? Kaip reaguoti į užgauliojimus ir ar verta užsigauti pačiam? Ar mokame išeiti iš konflikto ir pagyti nuo jo?Laidoje dalyvauja psichologė Ramunė Želionienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2020-04-23
Jau daugiau nei mėnesį Lietuvos mokyklose ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu. Kaip sekasi mokytis, ar nuotolinis modelis veikia, ar mokyklos ir mokytojai pakankamai gerai prisitaikė prie naujų darbo sąlygų?Diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir ŠMM bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
[\/]
2020-04-22
Turbūt niekas nedrįs prieštarauti, jog koronavirusas yra suparalyžiavęs kone visus mūsų gyvenimo aspektus – nuo paprasčiausio apsipirkimo iki profilaktinių vizitų pas gydytojus. Asmens sveikatos priežiūros specialistų teigimu, nors COVID-19 keliama grėsme abejoti negalima, neverta pamiršti ir kitų, pavasario laikotarpiu suintensyvėjančių susirgimų bei tykančių pavojų, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys.Sveikatos priežiūros įstaigoms dėl šalyje jau daugiau nei mėnesį besitęsiančio karantino keičiant veiklos pobūdį, vis daugiau paslaugų teikiama nuotoliniu būdu – taip pacientai konsultuojami, jiems išrašomi elektroniniai vaistų receptai, nedarbingumo pažymos ar net atliekami diagnostiniai tyrimai. Medikai pastebi, jog šiuo laikotarpiu žmonės, be koronaviruso, dažnai teiraujasi apie kasmet vis aktyvėjančių erkių keliamų pavojų prevenciją, o taip pat – pavasarinę alergiją, kurios simptomai kartais gali būti maišomi su koronaviruso sukeliamais.Kaip vyksta profilaktinė asmens sveikatos priežiūra karantino metu? Su kokiais nusiskundimais ir klausimais pacientai dažniausiai kreipiasi į medikus nuotoliniu būdu? Ar skiriama pakankamai dėmesio tokių pavojingų susirgimų, kaip erkinis encefalitas prevencijai? Ir kaip elgtis žmonėms, kuriuos kamuoja pavasarinės alergijos sukeliami simptomai, o į gydymo įstaigas vykti pavojinga ar net draudžiama?Apie tai kalbame su Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šuke, Alerginių ligų diagnostikoje bei gydyme besispecializuojančios klinikos „Allergomedica“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Kęstučiu Černiausku.
[\/]
2020-04-21
Karantinas kasdien naikina verslus ir darbo vietas. Ką Vyriausybės sprendimas švelninti sąlygas ir ekonomikos gaivinimo planas spės išsaugoti? Kaip pasikeis mūsų gyvenimas po COVID-19 krizės?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka ir Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
[\/]
2020-04-17
Karantino metu galima buvo stebėti, kaip elgėsi mūsų elitas. Politikai ir toliau draskėsi, įžeidinėjo vieni kitus, pažeidinėjo karantiną, dalinosi įtakos sferas. Verslo elitas daugiausia rūpinosi, kaip išgyventi, todėl atleidinėjo darbuotojus, šiek tiek aukojo labdarai, keikė sadistus medikus gimdymo įstaigose. Šou verslo elitas spekuliavo kaukėmis, verkė dėl negautų tūkstančių. Karantino metu bet koks moralę ir etiką pažeidžiantis veiksmas atrodo kaip išdavystė.Laidoje dalyvauja verslininkas Marius Jovaiša ir kairiųjų pažiūrų žmonių elgesio ekspertas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2020-04-16
Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto.Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto) augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.Beveik kas ketvirtas per karantiną įregistruotas darbo neturintis žmogus dirbo prekybos, kas penktas – apdirbamosios gamybos sektoriuje.Laidoje diskutuoja profesinės sąjungos Solidarumas pirmininkė Kristina Krupavičienė, SADM viceministrė Eglė Radišauskienė ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
[\/]
2020-04-15
Neseniai Lietuvos žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos kartu kreipiasi į valdžios institucijas: Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą, prašydami atkreipti dėmesį į koronaviruso įtaką šalies žiniasklaidos sektoriui. Kreipimesi teigiama, kad didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos priemonių jau jaučia viruso įtaką.„Šiuo raštu atkreipiame LR institucijų dėmesį į nerimą keliančią situaciją dėl Covid–19 sukeltos įtakos itin jautriame šalies nepriklausomos žiniasklaidos sektoriuje. Asociacijų, vienijančių didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos priemonių, nariai vienas po kito praneša apie susidūrimus su reklamos užsakymų, leidinių iš uždaromų prekybos vietų atšaukimu, o tai tiesiogiai siejasi su žiniasklaidos priemonių pajamomis ir galimybėmis vykdyti savo veiklą“, – rašoma dokumente.Laidoje diskutuoja Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovė Gabrielė Andrašiūnienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus ir asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Mindaugas Reinikis.
[\/]
2020-04-14
Pandemija paveikė reitingų lenteles. Smarkiai pakilo premjero Sauliaus Skvernelio, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reitingai. Kai kas projektuoja, kad A. Veryga net galėtų vesti „valstiečių“ sąrašą. Kaip kova su virusine neganda gali keisti rinkimų rezultatus?Laidoje dalyvauja „valstietė“ Agnė Širinskienė ir liberalas Eugenijus Gentvilas.
[\/]
2020-04-10
Apklausos rodo, kad karantinas smarkiai veikia ir mūsų psichinę sveikatą. Sėdėti namuose užsidarius gali ne kiekvienas. Kad žmonėms čiuožia stogas rodo ir smarkiai išaugęs nusikaltimų skaičius artimoje aplinkoje. O dar tik praėjo trys savaitės. Kas bus, jei karantine reiks tupėti ilgiau?Laidoje diskutuoja psichologas Andrius Kaluginas ir psichologas, žurnalistas Ginas Dabašinskas.
[\/]
2020-04-09
Valdžia griežtina karantino sąlygas: dešimt karų didėja baudos už karantino sąlygų pažeidimus, ribojamas judėjimas, draudžiami bet kokie susibūrimai. Planuojama reguliuoti kainas ir bausti spekuliantus. Seimas taip pat svarstys, ar reikia sekti piliečius karantino laikotarpiu mobiliaisiais telefonais. Tiems, kas piktybiškai nesilaikys tvarkos, gali grėsti net kalėjimas.Jau nuo savaitgalio policija turi teisę bausti pažeidėjus. Patruliuoti padeda ir kariuomenė.Žmogaus teisių gynėjai nuogąstauja, kad tokios priemonės gali pažeisti žmogaus laisves. Ar visos priemonės pateisina tikslą nugalėti pandemiją?Laidoje diskutuoja teisininkas, MRU profesorius Vytautas Sinkevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2020-04-08
Laidoje dalyvauja portalo delfi.lt apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas ir TSPMI dėstytojas Konstantinas Andrijauskas.
[\/]
2020-04-07
Neseniai ekonomistas Romas Lazutka rašė: „Vyriausybė, paskelbusi verslo gelbėjimo priemones, nustebino žadamos pagalbos dydžiu – 5 milijardai daro įspūdį. Sveikintinas ryžtas neleisti ekonominės suirutės, nes skurdas tik sustiprina epidemijų poveikį. Būtų šaunu, jei... Jei tas pažadas nebūtų buvęs įdėtas į lūpas, kurios visai neseniai skelbė milijardą milijonui“. Laidoje dalyvauja ekonomistas prof. Romas Lazutka ir „Swedbank“ ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
[\/]
2020-04-03
Kaip sakoma, bėdoje draugą pažinsi. Matyt, galima perfrazuoti šį posakį ir pasakyti, kad bėdoje tautą pažinsi. Koronaviruso akivaizdoje galėjome pamatyti, kas yra kas. Atrodo, ištikus bėdai, turėtume tapti stipresni, labiau susitelkę, visas problemas sprendžiantys kartu. Tačiau taip neatsitiko. Pamatėme kai kurių asmenų ar asmenų grupių tikruosius veidus. Politikai nenustojo politikavę ir rinkę taškus artėjantiems rinkimams, pamatėme, kiek mums rūpi artimo sveikata, kaip mokame laikytis tvarkos ir disciplinos. Šou žvaigždės ir žvaigždelės inkštė dėl to, kiek tūkstančių neuždirbs, kai kurie politikėliai verkė, kaip jiems grįžus iš Balio negražiai su jais elgiasi valdžia ir per prievartą uždaro į karantiną. Pamatėme ir kai kurių emigrantų pamirštą , bet nepasikeitusį tikrąjį veidą.Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir muzikos atlikėjų prodiuseris Martynas Tyla.
[\/]
2020-04-02
Krizės akivaizdoje vis dažniau svarstoma, kas turi imtis lyderystės, gelbėjant tautą nuo negandų. Vieni keikia, kiti giria Aurelijų Verygą, antri sako, kad reikia ieškoti kariškio ar karo mediko, treti reikalauja, kad situacijos valdymą perimtų premjeras, dar kitiems atrodo, kad procesuose per mažai dalyvauja prezidentas.Tai kas vis dėlto turi prisiimti atsakomybę?Diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2020-04-01
Apribotas laisvas judėjimas, uždarytos sienos tarp valstybių ir daugelyje šalių įvestas karantinas atsiliepia ne tik turizmo ir paslaugų verslams, bet ir statybų sektoriui. Iš Lietuvos į gimtąsias šalis jau išvyko dalis statybų sektoriaus darbuotojų, o tie, kurie sugrįžo, turi laikytos saviizoliacijos. Statybinės medžiagos taip pat atvyksta ne visada laiku. Kokia įtaką tai turės statybų ir NT bendrovėms, jų darbuotojams ir NT objektų kainoms?Diskutuoja Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas ir NT plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
[\/]
2020-03-31
Koronavirusas – didžiulis iššūkis ES. Visos valstybės kovoja su užkratu, užsidaro sienos, stoja ekonomika. Eilėje prie regentų, ventiliavimo aparatų, kaukių ir kitų priemonių, vyksta grumtynės. Ką šis iššūkis reiškia ES? Ar organizacija taps vieningesnė, ar priešingai – susilpnės?Diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Seimo narys Audronius Ažubalis.
[\/]
2020-03-27
Ką daryti, jei vienas kito nebesuprantame? Ką daryti, jei partneris yra mažai sukalbamas? Ką daryti, jei partneris nori to, ko duoti mes negalime, nenorime ir net neketiname? Ką daryti moterims, kurių vyrai yra užkietėję patriarchatai? Ką daryti vyrams, kurių žmonos yra jų išnaudotojos?Kaip visada, kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, studijoje svečiuojasi psichologė ir rašytoja Ramunė Murauskienė bei lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2020-03-26
Viena bėda – ne bėda. Lietuvoje plinta ne tik koronavorusas. Antstoliai perspėja, kad jau kuris laikas geometrine progresija daugėja ir skyrium gyvenančių tėvų bandymų manipuliuoti vaikais. O dabartinė ekstremali situacija problemą aštrina dar labiau: daugelis buvusių sutuoktinių pasinaudoja karantinu kaip pretekstu uždrausti antrai pusei bendrauti su vaiku.Antstoliai ir psichologai taip gudraujančių tėvų klausia: „Ar tikrai norite, kad Jūsų vaikas užaugtų nelaimingu žmogumi?“. Juk vaikui svarbūs ir reikalingi abu tėvai!Ką šeimų procesuose galima ir ko negalima sureguliuoti teisinėmis priemonėmis? Kokios tipinės tėvų piktnaudžiavimo schemos, koks jų poveikis vaikų raidai? Ko reikia, kad nuo 2020 metų šeimos bylose privalomai taikoma mediacija konfliktuojančius tėvus atvestų į kompromiso kelią?Laidoje diskutuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski, antstolis Saulius Virbickas ir VšĮ biuro „Pactum” vadovė ir mediatorė Odeta Intė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-03-25
Maras nusinešdavo daugiau mirčių nei karas. Vienas didžiausių marų Lietuvoje buvo 1710-1711 metais. Net septynerius metus trūkęs maras nusinešė 2/3 Lietuvos gyventojų. Kaip anuomet žmonija kovojo su maru, epidemijomis? Ko galima pasimokyti? Diskutuoja VDU Švietimo akademijos istorikai: dr. Domininkas Burba ir doc. dr. Artūras Mickevičius.
[\/]
2020-03-24
Dėl koronaviruso stoja ekonomika: žlunga verslai, į atostogas išleidžiami darbuotojai, senka santaupos. Finansų ministerija tikisi, kad koronavirusą Europoje pažabojus iki 2020 metų vidurio, šalies ekonomika smuks nuo 1,3 iki 2,8 proc. Tačiau to nepavykus padaryti, prognozės bus daug liūdnesnės. Augs nedarbas, gali kilti kainos, įšals atlyginimai. Kaip Lietuva išgyvens naująją krize?Diskutuoja Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka ir Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
[\/]
2020-03-20
Penktadienį minime tarptautinę Laimės dieną. Šia švente pabrėžiamas visų planetos gyventojų bendras kelias laimės link. Įdomu tai, jog iniciatyva paskelbti kovo 20 d. tarptautine Laimės diena atkeliavo iš nedidelės kalnų šalies – Butano. Manoma, jog Butano karalystės gyventojai yra patys laimingiausi pasaulyje.Šiemet laimės dieną minėsime keistu, karantino laikotarpiu, kai žmonės atsiskyrę vieni nuo kitų, kai trūkinėja socialiniai ryšiai, kai išorinės laimės požymių nedaug. Kaip atrasti laimę karantino sąlygomis?Diskutuoja psichologas Andrius Kaluginas ir istorikas Linas Kontrimas.
[\/]
2020-03-19
Koronavirusas šiek tiek užgožė visai neseniai įsiliepsnojusį VSD skandalą, kuomet VSD vadovai buvo priversti teisintis, jog nerinko medžiagos apie Prezidento aplinką ir kai kuriuos politikus rinkimų kampanijos metu. Skandalas, vis dėlto, pasėjo nerimą, kad šalies specialiosios tarnybos kažką gali daryti ne taip. Žmonės jau ir iki tol kalbėdami telefonais nuolat juokaudavo, kad gal saugumiečiai jų klausosi. Ar mes žinome, kada ir kiek ir kokios medžiagos renka specialiosios tarnybos?Diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, buvęs VSD Mečys Laurinkus.
[\/]
2020-03-18
Ir kodėl neužkerta kelio pertekliniam pareigūnų galios demonstravimui?LR įstatymai numato, kad pareigūnas be priežasties neturi naudoti fizinės jėgos ir išlaikydamas psichologinę pusiausvyrą sulaikytam asmeniui privalo paaiškinti situaciją bei tolimesnę veiksmų eigą. Tačiau Lietuvos advokatūros inicijuotas ir Seimo kontrolierių vykdytas tyrimas atskleidė kiek kitokią praktiką: pareigūnų elgesys pažeidžia žmogaus teises ir orumą bei baugina visuomenę formuodamas išankstinę nuomonę apie sulaikytąjį.Perteklinės fizinės jėgos priemonių sąraše: guldymas ant žemės, perdėtas jėgos naudojimas ar antrankių uždėjimas. Pastarasis dažnai naudojamas ir atvedant asmenis į teismą spręsti dėl galimo jų suėmimo.2019 metais atliktoje "Spinter" visuomenės nuomonės apklausoje, net 73 procentai respondentų atsakė, kad vien matant vedamą asmenį su antrankiais, susidaro vienareikšmiškas įsitikinimas jo kaltumu. Tai, pasak advokatų, nuo pirmos akimirkos panaikina, pažeidžia žmogaus nekaltumo prezumpciją.Laidoje diskutuoja Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos advokatūra
[\/]
2020-03-17
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas ketvirtas vaikas vis dar patiria patyčias, o kas trečias – žemą emocinę gerovę. Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraujant su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.2020-uosius Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva paskelbus Vaikų emocinės gerovės metais, įvairios šalies institucijos ir organizacijos įgyvendins per 200 veiklų, kuriomis siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir įgyvendinti konkrečias į sisteminius pokyčius orientuotas priemones, stiprinant vaikų emocinę sveikatą.Apie tai, kokių realių pokyčių galime tikėtis, pokalbis su Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėju Ignu Rubiku, Švietimo, mokslo ir sporto Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokiene ir gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatre, VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vedėja, profesore Sigita Lesinskiene.
[\/]
2020-03-13
Šiandien kovo 13 diena, penktadienis. Diena, kai sakoma, kad iš namų geriau niekur neiti. Taip galvoja prietaringi žmonės. Jeigu ką nors įsikali į galvą, tai taip gali ir nutikti. Tačiau, ar prietarai mus valdo tik tokiomis mistiškomis dienomis? Kiek dar visokių baimių ir prietarų nešiojamės savo sieloje, kaip baimės ir prietarai neduoda mums gyventi, stabdo mūsų šalies vystymąsi, musų pačių kaip asmenybių augimą?Laidos pašnekovai: rašytojas, žmonių elgesio tyrinėtojas Giedrius Drukteinis, VU istorikas Aurimas Švedas, politikos analitikas Donatas Puslys.
[\/]
2020-03-12
Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Jau dabar politikai ir apžvalgininkai šnabždasi, kad didelių darbų iš šio politinio periodo laukti neverta. Greičiausiai tai bus įtemptas, konfliktų pilnas, triukšmingas ir neproduktyvus laikotarpis, imituojant darbą ir ruošiantis būsimiems rinkimams. Tad, ko laukti iš naujos Seimo sesijos?Laidoje dalyvauja Seimo nariai – „valstietė“ Agnė Širinskienė ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2020-03-10
Jau poryt švęsime kovo 11-ją. Minėsime atkurtos Lietuvos trisdešimtmetį. Lietuvos, už kurios laisvę ir gerovę atsakingi tik mes patys. Lietuvos, kurioje jau užaugo ne viena karta, Tėvynės, kurios žmonės klupo, kėlėsi, darė klaidų, ėjo klystkeliais, bet kartu priėmė daug svarbių ir reikšmingų sprendimų. Su kokiomis nuotaikomis pasitinkame savo valstybės jubiliejų?Laidoje diskutuoja rašytojas, filosofas Vytautas Rubavičius, politikas Kęstutis Masiulis ir filosofas Krescensijus Stoškus.
[\/]
2020-03-06
Švenčiame Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį taip ir neįvardiję savo vietos pasaulio istorijoje. Ar esame sėkmės istorija ar tik netekčių ir praradimų šalis? Ar mums įdomi mūsų pačių istorija? Kiek pati visuomenė yra pasirengusi suvokti istorinės sąmonės būtinybę savo išlikimui ir raidai?Vyraujanti praradimų ir netekčių istorijos paradigma visuomenėje ir mokyklinės istorijos plotmėje nėra prielaida spręsti iškilusių visuomenei iššūkių – apolitiškumo, emigracijos, korupcijos. Neišvengiamai tenka pripažinti faktą, kad turime sukurti tinkamą Lietuvos istorijos naratyvą – motyvuojantį, formuojantį pozityvų tėvynės, tautos, bendrapiliečių ir pačios valstybės suvokimą ir jo deklaravimą globaliame pasaulyje. Kas už tai atsakingas ir kiek? Politikai, istorikai, mokytojai?Laidoje dalyvauja istorikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, dekanas Rimvydas Laužikas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkė, Vilniaus Žemynos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkės pavaduotojas, Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Robertas Ramanauskas, VU Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.
[\/]
2020-03-05
Praėjusią savaitę šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, užtikrinanti sklandų Vyriausybės patvirtintos kovos su šešėliu reformos įgyvendinimo koordinavimą, apžvelgė 2018–2019 m. darbo rezultatus, įvertino kryptis ir pasiekimus, nurodė šių metų komisijos veiklos prioritetus. Kaip sekasi kovoti su šešėliu?Laidoje diskutuoja Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Muitinės departamento kriminalinės tarnybos vadovas Mantas Kaušilas ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2020-03-04
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Edmundas Pupinis pateikė pasiūlymą didinti regionuose gyvenančių šeimų galimybes pretenduoti į valstybės subsidiją pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.Jo teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės parama iki 26 tūkst. eurų pirmajam būstui įsigyti būtų įgyvendinama efektyviau. Nauja tvarka nebūtų susijusi su kasmet besikeičiančiais nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių kriterijais, todėl įstatymo pataisos suteiktų pastovumo ir leistų jaunoms šeimoms iš anksto atsakingai planuoti savo ateitį įsigyjant būstą regione.Laidoje diskutuoja E. Pupinis, NTPA vadovas Mindaugas Statulevičius ir SADM piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.
[\/]
2020-03-03
Neseniai baigėsi keletas garsių bylų. Buvęs Seimo narys Kęstutis Pūkas lieka nuteistas dėl seksualinio priekabiavimo, taip pat jis pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo. Tokį – galutinį ir neskundžiamą – sprendimą paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Panevėžio teatro direktorius Zaikauskas nuteistas už pasikėsinimą priversti lytiškai santykiauti. Kiek kitokia, bet su savo teisių gynimu susijusi ir buvusio kalėjimų departamento darbuotojos Rasos Kazėnienės istorija, kuri buvo persekiojama dėl noro kalėjimų departamento veiklą padaryti skaidresnę. Laidoje diskutuoja advokatas Karolis Rugys, buvusi kalėjimo departamento darbuotoja Rasa Kazėnienė ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
[\/]
2020-02-28
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį – studijoje svečiuojasi psichologė ir rašytoja Ramunė Muraukienė bei lektorius Vaidas Arvasevičius.Kaip atpažinti netinkamą partnerį? Šį klausimą kelia dažnas, tokio stengiasi išvengti, bando atpažinti ir... nepavyksta. Jauni netyrinėja kito žmogaus ir leidžiasi į meilės avantiūrą, o vyresni studijuoja akylai ir nesileidžia net ir į saugius santykius.Ar galime apibrėžti tinkamumo ir netinkamumo kriterijus? Ar tinka jie visiems? Kas neleidžia mums matyti kito žmogaus ydų? Ką daryti gyvenant su netinkamu partneriu?
[\/]
2020-02-27
Per pastaruosius septynerius metus skolininkų turto varžytynės Lietuvoje pakito neatpažįstamai. Nebeliko nei pirkėjų susibūrimų, nei varžytynių plaktuko. Viskas vyksta internete. O nuo 2019 m. liepos pirkti varžytynėse galima ir be pinigų: patį perkamą turtą leidžiama įkeisti kredito davėjui ir už jį atsiskaityti skolintomis lėšomis.Bet štai koks paradoksas: kuo patrauklesnės varžytynės, tuo jų mažiau. Jei varžytynių skaičius Lietuvoje mažės dabartiniais tempais, tai po 7-8 metų jų turėtų nebelikti visai. Ar tai realu? Kaip keičiasi išvaržomo turto rinka? Ir kaip naujuosius varžytynių privalumus vertina praktikai: teisininkai, skolų išieškojimo proceso dalyviai, patys pirkėjai?Laidoje dalyvauja antstolis, Lietuvos antstolių garbės teismo pirmininkas Irmantas Gaidelis, advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotasis partneris Marius Brasiūnas bei kredito unijos „Magnus“ kreditavimo vadovas Laurynas Grauslys. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-02-26
Neseniai ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė: „Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes“.Ar tikrai turime ko bijoti?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
[\/]
2020-02-25
Artėja Seimo rinkimai. Panašu, kad varžytis politinėje arenoje žada ir nemažai naujų politinių darinių. Reanimuojasi senos partijos, kuriasi naujos iš atskilusių didžiųjų partijų politikų. Vieniems Lietuvoje trūksta sąžiningumo, kitiems krikščioniškų vertybių. Kokių šansų turi nauji politiniai dariniai? Kaip jie gali pakeisti Lietuvos politinį žemėlapį?Laidoje dalyvauja Centro partijos vadovas Naglis Puteikis, MRU destytojas Vytautas Dumbliauskas ir TS-LKDP narys Laurynas Kasčiūnas.
[\/]
2020-02-21
Žmogaus studijų centro atliktas naujausias tyrimas rodo, kad vis daugiau mūsų tautiečių didžiuojasi būdami lietuviai. O mūsų žmonių planuose – dirbti savo šaliai ir čia gimdyti vaikus. Apie tai, kad didžiuojasi, kad yra lietuviai, pasakė net 85 proc. piliečių. Pasak psichologų tai rodo, kad tauta sveiksta.Laidoje dalyvauja psichologas Justinas Burokas, MRU politologė Rima Urbonaitė ir istorikas, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
[\/]
2020-02-20
Vasario 20-tąją prasideda knygų mugė. Kokios lietuvių skaitymo mados šiemet?Diskutuoja rašytojas Dailius Dargis, audioknygų elektroninės parduotuvės steigėjas Aurimas Mikalauskas ir Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas.
[\/]
2020-02-19
Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie valstybinio komercinio banko kūrimą. Ko reikėtų, kad toks bankas atsirastų Lietuvoje ir kaip jis veiktų?Laidoje diskutuoja Seimo BFK pirmininkas Ąžuolas Valius, Vilniaus Bočių bendrijos valdybos narys prof. Vaidievutis Geralavičius, Vartotojų konfederacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Švenčionių meras Rimantas Klipčius.
[\/]
2020-02-18
Nors šiuo metu Seimo sesija nevyksta, tačiau parlamentarai dar surengė keletą neeilinės sesijos posėdžių. Buvo priimti kai kurie aplinkosaugos paketai, įtraukti ir opozicijos siūlymai. Tačiau kai kurie parlamentarai piktinasi, kad tarpsesijinis laikotarpis nieko gero neduoda: darbai nevyksta, o ypač šiemet politikai daugiausia rūpinasi rinkimų reikalais.Studijoje – Seimo nariai – „valstietis“ Tomas Tomilinas, mišrios frakcijos narys Povilas Urbšys ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2020-02-14
Vasario 14-oji – Valentino diena. Visi rūpinasi, kaip praleisti kuo daugiau laiko su savo antrąja puse. Tie, kas neturi antrosios pusės, galvoja apie tai, kaip susirasti. Viešoje erdvėje mirga pasakojimai apie tai, kaip poros atšoka vestuves. Tačiau dar daugiau pranešimų apie tai, kas išsiskyrė, pametė, paliko.Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, santykių ekspertas Darius Ražauskas ir rašytojas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2020-02-13
Savaitgalį minėsime vasario 16-ąją. Su kokiomis nuotaikomis pasitinkame ją šiemet? Apklausos rodo, kad 85 procentai piliečių didžiuojasi esą lietuviai. Anot psichologų, tauta atsigauna ir sveiksta. Ar tikrai pasitikdami savo valstybės gimtadienį ir žvelgdami į politines batalijas galime sakyti, kad valstybėje viskas gerai?Diskutuoja Kovo 11-osios akto signatarai: Mečys Laurinkus, Jurgis Jurgelis ir Vytautas Plečkaitis.
[\/]
2020-02-12
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmą kartą po ketverių metų lankėsi Baltarusijoje. Ką rodo šis vizitas? Ar Lietuvos ir Baltarusijos santykiai tampa artimesni?Laidoje diskutuoja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Remigijus Žemaitaitis bei VU TSPMI politologas Laurynas Jonavičius.
[\/]
2020-02-11
Artėja rinkimai. Ramūnas Karbauskis atsistatydina iš Kultūros komiteto ir seniūno pareigų. Saulius Skvernelis projektuojamas į sąrašo lyderius. Užkulisiuose kalbama, kad jis pareikalavo, jog R. Karbaustis apleistų pareigas. Pats „valstiečių“ lyderis sako, kad taip jam bus lengviau bendrauti su rinkėjais. Panašu, kad visos partijos ruošiasi rinkimams, tokių ženklų vis daugiau. Kas vyksta pozicijos ir opozicijos stovyklose?Diskutuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė ir Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
[\/]
2020-02-07
Kokius krūvius patiria sportininkai, ar jau laikas pradėti gelbėti juos nuo fizinio ir psichologinio smurto? Kaip treniruojamas sportininkas pasieks geriausių rezultatų ir ką daryti, kad nuolatinis įtampos kamuojamas atletas nesusigadintų sau gyvenimo?Laidoje dalyvauja krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas, LKL komunikacijos vadovas Šarūnas Mazalas ir psichologas Andrius Kaluginas.
[\/]
2020-02-06
Šalies vadovai susirūpinę dėl būsimojo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto. Briuselis drastiškai ruošiasi nurėžti paramą Lietuvai. Planuojama, jog 2021–2027 m. mūsų šalis gaus beveik ketvirčiu mažiau pinigų, nei gavo 2014–2020 m.Ką toks biudžeto mažėjimas reiškia šalies ūkiui, atskirties mažinimui, darbo vietų kūrimui, atlyginimams? Kaip pakelsime tokią šokoterapiją?Diskutuoja finansų viceministrė Loreta Maskoliovienė, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Ramūnas Vilpišauskas ir Verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
[\/]
2020-02-05
Kiek beturime laiko poezijai, dailei? Ar tai ne beprasmis laiko švaistymas mūsų skubančiame vartotojiškame pasaulyje?Laidoje diskutuoja Lietuvos Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, VDU MF Menotyros katedros profesorė, meno istorikė prof. dr. Laima Šinkūnaitė ir Vilniaus Bočių bendrijos narė (šįmet sukaks 90 m.), Lietuvos karininko dukra, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė Irena Suveizdienė.
[\/]
2020-02-04
Vasario 4 diena – Pasaulinė sergančiųjų vėžiu diena. Iš Vyriausybės – dėmesys su sunkiomis ligomis kovojantiems Lietuvos gyventojams.Metų pradžioje premjeras Saulius Skvernelis sukūrė darbo grupę, ieškosiančią būdų, kaip pagerinti inovatyvių vaistų ir gydymo prieinamumą. Iki kovo 1-osios darbo grupė turėtų įvertinti inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą organizavimą, esamą teisinį reguliavimą, problemas ir pateikti Vyriausybei siūlymus dėl priemonių inovatyvių vaistų ir gydymo prieinamumui gerinti.Laidoje dalyvauja SAM viceministrė Kristina Garuolienė, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos Instituto Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
[\/]
2020-01-31
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį mūsų studijoje svečiuojasi psichologė ir rašytoja Ramunė Muraukienė bei lektorius Vaidas Arvasevičius.Artėjant Valentino dienai mes kalbamės apie tai, kaip gi susirasti sau tinkamą partnerį. Meilei amžius ne riba, todėl laida bus naudinga įvairaus amžiaus klausytojams.Kaip susirasti partnerį? Kaip elgtis pirmo pasimatymo metu? Kaip atpažinti netinkamą partnerį? Kur ieškoti sau tinkamo žmogaus?
[\/]
2020-01-30
2019 metais antstoliai gražino kreditoriams beveik 104 mln. eurų skolų. Daug ar mažai? Gerai ar blogai?Daug, jei sumą palyginsime su mūsų nacionalinio stadiono statybos kaina, kuri apytiksliai tokia ir yra. Gerai, jei prisiminsime savo pinigų reikalaujančius išieškotojus, tarp kurių – ir alimentų laukiantys vaikai, ir nuo nusikaltėlių nukentėję žmonės. Nieko gero, jei paklausime nenorinčių mokėti skolas laiku, o tarp jų pernai buvo daugiau kaip 83 tūkst. administracinės teisės pažeidėjų.Bet turbūt abi puses džiugina tai, kad naujų skolų Lietuvoje mažėja. Naujų reikalavimų išieškoti skolas pernai antstoliams pateikta 9 proc. mažiau, negu 2018 m., ir ši tendencija nesikeičia nuo 2015 m.Ką keičia kiekvieno iš mūsų gyvenime antstolių veikla? Ir kokių permainų tikėtis šiais metais, kai antstoliai taikys daugybę naujų teisės normų?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos apeliacinio teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas prof. dr. Vigintas Višinskis, Advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas & Grajauskas“ vyresnysis teisininkas Artūras Liutvinas ir seimo narys Simonas Gentvilas.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2020-01-29
Pastarųjų dienų skandalai politikoje tik paryškino valdžių nesutarimą. Premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad Lietuva – ne prezidentinė respublika, buvo agresyvi žinutė – mandagia forma prezidentui Gitanui Nausėdai pasakytas „nelįsk“, sako politologai.Kaip ten bebūtų, prezidentas dalyvauja vidaus politikoje, teikia siūlymus biudžeto klausimais. Ne vienas ministras užkulisiuose skundžiasi, kad prezidento patarėjai per daug kišasi į kai kuriuos klausimus.Ramūnas Karbauskis dar prieš rinkimus yra sakęs, kad galios centras turi būti Seime. Pasitraukdami iš nacionalinio susitarimo verslininkai tą patvirtina sakydami, kad Vyriausybės paruošto susitarimo nesilaikoma, nes Seimas priima tiek daug visokių pakeitimų, kurių Vyriausybė nebesugeba kontroliuoti.Laidoje dalyvauja Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas ir MRU politologas Vytautas Dumbliauskas.
[\/]
2020-01-28
Diskutuoja Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
[\/]
2020-01-24
Kodėl Lietuvoje tiek mažai viešų akcijų, protestų, reikalavimų? Ar mūsų visuomenė tą etapą jau peraugo, o gal kaip tik – jam nesubrendo? Ką laimėtume ir ką prarastume, jei būtume aktyvesni ne tik feisbuke, bet ir miestų gatvėse?Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir MRU politologė Rima Urbonaitė.
[\/]
2020-01-23
Dar šiais metais valdančioji Valstiečių ir žaliųjų partija ir jų atstovo valdoma Kultūros ministerija tikisi perimti valstybės paramos žiniasklaidai skirstymą iš daugelį metų tai dariusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Tokios, vadinamos, reformos priežastis – noras didinti valstybės paramos žiniasklaidai skirstymo skaidrumą ir efektyvumą. Dar viena priežastis – kultūros leidinių nepasitenkinimas per mažu valstybės finansavimu kultūrinei žiniasklaidai. Žadėdama daugiau pinigų žiniasklaidai ir tuo pačiu didindama valdžios kontrolę pinigų skirstymui, valdančioji partija sulaukia ir priekaištų, jog tokie pokyčiai gali padidinti politikų ir valdžios kišimąsi į žiniasklaidos veiklą.Apie tai diskusija su studijos svečiais. Laidoje dalyvauja kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.
[\/]
2020-01-22
Europoje – vis didesnis dėmesys kreipiamas į tai, kaip išlaikyti aktyviais greitai senstančius vyresnio amžiaus žmones, kurie sudaro didelę visuomenės dalį. Jie vis dar turi ir nemažą perkamąją galią. Pažanga medicinos, mitybos, sveikatos apsaugos ir kt. srityse labai prisidėjo prie gyventojų ilgaamžiškumo.Tačiau dar svarbesniu rodikliu laikoma gyvenimo kokybė, kuri objektyviai matuojama sveiko gyvenimo metais. PSO teigia, kad „sveikata yra fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“. Kalbant apie socialinius sveikatą lemiančius veiksnius – saugią gyvenimo aplinką, būstą, teikiamas medicinines paslaugas, susiduriama su požiūriu, kai vyresnio amžiaus žmonės laikomi grupe, sąlygojančia problemas visuomenei, ir toks požiūris gali sukelti diskriminacinių rezultatų.Laidoje diskutuoja Seimo narys Tomas Tomilinas, Vilniaus Bočių bendrijos nariai: Prof. biomedicinos mokslų dr. Manefa Miškinienė ir Juozas Timas, LPS Bočiai pirmininko pavaduotojas.
[\/]
2020-01-21
Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų auditoriai 2019 metais atliko europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo auditą ir įvardino galimas rizikas. Projekto įgyvendintojai jau ėmėsi veiksmų, kurie padėtų pasiekti pokyčių srityse, kurias įvardino auditoriai.Laidoje diskutuoja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius, LR Susisiekimo ministerijos viceministras Gytis Mažeika ir AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Rail Baltica projektas. Projektas bendrai finansuojamas naudojantis Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemone.Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
[\/]
2020-01-17
Laidoje diskutuoja Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas Aurimas Švedas, Seimo narys Audronius Ažubalis ir žurnalistas, istorikas Vidmantas Valiušaitis.
[\/]
2020-01-16
Valdantieji siūlo keisti daugiabučių, kuriuose gyvena apie 60 proc. lietuvių, valdymą. Planuojama įvairių pokyčių, pradedant tuo, kad bendrija galėtų būti tik iš vieno namo, baigiant galimybe savininkams sprendimus priimti elektroninėmis ryšio priemonėmis.Projekto aiškinamasis raštas sako, kad projekto tikslas – viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.Tuo tarpu daugiabučių gyventojai nėra patenkinti tokiais pakeitimais ir nelabai supranta, kam jie kuriami.Diskutuoja aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika, Lietuvos būsto rūmų (LBR) prezidentas Juozas Antanaitis ir asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ prezidentė Vladzė Prunskienė.
[\/]
2020-01-15
Valstybės ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo pristatytas 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano projektas. Jis iki sekančių metų sausio pabaigos turėtų būti atiduotas tvirtinti Vyriausybei. Tai būtų strateginis dokumentas, kuris taptų pagrindu, programuojant valstybės disponuojamas lėšas. Plano tikslas – pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.Laidoje diskutuoja Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, VRM viceministras Tautvydas Tamulevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2020-01-14
Valdžia kviečia pasirašyti politines partijas pasirašyti susitarimą dėl švietimoPolitinių partijų susitarimo dėl švietimo pokyčių projekte, kurį surašė Vyriausybė, numatyta, kad mokyklų tinklą retinti galėtų ne savivaldybės, o valstybė, nebeliktų jungtinių klasių, o pradinė mokykla ilgainiui išaugtų iki šešių klasių. Be to, projekte užsibrėžtas siekis pagydyti seną Lietuvos skaudulį – retas Lietuvos pilietis, sulaukęs 25 metų, mokosi toliau – šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame ES.Rengdama projektą Vyriausybė bendradarbiavo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prezidentūra, švietimo ekspertais.Dokumento projekte numatoma 2030 metais didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nuosekliai didinti mokytojų ir mokyklų vadovų darbo užmokestį. 2025 metais direktorių alga turėtų viršyti vidutinį mokytojų atlyginimų vidurkį 40 proc.Laidoje diskutuoja premjero patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
[\/]
2020-01-10
Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Kokias laisves jau praradome, kokias įgyjame, kokias reikės dar apginti?Diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, politikos apžvalgininkas, Nepriklausomybės akto signataras Mečys Laurinkus ir teisininkas, Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas.
[\/]
2020-01-09
Diskutuoja Lietuvos Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
[\/]
2020-01-08
Pensijų dydis yra vienas iš šalies gerovės rodiklių, tam tikra prasme apsprendžia ir nusako šalies išsivystymo lygį. Elgesys su labiausiai pažeidžiamais gyventojų sluoksniais parodo visuomenės moralinę brandą.Šio klausimo sprendimas gyvybiškai svarbus ne tik dabartiniams vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau turės tiesioginės įtakos ir jaunesniajai kartai, taigi yra nukreiptas ir į ateitį, be to, susijęs su reemigracija. Lietuva pagal pensijų dydį jau senokai pastoviai užima vieną iš 3-jų paskutinių vietų ES, tad ar tai nėra garbės ir orumo klausimas valdantiesiems?Pašnekovai: Eglė Radišauskienė, SADM viceministrė, Romas Lazutka, VU profesorius, Juozas Timas, LPS Bočiai pirmininko pavaduotojas, Stasys Jakeliūnas europarlamentaras.
[\/]
2020-01-07
Neseniai premjeras Saulius Skvernelis opozicinę konservatorių partiją pavadino antivalstybine organizacija, kuri nieko gero nepadarė valstybės gerovei.Tuo tarpu Gabrielius Landsbergis sakė, kad premjeras savo žodžiais pažemina ne tik jam nepatinkantį vieną ar kitą politiką, bet ir visus Tėvynės sąjungos narius: partizanus, tremtinius, politinius kalinius, krikščionis demokratus, tautininkus, Nepriklausomybės akto signatarus, Konstitucijos autorius, valstybės vadovus, valstybės tarnautojus.Vis dėl to, ar politikai skirtingai mato valstybę?Pašnekovai: Agnė Širinskienė, LVŽS narė, Kęstutis Masiulis, TS-LKDP narys.
[\/]
2020-01-03
Laidoje dalyvauja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ ekonomistas, Šarūnas Liekis, VDU profesorius, Arijus Katauskas, viešujų ryšių ekspertas.
[\/]
2020-01-02
Prieš šventes 321 mažųjų vilniečių gavo Vilniaus savivaldybės tarybos dovaną – be jokio tęstinumo naikinama Vilniaus futbolo mokykla. Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad vietoj uždaromos biudžetinės įstaigos, Vilniaus futbolo mokykla bus steigiama viešoji įstaiga, o savivaldybė toliau remia sportą ir kultūrą.Tačiau pridedamu 2019-12-18 savivaldybės tarybos sprendimu, mokykla tiesiog likviduojama be jokio teisių perėmėjo. Tėveliai jau organizuojasi ir kreipiasi į advokatus. Savivaldybės tarybos sprendimas bus skundžiamas teismui.Laidoje diskutuoja advokatas Justas Vilys, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, tėvų atstovas Eimantas Kadanskas ir futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.
[\/]
2019-12-31
Šie metai paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ar šie metai tapo lietuvių vienybės ir tolerancijos vieni kitiems metais? Apie tai laidoje diskutuos buvęs ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vytautas Jonas Juška, žurnalistė ir fotomenininkė Lilija Valatkienė, filosofas Alvydas Jokubaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
[\/]
2019-12-27
Paskutinį metų penktadienį – psichologai Ramunė Murauskienė ir Vaidas Arvasevičius – apie vyrų ir moterų santykius.
[\/]
2019-12-20
Diskutuoja europarlamentaras Andrius Kubilius, MRU politologas Virgis Valentinavičius ir Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius.Laida „Atviras pokalbis“ parengta bendradarbiaujant su Europos liaudies partija Europos Parlamente.
[\/]
2019-12-19
Baigiasi dar vieni metai. Kokie jie buvo Lietuvai? Kas labiausiai erzino, džiugino žmones? Kodėl dar daug žmonių nepasitiki demokratija? Kaip atrodė valdžia?Diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė, istorikas, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2019-12-18
Seimas antradienį priėmė kitų metų biudžetą. Kaip gyvensime ateinančiais metais?Laidoje diskutuoja LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir LLRI ekspertė Indrė Genytė Pikčienė.
[\/]
2019-12-17
Prieš kurį laiką minėjome antikorupcijos dieną. Prezidentas Gitanas Nausėda pristatys siūlomus pokyčius korupcijos prevencijai.Pirminiai naujausio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2019“ rezultatai rodo, kad Lietuvoje mažėja tiesioginė korupcinė patirtis. Per pastaruosius 12 mėn. kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų (2018 m. – 12 proc.), 5 proc. įmonių vadovų (2018 m. – 8 proc.) ir 2 proc. valstybės tarnautojų (2018 m. – 4 proc.). Nors stebimi metiniai pokyčiai neperžengia statistinės paklaidos ribos, duomenys patvirtina ilgalaikes pozityvias tendencijas.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
[\/]
2019-12-13
Kaip keisis pirkėjai jau netolimoje ateityje? Kokie verslai, prekės, paslaugos turi galimybę suklestėti, o kas nueina į praeitį?Laidoje diskutuoja psichologas Andrius Kaluginas, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir rašytojas, laidų vedėjas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2019-12-12
Šiuo metu svarstomas kitų metų biudžetas. Tyrimai rodo, kad naujų mokesčių įvedimas gali kaip tik ir smogti viduriniąjai klasei, mažiausiai uždirbančius asmenis. Laidoje diskutuoja Seimo nariai – valstietis Tomas Tomilinas ir socialdemokratas Algirdas Sysas, taip pat „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus.
[\/]
2019-12-11
Nuo Antikos laikų dorybių ugdymas buvo svarbiausias jaunimo auklėjimo tikslas. Buvo suvokiama, kad asmuo neišsiugdęs tokių dorybių, kaip teisingumas, praktinis protingumas, saikingumas – nėra pajėgus gyventi laimingo ir gero gyvenimo. Kaip yra dabar?Laidoje dalyvauja VDU Teisės ir teologijos fakulteto dėstytojas, teisės mokslų dr. Vygantas Malinauskas ir kunigas, kapelionas, rašytojas Algirdas Toliatas.
[\/]
2019-12-10
Visame pasaulyje daugėja keliaujančiųjų oro transportu, dėl to sparčiai vystosi ir palaikančiosios aviacijos pramonės šakos. Ypač auga ir ateityje augs MRO (angl. maintenance, repair and overhaul) arba orlaivių priežiūros, remonto ir nuodugnios patikros poreikis bei reikšmė rinkoje.Šiuo metu Vilniaus ir Kauno oro uostuose jau veikia MRO lėktuvų aptarnavimo paslaugas teikiančios tarptautinės įmonės, nuo 2012 m. čia buvo įgyvendinti 3 nauji projektai, pritraukta apie 20 mln. eurų investicijų. Vienas paskutiniųjų efektyvaus darbo ir MRO paslaugų planavimo pavyzdžių – Kauno oro uoste kitais metais darbą pradėsianti „MAAS Aviation“. Tai viena iš 3 didžiausių orlaivių dažymo paslaugas teikiančių kompanijų visame pasaulyje.Pašnekovai: Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto lektorius ir fakultete veikiančio Civilinės aviacijos specialistų mokymo centro vadovas Nerijus Baublys ir KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.Laidą „Atviras pokalbis” pristato Lietuvos oro uostai.
[\/]
2019-12-06
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 2019 metų spalio mėnesį 41 proc. apklaustų Lietuvos suaugusių gyventojų teigė esantys patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Visgi didesnė dalis respondentų – 49 proc. reiškė nusivylimą šalies demokratijos kokybe. Laidoje diskutuoja MRU politologas Virgis Valentinavičius, Seimo narys Kęstutis Masiulis ir viešųjų ryšių ekspertas, buvęs „valstiečių“ ryšių su visuomene atstovas Liutauras Ulevičius.
[\/]
2019-12-05
NATO reaguotų į bet kokią ataką prieš Lenkiją ar Baltijos šalis, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui „Per NATO pajėgų buvimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse mes siunčiame labai aiškų ženklą Rusijai: jei bus surengta ataka prieš Lenkiją ar Baltijos šalis, visas Aljansas reaguos“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritars Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planams, kol Ankara nesulauks Aljanso paramos dėl kurdų.Taip pat NATO svarsto, kaip reaguoti į Kinijos grėsmes.Makronas pykstasi su Trampu ir bando demonstruoti didžiausius raumenis ES.Laidoje diskutuoja Rytų europos studijų centro direktoriusLinas Kojala, buvęs užsienio reikalų ministrasAudronius Ažubalis, europarlamentaras Petras Auštrevičius.
[\/]
2019-12-04
Sveikatos priežiūros sektorius išskiria tuo, kad pirkimų apimtys jame yra itin didelės, o perkamos prekės ir paslaugos yra pačios įvairiausios. Ligoninės ir poliklinikos visas prekes ir paslaugas privalo įsigyti per viešuosius pirkimus. Ir perkami yra ne tik tiesiogiai su medicina susiję dalykai, kaip, pavyzdžiui, vaistai, vakcinos, tvarsčiai ar medicinos įranga, bet ir statybos darbai, valymo paslaugos, elektra, kanceliarinės prekės, maitinimo paslaugos ir pan.Viešųjų pirkimų specialistams, dirbantiems sveikatos apsaugos sektoriuje reikia turėti itin daug teisinių ir ekonominių žinių, išmanyti įvairiausių prekių ir paslaugų techninius dalykus. Tačiau juk natūralu, kad tas pats žmogus negali nusimatyti ir apie vaistus ar medicinos įrangą ir statybos darbus. Tai yra viena priežasčių, kodėl „paslystama“ rengiant dokumentus viešiesiems pirkimus.Pašnekovai – advokatė Jolita Rima Puškorienė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Vaidas Šakalis, Všį CPO LT direktorius Darius Vedrickas, Kauno klinikų direktorė ekonomikai ir infrastruktūrai Gintarė Bagdonaitė. Laida „Atviras pokalbis“ parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendinančia Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
[\/]
2019-12-03
Vidutinė socialinė parama yra 81 euras, o žmonių Lietuvoje, gaunančių vadinamąją pašalpą, yra 2,5 procento. Ketvirtadalis tų pašalpų gavėjų yra vaikai. Žmonės ne šiaip sau gauna paramą – jie turi atitikti labai daug kriterijų. Asmuo turi būti vos ne visiškame dugne ir dar tuomet už tą paramą atidirbti.Savivaldybės šioje srityje gerokai sutaupo pinigų. Sutaupoma apie 50 procentų ir išleidžiama kitoms socialinėms reikmėms arba dar kažkam ir klausimas, kur tie pinigai nueina. Labai keista, kai Lietuvoje toks didelis skurdas, o pinigai nelabai aišku, kam išleidžiami.Laidoje diskutuoja SADM viceministras Eitvydas Bingelis, Seimo narys Povilas Urbšys, Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir LSA atstovė, Elektrėnų socialinio skyriaus vadovė Violeta Šimkūnienė.
[\/]
2019-11-29
Kalbėsime apie vyrų ir moterų asmenybinį augimą ir saviugdą, kai šeimoje nesutampa tobulėjimo greičiai. Ką vadiname tobulėjimu ir kokius gi rezultatus jis turėtų atnešti santuokai? Laidoje dalyvauja psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2019-11-28
Seimas svarsto mažinti partijoms rinkimų kartelę nuo 5 iki 4, o gal net 3 proc. Kam reikalingas toks sprendimas?Laidoje dalyvauja MRU politologė Rima Urbonaitė, Seimo nariai Naglis Puteikis ir Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2019-11-27
Lietuvoje veikia galybė nevyriausybinių visuomeninių organizacijų. Kam jos reikalingos?Konstitucijoje neparašyta, kaip jos turi veikti, nėra jokių kriterijų, pagal ką matuoti jų veiklą, o narių skaičius ir finansinių ataskaitų storis ne visada yra veiklos rezultatyvumo įrodymas. Laidoje dalyvauja Nacionalinės Vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, advokatas Vytautas Budnikas ir prezidento patarėja, kuruojanti nevyriausybines organizacijas Irena Segalovičienė.
[\/]
2019-11-26
Vyriausybė pritarė integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektui. Jame apibrėžti Lietuvos kovos su klimato kaita tikslai. Galutinį 2021-2030 metų planą, kuris iki šių metų pabaigos bus pateiktas Europos Komisijai, planuojama patvirtinti iki gruodžio 18 dienos.Šie įsipareigojimai iš esmės apima tris užduotis, kurias privaloma atlikti iki 2030 metų: 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (palyginti su 2005 metais), bent 32,5 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 32 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Giedrius Surplys, energetikos viceministrė Lina Sabaitienė ir aplinkos viceministras Marius Narmontas.
[\/]
2019-11-22
Pagal Europos Sąjungos Tabako gaminių direktyvą, kitais metais iš prekybos turės būti išimtos mėtinės ir kitos skoninės cigaretės – jos bus uždraustos. Europos Parlamentas tokią direktyvą priėmė siekdamas dar labiau sumažinti tabako vartojimą. Skoninės cigaretės, anot ekspertų, itin vilioja pradedančiuosius rūkyti.Tačiau pasigirdo nuogąstavimų, kad su mėtinių cigarečių uždraudimu į Lietuvą gali padidėti kontrabandinių rūkalų srautas iš Baltarusijos. Ar ir kaip valstybė tam ruošiasi?Laidoje dalyvaus Lietuvos Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius Arnas Neverauskas ir Seimo narys Vytautas Kernagis.
[\/]
2019-11-21
Specialistų teigimu, mūsų šalyje gripo sezonas dažniausiai prasideda spalį ir tęsiasi net iki gegužės. Taigi, gripo sezonas oficialiai jau yra prasidėjęs, o, kaip teigiama, virusas piką pasiekią gruodžio ir sausio mėnesiais – tuomet sergamumas būna didžiausias. Kasmet Lietuvoje gripu suserga 5-10 proc. suaugusiųjų ir 20-30 proc. vaikų. Tai išties nemenki skaičiai. Todėl nenuostabu, kad artėjant žiemai, žmonės vis atidžiau žvelgia į savo sveikatą ir ieško būdų kaip sustiprinti imunitetą. Vienas iš tų būdų – skiepai. Juos skatina ir dabartinė valdžia, už pasisako ir gydytojai. O kaip verslas vertina skiepų naudą, ar įmonių vadovai linkę skiepyti savo darbuotojus vardan darbo našumo? Ar verta investuoti į darbuotojų sveikatą ir aplamai, ar skiepas yra ta priemonė, kuri užtikrins kad darbuotojai nesusirgs? Apie tai šiandien kalbame su šeimos gydytoja Elena Šuke, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdumi Sutkumi ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičiene.
[\/]
2019-11-20
Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga.Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus, kuriuos žalieji, atsižvelgdami į klimato krizės keliamus iššūkius ir rizikas, su nerimu kelia ir pateikia viešai Aplinkos ministrui, reikalaudami neatidėliotino atsakymo.Laidoje dalyvaus Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ir Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos žaliųjų partija.
[\/]
2019-11-19
Nuo nepriklausomybės atgavimo vaiko teisių apsaugos srityje Lietuva patobulėjo šviesmečiais: susitarėme ir įstatymu uždraudėme visų rūšių smurtą prieš vaikus, patyčių lygis Lietuvos mokyklose pagaliau pradėjo mažėti, atrodo, sėkmingai įgyvendiname Lietuvos be globos namų reformą.Tačiau nevyriausybininkai tvirtina, jog vis dar yra priversti daugiavaikėms Lietuvos šeimoms kasti šulinius, dengti stogus, dienos centruose maitinti vaikus, pirkti jiems žieminius batus – vis dar gelbėti vaikus nuo begalinio skurdo ir apleistumo. JT Vaiko teisių konvencijos 30-mečio išvakarėse apie tai kalbėsimės su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, Seimo nare konservatore Monika Navickiene, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene ir psichologe Silvestra Markuckiene.
[\/]
2019-11-15
Kokių lyderių trūksta Lietuvos politikai, apie tai laidoje kalba Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas, MRU politologė Rima Urbonaitė.
[\/]
2019-11-14
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus. Rangovų darbų kaštai ir sąnaudos auga itin sparčiai, o užsakovai paslaugas nori įsigyti jau ne vienerius metus nebeegzistuojančiomis kainomis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vien darbo užmokestis statybose per metus padidėjo daugiau kaip 10%, o kai kurios statybinės medžiagos pabrango beveik 30%. Esama situacija verčia ne tik sunerimti statybos rangovus, bet ir valstybei stabdyti ne vieną statybos darbų pirkimo konkursą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių nutrauktų viešųjų pirkimų konkursų priežasčių – užsakovai nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų. Tai kada rinksimės kokybę, o ne kiekybę?Laidoje dalyvauja LSA prezidentas Dalius Gedvilas, aplinkos viceministras Marius Narmontas, VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
[\/]
2019-11-13
Vilniaus klubo organizuojama Vilniaus tapatybės konferencija šiais metais vyko jau trečiąjį kartą. Pirmoje sesijoje kalbėta, kad švietime jaučiamas atotrūkis tarp tikrovės ir viešų deklaracijų. Šiuo metu mažai kalbame apie švietimą kaip investiciją, kuri duotų grąžą, o labiau kaip problemą ir infrastruktūrą. Antroje sesijoje diskutuota apie istorinės atminties batalijas. Dėl migracijos Vilniuje nuolat keičiasi žmonių santykis, vyksta amžinas konfliktas tarp noro keistis ir saugoti. Išsakytas pageidavimas turėti mieste mažiau vertikalių, o daugiau horizontalių iniciatyvų. Trečioje sesijoje diskutuota apie tai, kad jau subrendo potencialių filantropų karta ir Vilniaus klubas galėtų tapti filantropų inkubatoriumi. Ketvirtoje sesijoje kalbėta ar egzistuoja Vilniaus meno mokykla. Laidoje dalyvauja filosofas, Seimo narys Mantas Adomėnas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Gelūnas ir Achemos Grupės valdybos narys, padedantis organizacijoms „Niekieno vaikai“ Adomas Žadeika.
[\/]
2019-11-12
Buvusios teisėjos ir parlamentarės Neringos Venckienės pargabenimas į Lietuvą antstoliams primena ne tik garsiąją „Garliavos“ bylą. Vaikų perdavimo procesų Lietuvoje gerokai daugiau ir visi jie savaip sudėtingi.Vien šiuo metu antstoliams tenka vykdyti septynias vaiko perdavimo bylas ir dar 225 procesus dėl bendravimo su vaiku tvarkos.Labai dažnai antstoliai tampa sprendimui besipriešinančios šalies neapykantos taikiniu. Per 16 metų – beveik pusantro šimto smurtinių ir chuliganiškų išpuolių.Kodėl tėvai nepasidalija vaikų be antstolio? Ir dėl kokių priežasčių valstybės patikėtas funkcijas vykdantiems antstoliams tenka rizikuoti ne tik savo, bet ir savo šeimos narių sveikata ir gyvybe?Laidoje diskutuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Sonata Vaicekauskienė, klinikinė psichologė prof. dr. Aistė Diržytė ir advokatė Jurgita Žiužnienė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-11-08
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad azartiniai lošimai, lažybos ir loterijos yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, kuriame vyrauja loterijos. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų loterijos bilietams per pastaruosius 12 mėnesių išleido pinigų ir tai darė nuolat. Kiti būdai tenkinti azartą mažiau paplitę. Laidoje diskutuoja psichologas Gediminas Navaitis, Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas ir Seimo narys Kęstutis Masiulis.
[\/]
2019-11-07
Gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje atvėrė didžiausius šalies skaudulius. Akivaizdu, kad savo gyvybes ir sveikatą aukojantys ugniagesiai dirba už grašius, o gaisrams gesinti trūksta ir technikos, ir elementariausių darbo priemonių. Jau kelintą kartą ugniagesiai prašo pinigų, grasina streikais, bet, panašu, susitarti su valdžia sekasi sunkiai.Laidoje diskutuoja Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Saulius Džiautas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir PAGD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.
[\/]
2019-11-06
Savanorystė – tai būdas senjorams atitolinti senatvę, prailginti ir įprasminti greit bėgantį gyvenimą, keisti aplinką, nelikti vienišam, tobulėti bet kokiame amžiuje, keisti požiūrį į pagyvenusius žmones, susirasti bendraminčių ir draugų... ir, galiausiai, išlikti energingam, sveikesniam be vaistų. Kokia šiandien savanorystės situacija ir galimybės senjoru tarpe?Diskusijoje dalyvauja Seimo narys Robertas Šarknickas, prof., hab. ekonomikos ir socialinių mokslų dr., apdovanota „Lietuvos savanorė 2011“( Vilnius International Club prizas), medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“, realia savo veikla žmogus – „Rotary klubas“ Zina Gineitienė, buvęs verslininkas, statybinės firmos savininkas, Įkūręs viešąją įstaigą „Lietuvos namai Antanas Šakinis ir Andrius Kairys, atsakingas už Bočių Senelių ir vaikų namų įkūrimą.
[\/]
2019-11-05
Lietuvos verslo konfederacija susirūpinusi valdžios norais riboti Klaipėdos uoste veikiančių įmonių veiklą. Konkrečiai kalba eina apie UAB „Birių krovinių terminalas“, kurios akcijos priklauso Lietuvos piliečiui Igoriui Udovickiui ir Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“. Viešoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nori svarstyti klausimą, ar leisti Birių krovinių terminalui įsigyti UAB „Nemuno terminalas“ akcijas. Priežastis – Baltarusijos įtaka Klaipėdos uostui.Laidoje diskutuoja Susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
[\/]
2019-10-31
Artėja visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo diena – Vėlinės. Kaip ir kiekvienais metais trauksime į kapus. Ir, kaip ir kiekvienais metais, skandinsime amžinojo poilsio vietas dirbtinių gėlių ir žvakių jūrose. Nepaisant raginimų neteršti pasaulio, žvakių ir gėlių bus daug. Gerokai daugiau, negu reikia mirusiesiems pagerbti. Daugelis pasaulio šalių savo mirusiuosius pagerbia daug kukliau, o mes iš kapų lankymo ir puošimo vis dar darome kultą. Kodėl mus toks svarbus ryšys su mirusiais ir ar reikia keisti kapinių puošybos įpročius?Laidoje diskutuoja kunigas Ričardas Doveika, psichologas Andrius Kaluginas ir rašytojas, žmonių elgesio tyrinėtojas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2019-10-30
Laidoje diskutuoja VU ekonomistas Romas Lazutka, Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis ir ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.
[\/]
2019-10-29
Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje atkūrus Baltijos šalių nepriklausomybę gimė idėja atstatyti tiesioginį geležinkelių susisiekimą su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuva, Latvija ir Estija priėmė sprendimą nutiesti naują Europinio standarto 1435 mm vėžės pločio geležinkelį, kuris sujungtų Baltijos šalis su vakarų Europos valstybėmis.Šiuo metu projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. „Rail Baltica“ linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. „Rail Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.Prognozuojama, kad nuo 2030 metų „Rail Baltica“ keleiviniai traukiniai tarp Varšuvos ir Talino kasmet perveš virš 4,5 mln. keliautojų. Tikimasi, kad greitieji keleiviniai traukiniai ne tik į Baltijos šalis pritrauks naujų turistų iš užsienio, bet koreguos ir Lietuvos gyventojų keliavimo įpročius.Laidoje dalyvauja UAB „LG keleiviams“ generalinis direktorius Linas Baužys, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Rail Baltica koordinavimo skyriaus direktorius Arenijus Jackus ir judumo ekspertė dr. Kristina Gaučė.Laidą pristato Rail Baltica projektas. Projektas bendrai finansuojamas naudojantis Europos Sąjungos Europos infrastruktūros tinklų priemone.
[\/]
2019-10-25
Daugeliui pažįstama patirtis, kai šeimos gyvenime aktyviai dalyvauja vyro ar žmonos tėvai. Dažnai jie neišlaiko deramo atstumo ir siekia kontroliuoti svetimą gyvenimą, manipuliuoja kaltės ir skolos jausmais, atideda savo gyvenimo prasmių peržiūrą ir toliau stengiasi vaidinti pagrindinį vaidmenį savo vaikų gyvenimuose. Kas nutinka, kai vyrai ir žmonos neišsiskiria su savo tėvais? Apie emocinę suaugusių žmonių priklausomybę nuo tėvų, kaip dera elgtis saugant savo šeimą nuo išbalansuojančio tėvų vaidmens ir tai, su kuo susidursime, kai bandysime brėžti ribas tarp savęs ir tėvų.Diskutuoja psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2019-10-24
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos teisės dienos proga rytoj daugelis Lietuvos teismų kviečia nemokamai pasikonsultuoti su patyrusiais teisininkais, tarp jų – ir su antstoliais.Nors Lietuvos antstolių kontorose kasdien aptarnaujama apie 1830 intersantų, toli gražu ne visi nusiteikę dalykiškam bendravimui. Dalis ateina tik pykčio išlieti. O dar daugiau antstolius tiesiog ignoruoja būdami įsitikinę, kad iš jų nieko gero nesužinos.Šiandienos laidoje – apie dvi bendravimo skatinimo iniciatyvas.Viena jų – teisėkūrinė, kai aktyvesnį skolininko ir antstolio dialogą siekiama paskatinti įstatymo pakeitimais. Antroji – profesinė, kai teisininkai siūlo nemokamas konsultacijas visiems, kam reikia nešališkos nuomonės ar patarimo.Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, prof. Egidija Tamošiūnienė ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Vitalis Milevičius.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-10-23
Laidoje diskutuoja profesorius, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius, LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
[\/]
2019-10-22
Vyriausybė antradienį teiks Seimui 2020 metų biudžeto projektą. Jame atsidūrė daug diskusijų sukėlę 3 nauji mokesčiai: bankams, prekybos tinklams ir automobilių taršos bei siūlymai mažinti lengvatas ūkininkams, didinti NT mokesčio bazę. Numatyta kiek didės pensijos, vaiko pinigai bei atlyginimai. Finansų ministras sako, kad ateinančių metų biudžetas yra realistinis ir subalansuotas, o daugiausia lėšų bus nukreipta skurdo mažinimui. Tuo tarpu verslą gąsdina Vyriausybės užmojai kaitalioti mokesčius ir ieškoti pinigų ne ten, kur jų iš tikrųjų yra. Kiek mums visiems kainuos gerovės valstybė?Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas ir Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
[\/]
2019-10-18
Sakydamas kalbą iš Jungtinių Tautų tribūnos Donaldas Trumpas akcentavo patriotizmą ir nacionalinio intereso svarbą, taip pat pareiškė, kad „globalistai“ nelaimės, nes ateitis priklauso ne jiems. D. Trumpas nepraleido progos pažymėti, kad JAV išlaidos gynybai daro pasaulį saugesne vieta.Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trumpo kalboje Jungtinėse Tautose išsakytai minčiai, jog ateitis priklauso patriotams. Anot G. Nausėdos, būtent tėvynės meilės skatinami patriotai „stumia mus į priekį“, tačiau taip pat tvirtino, kad patriotizmas neprieštarauja globalizmui. Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, diplomatas, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir istorikas, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
[\/]
2019-10-17
Valdžia svarsto įvairiausius mokesčių pakeitimus. Nekilnojamojo turto, automobilių, dyzelino, bankams, prekybos tinklams. Kiek tikėtina, kad su kitų metų biudžetu šitie mokesčiai išvys dienos šviesą?Laidoje dalyvauja Seimo ekonomikos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas.
[\/]
2019-10-16
Laidoje diskutuoja VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, MRU profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2019-10-15
Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat auga ne tik darbuotojų algos, bet ir verslininkų pelnai. O padidėję įmonių uždarbiai ne visada pasiekia darbuotojų pinigines. Tokią išvadą darantys Lietuvos banko ekonomistai aiškina, kad Lietuviai pagal verslininkų šykštumą ir pridėtinės vertės pasidalijimą su darbuotojais atsilieka nuo Europos. Statistika rodo, kad ir iš visų Baltijos šalių Lietuvos verslininkai pelno darbuotojams atiduoda mažiausiai.Laidoje dalyvauja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas ir maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
[\/]
2019-10-11
Lygiai už metų, spalio 10 dieną vyks Seimo rinkimai. Ateities niekada negali nuspėti, bet viena – aišku. Nugalėtojai matuosis postus, bet pralaimėtojai analizuos, ką ne taip padarė, ir rausis plaukus dėt to, kad ne visomis galimybėmis pasinaudojo. Politologai, kaip dažnai būna, apibendrins – rinkimų kampanija nuobodi, žmonės abejingi.Ar galima teigti, kad de facto rinkimai jau prasidėjo? Ar reikia į kiekvieną politiką žiūrėti įtariai, o į kiekvieną visuomeninę iniciatyvą – kaip į kampanijos preliudiją? Ar sąžininga yra mėginti keisti žaidimo taisykles, o gal atvirkščiai – dar turime šansą padaryti rinkimus įdomesniais ir teisingesniais. Apie tai laidoje diskutuoja viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir politikas Kristupas Krivickas.
[\/]
2019-10-10
Spalio 10-toji diena – Pasaulinė psichinės sveikatos diena.Laidoje diskutuoja Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas prof. Arūnas Germanavičius, psichologas Andrius Kaluginas ir Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
[\/]
2019-10-09
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, kokių santykių reikia su Baltarusija. Vieni politikai mano, kad su kaimynais reikia kalbėtis, reikia tapti atviresniais, kiti gi sako, kad kol Baltarusija nestabdo Astravo atominės elektrinės paleidimo, kalbėtis su šia šalimi beprasmiška.Laidoje diskutuoja Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir VU TSPMI lektorius, politologas Vytis Jurkonis.
[\/]
2019-10-08
Laidoje bus aptariamos šios trys sritys – kaip judėti link šeimos, nevyriausybinių organizacijų ir smulkiojo bei vidutinio verslo stiprinimo, kokios priemonės reikalingos šiam tikslui pasiekti.Apie tai kalbės laidos pašnekovai: ekonomistas, sociologas, Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis bei Lietuvos Caritas Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos Caritas ir Lietuvos respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
[\/]
2019-10-04
Spalio 5-tąją minime Tarptautinę mokytojo dieną. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą.Dažnai keliame klausimą: kaip turi atrodyti mokytos Lietuvoje, ar jis turi atsakyti už vaiko ugdymą pilnai. Išmokyti jį ne tik konkrečių dalykų, bet ir priimti sprendimus, paruošti gyvenimui.Laidoje diskutuoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, vaikų psichiatras Linas Slušnys, penkių vaikų mama Rasa Žemaitė.
[\/]
2019-10-03
1000 vaikų, kuriais rūpinasi labdaros ir paramos fondas „SOS vaikų kaimai Lietuvoje“ profesionalų pagalba yra sąlyga galėti sugrįžti ir iš naujo išgyventi normalią tikrą vaikystę, ko savo trauminėje aplinkoje jie negalėjo patirti.Vaikai netenka tėvų globos, todėl kad patys artimiausi suaugusieji ir buvo smurtautojai arba neapsaugojo vaiko nuo gyvybei ir raidai pavojingos aplinkos.Vaikas, kuris buvo skriaustas ilgą laiką yra atiduodamas kitų suaugusiųjų globai. Tai reiškia, jog iš jų taip pat tikėsis pačio blogiausio, nes mylinčio suaugusio vaikas nėra matęs. Visi vaikai iki 7 metų save suvokia tik suaugusio dėka, ir jeigu tas suaugęs elgiasi blogai, vaikas padaro išvadą jog nėra vertas meilės. Negavęs meilės ir nuraminimo iš suaugusio, vaikas neišmoksta reguliuoti savo emocijų ar elgesio ir dėl to tampa atstumtas darželyje, vėliau nepritampa mokykloje ir dar labiau atsilieka.Tačiau gauti kokybiškas paslaugas vaikams gauti kol kas labai sunku ir brangu. Laidoje dalyvauja Vėlyvienė, Individualiosios psichologijos specialistė Rasa Kardaitė, „Omniva“ marketingo vadovė Esfyra Žakas, SOS Vaikų Kaimai Lietuvoje vadovė Liudovika Pakalkaitė.
[\/]
2019-10-02
Spalio antroji – Policijos diena. Turbūt įsivaizduoti valstybę be angelų sargų neįmanoma. Pasitikėjimas policija visuomenės akyse vis didėja, policininkus vis dažniau įsivaizduojame kaip pagalbininkus, o ne kaip baudėjus. Vis dėl to, dar nemaža dalis nepasitiki policija, nebendradarbiauja su ja. Kodėl?Laidoje dalyvauja Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, buvęs policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas ir rašytojas Dailius Dargis.
[\/]
2019-10-01
1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena. Dar 1982 m. Vienoje buvo patvirtinta tarptautinė senėjimo problemų sprendimo programa, o 1991 m. Generalinė asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstytas požiūris ir į senatvės problemas ir nuostatai, kurių patariama laikytis visoms šalims.Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms.Kai kuriose šalyse šią dieną sudaromos būtent pagyvenusiems žmonėms skirtos televizijos ir radijo programos. Pagyvenusių žmonių teises ginančios asociacijos, visuomeniniai fondai organizuoja įvairius renginius, konferencijas, paramos akcijas.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriaus pirmininkė Vilija Turienė ir Seimo narys Algirdas Sysas.
[\/]
2019-09-27
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį kalbame su psichologe Ramune Murauskiene ir lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi.Po vaikų ir suaugusiųjų santykių aptarimo mielai grįžtame prie vyro ir moters. Mūsų svečiai sukaupė daug klausytojų klausimų apie tai, koks gi yra tinkamas vyro indėlis į šeimą ir koks tinkamas moters indėlis į šeimą.Ką daro šeimose šių laikų vyrai? Ko nedaro? Kaip nežlunga moteriškumas, kai moteris lyg bitė devyndarbė blaškosi, plėšosi ir nuolat skuba?
[\/]
2019-09-26
Per pasaulį slenkant ekonominės krizės šešėliui, Lietuvos valdžia ir verslininkai kol kas nepanikuoja. Politologai ir ekonomistai sako, kad artėjantis pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, Lietuvą, žinoma, pasieks, bet nebus toks skaudus, kaip 2008-aisiais metais. Visgi valdžia, pasak specialistų, neturėtų atsipalaiduoti. Kaip reaguosime į lėtėjančią ekonomiką, kaip tai atsispindės biudžete?Laidoje dalyvauja Seimo narys Kęstutis Glaveckas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
[\/]
2019-09-25
Praėjusią savaitę valdančioji koalicija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su neseniai Seime įsikūrusia frakcija „Lietuvos gerovei“. Tokiu būdu vėl atstatyta dauguma parlamente, kuri turės 75 balsus. Naujoji frakcija rems Vyriausybės programą ir valdančiųjų siūlymus. Be postų.Kaip dirbs nauja-sena dauguma? Kaip kurs gerovės valstybę?Laidoje dalyvauja „valstietė“ Agnė Širinskienė ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.
[\/]
2019-09-24
Klaipėdos jūrų uostas stovi ties istorinio įvykio slenksčiu – Vyriausybei jau yra pateiktas tvirtinti Uosto bendrasis planas – jis įvardijamas vienu didžiausiu ir reikšmingiausiu Lietuvos projektu. Ar bus leista Klaipėdos uostui įgyvendinti ambicingus planus, kokios neigiamos pasekmės lauktų šalies ekonomikos, jeigu šis planas visgi būtų sustabdytas?Laidoje dalyvauja susisiekimo viceministras Gytis Mažeika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Vaidotas Šileika.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
[\/]
2019-09-20
Nuolatiniai viešojo gyvenimo skandalai rodo, kad mūsų visuomenė ypatingai jautri. Į kiekvieną valdžios krustelėjimą reaguojama audringai. Nukabinam generolo Vėtros atminimo lentelę – piketas, užkabinam atgal – mitingas. Norim statyti Lukiškių aikštėje Vytį – vėl piketas, persigalvojam ir nusprendžiam, kad bus partizanų kalnelis – vėl triukšmas.Kodėl taip yra, diskutuoja politikas Audronius Ažubalis, viešųjų ryšių ekspertas, istorikas Linas Kontrimas ir istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas.
[\/]
2019-09-19
Antropologai sako, kad žmonės pradėjo skolintis dar tada, kai net nebuvo pinigų – prieš gerus 5 tūkstantmečius. Žinoma ir tai, kad laikais visame pasaulyje buvo nesąžiningų žmonių, kurie vengė atsiskaityti. Todėl antstolio profesija laikoma viena seniausių.Bet koks antstolio vaidmuo šiuolaikinėje valstybėje? Ir kodėl Lietuvoje ne itin mylimų antstolių patirtį taip vertina užsienio šalys, dabar reformuojančios savo teisines sistemas?Laidoje dalyvauja antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas ir Ukrainoje įgyvendinamo Europos Sąjungos projekto „Pravo-Justice“ vadovas Dovydas Vitkauskas.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-09-18
Šį pirmadienį ,Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA) ir Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacija „Solidarumas“ bei Lietuvos transporto darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasirašė susitarimą dėl vairuotojų darbo sąlygų gerinimo.Abi pusės susitarimą vertina kaip žingsnį į priekį socialinio dialogo kelyje, kurio eigoje neturi nukentėti nei viena šalis – nei net 12 proc. šalies BVP generuojantis pervežimo sausumos keliais sektorius, nei šio sektoriaus darbuotojai.Žengę šį žingsnį, abi pusės supranta, kad derybos turi vykti įsiklausant į vienas kito argumentus ir randant bendrus sprendimus. Laidoje diskutuoja LINAVA sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis, Baltijos transporto profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Gintaras Čiužas, darbo teisės ekspertas, VU teisės fakulteto docentas, advokatas Justinas Usonis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
[\/]
2019-09-17
Atskirtis tarp šalies regionų išlieka viena opiausių problemų ir yra didžiausia per pastaruosius 20 metų, nors strateginiuose šalies dokumentuose suformuoti tikslai ir uždaviniai atspindi esmines regionų problemas, o reikšminga dalis ES struktūrinių fondų lėšų yra skiriama regionų socialiniams ir ekonominiams skirtumams mažinti.Nors 2014-2016 m. BVP, tenkantis vienam gyventojui, Kauno ir Vilniaus regionuose augo net 3,3% ir 4,6% atitinkamai, tačiau likusioje šalies dalyje šis skaičius ne tik neaugo, bet netgi krito. Socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose identifikuoja ir tai, jog materialinių gyvenimo sąlygų indeksas 2014 m. net 50-yje iš 60-ies savivaldybių buvo blogesnis nei 2007 m. (ESTEP Vilnius, 2018). Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis, 2017 m. gruodžio mėnesio duomenimis, tarp skurdžiausios ir turtingiausios savivaldybės skyrėsi net 1,6 karto, o Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) net 2 kartus.Laidoje dalyvauja „Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Akvilė Naginionytė, VRM viceministras Tautvydas Tamulevičius ir Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2019-09-13
Prieš kurį laiką visiems varstant gerovės valstybės koncepciją, profesorius Vytautas Landsbergis pasakė: „Gerovės valstybė nėra tik pensijos. Gerovės valstybė yra apskritai gerai veikianti valstybė, kurioje klesti teisingumas, sąžiningumas. Tai ne tik pensijos ar socialinės išmokos. Nereikia suprastinti klausimo ir gerovės valstybės idealo. Tai ne tik kišenės gerovė. Tai ir dvasios gerovė bei žmogaus džiaugsmas gyventi toje valstybėje. Tai nereikia sutapatinti netapačių dalykų.“Tad šiandien svarbu suprasti, kuriuo keliu einame. Prezidentas šneka apie 100 mln. eurų, kuriuos reikėtų rasti socialinei atskirčiai mažinti. Tai, turbūt, svarbu. Svarbu kelti algas, mokėti didesnes pensijas, rūpintis vaikais.Bet kas iš to, jeigu gyvensime valstybėje, kur viena ar kita lentelė supriešina žmones mirtinai, kurs dėl Vyčio paminklo nesusitaria Vilnius ir Kaunas, kur darbą valstybės tarnyboje rasi, jei esi kieno nors giminaitis, kur politikai taip nekenčia vienas kito, kad net rankos nepaduoda, kur tekėti už krepšininko vis dar madinga, nes pelninga, kur draugauti su Lietuvos priešais nieko tokio... Ir tai nieko bendro neturi nei su pensija, nei su kitais socialiniais dalykais.Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, VDU prof. Šarūnas Liekis, politikas Kęstutis Masiulis.
[\/]
2019-09-12
Valstybinių advokatų bėdos nesibaigia. Valstybės skolai išaugus iki pusės milijono eurų, nemokamą teisinę pagalbą nepasiturintiems klientams teikiantys advokatai sukilo ir net prakalbo apie streiką.Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės teigimu, streiku advokatai vadina paslaugų neteikimą, tačiau šis streikas sujauktų sistemą kaip reikiant.„Visa teisminė sistema sustotų dėl to, kad baudžiamosiose bylose yra nemažai bylų, kur yra privalomas advokato dalyvavimas teisme, advokatas yra skiriamas privalomai, kai asmuo neturi arba turi turėti advokatą, bet jo nesuranda“, – portalui lrytas.lt sakė I.Vėgėlė.Ministerijos žarsto pažadus pinigus sumokėti iki Naujųjų metų, o Vyriausybėje jau brandinamos atsiskaitymas ir derybos.Laidoje diskutuoja I. Vėgėlė, teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas ir Seimo narys Stasys Šedbaras.
[\/]
2019-09-11
Girtų vairuotojų problema lieka aktuali. Kas antras neblaivus vairuotojas viršija 1,5 prom. Ir jų realiai nemažėja.Koks rezultatas: turime kasmet beveik po papildomus 5000 baudžiamųjų bylų. Realia laisvės atėmimo bausme nuteisiami vienetai, dauguma atleidžiami pagal laidavimą, bet teistų asmenų skaičius yra labai didelis Lietuvoje. Dar daugiau jų bus, nes už vengimą patikros baudžiamoji atsakomybė jau numatyta. O pagal realiai atliekančių laisvės atėmimo bausmę, tai lygiuojamės tik su Rusija ir Baltarusija.Tai ir klausimas, ką mes laimime turėdami tokį įstatymą?Laidoje dalyvauja advokatas Karolis Rugys, Kelių policijos vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas Benediktas Vanagas.
[\/]
2019-09-10
Antradienį prasideda Seimo sesija. Rudens sesijoje bus priiminėjamas ateinančių metų biudžetas, vykdomi naujos Vyriausybės pažadai. Prezidentas pasiūlė 100 milijonų eurų surasti gerovės valstybės kūrimui. Tai irgi gali pakoreguoti Seimo darbotvarkę.Laidoje diskutuoja „valstiečių“ vicepirmininkas Tomas Tomilinas ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2019-09-06
„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, – sako Lietuvos himno eilutės. Iš tiesų – ką tik vykęs „Baltijos kelio” minėjimas skeptikams davė argumentų. Norime pakartoti tai, kas nepakartojama, norime saugoti tai, kas neišsaugojama – Šnipiškių bakūžės, rūgpienis ar lietuvių kalba internete. Toks skeptikų požiūris.Kita vertus, visas pasaulis, atrodo, neapsisprendęs. Kino teatruose sukasi naujų „Rembo” ir „Terminatoriaus” filmų anonsai, tampa madinga nešioti devyniasdešimtųjų sportinę aprangą, į Gariūnus po truputį grįžta džinsai „Pyramid“.Tai kaip čia yra – norime mes bristi į tą pačią upę, ar ryžtingai eiti į ateitį? Ar praeityje turime į ką atsiremti, kas padėtų šiandien? Ar turime puoselėti tradicijas, ar jų atsisakyti? Ką sako praeities garbinimo ritualai?Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas, fotografas, vertėjas Vincas Alesius, ir fotografas, leidėjas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Marius Jovaiša.
[\/]
2019-09-05
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką V. Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką Vytautą Baką bei dar keletą Seimo narių, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.Laidoje dalyvauja NSGK vadovas Dainius Gaižauskas, buvęs Seimo pirmininkas, buves NSGK vadovas Artūras Paulauskas, Seimo NSGK narys Laurynas Kasčiūnas ir Seimo NSGK narys Vytautas Bakas.
[\/]
2019-09-04
Statistika kalba skaičiais ir tendencijos akivaizdžios – kasmet keliaujančiųjų oro transportu daugėja visame pasaulyje ir Lietuva ne išimtis. Nepaisant to, kad artimiausiais metais pranašaujamas nuosaikesnis augimas, pagal Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) duomenis, jau po 2030-ųjų metų oro bendrovių keleivių srautas visame pasaulyje padvigubės ir pasieks 8 milijardus.Kokius iššūkius ir galimybes tai kelia Lietuvai ir Lietuvos oro uostams? Kokia kryptimi judame ir ar turime strategiją? Į ką turime atsižvelgti ir kokius žingsnius žengti, kad taptume konkurencingi Europoje ir gal net pasaulyje?Laidos pašnekovai – Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.Laidą “Atviras pokalbis” remia Lietuvos oro uostai.
[\/]
2019-09-03
Svarbiausi švietimo tikslai ateinančiais mokslo metais išlieka tokie patys: mažinti atotrūkį tarp mokinių pasiekimų, gerinti mokytojų darbo sąlygas ir užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis mokyklų, jose mokosi apie 320 tūkst. mokinių, iš jų šiemet bus apie 29 tūkst. pirmokų, 22 tūkst. – abiturientų.Metai nauji, tikslai – tie patys. Į kokią mokyklą grįžta Lietuvos vaikai? Ar tikrai švietimas – valdžios prioritetas?Laidoje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
[\/]
2019-08-30
Šį penktadienį su nuolatiniais studijos svečiais, kalbamės apie vaikus mokykloje, mokytojų ir tėvų santykius.Ką reikia žinoti apie mokymosi procesą? Dėl ko neverta jaudintis? Kas yra tie reitingai ir kaip kuos naudoti? Kaip padėti vaikui mokytis? Kaip spręsti sudėtingas situacijas?Psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius konsultantas Vaidas Arvasevičius suteiks pastiprinimo ir tėvams, ir mokytojams, ir vaikams.
[\/]
2019-08-29
Lietuvos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) – perpus mažiau patrauklus darbdavys palyginus su užsienio valstybių valdomomis įmonėmis, keturis kartus atsiliekantis nuo tarptautinio kapitalo įmonių. Viena pagrindinių tokio vertinimo priežasčių – maži atlyginimai. Gyventojų nuomone, specialistams ir vadovams VVĮ turėtų mokėti motyvuojantį darbo užmokestį. Tokią Lietuvos gyventojų nuomonę atskleidė tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ inicijuota apklausa.Laidoje dalyvauja verslininkas Arvydas Avulis, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič.
[\/]
2019-08-28
Šiais metais dėl tarnybos kariuomenėje vengimo nubausti beveik 7 000 vyrų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos naujienų agentūrai BNS pateiktais duomenimis, administracine tvarka 2016 metais nubausti 270 tarnybos vengę prievolininkai, 2017 metais – 5 500, 2018 metais – 7 400, o šiais metais – jau 6 800.Kodėl jaunuoliai nebenori tarnauti Lietuvai?Laidoje diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, savanoris, VDU dėstytojas Mindaugas Nefas ir Lietuvos kariuomenės, karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
[\/]
2019-08-27
Prieš metus įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Kaip rašo portalas delfi.lt, per metus gauta apie 30 tūkstančių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vidutiniškai kas mėnesį sulaukiama maždaug 2 500, per dieną – daugiau kaip 80 pranešimų.Ar sistemos centralizavimo idėja pasiteisino? Su kokiais sunkumais teko susidurti? Kokių rezultatų pasiekta? Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, SADM viceministrė Vilma Augienė, SOS vaikų kaimo nacionalinė direktorė Liudovika Pakalkaitė.
[\/]
2019-08-23
Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., įvyko tai, ką galima pavadinti stebuklu ne tik mūsų Tautos, ne tik Baltijos šalių, bet ir pasaulio istorijoje. Nuo Vilniaus iki Talino milijonas žmonių susikibo rankomis, pareikšdamas laisvės siekį. Taip gimė Baltijos kelias...Baltijos kelias buvo galutinis pripažinimas po didžiojo mitingo Vingio parke, Sąjūdžio suvažiavimo, kad Sąjūdžio, taip pat ir judėjimų Estijoje bei Latvijoje politika yra teisinga. Tokia akivaizdi visuotinė parama tiek Sąjūdžiui, tiek kolegoms Estijoje ir Latvijoje buvo reikalinga. Ar Baltijos kelias turėjom įtakos skelbiant nepriklausomybę?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas Vytautas Plečkaitis ir VU kultūros istorikas Aurimas Švedas.
[\/]
2019-08-22
Opoziciniai socialdemokratai (LSDP) rengia nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kad iki 2030 metų šiai sričiai būtų skiriami 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).Susitarime siūloma nubrėžti „ašinius dalykus“: dėl švietimo sistemos finansavimo, dėl pokyčio apimties ir greičio bei vertinimo sistemos. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad svarbiausia – susitarti, kas yra švietimo kokybė.Laidoje diskutuoja G. Paluckas, „valstiečių“ vicepirmininkė Agnė Širinskienė ir VU profesorė, švietimo ekspertė ir konsultantė Vilija Targamadzė.
[\/]
2019-08-21
Neseniai į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikloje, praėjusį mėnesį sukėlusioje neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Pasak L. Kasčiūno, Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus, kaip krikščioniškų vertybių gynėjo, iliuziją.Praėjusią savaitę į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika patvirtino, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui. Lietuvos parlamentarai inicijavo neeilinį NSGK posėdį, kuriame aiškinosi politikų pažeidžiamumo klausimus.Laidoje dalyvauja Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, gynybos ekspertas Aurimas Navys ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2019-08-20
Dažnas lietuvis skundžiasi, kad jo pajamų neužtenka net būtiniausioms reikmėms. Politikai savo kalbose dažnai pabrėžia, kad būtina kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi.Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad yra dviejų rūšių skurdas, kas dažnai Lietuvoje ignoruojama ir žiūrima tik į tą santykinį skurdą, kuris yra gana didelis. Tai reiškia, kad gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. nacionalinio vidurkio ir tas rodiklis nemažėja. Tačiau, pasak Mačiulio, svarbesnis rodiklis, tai yra – absoliutinis skurdas. Tai reiškia, kad žmogus neturi pinigų net pirmo būtinumo prekėms. Šis skurdas pastarąjį dešimtmetį mažėjo labai sparčiai. Įstojus į Europos Sąjungą kas trečias lietuvis buvo absoliutiniame skurde. Dabar tokių lietuvių liko tik 11 proc.Laidoje dalyvauja: Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys, Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.
[\/]
2019-08-16
Neseniai prasidėjęs memorialinių lentų nukabinimo vajus paskatino diskusijas, kieno atmintis turi būti įamžinta, o kas nevertas tokios garbės. Politinės partijos siūlo rengti aptarimą nacionaliniu lygių, įvertinant istorinę atmintį.Ar tikrai įmanomas vieningas požiūris į mūsų istorijos įvykius ir asmenis?Laidos pašnekovai: istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, politikas Audronius Ažubalis.
[\/]
2019-08-14
Laidos pašnekovai: Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2019-08-13
Praėjusią savaitę buvo sudaryta nauja Vyriausybė, opozicija pavadino ją dar blogesne nei praėjusi. Kokie iššūkiai laukia naujos valdžios, ar pasidalins įtakos sferas ir ar užteks kompetencijos įgyvendinti užsibrėžtus darbus?Laidoje dalyvauja: Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2019-08-09
Kodėl Lietuvos rinkoje neprigyja skaitmeninis turinio formatas – e. knygos? Ar rinka nepasiūlo patogių ir pigesnių variantų, ar skaitytojų įpročiai nepralaužiami?Temą nagrinėja Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė - Kaikarė, platformos skaitykle.lt vadovas Algirdas Stonys, internetinių parduotuvių knygos.lt ir patogupirkti.lt vadovai Dovydas Pauliukonis ir Vygantas Milašiūnas.
[\/]
2019-08-08
Plaukimo trenerė prieš startą savo auklėtinę palydėjo įžeidžiamu epitetu. Net elitinės Lietuvos sporto šakos – krepšinio – profesionalai neretai nesusitvardo ir elgiasi agresyviai. Ar sportininkai užsiima psichologine savirefleksija, ar atletams priimtina lankyti terapiją, ar komandos samdo psichologijos konsultantus? Kiek sportininkai mokosi atpažinti ir įsivardinti jausmus? Ir kaip emocinis intelektas padeda siekti pergalių?Diskutuoja sporto psichologas Andrius Liachovičius, krepšinio treneris, olimpinis čempionas Rimas Kurtinaitis, sambo meistrė, Europos vicečempionė Ieva Ruzgytė, portalo „Mano teisės“ redaktorė ir mėgėjų krepšinio komandos „Gender Wrongs“ žaidėja Jūratė Juškaitė.
[\/]
2019-08-07
Visi kalba apie paminklą Petrui Cvirkai: griauti, palikti, perkurti? Sykiu Vilniaus savivaldybė nukabino dar vieną atminimo lentą, skirtą sovietinei autorei Valerijai Valsiūnienei. Savo ruožtu Rašytojų sąjunga kviečia skulptūrišku suoleliu įamžinti poetę Juditą Vaičiūnaitę.Ar ne pirmi metai diskutuodami apie P. Cvirkos paminklo likimą nepamirštame kitų menininkų? Kiek per nepriklausomybės laikotarpį įrengta atminimo ženklų šiuolaikiniams rašytojams? Galbūt kalbėti apie paminklus menininkams apskritai yra praėjusio laiko atgyvena?Diskutuoja rašytojas Marius Burokas, skulptorius Gytenis Umbrasas, verslininkas Vidmantas Martikonis, Vilniaus pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininkas, tarybos narys Gediminas Jaunius.
[\/]
2019-08-06
Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje vykusiame „Sound“ festivalyje sulaikyti 5 asmenys, turėję narkotinių medžiagų, užpraėjusį savaitgalį Labanoro girioje skambėjusioje „Sūpynėse“ – 6. Visiems gresia baudžiamoji atsakomybė. Sugriežtinus narkotikų kontrolę, policija imasi atitinkamų veiksmų: tikrina palapinių miestelius su šunimis ir žmones išsiveda su antrankiais tiesiai iš pasilinksminimo vietos. Kaip teisėsaugai sekasi kovoti su svaigiųjų medžiagų vartojimu vasaros sambūriuose? Ar visuomet pasirenkamos priemonės adekvačios? Ką apskritai daryti, kad linksmybės nepasibaigtų areštinėje ir su straipsnio įrašu biografijoje?Diskutuoja Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinė toksikologė Gabija Laubner, Priklausomybės ligų centro specialistė Morgana Danielė, Klaipėdos policijos specialistė Andromeda Grauslienė, festivalio „Sound“ rengėjas Albertas Žvinys, Vilniaus tarybos narys liberalas Markas Adamas Haroldas, Žaliojo žiedo draugijos narys Povilas Tamašauskas, „Be Safe Lab“ įkūrėjas Girvydas Duoblys, organizacijos „Jauna banga“ vadovė Milda Arlauskaitė.
[\/]
2019-08-02
Jau nuo pavasario miesto gatvės tampa naujausių madų podiumais: kasmet dalis individų ima rengtis tam tikrais stiliais, kuriuos galima ir plika akimi apibūdinti ir suklasifikuoti. Kaip žmonės priima sprendimus, ką vilktis ar autis atitinkamą sezoną? Jų pasirinkimai yra sąmoningi ar juos lemia nematomos jėgos: tinklinių parduotuvių vitrinos, mados žurnalų puslapiai, tendencijos instagrame? Kiek mes esame savarankiški apsispręsti, kaip atrodome mieste?Diskutuoja „Audimo“ kūrybos vadovas ir prekės ženklo „Labàdienà“ kūrėjas Rapolas Vosylius, buvusi paauglių mados žurnalų redaktorė, suknelių linijos „Undress“ kūrėja Ana Savicka, dizaineris, savo vardo mados namų įkūrėjas Robertas Kalinkinas, madų analitikė Marija Palaikytė.
[\/]
2019-08-01
E. paspirtukai miestų gatvėse (ir šaligatviuose) akimirksniu tapo tokie įprasti, kad prie jų nespėja prisitaikyti nei pėstieji, nei infrastruktūra. Transporto priemonių dalijimosi platformos taip pat tampa alternatyva ir viešajam transportui, ir asmeniniam automobiliui. Ar taip ir prasideda judumo revoliucija? Asmeninės mašinos prieš mainų sistemas ir savaeiges priemones: kaip mieste keliausime netolimoje ateityje?Diskutuoja „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė, mainų platformos „City Bee“ direktorius Lukas Yla, Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Justas Ingelevičius, lenktynininkė ir žurnalistė Ilona Steponėnė.
[\/]
2019-07-31
„Jeigu Seimas nepakartos tos klaidos – kaip seniau kiekviename kabinete pakabinti po Prezidento portretą, mes parodysim meilę Prezidentui, bet ta meilė bus kitokia – darbais, o ne pabučiavimu nuotraukų. Dabar ta tradicija yra atgyvenusi ir nesiūlytina dauginti.“Tokie buvo paskutiniai žodžiai praėjusią savaitę pasibaigusioje Seimo sesijoje. Juos ištarė parlamentaras liberalas Kęstutis Glaveckas, nors analogiškas siūlymas pirmiau nuskambėjo iš žalvasltiečių lyderio Ramūno Karbauskio. Pastarasis vadovavosi išrinktojo Ukraino prezidento Volodymyro Zelenskio dar gegužę išreikštu prašymu nekabinti kabinetuose jo atvaizdų, nes jis esąs ne ikona ir ne stabas.Tuo metu prisiekęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neprieštarauja portretų kabinimo tradicijai, o prezidentūra kaipsyk jau atspausdino 3,2 tūkst. šalies vadovo atvaizdų. Kokia šios tradicijos simbolinė funkcija – ar ji šiuolaikiška ir vakarietiška?Diskutuoja K. Glaveckas, istorikas Egidijus Aleksandravičius, Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas Rokas Kilčiauskas, portretų fotografas Tomas Kauneckas, tapytojas, visuomenininkas Algimantas Černiauskas.
[\/]
2019-07-30
Paskelbtas studijuoti aukštosiose mokyklose kvietimų skaičius liudija įsisenėjusias tendencijas: dalis universitetų ne pirmus metus netenka stojančiųjų. Kas laukia abiturientų nepritraukiančių aukštųjų mokyklų? Ir pačių į menkstančius universitetus įstojusių studentų? Kiek sklandžiai vyksta Vyriausybės inicijuota aukštųjų mokyklų jungimosi priemonė?Diskutuoja „Mostos“ Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas, Šiaulių universiteto laikinasis rektorius Darius Šiaučiūnas, Vilniaus universiteto tarybos narys Paulius Subačius.
[\/]
2019-07-26
Šiais metais minime Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines. Ir šiais laikais turime puikių rašytojų ir kunigų, o ar įmanoma šiandien politika pagal vaižgantiškus idelaus?Vaižgantiškas paraleles tarp praeities ir dabarties nagrinėjame su filmo „Tumo kodeksas“ scenarijaus autore Liudvika Pociūniene, literatūrologe Aiste Kučinskiene, parlamentaru, istoriku Arvydu Anušausku.
[\/]
2019-07-25
Jungtinė Karalystė išgyvena politinė stichiją: šalies ministru pirmininku tapo Borisas Johnsonas, kuris turėtų įgyvendinti brexit'ą. Britų antraštės mirga nuo epiteto „klounas“. Jau anksčiau į JAV politikos aukščiausią postą pateko panašaus sukirpimo ir natūros asmuo – dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas. Komediantas neaplenkė ir didelės šalies Rytuose – Ukrainos prezidentu neseniai tapo aktorius Volodymyras Zelenskis.Ir Lietuvoje kurį laiką Seimui vadovavo pramoginio pasaulio autoritetas Arūnas Valinskas. Ar Lietuvos politika pakankamai rimta, kad į aukščiausius postus nepatektų lengvabūdžiai avantiūristai? Ir kokios priežastys lemia, kad didelės šalys išsirenka lyderius iš komedijos žanro?Laidoje dalyvauja humoristas, laidų autorius Olegas Šurajevas, komunikacijos agentūros „PR Service / Edelman Affiliate“ vadovas Linas Kontrimas, turinio vystymo profesionalas Liutauras Elkimavičius, septintą kadenciją Seime dirbanti parlamentarė Irena Šiaulienė.
[\/]
2019-07-24
Kultūros įstaigoms vėl trūksta lėšų: ruošdamasis šimtajam sezonui Nacionalinis operos ir baleto teatras pasitinka su opiomis skylėmis biudžete, o netgi centrinės bibliotekos negali apsirūpinti paprasčiausiais ištekliais – trūksta ne tik naujoms knygoms užsakyti, bet ir tualetiniam popieriui. Kartu kontūrus įgyja kultūrinės spaudos rėmimo modelis, kurio ne pirmą dešimtmetį laukia leidėjai – ar gali jie pagaliau tikėtis oraus finansavimo?Apie kultūros problemas atvirai kalbėsis kultūros viceministrės Gintautė Žemaitytė ir Regina Jaskelevičienė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė, Seimo kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis.
[\/]
2019-07-23
Rugsėjį sueina metai nuo sukilimo už miškų išsaugojimą. Ar per metus valdžia susitarė su gamtosaugininkais, kuriuos miškus kirsti, o kuriuos palikti buveine augalijai ir gyvūnijai? Šiuo metu miškų politika labiau nukreipta į ūkinę veiklą ar natūralią aplinką? Laidoje diskutuoja Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, miškų gynėja Austė Juozapaitytė, gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.
[\/]
2019-07-19
Šią savaitę buvo minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Šia diena pabrėžiama, kad yra būtinybė suvienyti viso pasaulio lietuvius, kad tautiečiai, išsibarstę po visą pasaulį, turi padėti vieni kitiems. Ar lietuviai jaučia tokį poreikį vienytis? Kaip suvienyti žemiečius, kai net savo šalyje tenka kalbėti apie susiskaldymą ir kelias Lietuvas?Laidoje diskutuoja VDU profesorius Šarūnas Liekis, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas ir Seimo narys Kęstutis Masiulis.
[\/]
2019-07-18
Jau kiek daugiau nei dveji metai, kaip įsigaliojo Darbo kodeksas. Kaip kodeksas paveikė dirbančiųjų gyvenimą? Ar darbo santykiai tapo lankstesni, ar darbdaviams ir darbuotojams bendrauti pasidarė lengviau?Laidoje diskutuoja Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Algirdas Sysas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginianė.
[\/]
2019-07-17
Vis dažniau imama kalbėti apie nekilnojamojo turto mokestį. Pranešama, kad nekilnojamojo turto pardavimai šalyje sparčiai auga. Auga ir kainos. Ar įvedus visuotinį nekilnojamojo turto mokestį bus geriau?Laidoje diskutuoja Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, korporacijos „Matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
[\/]
2019-07-16
Šią savaitę koalicijoje ir vyriausybėje vyks ministrų dėlionė ir darbų planavimas. Kaip seksis darbai priklausys ir nuo konkrečių asmenybių ir nuo to, kaip bus pritarta vienam ar kitam siūlymui. Vis dar lieka paslaptis, kas bus naujieji ministrai, ar išliks vyriausybėje R, Karoblis ir R. Masiulis. Lieka neaišku, iš kur bus paimti įsipareigojimų vykdymui reikalingi pinigai.Laidoje diskutuoja ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius ir liberalų partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
[\/]
2019-07-12
Penktadienį inauguruojamas naujasis prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip keisis Lietuva esant naujajam vadovui?Laidoje diskutuoja diplomatas Vygaudas Ušackas, MRU politologė Rima Urbonaitė ir politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
[\/]
2019-07-11
Seimas palaimino daug aštrių diskusijų pastaraisiais mėnesiais įžiebusias sveikuolio Dainiaus Kepenio sveikatos tausojimo ir stiprinimo gaires,Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėmis skatinama ugdymo įstaigas per ilgąsias pertraukas organizuoti fizinio aktyvumo veiklą, užtikrinti kokybiškas fizinio aktyvumo pamokas ir neformaliojo švietimo veiklas, skatinti fizinio aktyvumo užsiėmimus gryname ore.Taip pat siekiama skatinti kolegijų, universitetų studentus rinktis fizinio aktyvumo užsiėmimus ir už tai gauti kreditus; užtikrinti tęstinės vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimą. Gairėse numatoma poreikis plėtoti aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus fizinio aktyvumo srityje, įdiegti vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo ir sveikatos stebėsenos sistemą į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas. Pabrėžiama, kad svarbu mokinių, studentų fizinius gebėjimus ir pažangą per mokslo metus vertinti ne mažiau kaip 2 kartus, silpnesnės sveikatos asmenų – vertinti pasiektų rodiklių dinamiką.Anot projekto iniciatorių, itin svarbu raginti darbdavius ieškoti tinkamų ir veiksmingų darbuotojų fizinio aktyvumo skatinimo būdų; taip pat tikslinga raginti įmones suteikti finansinį ar kitokį paskatinimą darbuotojams, kurie rūpinasi savo fiziniu aktyvumu.Taip pat siūloma skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą. atnaujinti ir tobulinti maitinimo paslaugų organizavimą švietimo, gydymo, globos ir kitose įstaigose, į tai įtraukiant kvalifikuotus maisto technologus, sveikos mitybos specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis. Be to, į visuomenės mokymą apie sveiką, subalansuotą mitybą, aktyviau populiarinti gyventojų, ypač vaikų, sveikatai palankių produktų pasirinkimą raginama įtraukti ir žiniasklaidą.Laidoje diskutuoja Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis, Seimo narys Antanas Matulas ir Sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė.
[\/]
2019-07-10
Neseniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pritarė partijos Priežiūros komiteto siūlymui neleisti Rimantui Jonui Dagiui su partija kandidatuoti kituose Seimo rinkimuose.„Sankcija yra įsigaliojusi, ir bus taikoma“, – žurnalistams sakė iš Prezidiumo posėdžio išėjęs Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.V. Benkunskas sakė, kad balsavimas buvo atviras. R. J. Dagio mestus kaltinimus, esą partijoje yra susidorojama su kitaminčiais, per prezidento rinkimus palaikiusiais Gitaną Nausėdą, Priežiūros komiteto pirmininkas vadino bandymu viską sutirštinti.„Nelabai net norėčiau komentuoti. Partija, kaip organizacija, turi savo taisykles, kurios yra privalomos visiems nariams. Asmenys, stodami į partiją, su jomis susipažįsta, ir savo laisva įsipareigoja jas vykdyti“, – teigė jis.Ne tik konservatoriai taiko tokias sankcijas savo nariams. Už nevaržomas kalbas iš frakcijos išmestas Povilas Urbšys, Justas Džiugelis, Bronius Matelis, Petras Gražulis ir tuzinas kitų politikų.Apie tai diskutuoja TS-LKDP Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas, Seimo narys Povilas Urbšys ir politikos apžvalgininkas, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2019-07-09
Studijuoti užsienyje, sostinėje ar visgi rinktis studijas regionuose? Praėjusių metų statistika rodo, kad daugiausiai abiturientų veržėsi studijuoti Vilniuje. Ar tikrai sostinė gali pasiūlyti daugiau perspektyvų nei kiti šalies miestai, kokiais būdais jaunimą bando prisivilioti vienintelis šalies uostamiestis – Klaipėda?Laidoje dalyvauja „Klaipėda ID“ direktorius Simas Simanauskas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros vadovė Dalia Gun.Laidą Atviras pokalbis pristato VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
[\/]
2019-07-05
Kaip visada – kartą per mėnesį mūsų studijoje svečiuojasi psichologė, populiarių knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.Visur girdime: vaikai nemandagūs, vaikai žino tik savo teises, o pareigų nesilaiko, vaikai agresyvūs ir pan. Kaip čia taip nutinka, kad protingų ir gerų suaugusiųjų vaikai yra ne visai protingi ir geri? Kaip geri tėvai gali auginti blogus vaikus?Kodėl tiek daug dėmesio skiriame vaikų agresijai ir pykčiui, o apie tėvų pyktį nekalbame? Iš kur žemėje tiek daug blogų vaikų ir ką su jais daryti? O gal yra viskas kitaip?
[\/]
2019-07-04
Liepos 6-ają minėsime Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Vėl nuo Lietuvos ir pasaulio kalvų skambės tautos vienybei skirti himnai. Mindaugas – Lietuvos karalius, su kurio vardu būtent siejamas valstybės vienijimas. Kaip valstybė keitėsi ir kokią turime šiandien?Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis ir istorikas Aurimas Švedas.
[\/]
2019-07-03
Lietuvoje būsto pardavimai auga pašėlusiais tempais. Vien Vilniuje butų pardavimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 80 proc. Ką reiškia tokie būsto pirkimo tempai? Kuo tai gresia ekonomikai?Laidoje diskutuoja verslininkas, bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
[\/]
2019-07-02
Per gegužės mėnesį 3 procentiniais punktais padaugėjo respondentų, kurie yra patenkinti demokratijos veikimu, o lyginant su respondentų atsakymais prieš metus (2018 metų gegužę), patenkintų demokratijos veikimu padaugėjo net 13 procentinių punktų, rodo naujausia visuomenės nuomonės apklausa. Demokratija Lietuvoje labiau patenkinti didžiųjų partijų rinkėjai. Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, dažniau patenkinti yra jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 1200 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų gyventojai, parodė Lietuvos naujienų agentūros ELTA užsakymų viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2019 m. gegužės 27 – birželio 9 dienomis atlikta apklausa. Labiau nepatenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje yra vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), darbininkai ir ūkininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės, lenkų tautybės gyventojai. Laidoje apie tai, kam patinka demokratija, diskutuoja rašytojas, filosofas Vytautas Rubavičius, sociologas, „Spinter“ agentūros vadovas Ignas Zokas ir VU TSPMI docentė Inga Vinogradnaitė.
[\/]
2019-06-28
Pašnekovai: VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas, istorikas Martynas Jakulis, politologas, istorikas Linas Kontrimas, karo istorikas Valdas Rakutis.
[\/]
2019-06-27
Lietuvos gyventojai iki liepos 1 d. (imtinai) turi apsispręsti, ką darys su kaupimu pensijai – kaups pagal maksimalų kaupimo modelį, kaupimą iki maksimalaus lygio didins palaipsniui, o gal iš viso atsisakys kaupimo II pakopos fonduose. Pastaruoju atveju taip pat teks apsispręsti, ką daryti su pensijų fonde jau sukauptomis lėšomis – grąžinti „Sodrai“ ir pilnai atstatyti dėl dalyvavimo II pakopos fonduose prarastą pensijos dalį, o gal to nedaryti ir lėšas palikti fonde, kad jos toliau būtų investuojamos.Apie tai – pokalbis su ekonomistu Romu Lazutka, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Šarūnu Ruzgiu.
[\/]
2019-06-26
Valdžia vis dėlioja koaliciją. Ryškėja koalicijos partnerių pageidavimų kontūrai. Ar būsimoji valdžia sugebės baigti reformas, ar tai bus populistinių darbų proveržis?Laidoje dalyvauja: TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys Algirdas Sysas.
[\/]
2019-06-25
Laidoje diskutuoja klimatologas Arūnas Bukantis, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas.
[\/]
2019-06-21
Dabartinė Vyriausybė garsėja savo draudimų ir reguliavimų įvedimais. Be kitų sudėtingų klausimų, ko gero, ryškiausia šio Seimo reforma – alkoholio įstatymai. Reguliavimų gausa piktina ne tik visuomenę, bet ir Prezidentę, kuri savo metiniame pranešime pareiškė: „nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis, laisvos visuomenės nesukurs.“Tačiau ar visada „laisvė pasirinkti“ daro žmones laimingais? Laidos pašnekovai: viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir atlikėjas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Tomas Augulis.
[\/]
2019-06-20
Praėjo metai kaip valdžia vykdo viešojo sektoriaus reformą. Kokie reformos rezultatai, ar pasikeitė viešasis sektorius, ar dėl to labiau patenkinti ir geriau apmokami darbuotojai, ar paslaugos tapo prieinamesnės ir kokybiškesnės?Laidoje dalyvauja: Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Seimo narys Povilas Urbšys, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
[\/]
2019-06-19
Po prezidento rinkimų vis dažniau pasigirsta kalbų, kad politinės partijos Lietuvoje silpsta. Apie tai pradėta kalbėti jau po savivaldos rinkimų, kai daugiausia balsų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai. Pasitikėjimas politinėmis partijomis nuolat išlieka žemas, vis dar svarstoma, ar priklausymas kuriai nors partijai padės ar pakenks karjerai.Laidos dalyviai: LVŽS vicepirmininkas Tomas Tomilinas, TS-LKDP narys Kęstutis Masiulis, MRU docentas Virgis Valentinavičius.
[\/]
2019-06-18
Lietuva turi didžiulį inovacijų potencialą, tačiau ar iki galo jį išnaudojame? Kokių priemonių imamasi siekiant kurti darnią inovacijų ekosistemą mūsų šalyje? Kokie procesai vyksta? Kodėl svarbu skatinti startuolių kūrimąsi šalyje? Kokios perspektyviausios inovacijų sritys Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
[\/]
2019-06-14
1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.Po daugelio metų mes pradėjome ieškoti savo tremtinių kapųPirmoji lietuvių ekspedicija Igarkoje parvežė daugiausia tremtinių palaikų. Prieš trisdešimt metų Romualdo Bakučio vadovaujama devyniolikos žmonių grupė dirbo kapinėse, kad iš amžino įšalo žemės ištrauktų tremtyje mirusiųjų tautiečių palaikus, iš skardos ir medžio gamino jiems karstus, rinko medžiagą archyvuose. Ekspedicijos kulminacija tapo 1989 m. liepos 28 d. į Kėdainius parskraidinti 128 tremtinių palaikai. Tai – daugiausia tremtinių palaikų pargabenusi ekspedicija.Užsieniečių pagarbos ir susižavėjimo sulaukęs veiksmas buvo atspindėtas pasaulio žiniasklaidoje.Prieš trisdešimt metų įvykusi ekspedicija į Igarką išvirto į „Misiją Sibiras“, savotišku prekiniu ženklu, atpažįstamu Lietuvoje ir užsienyje. Laidoje dalyvauja ekspedicijos vadovas Romualdas Bakutis, Sąjūdžio informacinės agentūros reporterė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Ramunė Sakalauskaitė, anuomet 16-metis Utenos vidurinės mokyklos moksleivis, Oskaro Koršunovo tearto aktorius Rytis Saladžius.
[\/]
2019-06-13
Šią savaitę Prezidentė skaitė metinį pranešimą. Tai buvo paskutinė, atsisveikinimo kalba. Kokia buvo valstybės vadovė? Kaip jai sekėsi rasti bendrą kalbą su kitomis valdžiomis, visuomene, žiniasklaida? Kaip vertinti užsienio politiką ir kovą su korupcija bei oligarchais?Diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
[\/]
2019-06-12
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė išaiškinusi statybų sektoriuje veikiančią bendrininkų grupę, kuri galbūt neapskaitė daugiau kaip 1,5 mln. eurų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 600 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčių. Pirminiais FNTT duomenimis, į sudėtingą sukčiavimo schemą galėjo būti įtraukta apie 30 statybos bendrovių, tarp jų ir Ukrainos piliečio subrangos bendrovė, kurios nelegalūs darbininkai atlikinėjo Gedimino kalno rekonstrukcijos darbus. Lietuvos statybininkų asociacijos teigimu, šie pastarieji įvykiai parodo didžiulį „šešėlio“ klestėjimą Lietuvos statybos sektoriuje. Asociacijos specialistų nuomone, Lietuvos statybų sektoriuje nelegaliai dirba net apie 22–23 tūkst. asmenų, todėl būtina kuo skubiau imtis veiksmų, norint mažinti šią opią problemą.Laidoje diskutuoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, FNTT direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas ir Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisijos atstovas.
[\/]
2019-06-11
Visuotinai pripažįstama, kad stipri pilietinė visuomenė – demokratijos ir pažangos pagrindas. Apie demokratijos išsivystymą paprastai spendžiama iš to, kokią įtaką valstybėje turi ir kokiu mastu veikia visuomeninės, pilietinės organizacijos (NVO).Siekiant, kad šiose organizacijose dalyvautų daugiau visuomenės, o pačios organizacijos veiktų efektyviai, valstybėje būtina sukurti palankią aplinką joms atsirasti ir jų veiklai plėtoti. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: teisinės aplinkos, nuoseklaus viešųjų funkcijų perdavimo, aiškių NVO bendradarbiavimo su valstybe mechanizmų, finansavimo šaltinių gausos ir stabilumo, atskaitomybės. Tokie gražūs žodžiai apie pilietinę visuomenę rašomi visų Vyriausybių programose, tačiau žinome, kad žodžiai, politikų deklaracijos smarkiai skiriasi nuo jų realių darbų ir rezultatų – pilietinė visuomenė Lietuvoje yra silpna, visuomeninės organizacijos yra silpnos, jose dalyvauja nežymi dalis aktyviausių bei pasišventusių visuomenininkų.Apie tai, kodėl mūsų valstybės politikai, vadybininkai, nesuinteresuoti, jog Lietuvoje būtų aktyvūs, organizuoti piliečiai ir ką galime mes patys padaryti studijoje diskutuosime su Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidente Alvita Armanavičiene, buvusiu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininko pavaduotoju dr. Vygintu Sidzikausku ir portalo pozicija.eu vyriausiu redaktoriumi Vytautu Budniku.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Nacionalinė vartotojų konfederacija.
[\/]
2019-06-07
Kaip visada, kartą per mėnesį, studijoje svečiuojasi psichologė Ramunė Murauskienė ir konsultantas Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2019-06-06
Gegužės 26 dieną išrinkome Europos Parlamentą. Rezultatai daugelyje šalių parodė, jog Bendrijos gali laukti politinio nestabilumo laikotarpis. Rinkėjai tapo dar labiau susiskaldę, savo frakcijas padidino euroskeptikai, bet pergale džiaugiasi ir išaugusios proeuropietiškos žaliųjų ir liberalų frakcijos. Taigi kas iš tikrųjų laimėjo Europos Parlamento rinkimus ir kas Europoje bus svarbiausi ateinančius 5 metus?Laidoje dalyvauja Seimo narys Juozas Olekas, europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
[\/]
2019-06-05
Turime naują prezidentą. Juo tapo Gitanas Nausėda. Naujasis šalies vairininkas po truputį formuoja komandą, dėlioja artimiausius darbus, susitikinėja su politinėmis partijomis. Kokie iššūkiai laukia naujojo šalies lyderio? Kokie žmonės sups valstybės vadovą? Ar gali būsimasis ekscelencija tapti politinių partijų ar oligarchų įkaitu?Diskutuoja MRU profesorė Toma Birmontienė, VU TSPMI direktorius, prof. Ramūnas Vilpišauskas ir Seimo narys Linas Balsys.
[\/]
2019-06-04
Nepaisant visų pastangų mažinti narkomaniją, vartojančių stipriausius kvaišalus skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo. Vien Vilniuje narkotikus švirkščiasi nuo 3 iki 6 tūkst. žmonių.Kaip paskatinti priklausomybę turinčius žmones kreiptis pagalbos? Ir ko reikia, kad ši pagalba būtų prieinama visiems, o ne vos dešimtadaliui visų tikslinės grupės asmenų, kaip yra dabar?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ direktorė Reda Sutkuvienė ir VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ valdybos narė Leonarda Kuodienė, integracijos projekto dalyvis Sergej. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-05-31
Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba nepriėjo vieningos nuomonės dėl pasiūlymo kitąmet minimalią mėnesio algą pakelti dešimtadaliu.Profsąjungų lyderė Inga Ruginienė pasisakė už didinimą iki 607 Eur nuo 2020 m., darbdaviai norėtų didinti iki 580 Eur.Studijoje – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas ir VU ekonomistas Raimondas Kuodis.
[\/]
2019-05-30
Estijos vyriausybė nusprendė alkoholiniams gėrimams taikomus akcizus nuo šių metų liepos 1 dienos sumažinti ketvirtadaliu. Tokiu būdu norima apriboti pasienio prekybą prie pietinės šalies sienos su Latvija. Dėl tokio sprendimo Latvijos valstybės biudžetas galėtų prarasti beveik 100 mln. eurų., todėl Latvijos finansų ministras Janis Reiris pareiškė, jog Latvija taip pat svarsto galimybę sumažinti alkoholiniams gėrimams taikomus akcizus. Kokios tai įtakos turės Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė, Seimo narys Povilas Urbšys ir Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktorė l.e.p. Gražina Belian.
[\/]
2019-05-29
Lietuva patikėjo, kad gali tapti „gerovės valstybe“. Su tokiu pažadu prezidento rinkimuose dalyvavęs ekonomistas Gitanas Nausėda išrinktas naujuoju šalies vadovu. Kokių pokyčių tam reikia?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Jolanta Aidukaitė, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
[\/]
2019-05-28
Laidoje dalyvauja „Žinių radijo“ klausytojas Tomas Ignatavičius, neatgaunantis pinigų už neįvykusius koncertus, įmonės bilietai.lt direktorė Inga Petravičiūtė, vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė.
[\/]
2019-05-24
Laukti liko nedaug – jau sekmadienį, arba vėliausiai pirmadienį, paaiškės, kas taps naujuoju šalies vadovu.Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, VU TSPMI politologė prof. Ainė Ramonaitė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
[\/]
2019-05-23
Lietuvos paviljonui 58-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą skirtas pagrindinis apdovanojimas – „Auksinis liūtas“. Taip įvertintas nacionaliniame paviljone pristatomas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Paaiškėjus, kad menininkėms trūksta lėšų performansą rodyti iki bienalės pabaigos, kilo diskusija, ar pakankamai vertiname meno kūrėjus? Kas turėtų juos remti?Laidoje dalyvauja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė ir architektė, buvusi kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė, Seimo narys Vytautas Juozapaitis.
[\/]
2019-05-22
Lietuvoje prasidėjo akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“. Pasak Viliaus Šapokos, finansų ministro, pokyčiai šešėlinėje ekonomikoje jau vyksta.„Tikiuosi, kad netrukus taps gėda ne tik būti šešėlyje, bet ir jį toleruoti. O tie kurie dirba su šešėliu – viduje supras, kad yra nevykėliai. Jeigu sąžiningai veiki ir esi geriausias – tai didžiausias pasididžiavimas“, – pažymi V. Šapoka.Finansų ministerijos duomenimis pernai iš šešėlio buvo ištraukta apie 200 mln. Eur. Tiesa, Valstybės kontrolės skaičiavimais - suma kuklesnė.Dar kitokį vaizdą pateikia Latvijos mokslininkai. Pasak jų, šešėlinė ekonomika Baltijos valstybėse pernai susitraukė tik Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje – toliau plėtėsi, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų duomenys. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje per metus padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc. Pasak apžvalgos, parengtos anonimiškai apklausus įmonių vadovus, Lietuva išsiskiria iš Baltijos šalių aukštu kyšininkavimo lygiu, ypač valstybės užsakymų srityje.Šešėlio priežastimi gali tapti ir pragyvenimui nepakankamos pajamos.Laidoje dalyvauja finansų ministras Vilius Šapoka, ekonomistas Justas Mundeikis ir konsultacijų įmonės „Civitta Lithuania“ partneris Kęstutis Jovaišas.
[\/]
2019-05-21
Ketvirtoji pramonės revoliucija – naujas ekonomikos raidos etapas. Čia dėmesys skiriamas tokioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika, o gebėjimas prisitaikyti prie greitų pokyčių – esminis. Ar ateitis priklauso inžinieriams? O gal ir juos pakeis robotai?Laidoje dalyvauja: Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, „Investuok Lietuvoje“ vyr. projektų vadovas Laurynas Suodaitis.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Kauno technologijos universitetas
[\/]
2019-05-17
Savaitgalį minėsime partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dieną. Ši diena dar tarpukario Lietuvoje buvo tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį. Lietuvos Prezidentas įteikia apdovanojimus nusipelniusiems piliečiams. Tarnaujančius kariuomenėse karius aplanko namiškiai. Organizuojami rengiami, kurių metu visuomenė supažindinama su karine technika, vaišinama kareiviška koše ir pan.Laidoje diskutuoja Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas plk. tt. Eugenijus Lastauskas, gynybos ekspertas Aurimas Navys ir KAM tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėjas Vaidas Augūnas.
[\/]
2019-05-16
Neseniai Seimui buvo pateiktas nutarimo projektas, kuriuo siūloma panaikinti parlamentinę Sveikos gyvensenos komisiją.Tokį projektą parengė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir jo pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak dokumento autorių, po šios komisijos priedanga jos vadovo Dainiaus Kepenio organizuojama veikla kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui.Be to, kaip teigia neseniai pasirodęs LRT tyrimas, valstybei mažinant biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, didėja finansavimas gyvensenos medicinos specialistams. Jie šiemet oficialiai įtraukti į sveikatos apsaugos sistemą ir jiems įdarbinti esą skirta 10 mln. eurų, nors nei gydytojai, nei ligoninių vadovai nežino, ką šie specialistai darys.Laidoje dalyvauja Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis, Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis ir Lazdynų poliklinikos vadovas Vismantas Matulas.
[\/]
2019-05-15
Gegužės 15-oji – Šeimos diena. Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu ji minima nuo 1994 metų.Pasak ekspertų, žmonėms visame pasaulyje reikia šeimos – nepaisant to, kokią vietą šeima užima visuomenėje. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta, kur visi išmoksta solidariai gyventi. Nepaisant greitų socialinių pokyčių, šeima – kiekvienos visuomenės stabilumo centras. Kiekvienoje kultūroje šeima yra žinoma kaip patikimiausia solidarumo forma, garantuojanti visuomenės išlikimą.Asmenys, kaip socialiniai individai, priklauso vienas nuo kito. Tai ypač aktualu tuo metu, kai vaikai auga ir šeima jiems suteikia saugią aplinką. Vaikų raidai labai svarbu, kad juos augintų abu tėvai – motina ir tėvas.Kaip gyvena šeimos Lietuvoje?Laidoje diskutuoja Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, SADM Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Rasa Žemaitė ir Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita Pocienė.
[\/]
2019-05-14
Gegužės 11-ąją Lietuvoje švenčiama Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.Dėl ko ši diena labai svarbi? Mokesčių mokėtojai yra didžiausia ir svarbiausia grupė, kuri išlaiko valstybę.Apie tai diskutuoja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, Swedbank ekonomistas Vytenis Šimkus ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas.
[\/]
2019-05-10
Savaitgalį – prezidento rinkimai ir du referendumai. Kokios prognozės?Laidoje diskutuoja MRU politologė Rima Urbonaitė, VDU profesorius Šarūnas Liekis ir Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2019-05-09
VDU tyrimas atskleidė, kad dalis lietuvių palieka šalį dėl įvairių priežasčių. Tačiau viena pagrindinių yra ta, kad valdžia negerbia savo piliečių. Ar įmanoma valdžios atstovus kaip nors priversti labiau vertinti ir gerbti savo piliečius?Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Povilas Urbšys ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė.
[\/]
2019-05-08
1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis.Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą.Anot kitų šaltinių, 1949 m. gegužės 5 d. Londone buvo pasirašytas Europos Tarybos nutarimas (pradėjo galioti 1949 m rugpjūčio 3 d.), tad Europos diena būtų galima laikyti ir gegužės 5-ąją.Laidoje apie ES diskutuoja ambasadorius Vytautas Plečkaitis, Seimo narys Andrius Kubilius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
[\/]
2019-05-07
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2013-2017 m. laikotarpiu IRT specialistų skaičius išaugo 10 kartų sparčiau nei didėjo bendras samdomų darbuotojų skaičius.Inžinierių, technologų ir pan. sričių specialistų trūkumas, Pramonei 4.0 iš esmės keičiant sektorių ir įmonėms neišvengiamai diegiant naujoves, bus vis labiau jaučiamas. Iš verslo atstovų pasisakymų žiniasklaidoje galima manyti, jog IT srities inžinieriai vieninteliai specialistai, kurių laukia įmonės.Laidoje diskutuoja KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Tomas Jaskelevičius ir filosofas, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas Nerijus Čepulis.Laidą " Atviras pokalbis" pristato Kauno technologijos universitetas.
[\/]
2019-05-03
1993 metų gruodį Jungtinių Tautų generalinė asamblėja nusprendė gegužės 3-iąją paskelbti Pasauline spaudos laisvės diena.1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai susirinko į sostinę Namibiją į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones. Tuomet jie pasirašė Vindchukso deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją.Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.Kokią žodžio laisvė Lietuvoje?Laidoje diskutuoja Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, „Lietuvos ryto“ žurnalistas Tadas Ignatavičius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius.
[\/]
2019-05-02
2004 metų gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, pasirašydama įstojimo sutartį Atėnuose.Tą pačią dieną į ES buvo priimtos ir šios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija.Lietuva prašymą priimti ją į ES pareiškė 1995 metais. 1999-aisiais šalis gavo oficialių kvietimą pradėti derybas dėl narystės, kurias realiai pradėjo 2000-ųjų metų vasarį. 2003 metais buvo vykdomas privalomasis referendumas – žmonės balsavo už arba prieš įstojimą į Europos Sąjungos gretas.Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik 64 proc. balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos įstojimą į ES.Laidoje apie tai, kaip sekasi Lietuvai Europos Sąjungoje, diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Egidijus Vareikis.
[\/]
2019-04-30
Ar žmogus yra toks bevalis, kad negali suvaldyti savo norų svaigintis, ar tai yra liga, kuri bet kurį iš mūsų gali pasirinkti? Priklausomybių fenomenas ir žudančios jo pasekmės Lietuvos šeimoms – kaip pagalbą siūlo gerosios iniciatyvos, o kaip – valstybė?Laidoje dalyvauja bendruomenės AŠ ESU administracijos vadovė Virginija Petravičienė, LR SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, pagalbos namų moterims, norinčioms pasveikti nuo alkoholizmo „Ramunėlė Rehab“ vadovė Gabija Vitkevičiūtė ir kun. Kęstutis Dvareckas.
[\/]
2019-04-26
Dažniausiai kalbame apie vyrų ir moterų santykius. Šios laidos tema – apie vaikus, kurie gyvena tarp vyrų ir moterų. Kodėl nepaliaujamai kalbame apie vaikų teises ir pareigas? Ar šiuolaikiniai tėvai nemoka auklėti vaikų? O gal valstybė turi kištis į šeimą ir perimti tėvų funkciją?Ar reikalingos bausmės? Ar skiriasi mergaičių ir berniukų auklėjimas? Ką verta žinoti apie gyvenimą su vaikais, kad santykiai būtų grįsti abipuse pagarba, pasitikėjimu ir meile? Ką daryti, kad tėvai taptų tikraisiais autoritetais savo vaikams?Atsakymų, kaip visada kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, ieškosime su lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi ir psichologe Ramune Murauskine
[\/]
2019-04-25
Lietuvos oro uostai kasmet skaičiuoja augančius keleivių srautus. Tarptautinė oro transporto asociacija skaičiuoja, kad per praėjusius metus komerciniu oro transportu pervežta daugiau nei 4 mlrd. keleivių. Taigi oro uostai turi tai, kas šiandieninėje ekonomikoje labiausiai vertinama – klientų srautą.Kokie tai klientai, kaip išnaudojamos galimybės, diskutuoja Lietuvos oro uostų Komercijos departamento direktorius Justinas Stepšys, „Go Vilnius“ turizmo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė ir „Reitan Convenience Lietuva“, „Narvesen“ valdančios bendrovės vadovas Vigintas Bartaševičius.Laidą “Atviras pokalbis” pristato Lietuvos oro uostai.
[\/]
2019-04-24
Daugiau popierizmo dar nereiškia geresnio informavimo. Net 60 procentų procesinių dokumentų, kuriuos antstoliai siunčia skolininkams ir kreditoriams registruotu paštu, grįžta neįteikti. O dalis įteiktų dokumentų taip ir lieka neperskaityti, nors pašto siuntoms kasmet išleidžiama milijonai eurų.Kaip užtikrinti skolų išieškojimo proceso dalyviams realias galimybes gauti aktualią informaciją nešvaistant vėjais jų pačių pinigų?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev ir advokatų kontoros „Spektrum“ advokatė Asta Astrauskienė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-04-23
Kurią partijos programą beatsiversi, kurio kandidato beklausysi – visi žada kurti darbo vietas. Vyriausybė atsiskaito, kiek darbo vietų sukūrė, prezidentė važiuoja juostelių kirpti į dar vieną gamyklą ar paslaugų centrą. Šventė, nes dar daugiau darbo vietų.Po tokių pastangų statistika atrodo neblogai, nedarbas nėra didelė problema, bet įmonės skundžiasi, kad neranda darbuotojų. O darbuotojai – kad neranda gerų darbų.O gal tokio nesusikalbėjimo priežastis - skirtingas darbo suvokimas? Ko, eidami į fabrikus, stodami prie staklių nori žmonės – turėti užsiėmimą? Dirbti? Užsidirbti? Realizuoti save? Kodėl politikai kalba apie darbo vietas, bet šypsenų rinkėjų veiduose nedaugėja? Kaip modernėjančioje Lietuvoje keičiasi „geros darbo vietos“ suvokimas ir ką nutyli statistika?Laidoje dalyvauja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2019-04-19
Artėja Velykos – džiaugsmo ir vilties simbolis. Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Velykos – gera proga pamąstyti apie savo gyvenimą, apie tai, ar jaučiamės laimingi, kokią gyvenimo prasmę matome, ar siejame save su valstybe, ar pasiaukotume vieni už kitus.Laidoje apie tai diskutuoja kunigas Ričardas Doveika ir psichologas Andrius Kaluginas.
[\/]
2019-04-18
Neseniai paaiškėjo, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ruošiasi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasipylė įvairūs svarstymai apie tai: vieni gyrė Estijos prezidentę už drąsą, kiti abejojo tokio žingsnio reikalingumu. Tai vis dėlto, ką estai pametė Rusijoje? Kaip toks poelgis atsilieps visoms Baltijoms šalims?Laidoje diskutuoja diplomatas, buvęs ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, istorikas, VDU profesorius Šarūnas Liekis, Estijos prekybos rūmų prezidentas Robertas Juodka ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.
[\/]
2019-04-17
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę Seimui pateikė praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.„2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – sako premjeras.Kokius Vyriausybės pasiekimus ministras pirmininkas laiko sėkmingais?Laidoje diskutuoja ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
[\/]
2019-04-16
Pirmą kartą Lietuvoje Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, į kuriuos su melagingais parodymais kreipėsi konkurentai, atliko tarptautinį detalų tyrimą dėl pavojingų atliekų tvarkytojo veiklos. Po septynerių metų vykusio teisinio proceso Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad atliekos buvo tvarkomos tinkamai. Šis teisinis procesas taip pat atskleidė didelių atliekų tvarkymo kainų Lietuvoje priežastis.Laidos dalyviai – Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, bendrovės „Atliekų tvarkymo centras” direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius, aplinkos apsaugos konsultacijų bendrovės „Biosistema“ direktorius Povilas Baltusevičius.Laidą "Atviras pokalbis" remia Atliekų tvarkymo centras.
[\/]
2019-04-12
Viena mokslininkų atlikta apklausa atskleidė, ką darytumėte, jeigu laimėtumėte milijoną eurų – laimėję krūvą pinigų lietuviai elgtųsi labai skirtingai. Vieni pinigus skirtų kelionėms, antri – taupytų, o treti padėtų beglobiams gyvūnams ar net mokytojams.Tyrimas parodė, ir kokią dalį pinigų tautiečiai atsidėtų juodai dienai. Prabangus būstas, brangios kelionės, automobiliai – ir tai tik keletas idėjų, ką tautiečiai veiktų laimėję milijoną eurų.Laidoje dalyvauja psichologas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis ir Baltijos tyrimų vadovė Rasa Ališauskienė.
[\/]
2019-04-11
Šiomis dienomis NATO šalys minėjo aljanso 70-metį. Kaip šiandien jaučiasi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija?Laidoje diskutuoja Seimo nariai Rasa Juknevičienė ir Gediminas Kirkilas, portalo delfi.lt apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas.
[\/]
2019-04-10
Kaip rašo Verslo žinios „Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę balsavo už vadinamąjį Mobilumo paketą, kuris Lietuvos, kaip ir kitų šiame kontekste vadinamųjų ES „periferinių valstybių“ vežėjams yra nepalankus dėl reikalavimo periodiškai grąžinti transporto priemonę į registracijos šalį.Tai bene labiausiai Lietuvos vežėjus trikdantis sprendimas iš viso storo taisyklių rinkinio, kurį sudaro trys teisės aktai: dėl vairuotojų poilsio laiko, dėl vairuotojų komandiravimo ir dėl kabotažinių pervežimų kitos ES šalies viduje. Būtent dėl reikalavimo kas 4 savaitės grąžinti transporto priemonę į jos registracijos šalį transportininkai žada vos ne apokalipsę vienai iš svarbiausių Lietuvos ūkio šakų.“Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Tomas Tomilinas, SADM viceministrė Eglė Radišauskienė, Linavos prezidentas Erlandas Mikėnas ir Profesinių sąjungų Aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.
[\/]
2019-04-09
Mūsų šalyje virš 60% žmonių gyvena daugiabučiuose namuose. Nuo to kaip tvarkosi daugiabučiai, kiek jų gyventojams kainuoja komunalinės paslaugos, kokie kaimynystės santykiai, priklauso daugumos žmonių savijauta ir gyvenimo kokybė.Tik kas dešimtas iš daugiau kaip 30 tūkst. daugiabučių namų yra naujos statybos (po 1993 m.) arba kompleksiškai renovuotas. Dauguma senos statybos namų išlaikė senąjį pavidalą – dešimtmečius nejudinti vamzdynai, balansavimo ir reguliavimo įrangos stoka, jau nekalbant apie individualią apskaitą – tai tie atributai, su kuriais tenka gyventi daugumai gyventojų.Kaip gyvenimo daugiabučiuose kokybė galėtų priartėtų prie individualių namų? Ko reikia, kad daugiabučių gyventojai jaustųsi namo šeimininkais? Ar gyvenimas daugiabučiuose gali būti komfortiškesnis ir ekonomiškesnis?Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinė vartotojų federacijos energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas, Seimo narys Lauras Stacevičius, Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Vyresnioji patarėja Stasė Kvederienė ir aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.Laidą “Atviras pokalbis” pristato Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.
[\/]
2019-04-05
Nuo 2006-ųjų metų balandžio 6-oji Lietuvoje paskelbta Saugaus eismo diena. Lietuvos policija kviečia Lietuvos gyventojus bent šią dieną pabūti kelyje žmogiškesniais, pakantesniais ir rūpestingesniais. Pareigūnai ragina pagalvoti ne vien apie save, bet ir apie kitų saugumą.Nuo balandžio 1-osios pasikeitė ir kai kurios eismo taisyklės. Kaip vertinti mūsų vairavimo įgūdžius?Laidoje dalyvauja Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, lenktyninkas Darius Jonušis ir TV laidų vedėjas Valdas Vilūnas.
[\/]
2019-04-04
Jau nežinia kelintą kartą Jungtinės Karalystės parlamentas sprendžia, kaip šalis turi trauktis iš ES. Koks sprendimas bus priimtas?Laidoje diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, diplomatas, ambasadorius Vygaudas Ušackas ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje. Europos Parlamentas nedalyvavo rengiant projektą ir nėra atsakingas už projekte pateikiamą informaciją ar nuomones ir nėra su jomis susaistytas. Už minėtą informaciją ir nuomones vadovaujantis taikytinais teisės aktais atsakingi tik autoriai, kalbinti asmenys, redaktoriai arba programos transliuotojai. Europos Parlamentas taip pat nėra atsakingas už bet kokią tiesioginę ar netiesioginę žalą, galinčią kilti dėl projekto įgyvendinimo.
[\/]
2019-04-03
Korupcija – neigiamus padarinius visuomenei kelianti ir itin sudėtinga, įvairiose srityse pasireiškianti problema. Pastaruoju metu viešumoje keliamas klausimas, ar skiriamos bausmės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą) yra pakankamos, proporcingos ir ne per švelnios, nors naujausia statistika rodo, kad papirkimų skaičius Lietuvoje kasmet ženkliai mažėja, o už sunkias korupcines veikas teisme galima susilaukti ir milijoninių baudų.Laidoje diskutuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, advokatas Mindaugas Kukaitis ir Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2019-04-02
Per pusė tūkstančio Lietuvos mokslininkų kreipėsi į premjerą, Seimo pirmininką ir Seimą, prašydami stabdyti vyriausybės rengiamą viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimo iki 2025-tųjų metų strategiją ir neteikti jos Seimui.Mokslininkai teigia, kad strategija yra lakina politinė priemonė, kuri nesprendžia esminių problemų ir dar kartą parodo žeminantį požiūrį į darbuotojus. Premjeras Saulius Skvernelis su akademine bendruomene nesutinka ir dokumento svarstymo stabdyti neketina.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto prof. Romas Lazutka, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
[\/]
2019-03-29
Mokslininkai paskaičiavo, kad kas 7 minutes pasaulyje išsiskiria pora. Kas žmonėms nutiko? Kodėl vyrai ir moterys negali sugyventi ilgai ir laimingai? Ką galima patarti visiems tiems, kurie sunkiai sugyvena kartu? Ką daryti, jei jokios psichoterapijos nepadeda? Ką daryti, kai šeimoje smurtaujama? Laidoje, kaip visada, atsakymų ieškos psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2019-03-28
2019 metų kovą emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ paskelbė Sąmoningumo didinimo mėnesiu BE PATYČIŲ ir kvietė visuomenę įvairiomis veiklomis ir idėjomis sutelkti dėmesį į patyčių problemą ir siūlyti būdus bei priemones, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti, kad patyčių mūsų šalyje būtų mažiau. Ši iniciatyva pakeičia devynerius metus vykusią nacionalinę „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“.Visą kovo mėnesį „Vaikų linija“ kvietė švietimo ir ugdymo įstaigas bei visas aktyvias organizacijas savo bendruomenėms organizuoti ir vykdyti veiklas, skirtas patyčių prevencijai ir kitokio žeminančio elgesio stabdymui.Laidoje dalyvauja prezidentės patarėja Marija Dautartaitė, akcijos „Be patyčių“ koordinatorė Aurelija Šiautkulienė ir „Vaikų linijos“ savanoris Andrius Baležentis.
[\/]
2019-03-27
Šiomis dienomis sukanka penkeri metai nuo tada, kai Rusija okupavo Krymą. Taip pat artėja Ukrainos prezidento rinkimai. Ar pasaulis susitaikė su Krymo okupacija ir kas bus naujasis šios šalies vadovas?Laidoje diskutuoja Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir portalo delfi.lt apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
[\/]
2019-03-26
Neseniai socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis portale delfi rarė: „Eurostato“ duomenimis, 2017 metais Lietuva su 37 proc. skurdo riziką patiriančių pensininkų dalimi pateko tarp trijų Bendrijos narių, kuriose vienas didžiausių pensijos amžių pasiekusių žmonių skurdo rizikos lygis. Tokia padėtis reikalauja neatidėliotino sprendimo.Reformuodami pensijų sistemą, valdantieji praleido progą vienkartiniu sprendimu padidinti pensijų finansavimą ta suma, kuri kaupimo dalyvių buvo anksčiau atitraukiama nuo socialinio draudimo į asmenines kaupimo sąskaitas, nors buvo žadėję taip padaryti. Gal tai ir nebūtų išsprendę skurdo problemos, bet bent jau būtų ją sušvelninę.Pagrįstas noras turėti didesnes negu kuklias pajamas senatvėje verčia ieškoti išeičių ir svarstyti, kaip su demografiniais ir viešųjų finansų perskirstymo iššūkiais pavyks susidoroti valstybei bei kokį pensijos dydį ji galės užtikrinti ateities pensininkams. Vis dėlto Lietuva nėra nei pirmoji, nei vienintelė, susidurianti su tokiais iššūkiais.Laidoje diskutuoja Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis, Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas, valstietis Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
[\/]
2019-03-22
Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo narys Egidijus Bičkauskas pirmadienį paragino politikus išsamiau diskutuoti apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, o santykius su Rusija vystyti, siekiant netapti galimo konflikto žiežirba.Signataro teigimu, dabartinės grėsmės Lietuvos nepriklausomybei kyla ne tiesiogiai iš Lietuvos santykių su Rusija, o „iš didžiųjų pasaulio galių tarpusavio santykių ir galimų konfliktų tarp jų, kai siekiant jų išvengti ar juos sureguliuoti, gali iškilti klausimai dėl tam tikrų nuolaidų ar aukų“.„Nenoriu, kad Lietuva būtų tokių konfliktinių santykių viena iš žiežirbų ar katalizatorių. Viena ar kartu su kitais. Pati sau, ar kad ir nesąmoningai ar net norėdama įsiteikti ir vykdydama kitų valią ir sudarydama situaciją, kai ir dėl pačių mūsų veiksmų galime tapti derybų objektu ar vieta, kur spręstųsi pats konfliktas“, – kalbėjo teisininkas.Laidoje dalyvauja Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir filosofas Vytautas Rubavičius.
[\/]
2019-03-21
2012 m. jubiliejiniame 100-ajame Pasaulio odontologų federacijos kongrese kovo 20-oji buvo paskelbta Pasauline burnos sveikatos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos sveikatos problemas ir priminti, kaip svarbu rūpintis dantimis.Net 90 proc. pasaulio gyventojų kenčia nuo burnos ligų, ypač nuo dantų ėduonies ir periodonto patologijos. Skaudu, kai mažamečiams vaikams tenka protezuoti dantis, bet baisiausia diagnozė – burnos vėžys. Tad minint Pasaulinę burnos sveikatos dieną Lietuvos Respublikos odontologų rūmai kviečia atkreipti dėmesį į burnos sveikatos gerinimą.Laidoje apie tai diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, odontologų draugijos vicepirmininkas Povilas Kalesinskas ir vaikų odontologė Rasa Račienė.
[\/]
2019-03-20
Seimas ėmėsi svarstyti įstatymų paketą, pagal kurį valstybė galėtų atimti iš žmogaus neteisėtai įgytą turtą, net jei jo atžvilgiu neatliekamas baudžiamasis persekiojimas.Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno teigimu, projektą rengti paskatino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvados, atskleidusios neskaidrius verslo ir politikų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų ryšius. Pataisos esą padėtų kovoti su šešėliu, nes dabartinių įrankių nepakanka. Beje, galėtų būti konfiskuojamas ir kitam asmeniui perleistas turtas.Laidoje diskutuoja ministras E. Misiūnas, Seimo narys Stasys Šedbaras ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
[\/]
2019-03-19
Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.Laidą „Atviras pokalbis“ inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2019-03-15
Savaitgalį – antras savivaldybių rinkimų turas. Kaip gali baigtis rinkimai?Laidoje dalyvauja MRU politologė Rima Urbonaitė, 15min.lt žurnalistė Liepa Želnienė ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2019-03-14
Studijoje kandidatai į sostinės merus - Remigijus Šimašius ir Artūras Zuokas.
[\/]
2019-03-13
Neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į 28 valstybių rinkėjus su raginimu pasirinkti stipresnę Europos Sąjungą. Kreipimasis sulaukė palaikymo iš užsienio, tačiau šalies viduje buvo sutiktas su nemenku skepticizmu. Savo kalboje E. Macronas pataria rinkėjams gegužės 23–26 dienomis vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą nebalsuoti už „nieko nesiūlančias“ nacionalistines partijas. Šį straipsnį daugelis apžvalgininkų laiko Prancūzijos prezidento agitacinės kampanijos prieš Europos Parlamento rinkimus startu.Pats E. Macronas 2017-ųjų prezidento rinkimuose įveikė euroskeptiškų pažiūrų varžovę ir tapo jauniausiu šalies lyderiu šiuolaikinės Prancūzijos istorijoje. Tačiau nuo tada, kai E. Macronas stojo prie šalies vairo, jo populiarumas smarkiai sumenko. Tad, kokią Europos sąjungą turėsime po rinkimų?Laidoje dalyvauja: Seimo narys Audronius Ažubalis, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje. Europos Parlamentas nedalyvavo rengiant projektą ir nėra atsakingas už projekte pateikiamą informaciją ar nuomones ir nėra su jomis susaistytas. Už minėtą informaciją ir nuomones vadovaujantis taikytinais teisės aktais atsakingi tik autoriai, kalbinti asmenys, redaktoriai arba programos transliuotojai. Europos Parlamentas taip pat nėra atsakingas už bet kokią tiesioginę ar netiesioginę žalą, galinčią kilti dėl projekto įgyvendinimo.
[\/]
2019-03-12
Kovo 10 dieną prasideda Seimo pavasario sesija. Kokie darbai laukia? Ar priimti svarbius įstatymus nesutrukdys rinkimų karštinė?Laidoje dalyvauja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir socialdemokratų frakcijos narys Juozas Olekas.
[\/]
2019-03-08
Ką nuveikėme per 29 nepriklausomybės metus, kaip atrodo mūsų tėvynė švenčių išvakarėse?Laidoje dalyvauja rašytojas Herkus Kunčius, istorikas Aurimas Švedas ir muzikos atlikėjų prodiuseris Martynas Tyla.
[\/]
2019-03-07
Lietuvą sukrėtus teisėjų skandalui, vėl pasigirdo kalbų, jog teismams reikalingas tarėjų institutas. Valdžia rengia įstatymus, kurie tai įteisintų.Laidoje dalyvauja teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas ir advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
[\/]
2019-03-06
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo kovo 1 d. vaistinėse pacientams, kuriems vaistas išrašytas pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, išduodami kainos konkursą laimėję vaistai.Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, taip bus skatinama konkurencija tarp vaistų gamintojų, tam, kad jie siektų laimėti kainos konkursą ir, kad jų vaistas taptų dažniausiai išduodamu.Pagal naująją tvarką, vaistininkai bus įpareigoti pacientams, kuriems kompensuojamasis vaistas išrašomas pirmą kartą arba po ilgesnės nei 6 mėn. pertraukos, išduoti tą vaistą, kurio gamintojas pasiūlė mažiausią kainą ir laimėjo kainos konkursą. Tokia tvarka galios tik tiems vaistams, kuriuos gamina daug gamintojų. Vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, gavęs receptą su įrašu „Pirmas paskyrimas“, pacientui turės parduoti kainos konkursą laimėjusį vaistą.Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius ir Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė.
[\/]
2019-03-05
Vilniaus Savivaldybėje taikoma pažangiausių IT įmonių praktika, sukurta VILNIUS 2IN strategija, Vilnius pirmasis Lietuvos savivaldybių tarpe susikūrė saugios darbo aplinkos programą. Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis ir jo patarėja Eglė Radvilė. Laidą „Atviras pokalbis“ inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2019-03-01
Sekmadienį savivaldybių rinkimai. Kaip atrodė rinkimų kampanija? Ar galima laukti kokių nors netikėtumų? Ką apskritai žmonėms reiškia savivalda? Merai – ūkininkai ar politikai?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius ir BNS vadovas Vaidotas Beniušis.
[\/]
2019-02-28
Pradėti rinkti Seimo narių parašai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai. Kreipimesi taip pat prašoma ištirti, ar šio įstatymo pagrindu priimtas Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Kalbama, kad net ir rinkiminių pažadų vykdymas, tėra tik gudri politikų apgaulė iš anksto pavertus žmonių lūkesčius savo rinkiminėmis programomis.Laidoje dalyvauja „valstietė“ Agnė Širinskienė, konservatorius Stasys Šedbaras, viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas ir MRU dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
[\/]
2019-02-27
Laidoje diskutuoja Aplinkos apsaugos ministerijos taršos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija vadovas Bronius Miežutavičius ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
[\/]
2019-02-26
Dažnas antstolius vis dar laiko neprašytais įsibrovėliais į asmenines sąskaitas. Bet pastebimai daugėja ir tokių žmonių, kurie antstolių pagalba pasinaudoja tam, kad priverstinio skolų išieškojimo nebereikėtų. Antstolių teisinės paslaugos yra viena iš priežasčių, dėl kurių mažėja poreikis išieškoti skolas priverstine tvarka.2018 m. Lietuvos antstoliams pateikta 241,4 tūkst. reikalavimų išieškoti įvairias skolas. Tai 14,5 tūkst., arba 6 proc. reikalavimų mažiau, negu buvo 2017 m.Ką daryti, kad skola netaptų be teismo neišsprendžiama problema? Kada kreiptis į antstolį ir kuo jis gali padėti?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas prof. dr. Vigintas Višinskis ir Anstolių garbės teismo narys, antstolis Irmantas Gaidelis.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-02-22
Šiandien kalbėsime apie nejautrumą santykiuose ir atsisakymą pripažinti partnerio unikalaus pasaulio egzistavimą. Apie negirdėjimą – savijautos, troškimų. Apie negebėjimą net neutraliai išklausyti jų. Kodėl bijome dalintis savimi?Apie įsiklausymą ir priėmimą nesumenkinant, apie empatijos stygių. Mokysimės pažinti kito žmogaus pasaulį su psichologe Ramune Murauskiene ir lektoriumi Vaidu Arvasevičiumi.
[\/]
2019-02-21
Jubiliejinė Vilniaus knygų mugė jau nuo ketvirtadienio skaitytojus kvies burtis su šūkiu „Po dvidešimties metų“. Daugiau nei 500 renginių ir virš 50 užsienio svečių – nuo tarptautinių bestselerių autorių iki pasaulinio garso iliustruotojų. Apie knygos kelią nuo plunksnos iki knygyno šiandien ir kalbėsime.Laidoje dalyvauja rašytojas Dailius Dargis, BALTO leidybos namų vadovė Daina Žemaitytė, leidyklos „Tyto alba“ užsienio literatūros skyriaus vadovė Jurgita Ludavičienė ir Vagos knygynų pardavimų vadovė Zita Barusevičienė.
[\/]
2019-02-20
Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.Šventasis raštas sako, kad žmonės senais laikais kalbėję viena kalba. Tada kalbas sumaišęs Dievas, kai žmonės užsimanė pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti. Anot kalbininkų, visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos – prokalbės.Vis dėl to žmonės norėtų susišnekėti visur. Sukurta esperanto kalba. Anglų kalba taip pat viena iš tų kalbų, kuri jungia tautas. Tačiau svarbiausia tautoms išlieka gimtoji kalba. Kaip šiandien sekasi mūsų – lietuvių kalbai?Laidoje dalyvauja vertėja Daiva Daugirdienė, kalbininkas, VU docentas Antanas Smetona, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas ir rašytojas Rimantas Kmita.
[\/]
2019-02-19
Laidoje dalyvauja Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė ir Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.Laidą „Atviras pokalbis“ inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2019-02-15
Savaitgaly minėsime 101-ąjį valstybės gimtadienį. Šie metai buvo jubiliejiniai. Daug renginių, daug idėjų, daug lūkesčių. Ar pasibaigus šimtmečio metams baigėsi ir euforija? Kokie iššūkiai laukia ateityje?Laidoje diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, filosofas Vytautas Rubavičius ir istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.
[\/]
2019-02-14
Neseniai žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas rašė: „Svajonės buvo labai gražios. Pažadai – dar žavesni. Startas – labai įkvepiantis. O rezultatai – kaip visada – lietuviški, tai yra grynas nesusipratimas. Tokia lietuviškų mokslo slėnių istorija“.Laidoje dalyvauja G. Sarafinas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda ir Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius.
[\/]
2019-02-13
Laidoje diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo narys Algirdas Sysas ir psichologas Gediminas Navaitis.
[\/]
2019-02-12
Neseniai „Lietuvos žinios“ rašė:„Per dvejus pastarosios Seimo ir Vyriausybės kadencijos metus opozicinės partijos nesugebėjo tapti rimta atsvara valdantiesiems. Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga suteikia daug progų opozicijai pademonstruoti raumenis, sėkmingai tuo pasinaudoti ji nesugeba. Didžiosios opozicinės partijos Lietuvos politiniame lauke atrodo gana blankiai. Politologų teigimu, socialdemokratai ir liberalai kamuojasi su vidinėmis problemomis, o konservatoriai, nors ir bando būti aktyvūs, visų savo galimybių toli gražu neišnaudoja. Be to, jiems trūksta ir vienybės. Per dvejus metus opozicinės parlamento frakcijos taip ir nesugebėjo išsirinkti Seimo opozicijos lyderio.“Laidoje diskutuoja socdarbiečių partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas, socialdemokratas Juozas Olekas ir konservatorius Mykolas Majauskas.
[\/]
2019-02-08
Šiemet Lietuvos muzikos apdovanojimai M.A.M.A. sukėlė kalbų toli gražu ne tik apie muziką: ar tikrai dizaineris nuplagijavo Meschino suknelę? Ar Jazzu nukopijavo klipą? Ar turime teisę nubausti Jazzu už nepagarbą ir nubalsuoti jos kūrinį į youtube požemius? Ar reikia maišto prieš Sindikatą?Jei apie politiką retas supranta, tai apie muziką, žymius žmones ir filmus kiekvienas turi nuomonę. Galbūt pagal pramogų pasaulį galime spręsti ir apie likusią Lietuvos dalį? Apie temas, kurios aktualios ne tik šou biznio rykliams?Ar reikia klausyti tautos norų? Ar blogai, kai tam tikrose gyvenimo srityse dominuoja oligarchai? Ar gali būti pranašu savam kaime, Lietuvoje, ar reikia greičiau bėgti į užsienį?Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, muzikos atlikėjų prodiuseris Martynas Tyla ir režisierius Saulius Baradinskas.
[\/]
2019-02-07
Praėjusią savaitę istoriniame Acheno mieste Vokietijos ir Prancūzijos vadovai susitiko pasirašyti dviejų šalių tarpusavio santykius apibrėžiančios sutarties. Vokietijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas laikomas svarbiu ne tik šioms valstybėms, bet ir bendrai Europai. Dviejų šalių vadovai pabrėžė, kad šios sutarties pasirašymą laiko svarbiu visai Europai, kuri, kaip teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dabar išgyvena sudėtingą periodą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad dabar Europos šalių visuomenę veikia daug iš išorės skatinamo nepasitenkinimo, todėl Europą reikia paversti skydu nuo šių negatyvių išorės permainų. Abiejų šalių vadovai įsitikinę, kad jų pasirašytas Acheno susitarimas, be kita ko, turėtų parengti abi šalis tokiems iššūkiams kaip nacionalizmas ir populizmas, mat šie labai stiprėja šių dienų pasaulyje.Laidoje diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, diplomatas, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
[\/]
2019-02-06
Prasidėjo rinkimų kovos. Renkame miestų ir rajonų savivaldą. Visuomeniniai rinkimų komitetai išplatino pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepasitenkinimas nevienodomis rinkimų sąlygomis lyginant su politinėmis partijomis.Apie tai laidoje diskutuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, visuomeninio komiteto „Junkis“ kandidatas į Vilniaus merus Andrius Stasiukynas ir visuomeninio komiteto „Judėk, Vilniau“ koordinatorius Paulius Malžinskas.
[\/]
2019-02-05
Vilnius per metus praturtėjo net 4 naujais meno centrais – duris atvėrė MO ir Samuelio Bako muziejai, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle” ir gatvės meno galerija po atviru dangumi „Open gallery“.Artėja Vasario 16-oji – kokia programa? Ar susirinksim prie laužų, ar bus koncertas Katedros aikštėje, ar Trispalve nušvis šviesoforai centre, bus apšviesti trys tiltai ir varpinė Katedros aikštėje?Laidoje dalyvauja Vilniaus Meras Remigijus Šimašius, Nacionalinės dailės galerijos Informacijos centro vadovė Ieva Mazuraitė ir Samuelio Bako muziejaus atstovė, komunikacijos koordinatorė Živilė Avital Juonytė.Laidą „Atviras pokalbis“ inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2019-02-01
Neseniai portalo 15min.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas rašė:„Pakalbėkim apie žurnalistus. Tik ne apie profesinę misiją ar atradimus – apie tai, ką su mūsų profesijos atstovais pastaruoju metu išdarinėja premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda. Mes – naujieji liaudies priešai. Tie, prieš kuriuos reikia nuteikti visuomenę. Nes kitaip ta visuomenė gali atsisukti prieš tave. Kokio nors didelio ir galingo priešo sukūrimas – sena, bet vis dar efektyvi politinės komunikacijos priemonė. Pasirenki kokią nors konkrečią grupę, ją demonizuoji ir taip prieš ją nuteiki savo gerbėjus. Iškart du privalumai. Pirmas – tavo susikurtas „priešas“ neteks dalies visuomenės palaikymo. Antras – jei tas „priešas“ tave kritikuos, turėsi pranašumą, nes pirmas jį apkaltinai šėtonišku sąmokslu.“Laidoje diskutuoja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, BNS vyriausiasis redaktorius Vaidas Beniušis ir „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
[\/]
2019-01-31
Neseniai nuskambėjęs skandalas, kai mokytoja šaukė ant savo mokinių, vėl įžiebė diskusijas apie tai, kaip turi atrodyti mokytojas. Lietuva sutarė, kad laikas padaryti mokytojo profesiją prestižine.Kaip mokytojas mato augančią kartą, kaip išlaiko mokinių dėmesį, kaip sugeba priimti ir suprasti naująją kartą? Ką turi daryti mokytojas, jeigu mokinys nuolat ateina į pamoką nepasiruošęs, neklauso, tinginiauja? Kiek ir kokių emocijų pedagogas gali sau leisti parodyti? Kas įvertins mokytojo vidinę būseną dirbant šiuolaikinėje mokykloje, kur visi viską geriau išmano už mokytojus?Laidoje dalyvauja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, aktyvi mama Rasa Žemaitė ir psichologas Edvardas Šidlauskas.
[\/]
2019-01-30
Vaikų paėmimo iš šeimų klausimas lieka aktualus nuolat. Nors įvairūs įstatymo variantai vis dar skinasi kelią, tačiau tie, kas susiduria kasdienybėje su vaikų paėmimu, pabrėžia, kad problema ne pats įstatymas, o gebėjimas jį taikyti.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Eglė Samoškaitė, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė-budėtoja Rita Padervinckienė, TV pagalbos žurnalistas Žilvinas Žitkus ir SADM ministras Linas Kukuraitis.
[\/]
2019-01-29
Nuo naujųjų metų įsigaliojus pensijų reformai, žmonės skaičiuoja, kiek pinigų sukaups senatvei. Panašu, kad daugiausia, kiek galima sukaupti kaupiant antrąja pakopa – 40 procentų esamos algos. Neypatingai dideli pinigai.Kad senatvė būtų ori, dažnai minimas Danijos pavyzdys, kur veikia profesiniai pensijų fondai. Ten dirbančiųjų senatve rūpinasi darbdaviai, pervesdami būsimiems pensininkams nemažą dalį pinigų. Todėl Danijoje į pensiją išėję žmonės gauna beveik visos algos dydžio pensiją.Laidoje diskutuoja Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas, „valstietis“ Tomas Tomilinas.
[\/]
2019-01-25
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį mūsų studijoje vieši psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.Šį kartą kalbėsime apie tai, kaip stiprinti tradicinę šeimą. Kodėl tiek daug žmonių sunkiai sutaria? Kodėl taip sunku likti drauge? Ką darom ne taip? Kas yra branda, emocinė inteligencija ir kiek mes “gydomės” šeimoje artimojo sąskaita?
[\/]
2019-01-24
Laidoje dalyvauja Biudžeto ir finasų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
[\/]
2019-01-23
Jau nuo šių metų liepos 1 dienos varžytinėse parduodamą turtą bus galima pirkti skolintomis lėšomis. Procedūras liberalizavo Seimo priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais leidžiama įkeisti išvaržomą areštuotą turtą kredito davėjui. Varžytinės tampa atviros visiems norintiems įsigyti turtą patrauklia kaina, o ne tik turintiems reikiamą sumą lėšų savo sąskaitoje. Kam ši naujovė aktuali? Kaip ji paveiks nekilnojamojo turto tinką? Kokių pokyčių tikimasi skolų išieškojimo procese?Laidoje dalyvauja: Vilniaus antstolė Asta Stanišauskaitė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Walless advokatų kontoros partneris Povilas Žukauskas. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2019-01-22
Laidoje dalyvauja Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas, inžinerijos mokytoja dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, inovatyvus technoligijų mokytojas Marius Narvilas.Laidą „Atviras pokalbis“ inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2019-01-18
Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, Seimo narys Kęstutis Masiulis ir politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas.
[\/]
2019-01-17
Neseniai minėjome Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Tada mes savo laisvę gynėme savo pastangomis. Stojome prieš galingą priešo kariuomenę. Šiandien daug kas pasikeitė: turime stiprią savo kariuomenę, esame NATO nariai, mus gina ir vertina pasaulio valstybės.Tačiau priešas nesnaudžia, grėsmės iškyla ne tik mums, bet ir visai Europai. Todėl vis dažniau ir dažniau pasigirsta siūlymų kurti Europos ginkluotąsias pajėgas. Ar reikia tokios kariuomenės?Laidoje diskutuoja gynybos ekspertas Aurimas Navys, TSPMI direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
[\/]
2019-01-16
Seimo narys Povilas Urbšys inicijavo įstatymo pataisą, uždrausiančią Seimo ir savivaldybių tarybų nariams steigti savo vardo labdaros ir paramos fondus. Kaip teigia P. Urbšys, tokie fondai yra akivaizdžios landos politinei korupcijai, nes per fondus apeinamas politinių partijų finansavimo įstatymas, draudžiantis juridiniams asmenims finansiškai paremti partijas. Tuo tarpu finansiškai paremti politikų įsteigtus vardinius labdaros fondus gali ir juridiniai subjektai.Laidoje dalyvauja „valstietė“ Agnė Širinskienė, Seimo narys Povilas Urbšys, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
[\/]
2019-01-15
Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių įmonių pavadinimus.Dar 1995 m. priimto Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnis, apeliuodamas į VLKK nutarimus, numato, kad Lietuvoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi iš lietuviškų arba iš antikinių kalbų žodžių, taip pat iš į juos panašių dirbtinių darinių. Keblumų kyla dėl tarptautinėje lotyniškoje abėcėlėje esančių „tų trijų raidžių – x, w, q“, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, ir kitų kalbų, visų pirma, anglų, vartojimo.Laidoje dalyvauja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.
[\/]
2019-01-11
Iki rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, bet, išėjus į gatvę, jų nesijaučia. Nėra mitingų, reklamų, agitatorių. Net kandidatai kažkur slapstosi, nebent tik į laidas ateina. Šansas sutikti gyvą kandidatą panašus, kaip sutikti dinozaurą.Todėl lieka remtis radiju, televizija ir kita žiniasklaida. Ten politologai ir ekspertai komentuoja, kas ką pasakė, kas į kokią koaliciją eis, kokią programą vykdys. Iš pirmo žvilgsnio, bus galima padaryti racionalų sprendimą.Tačiau ar taip, remdamiesi politologų ir ekspertų nuomonėmis, iš tiesų esame laisvi? Ar viešoji erdvė nėra a priori prisotinta simpatijų, antipatijų, kurios dar labiau iškraipo žmonių valią? Kokie tada lieka būdai susidaryti nuomonę apie kandidatus ir jų programas? Ir, apskritai, ar galima kalbėti apie objektyvų kampanijos nušvietimą?Apie tai pas mus laidoje diskutuos viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, MRU politologas Virgis Valentinavičius ir portalo 15min.lt aktualijų skyriaus redaktorė Liepa Želnienė.
[\/]
2019-01-10
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, linkėdama Lietuvos piliečiams laimingų Naujųjų metų, savo trumpoje kalboje palinkėjo „neleisti įsigalėti KARINGAM NERAŠTINGUMUI ir AGRESYVIAM POPULIZMUI“.Seimo pirmininkas interviu „Žinių radijui“ į prezidentės raginimus neleisti įsigalėti karingam neraštingumui ir agresyviam populizmui sureagavo teigdamas, kad D. Grybauskaitė tiesiog ieško gerai skambančių frazių. „Aš manau, kad mes kartais susigalvojame po iškilesnę frazę, kurią norima naudoti, kad ji būtų cituojama“, – tvirtino V. Pranckietis.Galiausiai Seimo vadovas suabejojo, ar linkėjimas kovoti su populizmu yra apskritai aktualus.„Populizmas visada buvo ir bus, kadangi per rinkimus yra žadama daug daugiau negu galima įgyvendinti“, – apibendrino Seimo pirmininkasLaidoje apie tai, kiek pavojingas populizmas, diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir „valstiečių“ partijos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius.
[\/]
2019-01-09
Laidoje diskutuoja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis ir Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė.
[\/]
2019-01-08
Prasidėjo nauji metai. Kokie darbai laukia Vilniuje? Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.Laidą „Atviras pokalbis“ inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2019-01-04
Kaip visada, vieną mėnesio penktadienį mūsų studijoje svečiuojasi psichologė, knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius, konsultantas Vaidas Arvasevičius.Šį kartą mūsų susitikimo tema – vaikų auklėjimas. Kokie yra svarbiausi vaikų auklėjimo dėsniai? Ką darome ne taip, jei tenka kalbėti apie išlepintus vaikus? Kodėl manome, kad vaikai žino savo teises, bet nežino pareigų?Dažnai tenka girdėti,kad vaikus auklėja moterys, todėl tikrų vyrų neturime. Ar tikrai skiriasi berniukų ir mergaičių auklėjimas? Kas nutiko, kad kad tenka tiek daug kalbėti apie jausmus? Gal vaikai tapo jautresni ir nėra atsparūs gyvenimui? Ar auklėjimas be bausmių yra įmanomas?
[\/]
2019-01-03
Pensijų fondų valdytojams prasideda naujas etapas. Nuo naujų metų įsigaliojant pensijų sistemos reformai, gyventojai galės rinktis, ar grįžti į „Sodrą“ su savo sukauptomis lėšomis, ar toliau dalyvauti kaupime. Ne visi laukia reformos įsigaliojimo. Kai kurie gyventojai jau dabar pradeda kreiptis dėl galimybės nutraukti kaupimą, kiti – nelaukdami automatinio įtraukimo jau renkasi pensijų fondus. Laidoje dalyvauja SADM viceministrė Eglė Radišauskienė, Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, „Luminor“ investicijų valdymo direktorius Šarūnas Ruzgys.
[\/]
2019-01-02
Šią savaitę rinksis komisija, kuri svarstys viešojo sektoriaus algų klausimus. Kur bus ieškoma pinigų ir ko reikia, kad politikai susitartų?Diskutuoja LVŽS vicepirmininkas Tomas Tomilinas, socialdemokratas Algirdas Sysas ir „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė.
[\/]
2018-12-28
Metų sandūroje dažnas kuriame ateities planus, keliame sau naujus tikslus ir žarstome pažadus. Viskas tam, kad kitąmet gyventume geriau. Ką daryti, kad mintys virstų darbais, o pastarieji rezultatais?Laidoje dalyvauja žmogaus elgsenos ekspertas Romualdas Mačiulis, sveikatos psichologė Ieva Vasionytė, psichologas, dėmesingo įsisąmoninimo instruktorius Paulius Rakštikas.
[\/]
2018-12-27
Augantis eksportas, vidutinis darbo užmokestis ir mąžtantis nedarbas – regis, metai buvo sėkmingi. Tačiau vis garsiau kalbama apie artėjantį sunkmetį, įtampą kelia prekybos karai, o Lietuvos bankas mažina kitų metų šalies ūkio augimo prognozes. Kaip gyvensime 2019-aisias?Laidoje dalyvauja: ekonomistas Justas Mundeikis, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
[\/]
2018-12-21
Toliau Lietuvą drebina slaptųjų pažymų reikalai. Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi. VSD atsakymą Vyriausybės vadovui dar rengia, AOTD jį jau pateikė šią savaitę.Po NSGK posėdžio AOTD vadovas R. Baltrėnas sakė, kad atsakymą premjerui pateikė šią savaitę, tačiau jo turinio nekomentavo. „Šią savaitę atsakymas premjerui yra pateiktas. Mes, kaip karinė žvalgyba, šiuo klausimu savo darbą baigėme“, – žurnalistams sakė R. Baltrėnas. Paklaustas, ar yra pagrindo Lietuvos gyventojams sunerimti dėl galimų grėsmių, jis patarė ramiai sutikti šventes. Kaip ten bebūtų, šią savaitę paskelbta, kad jau daugiau nei mėnesį laikomas suimtas Algirdas Paleckis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.Laidoje dalyvauja buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
[\/]
2018-12-20
Laidoje diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Audronius Ažubalis ir Lietuvos ir Kinijos forumo prezidentas Mindaugas Reinikis.
[\/]
2018-12-19
Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas.Migracija (lot. migratio – kėlimasis, kraustymasis) – gyventojų kėlimasis iš vienos vietos į kitą. Dėl migracijos šalyje daugėja kitakalbių skaičius, mažėja savos tautos piliečių. Susiduriant skirtingų tautų, skirtingų tikėjimų žmonėms, didėja vidinių šalies nesutarimų grėsmė. Dėl migracijos vienos šalies intelektualai gali „nutekėti“ į kitą šalį. Vienai šaliai tai gali būti naudinga, kitai žalinga. Lietuvos sąlygomis nepatenkinti išsilavinę žmonės taip pat neretai susigundo pabėgti į kitą šalį.Lietuvoje nuolat diskutuojama apie tai, kiek migrantų reikia įsileisti į mūsų šalį. Baiminamasi, ar atvykę kitattaučiai neatims iš mūsų darbo vietų, ar dirbdami už mažesnes algas nesumažins darbo užmokesčio vietiniams.Laidoje dalyvauja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
[\/]
2018-12-18
Baigiasi metai, kokie jie buvo sostinei? Apie tai – Vilniaus miesto Administracijos direktorius Povilas Poderskis. Laidą inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2018-12-14
Tyrimas parodė, jog daugiau kaip pusė (6 iš 10) Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad išėjus į pensiją jiems pragyvenimui reikės papildomo lėšų šaltinio prie „Sodros“ skirtos senatvės pensijos. Kita vertus, net penktadalis jų teigia šiuo šaltiniu nepasirūpinę. Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežino, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės. Nuomonės dėl papildomų pajamų šaltinių pensijoje poreikio šalia „Sodros“ pensijos dažniau neturėjo jaunesni (18–25 m.) bei mažesnes pajamas gaunantys (201–300 eurų) gyventojai.Šių metų liepą vidutinė „Sodros“ pensija šalyje turint būtinąjį stažą buvo 323,7 euro ir tesiekė beveik 45 proc. vidutinio atlyginimo į rankas, kuris šių metų antrąjį ketvirtį buvo beveik 722 eurai. Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir senjoras Sigitas Sunelaitis.
[\/]
2018-12-13
Po posėdžio, kuriame priimtas kitų metų valstybės biudžetas, premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad tai geriausias iš trijų jo vyriausybės formuotų biudžetų. Jo teigimu, biudžetą „pajus kiekvienas dirbantis Lietuvos žmogus“. Tai, anot ministro pirmininko, yra „šeimų biudžetas, gyventojų biudžetas, visos Lietuvos biudžetas“.Apie tai, kaip gyvensime kitais metais, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Andrius Kubilius ir „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė.
[\/]
2018-12-12
Neseniai dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė: „Paradoksas – daugelis Europos Sąjungos piliečių teigiamai žiūri į pačią Sąjungą ir gan pozityviai vertina Europos Parlamento (EP) veiklą, tačiau kuo toliau tuo rečiau ateina į EP rinkimus. Dar blogiau, kad po kitų metų gegužės antroje pusėje įvyksiančių rinkimų į EP gali sugužėti tie, kurių tikslas yra griauti ES“.Laidoje dalyvauja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, diplomatas, buvęs ES ambasadorius Rusijoje, euroderybininkas Vygaudas Ušackas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis.Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
[\/]
2018-12-11
Šiomis dienomis sukanka dveji metai nuo premjero Sauliaus Skvernelio darbo pradžios. Kadencijos vidurys pasitinkamas viešojo sektoriaus protestais. Kaip vertinti premjero kadencijos pusiaukelę?Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
[\/]
2018-12-07
Nuo 2004 m. kasmet gruodžio 9-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė antikorupcijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į plintančią korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. Šią dieną įvairiose pasaulio šalyje rengiamos demonstracijos, diskusijos apie verslo įmonių, privačių asmenų teises bei korupcijos atvejus.Lietuvoje kova su korupcija taip pat svarbi. Ypač, kai kalba eina apie kovą su oligarchine įtaka ir valstybės užvaldymą. Kovotojams su korupcija keliamos bylos, gąsdinama didžiulėmis pinigų sumomis. Laidoje dalyvauja NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, MRU dėstytojas Virgis Valentinavičius ir rašytojas Dailius Dargis.
[\/]
2018-12-06
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas visos dienos mokyklos ugdymo organizavimo būdo išbandymas beveik 40 mokyklų visoje Lietuvoje, o Vilniaus m savivaldybės iniciatyva – ir daugumoje Vilniaus miesto pradinio ugdymo programas vykdančių mokyklų. Kokios yra visos dienos mokyklos galimybės, kaip tai atrodo praktikoje, kokie yra šios idėjos privalumai ir trūkumai? Apie tai diskutuosime su laidos dalyviais. Laidoje dalyvauja: Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė, Vilniaus m. savivaldybės mero patarėjas Albertas Lakštauskas ir „Lietuvos tėvų forumo“ tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas.Laidą "Atviras pokalbis" pristato Švietimo ir mokslo ministerija.
[\/]
2018-12-05
Gydytojų odontologų rengimo procese labai ryškiai atsispindi vienas ydingų Lietuvos aukštojo mokslo aspektų – neatsakingas ir niekuo (nei resursais, nei specialistų poreikiu) nepagrįstas studijuojančių gausinimas.Eurostat duomenimis, pagal rengiamų gydytojų odontologų skaičiaus augimą nuo 2004 iki 2014 m. Lietuva yra pirmaujanti visoje Europos Sąjungoje. Higienos instituto duomenimis 2015 metais baigusių studijas gydytojų odontologų skaičius, palyginus su 2005 metais, išaugo net 83 proc.O ar išaugo kokybė?Laidoje diskutuoja Odontologų draugijos pirmininko pavaduotojas Povilas Kalesinskas, SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Andrius Zalitis ir vaikų odontologė, odontologų rūmų Profilaktikos programos koordinavimo komisijos pirmininkė Rasa Račienė.
[\/]
2018-12-04
Atvirame pokalbyje – diskusija apie susisiekimą ir transportą Vilniuje. Ar efektyvi dabartinė susisiekimo sistema, su kokiais iššūkiais susiduria miestiečiai ir eismo organizatoriai? Kaip Vilniuje pasiteisina daugelyje šalių plintančios alternatyvaus judumo idėjos? Kokia ateities vizija, jog susisiekimas Vilniuje būtų greitas, patogus ir visiems prieinamas?Studijoje – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas ir vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Anton Nikitin. Laidą inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Turinys apmokėtas.
[\/]
2018-11-30
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį mūsų svečiai lektorius Vaidas Arvasevičius ir psichologė Ramunė Murauskienė dalinsis įžvalgomis apie geresnį gyvenimą.Šį karta kalbėsime apie tai, kas padeda išlikti kartu ir neišsiskirti. Nagrinėsime didžiausius pavojus šeimai, labiausiai paplitusias skyrybų priežastis ir ieškosime galimybių išlikti drauge tada, kai reikia, arba atsisveikinti su pakeleiviu, kai tai yra pati geriausia išeitis.Neištikimybė, alkoholizmas, vidinė vienatvė, darboholizmas, psichologinis ir fizinis smurtas, skurdas, visokeriopa gausa, susvetimėjimas, jausmų bukumas – tai vieni labiausiai paplitusių pavojų kuriant tvarią šeimą.Ką daryti, kai visa tai nutinka? Kaip elgtis? Kaip negadinti gyvenimo nei sau, nei kitam, nei vaikams?
[\/]
2018-11-29
Pastaraisiais metais oro keleivių srautai pasaulyje auga po 7-8 proc. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Ar mūsų oro keleivių srautai auga? Ką galime pasiūlyti oro vežėjams? Kiek aštri konkurencija šiame sektoriuje – kaip, su kuo ir dėl ko konkuruojame? Ką turėtume daryti, kad į Lietuvą pritrauktume dar daugiau skrydžių ir keleivių? Laidoje dalyvauja Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, Valstybinio turizmo departamento Likvidacinės komisijos pirmininkė Indrė Trakimaitė, "Invest Lithuania" investicinės aplinkos ekspertas Audrius Tamulevičius.Laida “Atviras pokalbis” parengta bendradarbiaujant su Lietuvos oro uostais.
[\/]
2018-11-28
Praėjusią savaitę Seime užregistruota bent keletas pasiūlymų mažinti PVM.Tai ir 5 proc. dydžio PVM kūdikių maistui ar ekologiškiems automobiliams. Kitu pasiūlymu 9 proc. dydžio PVM siūloma apmokestinti maisto produktus, biokurą, briketus ir granules.5 proc. dydžio PVM taip pat norima taikyti laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, kuriuose reklama sudaro ne daugiau kaip 4/5 turinio. Tarp itin įdomių pasiūlymų – lengvatinis 5 proc. dydžio PVM perkantiems pirmąjį būstą asmenims iki 30 metų amžiaus.Laidoje dalyvauja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
[\/]
2018-11-27
Rezonansinius vaikų paėmimo ir perdavimo atvejus sieja vienas atgrasus bruožas. Kiekviename iš jų būtinai atsiranda tariamas vaiko interesų gynėjas, kuris procese elgiasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje.Taip tvirtina antstoliai, šiuo metu vykdantys apie 150 su nepilnamečiais susijusių teisinių procesų. Antstoliai išskiria dvi chroniškas blogybes: tai proceso dalyvių savanaudiškas manipuliavimas vaikais ir biurokratinis institucinis mąstymas.Ko reikia, kad situacija keistųsi iš esmės ir kad vaiko artimieji bei institucijų atstovai būtų priversti paisyti esminių vaiko interesų?Laidoje diskutuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gediminas Sagatys, Klinikinė psichologė, prof. dr. Aistė Diržytė, Antstolė Sonata Vaicekauskienė ir Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2018-11-23
Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.Apie tai, kokia šiandien kariuomenės situacija, diskutuoja kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir portalo delfi.lt žurnalistas Vaidas Saldžiūnas.
[\/]
2018-11-22
Visame pasaulyje įsigali vadinamoji ketvirtoji pramonės revoliucija. Naujos technologijos, skaitmenizacija, robotizacija, inovatyvūs išradimai – regis, visa tai apima vis daugiau gyvenimo sričių. O kokią įtaką ši pramonės revoliucija daro transporto sistemai, kaip inovacijos randa kelią vieninteliame šalies jūrų uoste – Klaipėdos uoste? Laidoje dalyvauja Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus ir SGD klasterio vadovas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko Plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
[\/]
2018-11-21
Laidoje dalyvauja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mero patarėjas Mindaugas Kubilius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-11-16
Neseniai politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus rašė: „pritariu Panevėžio vyskupo emerito J. Kaunecko siūlymui Baudžiamojo kodekso 170 str. papildyti pataisa, numatančia teisminį persekiojimą ir dėl patyčių iš religinės simbolikos. Suprantu vyskupo pasipiktinimą „Zero live show“ (nesuprantu, kodėl renkamasi angliškus pavadinimus) pasirodymu Panevėžyje, nors jau nebe bažnyčioje, kaip ne taip seniai ta pati režisieriaus E. Vėlyvio grupė supažindino Šalčininkų rajono katalikus su savo „požiūriu“ į Bažnyčios hierarchus jų pačių šventovėje“.Ar reikia saugoti religiją nuo meno, diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas ir muzikos atlikėjų prodiuseris, renginių organizatorius Martynas Tyla.
[\/]
2018-11-15
Liberalų sąjūdį palieka vis daugiau žmonių. Jau dabar reitingai rodo, kad liberalai gali neperžengti barjero, reikalingo išlikti aukščiausioje politikos lygoje. Kas bus, jei iš politikos išnyks liberalai? Kas gins liberalią ideologiją?Laidoje dalyvauja LLS pirmininkas Eugenijus Gentvilas, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2018-11-14
Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė civilinio turto konfiskavimo pataisas, numatančias galimybę konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą.Kaip pranešė ministerija, įstatymų paketu siūlomas įteisinti civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas didesnės nei 76 tūkst. eurų (2000 bazinių socialinių išmokų dydžio) vertės turtui, kuris galėjo būti įgytas iš neteisėtos veiklos ar iš neteisėtų pajamų šaltinių, neteisėtu būdu.Įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie anksčiau buvo įtariamaisiais kriminalinėse ar korupcijos bylose arba buvo patekę į kriminalinės žvalgybos pareigūnų akiratį kaip galimai susiję su nusikalstamu pasauliu.Laidoje diskutuoja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir advokatas Romualdas Drakšas.
[\/]
2018-11-13
Miestas nėra vien taškas žemėlapyje. Miestas – tai žmonės, kurie jame gyvendami ir dirbdami, jį kuria ir keičia. Tai pastatai, kurie formuoja ir įkvepia žmones. Tai istorija, iš kurios miestas paveldi savo žmones ir erdves, savo tapatybę ir savo charakterį.Kokia yra Vilniaus tapatybė? Kokį miesto veidą kuria architektai ir vystytojai? Kiek jie įsiklauso į Vilniaus istorinės tradicijos dermes? Kiek Vilniaus tapatybė yra miestiška, kiek kaimiška? Kaip Vilnių regi kitų kultūrų žmonės? Apie tai diskutuota Vilniaus klubo praėjusią savaitę organizuotoje Vilniaus tapatybės konferencijoje. Šią diskusiją pratęsime ir šioje laidoje. Laidoje dalyvauja Vilniaus klubo narė Rita Bartkevičienė, Vilniaus klubo narys Mantas Adomėnas, filosofas Viktoras Bachmetjevas.
[\/]
2018-11-09
Neseniai Vilnius praturtėjo dviem reikšmingomis meno institucijomis, priklausančioms privatiems asmenims. Atidarytas MO muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE.Vykstant diskusijoms apie tai, kad menui ir kultūrai skiriama per mažai dėmesio ir pinigų, privatūs asmenys imasi iniciatyvos už savo lėšas remti kultūrą. Skeptikai stebisi, kam švaistyti pinigus tokiems dalykams kaip parodos, muziejai, teatrai.Laidoje dalyvauja advokatas Rolandas Valiūnas, Vilniaus klubo tarybos pirmininkas Alvydas Žabolis ir kultūros viceministras Gytis Andrulionis.
[\/]
2018-11-08
Ko iš 2019 m. reikėtų tikėtis verslo lyderiams, strategams, įmonių valdytojams ir vadovams? Su kokiais politiniais, ekonominiais, demografiniais ir technologiniais procesais susidursime kitąmet? Ar galime jiems tinkamai pasiruošti jau šiandien? Ko iš valdžios atstovų tikisi verslininkai ir kaip vertinami jų lūkesčiai? Kaip keisis mūsų verslo ir darbo aplinka?Atsakymus į šiuos klausimus Žinių radijas žada pateikti lapkričio 20 d. organizuojamoje konferencijoje „Kaip gyvensime Lietuvoje 2019-aisiais?“.Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, MRU politologė Rima Urbonaitė ir demografas Rolandas Tučas.
[\/]
2018-11-07
Laidoje diskutuoja rašytojas eseistas Herkus Kunčius, LDK instituto direktorius Rūstis Kumantavičius, „Freedom House“ Vilniaus biuro direktorius Vytis Jurkonis ir europarlamentaras Petras Auštrevičius. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje. Europos Parlamentas nedalyvavo rengiant projektą ir nėra atsakingas už projekte pateikiamą informaciją ar nuomones ir nėra su jomis susaistytas. Už minėtą informaciją ir nuomones vadovaujantis taikytinais teisės aktais atsakingi tik autoriai, kalbinti asmenys, redaktoriai arba programos transliuotojai. Europos Parlamentas taip pat nėra atsakingas už bet kokią tiesioginę ar netiesioginę žalą, galinčią kilti dėl projekto įgyvendinimo.
[\/]
2018-11-06
Vilnius tvarko kiemus, skverus, dviračių takus, šaligatvius, parkavimo vietos. Kaip sekasi tai daryti? Laidoje dalyvauja Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius ir Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-11-02
Laidoje dalyvauja: rašytojas Giedrius Drukteinis, aktyvi mama Rasa Žemaitė ir psichologas Edvardas Šidlauskas.
[\/]
2018-10-31
Per pastaruosius keletą mėnesių pasirodė nemažai naujų pranešimų, susijusių su vos už 50 km nuo Vilniaus Baltarusijoje statoma Astravo atomine elektrine.Baltarusija skelbia, kad dar iki šių metų pabaigos iš Rosatom’o gamyklos Novosibirske į Astravą bus atvežtas branduolinis kuras (180 branduolinių kasečių). Skelbiama, kad pirmojo branduolinio reaktoriaus, į kurį bus pakrautas šis kuras, bandymai bus atliekami jau 2019 m. kovo mėn., o pati elektrinė pradės pilnai veikti iki kitų metų pabaigos.Kitaip tariant, nenumaldomai artėjanti Astravo AE atidarymo diena verčia Lietuvą spręsti daugybę sudėtingų įvairiausio pobūdžio iššūkių: statomos elektrinės saugos bei galimo radiologinio poveikio aplinkai ir žmonėms klausimai; prekybos baltarusiška elektra draudimas Lietuvoje ir jo praktinio įgyvendinimo klausimai, jei Latvija nuspręstų netaikyti analogiškų prekybos apribojimų; Astravo projekto įtaka 2025 m. planuojamai Baltijos elektros sistemos sinchronizacijai su Vakarų Europa; ir pan.Ką visa tai reiškia ir su kokiomis problemomis mes galime susidurti, jei nepaisydama Lietuvos laikysenos bei tarptautinės bendruomenės rekomendacijų Astravo AE visgi bus pradėta eksploatuoti jau ateinančiais 2019 metais?Laidoje dalyvauja: LRS Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, buvęs LR Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, advokatas Herkus Gabartas.
[\/]
2018-10-30
Neseniai Seimo narys Andrius Kubilius rašė: „šiomis dienomis iš Varšuvos stebiu Skvernelio susikurtą dramą Vilniuje. Perskaičiau jo verkšlenantį ir besiskundžiantį pamokslą feisbuke apie tai, kokia yra bloga opozicija ir žiniasklaida, stebėjau diskusijas Seime dėl opozicijos pateiktų rezoliucijų, ir likau su egzistenciniu neatsakytu klausimu – kodėl savi taip skriaudžia Skvernelį? Nes kitaip kaip noro dar daugiau pakenkti Skverneliui negaliu įvertinti valdančiųjų elgesio Seime, balsuojant prieš opozicijos pateiktas rezoliucijas.“Tuo tarpu pats premjeras įvairiausias opozicijos pastangas vadina priešrinkiminiu šou, tikslu prasivalyti kelią prezidento rinkimuose.Laidoje dalyvauja: Seimo Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė, Seimo TS-LKD narys Andrius Kubilius ir MRU politologė Rima Urbonaitė.
[\/]
2018-10-26
Jaunimas neskuba kurti šeimų. Kodėl? Gal mes kažką ne taip darome? Šeima - vertybė ar atgyvena? Ką daryti,kad vaikų šeimos būtų tvaresnės nei mūsų?Paskutinio mėnesio penktadienio svečiai – psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius pasidalins įžvalgomis apie tai, ką verta ir ko neverta pasakoti vaikams apie šeimą.
[\/]
2018-10-25
Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti kitų metų biudžetą. Daugiausiai papildomų lėšų gaus sveikatos apsauga, švietimas bei socialinė apsauga.Taip pat papildomos lėšos bus skiriamos mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui. Be to, kitais metais iki 430 eurų augs minimalus atlygis.Opozicijai toks biudžetas optimizmo nekelia. Pasak kritikų, dėl mokesčių reformos atsiradusi 600 milijonų eurų skylė prarys visas valdžios pastangas padaryti gyvenimą geresnį.Tad ko laukti kitais metais? Ar tikrai pinigų pakaks visiems?Laidos pašnekovai: Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas ir Socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.
[\/]
2018-10-24
Pastaraisiais metais į lyderio pozicijas tarp Baltijos valstybių išsiveržęs Klaipėdos jūrų uostas kasmet skaičiuoja krovinių apyvartos rekordus. Tačiau yra ir kita uosto pusė, garsinanti Klaipėdos ir Lietuvos vardą pasaulyje. Kaip uostas prisideda prie turizmo plėtros?Pokalbis su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkum ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininku Gintautu Bertašium. Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
[\/]
2018-10-23
Socialinę misiją vykdantis salotų baras „Mano guru“ prieš keletą savaičių susilaukė dviejų visiškai priešingų vertinimų. Rugsėjo pabaigoje pirmasis Lietuvoje gavo „Sąžiningos prekybos draugų“ sertifikatą. O spalio pradžioje buvo viešai užsipultas dėl esą neskaidrios veiklos.Per 16 veiklos metų ši kavinė padėjo atsikelti 400 suklupusių žmonių: kalėjusiems ir turėjusiems priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų. 90 proc. reintegracijos istorijų – sėkmingos. Žmonės pradėjo dirbti, išsilaisvino nuo kvaišalų ir net grąžino per daugelį metų sukauptas skolas. Kur slypi tokio socialinio verslo stiprybė? Ir ko reikia, kad misija PADĖTI nevirstų misija IŠLIKTI?Laidoje dalyvauja socialinė darbuotoja Janina Breineizerienė, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Andrius Navickas, teisės mokslų daktarė, probacijos veiklos ekspertė Marta Gavrilovienė ir buvęs integracijos projekto dalyvis Paulius. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2018-10-19
Nuo 2008 metų spalio 21 dieną kasmet minima Pasaulinė orumo diena. Įvairios organizacijos šią dieną moko žmones kaip pasitikėti savimi. Pokalbis apie mūsų orumą su ekonomiste Rūta Vainiene, psichologu Andriumi Kaluginu bei viešųjų ryšių specialistu Linu Kontrimu.
[\/]
2018-10-18
Šiomis dienomis sukanka dveji metai, kai buvo išrinktas Seimas. Dveji metai – tai pati parlamento pusiaukelė. Tai laikas, kai dažniausiai didieji darbai baigiasi, reformos sustoja, o jų vietą pradeda užimti populizmas. Kaip vertinti šio Seimo kadencijos vidurį? Apžvalgininkai akcentuoja, kad daugiausia seimas darbavosi įvairių draudimų ir suvaržymų srityje, nuolat minimas apibūdinimas, kad valdžios sprendimai mažina demokratiją, artina mus prie policinės valstybės.Laidos pašnekovai: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Seimo narė, liberalė Aušrinė Armonaitė.
[\/]
2018-10-17
Laidoje dalyvauja: Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis, Socialinių tyrimų centro bendradarbė Elena Kocai, Seimo narys Algirdas Sysas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
[\/]
2018-10-16
Diskusija apie miesto aktualijas: sėkmingai užbaigtas daugiafunkcinio komplekso derybas, prasidėjusį pakartotinį balsavimą dėl daugiabučių administratoriaus parinkimo, dronų naudojimą savivaldybių įmonių darbe ir kitus dalykus.Pokalbis su Vilniaus Administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-10-12
Lietuvoje eismo saugumas banguoja: pastaruoju metu vėl padaugėjo žūčių keliuose. Vairuotojai vėl prie vairo sėda girti, be teisių ir nesilaikantys saugaus greičio.Laidoje diskutuoja: kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, lenktynininkas Benediktas Vanagas, TV laidų vedėjas Valdas Vilūnas.
[\/]
2018-10-11
Besitęsiant politinėms kovoms, dabartinės valdžios oponentai pastebi, kad valdantieji, siekdami įvairiausių tikslų, manipuliuoja Konstitucija. Įtarimai kyla stebint diskusijas apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, partijų finansavimo modelio keitimą bei amnestijos reikalus.Ar iš tiesų Konstitucija nebėra visų mūsų teisių garantas?Laidoje dalyvauja: MRU teisės fakulteto profesorius Vytautas Sinkevičius, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Seimo narys Povilas Urbšys, Seimo narys Juozas Bernatonis.
[\/]
2018-10-10
Spalio mėnesį minime Abiejų Tautų tarpusavio įžadų paskelbimo dieną.1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymas, pagal kurį Lietuvos ir Lenkijos Abiejų Tautų Respublika liko federacinio pobūdžio. Lietuva ir Lenkija įtvirtintos kaip lygiavertės partnerės Respublikoje. Šis įstatymas laikomas 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos pataisa.Ši data rodo, kokie svarbūs ir mums ir Lenkijai tarpusavio santykiai.Laidoje diskutuoja Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos lenkas, lenkų diskusijų klubo narys Aleksandras Radčenko ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje. Europos Parlamentas nedalyvavo rengiant projektą ir nėra atsakingas už projekte pateikiamą informaciją ar nuomones ir nėra su jomis susaistytas. Už minėtą informaciją ir nuomones vadovaujantis taikytinais teisės aktais atsakingi tik autoriai, kalbinti asmenys, redaktoriai arba programos transliuotojai. Europos Parlamentas taip pat nėra atsakingas už bet kokią tiesioginę ar netiesioginę žalą, galinčią kilti dėl projekto įgyvendinimo.
[\/]
2018-10-09
Laidoje dalyvauja: Vilniaus klubo tarybos pirmininkas Alvydas Žabolis ir Vilniaus klubo tarybos narys Linas Sabaliauskas.
[\/]
2018-10-05
Laidoje dalyvauja: psichologas Gediminas Navaitis, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2018-10-04
Spalio 5 d. – tarptautinė Mokytojo diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į itin svarbų mokytojo darbą. Šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių smurtavimo problemą; išspręsti žemą mokytojų atlyginimo klausimą.Šiemet mokytojai gavo ypatingą dovaną – pirmąjį atlyginimą pagal naująją etatinio apmokėjimo sistemą. Kaip Lietuvoje vertinamas pedagogo darbas?Laidoje dalyvauja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
[\/]
2018-10-03
Laidoje dalyvauja: UAB Japaletė vadovas Julius Niedvaras, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Invega) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Laidą „Atviras pokalbis“ remia komunikacijos projektas „Niekada nevėlu“. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.
[\/]
2018-10-02
Prasideda šildymo sezonas Kaip jam pasiruošė sostinė?Laidoje dalyvauja Vilniaus šilumos tinklų Technikos direktorius Jevgenijus Sakovičius ir gen. direktorius Mantas Burokas. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-09-28
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį, apie gyvenimą kalbėsime su Vaidu Arvasevičiumi ir Ramune Murauskiene. Šį kartą – apie anytas ir uošvius. Ar iš tiesų žmonos ir vyro tėvai yra sunkiai pakenčiami? O gal mes įtikėjome juokeliais? Ką daryti, kai turi uošvius? Ir ko nedaryti?
[\/]
2018-09-27
Kai kalbame apie Seimo rudens sesiją, dažniausiai prieš akis iškyla politikų rietenos dėl įvairių komisijų sudarymo. Susidaro įspūdis, kad Seimas be komisijų daugiau nesiruošia nieko veikti. Tačiau Seimui planuojama pateikti kelis šimtus įvairių įstatymų, Ruošiamasi spręsti neteisėto turto įsigijimo, nepotizmo klausimus, bus svarstomas lobizmo įstatymas, galvojama, ką daryti su emigrantais, demografine padėtimi.Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
[\/]
2018-09-26
Po pasibaigusio pirmojo daugiabučių namų administratorių rinkimų turo į viešumą kyla vis naujų pažeidimų. Kokie jie ir ką apie juos galvoja daugiabučių namų administratorius vienijantys Būsto rūmai bei rinkimų procesą organizavusi Vilniaus miesto savivaldybė?Laidoje dalyvauja Būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas ir Vilniaus tarybos narys Valdas Benkunskas.Laidą „Atviras pokalbis“ pristato „Būsto rūmai“.
[\/]
2018-09-25
Laiku negrąžintos skolos – didelė problema. Lietuvos skolininkų portfelyje įšaldyta daugiau nei 4 mlrd. eurų skolų, arba daugiau kaip dešimtadalis šalies bendrojo vidaus produkto. Tai nesumokėti atlyginimai darbuotojams, komunaliniai mokesčiai, negrąžintos paskolos, nesumokėtos baudos už administracinės teisės pažeidimus ir daugybė kitų skolų.Kas pasikeis nuo gruodžio įsigaliojus sušvelnintai skolų išieškojimo tvarkai? Ką žada tolesni antstolių veiklos pertvarkymai? Ar bus išlaikytas kreditorių ir skolininkų interesų balansas?Apie tai diskutuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, VU Teisės fakulteto prof., habil. dr. Vytautas Nekrošius, Lietuvos verslo konferencijos prezidentas telefonu Valdas Sutkus, taksi įmonės vadovas Stasys Škimelis, Prienų rajono Kristapiškių kaimo saugios kaimynystės grupės pirmininkas Linas Ambrasas. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2018-09-21
Savaitgalį Lietuvoje viešės popiežius Pranciškus. Šalies miestai ir miesteliai su džiaugsmu ruošiasi sutikti Šventąjį Tėvą. Didžiausia šventė tikintiesiems, piligrimams, kurie suplūs pasitikti bažnyčios hierarchą.Kaip ten bebūtų, skeptikai pastebi, kad tikėjimas silpsta. Kad bažnyčia tampa uždara, kad nežengia koja kojon su pasauliu. Dvasingumą ir moralę žlugdo kairysis liberalizmas.Esant tokiam kontekstui, popiežiaus vizitas vertinamas kaip savotiška reklama katalikybei. Kitaip mąstantys klausia, ar tikėjimas netampa preke, kurią norima parduoti.Laidoje diskutuoja kunigas Kęstutis Dvareckas, VDU profesorius, istorikas Šarūnas Liekis ir rašytojas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2018-09-20
Laidoje diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir NVO paramos ir informacijos centro vadovas Martinas Žaltauskas.
[\/]
2018-09-19
Laidoje dalyvauja „Verslo žinių“ vyr. redaktorius Rolandas Barysas, tinklaraštininkas Ričardas Savukynas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
[\/]
2018-09-18
Šią savaitę į Lietuvą atvyksta popiežius Pranciškus. Kaip sostinė pasitiks Katalikų bažnyčios hierarchą?Laidoje dalyvaus Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Vilkončiūtė, Go Vilnius vadovė Inga Romanovskienė.
[\/]
2018-09-14
Neseniai portalas 15min.lt rašė: „Sekant istorijos šaltinius žinome, kad kiekvienas amžius turi savo bruožų, tam tikrų ypatumų. Kaip bebūtų keista, išgyventos epochos (pavyzdžiui, Senoji archaika ar modernizmas) gali kartotis kaip mados, kurios grįžta kartas nuo karto ir vis transformuojasi. O ar žinote, kad gyvenate naujojoje archajiškoje visuomenėje? „Žmonija vėl išgyvena šį laikotarpį“, – sako psichologas, filosofas ir Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius“.Apie tai diskutuoja psichologas Tomas Lagūnavičius, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas ir politikas Kęstutis Masiulis.
[\/]
2018-09-13
Rugsėjo 15-ąją minima Tarptautinė demokratijos diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie pagrindines demokratines vertybes ir demokratijos būklę pasaulyje, skatinti dialogą ir toleranciją. Tuo tarpu Lietuvoje opozicija nerimauja, kad demokratijos mažėja. Sako, kad Seime sprendimai priiminėjami buldozeriu, o dabar „valstiečiams“ prisijungus „tvarkiečius“ – bus dar blogiau. Laidoje diskutuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Dainius Kreivys ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė.
[\/]
2018-09-12
Nuo pat 2000 metų pastebimas imigracijos politikos griežtėjimas. Paskutiniu metu šis procesas įgijo gąsdinantį pagreitį, leidimai laikinai gyventi neišduodami ir atiminėjami užsieniečiams verslininkams, kurie nors ir atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau, Migracijos departamento teigimu, siekia tik formaliai atitikti teisės aktų reikalavimus. Emigracijai iš Lietuvos nemažėjant ir šalies viduje nesugebant sukurti naujų konkurencingų darbo vietų, į Lietuvą neįsileidžiame ir tų, kurie atvyksta su idėjomis, su savo investicijomis ir sugeba įdarbinti žmones kurti pridėtinę vertę.Laidoje dalyvauja: vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, advokatas Justas Vilys, Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas.
[\/]
2018-09-11
Ar valstybės įmonė gali veikti efektyviai ir pelningai? Ar kiekvienas valstybės investuotas euras tikrai duoda grąžą? Koks yra sėkmės receptas, galintis padėti ne tik sukurti pridėtinę vertę, uždirbti valstybei pinigus, bet dar ir sutaupyti valstybės lėšų?Apie tai – diskusija su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu Arvydu Vaitkumi ir susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
[\/]
2018-09-07
Tęsiasi politinės korupcijos byla. Aistros aprimo, kaip ir dažnai aprimsta po didelės audros. Į kiekvieną kyšininkavimo skandalą žiūrima kaip į eilinį korupcijos atvejį. Kažkas turi galimybę parceliuoti valstybės turtą, priimti įstatymus, dalinti privilegijas ir indulgencijas. Kažkam nesinori pralaimėti konkursų, dalyvauti lygiomis teisėmis viešuosiuose pirkimuose, kažkam patinka pardavinėti savo paslaugas už žymiai didesnius pinigus nei kainuoja iš tikrųjų. Vyksta prekyba įtaka, galiomis, pareigomis , turtu.Kas turi nutikti žmogaus galvoje, kad jis nuspręstų apvogti artimą savo? Kaip atsiranda prekeiviai Lietuva?Diskutuoja MRU docentas Virgis Valentinavičius, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius ir istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.
[\/]
2018-09-06
Prasidėjo nauji mokslo metai. Visi kalba apie didžiulę mokyklos reikšmę jauno žmogaus karjeroje. Diskutuojama apie tai, kaip turi atrodyti švietimo sistema, „teisinga“ mokykla. Dažniausiai minimas suomiškas edukacijos modelis, kaip kažkoks išganymas, panacėja. Kaip pavyzdys pateikiamas šveicariškas, vokiškas ar japoniškas mokymo modelis. Lietuviška mokykla nuolat linksniuojama kaip netobula.Dažnai pagrindiniu netobulos švietimo sistemos rodikliu pateikiamas žmogaus gebėjimas daryti karjerą: jeigu žmogus randa darbą, švietimo sistema laikoma gera. Tačiau pamirštama, kad daugeliu atveju žmogaus karjerai įtakos turi visuomenė, aplinka, kurioje jis gyvena. Apie tai, kas svarbu, siekiant karjeros, diskutuoja Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, psichologas Gediminas Navaitis ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
[\/]
2018-09-05
Uždrausti rūkyti lauko kavinėse ir balkonuose bei įvesti naujus reikalavimus rūkalų gamintojams ir pardavėjams – šie Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai buvo sutikti nevienareikšmiškai: dalis visuomenės mano, kad Lietuva imasi įgyvendinti idėjas, kurių daugelis šalių po išsamių tyrimų atsisakė kaip neveiksmingų ir nepasiteisinančių.Pavyzdžiui, siūlymas įvesti vienodą cigarečių pakuotę vos nevirto Europos Sąjungos direktyva, tačiau jos atsisakyta, nes stigo efektyvumo įrodymų. Tuo tarpu verslininkai piktinasi, kad ministerija rengdama siūlymus su jais nesitarė.Laidoje dalyvauja Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdantysis direktorius Arnas Neverauskas, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, Sveikatos apsaugos viceministras Agirdas Šešelgis ir Vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja Sonata Jarmalaitė.
[\/]
2018-09-04
Atėjo ruduo. Sostinės laukia daug iššūkių. Kaip miestas ruošiasi reguliuoti eismą?Diskutuoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė ir Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-08-31
Kas yra vyriškumo ar moteriškumo mokykla? Ar tokia reikalinga ir kur ją rasti? Labai daug žmonių lanko požiūrio plėtimo seminarus. Jie labai populiarūs. Vyresnės kartos atstovai pašaipiai komentuoja besimokančius vyrus ir moteris, tačiau nei seminarų, nei jų dalyvių nemažėja.Kas nutiko? Kuo mes kitokie nei mūsų tėvai? Ar tikrai reikia mokytis būti vyru ir moterimi? Kur mokytis yra geriausia?Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį mus praturtina psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2018-08-30
Penktadienį minėsime Laisvės dieną. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Sovietų armija. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Kaip mes šiandien pasiruošę pasipriešinti priešo kariuomenei? Kokiais būdais tai darytume, kiek ryžto ir pasiruošimo tam reikia?Laidoje diskutuoja gynybos analitikas Aurimas Navys, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulk. leit. Eugenijus Lastauskas ir istorikė Luka Lesauskaitė.
[\/]
2018-08-29
Laidoje dalyvauja: Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Vaidas Jankauskas, pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubartienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Laidą „Atviras pokalbis“ pristato Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.
[\/]
2018-08-28
Apie tai, ko reikia, kad verslas imtųsi domėtis mokslu, o mokslas pateiktų verslui idėjų, šiandien laidoje diskutuosime su Froceth vadove ir bendraįkūrėja Agne Vaitkevičiene, ūkio ministru Virginijumi Sinkevičiumi, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriumi dr. Gintaru Valinčiumi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
[\/]
2018-08-24
Neseniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pristatė savo parengtą ir įregistruotą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą. Parlamentarai tvirtino, kad tokį įstatymą, kuriame LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, parengė, nes nesulaukė jokių Vyriausybės veiksmų dėl komunistų partijos atitinkamo įvertinimo.O kaip yra šiandien? Kaip vertinti tuos, kurie įstoja į partijas ne dėl tarnystės tėvynei, o siekdami būti arčiau lovio? Ką daryti su tais, kurie parduoda piliečių interesus tarnaudami pinigams? Kokių medalių nusipelno lipantys per draugų ir kolegų galvas, kad tik gautų šiltą vietą? Ar šiandien išdavikų, padlaižių ir pataikūnų mažiau?Laidoje dalyvauja Seimo narys Audronius Ažubalis, filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius ir diplomatas, buvęs komunistas Povilas Gylys.
[\/]
2018-08-23
Rugpjūčio 23 d minima Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai. Ar šiandien gali nutikti kažkas panašaus, diskutuoja Vilniaus politikos analizes instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas, istorikas Vytautas Plečkaitis.
[\/]
2018-08-22
Prieš kurį laiką portalas delfi.lt rašė: „Tai, ką iš dviejų Vilkaviškio rajone gyvenančių nepilnamečių (vienam šešiolika, o kitam – septyniolika metų) lūpų išgirdo socialinės programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojai, mažų mažiausiai šokiruoja. „Išgirdome dalykus, kurie, manėme, 2016 metais jau neįmanomi policijos pareigūnų darbe, – sunkiai žodžius renka daugybei nusikaltimo aukų pagelbėjusios programos vadovė Kristina Mišinienė. – Jei tai tiesa, tai kalba eina ne apie nepilnamečių mušimą apklausų metų, bet jau apie kankinimą – rakinimas prie kėdės, rišimas prie medžio, deginimas elektrošoku, mušimas į galvą, lytinius organus“.Kodėl taip elgiasi policijos pareigūnai?Laidoje diskutuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ir Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
[\/]
2018-08-21
Nuo naujų mokslo metų pradžios Vilniaus miesto švietimo sistemoje laukiama įvairių pokyčių. Kokių naujovių tikėtis mokyklose?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas ir mero pavaduotoja, kuruojanti švietimo sritį, Edita Tamošiūnaitė. Laidą „Atviras pokalbis“ remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-08-17
Rugpjūčio 12-ąją buvo minima Tarptautinė jaunimo diena. Ji minima nuo 1999 m., Jungtinių Tautų sprendimu. Šią dieną siekiama daugiau dėmesio skirti jaunimo problemoms, skatinti jaunimą aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.Europoje šią dieną rengiamos įvairios akcijos, pvz., Belgijoje Jaunimo tarybos organizuoja iškylų akciją „Picnic Eurotastic“, kurios metu jaunimas kviečiamas susiburti Briuselyje esančiame Karališkame parke ir kartu iškylauti. Panašias iškylų akcijas rengti savo šalyse kviečiamas jaunimas iš visos Europos.O koks jaunimas auga Lietuvoje? Statistika sako, kad daugiausia iš šalies emigruoja būtent jaunimas. Vyresnieji niurzga, kad jaunimas auga neatsakingas, tingus, negerbia vyresniosios kartos, žodį „dirbti“ jiems seniai pakeitęs žodis „suktis“.Laidoje diskutuoja LIJOT valdybos narys Aidas Gedminas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė ir žmonių elgesio ekspertas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2018-08-16
XXI amžiuje kalbėti apie lyčių lygybę, rodos, jau neturėtų būti pagrindo. Deja, tiek darbo rinkoje, tiek politikoje, daugiausia galios, įtakos ir ekonominių resursų atitenka vyrams. Būtent nevienodas galios pasiskirstymas tarp lyčių – lyčių nelygybė lemia smurtą prieš moteris, kuris būna fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis.Lyčių nelygybė darbo rinkoje turi apčiuopiamas ir socialiai skaudžias pasekmes: nuo atlyginimų atotrūkio dydžio ir kitų nelygybės veiksnių priklauso vyrų ir moterų pensijų atotrūkis, didesnė moterų skurdo rizika senatvėje, didesnis pensinio amžiaus moterų, susiduriančių su materialiniu nepritekliumi, skaičius.Statistikos departamento duomenimis, vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis nuo 2012 m. vis didėjo, 2017 m. sudarė 15,2 proc. (viešajame sektoriuje – 14,2 proc., privačiajame – 15,7 proc.) ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų.Laidoje dalyvauja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
[\/]
2018-08-14
Jau kurį laiką Vilniuje vykdoma daugiabučių namų administratorių atranka. Tačiau norimų rezultatų ji neduoda – teigiama, kad gyventojai vangiai dalyvauja atrankos procese, savivaldybei sunkiai sekasi surinkti balsų kvorumą namuose. Tą rodo ir liepos 31 dieną formaliai turėjęs pasibaigti pirmasis atrankos turas. Kai kurie būsto administratoriai teigia, kad tokia namų administratorių atranka nėra efektyvi ir tik švaisto vilniečių pinigus.Laidoje dalyvauja Būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Laidą inicijuoja „Būsto rūmai“.
[\/]
2018-08-10
„Vilnius yra Europos G taškas. Niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa – tai nuostabu“, – ši savireklamos žinutė apie sostinę toliau kelia aistras. Reklama dar iki oficialios kampanijos pradžios sulaukė per 900 publikacijų užsienyje.Pasak sostinės turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorės, kilęs ažiotažas atkreipė pasaulio dėmesį: apie kampaniją praneša didieji JAV, Jungtinės Karalystės portalai – „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Independent“, televizijos reportažą parengė naujienų agentūra „Reuters“.Vyriausybė anksčiau yra prašiusi Vilniaus savivaldybės atidėti reklamos kampanijos pradžią iki kol baigsis rugsėjį vyksiantis popiežiaus Pranciškaus vizitas. Lietuvos Katalikų bažnyčia yra išsakiusi kritiką, kad „G taško“ reklama stiprina Vilniaus kaip sekso turizmo miesto įvaizdį. Kampanija užkliuvo ir Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui. Jis kreipėsi į merą Remigijų Šimašių klausdamas, ar tikrai toks sostinės pristatymas užsieniečiams tinkamas ruošiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui.Laidoje dalyvauja: Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Vilniaus miesto tarybos narys Markas Adamas Haroldas, agentūros „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
[\/]
2018-08-09
Lietuvos prekybininkai nuo kitų metų pirkėjams nebegalės veltui dalinti plastiko maišelių. Maišelių tiekėjai ir gamintojai nesutaria dėl naujovės poveikio. Vieni sako, kad plastiko maišelių naudojimas kasmet mažės, kiti prognozuoja, kad tai neturės pasekmių nei verslui, nei pirkėjų įpročiams, nei gamtai – esą jau dabar ten, kur jų nuperkama daugiausia, jie apmokestinti.Kaip efektyviai mažinti plastiko maišelių naudojimą? Kas turėtų prisiimti atsakomybę?Laidoje dalyvauja: Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius, „Žali.lt“ veiklų koordinatorė Austė Juozapaitytė, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.
[\/]
2018-08-08
Laidoje dalyvauja Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir rašytojas, apžvalgininkas Aidas Puklevičius.
[\/]
2018-08-07
Liepą startavus vaiko teisių apsaugos reformai, bent trumpam iš nesaugios aplinkos buvo paimta daugiau kaip pusė tūkstančio vaikų – 524. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, vaikas gali būti paimamas iš jam nesaugios aplinkos, kai būtina laikinai užtikrinti vaikui saugią aplinką.Tačiau tai dar nereiškia, kad vaikas yra ar bus paimtas iš atstovų pagal įstatymą. Daugiausia nepilnamečių iš šeimų paimti dėl tėvų girtavimo. Kai kurių savivaldybių socialinių paslaugų centrai jau griebiasi už galvos: įstaigose sparčiai daugėja vaikų, kyla įvairių iššūkių.Ar reformos naudą matuosime iš nesaugios aplinkos paimtais vaikais?Laidoje dalyvauja: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Paramos vaikams centro direktorė, psichoterapeutė Aušra Kurienė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė.
[\/]
2018-08-03
Laidoje dalyvauja komikas, prodiuseris Olegas Šurajevas, tinklaraščio šeimai autorė Aistė Jūrė ir VGTU Pramogų industrijų absolventė Monika Užgalytė.
[\/]
2018-08-02
Liepą įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pacientų organizacijos ir vaistų gamintojai perspėja, kad pagal naują tvarką į sąrašą patenka mažiau vaistų, Sveikatos apsaugos ministerija kritiką atmeta.Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis, Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
[\/]
2018-08-01
Pokalbis su Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-07-31
Vilniuje gyvenančio ekvadoriečio sumušimas viduryje gatvės, užpuolikams šaukiant „Lietuva – lietuviams“ sukėlė aršias diskusijas. Vilniuje organizuotas mitingas dėl Lietuvos policijos neveiksnumo. Kiek dažni išpuoliai prieš užsieniečius Lietuvoje? Kaip jie tiriami?Laidoje dalyvauja: Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremalių situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė ir advokato padėjėja Evelina Dobrovolska.
[\/]
2018-07-26
Kuriuos medžius kirsti, o kuriuos palikti augti – šis klausimas vis dažniau sukelia susipriešinimą ne tik tarp gyventojų, bet ir valstybinių institucijų. Vieni teigia, kad seni, pavojų keliantys medžiai mieste privalo būti šalinami, kiti – tai vadina niokojimu.Aplinkos ministerija siekdama užtikrinti medžių apsaugą priėmė naują tvarką: net ir privačioje valdoje nugenėti didesnį medį ar jį nupjauti, nuo liepos galima tik gavus savivaldybės valdininkų leidimą. Kaip rasti sutarimą?Laidoje dalyvauja: Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Vidmantas Bezaras, Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedre Čeponyte, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec, menotyrininkas, parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.
[\/]
2018-07-25
Lietuvos darbdaviai vis garsiau prabyla susiduriantys su darbo jėgos trūkumu. Tuo tarpu liepos mėnesio duomenimis, šalyje registruota 143,1 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.Kodėl darbuotojai ir darbdaviai nesusitinka darbo rinkoje? Kiek efektyvus profesinis perkvalifikavimas?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto doktorantas Justas Mundeikis, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
[\/]
2018-07-24
Londono Sičio oro uostas yra gyvybiškai svarbus Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Tai nusprendę susisiekimo ir ūkio ministrai pasirašė bendrą įsakymą, skelbiamas tarptautinis kvietimas teikti tokią paslaugą.Viešo konkurso būdu parinktam oro vežėjui už viešųjų reguliarių oro susisiekimo paslaugų teikimą bus mokama dotacija. Tokiu principu planuojama plėsti skrydžių geografiją ir į kitas šalis. Analizę atlikę „Investuok Lietuvoje“ specialistai teigia, kad dėl trūkstamo verslo segmento susisiekimo su Jungtinės Karalystės sostine Lietuva jau pralaimėjo bent 9 tiesioginių užsienio investicijų projektus, liko nesukurta tūkstančiai darbo vietų.Ar finansinė pagalba oro bendrovėms efektyvi priemonė? Kokios įtakos tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui turi šalies pasiekiamumas oru?Laidoje dalyvauja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, „Luminor“ Ekonominių tyrimų departamento vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos komandos vadovė Elena Mickevičienė.
[\/]
2018-07-20
Neseniai žurnalistas Linas Kontrimas portale 15 min.lt rašė:„Šiandien sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs Silicio slėnio pavadinimo. Be pasaulinio garso kompanijų, šiandien čia gyvuoja ir dar vienas svarbus dalykas: kūrybos, iniciatyvos, veiksmo dvasia. <...> Mums istorija lėmė kitą likimą. Ir užuot mėgavęsi visai neprasto 1938-iems metams Lietuvos ekonomikos augimo vaisiais, mes jau po poros metų ilgiems dešimtmečiams buvome apraizgyti okupacijos tinklu, išpjauti, iššaudyti, išvežti, išvaryti. <...>.Nukirsti žmogų, nukirsti konkurentą – štai ką sukūrė lietuviui įgimto laikinumo trauma. Todėl pas mus kol kas negimsta Silicio slėnis. Nes mes gyvename Vieno Karto Gyvenimą. Mes negalime klysti, mūsų gyvenimas per trumpas klaidai, nes mūsų klaida aplinkiniams tampa linksma laidotuvių švente. O kaip trūksta švenčių žmonėms, kankinamiems įgimto laikinumo komplekso!“Tad apie tai, ar lietuvis lietuviui yra priešas, diskutuoja politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas, politikas Kęstutis Masiulis ir psichologas Tomas Lagūnavičius.
[\/]
2018-07-19
Prieš kurį laiką Trišalė taryba svarstė minimalaus darbo užmokesčio klausimus. Antras kartas vėl nebuvo sėkmingas – kompromiso dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo nuo naujųjų metų rasti nepavyko, nors šį klausimą svarstyti grąžino Vyriausybė. Nesutarta dėl keliasdešimt eurų. Vyriausybės ir darbdavių nuomone minimalios algos kelti daugiau nei 420 eurų neįmanoma, o profesinės sąjungos reikalavo 450 eurų. Dabar taryba diskutuos dėl metodologijos ir tik tuomet grįš prie MMA svarstymo.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, Darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas ir Profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Artūras Černiauskas.
[\/]
2018-07-18
Praejusią savaitę prezidentūra pranešė apie valstybės vadovės pasirašytą dekretą dėl grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti birželio 30 d. priimtus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus bei šešis lydinčius teisės aktus.Pranešime spaudai nurodoma, kad prezidentė pasisako už gydymo įstaigų pertvarką, „nes sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės“. „Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Europoje yra trumpiausia, o mirtingumas – vienas didžiausių. Valstybė vis dar išlaiko 130 ligoninių, iš kurių net trečdalis yra nuostolingos. Šiandien gydymo įstaigose turime net 35% daugiau lovų negu Europos Sąjungos vidurkis, tačiau kas trečia jų rajonuose yra tuščia“Vis dėlto, anot D. Grybauskaitės, „net ir geriausi sprendimai negali būti daromi prasilenkiant su Konstitucijos nuostatomis“. Seimo priimtuose įstatymuose dėl medicinos įstaigų tinklo pertvarkos tokių neatitikimų konstitucingumui yra pakankamai daug.Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Socialinių mokslų daktaras, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius Laimutis Paškevičius ir teisės mokslų daktarė, bespecializuojanti gyvybės mokslų srityje, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė Jevgenija Vienažindytė.
[\/]
2018-07-17
Vilniuje vasarą vyksta gausybė darbų. Išformuojami globos namai, išdavinėjamos elektroninės sveikatos pažymos, vyksta tyrimai Sinagogoje ir kt. Laidoje dalyvauja Vilniaus meras Remigijus Šimašius.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-07-13
1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Šis mūšis nulėmė vokiečių ordino galybės galą.Tad prieš kelis šimtus metų lietuviai nulėmė geopolitinį Europos likimą. Tuo tarpu šiandien dažnai skundžiamės: esame maži, nieko negalim, niekas mūsų neklauso, niekam mes neįdomūs. Ar tikrai?Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas ir ambasadorius, diplomatas, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus.
[\/]
2018-07-12
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, neseniai kalbėdamas „Žinių radijuje“, pabrėžė, kad nerimą kelia ne tik mokesčių reformos skubotas priėmimas, bet ir Seimo statuto nepaisymas.„Situacija šiandien – kebli. Vieną vertus, valdančioji dauguma, prisijungusi „Tvarkos ir teisingumo“ narius, sugebėjo buldozeriu stumti mokesčių reformas, kurios tikrai neaišku ką Lietuvai atneš, nes yra labai rizikingų dalykų, ir greičiausiai pasekmes pamatysime tik kitos ekonominės krizės metu. Antra vertus, nerimą kelia bendra demokratijos būklė Lietuvoje, kurią šiandien vertinu ypač prastai. Po to, kai Seimas balsavimu patvirtino, kad galima nesilaikyti Statuto, kad jo laikymasis tampa pasirenkamu dalyku, o ne privaloma norma“, – teigė G. Landsbergis. Laidoje diskutuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, TS-LKD narys Dainius Kreivys ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2018-07-11
Apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų – net 69 proc. – šiuo metu verslą laiko nesąžiningu. Per pastaruosius metus žmonių nuomonė apie verslą išliko panaši – 2014-aisiais nepasitikėjimas verslu siekė 65 proc. Verslą sąžiningu laiko bene trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. Dažniau teigiamai į verslą žiūri vyrai (36 proc.), taip pat gaunantieji didesnes pajamas (41 proc.). Tyrimas rodo, kad verslo sąžiningumu Lietuvoje labiausiai abejoja moterys – 72 proc. jų mano, kad verslas yra nesąžiningas. Taip pat didžiausią nepasitikėjimą verslu reiškia asmenys, kurių pajamos yra žemiausios (72 proc.). Laidoje diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.
[\/]
2018-07-10
Šiuo metu Lietuvoje yra atnaujinta daugiau kaip 1700 daugiabučių. Specialistai sako, kad skaičius galėtų būti ženkliai didesnis, jei kaimynai gebėtų greičiau tarpusavyje rasti bendrą kalbą. Daugiabučių namų gyventojų ar bendrijų narių susirinkimai, kuriuose apsisprendžiama pradėti renovaciją, yra svarbiausia grandis visame modernizacijos procese, nes būtent žmonės priima sprendimus. Tačiau susitarti ne visada pavyksta, o jei pavyksta – ne visada pavyksta tą padaryti lengvai.Lietuvoje vykdomas Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamas projektas: Išdrįsk sakyti TAIP daugiabučio renovacijai. Jo tikslas - motyvuoti Lietuvos gyventojų bendruomeniškumą, skatinti gebėjimą susitarti.Tad ko reikia, kad daugiabučių namų modernizavimo programa būtų įgyvendinama sparčiau ir efektyviau?Laidoje dalyvauja įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovas Vilmantas Jankūnas, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis, Vilniuje Mickevičiaus 9-i esančio namo gyventojų atstovas Aurimas Šumskis, psichiatras, psichologas Linas Slušnys.Laidą inicijuoja Regioninis inovacijų vadybos centras. Projektas įgyvendinamas Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis - „Išdrįsk sakyti TAIP daugiabučio renovacijai“.
[\/]
2018-07-05
Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Prisiminsime didingus istorinius laikus, kartu giedosime Lietuvos himną.Vis dėlto, Lietuvoje nemažai žmonių, manančių, kad demokratija ne pati geriausia valdymo forma. Svarstoma, kad Lietuva galėtų būti monarchinė valstybė, kad galėtume, kaip ir prieš daugelį metų, turėti karalių.Laidoje diskutuoja istorikas, VU docentas Aurimas Švedas, istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis ir istorikas, VDU profesorius Šarūnas Liekis.
[\/]
2018-07-04
Maistinių medžiagų įsisavinimas priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, organizmo būklės ir gyvensenos. Visgi įrodyta, jog net ir geriausiomis sąlygomis organizmas natūraliai pasisavina tik 5-30 procentų iš įprastuose maisto papilduose esančių veikliųjų medžiagų. Organizmui stokojant vienos ar kitos medžiagos, ima blogėti žmogaus gyvenimo kokybė, sunkėja ligos, dažniau vystosi komplikacijos.Žiniasklaidos kanaluose ir reklaminiuose stenduose nuolat matomos vis naujų maisto papildų reklamos. Žoliniai preparatai ir naujų technologijų maisto papildai yra populiarūs visame pasaulyje. Bendra globalios papildų rinkos vertė yra 59 milijardai eurų. Daugiausia, beveik pusę visame pasaulyje sunaudojamų maisto papildų, suvartoja JAV gyventojai. Vis dėlto yra nemažai manančių, kad stiprinant organizmą maisto papildai ne ką tepadės.Laidoje dalyvauja Vidaus ligų gydytoja Regina Žukauskienė, Santaros klinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.
[\/]
2018-07-03
Jau sukurta Vilniaus gimtadienio programa ir koncepcija, kurią kaip tik liepos 4 d. tvirtins miesto Taryba. Kalbėsime apie 6 jos kryptis, kaip Vilnius stiprins ryšius, savivertę, aktualizuos paveldą, gaivins istorines tradicijas, kurios padės vilniečiams atrasti, suprasti ir plėtoti Vilniaus tapatybę.Jolanta Karpavičienė valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Vilniaus miesto tarybos narys, Vilnius 700 darbo grupės narys Darius Kuolys. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-06-29
Jei praleidžiate vasaros atostogas kartu su visa šeima, kurioje yra ir vaikų, gaunate iššūkį - saugoti darną, taiką ir ramybę.Moterys slapčia pasakoja: kaip gerai, kad atostogos baigiasi ir vyras turi darbą, be vyro man viskas daug paprasčiau, su vyru nieko nespėju...Vyrai tyli, stebi, stebisi ir laukia atostogų pabaigos. Jie jaučiasi bejėgiai prieš moters ir vaikų būrį.Kodėl atostogos kartu ne visiems yra smagios? Gal mes ką nors ne taip darome?Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį pas mus svečiuose psichologė, knygų autorė Ramunė Murauskienė ir konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2018-06-28
Laidoje dalyvauja ūkio viceministras Marius Skuodis, įmonės „Littelfuse“ talentų valdymo vadovė Kristina Keršienė ir personalo paieškos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas.
[\/]
2018-06-27
Pastarojo dešimtmečio Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas – jis neišvengiamai turės nusimatyti plėtrą jūroje. Kokioje stadijoje šiuo metu yra uosto plėtros planas ir koks jo atgarsis visuomenėje?Laidoje diskutuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, susisiekimo viceministras Ričardas Degutis ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas. Laidos partneris – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
[\/]
2018-06-26
Antstolių paslaugos negali panaikinti skolų, bet gali padėti jų išvengti. Ar tikrai pas antstolį, kaip ir pas daktarą, reikia eiti tada, kai dar esi finansiškai sveiktas? Kodėl Lietuvos antstolių paslaugomis vis dažniau naudojasi užsienyje gyvenantys dokumentų siuntėjai, o mūsų šalyje šios paslaugos daugeliui tebėra „neatrastoji žemė“?Šiandienos laidoje – praktikų patarimai vis dar manantiems, kad antstoliai vykdo tik priverstines funkcijas ir kad jiems antstolių pagalbos tikrai nereikia.Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Vitalis Milevičius, antstolis Valdas Čeglikas, advokatė Renata Todesaitė.Laidą remia Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2018-06-22
Didėjantis darbo santykių lankstumas ir nepastovumas, nesibaigiančios įmonių restruktūrizacijos, techninės galimybės, leidžiančios būti beveik nuolat ir visur pasiekiamam, nepertraukiamas informacinis srautas, verčiantis nuolat reaguoti į gaunamas žinutes, pastovius tarpasmeninius santykius trikdantis mobilumas, konkurencija darbe, kuri dažnai pavirsta į darbuotojų tarpusavio ujimą, niekinimą, patyčias ir net visuomenės standartai motinoms bei tėvams kartu kurti ne tik ambicingą karjerą bet ir darnią šeimą, – visa tai – darbuotojo kasdienybė šiandienos Lietuvoje.Nuolatinė įtampa, negalėjimas atsipalaiduoti sukelia emocinį išsekimą: žmogus visą laiką jaučiasi pavargęs, prislėgtas, jam trūksta energijos, ir nebegali pailsėti. Kartais jis gali tapti cinišku netgi priešišku bendraudamas su bendradarbiais, klientais ir vadovais, jis atsiriboja nuo darbo, tampa abejingas. Natūralu, kad tokio žmogaus darbingumas sumažėja. Todėl darbdaviai jį ima vertinti kaip nepakankamai kompetentingą, našų ir kūrybišką. O toks įmonei netinka. Ką su tokiu žmogumi turi daryti įmonė? Kas jam nutinka?„Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?“ – dar 1969-aisiais garsiajame savo filme kėlė klausimą režisierius Sydney Polack. O gal vis dėlto yra būdų padėti šiems žmonėms, ar tokios situacijos išvengti?Laidoje diskutuoja Inovatyvios psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė, psichiatras-psichoterapeutas Janas Hilbigas ir Valstybės įmonės „Oro navigacija“ Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Dalia Enkienė.
[\/]
2018-06-21
Laidoje diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
[\/]
2018-06-20
Žiūrėti, klausyti ir skaityti nelegaliai yra vagystė? Ar tik „biški“? Kaip visuomenė supranta (ar supranta) kas yra legalu, o kas ne? Ko netenka autoriai, kurių kūrinius nevaržomai platina daugiau nei 350 Lietuvoje nelegaliai veikiančių svetainių? Ko netenka valstybė ir mes, žiūrovai, klausytojai?Ši diskusija pastarosiomis dienomis persikėlė ir į gatves, nes liko vos pora žingsnių, kad būtų pasiektas istorinis lūžis Lietuvos autorių teisių apsaugos srityje.Laidoje diskutuoja Agata vadovė Agnė Begetė, KM viceministras Gytis Andrulionis ir aktorius Vytautas Rumšas.
[\/]
2018-06-19
Vilniuje birželio 12 d. startavo socialinė kampanija „Čia vienu daugiau“. Jos tikslas – skatinti viešojo transporto keleivius pasirūpinti saugesne besilaukiančių moterų kelione. Būsimoms mamoms yra dovanojami specialūs ženkliukai su užrašu „Čia vienu daugiau“, o keleiviai raginami pastebėti jas, užleisti vietą, nesistumdyti. Tokiu būdu keleiviai yra skatinami kurti draugišką atmosferą autobusuose ir troleibusuose, kad keliauti visiems būtų jaukiau ir saugiau. Laidoje dalyvauja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė ir būsima mama, tinklaraščio „Laimingos Moters Paslaptys“ įkūrėja Erika Valiukaitė. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-06-15
Laidoje diskutuoja Seimo narys Audronius Ažubalis, filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius ir MRU dėstytojas Virgis Valentinavičius.
[\/]
2018-06-14
Laidoje diskutuoja advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir Policijos gen. komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
[\/]
2018-06-13
Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensijos amžių, sako Lietuvos banko atstovai. Manoma, kad sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per dešimt metų, o šis amžius galėtų ilgėti dar 7–8 metais. Vis dėlto Lietuvos bankas pažymi, kad toks pensinio amžiaus ilginimas būtų gana drastiškas.Europos Komisijos prognozėmis, iki 2040 metų vidutinė gyvenimo trukmė, pasiekus 65 metus, pailgėtų tik 3 metais. Taip pat svarstoma, kad gelbėjant pensijas į Lietuvą galima būtų įvežti pusė milijono imigrantų. Dar kalbama, kad pensijas galima būtų didinti, jeigu didėtų mokesčiai. Panašu, kad tokie svarstymai byloja apie artėjantį pensijų krachą. Laidoje diskutuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė ir socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.
[\/]
2018-06-12
Įsibėgėjant „MG Baltic“ bylai, vis dažniau imama svarstyti, kaip padaryti, kad verslas neturėtų tokios didelės įtakos politikai. Panašu, kad uždraudus politinių partijų finansavimą juridiniams asmenims, verslo įtaka išliko. Verslas ir toliau randa būdų, kaip daryti įtaką politikams. Atsiranda pasiūlymų vėl grįžti prie galimybės verslui finansuoti politines organizacijas. Tik tas finansavimas turėtų būti skaidrus ir aiškus.Laidoje diskutuoja Lietuvos laisvės sąjungos partijos pirmininkas Artūras Zuokas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius ir socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
[\/]
2018-06-08
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kaip žmones padaryti laimingais. Valdžia ruošia įvairius reformų paketus ir net žada, kad viena iš reformų bus visuotinės laimės paieškos. Buriamos mokslininkų komandos, kurios atsakytų į klausimus ir sukurtų mechanizmus, kaip padaryti, kad šalyje būtų kuo daugiau laimingų žmonių. Ko vertos tokios pastangos?Laidoje diskutuoja psichologas Gediminas Navaitis, ekonomistas Jonas Ragauskas ir socialinės neįgaliųjų įmonės vadovas Paulius Zabielskas.
[\/]
2018-06-07
Laidoje diskutuoja vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Seimo narys Algirdas Sysas.
[\/]
2018-06-06
Neseniai minėjome Lietuvos Sąjūdžio 30-ąsias metines. Prisiminėme žmones, kurie jį kūrė, kurie stovėjo prie Lietuvos nepriklausomybės vairo. Įvertinome idėjas, su kuriomis Sąjūdis budino tautą.Kai kurios idėjos įgyvendintos, kai kurios nugrimzdo užmarštin. Kokias idėjas Sąjūdis keltų šiandien?Diskutuoja politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, Seimo narys Povilas Urbšys ir vienas iš Sąjūdžio kūrėjų Gintaras Songaila.
[\/]
2018-06-05
Laidoje dalyvauja savivaldybės viešosios įstaigos „Go Vilnius“ Turizmo skyriaus ir Konferencijų biuro vadovė Jolanta Beniulienė ir LRVA prezidentė Evalda Šiškauskienė.
[\/]
2018-06-01
Lietuvoje šią vasarą mūsų bus daugiau nei 3 milijonai. Po pasaulį išsibarstę lietuviai buriasi – liepos 1 d. jie susirinks Vilniaus Rotušės aikštėje, tam, kad paragintų: ištrinkime atsiradusią ribą tarp mūsų, gyvenančių Lietuvoje, ir jų, kurie išvyko. Emigrantus ir savoje šalyje gyvenančius tautiečius šią vasarą vienys ir daugiau renginių – Dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas Harmony parke. Kaip ištrinti ribas tarp mūsų ir jų? Kas mus vienija ir kas vis dar skiria?Laidoje dalyvauja: Vengrijos lietuvių bendruomenės atstovė, renginio „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ koordinatorė Jurga Gailiūtė, daugelį lietuvių bendruomenių aplankęs aktorius Dainius Vengelis, Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovė Jūratė Caspersen, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
[\/]
2018-06-01
Lietuvoje šią vasarą mūsų bus daugiau nei 3 milijonai. Po pasaulį išsibarstę lietuviai buriasi – liepos 1 d. jie susirinks Vilniaus Rotušės aikštėje, tam, kad paragintų: ištrinkime atsiradusią ribą tarp mūsų, gyvenančių Lietuvoje, ir jų, kurie išvyko. Emigrantus ir savoje šalyje gyvenančius tautiečius šią vasarą vienys ir daugiau renginių – Dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas Harmony parke. Kaip ištrinti ribas tarp mūsų ir jų? Kas mus vienija ir kas vis dar skiria?Laidoje dalyvauja: Vengrijos lietuvių bendruomenės atstovė, renginio „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“ koordinatorė Jurga Gailiūtė, daugelį lietuvių bendruomenių aplankęs aktorius Dainius Vengelis, Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovė Jūratė Caspersen, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
[\/]
2018-05-31
Laidoje diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas ir istorikas Darius Kuolys.
[\/]
2018-05-30
Diskusijoje apie Vilniaus bendrojo plano rengimo principus dalyvauja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis, aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, urbanistas Martynas Marozas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris Evaldas Klimas.
[\/]
2018-05-29
Pastaruoju metu tvyrant įtampai tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, Lietuva turėtų laikytis Europos, teigia praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs Europos Parlamento konservatorių lyderis Manfredas Vėberis.„Manau, kad vienintelis kelias yra pasirinkti Europą. Tai vienintelis būdas išlaikyti Europos vienybę ir mums išgyventi tvyrant globaliems iššūkiams, su kuriais susiduriame šiandien“, – interviu BNS sakė politikas iš Vokietijos.Studijoje – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgytė, signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis ir Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
[\/]
2018-05-25
Studijoje – Tarptautinės migracijos organizcijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė, migracijos ekspertas Dainius Paukštė ir nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA generalinis sekretorius Tomas Garuolis.
[\/]
2018-05-24
Abiturientams – pats darbymetis: brandos egzaminai, profesinio kelio pasirinkimas. Kokie specialistai bus perspektyviausi ateityje? Ar pelnytai į antrą planą stumiame socialinius mokslus?Laidoje dalyvauja CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Infobalt švietimo ekspertė Monika Simaškaitė ir premjero patarėjas Lukas Savickas.
[\/]
2018-05-23
Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.
[\/]
2018-05-22
Šiuo metu sostinės gyventojams pristatomas Vilniaus bendrojo plano projektas – svarbiausias miesto teritorijų planavimo dokumentas. Šiame dokumente numatyta miesto vizija ir plėtros prioritetai iki 2030-ųjų metų. Ko gali tikėtis gyventojai?Pokalbis su Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovu, vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Pakalniu ir nepriklausoma urbaniste Živile Šimkute. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-05-18
Neseniai socialiniuose tinkluose netilo aistros dėl „Eurovizijos“ finalo. Vieni apgailestavo, kad Ieva liko 12-ta, kiti piktinosi nugalėtoja iš Izraelio Netta ir jos daina „Toy“. Garsių žmonių pastabos, sukėlė nepasitenkinimą etiketo žinovui Giedriui Drukteiniui.„Garsieji lietuviai“, kas jums darosi??? Kaip jums liežuvis apsiverčia išvadinti „Eurovizijos“ laimėtoją „stora boba“? O kodėl jos tautybę pamiršote prikišti, tiesos mylėtojai ir drąsuoliai? Truputį baugu, suprantama... Bet štai kodėl iš jos ligos niekas nepasityčiojote? Juk viena garsi Lietuvos dainininkė dar visai neseniai nuo scenos vadino klausytojus „daunais“, – rašė jis.Laidoje apie Lietuvos provincialumą diskutuoja Žmonių elgesio specialistas Giedrius Drukteinis, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas ir Seimo narys, knygos apie elitą autorius Kęstutis Masiulis.
[\/]
2018-05-17
Tęsiasi tyrimas, kaip „MG Baltic“ koncernas darė įtaką valstybės valdymui. Kaip pastebi portalas delfi, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) birželio 1-ąją žada paskelbti baigiamo neleistinų politikų ir verslo ryšių tyrimo rezultatus. Šiam tyrimui tik prasidedant, valdančiųjų „valstiečių“ lyderiai kalbėjo apie susiklosčiusius ypatingai gerus santykius su teisėsauga bei informaciją, kurios nutylėti negalima.Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir politikos apžvalgininkas, buvęs Saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
[\/]
2018-05-16
Skirtingiems žmonėms tinka skirtingi metodai. Tačiau beveik trims šimtams įsiskolinusių asmenų siekiama padėti tuo pačiu būdu. Seime svarstomais Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma mažinti priverstinai išieškomų skolų sumas, kas neišvengiamai ilgintų atsiskaitymo trukmę.Ar 1,5 karto ilgesnis skolos dengimas iš darbo pajamų ir tuo pačiu padidėjusios priverstinio atsiskaitymo išlaidos tikrai palengvins skolų naštą nepritekliuje gyvenantiems žmonėms? Ar teisinga kreditorius versti dar ilgiau laukti savo pinigų ir dar labiau didinti skolų administravimo naštą darbdaviams?Laidoje dalyvauja antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir advokatų kontoros ILAW partneris, advokatas Mantas Mikalopas.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos antstolių rūmais.
[\/]
2018-05-15
Prieš kelias dienas žurnalas „Reitingai“ domėjosi mūsų moksleivių gebėjimais. Rezultatai, švelniai tariant, nedžiuginantys.Anot žurnalo, kone pusei Lietuvos mokinių diagnozuota matematikos mokymosi negalia. Tokios išvados peršasi gavus elektroninio dienyno „Tamo“ analitikų skaičiavimus, kaip būtų įvertintos Lietuvos 8-10 klasių mokinių matematikos, taip pat fizikos, chemijos ir lietuvių kalbos žinios, jei semestras būtų pasibaigęs per Velykų atostogas. Laidoje diskutuoja žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
[\/]
2018-05-11
Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta, protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką, Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.Apie tai, kiek šiandien mumyse likę pasipriešinimo dvasios, diskutuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vilkelis, istorikė Luka Lesauskaitė ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas plk. ltn. Eugenijus Lastauskas.
[\/]
2018-05-10
Laidoje dalyvauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
[\/]
2018-05-09
Laidoje dalyvauja Seimo narys Egidijus Vareikis, buvęs Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjas prof. dr. Gediminas Vitkus.
[\/]
2018-05-08
Kalbėsime apie atgimstančias žaliąsias erdves Vilniuje.Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir jo padėjėja Ieva Pakarklytė.
[\/]
2018-05-04
Laidoje dalyvauja Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, „Versli mama“ vadovė Skaidrė Vainikauskaitė ir Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė.
[\/]
2018-05-03
Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, portalo 15 min.lt aktualijų redaktorė Liepa Želnienė ir TV žurnalistas Tomas Dapkus.
[\/]
2018-05-02
Būsto energijos taupymo agentūros nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta beveik 2000 daugiabučių. Šiuo metu šalyje atnaujinama beveik pusė tūkstančio daugiabučių. Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiausia daugiabučių namų šiuo metu atnaujinama didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Zarasų, Trakų, Druskininkų, Ignalinos, Telšių bei Molėtų rajonų savivaldybės.Tačiau kai kurie statybos specialistai sako, kad dalies blokinių namų renovuoti net neverta – senus namus reikėtų griauti ir vietoje jų pastatyti naujus. Renovacijos šalininkai tikina, kad renovuoti senieji pastatai, tarnaus dar ne vieną dešimtmetį, o kainos skirtumas renovacijai ir naujo namo statybai skiriasi ne procentais, o kartais.Tad kaip žinoti – kada griauti bei statyti naujus, modernius atitinkančius šių dienų reikalavimus, o kada – renovuoti?Laidoje dalyvauja: Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis, bendrovės „JP architektūra“ architektas Algirdas Kaušpėdas ir Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
[\/]
2018-04-27
Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį laidoje svečiuojasi psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius. Kas turi tvarkyti namus ir kas turi uždirbti pinigus? Kokie darbai – moterų, o kokie – vyrų? Dauguma mūsų barasi dėl smulkmenų. Ar yra išeitis? Taip, yra. Tikimės, kad mūsų įžvalgos pagelbės ne tik šeimas jau sukūrusiems, bet ir ketinantiems tuoktis klausytojams bei žiūrovams.
[\/]
2018-04-26
Valdantieji užsimojo uždrausti jaunesniems negu 16 m. asmenims įsigyti loterijos bilietus ir dalyvauti įvairiose loterijose. Tokias Loterijų įstatymo pataisas, kurios, jeigu Seimas pritars, įsigaliotų nuo 2019 m., užregistravo „valstiečių“ ir socialdemokratų darbo frakcijų vadovai Ramūnas Karbauskis ir Andrius Palionis.„Todėl, kad neaugintume priklausomybės ir paskui jie netaptų potencialūs lošimų aparatų ir lošimo namų klientai. Tėvai pinigus duoda pietums, o ne bilietams“, – naujienų agentūrai BNS komentavo Andrius Palionis.Lošimų priežiūros tarnybos duomenys rodo, kad lietuviai į loterijas įsitraukia vis labiau. Pernai jie nusipirko 6 proc. daugiau loterijos bilietų nei ankstesniais metais.Tuo metu psichologas Gediminas Navaitis pastebi, kad loterijos bilietai teikia ir tam tikrą psichologinę naudą – leidžia pasvajoti, ką žmogus veiktų laimėjęs, padeda kiek geriau pažinti save, savotiškai pasiruošti gyvenimui.Taigi loterijos Lietuvoje – skatinti ar riboti?Laidoje dalyvauja psichologas dr. Gediminas Navaitis, Seimo narys Andrius Palionis, „Olifėjos“ atitikties vadovas Andrius Karaliūnas, Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas. Laidos temą inicijuoja Loterijų asociacija.
[\/]
2018-04-25
Išlaikymo išmokos, arba populiariai vadinami alimentai, šiuo metu priverstine tvarka išieškomo maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos vaikų. Šių prievolių vykdymas – tarsi sąžinės lakmuso popierėlis. Antstoliai galėtų išvardyti daugybę pavyzdžių, kai aukštas pareigas užimantys verslininkai pradeda gauti 50 eurų atlyginimą, kai po skyrybų teismas priteisia išlaikymo išmokas jų vaikams. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi į antstolį vertėtų neatidėlioti, ypač – jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų. Antstoliui pradėjus išieškojimą, sumažėja rizika, kad išlaikymo išmokas „suvalgys“ kitos skolos.Kaip gauti valstybės išmokas, kai išieškoti išlaikymo nepavyksta? Kada ir kaip indeksuojamos išlaikymo išmokos? Kas privalo indeksuoti? Kaip išieškoti išlaikymą iš užsienyje esančių skolininkų? Laidoje dalyvauja antstolė Virginija Meškauskienė, advokatė Renata Narbutienė ir keturių vaikų mama Asta Drukteinė.
[\/]
2018-04-24
Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvedama vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kokie jos pagrindiniai tikslai?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis ir savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ direktorius Rimantas Juknevičius. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-04-20
Lietuvos žvaigždės ir žvaigždutės nuolat rodo pavyzdį, kaip teisingai gyventi. Paskutinis dainininko Selo išsišokimas, žadant nokautuoti mergaitę, sukėlė pasipiktinimo bangą, kaip garsūs žmonės gali leisti sau šnekėti tokius dalykus.Ir nors lietuviškos žvaigždės dažnai dievinamos, bet iš tikrųjų elgiasi kaip tikri prasčiokai ar dar blogiau. Atlikėjai keikiasi, geria, vairuoja girti, mušą vyrus ir žmonas, skiriasi ir tuokiasi su skandalais, po to apie tai pasakoja visai Lietuvai, o dar po to verkia ir gailisi. Lietuviškų žvaigždžių spindesys ir skurdas.Laidoje diskutuoja muzikos atlikėjų prodiuseris Martynas Tyla, TV laidų prodiuseris ir vedėjas Kristupas Krivickas ir viešųjų ryšių ekspertas, Žinių radijo laidos vedėjas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2018-04-19
Laidoje dalyvauja Medikų sąjūdžio narys Robertas Adomaitis, sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2018-04-18
Seimo narys Bronislovas Matelis įregistravo Politinių partijų įstatymo pataisas, kurios leistų juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą. Tačiau siūloma tvarka nesudarytų preteksto neskaidriems verslininkų ir politikų susitarimams.Apskritai, politikų ir verslo santykiuose daug tamsos. Po MG Baltic ir liberalų buvusio vadovo korupcijos skandalo lenda ir daugiau politikų pavardžių, kurie vienaip ar kitai susitikinėjo su stambių koncernų atstovais. Keista, kad apie tuos susitikimus sužinome tik tada, kai byla įgyja pagreitį. Nebūtų bylos, nebūtų žinių. Tai viena medalio pusė. Kita – kai verslininkai patys ateina į valdžią ir priiminėja sprendimus, net nebandydami atsisakyti savo verslų ir versliukų valdymo. Tokia naujoji realybė ir, panašu, tai jau nieko nestebina.Laidoje dalyvauja Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ir „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
[\/]
2018-04-17
Vyriausybe pristatė reformų planą. Reformos bus daromos ūkio ir inovacijų, sveikatos apsaugos, finansų ir mokesčių, švietimo, pensijų srityse. Ministrai žarstė pažadus, kad artimiausiu metu pažirs pinigų įvairioms ūkio šakoms. Kaip vertinti planuojamas reformas?Laidoje apie tai diskutuoja Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo narys Andrius Kubilius ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
[\/]
2018-04-13
Apie tai diskutuoja psichologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis, psichologas Andrius Kaluginas ir tarologas Leopoldas Malinauskas.
[\/]
2018-04-12
Vilniaus mieste naujai perdalinus priskirtų mokyklų teritorijas, dalis vaikų, gyvenančių namuose šalia mokyklų ar per gatvę, turės keliauti į mokyklą gal net 7 kilometrus su keliais persėdimais viešajame transporte.Vaikai auga, paskui juos auga ir tėvų bėdos, ieškant ugdymo įstaigos. Kažkada netilpę į darželius – dabar jau pradinukai. Netruks, kai jiems teks ieškoti vietų progimnazijose.Įvesta nauja registravimo į mokyklas e-sistema, paskutinę minutę prieš startuojant šių metų prašymų teikimui, buvo sumažinta, paliekant pasirinkimo galimybėse vietoje 5 mokyklų tik 3, ir vieną jų privalomai skiriant pagal savivaldybės nubraižytus žemėlapius.Tėvai piktinasi apribota galimybe rinktis mokyklą pagal šeimos poreikius ir vaiko gebėjimus, atstumą iki mokyklos. Savivaldybė atkerta, kad visi norintys į mokyklas netelpa ir teks kažką aukoti.Apie tai, ką aukos, kodėl mokyklos nuolat užsikemša vis labiau ir ar įmanoma kiekvienam sostinės vaikui gauti kokybišką ugdymo mokykloje paslaugą, laidoje diskutuoja mama Simona Čelutkaitė, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Vincas Jurgutis ir Nacionalinio Aktyvių Mamų Sambūrio laikina prezidentė Rasa Žemaitė.
[\/]
2018-04-11
Kaip praneša žiniasklaida, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson Seimui pasiūlė panaikinti nepriklausomą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą ir vietoj jo įsteigti Lietuvos Vyriausybei pavaldžią įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos tarybą“.Apie tai diskutuoja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, SRTRF Tarybos pirmininkė, Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė, asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Mindaugas Reinikis ir kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
[\/]
2018-04-10
Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2018-04-06
Balandžio 6 saugaus eismo diena. Tačiau kaip praneša portalas delfi.lt, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų pradžia keliuose kur kas avaringesnė nei praėjusių metų. Apie situaciją keliuose diskutuoja Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas, lenktynininkas, BMV vairavimo akademijos instruktorius Darius Jonušis ir televizijos ir „Žinių radijo“ laidų vedėjas Ramūnas Fetingis.
[\/]
2018-04-05
Neseniai Seime įkurta Sveikos gyvensenos komisija. Šią savaitę minima pasaulinė sveikatos diena. Kiek ilgai dar kišime pinigus į ligų gydymą, bet rimtai negalvosime apie sveiką gyvenseną? Laidoje dalyvauja sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Kėdainių savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Juozas Dapšauskas ir Sveikos gyvensenos komisijos narys Algimantas Kirkutis.
[\/]
2018-04-04
Valstybės kontrolė pernai rudenį paskelbė, kad vis dar turime didelių problemų, nes neužtikrinama efektyvi aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Padėtį galbūt pakeis aplinkos apsaugos kontrolės sistemos reorganizacija, kurią numatoma baigti iki šių metų liepos.Laidoje – apie situaciją aplinkosaugos sistemoje ir blogus praktikos pavyzdžius. Kodėl į Lietuvą neinvestuoja tarptautinės aplinkosaugos kompanijos? Ir kaip pagerinti aplinkosaugos sektoriaus padėtį?Apie tai diskutuoja Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatas dr. Audrius Juozapavičius, „Transparency International Lietuva“ projektų vadovė Rugilė Trumpytė ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.Laidos temą inicijuoja Aplinkos apsaugos institutas.
[\/]
2018-04-03
Laidoje dalyvauja Investuotojų forumo atstovas Ramūnas Petravičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė, Seimo nariai Vitalijus Gailius ir Kęstutis Mažeika. Laidos partneris – Investuotojų forumas.
[\/]
2018-03-30
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį pas mus studijoje svečiuojasi psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius. Paskutinį kartą bloginom santykius. Šį kartą bloginsim partnerius. Ne paslaptis, kad vyras veikia moterį, o moteris – vyrą. Prieš atgimimo šventę studijos svečiai primins dėsnius, kuriuos naudodami ne tik paskatinsim partnerio atgimimą, bet ir transformaciją. Ką daryti, kad žmona būtų blogesnė? Ką daryti, kad vyras būtų blogesnis?
[\/]
2018-03-29
Regionuose veikiančios įmonės nuolat susiduria ne tik su logistikos ar techniniais, bet ir žmogiškųjų išteklių iššūkiais. Ne paslaptis, kad regionuose mažėja gyventojų, tuo pačiu mažėja ir darbuotojų. Tad darbo jėgos trūkumas, senų darbuotojų išlaikymas bei naujų pritraukimas išlieka pagrindiniais regioninio verslo iššūkiais. Valdžios galvoja apie įvairiausius būdus, kaip skatinti regionų atsigavimą. Siūloma remti jaunų šeimų būsto įsigijimą, planuojama, kokie regionai kokia veikla turėtų užsiimti. Nespjauna valdžios ir į imigrantus. Svarstoma, kad sąlygų atvykėliams palengvinimas pritrauktų į Lietuvą darbo jėgos.Kol valdžia svarsto, kaip išjudinti regionus, verslas pats ieško būtų kaip motyvuoti darbuotojus.Pasirodo, galima sukurti sistemą, kuri padėtų išlaikyti ir plėsti regionuose verslą ir pritraukti jaunimą. Kaip tai daroma?Laidoje diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir 60 regioninių parduotuvių tinklo „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas.
[\/]
2018-03-28
Įsibėgėjus aukštojo mokslo reformai, Seimo valioje ir aukštųjų mokyklų apsisprendime – du universitetai Vilniuje ir trys Kaune. Ar esminiu pertvarkos tikslu išlieka mokslo ir studijų kokybės gerinimas bei Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo stiprinimas tarptautiniu mastu?Apie tai, ko reikia, kad aukštojo mokslo reforma būtų ne fragmentiška, o visaapimanti, politikai ir aukštųjų mokyklų atstovai galvotų ne apie momentinius, bet ilgalaikius sprendimus diskutuos švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovas Ramojus Reimeris, KTU l.e.p. rektorė Jurgita Šiugždinienė ir KTU profesorius Artūras Keršys.Temą inicijuoja Kauno technologijos universitetas.
[\/]
2018-03-27
Socialinis verslas – alternatyva socialiniams iššūkiams spręsti. Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos ekonomikai – ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. dirbančių ES gyventojų.Kaip tai sekasi įgyvendinti Lietuvoje? Kokių užsienio šalių gerąja praktika galime remtis? Koks privačių iniciatyvų indėlis į socialinio verslo aplinkos gerinimą? Ką naujo sužinosime šiemet organizuojamame Socialinio verslo forume?Apie tai ir dar daugiau diskutuoja Britų tarybos Lietuvoje direktorius, dr. Artūras Vasiliauskas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas, „Reach for Change“ Lietuvoje vadovė, „Geri norai LT“ partnerė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer ir NVO Avilys direktorius Arūnas Survila. Laidos partneris - Britų taryba.
[\/]
2018-03-23
Neseniai portale „Delfi“ pranešta, kad Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, šalies gyventojai „Šimtmečio žmonėmis“ išrinko prezidentus Antaną Smetoną ir Algirdą Brazauską. Politologų vertinimu, tai rodo šeimininko ilgesį mūsų visuomenėje. Kodėl lietuviams reikia pono, diskutuoja Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos vadovas Liutauras Ulevičius ir istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas.
[\/]
2018-03-22
Laidoje diskutuoja Seimo narys Povilas Urbšys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė ir Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.
[\/]
2018-03-21
Faktai gali būti pamirštami, iškraipomi, klastojami. Antstolio užfiksuoti faktai virsta patikimais įrodymais. Dažnas faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos užsakovas vėliau sugrįžta pas antstolį su laimėtu ieškiniu ir prašo padėti susigrąžinti teismo priteistas lėšas.Kuo skiriasi antstolio užfiksuoti įrodymai nuo tų įrodymų, kuriuos galėtume surinkti ir mes patys? Ką gali ir ko negali užfiksuoti antstolis? Ir kada kreiptis į antstolį, jei norime, kad svarbūs įrodymai dirbtų mums?Laidoje diskutuoja antstolis, Antstolių garbės teismo narys Irmantas Gaidelis ir advokatų kontoros COBALT partneris, advokatas dr. Paulius Markovas.
[\/]
2018-03-20
Šių dienų mokykloje, kurios uždaviniai – ugdyti laisvai mąstančią ir kuriančią asmenybę bei atsakingą darbuotoją, pasirengusį dirbti nuolat kintančioje, sunkiai prognozuojamoje darbo rinkoje, žinių, kurios lengvai prieinamos ir greitai sensta, aplinkoje – labai daug vilčių dedama į mokytoją.Švietimo sistema kupina reikalavimų ir taisyklių dažnai tarpusavyje prieštaraujančių apribojimų, tad nesunku nuleisti rankas ir plaukti pasroviui. Tačiau ir visuomenės, ir sistemos, keičiasi tik konkrečių žmonių pastangomis. Koks tas XXI a. mokytojo vaidmuo? Koks kelias nuo žinių perdavėjo iki mokinių mokymosi palydėtojo, kuratoriaus? Ką gali keisti mokytojas didelėje, inertiškoje švietimo sistemoje?Laidoje diskutuoja asociacijos „Kūrybinės jungtys” vadovė Milda Laužikaitė, „Kūrybinių jungčių” praktikė Jurga Nagrockytė ir Vilniaus m. sav. Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos istorijos mokytoja Jelena Tračiuk. Laidos partneris - Britų taryba.
[\/]
2018-03-16
„Perdegė žmogelis... Koks vaizdinys mums iškils išgirdus tokius žodžius? Galbūt pamatysime užgesusią žvakę... Galbūt nebešviečiančią lemputę, o gal pamatysime ir dar liūdnesnį vaizdą – pelenų krūvelę. Štai jums ir pirmasis, turbūt svarbiausias perdegimo sindromo požymis – žmogus, anksčiau degęs entuziazmu dirbti, padėti kitiems, vieną dieną tampa abejingas, apatiškas, užgesęs...“, – taip savo knygoje apie perdegimo sindromą rašo kunigas Paskalis Idas.Mokslininkai nustatė, kad ši liga ypač gresia dosniems žmonėms. Ar norėdami išvengti perdegimo sindromo turėtume nebepadėti kitiems?Laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto doc. dr. Lijana Gvaldaitė, Seimo narys Andrius Navickas ir psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.
[\/]
2018-03-15
Šaltesnis vasaris centralizuoto šildymo vartotojams grasina didesnėmis sąskaitomis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vasario pabaigoje vienbalsiai priėmė naują šilumos supirkimo tvarką. Komisija prognozuoja, kad pokyčiai leis sumažinti šilumos kainas Vilniuje iki 16,2 proc., Kaune – iki 6,4 proc., o Klaipėdoje – iki 3,4 proc.Energetikos ministerija rudenį žada keisti Šilumos ūkio įstatymą. Šildymo klausimai gyventojams yra jautrūs tiek šildymo sezono pradžioje, tiek jam baigiantis. Todėl šiandien ir kalbamės apie tai, ką padarėme ir ką dar galime padaryti, kad už šilumą mokėtume mažiau.Laidoje diskutuoja Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Kainų komisijos narys Donatas Jasas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
[\/]
2018-03-14
Laidoje dalyvauja ir apie paklausiausias ateities specialybes diskutuoja „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Maxima Grupė“ vadovas Dalius Misiūnas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas ir Agnė Kudarauskienė, kuri Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijoje (LINPRA) dirba su švietimo projektais, skaito pranešimus švietimo ir įgūdžių tematika Lietuvoje ir Europoje.Temą inicijuoja Kauno technologijos universitetas.
[\/]
2018-03-13
Valstybėje yra daug socialinių problemų, kurios ilgus metus yra sprendžiamos neefektyviai. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje eilę metų daug Europos Sąjungos investicijų yra skiriama socialinei sričiai, bet kas penktas šalies gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Akivaizdu, kad šioje srityje reikia inovacijų, kurios padėtų taupant resursus, kurti geresnę socialinę aplinką ir kurias jau šiai dienai gali pasiūlyti rinka. Kita vertus, palaipsniui auga kritinė masė žmonių, kurie nori kurti ilgalaikius ir tvarius socialinius pokyčius ir mato tai kaip savo pagrindinę veiklą. Klausimas - kaip galime padėti socialinio verslo iniciatyvoms ir jas įgyvendinantiems žmonėms kurti verslius ir gerus darbus.Laidoje dalyvauja Socifaction programos bendraįkūrėjos – NVO Avilio vadovė Monika Juknienė, Geri Norai LT partnerė, Junior Achievement Lietuvoje vadovė Andželika Rusteikienė ir socialinė verslininkė Violeta Masteikienė, viena iš Socifaction programos partnerių. Laidos partneris - Britų taryba.
[\/]
2018-03-09
Šį savaitgalį švęsime Kovo 11-ąją. Su kokiomis nuotaikomis pasitinkame valstybės gimtadienį?Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, LRT portalo vadovas Vladimiras Laučius ir portalo 15min.lt vyr. redaktorius Raimondas Celencevičius.
[\/]
2018-03-08
Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną. Pirmojo darbo posėdžio klausimas jau aiškus – kovo 13 dieną bus pradėta Mindaugo Basčio apkalta. Kokie kiti klausimai bus nagrinėjami pavasario sesijoje ir kokie darbai bus laikomi prioritetiniais ir svarbiausiais?Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2018-03-07
Laidoje dalyvauja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
[\/]
2018-03-06
Medijos tapo neatsiejama moderniosios kultūros dalimi. Judantys vaizdai - kino filmai, reklamos, televizijos laidos, kompiuteriniai žaidimai, vaizdo tinklaraščiai bei kitas audiovizualinis turinys ekranuose, smelkiasi į visas gyvenimo sritis, suteikdamas ne tik naujas komunikavimo, kūrybos, pažinimo galimybes, bet ir keldamas naujus iššūkius, kuriems atliepti reikalingos naujos kompetencijos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tad kas yra tos medijos ir ką daryti, kad jas galėtume prisijaukinti?Laidoje dalyvauja medijų ir kino istorikė, medijų edukacijos bei tyrimų centro „Meno avilys” projektų vadovė dr. Lina Kaminskaitė – Jančorienė, kino ir medjų edukatorė, „Meno avilys” projektų vadovė Gintė Žulytė, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos anglų kalbos mokytoja Jelena Židovič ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
[\/]
2018-03-02
Neseniai įvyko rašytojo ir žurnalisto Dailiaus Dargio naujos knygos „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ pristatymas. Tai jau septinta D.Dargio knyga apie Lietuvos nusikalstamą pasaulį. Pasak D. Dargio, Agurkiniams praradus laisvę, visoje šalyje gabenamų narkotikų srautai nesumažėjo.„Ši knyga – pirmoji Lietuvos narkokronika. Tai istorija apie tarptautinį narkotikų kelią ir jį nutiesusius žmones, Kauno gatvėmis važinėjusius neperšaunamais, nesusprogdinamais BMW su deguonies kameromis. „Mėšlo“ lietuvaičiai pardavė daugiau kaip už 1,499 mlrd. JAV dolerių“, – tvirtino D. Dargis.Apie organizuotą nusikalstamumą Lietuvoje diskutuoja žurnalistas, rašytojas Dailius Dargis, buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas ir buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas.
[\/]
2018-03-01
Seime surinkti parlamentarų parašai dėl nepasitikėjimo akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi Vigilijumi Sadausku. Nepasitikėjimas inicijuojamas dėl V. Sadausko paskelbtos 1000 eurų premijos žmogui, kuris surinks informaciją ir parašys publikaciją apie žydų tautybės asmenis, žudžiusius ar prisidėjusius prie trėmimų, kankinimų.Koks kalbėjimas kursto nesantaiką tarp tautų, diskutuoja Seimo nariai Povilas Urbšys ir Aušrinė Armonaitė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas, politologas Šarūnas Liekis ir akademines etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas.
[\/]
2018-02-28
Santykinai nedidelės skolos – iki 1500 eurų – sudaro 86 proc. visų priverstine tvarka išieškomų skolų. Pradelstos skolos administravimas ir ilgas priverstinio išieškojimo procesas sukelia finansines pasekmes skolininkui. Tačiau priverstinis išieškojimas prasideda tik tada, kai visomis kitomis atsiskaitymo priemonėmis skolingi žmonės nepasinaudoja.Tai verčia ieškoti būdų, kaip sumažinti nedidelių ir vidutinio dydžio skolų priverstinio išieškojimo poreikį ir palengvinti priverstinio atsiskaitymo naštą.Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė ir advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas & Grajauskas advokatas, vyresnysis teisininkas Konradas Pabijanskas.
[\/]
2018-02-27
XXI a. į mūsų gyvenimą įnešė naujų mokymosi ir saviugdos krypčių. Šiandien neužtenka tik išmokti enciklopedines žinias. Norime, kad mūsų moksleiviai augtų kūrybingais, kritinį mąstymą turinčiais, gebančiais problemas spręsti piliečiais. Tačiau šių esminių gebėjimų ugdymas sunkiai skinasi kelią Lietuvos mokyklose. Kaip pastebi specialistai, kliūtimi tampa pačių tėvų, platesnės mokyklos bendruomenės, savivaldos siauras supratimas – nes juk įvertinti pažymiu enciklopedinių žinių žinojimą yra žymiai paprasčiau.Ko iš tiesų reikia, kad šių dienų mokiniai būtų pasiruošę sėkmingai augti, save realizuoti šių dienų pasaulyje? Kaip atskleisti ir ugdyti mokinių XXI–o amžiaus kompetencijas bendrojo ugdymo procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis?Laidoje apie tai diskutuoja asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė, menininkė „Kūrybinių jungčių“ praktikė, Vilniaus m. Sofijos Kovalevskajos ir gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė. Laidos partneris - Britų taryba.
[\/]
2018-02-23
Paskutinį mėnesio penktadienį, kaip ir visada, mūsų studijoje – psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.Šį kartą mes jus nustebinsime.Atsibodo puoselėti santykius? Na ir gerai. Mes pakalbėsime, kaip tobulai juos sugadinti!Ką gali padaryti moterys, kad išvestų vyrus iš proto? Ką gali padaryti vyrai, kad moterys paklaiktų?Atviras ir prasmingas pokalbis bus naudingas visiems, kurie pavargo kurti santykius.
[\/]
2018-02-22
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė ilgai lauktą įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius ŽIV iš karto po teigiamos diagnozės. Tai svarbus žingsnis link geresnės visuomenės sveikatos apsaugos, bet to neužteks — reikės pasirūpinti ir tinkamu sprendimo įgyvendinimu.Apie ryžtą imti ir padaryti, bei svarbiausius žingsnius siekiant teigiamo pokyčio laidoje diskutuoja Seimo narė Dovilė Šakalienė, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, koalicijos „Galiu gyventi” direktorė Jurgita Poškevičiūtė ir VU Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos profesorė, VUL Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro infekcinių ligų gydytoja konsultantė Raimonda Matulionytė.Temą inicijuoja sveikatos priežiūros bendrovė GSK.
[\/]
2018-02-21
Jau pusmetį Vilniuje vykdoma daugiabučių namų administratorių atranką nesudomino vilniečių. Tą rodo itin mažas gyventojų aktyvumas balsuojant.Nepaisant to, Vilniaus savivaldybė toliau vykdo atrankas, kurios pagal Civilinį kodeksą privalėjo būti užbaigtos dar praėjusių metų pabaigoje. Maža to, gyventojai skundžiasi rinkimų chaotišumu ir klausia – kaip užtikrinti balsavimo skaidrumą, kuris daug kam kelia abejonių.Apie tai laidoje kalbės Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba, bendrovės „Mano Būstas“ Daugiabučių namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Stasė Kvederienė, Vilniaus miesto savivaldybės būsto administravimo skyriaus l. e. Skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė, Statybos ir teritorijų planavimo departamento būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas. Laidos partneris - bendrovė "Mano būstas".
[\/]
2018-02-20
Laidoje dalyvauja „NVO Avilys“ programų vadovas Arūnas Survila ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Modesta Kairytė. Laidos partneris - Britų taryba.
[\/]
2018-02-15
Artėja valstybės jubiliejus. „Žinių radijas“ pradeda laidų ciklą „Šimtas metų valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme?“ Laidose dalyvaus istorikai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, jaunimas, tautinės mažumos.Šįkart apie valstybę – pramogų verslo ir jaunimo atstovai.Laidoje diskutuoja dainininkas Vaidas Baumila, iliuzionistas Mantas Wizard ir muzikos prodiuseris Martynas Tyla.
[\/]
2018-02-14
Artėja valstybės jubiliejus. „Žinių radijas“ pradeda laidų ciklą „Šimtas metų valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme?“ Laidose dalyvaus istorikai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, jaunimas, tautinės mažumos.Šįkart apie valstybę – elito atstovai.Laidoje diskutuoja mokslininkas, kandidatas į Nobelio premiją Virginijus Šikšnys, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir kunigas Ričardas Doveika.
[\/]
2018-02-13
Artėja valstybės jubiliejus. „Žinių radijas“ pradeda laidų ciklą „Šimtas metų valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme?“ Laidose dalyvaus istorikai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, jaunimas, tautinės mažumos.Šįkart apie valstybę – verslininkai. Laidoje dalyvauja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, advokatas, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ir Viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Pemkus.
[\/]
2018-02-09
Artėja valstybės jubiliejus. „Žinių radijas“ pradeda laidų ciklą „Šimtas metų valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme?“ Laidose dalyvaus istorikai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, jaunimas, tautinės mažumos.Šįkart apie valstybę – žurnalistai.Laidoje dalyvauja politikos apžvalgininkas, istorikas Vidmantas Valiušaitis, „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas, TV laidų vedėjas Tomas Dapkus.
[\/]
2018-02-08
Artėja valstybės jubiliejus. „Žinių radijas“ pradeda laidų ciklą „Šimtas metų valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme?“ Laidose dalyvaus istorikai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, jaunimas, tautinės mažumos.Šįkart laidoje – apie valstybės tautinės mažumas. Laidoje dalyvauja Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lenkų diskusijų klubo pirmininkė Evelina Moksecka ir Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas Pavelas Lavrinecas.
[\/]
2018-02-07
Artėja valstybės jubiliejus. „Žinių radijas“ pradeda laidų ciklą „Šimtas metų valstybei: Kokią Lietuvą sukūrėme?“ Laidose dalyvaus istorikai, žurnalistai, menininkai, mokslininkai, jaunimas, tautinės mažumos.Šįkart laidoje – istorikų požiūris.Laidoje dalyvauja istorikas, TV laidų vedėjas Virginijus Savukynas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis ir Vilniaus universiteto docentas Aurimas Švedas.
[\/]
2018-02-06
Laidoje dalyvauja Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir jo patarėjas Karolis Žukauskas.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė
[\/]
2018-02-02
Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11–19 dienomis atliktų tyrimų duomenimis, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį, už ekonomistą G. Nausėdą balsuotų 15,6 proc. apklaustųjų. Antroje ir trečioje vietoje liko premjeras Saulius Skvernelis, už jį balsuotų 11,3 proc., ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, jį palaikė 10,9 proc. apklaustųjų.Anot politologų, „tai labai susiję dalykai, nes G. Nausėda yra nepriklausomas, o S. Skvernelis, kad ir kaip ten būtų, bus siejamas tiek su Vyriausybe, tiek su „valstiečių-žaliųjų“ dauguma parlamente. Krentant kitiems rodikliams, kris ir S. Skvernelio reitingas“.Tad kokių bruožų visuomenė ieško naujuose galimuose kandidatuose į prezidentus? Diskutuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos viešųjų ryšių koordinatorius Liutauras Ulevičius, portalo delfi.lt žurnalistė Monika Garbačiauskaitė ir „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
[\/]
2018-02-01
Tiesioginiame eteryje – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
[\/]
2018-01-31
Kodėl jauni žmonės Lietuvoje stinga pilietiškumo ir kaip tai keisti, diskutuos Švietimo NVO tinklo atstovas, Pilietinių iniciatyvų centro direktorius Girvydas Duoblys, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė, ŠMM Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos istorijos mokytojas Linas Janulionis.
[\/]
2018-01-30
Teisininkai nuolat kartoja, kad vien tik įstatymo griežtinimas neveikia. Nors ir iki gyvos galvos nuspręskite sodinti visus neblaivius vairuotojus – efekto nebus. Šįkart nebuvo netgi trumpalaikio: per 2017 m. buvo nustatyti 9995 neblaivūs vairuotojai.Kiek daugiau nei pusė, t. y., 5046 – girtesni nei 1.5 promilės alkoholio kraujyje. Tai reiškia, kad kas antram sulaikytam neblaiviam vairuotojui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patys pareigūnai nesitikėjo tokių skaičių. Lietuvos teismuose buvo gautos 3598 baudžiamosios bylos dėl neblaivių vairuotojų, išnagrinėtos – 3327. Taigi, papildomai po daugiau nei tris tūkstančius teistų asmenų kasmet.Pasak teisininkų, sunkiai suvokiama, kodėl būdami akivaizdžiai neblaivūs, žmonės vis tiek sėda prie vairo. Bet, atsižvelgiant į teistumo tendencijas, ir toliau ne tik pretenduojame būti lyderiais šioje srityje – būsime ir pagal teistų asmenų skaičių Lietuvoje.Laidoje apie tai diskutuoja advokatas Karolis Rugys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striauskas ir Vilniaus kelių policijos vadovas Dainius Šalomskas.
[\/]
2018-01-26
Kai vyras žiūri į moterį ir planuoja ateitį su ja, praverstų bent keli patarimai, į ką itin svarbu atkreipti dėmesį. O moteris, kai į ją žiūri, taip pat ieško tinkamiausių būdų pranešti apie save. Patarimų yra daug, o šiandien aptarsime kelis jų, kurie galėtų padėti išvengti nesusipratimų santykiuose.Laidoje dalyvauja psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2018-01-25
Laidoje diskutuoja Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos profesorius Arūnas Germanavičius. Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:
Emocinės paramos tarnyba
Telefono numeris
Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888
I-VII visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
I-VII 11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277
II-VI 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366
I-VII visą parą
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123
I-VII visą parą
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
[\/]
2018-01-24
Praėjusių metų pavasarį Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidžia nuteistųjų iki gyvos galvos teises, nes mūsų šalyje nėra griežčiausios bausmės peržiūrėjimo mechanizmo. Su tokiomis problemomis yra susidūrusios ir kitos Europos Tarybos narės, kurios buvo priverstos taisyti savo įstatymus Strasbūro teismui paskelbus joms nepalankius sprendimus.Laidoje – apie Lietuvos pastangas išspręsti šią teisinę problemą.Laidoje dalyvauja Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Karolina Bubnytė, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas Aurelijus Gutauskas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo kapelionas kunigas Arūnas Peškaitis ir psichologė Nida Gruodienė.
[\/]
2018-01-23
Slapukavimas, dokumentų nepriėmimas – įprasta teisinių procesų vilkintojų praktika. Vis dėlto šansas nepriimti antstolio įteikiamų dokumentų – vos vienas iš dešimties. 90 proc. antstoliams patikėtų dokumentų pasiekia tikslą. Kokia operatyvaus dokumentų įteikimo reikšmė versle, teismo procese, apskritai gyvenime? Ir kokiais atvejais verta kreiptis į antstolius, kad svarbūs dokumentai nevirstų makulatūra?Laidoje diskutuoja antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė Sonata Vaicekauskienė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Egidija Tamošiūnienė, advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška.
[\/]
2018-01-19
Rudenį vykdytos apklausos duomenimis, savo šeimos gyvenimu patenkinti 79 proc. Lietuvos gyventojų, mažiau laimingų dėl savo šeimos yra tik Bulgarijoje (74 proc.). Vidutiniškai ES šeimos gyvenimu patenkinti 91 proc. respondentų. Laimingiausi šiuo požiūriu yra Danijos (99 proc.), Airijos ir Maltos (po 97 proc.) gyventojai.Ką tai rodo?Diskutuoja psichologas Tomas Lagūnavičius, aktyvi mama Rasa Žemaitė ir aktyvus tėvas Kristupas Krivickas.
[\/]
2018-01-18
Seimas skubos tvarka pritarė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyvai sudaryti laikinąją komisiją, kuri atliktų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.Ar pajėgs ji tai padaryti, diskutuoja laikinosios komisijos LRT veiklai tirti pirmininkas Arvydas Nekrošius, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, Mykolo Romerio universiteto doc. Virgis Valentinavičius ir Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.
[\/]
2018-01-17
Laidoje dalyvauja POLA prezidentas Šarūnas Narbūtas, Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius, Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė ir Froceth vadovė ir bendraįkūrėja Agnė Vaitkevičinė.
[\/]
2018-01-16
Laidoje dalyvauja socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
[\/]
2018-01-12
Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, signataras, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus ir Seimo narys Povilas Urbšys.
[\/]
2018-01-11
Šią savaitę Lietuva 27-ąjį kartą minės Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Kiek ir kokios grėsmės Lietuvai aktualios šiandien?Laidoje diskutuoja Seimo narė Rasa Juknevičienė, Veteranų ir karių asociacijos vadovas, atsargos karys Aurimas Navys ir Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
[\/]
2018-01-10
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo sausio didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Šiaulius, didės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. Brangiausiai, po 5,67 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) šilumą parduos bendrovė „Kauno energija“ - 9 proc. brangiau nei gruodį ir 8 proc. brangiau nei praėjusių metų sausį. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) šilumą sausį parduos po 4,63 cento – atitinkamai 0,7 proc. ir 16,6 proc. brangiau. „Panevėžio energija“ – 5,26 cento – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,5 proc. brangiau, „Klaipėdos energija“ – 5,25 cento – atitinkamai 1,5 proc. ir 12,4 proc. brangiau.„Šiaulių energija“ sausį šilumą parduos po 4,37 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,2 proc. mažiau nei gruodį, ir 2,7 proc. pigiau nei šių metų sausį. Tai bus mažiausia šilumos kaina tarp visų didmiesčių.Kaune šiluma brangsta labiausiai, nepaisant to, kad konkurencija gaminant šilumą šiame mieste yra didžiausia. Apie šilumos kainų augimo priežastis, jų mažėjimo galimybes, konkurencijos naudą laidoje diskutuoja „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas, Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas ir Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
[\/]
2018-01-09
Laidoje diskutuoja Lietuvos darbdaviu konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas ir bendrovės Lean.lt vadovas Vidas Petraitis.
[\/]
2018-01-05
Savaitgalį šventinį laikotarpį užbaigs Trijų karalių šventė. Kokių dovanų reikia Lietuvai, diskutuoja istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, psichologas Gediminas Navaitis ir Seimo narys Kęstutis Masiulis.
[\/]
2018-01-04
Ar įteisinant daugiau draudimų pagerės mūsų sveikata, diskutuoja Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilenas.
[\/]
2018-01-03
Prasidėjo Naujieji metai. Krūvos nenuveiktų darbų, begalės nebaigtų reformų. Kokius darbus būtina padaryti? Kokie metai laukia mūsų? Laidoje diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Andrius Kubilius ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
[\/]
2018-01-02
Laidoje dalyvauja Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas ir laikinoji Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Alina Kovalevskaja.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė
[\/]
2017-12-29
Šiomis dienomis mūsų šalyje lankosi užsienyje garsūs ir daug pasiekę lietuviai. Dalis jų už savo veiklą Lietuvai apdovanojami „Globalios Lietuvos“ lyderių apdovanojimais.Kokia Lietuva išvykusiųjų akimis? Kokie jų patarimai Lietuvos valdžiai sprendžiant emigracijos, socialinės atskirties, demokratijos plėtros ar ekonomikos modernizacijos klausimus? Kaip reikėtų stiprinti saitus su išvykusiaisiais? Studijoje – Linas Tarasonis, po 13 metu grįžęs iš Prancūzijos, dirba Lietuvos banke ir Vilniaus universitete, Rūta Laukien, verslininkė ir investicijų patarėja, 27 metų gyvenanti JAV ir Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo vadovė.
[\/]
2017-12-28
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, portalo delfi.lt korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas.
[\/]
2017-12-27
Laidoje dalyvauja portalo delfi.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas, portalo 15min.lt aktualijų žurnalistas Paulius Gritėnas.
[\/]
2017-12-22
Kaip visada vieną mėnesio penktadienį pas mus studijoje 3 vaikų mama, psichologė, lektorė, požiūrio plėtimo knygų autorė Ramunė Murauskienė ir 3 vaikų tėvas, treneris, konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.Kviečiame sudalyvauti šventinėje vyrų ir moterų dvikovoje – kas geresnis? Tik šį kartą visi būsime geri: ieškosime ir rasime geruosius darbus ir poelgius, kartais matomus, o kartais – ne, kuriuos atliekame dėl savo partnerio.Tiek daug kalbame apie tai, ko nepadarome vienas dėl kito santykiuose, ir tiek mažai apie tai, kas padaryta, įveikta, pasikeitę į gera.
[\/]
2017-12-21
Neseniai Seime vyko konferencija „Etninės kultūros vertybių nuostatų tyrimai valstybės politikai“. Renginio metu buvo aptarti naujausi duomenys apie etninės kultūros puoselėjimą kultūros lauke, apie jos dėstymą mokyklose, moksleivių požiūrį į etninės kultūros vertybes.Laidoje apie tai diskutuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, etnomuzikologė Dalia Urbanavičienė, etnografė, Etninės kultūros globos tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir Vilniaus universiteto doktorantas , politologas Vytautas Sinica.
[\/]
2017-12-20
Valdžia rengia darbo biržos pertvarką. Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentuoja, kad „pertvarkos esmė yra sutelkti kuo daugiau žmogiškųjų išteklių operatyviai bei individualiai spręsti darbo ieškančių ir darbdavių situacijas susijusias su integracija į darbo rinką, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimu, darbo rinkos analize bei nedarbo prevencija“.Laidoje apie šią pertvarką diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, darbo biržos vadovė Ligita Valaitytė, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
[\/]
2017-12-19
Laidoje dalyvauja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir koncerno „Achemos grupė“ vicepirmininkas, advokatas Gintaras Balčiūnas.Laidos partneris - naujienų portalas lzinios.lt.
[\/]
2017-12-15
Studijoje – premjeras Saulius Skvernelis.
[\/]
2017-12-14
Gruodžio 13 d. Vyriasybei suėjo metai. Kaip vertinti jos darbą?Diskutuoja Valstiečių ir žaliųjų partijos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas ir politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus.
[\/]
2017-12-13
Ekspertai pastebi, kad investuojant į pozityvų vaikų užimtumą, Lietuvoje išsispręstų socialinės problemos ¢ ženkliai sumažėtų nusikalstamumas, alkoholizmas, vaikai būtų laimingi. Taip įvyko Islandijoje, kur įgyvendinus nacionalinę vaikų užimtumo programą, alkoholio vartojimas tarp paauglių krito nuo 42 iki 5 proc. Blogos priklausomybės gali būti pakeistos natūraliomis gerosiomis. Tai supranta ir politikai, bet reikalingi sprendimai nedaromi. Nedaromi, nes prevencinės veiklos rezultatai pasimato tik po 8-10 metų, o politikų ciklas yra trumpas ir rezultatų reikia greitai. Kaip pasiekti reikiamų pokyčių?Diskutuoja socialinių mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto Vaikystės studijų katedros docentė Ona Petronienė, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė, socialinių mokslų daktarė, socialinio ir emocinio ugdymo programos Lions Quest vyr. instruktorė-konsultantė Daiva Šukytė ir Labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams" direktorius Gediminas Tvarijonas.
[\/]
2017-12-12
Lietuvos statistika brėžia negailestingą kreivę – geresnio gyvenimo užsienyje ieško vis daugiau jaunų žmonių. Ypač nukraujuoja regionai. O kokios perspektyvos jaunimui Vakarų Lietuvos regione? Ar besivystantis ir besiplečiantis Klaipėdos uostas galėtų tapti stimulu jaunimui likti čia, Lietuvoje, o išvykusiems – priežastimi sugrįžti? Laidoje dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorius, Šefildo universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauras Simas Simanauskas ir klaipėdietis, laimės ieškojęs užsienyje, tačiau nusprendęs grįžti į Lietuvą ir šiuo metu dirbantis Klaipėdos uoste Balys Barišauskas.Laidos partneris – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
[\/]
2017-12-08
Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius, Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius ir DELFI žurnalistė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
[\/]
2017-12-07
Neseniai statistikos departamentas patvirtino, kas seniai žinoma – Lietuvoje žmonės uždirba mažai. Lapkričio pabaigoje buvo paskelbta, jog Lietuvos darbuotojų atlyginimai išlieka kukliausi Baltijos valstybėse. Kaip pastebi kai kurie ekonomistai, algoms kelti visi būdai išnaudoti. Belieka keisti mokesčių politiką. Galbūt tada algos ims kilti. Kokius mokesčius reikia keisti, kad algos kiltų?Laidoje diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir darbdavių konfederacijos vadovas Vaidotas Levickis.
[\/]
2017-12-06
„Danijoje jau beveik 30 metų įsigalėjusi 37 darbo valandų savaitė. Ši idėja labai pasiteisino. Darbuotojų produktyvumas nenukentėjo – tai parodė daugybė tyrimų. Sumažėjo streso ir depresijos lygis, žmonės jaučiasi laimingesni. Šiuo metu labai rimtai svarstoma idėja darbo savaitę sutrumpinti iki 30 valandų. Todėl mano idėja Lietuvai – reikia trumpinti darbo savaitę“, – teigia LRT korespondentė Danijoje Aistė Hoffbeck.Ar reikia trumpinti darbo savaitę iki 30 valandų, diskutuoja ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas.
[\/]
2017-12-05
Apie Kalėdas sostinėje – kas kada vyks, apie įžiebtą miesto eglę, du kalėdinius miestelius ir kaip miestas kuria šventinę nuotaiką mieste.Laidoje diskutuoja „Kalėdos sostinėje“ projekto vadovas Paulius Jurgutis ir Vilniaus Kalėdų eglės kūrėjai – Dominykas Koncevičius ir Jolanta Tūraitė.
[\/]
2017-12-01
Lietuvos gyventojai dažnai jaučiasi vieniši ir nesaugūs – ir ne vien ekonominiai veiksniai, kaip esame įpratę manyti, lemia šią būseną. Anot psichologų, tyrimai ir statistika rodo, kad jau baigiame susitaikyti su šalies „lyderės“ emigracijos ir savižudybių srityse statusu, priprasti prie nuostatos, kad Lietuvoje gyventi sunku.Ilgą laiką tai buvo siejama su ekonomikos krize. Tačiau kodėl ekonomikai pradėjus kilti, atlyginimams augant, situacija šalyje negerėja?Laidoje diskutuoja „Žmogaus studijų centro“ vadovas Gintaras Chomentauskas, bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas ir Seimo narys Kęstutis Masiulis.
[\/]
2017-11-30
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos politologų asociacija (LPA) ir Konrado Adenauerio fondas neseniai surengė metinę Lietuvos politologų konferenciją „Šimtmetį pasitinkant: Lietuvos valstybingumo trajektorijos“. 2018 metais minėsime Vasario 16-osios Lietuvos valstybės šimtmetį. Tai proga politologai kvietė apmąstyti įvykusius valstybės idėjos ir institucinius pokyčius ir paklausti, ką reikš ir kaip reikšis valstybingumas ateityje? Laidoje apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Nerija Putinaitė ir profesorė Ainė Ramonaitė, teisininkas, Teisės instituto darbuotojas Petras Ragauskas.
[\/]
2017-11-29
Praėjusią savaitę opozicija pradėjo rikiuoti interpeliacijos klausimus Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Ministrui priekaištaujama, kad „sveikatos apsaugos sektorius pastaruoju metu tapo tikru minų lauku, bet ministras nevaldo proceso ir negali pateikti reikiamų sprendimų“. Laidoje diskutuoja Sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė, Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
[\/]
2017-11-28
Ne paslaptis, kad dauguma Lietuvos regionų „serga“: nors Lietuvos bendra ekonominė situacija gerėja, tačiau aktualia problema išlieka netolygus regionų augimas ir vystymasis bei didelė socialinė-ekonominė atskirtis tarp tokių Lietuvos miestų kaip Vilnius, Kaunas ir šalies regionų.Ką daryti, kad regionai nesirgtų? Kas yra regionų imunitetas? Kaip jį sukurti ir sustiprinti? Laidoje dalyvauja Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė. Laidos partneris - Šiaulių miesto savivaldybė.
[\/]
2017-11-24
Kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį pas mus studijoje 3 vaikų mama, psichologė, lektorė, požiūrio plėtimo knygų autorė Ramunė Murauskienė ir 3 vaikų tėvas, treneris, konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.Kodėl patarimų dalinimas santykiuose tarp vyro ir moters kelia konfliktus ir didina įtampą? Kas nutinka, kai vyras priekaištauja savo žmonai? Kas nutinka, kai moteris nepatenkinta vyro elgesiu? Kaip būti patenkintiems? O gal tai – visai ne tikslas?Pasikalbėkime.
[\/]
2017-11-23
Šiuo metu Seimo Ekonomikos komitetas svarsto Ūkio ministerijos parengtą ir derinamą Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siekiama įtvirtinti privačių įmonių, kurių valdyme valstybė nedalyvauja, sandorių sudarymo kontrolės mechanizmą. Kodėl norima reguliuoti strateginių įmonių veiklą, laidoje diskutuoja advokatas, Leadell partneris Gintaras Balčiūnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.Laidos partneris - naujienų portalas lzinios.lt.
[\/]
2017-11-22
Gyventojų migracija į didžiuosius Lietuvos miestus, emigracija, darbo jėgos senėjimas – lemia vis didesnį darbuotojų trūkumą regionuose. Kvalifikuotų specialistų stygius trukdo įmonių konkurencingumo ir produktyvumo augimui, stabdo užsienio investicijas ir jau veikiančių įmonių plėtrą.Darbuotojų ir kvalifikuotų specialistų trūkumas – problemos, kurių sprendimui reikia laiko. Ką daryti, kai laiko neturime? Kaip kovojame dėl talentų šiandien? Kokius namų darbus turime padaryti rytoj, kad šioje kovoje laimėtojais būtume mes?Laidoje dalyvauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja dr. Austėja Landsbergienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Profesinio mokymo ir švietimo skyriaus vadovė Edita Grigaliauskienė ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.Laidos partneris - Šiaulių miesto savivaldybė.
[\/]
2017-11-21
Laidoje dalyvauja akademikas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, advokatė, Advokatų tarybos narė, prof. dr. Liudvika Meškauskaitė, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Andrius Palionis.Laidos partneris - Lietuvos antstolių rūmai.
[\/]
2017-11-17
Jei norime gyventi geriau, reikia nustoti mokėti pašalpas darbingo amžiaus asmenims, neturintiems sveikatos problemų. Tai reikštų, kad Lietuvoje turėtų išnykti nedarbo draudimo ir socialinės išmokos.Tokią idėją Lietuvai siūlo psichologas Tomas Lagūnavičius. Pasak jo, užteks lepinti tuos, kurie to nėra verti. Idėja Lietuvai – jokių pašalpų darbingiems bedarbiams „Tai privers žmogų prisiimti atsakomybę už tai, ką jis daro. Kaip Singapūre. Jis išmoks kaupti lėšas savo pensijai ir visiems kitiems dalykams. Kai mokamos išmokos žmonėms, kurie gali dirbti, jie sugalvoja tūkstantį būdų, kaip nedirbti“, – užtikrino pašnekovas.Pasak jo, kiekvienas asmuo turi būti sukaupęs tiek santaupų, kad nedirbdamas galėtų išgyventi bent 5-6 mėnesius. Jei to pasiekti nepavyksta, kaltę esą jis turi prisiimti pats.Laidoje dalyvauja psichologas Tomas Lagūnavičius, ministro pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas, ekonomistas Povilas Gylys.
[\/]
2017-11-16
Neseniai politikas Artūras Zuokas, pristatydamas savo idėją Lietuvai, rašė: “kaip išsaugoti mūsų miestelius ir gyventojus savivaldybėse, kuriose su ES pagalba yra sukurta visa kokybiškam gyvenimui reikalinga infrastruktūra? Reikalingos dvi priemonės: Kiekvienam asmeniui, gyvenančiam ne daugiau nei 20 000 gyventojų turinčioje Lietuvos savivaldybėje, nutolusioje nuo didmiesčių ne mažiau kaip 100 km – kiekvieną mėnesį mokėti po 200 eurų. Tai būtų universalių bazinių pajamų (UBP) modelio taikymas konkrečioje teritorijoje, kurioje sparčiai mažėja gyventojų, didelis nedarbas ir yra gana sudėtingos sąlygos pradėti ir išlaikyti privatų verslą.
Tarpmiestinis transportas Lietuvoje turi būti nemokamas. Valstybė turi garantuoti kokybišką ir nemokamą viešąjį transportą iš savivaldybių centrų iki Lietuvos didmiesčių, kur daugiausia darbo vietų, paslaugų įvairovė ir aktyviausias kultūrinis gyvenimas.”
Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto Tarybos narys Artūras Zuokas, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
[\/]
2017-11-15
Kiek Lietuvos visuomenė yra tolerantiška kitataučiams? Ar kitų tautybių atstovai, šimtmečiais gyvenantys šalia mūsų, tapo neatsiejama mūsų visuomenės dalimi ar vis dar gyvena savo „uždaruose pasauliuose“? Kiek tolerancijos turi pačios Lietuvos tautinės mažumos Lietuvai? Ar pagrįstos yra baimės, susijusios su tautinėmis mažumomis ir iš kur jos kyla?Laidoje dalyvauja Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis, radijo laidos rusų kalba vyriausioji redaktorė Nina Mackevič ir Lietuvos diplomatė, vertėja, žurnalistė, humanitarinių mokslų daktarė Halina Kobeckaitė.Laidos temą inicijuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
[\/]
2017-11-14
Visoje Europoje, o ypač Baltijos jūros regione, jūrų uostai vis labiau konkuruoja dėl krovinių srautų. Kokios rinkos Klaipėdos uostui šiandien garantuoja lyderio poziciją tarp Baltijos valstybių? Krovinių srautai taip pat turi ribas, tad stiprėjant konkurencijai, kokie galimi ateities modeliai? Koks Klaipėdos uosto vaidmuo tarptautinėje arenoje šiandien, kokios rokiruotės galimos rytoj? Laidoje dalyvauja susisiekimo viceministras Ričardas Degutis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Laidos partneris – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
[\/]
2017-11-10
Laidoje dalyvauja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, psichologas Raimundas Alekna ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
[\/]
2017-11-09
Neseniai portalas Alfa.lt aprašė istoriją, kai Vilnietis vairuotojas Žilvinas Ruminas ne tik skandalingai įrodė, kad policijos alkotesteriai meluoja bei rodo nesamą girtumą, bet ir bandė pastatyti į vietą pareigūnus, reikalaudamas atlyginti visas išlaidas, kurias patyrė turėdamas įrodinėti, jog tikrai nesėdo prie vairo išgėręs. Tačiau teisybės nerado – Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Ž. Rumino išlaidos bylinėjantis ir kiti patirti vargai – jo paties, o ne valstybės, reikalas. Ką tai rodo?Diskutuoja advokatas Karolis Rugys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras, verslininkas, įrodęs savo nekaltumą teisme Saulius Jakutavičius ir Lietuvos AT Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Vasarienė.
[\/]
2017-11-08
Ketvirtadienį Vilniuje vyks didžiulė konferencija, skirta aptarti sostinės tapatybę. Ką mums visiems reiškia Vilnius ir kas toji Vilniaus tapatybė kultūrine ar verslo prasme?Diskutuoja Vilniaus klubo tarybos pirmininkas Alvydas Žabolis ir Vilniaus tarybos narys, kultūrologas Darius Kuolys.
[\/]
2017-11-07
Laidoje dalyvauja bendrovės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2017-11-03
Jau kelias savaites netyla diskusijos apie Juozo Statkevičiaus ir Rūtos Vanagaitės pasisakymus. Visuomenė reagavo įvairiai: vieni siūlė linčiuoti, kiti gynė ir pateisino. Bet kokiu atveju, šie pasisakymai visuomenės atmintyje įstrigs giliai.Ar šalyje egzistuoja temos-tabu, kurias pažeidus atsidursi visuomenės vertinimo užribyje?Laidoje diskutuoja politologas Laurynas Kasčiūnas, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir žurnalistas Kristupas Krivickas.
[\/]
2017-11-02
Gyvybės mokslai yra viena prioritetinių sričių mūsų šalyje. Pasak „Investuok Lietuvoje“, nuo 2010 m. biotechnologijos ir vaistų tyrimų bei gamybos sektorius vidutiniškai augo po 14 proc. kasmet, o daugiau kaip 70 proc. visos pagaminamos produkcijos eksportuojama. Europos inovacijų švieslentė rodo, kad 2010-2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių – Lietuva 2016 m., lyginant su 2010 m., pakilo 21 proc. ir užima 16-tą vietą tarp visų ES valstybių. Laidoje diskutuoja „Froceth“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Agnė Vaitkevičienė, Vilniaus universiteto prof. Virginijus Šikšnys, Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius ir klinikinės genetikos gydytojas rezidentas, Jaunųjų gydytojų asociacijos narys Karolis Šablauskas.
[\/]
2017-10-31
Laidoje dalyvauja buvusi ilgametė Vilniaus universiteto dėstytoja, prof. dr. Rasa Čepaitienė, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Vilūnas ir buvęs Vilniaus universiteto prorektorius Kęstutis Dubnikas.
[\/]
2017-10-27
Ar moterys panašėja į vyrus moderniame pasaulyje, ar tiesiog atskleidžia savo prigimtį, kuri yra bendražmogiška? Ar vyrai moteriškėja, ar atskleidžia savo kitą potencialą ir vaduojasi iš stereotipiško vyro vaizdinio?Apie vyrus ir moteris, kaip visada kalbėsime su studijos svečiais – psichologe, lektore, 3 vaikų mama Ramune Murauskiene ir konsultantu, treneriu, lektoriumi, 3 vaikų tėvu Vaidu Arvasevičiumi.
[\/]
2017-10-26
Laidos svečiai – Kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis, Seimo narys Vitalijus Gailius ir rašytojas Dailius Dargis.
[\/]
2017-10-25
Laidoje dalyvauja Seimo narys Povilas Urbšys, vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, ūkio viceministrė Lina Sabaitienė ir Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.
[\/]
2017-10-24
Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Žygimantas Pavilionis ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2017-10-20
Nuo 2008 metų spalio 21 dieną kasmet minima Pasaulinė orumo diena. Orumas apibrėžiamas kaip žmogaus savigarbos ir savo vertės pajautimas. Mūsų orumas priklauso nuo dviejų dalykų: ką manome apie save patys ir kaip su mumis elgiasi kiti. Nors nuomonei apie save įtakos turi daug kas, kasdieniame gyvenime žmogui svarbu, kiek jis vertinamas arba kaip su juo elgiamasi.Kodėl žmonės žemina vieni kitus? Ar kada nors bus paisoma tokios svarbios kiekvieno teisės – teisės į orumą?Laidoje apie tai diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, istorikas, rašytojas Virginijus Savukynas ir TV žurnalistas Žilvinas Žitkus.
[\/]
2017-10-19
Spalio 20d. bus minima Abiejų Tautų tarpusavio įžadų paskelbimo diena.Ta proga apie Lietuvos ir Lenkijos santykius diskutuoja istorikas Alvydas Nikžentaitis, dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas Jerzy Giedroyco, Seimo narys Egidijus Vareikis ir Lietuvos lenkas, Lenkų diskusijų klubo iniciatorius Aleksandras Radčenko. ,
[\/]
2017-10-18
Laidoje dalyvauja aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
[\/]
2017-10-17
Priverstinai išieškoma skola žmogui vidutiniškai pabrangsta 25 proc., bet gali pabrangti net kelis kartus. Kuo skola „senesnė“, tuo ji brangesnė ir sunkiau pakeliama: kaupiasi palūkanos, didėja priverstinio išieškojimo išlaidos, mažėja galimybė atsiskaityti dalimis.Tad kodėl taip dažnai delsiama grąžinti skolas, jeigu naudinga atsiskaityti greičiau? Ar skolų turintys žmonės pasiskaičiuoja, kiek pinigų jie praranda delsdami? Ar pasinaudoja įstatymo suteiktomis teisėmis patiems pasirūpinti savo skolų administravimu ir sutaupyti? Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, Lietuvos administratorių rūmų prezidentas, advokatas Tadas Kelpšas ir psichologė Sigita Kilkutė.
[\/]
2017-10-13
Šiandien 13, penktadienis. Siaubą keliantis derinys. Skaičius 13 laikomas juodųjų jėgų skaičiumi, kai kuriose šalyse (pvz., JAV) net vengiama šiuo skaičiumi numeruoti viešbučių numerius, nuo 12-ojo iš karto peršokama prie 14-ojo. Kartais praleidžiamas ir 13-tas aukštas. O kai numeris 13 dar sutampa su penktadieniu, ši diena iš viso laikoma nesėkmių diena.Skaičius 12-ka laikomas tobulu deriniu (12 mėnesių, 12 Jėzaus apaštalų), o dar vienas vienetas, kurį pridėjus išeitų 13-ka – tarsi trukdo. Galbūt dėl to 13 laikomas blogu ženklu?Ką rodo vis dar didelis tikėjimas prietarais?Diskutuojame su Vyriausiąja Lietuvos ragana Vilija Lobačioviene, psichologu Andriumi Kaluginu ir viešųjų ryšių ekspertu Mindaugu Lapinsku.
[\/]
2017-10-12
Spalio 13 dieną Europos šalyse minima Europos saugaus eismo diena, tad apie Lietuvos eismo situaciją diskutuojame su Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininku Alvaru Bacevičiumi, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopiene ir TV laidų vedėju Ramūnu Fetingiu.
[\/]
2017-10-11
Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda ir Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
[\/]
2017-10-10
Laidoje dalyvauja Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Laidos partneris – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
[\/]
2017-10-06
Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos komunikacijos vadovas Liutauras Ulevičius, „Delfi“ vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
[\/]
2017-10-05
Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus vadovas Dainius Žvirdauskas.
[\/]
2017-10-04
Laidoje dalyvauja Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Lean.lt vadovas Vidas Petraitis ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys.
[\/]
2017-10-03
Administratorių paskyrimo terminas baigiasi jau gruodžio 31 d., todėl savivaldybė organizuoja vilniečių balsavimus raštu – Savivaldybė siekia, kad vilniečiai patys pasirinktų jų lūkesčius geriausiai atitinkantį administratorių, organizuoja namų valdytojų susitikimus su vilniečiais.Laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir Administracijos direktorės pavaduotojas Arvydas Darulis.
[\/]
2017-09-29
Apie moterų ir vyrų roles galima kalbėti labai daug. Tai mes ir grįžtame prie visiems aktualių klausimų!Ar žmogaus rolė priklauso nuo lyties? Ką namuose turi daryti vyras ir moteris? Studijoje, kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį, į klausytojų klausimus atsakymų ieškos psichologė, 3 vaikų mama, lektorė Ramunė Murauskienė ir konsultantas, lektorius, 3 vaikų tėtis Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2017-09-28
Laidoje dalyvauja biomedicinos mokslų daktaras Saulius Stakėnas, Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas, Seimo narys Petras Čimbaras ir Žuvininkystės tarnybos vadovė Indrė Šidlauskienė.
[\/]
2017-09-27
Neseniai Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus rašė: „Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai“.Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir Lietuvos Investicinių ir Pensijų Fondų Asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys,
[\/]
2017-09-26
Nors paskutiniu metu Lietuvoje buvo labai daug kalbama apie socialinio darbuotojo veiklos aktualijas, tačiau spręstinų problemų išlieka pakankamai, o bendradarbiavimo tarp institucijų tobulinimas bei socialinio darbuotojo profesijos prestižo kėlimas – vieni esminių probleminių klausimų. Šioje laidoje pabandysime paanalizuoti socialinių darbuotojų veiklos kryptis vaikų reabilitacijoje bei pristatysime ką tik „Palangos gintaro" vaikų sanatorijoje įvykusios socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, konferencijos rezultatus.Laidoje dalyvauja VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos direktorius Kęstutis Speičys, VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. Akvilė Virbalienė, VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros lektorė Aurelija Žebrauskaitė ir biudžetinės įstaigos Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro socialinis darbuotojas Miroslav Janč, deleguotas įvykusios konferencijos dalyvių.Temą inicijuoja "Palangos gintaras".
[\/]
2017-09-22
Žiniasklaida mirga vakarėlių nuotraukomis. Žinomi ir pusiau žinomi veidai bando kažką veikti viešumoje. Dažnai tas veikimas sunkiai suprantamas. Žymus verslininkas švenčia gimtadienį. Žiniasklaida dar pabrėžia „Prašmatnų gimtadienį“. Bet nieko ten ištaigingo nerandi - nuobodžiai vienas į kitą spoksantys veidai, taurė rankoj, kažkokie rūbeliai ir tiek. Ar vertėjo dėl to drumsi visuomenės dėmesį?Ir tokių vakarėlių begalės. Kas kavinę atidarė, kas butiką. Kas vardadienį paminėjo, kas ištekėjo, kas šiaip ką nors pristatė. Dekoracijos to pačios, aktoriai taip pat. Kai kurie veidai sutinkami nepriklausomai ar tai mišrainės pristatymas, ar nepriklausomybės šventė ambasadoje.Keisčiausia, kad į tikrai dėmesio vertus renginius pakliūna veikėjai, kurie nei su renginiu, nei su garbingais svečiais jokio ryšio neturi. Viename ištaigingame advokatų suvažiavime teko matyti žinomą vakarėlių ponią, kurią su advokatais greičiausiai sieja tik tai, kad jai karts nuo karto prisireikia advokatų paslaugų, kai eilinis meilužis nugvelbia iš namų parabangią rankinę.Kad tik pakliūtų į elitą žmonės stengiasi visais būdais. Jeigu į kokį nors renginį ateitų žinomas profesorius su šortais ir pėdkelnėm, sakytume - išprotėjo. Kai taip apsirėdęs ateina vienas „verslininkas“, niekas nekreipia dėmesio. Ir čia klausimas, ne kodėl tokia skirtinga reakcija. Čia klausimas, kaip jie sugebėjo atsidurti viename renginyje?Paprastai tokius žmonės, kurie bet kokias būdais veržiasi į elitą, bet kokia kaina siekia dėmesio vadiname snobais. „Snob“ iš dviejų lotyniškų žodžių“ sine nobilitate“ sudarytas trumpinys verčiamas kaip „žmogus be aukštos kilmės“ Rašytojas Viljamas Tekerėjus savo „Snobų knygoje“ tokius apibūdino, kaip „kikilius su povo plunksnomis“Anot psichologų, snobo efekto priežasčių tektų ieškoti dabartinio snobo vaikystėje. Snobas vaikystėje turėjo jaustis atstumtas, nepripažintas, jo dalyvavimas nebuvo svarbus šeimos klestėjimui. „Žmogaus menkavertiškumas, kurį jis patiria kaip nepajėgumo, nesaugumo jausmą, yra ir nuolatinis dirg
[\/]
2017-09-21
Skaudi tragedija nutiko Šilalės rajone. Iš 28-erių metų moters buvo atimta mažametė dukra. Policijos pareigūnai gavo anytos skambutį, esą jos marti girta ir neprižiūri dukros, todėl mergaitę pareigūnai perdavė močiutei. Pasirodo, niekas nesiaiškino ar mama iš tiesų buvo girta. Vaiko paėmime nei psichologai, nei vaiko teisių specialistai nedalyvavo. Sužinojusi apie tragediją iš Anglijos grįžo moters mama. Ji neabejoja – duktė Laimutė palūžo, kai prieš pat rugsėjo pirmąją iš jos buvo atimta 6-metė dukrelė. „Jinai ruošėsi rugsėjo pirmai... Plaukus pas kirpėją apsikirpo, antakius, nagus susitvarkė... Vaiko atėmimas viską padarė“, – sakė dukros netekusi motina.Vaikas iš mamos atimtas, kai šios anyta policijai pranešė, kad namie girtaujama, o vaikas be priežiūros paliktas kieme. Tačiau kaimynė, savo akimis mačiusi, kaip buvo atimta mergaitė, istoriją pasakoja kitaip. Esą mergaitę motinai iš rankų išplėšė anyta, kai mama su dukra lankėsi gretimame name. Policijos pareigūnai neva į kiemą įsuko tik tada, kai vaikas jau buvo pas močiutę, o mama iš sielvarto buvo užsidariusi namie. „Sako „eini gerdama“, vaiką paimsiu!"O ji negerdavo, ji niekur negėrė. Tądien plaukus tvarkėsi. Ištraukė iš nagų motinai vaiką ir tik tada policija atvažiavo“, – pasakojo įvykį mačiusi kaimynė Palmira Gudleikienė. „Aš savo mažiukus vaikus pas ją atvesdavau. Jos rasti ar girtos, kaip kalbos eina... Mano vaikiukai visada būdavo prižiūrėti. Apie ją negaliu jokio blogo žodžio pasakyti.“, – sakė kita kaimynė Vaida Martinavičiūtė. Policijos pareigūnai pripažįsta nesiaiškinę, ar iš tiesų mama girta, ir kodėl vaikas paliktas namie be priežiūros. „Buvo pasakyta, kad mama užsirakinusi savo name. Apieškota, bet kadangi buvo iškvietimas dėl vaiko, jis buvo perduotas anytai“, – komentavo laikinasis Šilalės policijos viršininkas Gintas Vaičikauskas.Ar vaikų nemušimo istatymas netampa vaiko atėmimo įstatymu?Laidoje dalyvauja: Valstiečių ir žaliųjų sajungos frakcijos narys Povilas Urbšys, TS-LKDP frakcijos narys, Savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas M
[\/]
2017-09-20
Apie eksporto galimybes smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, naujas rinkas ir iššūkius, valstybės ir privačių inciatyvų indėlį laidoje kalbėsime su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo ir strateginės plėtros skyriaus vadove Audrone Masandukaite, projekto „Jungtinės eksporto pajėgos“ dalyviu įmonės „Logvila“ bendraturte Rasa Radovičiene, režisieriumi, prodiuseriu, taip pat projekto „Jungtinės eksporto pajėgos“ dalyviu Stasiu Baltakiu ir VšĮ "Versli Lietuva" Eksporto departamento direktoriumi Aivaru Knieža. Laida organizuojama vykdant Ūkio ministerijos projektą „Jungtinės eksporto pajėgos“ pagal priemonę „Naujos galimybės“ iš dalies finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.
[\/]
2017-09-19
Apsidairykime: kas trečias darbingo amžiaus žmogus yra antstolių akiratin patekęs skolininkas; kas trečias iš administracinei tvarkai nusižengusių asmenų nesumoka paskirtų baudų, kas penktas Lietuvos vaikas laiku negauna priteisto išlaikymo.Ar tokių rezultatų buvo siekiama daugybe įstatymų pakeitimų ir iniciatyvų, kuriomis bandoma padėti skolininkams bristi iš skolų liūno ir atgrasyti žmones nuo piktybiško prievolių nevykdymo? Ar Lietuvoje patogu nemokėti baudų ir kitų skolų? O gal atėjo metas išbandyti naujus vaistus nuo „chroniško prasiskolinimo ligos?“ Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, teisingumo ministro patarėjas Giedrius Mozūraitis.
[\/]
2017-09-15
Jei Lietuvoje ir turime problemų, tai tėvynės meilė tikrai nėra viena iš jų. Atgimimas. Fronte visi turi darbo. Vyrai, net ir moterys, tuntais stoja į šaulius, puošiasi trispalvėmis, ir drąsiai laužia nedraugiškos valstybės facebook paskyrą. Politikai neatsilieka - skiria biudžetą gynybai, ir budriai seka kiekvieną Maskvos ar Minsko krustelėjimą. O budrūs visuomenininkai mikliai identifikuoja paslėptą propagandą ir kerta priešui atgal.Anksčiau, norint susigaudyti saugumo reikaluose, reikėdavo galvoti. Dabar viskas paduota ant lėkštutės – aišku, kas priešas, kas patriotas. Kas gynėjas, o kas naudingas idiotas ar įtakos agentas.Štai Audrius Butkevičius pasakė savo nuomonę apie Landsbergį – tapo priešu, Bičkauskas pabandė svarstyti, ar tikrai viskas tiesa, ką patriotai kalba apie Rusiją – buvo išvadintas parsidavėliu, Zvonkus su Stano padainavo dainele apie kaimynus – tapo naudingais idiotais.Prancūzai sako „à la guerre comme à la guerre“ (liet. kare, kaip kare), bet ar tikrai tokiame žaidime neprarandame demokratijos vertybių? Laisvės reikšti nuomonę, turėti kitą požiūrį? Ar, pasiduodami minios psichologijai, netampame panašūs į tuos, prieš kuriuos kovojame? Ką laimime ir ką prarandame, pradėję skirstyti piliečius į savas-svetimas?Laidoje diskutuoja buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2017-09-14
Laidoje dalyvauja Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas ir Seimo „valstiečių“ frakcijos narys Tomas Tomilinas.
[\/]
2017-09-13
Laidoje dalyvauja buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, Prokurorų profsąjungos pirmininkas Julius Rėksnys ir premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
[\/]
2017-09-12
Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.
[\/]
2017-09-08
Laidoje dalyvauja gatvės fotografas Vincas Alesius, fotomenininkas, Spaudos fotografas Paulius Lileikis, Žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius ir Spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis.
[\/]
2017-09-07
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir kai kurios savivaldybėms priklausančios gydymo įstaigos nesutaria dėl medikų algų didinimo. SAM sako, kad tuo tikslu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo buvo skirta 24,6 mln. eurų ir kad tai yra pinigai tik gydytojų ir slaugytojų atlyginimams kelti, o ne kam nors kitam. Tačiau kai kurių savivaldybių gydymo įstaigų vadovai dėl nesuprantamų priežasčių nedidina atlyginimų medicinos darbuotojams, nors yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės jiems didėti vidutiniškai 8 proc. Kai kurios įstaigos net savo pateiktuose atsakymuose nurodo, kad sprendimai nedidinti atlyginimų priimti suderinus su steigėjais – savivaldybėmis, Stebėtojų tarybomis. SAM nepasiduoda ir ragina sprendimus priimančius asmenis elgtis socialiai atsakingai bei skirtus pinigus naudoti pagal paskirtį – gydytojų ir slaugytojų algoms didinti, o to nedarančius traukia į „gėdos lentą“ ir viešina. Tad ar visiems medikams didės algos?Apie tai laidoje kalbėsime su viceministre Gintare Šakalyte, jaunųjų gydytojų asociacijos vadovu Martynu Gedminu ir Santaros klinikų generalinio direktoriaus patarėju, Skubios medicinos centro vadovu, kardiochirurgu, gydytoju prof. Pranu Šerpyčiu.
[\/]
2017-09-06
Laidoje dalyvauja korporacijos matininkai prezidentas Kęstutis Kristinaitis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
[\/]
2017-09-05
Šiemet 18-oje Lietuvos miestų pradėti rengti pirmieji darnaus judumo planai, kuriais siekiama iki 2030 metų pagerinti gyventojų keliavimo kokybę, sutrumpinti kelionių trukmę bei sumažinti kelionių neigiamą poveikį aplinkai ir miesto erdvių perkrovimą automobiliais. Tarp šių miestų ir Vilnius, kuris kasmet susiduria su bene didžiausiais susisiekimo iššūkiais šalyje.Darnaus judumo planas – tai išsami miesto analizė, planavimas bei įgyvendinimas, kuriuos taiko vieni sėkmingiausių Europos miestų. Pradėjus įgyvendinti darnaus judumo planą, tikslų bus siekiama keičiant ne miesto infrastruktūrą, bet miesto gyventojų ir svečių įpročius, tuo pat metu pasiūlant daugiau kompleksinių susisiekimo sprendimų. Ar Vilnius yra pasiruošęs tokio plano įgyvendinimui bei kokia situacija mieste buvo iki šiol? Kaip rengiamas toks judumo planas, kaip jis pakeis sostinės veidą? Kada galima tikėtis pirmųjų pokyčių ir kokią įtaką Vilniaus darnus planas turės ateityje.Laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, Vilniaus darnaus judumo plano koordinatorė Kristina Gaučė.
[\/]
2017-09-01
Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Kaluginas ir kunigas, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas Kęstutis Dvareckas.
[\/]
2017-08-31
Laidoje dalyvauja švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
[\/]
2017-08-30
Laidoje dalyvauja socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
[\/]
2017-08-29
Vis didesnę įtaką politiniams procesams pasaulyje daro nevyriausybinės organizacijos. Tačiau Lietuvoje apie nevyriausybinių organizacijų tikslus ir vaidmenį kalbame retai, nors nevyriausybinių organizacijų matomumas Lietuvos gyvenime nuolat auga. Aktyviausios nevyriausybinės organizacijos šiandien imasi formuoti viešąją nuomonę, inicijuoja pokyčius ministerijose ir savivaldybėse. Jos veikia per politikus, yra aktyviai matomos žiniasklaidoje, vykdo socialinius projektus, gauna paramą iš verslo įmonių ir fizinių asmenų, susilaukia net šalies vadovų pagyrų ir valstybinių apdovanojimų.Laidoje dalyvauja Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas, Youth Cancer Europe steigėjas Šarūnas Narbutas, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Aistė Ramanauskaitė.
[\/]
2017-08-25
Šeima – emocijų katilas. Vyrai vienaip reaguoja į problemas, moterys kitaip. Kas šeimoje atsakingas už sveiką emocinę atmosferą?Laidos svečiai – lektorius Vaidas Arvasevičius ir psichologė Ramunė Murauskienė.
[\/]
2017-08-24
Laidoje dalyvauja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus.
[\/]
2017-08-23
Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena. Šiandien prisimename tą 1939-ųjų metų rugpjūčio 23-iąją, kai Maskvoje buvo pasirašytas baisus išdavystės ir būsimo pasaulinio karo pradžios dokumentas – Molotovo-Ribentropo paktas, kai buvo pasmerktos ištisos tautos, buvo pasmerkta pasaulio taika.Ši diena reiškia ir susitelkimą, pasmerkimą, ryžtą kovoti. 1989 metais šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo solidarumą. Ši grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino.Laidoje apie tai, kokios istorijos pamokos aktualios ir šiandien, diskutuoja istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, kultūrologas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys ir politinis veikėjas, vienas iš mitingo organizatorių Vytautas Bogušis.
[\/]
2017-08-22
Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad organizuos masinę daugiabučių namų administratorių atranką Vilniaus mieste. Tačiau tiek Seimo nariai, tiek teisininkai sako, jog tokie sostinės valdžios užmojai yra nereikalingi, brangiai kainuosiantys miesto biudžetui ir prieštarauja galiojančioms Civilinio kodekso nuostatoms.Laidoje dalyvauja Būsto rūmams atstovaujantis advokatas Andrius Iškauskas, Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba, Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas ir Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė. Temą inicijuoja Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai.
[\/]
2017-08-18
Neseniai nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas portale DELFI rašė:„Prieš keletą mėnesių Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pasidalino informacija apie tai, jog atlikti tyrimai rodo, kad apie pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Kad ir nelabai norint, po kurio laiko teko paviešinti ir kitą tame pačiame tyrime gautą informaciją – 34 procentai Lietuvos gyventojų pareiškė, jog jie jokiu būdu neketina ginti Lietuvos valstybės. Šis skaičius nuo 2014 metų, kai galima įžvelgti ryškaus požiūrio į Rusiją lūžio tašką, padidėjo beveik 20 procentinių punktų. Kiek šie iš tikrųjų įspūdingi skaičiai koreliuoja (ir ar iš viso koreliuoja) tarpusavyje.“Prieš darydamas išvadas, E. Bičkauskas išvardino keletą pavyzdžių, kur informacija apie tam tikrus su Rusija susijusius įvykius, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos žvejų laivo užgrobimas ar Estijos saugumo karininko pagrobimas, pateikiama gerokai sutirštinus spalvas. Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, teisininkas Egidijus Bičkauskas, politikas, diplomatas Žygimantas Pavilionis ir rašytojas, ambasadorius Vytautas Plečkaitis.
[\/]
2017-08-17
Neseniai portale Delfi.lt onkologine liga serganti Elena pasidalino nemaloniais įspūdžiais iš vienos Vilniaus ligoninės. Moteris pasakoja susidūrusi su nepriežiūra, slaugos reikalaujančiais pacientais, kuriems stinga dėmesio, perpildytomis palatomis.Kaip pasakojo onkologinė ligonė, jau trečius metus kovojanti su sunkia liga, paūmėjus skausmui, ji buvo nugabenta į vieną iš Vilniaus ligonininių. Anot jos, buvo maždaug 16 val.. Priimamasis buvo pilnut pilnutėlis.„Nėra vietų - skėsčiojo rankomis seselė. Draugės patarimu priguliau ant neštuvų, kurie stovėjo koridoriuje. Buvo pasakyta laukti gydytojo, ateis. Tačiau pragulėjau apie valandą, o gydytojas vis neatėjo, tada seselė patarė palaukti gydytojo chirurgo kabinete ir buvo patikinta, kad gydytojas tuojau ateis. Jis pagaliau pasirodęs bendravo grubiai, atsainiai, visas nepatenkintas ir to neslėpdamas nuo manęs, mane apžiūrėjo. Paskyrė tyrimą pažiūrėti ar nėra žarnų nepraeinamumo. Po tyrimo buvo pasakyta, kad nieko rimto nematoma ir operacija nereikalingoa, todėl į chirurginį skyrių guldoma nebūsiu, turiu laukti vidaus ligų gydytojos, kuri apžiūrės mane ir galbūt paguldys į vidaus ligų skyrių, nors vietų laisvų yra tik dvi“, - mena pašnekovė.Po keletos procedūrų, vis dar nepraėjus skausmui, moteris pagaliau atsidūrė vidaus ligų skyriuje. Palatoje su penkiomis močiutėmis ji buvo šešta.Budinti gydytoja, atsikankinus man šešias dienas ligoninėje, patarė nusipirkti vaistų, kuriuos išgėrus pagaliau baigėsi mano kančios. Sekmadienį kažkaip prastūmiau ir jau pirmadienį prašiausi į namus. Nes nebegalėjau tverti to pragaro. Naktimis dejuojančios šalia Zinos, kuri atrodė jau nebekvėpuoja, ir maniau, kad mirusi, šlapalo smarvės, seselių besišaukiančios, beje, ir nakties metu Eleonoros...Man buvo jų žmogiškai gaila...“, - atvirą pasakojimą baigė ji.... Tai tik vienas pasakojimas iš daugelio. Žmonės nuolat skundžiasi eilėmis, nepriežiūra, tuo kad sunku pakliūti į magnetinio rezonanso ar ultragarso tyrimus, eilėje pas odontologus tenka laukti metus ir daugiau. Laidoje dalyvauja
[\/]
2017-08-15
Lietuviai kasmet išleidžia beveik 300 milijonų eurų maisto papildams, daugumos papildų vertė sveikatai moksliniais tyrimais neįrodyta. Kodėl vartojame tiek daug maisto papildų, ar jų mums reikia, kaip atpažinti netinkamą papildų reklamą ir ar reikia ją uždrausti kalbėsime laidoje su VMVT Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelyte, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Remigijumi Žemaitaičiu, gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene ir sporto mitybos specialistu Artūru Sujeta.
[\/]
2017-08-16
Neseniai lietuviai susijaudinę stebėjosi: šalies ekonomika auga, o gyvenimas negerėja. Arba kažkodėl lietuviai to nemato. Užvirė diskusijos, kaip taip gali būti, visuomenės atstovai ragino valdžią aplankyti kaimus ir pažiūrėti, kaip žmonės gyvena.Kaip ten bebūtų, apskritai keistai atrodo tokios diskusijos. Žinant, kad gyvenimas - tai didelis šuolis iš gimimo į mirtį, kelti klausimus apie gyvenimo gerėjimą beprasmiška. Žmogus sensta, serga, praranda pinigus, artimuosius. Todėl gyvenimo blogėjimas filosofiniu požiūriu užkoduotas. Visi ekonominiai pasikeitimai - tokie nežymūs ir nepastebimi, kad sunku tai vertinti kaip gyvenimo pasikeitimą. Įrodyta, kad nauju automobiliu žmogus džiaugiasi vos kelis mėnesius, didesnė alga taip pat džiugina neilgai, atostogos būna kartą metuose, vestuvės dažnai -dar rečiau.Tad taip ir neaišku, kas turi vykti su žmogumi, kad jis pasakytų, jog gyvenimas gerėja? Vieną dieną mieste turėtų išnykti visi kamščiai? Išlošti loterijoje milijoną eurų ir daugiau nebedirbti? Kiaurus metus būtų šilta ir nereikėtų pirkti kailinių? Greitai ir tai nusibostų (Havajų gyventojai skundžiasi nuoboduliu, skundžiasi, kad nėra metų laikų, o per Kalėdas reikia puošti palmes).Ar gerėja gyvenimas žmogui, kuris uždirbo milijoną, bet visą jį išleido vėžio gydymui?Tad, kas turi atsitikti, kad mes vieną dieną visi sociologinėje aplausoje pasakytume: gyvenimas gerėja. O gal tokių klausimų iš viso neberta uždavinėti, juo labiau pyktis dėl jų? Laidoje dalyvauja psichologas, M.Romerio universiteto dėstytojas Gediminas Navaitis, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
[\/]
2017-08-10
Kodėl lėtieji estai priekyje? Šis klausimas neduoda ramybės ne vienam Lietuvos analitikui ir politikui. Kai kurie bijo tai pripažinti ir sako, kad tokios kalbos rodo mūsų nevisavertiškumą. Vieni aiškina, kad taip yra todėl, kad estai protestantai, kiti – kad jie arčiau Suomijos, treti – kad turėjo jaunesnę ir modernesnę valdžią bei greičiau atsisveikino su komunistais. Vis dėlto daugybė ekonominių ir socialinių rodiklių rodo, kad Estija yra Baltijos sesių priekyje, estai sukūrė pažangesnę švietimo sistemą, turi daugiau grįžtančiųjų nei išvažiuojančiųjų.
[\/]
2017-08-09
Ar siūlant Aušros Vartų vaizdus lenkiškiems pasams norima „paauklėti“ lietuvius? Laidoje dalyvauja Kovo 11-osios Akto signataras Česlavas Okinčicas, premjero patarėjas Deividas Matulionis, publicistas Vytautas Rubavičius ir lenkų diskusijų klubo valdybos narys Marijušas Antonovičius.
[\/]
2017-08-08
Laidoje dalyvauja Seimo narė Aušra Maldeikienė, premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, LSDP komunikacijos atstovė Eglė Samoškaitė.
[\/]
2017-08-03
„Naują Lietuvos prezidentą rinks ne veržlūs, turintys motyvaciją, išsilavinę ir pakankamai pajamų gaunantys rinkėjai, o tie, kurių pajamos – kuklios, vyresnio amžiaus neemigravę žmonės“, – apie būsimus prezidento rinkimus portalui LRT.lt sako sociologas Vladas Gaidys.Spaudoje minimos diplomato Vygaudo Ušacko, Vilijos Blinkevičiūtės, Žygimanto Pavilionio, Ingridos Šimonytės, Sauliaus Skvernelio, Andriaus Tapino, Petro Auštrevičiaus ir kitų galimų kandidatų pavardės.Kokio prezidento norės žmonės, kas lems partijų kandidatų pasirinkimą, kokios temos dominuos kampanijoje ir kas gali turėt didžiausius šansus rinkimus laimėti?Laidoje dalyvauja LRT portalo vyr. redaktorius Vladimiras Laučius, dienraščio „Lietuvos rytas” apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė.
[\/]
2017-08-02
Laidoje dalyvauja nusižudžiusios merginos tėtis Tomas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjas Marius Strička ir „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovas psichologas Antanas Grižas. Psichologinės pagalbos tarnybos: Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienaswww.artimiesiems.ltJaunimo linijaEmocinė parama telefonu 8 800 28888 (nemokamai, bet kuriuo paros metu).Emocinė parama elektroniniais laiškais (http://www.jaunimolinija.lt/laiskai/, atsakymas per 2 paras).www.jaunimolinija.ltVaikų linijaPagalba skirta vaikams ir paaugliams. Internetinis konsultavimas, pokalbių svetainė.Emocinė parama telefonu 116 111 (nemokamai, kiekvieną dieną nuo 11 iki 21 val.).www.vaikulinija.ltVilties linijaEmocinė parama telefonu 116123 (nemokamai, visą parą).Internetinis konsultavimas (www.kpsc.lt/klausimai-atsakymai arba vilties.linija@gmail.com). Pagalba teikiama suaugusiesiems. Į laiškus per 3 dienas atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai.www.kriziucentras.ltKrizių įveikimo centrasSpecialistas budi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16 iki 20 val. Konsultacijos raštu info@krizesiveikimas.lt. Konsultacijos žodžiu 8 640 51555. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. Tęstinės psichologo konsultacijos 8 640 51555, el. paštas info@krizesiveikimas.lt.Olandų g. 19-2, Vilnius.www.krizesiveikimas.ltPagalbos moterims linijaPagalba teikiama moterims ir merginoms. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.Emocinė parama telefonu 8 800 66366 (nemokamai, kiekvieną dieną 10-21val).Pagalba laiškais (pagalba@moteriai.lt). Į laiškus per 3 dienas atsako savanorės konsultantės.www.moters-pagalba.lt/linijaLinija DoverijaPagalbą jaunimui rusų kalba teikia savanoriai.Emocinė parama telefonu 8 800 77277 (nemokamai, dar
[\/]
2017-08-01
Laidoje dalyvauja „Vilniaus viešojo transporto“ Keleivių aptarnavimo ir kokybės skyriaus vadovė Lina Juknevičienė ir „Susisiekimo paslaugų“ viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2017-08-01
Laidoje dalyvauja „Vilniaus viešojo transporto“ Keleivių aptarnavimo ir kokybės skyriaus vadovė Lina Juknevičienė ir „Susisiekimo paslaugų“ viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2017-07-27
Artėjant Jūros šventei, apžvelgsime Lietuvos pajūrio ateities perspektyvas. Laidoje diskutuos pajūrio politikos ir žiniasklaidos atstovai emigracijos, darbo, socialinės integracijos klausimais. Ar pašnekovai įžvelgs teigiamų aspektų ir ko labiausiai trūksta, kad pajūrio regionas suklestėtų?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas, Neringos meras Darius Jasaitis, Dienraščio „Klaipėda“ vyr.redaktorius Saulius Pocius.
[\/]
2017-07-26
Naujas pasaulinis vyriausybių reitingas pagal nuveiktus darbus mažinant skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų Lietuvai paskyrė 83 vietą.Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
[\/]
2017-07-25
Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių specialistas, politologas Darius Udrys, Lietuvos ambasadorius prie tarptautinių organizacijų Vienoje, signataras Aurimas Taurantas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas, istorikas Karolis Zikaras ir istorikas, publicistas Bernardas Gailius.
[\/]
2017-07-21
Santykių ekspertai sako, kad ieškoti antrosios pusės reikia taip aktyviai, lyg būtumėte pametę patį brangiausią daiktą. Įsivaizduokite, kad pametėte piniginę su visais dokumentais, kortelėmis, raktais ir mobilųjį telefoną su slaptažodžiais ir kontaktais. Lygiai taip pat reikia ieškoti antrosios pusės – ji yra kur kas svarbesnė nei raktai, piniginė ir kortelės.Kaip ten bebūtų dauguma laukia. Be to ir socialiniai įgūdžiai jau nebe tie. Mokame kalbėtis su televizoriumi, telefonu, čatinti internete, bet gyvai užkalbinti nebeužtenka įgūdžių. Be to ir draugai spaudžia – susipažinimą internete vadina gėdingu, maždaug – ką nesugebi gyvai susipažinti?Kita vertus, pažinčių portalų gyvas galas: pradedant siūlančiais rimtą pažintį, baigiant nuotykiais vienai nakčiai. Atrodo pasaulis siūlo begales būdų santykiams, tačiau vienišumo vis daugiau, o santykių kokybės vis mažiau...Laidoje dalyvauja žmonių elgesio tyrinėtojas Giedrius Drukteinis ir psichologas, MRU dėstytojas Gediminas Navaitis.
[\/]
2017-07-20
Liepos 4-10 dienomis, Vilniuje vyko septintoji tarptautinė „Transparency International“ skaidrumo mokykla. Joje dalyvavo 120 jaunimo lyderių iš 60 pasaulio šalių, vyko susitikimai su „Transparency International“ direktorių valdybos vicepirmininke Elena Panfilova, pasaulinio „Transparency International“ Sekretoriato vadovu Cobus de Swardt, vienu iš šio antikorupcinio judėjimo pradininkų Frank Vogl.Savaitės trukmės mokykloje jauni žmonės lankė intensyvius antikorupcijos kursus, kurių metu sužinojo apie korupcijos priežastis ir apraiškas bei kartu su mokyklos lektoriais ieškojo būdų, kaip siekti didesnio skaidrumo ir pasipriešinti korupcijai kasdieniame gyvenime savo šalyse. Ypač daug dėmesio buvo skiriama praktiniams dalyvių įgūdžiams lavinti.Tai buvo didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje.Laidoje dalyvauja Transparency Internatinal vadovas Sergejus Muravjovas, Premjero patarėja Unė Kaunaitė, Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, lobistas Šarūnas Frolenko.
[\/]
2017-07-19
Artėjant jūriškiausiam vasaros renginiui – „Jūros šventei“, kada didžioji dalis Lietuvos suplūsta į klaipėdą, tarsi dar kartą paliudydama, kad esame jūrų valstybė, prasminga pažvelgti ir padiskutuoti: kokia jūrinė valstybė esame ir ką darome, kad būtume stipri jūrų valstybė?Laidoje dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, buvęs ilgametis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas ir buvęs ilgametis tolimojo plaukiojimo kapitonas, vienas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kūrėjų Sigitas Šileris
[\/]
2017-07-18
2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kurios, kaip tikimasi, leis sumažinti pacientų eiles gydymo įstaigose. Šiuo metu ruošiami poįstatyminiai teisės aktai, kurie užtikrins, kad šios naujovės pilnai veiktų.Tačiau tuo patenkinti ne visi. Daugumai gydymo įstaigų šios naujovės nepriimtinos. Tad laidoje aiškinsimės, kodėl. Ar tik ne todėl, kad didėjant skaidrumui, mažėja galimybių neefektyviai vadybai ir korupcijai, kuri leidžia pas medikus „išrinktiesiems“ patekti greičiau nei paprastam mirtingajam? Apie tai laidoje kalbėsimės su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, Lietuvos pacientų forumo valdybos nariu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentu Šarūnu Narbutu, LSMU Kauno klinikų generaliniu direktoriumi Renaldu Jurkevičiumi ir Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos vadovu Martynu Gedminu.
[\/]
2017-07-14
Laidoje dalyvauja Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Seimo narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis ir Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga.
[\/]
2017-07-13
Kas atsitiko žmonijai, kultūrai, kai pasaulis liaujasi keistis žiniomis, o imasi priešingo veiksmo – skleidžia netiesą, iškraipo faktus, o šiandien net imame kalbėti apie tikrų tikriausią karą, informacinį karą. Lietuva jau kuris laikas yra save įvardinusi kaip Vakarų kultūros, Europos Sąjungos fronto valstybė. Ir iš tiesų – nėra mėnesio, savaitės, kai nebūtų žinios apie neteisingą informaciją iš mūsų Rytų kaimynės. Nėra paslaptis, kad Rusija į propagandą investuoja dešimtis, šimtus milijonų. Vien ką reiškia išlaikyti tarptautinį televizijos kanalą Russia Today. O kur dar specialiai buvusiai socialistinei pasaulio daliai skirtas portalas Sputnik, dešimtys Kremliui pavaldžių internetinių puslapių. Ar Lietuvą viena šiame informaciniame kare? Kaip ir kokios informacinės atakos rengiamos prieš mūsų šalį, prieš ES ir NATO? Ką veikia šios organizacijos stratkomas Rygoje? Kokių priemonių imamės apsaugoti savo informacinę erdvę, kad liktume laisva, bet ir saugia žinių šalimi?Laidoje dalyvauja ambasadorius, hibridinių grėsmių ekspertas Eitvydas Bajarūnas, KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė.
[\/]
2017-07-12
Laidoje dalyvauja socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, „valstietis“ Tomas Tomilinas ir konservatorius Andrius Kubilius.
[\/]
2017-07-11
Per pastaruosius keletą metų beveik du kartus išaugusias atliekų tvarkymo kainas nūnai madinga „pateisinti“ aptakia formuluote, jog kainos padidėjo dėl Lietuvoje veiklą pradėjusių Mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų, tačiau išsisukama nuo konkretaus atsakymo – kokį realų poveikį atliekų tvarkymo kainų didėjimui daro MBA veikla ir kokios yra tikrosios atliekų išvežimo kainų didėjimo priežastys?O gal kainos labiausiai augo tose savivaldybėse, kuriose iki šiol atliekų tvarkymo versle taikomi Vidaus sandoriai, kuriuos negailestingai kritikavo STT, Konkurencijos tarnyba ir šalies Prezidentė?Kada gyventojai, rūšiuojantys atliekas, gali tikėtis už atliekų tvarkymą mokėti mažiau ir ko reikia, kad tokia tvarka realiai pagaliau pradėtų veikti? Nuo balandžio mėnesio didžiausioje šalyje Vilniaus rajono savivaldybėje buvo pakeisti atliekų tvarkymo grafikai, šiukšlės iš gyventojų išvežamos du kartus rečiau, gyventojams suteikiant galimybę gauti papildomus konteinerius stiklui, plastikui, popieriui rūšiuoti. Ar prabėgus 3 mėnesiams jau galima daryti išvadas, kokį efektą davė nauja tvarka, ar ji pasiteisino? Kokios priežastys lėmė, kad buvo nuspręsta imtis šių pokyčių.Apie tai laidoje kalbėsime su Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriumi Daliumi Krinicku, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Albert Narvoiš, atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ teisininkė Skirmante Černeckyte ir žurnalistu Mindaugu Griniumi.
[\/]
2017-07-07
Laidoje diskutuoja istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, kultūros tyrinėtojas Darius Kuolys ir Nepriklausomybės akto signataras, apžvalgininkas Mečys Laurinkus.
[\/]
2017-07-05
Lietuvoje psichinė sveikata vis dar kelia didžiulį nerimą. Kodėl psichinės sveikatos rodikliai yra vieni blogiausių Europoje. Kodėl vis dar išlieka aukščiausi savižudybių rodikliai?Kiekvieną dieną girdime apie vaikų ir paauglių depresijas, smurtą, patyčias. Nejaugi Lietuvos vaikai yra nelaimingesni už kitų Europos šalių vaikus ar pagalba jiems yra prastai organizuota?Gal Lietuva išlieka sovietinės psichiatrijos įkaite? Gal žmonės vis dar bijo kreiptis į psichinės sveikatos specialistus? Kas trukdo pasiekti geresnių rezultatų?Laidoje dalyvauja Psichiatras Alvydas Navickas, Vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė, Vaikų ir paauglių psichiatrė ir psichoterapeutė Vida Matulionienė bei psichologė Ingrida Dinigevičienė.
[\/]
2017-07-04
Laidoje dalyvauja Vilniaus mero pavaduotojas, kuruojantis socialinę ir sveikatos sritį, Gintautas Paluckas ir laikinasis Vilniaus greitosios medicinos pagalbos vadovas Arūnas Anužis.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2017-06-30
Kaip ir visada, kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, studijoje svečiuojasi populiarieji santykių specialistai – psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius, konaultantas Vaidas Arvasevičius.
[\/]
2017-06-29
Laidoje dalyvauja IT ekspertas Marius Pareščius, Seimo narys Tadas Langaitis ir Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos direktorius Plk. Darius Adomaitis.
[\/]
2017-06-28
Neseniai dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad po „Vilmorus“ apklausos, kuri buvo atlikta birželio 2–10 dienomis, paaiškėjo, kad prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 66,6 proc. apklaustųjų, o premjerą – 54,1 proc. Prieš mėnesį S. Skvernelį nuo D. Grybauskaitės skyrė vos 0,5 proc.Tuo metu premjero ir Seimo pirmininko reitingai krenta. „Valstiečių“ deleguotas Vyriausybės vadovas S. Skvernelis pagal populiarumą lieka antroje vietoje, bet palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo nuo 63,2 iki 54,1 proc., o nepalankiai vertinančių padaugėjo nuo 12,9 iki 23,3 procento.Po tokio reitingo kritimo opozicinės partijos trynė rankomis. Taip „valstiečiams“ ir reikia. Oponentų džiūgavimai panašėjo į šokius kapinėse. Maždaug, juk sakėme, kad valstiečiai nieko verti, juk įspėjome, kad jie nieko nesugeba. Reitingu kritimu džiaugėsi ir politikai, ir apžvalgininkai ir politologai. O kuo čia džiaugtis? Kad valdžia eina i dugną. Kad dar tris su puse metų eis į dugną? Kad paskui save temps ir mus visus? Tuo politikai ir skiriasi nuo visų sveikų žmonių, kad jie džiaugiasi dalykais, kurie kitiems kelia nerimą ir baimę. Laidoje dalyvauja „valstietis“ Povilas Urbšys, konservatorius Dainius Kreivys ir DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
[\/]
2017-06-27
Laidoje dalyvauja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ir Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos prezidentas Julius Niedvaras.
[\/]
2017-06-23
Laidoje diskutuoja filosofas Vytautas Rubavičius, istorikas, žurnalistas Virginijus Savukynas ir psichologas Tomas Lagūnavičius.
[\/]
2017-06-22
Liepos 3-ąją dieną įsigalioja daug aistrų visuomenėje sukėlęs naujasis Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jo rengėja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad jis – kitoks nei iki šiol buvę. Teigiama, kad didžiajai daugumai vaistų jų gamintojai deklaravo nuolaidas, kitaip tariant sumažino kainas ir kad dėl to jie bus gerokai pigesni. Tad ar tikrai nuo šiol rinkdamiesi gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, galėsime sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t.y. įsigyti juos trečdaliu pigiau?Apie tai laidoje kalbėsimės su Sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene, Lietuvos pacientų forumo valdybos nariu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentu Šarūnu Narbutu, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininke Kristina Namaniūte-Gage ir Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininku Dariumi Sinkevičiumi.
[\/]
2017-06-21
2014 metų viduryje 2015 metų pradžioje Lietuvos turizmo rinką sudrebino trys rimti kelionių organizatorių bankroto procesai. Keturių-penkių mėnesių intervalu viena po kitos krito pakankamai didelės kelionių organizavimo bendrovės.Tuo metu sunku buvo spėti, kas tai: ar tik beprasidedanti masinė turizmo sektoriaus katastrofa, ar tik pavienės verslo nesėkmės. Keliautojai įsitempė laukdami naujų naujų sukrėtimų.Šiandien jau turime galutinius teismų sprendimus, kuriais konstatuota, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę perkeldama Europos Sąjungos direktyvą „dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų" tai padarė netinkamai, tai yra, neužtikrino keliautojams suteikiamų garantijų atgauti pinigus neįvykusios kelionės atveju, todėl privalo pati atlyginti žalą keliautojams. Keliautojams, laimėjusiems bylas, žalos atlyginimo procesas jau prasidėjo, išmokėjimą atlieka Teisingumo ministerija. Laidoje dalyvauja advokatas Justas Vilys, kelionių organizatorius Tomas Augulis ir Ūkio ministerijos, turizmo politikos skyriaus vedėjas Renaldas Čiužas.
[\/]
2017-06-20
Neseniai žiniasklaidos portalai pranešė, jog turtingiausiu Lietuvos žmogumi įvardijamas pagrindinis „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkas Nerijus Numavičius, nuo 2015 metų birželio gyvenantis Londone, 2016 metų pajamas deklaruos ir mokesčius mokės tik Jungtinėje Karalystėje.N.Numavičius į Didžiąją Britaniją 2015 metais išvyko, vedęs ekonomistę Kaetaną Leontjevą. Verslininko advokatė Olga Petroševičienė BNS tuomet sakė, kad N.Numavičius gyventi į Didžiąją Britaniją išvyko laikinai, nesikreipė dėl „Tax Residency“ statuso ir toliau mokės mokesčius Lietuvoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis tapo ir Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtoju. Bent jau šiemet N.Numavičius neketina sugrįžti gyventi į Lietuvą, rašė BNS.Po šios žinios pasipylė interneto komentarai. Keli šimtai interneto komentatorių visaip liejo savo įtūžį ant esą nepatriotiško verslininko. Cituojame:„Nacionalinio buržujaus galutinis virsmas į tarptautinį. Kapitalas ir kapitalistas neturi Tėvynės. Jie nejaučia net mažiausio poreikio savo sukauptą turtą, o jį sukaupė begėdiškai spekuliuodamas kainomis Lietuvoje, pasidalinti su gimtinėje likusiais tautiečiais. Ką daryti su tokiais? Eksproprijuoti kapitalą, patalpas ir gamybos priemones. T.y. stambia prekyba užsiimtų valstybė. Visi paverkšlenimai, jog taip negražu, negalima ir gaila saujelės buržujų, kurie lobsta šimtų tūkstančių žmonių sąskaita, yra niekiniai. Prioritetas yra gyventojų masės, o ne keletas išnaudotojų, kurie čia priplėštus pinigus nusodins užsienio valstybėje,“ - rašo anoniminis komentatorius.„Nuo šiol manęs nesutiksite nei Maksimoje, nei Akropolyje. Sėkmės biznyje! Maikę dar pasidarysiu su užrašu: "Ignoruoju Maksimą ir Akropolį, nes Numavičius išveža bapkes iš LT ir tručyja pensininkus!"“, - piktinasi anonimas.„Niekas nesako, kad jis - kvailas, jis tik be galo gobšus. Reto bjaurumo bjaurybė“, - rašo anoniminis komentatorius.„Na va, prisivogė Lietuvoje su politikų pagalba, galima ir UK ramiai gyventi...“ – rašo kitas.„Pirma į Britaniją, o po to, jei kas, į Rusiją. Kaip ir dauguma... Naciona
[\/]
2017-06-16
Dabar turbūt niekas nepasakys, kada tai prasidėjo. Bet dar prieš dešimtmetį save gerbiantis žmogus viešumoje nesikeikdavo, su visais būdavo pabrėžtinai mandagus, o pikčiausias žodis buvo Lietuva – durnių laivas. Iš pradžių socialiniuose tinkluose lietuviškai, o paskui jau ir rusiškai pasiųsti žmogų, kuris turi kitokią nuomonę, tapo firminiu daug sekėjų turinčių visuomenės lyderių ženklu. Paskui po truputį įsidrąsino ir politikai – drąsiai sako „debiliškas klausimas“, „fuck you, Lithuania“ ar „stabdyk pedikus“. O prieš kelias savaites net premjeras pasiūlė užkišti burną Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui už tai, kad jis paironizavo apie butelio slėpimą po skverneliu. Kas tai – gyvenimas Lietuvoje tapo toks nepakeliamas, kad kitokiais žodžiais padėties neišeina apibūdint, ar elitas jau nebelaiko gero tono taisyklių išlaikymo svarbiomis? Kur tai veda? Ar greitai Seimo salėje išgirsime keiksmus, o gal kaip tik – pagaliau išsilaisvinome ir nebeapsimetinėjame? Kur yra politikų kalbos kultūros ribos? Kaip tokį elgesį turėtų įvertinti rinkėjai? Kada politikui reikia daugiau drąsos – įvardinti daiktą, kas jis yra, ar susilaikyti nuo vertinimo po mandagumo kauke?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, TV laidų prodiuseris, žurnalistas Kristupas Krivickas ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2017-06-15
Laidoje dalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus ir Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.
[\/]
2017-06-14
Daugelyje Europos Sąjungos šalių jau senokai priimtas sprendimas nebeplėsti kapinių plotų, o kaip alternatyva sugalvota įvairiausių išeičių – laidoti jau esamose kapavietėse, kremuoti ir į tą patį kapą sutalpinti daugiau artimųjų, statyti stulpus primenančius kolumbariumus... Lietuvoje šią problemą imtasi spręsti tik dabar – šių metų kovo mėnesį Vyriausybė priėmė įstatymą dėl neprižiūrimų kapaviečių – jei šios bus netvarkomos bent dvejus metus, teisė joje laidoti atiteks kitiems asmenims.Tokiu sprendimu turėtų apsidžiaugti verslo atstovai, mat plečiantis kapinių plotams, atitinkamai mažėja vietos įsikurti šalies ekonomiką į priekį vedančioms įmonėms. Vis dėlto šioje vietoje svarbi emocinė detalė – ar tai reiškia, kad savo artimųjų, giminės šaknų beieškantieji išeiviai ir kiti suinteresuoti asmenys gali neberasti nė kapo?Problema dar stipresnė, kadangi Lietuvoje, nors tai numatyta įstatymu, nėra ir bendro kapinių registro. Ar įmanoma rasti visiems priimtiną sprendimą šiai pasaulinei problemai?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos komiteto pirmininkas Dalius Gedvilas, Kėdainių krematoriumą valdančios AB „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas, „Lapkričio 2-osios draugijos“ visuomeninės asociacijos pirmininkas Valdas Kaminskas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
[\/]
2017-06-13
Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius ir Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
[\/]
2017-06-09
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliko kiekybinį Lietuvos vaikų nuomonės tyrimą, kuris parodė, kad net 81,6% 12-18 metų amžiaus Lietuvos vaikų norėtų turėti daugiau įtakos, galios ar galimybių jiems bei kitiems vaikams rūpimoms problemoms spręsti ir net 85,5% vaikų norėtų turėti daugiau galimybių išsakyti savo nuomonę dėl mokymosi ir mokyklos. Kol politikai vis dar diskutuoja, pavyzdžiui, ar ilginti mokslo metų trukmę, kodėl nepaklausiame pačių vaikų, ką jie mano apie tai?Kaip ugdyti atsakingą, iniciatyvią ir pilietišką Lietuvos jaunąją kartą, kaip įtraukti vaikus į tiesiogiai su jais susijusius valstybės sprendimus? Kodėl turėtume tai daryti?Apie šiuos dalykus kalbėsimės su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene, Šiuolaikinės mokyklos centro 7 klasės moksleive Ieva Zdanavičiūte, menininku, visuomenės veikėju Remigijumi Gatavecku ir „Asmenybės brandos centro“ vadove, psichologe Aurelija Lingiene.
[\/]
2017-06-08
Kaip reaguojate, kai į įtempto siužeto filmą įdomiausioje vietoje įsiveržia reklama? Silpnesnių nervų piliečiai spjaudosi ir keikia reklamos užsakovus už tokį akibrokštą: maždaug, ką negalėjo geresnės vietos palaukti. Ar tada, kai Briusas Vilisas gelbėja pasaulį reikia brukti mums į akis visokius čiužinius. Kiti reaguoja ramiai, o gal net su džiaugsmu – pagaliau galės savo reikalus susitvarkyti. Net kai kurie laidų vedėjai nesąmoningai tyčiojasi ar menkina reklamą. Ne kartą teko girdėti iš laidų vedėjų tokį pasakymą: „Niekur nepabėkite, po reklamos tęsime laidą“. Maždaug reklama yra toks niekalas, per kurį reikėtų bėgti kuo toliau, bet gerai būtų, kad nebėgtumėte, iškentėtumėte, nes po to vėl bus tęsiama didelės vertės laida.Ir žmonės kenčia. Arba tyrinėja, ką toje reklamoje rodo. Pamenu, vieną reklamą, kur du žiogai lytiškai santykiauja ant žinomo alaus butelio. Reklama laimėjo ne vieną tarptautinį festivalį. Bet taip ir liko neaišku, kas reklamuojama: alus ar nesaugus seksas.Reklamos gamintojai ir tiekėjai sako: „mes bet ko nereklamuojam, mes suteikiam žmogui galimybę pasirinkti kokybišką prekę“. Kaubojų su cigarete ant arklio ar sėkmingą vyruką, kuris važinėja prabangiu automobiliu, dėvi brangų laikrodį, ir turi begales moterų, nes, suprask, geria prašmatnų viskį. Atsimenu pažįstamą gydytoją, kuris pasakojo, kaip Dzūkijojoje echoskopu tikrino senolius. Žmonėms po 70-80 metų, nuo ryto geria samanę, o ligų nėra. O štai atlekia jaunas, turtingas verslininkas, geria tik brangius gėrimus, o padarai tyrimus – kepenys subyrėję, – sako gydytojas. Geras ar blogas produktas, o kepenų cirozė ta pati.Reklamuojama viskas ir visur: vaistai, sauskelnės, automobiliai, paklodės, tualetinis popierius, šampūnas, prekybos centrai, sienų dažai, papildai, šokoladas, aliejus, internetas. Jeigu turėtumėm pinigų, turbūt pirktumėm viską iš eilės. Ar tikrai nuo vartojimo dūstančiai visuomenei reikia tiek reklamos?Laidoje dalyvauja Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) direktorius Gintaras Šeputis, MEDIA HOUSE direktoriu
[\/]
2017-06-07
Lietuvos antstoliai kartu su kitų šalių antstoliais ir teismo pareigūnais birželio 8-ąją minės savo profesinę šventę – Pasaulinę antstolių dieną. Kaip antstolių veikla pasikeitė pastaraisiais metais? Kokie iššūkiai laukia šiandien? Ir kuo mums visiems naudingas skolų išieškojimo procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė Prof. dr. Lyra Jakulevičienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Egidijus Laužikas.
[\/]
2017-06-06
Į Vilniaus viešbučių rinką ateina tokie tarptautiniai vardai kaip „Hilton“, „Marriot“, pritraukiamos investicijos, miestas atsinaujina, kuriami nauji turistiniai maršrutai, gausu renginių ir įvairių veiklų.Kuo Vilnius dar gali būti patrauklus turistams, laidoje kalbės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Turizmo ir konferencijų biuro vadovė Jolanta Beniulienė.
[\/]
2017-06-02
Artėja atostogos. Kaip vyrai ir moterys supranta poilsį? Kas kelia įtampą atostogų metu? Studijoje, kaip visada, kartą per mėnesį, psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius atsakys į klausytojų klausimus apie tai, kaip suorganizuoti smagias atostogas.
[\/]
2017-06-01
Vaiko tėvai atsakingi už savo vaikų auginimą, auklėjimą ir turtą. Be to, turite teisę jiems atstovauti sprendžiant teisinius klausimus. Konstitucijoje taip pat išskirta abiejų tėvų prievolė rūpintis vaiku iki jo pilnametystės. Kitaip sakant, būtent abu tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai vaiko gynėjai. Tačiau teorija nuo praktikos skiriasi kaip ir skiriasi tėvai. Šalyje kas penkta šeima su vaikais gyvena su vienu iš tėvų. Vis dažniau pasitaiko ir atvejų, kai du išsiskyrę tėvai augina vienas kito vaikus. Vienišų tėvų šeimose vaikai išskirtinai dažnai susiduria su skurdu, negauna reikiamų paslaugų ir pagalba iš šalies yra sunkiai prieinama.Kaip ginamos tokių vaikų teisės? Ar viską padarėme, kad vaikas būtų saugus net ir krizės šeimoje atveju?Laidoje dalyvauja teisininkė Sandra Ponelienė, Vaikų išlaikymo fondo atstovė Aušra Bulotienė ir Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.
[\/]
2017-05-31
Laidoje dalyvauja Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovas Nerijus Rasburskis, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė Lina Šleinotaitė-Budrienė ir su Europos aplinkosaugos biuru bendradarbiaujančios VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.
[\/]
2017-05-30
Lietuvos verslo ateities perspektyvos daugiausia susijusios su prekių ir paslaugų eksportu. Eksportas daugeliui įmonių padeda ne tik išsilaikyti rinkoje, bet ir plėsti verslą, išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas. Mūsų eksportas šiuo metu daugiausia nukreiptas tarp Rytų ir Vakarų pagrindinių rinkų. Tačiau siekiant sumažinti rizikas dėl rinkų nestabilumo, būtina nuolat ieškoti naujų eksporto plėtros galimybių. Būtent į tai nukreiptas projektas „Jungtinės eksporto pajėgos“, kurį įgyvendina Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Pagrindinis projekto tikslas - atstovauti Lietuvos verslininkų interesams bei padėti jiems plėtoti verslą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Siekiant šio tikslo įmonės dalyvauja tarptautinėse parodose, mugėse, verslo misijose. Planuojama, kad įgyvendinus projektą, dalyvaujančių įmonių bendros eksporto apimtys išaugs beveik 60 proc.Apie eksporto galimybes, naujas rinkas bei iššūkius šios dienos laidoje kalbėsime su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nariu, AB Šiaulių banko Vilniaus filialo darbuotoju Viktoru Budraičiu, Ūkio viceministre Rugile Andziukevičiūte-Buze ir UAB „Comfort Heat“ generaline direktore dr. Vyda Mozūriūniene.Laida organizuojama vykdant Ūkio ministerijos projektą ,,Jungtinės eksporto pajėgos” pagal priemonę ,,Naujos galimybės” iš dalies finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo.
[\/]
2017-05-26
Europoje 29 proc. moterų ir 18 proc. vyrų patiria seksizmo apraiškų. O Lietuvoje?Laidoje dalyvauja VšĮ Women's Intelligence Network vadovė Ina Venckaite, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos prof. Artūras Tereškinas, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
[\/]
2017-05-25
Laidoje dalyvauja advokatas Andrius Iškauskas, Vilniaus miesto tarybos narys, SĮ UAB „Grinda“ stebėtojų tarybos narys Vidas Urbonavičius ir Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
[\/]
2017-05-24
Laidoje dalyvauja „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ir profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovas spaudai Ričardas Garuolis.
[\/]
2017-05-23
Pokalbis su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi, Klaipėdos universiteto tarybos pirmininku Arnoldu Šileika, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu.
[\/]
2017-05-19
Laidoje dalyvauja kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, meno istorikė, tyrėja, kuratorė Daiva Citvarienė, 2016 Metų muziejininkas Dionyzas Varkalys, Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius.
[\/]
2017-05-18
Laidoje dalyvauja Seimo Specialiosios tyrimo komisijos pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pirmininkė Dovilė Šakalienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, K. Pūko advokatas Mantas Arasimavičius, prieš K.Pūką liudijusių pareiškėjų advokatas Karolis Rugys.
[\/]
2017-05-17
Laidoje dalyvauja aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Naglis Puteikis, Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, įgaliota „Misionierių namų" akcininko atstovė, „Sorainen" advokatė Aušra Mudėnaitė, architektas, urbanistas, paminklosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys.
[\/]
2017-05-16
Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys, teisininkas Vygantas Malinauskas ir Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo komiteto pirmininkė Dalia Leinartė.
[\/]
2017-05-12
„Lietuviais esame mes gimę“ – labai pažįstami vienos dainos žodžiai. Toks nediskutuojamas, kietas, tarsi akmenyje iškirstas teiginys. Esame gimę lietuviais ir taškas. Ir nebandyk ginčytis. Tai visko pradžia, tai visko pabaiga. Tai musų tapatybė.Panašu, kad ir valdžia įsijungė į tapatybės stiprinimo vajų. Nuo pat kadencijos pradžios taip ir taikomasi mus aprengti tautiniais drabužiais. Kad prisimintume, jog lietuviais esame mes gimę. Kiek vėliau užsimota mokyklose įvesti etnologijos pamokas. Turbūt ne be reikalo. Taip pat, kad pažintume savo šaknis. Tuo tarpu pasaulis globalėja.Laidoje dalyvauja: filosofas Vytautas Rubavičius, žmonių elgesio ekspertas Giedrius Drukteinis, istorikas, laidų vedėjas Virginijus Savukynas.
[\/]
2017-05-11
Laidoje dalyvauja: Remigijus Žemaitaitis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas, Dailis Vaiginas, Ligoninių asociacijos prezidentas, Gintarė Šakalytė, Sveikatos apsaugos viceministrė, Viačeslavas Zaksas, Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius.
[\/]
2017-05-10
Seime įgauna pagreitį Lietuvos išblaivinimo lenktynės. Visi garsiai šaukia apie alkoholizmo pavojų ir būtinybę kažką daryti, tačiau iki šiol neturėjome nei vienos mokslinės studijos analizuojančios alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių veiksmingumą.VšĮ ESTEP atlikta mokslinė studija (Lietuvos alkoholio kontrolės priemonių poveikio studija) atskleidė, kad, būtent, alkoholio vartojimo kultūros nebuvimas lemia tai, kad Lietuvai turint bene daugiausiai alkoholio ribojimo priemonių Europoje, tuo pačiu metu pirmaujama ir pagal vienu prisėdimu suvartojamų svaigiųjų gėrimų kiekius. Užsienio šalių patirtis rodo, kad alkoholio kontrolės priemonių skaičius tiesiogiai nekoreliuoja su suvartojamo alkoholio kiekiu. Ekspertai perspėja – kovoti reikia ne prieš alkoholio vartojimą apskritai, bet prieš žalingą ir pavojingą vartojimą, valdžiai įvedus naujus draudimus, didėtų neapskaityto ir užsienyje įsigyto alkoholio suvartojimas, o silpnuosius gėrimus išstumtų stiprus alkoholis.Laidoje dalyvauja: dr. Klaudijus Maniokas, VšĮ ESTEP valdybos pirmininkas, psichologas prof. Gediminas Navaitis ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Laidą remia Aludarių gildija.
[\/]
2017-05-09
Sostinės gatvių tvarkymui šiemet skiriama daugiau kaip 5,2 mln. Eurų – tai 27 proc. daugiau nei pernai ir 44 proc. daugiau nei užpernai. Dar apie 11,1 mln. eurų bus gauta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Per pirmuosius dvejus programos metus sostinėje bus išasfaltuota apie 80 km gatvių, 16 km žvyrkelių, sutvarkyta daugiau kaip 900 įvažiavimų į kiemus, paklota 20 km naujų šaligatvių. Ir toliau neketinama mažinti apsukų.Laidoje dalyvauja: Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius ir miesto ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža.
[\/]
2017-05-05
Laidoje dalyvauja: Rasa Žemaitė, aktyvių mamų sambūrio narė, 5 vaikų mama, Jūratė Bortkevičienė, psichologė, 3 vaikų mama, Gabija Vitkevičiūtė, žurnalistė, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja, 4 vaikų mama.
[\/]
2017-05-04
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir premjeras Saulius Skvernelis koalicijos partnerių posėdyje antradienį pristatė aukštojo mokslo reformą. Pasak jų, reformos tikslas – ne sujungti universitetus, o keisti aukštojo mokslo kokybę. Laidoje dalyvauja: Alfonsas Daniūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Nerija Putinaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Ramojus Reimeris, Mokslo ir studijų analizės centro direktorius.
[\/]
2017-05-03
Vidaus sandoriai savivaldybėse ir toliau galės būti sudaromi – Seimas nepritarė prezidentės veto. Tai pirmas kartas, kai šios kadencijos Seimas atmetė šalies vadovės veto. Už veto balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 77, o susilaikė 4. Tai reiškia, kad Seimui grąžintas Viešųjų pirkimų įstatymo projektas priimtas be Dalios Grybauskaitės siūlytų pakeitimų – ji siūlė uždrausti vidaus sandorius.Laidoje dalyvauja: Ingrida Šimonytė, Seimo Audito komiteto pirmininkė, Roma Žakaitienė, Savivaldybių asociacijos direktorė, Sergejus Muravjovas, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas, Artūras Skardžius, Seimo Ekonomikos komiteto narys.
[\/]
2017-05-02
Nuvilnijo Tarptautinės darbo šventės šurmulys. Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti sovietų okupacijos metais, todėl atgavus nepriklausomybę, šventės atsisakyta. Ji vėl sugrąžinta 1996 metais. Organizatorių teigimu, dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.Laidoje dalyvauja: Algirdas Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, Valdas Sutkus, verslo konfederacijos vadovas, Artūras Černiauskas, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas.
[\/]
2017-04-28
Šio penktadienio ryto laidoje – kaip visada paskutinį mėnesio penktadienį – su mūsų studijos svečiais Ramune Murauskiene ir Vaidu Arvasevičiumi kalbėsim apie vyrus ir moteris.Psichologė ir santykių konsultantas atskleis prigimtinius vyriškumo ir moteriškumo pasireiškimus. Kalbėsime ne tik apie vyriškumo archetipus, bet ir apie moteriškąją priedermę – palaikyti vyrus dorybėje. Tikime, kad ši laida suteiks jums dar vieną progą ne tik save geriau pažinti, bet ir save labiau pamilti.
[\/]
2017-04-27
Pastarųjų dienų Gintaro Steponavičiaus fondo ir viešųjų įstaigų skandalas atskleidė dar vieną politikos piktžaizdę ir sukėlė abejonių, ar politikai elgiasi skaidriai ir sąžiningai. Anksčiau partijos savo finansavimo klausimus spręsdavo paprastai, per juodąsias buhalterijas. Kai teisėsauga perprato tokio finansavimo subtilybes, panašu, kad atsirado dar labiau rafinuoti būdai paremti politikus: pervesti pinigus į jų vardo fondus. Ir nors politikai sako, kad dėl to jokio kriminalo nėra, panašu, kad ne visai taip. Jeigu politiko fondas organizuoja kokį renginį plačioms masėms, vadinasi, tampa labiau matomas, o už tą matomumą sumoka koks nors koncernas. Tad po to nereikia stebėtis, kad Seime atsiranda sprendimai, palankūs tam koncernui.Su politinių partijų finansavimu bėdų buvo visada. Negi politikai negali atsispirti pagundai iš politikos daryti verslą?Laidoje dalyvauja: Antikorupcinės komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, 15min.lt žurnalistas Skirmantas Malinauskas, buvęs STT direktoriaus pavaduotojas, advokatas Romas Zienka.
[\/]
2017-04-26
Apie atlyginimų dydžius ir potencialų jų augimą.Laidoje dalyvauja: Nerijus Mačiulis „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Virginijus Sinkevičius, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, Danas Arlauskas, Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
[\/]
2017-04-25
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma įvesti tvarką, pagal kurią į kompensuojamų vaistų sąrašą preparatas pateks tokiu atveju, jei jo kaina bus ne daugiau kaip dešimtadaliu didesnė nei kitose šalyse nustatytų tokių pat preparatų minimali kaina. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams Lietuvos gyventojai sutaupys apie 20 mln. eurų.Tuo tarpu vaistų gamintojai turi kitokią viziją. Anot jų, vaistų kaina turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant tik į vaistus, teikiamus Lietuvos rinkai.Kokie dabartinės tvarkos minusai ir kodėl ją reikia keisti? Kada pacientai gali tikėtis pokyčių?Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, vaistų gamintojų asociacijos atstovas, advokatas dr. Daivis Švirinas, Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė Audronė Leleikienė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas.
[\/]
2017-04-21
Kažkada žiūriu vieną televizijos pokalbių laida ir matau: toks vienas vystantis šoumenas, pats kažkada buvęs valdžioje ir ne vieną politinę partiją paketęs pilietis rėžė: „Ten Seime sėdi vieni klounai“.Kažkaip keista pasidarė. Pats būdamas klounas, lipdo epitetus kitiems. Menkai, ribotai nusimanydamas politiniuose procesuose, painiodamas kairę su dešine, varganai įsivaizduodamas valstybės valdymo peripetijas, senstantis visuomenės linksmintojas klijuoja etiketes tiems, kuriuos galbūt pats rinko. Kodėl? Todėl, kad jam taip atrodo. Todėl, kad jam taip norisi manyti. Todėl, kad jam Lietuvoje nesiseka. Todėl, kad niekas neina į jo šou. Todėl, kad neturi prabangaus BMW.Dar galima būtų suprasti, kai tikrai tamsūs, neišsilavinę žmonės, užklupti korespondentų gatvėje už viską kaltina valdžią. Tiesiog kai kuriems neužtenka nei smegenų, nei sąžinės pripažinti, kad už savo apgailėtiną gyvenimą turi kaltinti savo tingėjimą, atsainų požiūrį į darbą ir kokybę, tuščiai praleistus metus mokykloje, bevališkumą ir nesugebėjimą priimti ryžtingų sprendimų. Bet kaip reikia vertinti tuos, kurie padarė svaiginančią karjerą, tapę dalies visuomenės lyderiais, besigiriantys prabanga ir miniomis gerbėjų leidžia sau švaistytis ir spjaudyti ant valstybės, vadinti kitus kvailiais ir klounais tik dėl to, kad jiems šiandien valdžios institucijos liepia susimokėti mokesčius?Laidoje dalyvauja: Mindaugas Lapinskas, viešųjų ryšių specialistas, Linas Kontrimas, apžvalgininkas, Kęstutis Masiulis, politikas.
[\/]
2017-04-20
Daug dėmesio pastaruoju metu sulaukiantis Klaipėdos uosto plėtros projektas yra įvardijamas šiuo metu didžiausiu ir reikšmingiausiu Lietuvos projektu. Tačiau iš miesto politikų girdėti nemažai priekaištų ir baimių dėl būsimos uosto plėtros, nerimauja ir Melnragės gyventojai, kad, pavyzdžiui, išorinis uostas gali pakeisti jų gyvenimo kokybę. Visgi ar gali iš uosto plėtros išlošti ne tik pats uostas, bet ir Klaipėdos miestas bei regionas?Laidoje dalyvauja: Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
[\/]
2017-04-19
Vienoje sostinės antstolių kontoroje skelbiamas dešimtukas populiariausių pasiteisinimų, kuriais ginasi vėluojantys gražinti skolas. Tarp jų ir tokie: „Buvau išvykęs atostogų“, „Turėjo sumokėti žmona“, „Pamečiau telefono numerį ir nežinojau, kur paskambinti“. Ką apie mūsų visuomenę sako tokie vaikiški suaugusių žmonių pasiteisinimai? Kokių kompleksinių priemonių reikia, kad sovietmečiu smarkiai šlubavusi atsiskaitymų drausmė pagaliau sustiprėtų? Ar normalu, kad valstybės remiami asmenys gali gauti pašalpas ir nemokėti baudų už administracinius teisės pažeidimus?Laidoje dalyvauja: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė antstolė Inga Karalienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas prof. Vigintas Višinskis.
[\/]
2017-04-18
Ką Lietuva pasiekė per 27 Nepriklausomybės metus aplinkos apsaugos srityje? Kokie iššūkiai laukia ateityje?Pokalbis su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriumi Daliumi Krinicku bei Gamintojų ir importuotojų asociacijos, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovu Alfredu Skinuliu.
[\/]
2017-04-14
Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės.Giliai tikintieji, reaguodami į Velykų papročius save nukryžiuoja, plaka rykštėmis, keliais eina kryžiaus kelius, atgailauja. Taip pripažindami savo nuodėmes ir prašydami atleidimo.Tačiau taip elgiasi pavieniai žmonės. O kaip elgiasi valstybės. Juk valstybė taip pat turėtų būti vientisas organizmas, viena siela, vienas kūnas. Kas esame mes kaip valstybė Didįjį penktadienį. Ar mes turime dėl ko atgailauti, eiti keliais, atsiprašyti vieni kitų, nusiplakti rykštėmis?Laidoje dalyvauja: psichologas Tomas Lagūnavičius, žurnalistas ir istorikas Vidmanatas Valiušaitis, žmonių elgesio ekspertas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2017-04-13
Laidoje dalyvauja: Marius Pereščius, IT ekspertas, Audrius Šapola, SEB banko prevencijos departamento direktorius, Donatas Mažeika, kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo elektroninėje erdvėje valdybos viršininkas.
[\/]
2017-04-12
Kaune gyventojų permokos už šildymą šį sezoną gali perkopti 2 mln. eurų. Tačiau, anot „Kauno energijos“, visi jos veiksmai – griežtai prižiūrimi ir ji viską vykdo pagal įstatymus. Ar iš tiesų gyventojai už šildymą permoka? Kas laukia jų kitą šildymo sezoną? Už šildymą mokėsime daugiau, ar mažiau?Laidoje dalyvauja: Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, „Kauno energijos“ gamybos departamento direktorius Vaidas Šleivys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius.
[\/]
2017-04-11
Studijoje – Seimo narys, konservatorius Andrius Kubilius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.
[\/]
2017-04-07
Lietuvą nuolat sukrečia žiaurios žmogžudystės. Visuomenė kiekvieną kartą ima svarstyti: kas kaltas, kad taip įvyko, kaip žmogus, visuomenės atstovas taip galėjo pasielgti su savo kaimynu, su savo vaiku, savo tėvais. Vėl reikalaujama mirties bausmės grąžinimo, griežtesnių įstatymų, valdžios reakcijos ir atsakomybės.Žiniasklaida narplioja žudikų gyvenimus. Prieš kurį laiką spauda taip pat nagrinėjo šeimą Gaižėnų kaime išžudžiusio Egidijaus Anupraičio paveikslą.„Kad ir prie kokių mokslų Egidijus prisiliesdavo, viskas jam puikiai sekėsi. Svarstėme, kad jis gali būti garsus chemikas, matematikas, o gal literatas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Kačerginės pagrindinės mokyklos direktorė A. Laurinaitienė, pažįstanti E. Anupraitį nuo jaunų dienų. Tačiau kiti apklaustieji liudijo ką kita – vaikinas buvo užsidaręs, gyveno skurdžiai ir kentė patyčias namuose ir mokykloje. Panašių atvejų daug. Garsias žudynes sukėlę žmonės – dažniausiai skurdą ir patyčias kentę žmonės. Ar sunkios gyvenimo sąlygos yra tiesus kelias tapti žiauriais?Laidoje diskutuoja: Vytautas Rubavičius, rašytojas, filosofas, Linas Slušnys, psichiatras, Robertas Šarknickas, Seimo narys, aktorius, užaugęs vaikų namuose.
[\/]
2017-04-06
Savaitgalį įvyks Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai. Kokios Socialdemokratų partijos reikia Lietuvai?Laidoje dalyvauja Mindaugas Sinkevičius, Ūkio ministras, Artūras Skardžius, Seimo narys.
[\/]
2017-04-05
Tarptautinės organizacijos vis labiau vertina gebėjimus ir įgūdžius, lavinamus už formaliojo švietimo įstaigų ribų. Todėl ypatingas dėmesys svetur, o ypač Vakarų ir Šiaurės Europoje yra skiriamas neformaliojo švietimo sklaidai ir plėtrai. Pastaraisiais metais šia tema garsiai kalbama ir Lietuvoje – viešojoje erdvėje kyla vis daugiau diskusijų apie neformaliojo vaikų švietimo ir įvairių jo formų (tiek paties ugdymo turinio, tiek jo organizavimo bei pasiekiamų rezultatų ir finansavimo požiūriu) poveikį ir vertinimą.Laidoje dalyvauja: Valdas Jankauskas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius, Gintaras Steponavičius, Seimos narys ,buvęs švietimo ir mokslo ministras, Kęstutis Smirnovas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys ir Mantas Bileišis, Mykolo Riomerio universiteto docentas.
[\/]
2017-04-04
Po 15 metų pertraukos šilumos ūkis iš privataus investuotojo „Vilniaus energija“ pagaliau sugrąžintas miesto žinion. Kas keisis?Laidoje dalyvauja Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius Mantas Burokas. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2017-03-31
Kaip ir visada, paskutinį mėnesio penktadienį mes gvildename santykių temą. Tęsiame atvirus pasikalbėjimus apie vyrus ir moteris ir apie tai, dėl ko dažniausiai lieka nepatenkinti partneriai? Ir kieno gi tai bėda? Kas trukdo mums ilgainiui būti laimingais?Studijos svečiai – psichologė Ramunė Murauskienė ir lektorius Vaidas Arvasevičius
[\/]
2017-03-30
Šių metų Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą?Apie tai diskutuojame su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dr. Nerijumi Mačiuliu ir Mykolo Riomerio universiteto dėstytoju, psichologu Gediminu Navaičiu.
[\/]
2017-03-29
Neseniai vos nesubyrėjo valdančioji koalicija. Dėl miškų reformos. Pirmas rimtesnis klausimas ir valdžia pakibo ant plauko. Kažkaip susitarė. Kol kas neaišku, kas kam nusileido, bet pažadėjo, kad dar kurį laiką dirbs kartu. Tačiau signalai nerimastingi – jeigu pats pirmas darbas kiša koją koalicijai, tai kaip reikės vykdyti kitas reformas? Švietimo, biurokratijos mažinimo, kaip reikės taisyti darbo kodeksą, susitarti dėl sveikatos reformos?Laidos svečiai: „valstietis“ Tomas Tomilinas, socialdemokratas Juozas Olekas, konservatorė Rasa Juknevičienė, liberalas Eugenijus Gentvilas.
[\/]
2017-03-28
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami įvertinti riziką, kurią, konservatorių nuomone, kelia nuo sausio įsigalioję pakeitimai, plečiantys atvejus, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. L. Kasčiūnas pranešime spaudai teigia, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiųjų šalių piliečiais gali mažėti už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos piliečiams. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad net nemokant su darbo santykiais susijusių mokesčių, sveikatos sutrikdymo atveju komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba „Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaita“. „Komandiruojamam trečiosios šalies piliečiui nereikia leidimo dirbti, todėl nėra tinkamai įvertinama, ar tokios pačios kvalifikacijos darbų negali atlikti asmuo, registruotas Lietuvos darbo biržoje“, – taip pat pažymi L. Kasčiūnas.Laidoje dalyvauja Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas, telefonu prisijungia Giedrius Surplys, Vidaus reikalų viceministras.
[\/]
2017-03-24
Turbūt niekas nesiginčys, kad bet kurioje šalyje gali gimti labai talentingų ir genialių žmonių. Tai nepriklauso nei nuo šalies geografinės padėties, nei nuo šalies turtingumo, nei rasės. Mes žavimės pasaulinio masto dainininkais, aktoriais, režisieriais, rašytojais, dizaineriais. Žiniasklaidoje pateikiami žvaigždžių honorarai, rodomos jų vilos, jachtos, automobiliai. Talentingų, pripažintų žmonių gyvenimas tviska prabanga.Pažvelkime į Lietuvą. Kiek pažįstate mūsų žvaigždžių, kurioms už savo talentą būtų deramai atlyginta? Ar turime nors vieną aktorių milijonierių? Ar nors vieną milijoną susikrovė kas nors iš knygų rašymo? Gal turtingiausių žmonių sąraše regėjote nors vieną mūsų dizainerį? Gal Koršunovas, Vaitkus, Nekrošius, ar Varnas pro jus prašvilpė su ferariu? Gal žinote kokį laidų vedėją, kurio kontrakte puikuojasi šeši nuliai?Laidoje diskutuoja: psichologas Tomas Lagūnavičius, milijonų neuždirbęs rašytojas ir laidų vedėjas Giedrius Drukteinis, vis dar nesantis turtingiausiųjų žmonių dešimtuke dainininkas ir verslininkas Tomas Augulis.
[\/]
2017-03-23
Europos Parlamentas siūlo dar ambicingesnius komunalinių atliekų tvarkymo tikslus nei Europos Komisija, su kuria Europos Sąjungos šalys narės šiuo metu derina žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir priemones. Dėl to Vilniaus ir Kauno atliekų jėgainių projektai gali tapti rizikingesni.Seimo Aplinkos apsaugos komitetas taip pat daug dėmesio skiria žiedinės ekonomikos veiksmų plano bei energijos iš atliekų klausimams. Kas yra žiedinė ekonomika? Kokią įtaką ES priimami sprendimai gali turėti Lietuvai? Ar Europai ruošiantis žengti didelį žingsnį į priekį, sprendžiant atliekų antrinio panaudojimo klausimą, Lietuva nežengia atgal, planuodama atliekas deginti?Laidoje dalyvauja Aplinkos apsaugos viceministras Mindaugas Gudas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktorius Žaliajai ekonomikai Kęstutis Sadauskas.
[\/]
2017-03-22
Kovo 20-ąją prekyboje pasirodė knyga be pavadinimo, kurioje po jautrių interviu kruopščiai užrašytos ir perteiktos pusantrų metų rinktos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos. Tikros, stiprios, nepakeistos, neanoniminės. Ši knyga dar kartą verčia susimąstyti apie tai, kas priveda žmones prie savižudybės, ar pakankamai valdžia, artimieji, visuomenė stengiasi, kad savo noru iš gyvenimo išėjusių žmonių būtų mažiau.Apie tai kalbamės su Seimo nariu Mykolu Majausku, psichiatru Jan Hilbig, knygos sudarytoja Elvyra Kučinskaite ir knygos herojumi, advokatu Justinu Jarusevičiumi.
[\/]
2017-03-21
Tūkstančiai moterų kasmet kreipiasi į teismus prašydamos priversti vaikų tėvus padėti išlaikyti jų bendras atžalas. Vien per praėjusius metus Lietuvos antstolių kontoroms pateikta beveik 4 200 naujų prašymų išieškoti vaikams priteistas išlaikymo išmokas priverstine tvarka. Išlaikymo išmokos priverstine tvarka šiuo metu išieškomos maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos vaikų.Daugeliu atvejų išlaikymo išieškojimas tampa neįmanomas dėl tyčinio vengimo teikti vaikui išlaikymą: skolininkas slapstosi, nuolat keičia darbovietes ir gyvenamąją vietą, išvyksta į užsienį. Vaikų išlaikymo fondas alimentų negaunantiems vaikams pernai išdalijo beveik 14 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.Kaip geriau užtikrinti vaikams priteisto išlaikymo išieškojimą? Kaip mažinti galimybes nuslėpti pajamas? Kaip skiepyti visuomenės nepakantumą skolininkams, ypač – vengiantiems išlaikyti savo vaikus?Laidoje dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė antstolė Svetlana Kastanauskienė.
[\/]
2017-03-17
Ryškiausios socialinių tinklų žvaigždės savo auditorijos dydžiu lenkia ne tik rajonų laikraščius, bet ir ne vieną televizijos laidą. Jau nekalbant apie tai, kad ryškių žmonių pasisakymus čiumpa ir kitos žiniasklaidos priemonės. Atėjo laikas, kai kiekviena įžymybė turi po savo kanalą. Tačiau laidas ir žurnalistų straipsnius prižiūri redaktoriai, profesinės organizacijos ir etikos komisijos. O socialinių tinklų žvaigždės gali drąsiai šimtatūkstantiniam sekėjų ratui transliuoti siūlymus emigruoti iš Lietuvos, kalinių žargonu vadinti policininkus ar skleisti nepagrįstus gandus.Kuo panašūs ir kuo skiriasi socialiniai tinklai nuo žiniasklaidos? Ar jaučia tinklų žvaigždės atsakomybę už savo įrašus? Kaip socialiniuose tinkluose atskirti reklamą nuo faktų kalbame su Saugirdu Vaitulioniu, tinklaraštininku, žurnalistu, Mindaugu Lapinsku, viešųjų ryšių ekspertu, Skirmantu Malinausku, 15min.lt žurnalistu.
[\/]
2017-03-16
Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje daugėja žiniasklaida nepasitikinčių gyventojų. Apklausos duomenimis, žiniasklaida dabar nepasitiki 27 proc. gyventojų, nors teigiamai ją vertina maždaug tiek pat apklausos dalyvių, kiek ir prieš mėnesį – 38 proc. (sausį – 39,5 proc.). Gruodį nepasitikinčių žiniasklaida buvo 19 proc., sausį – 23 procentai. „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys sako, kad vasario mėnesio nepasitikėjimo žiniasklaida rodiklis rekordiškai didelis, bet irgi išsako poziciją, kad visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida išaugo dėl valdančiųjų kritikos. Pasak jo, teigiamas žiniasklaidos vertinimas – 38-39 proc. „nėra mažas“.Pasak politologų, per tuos du mėnesius buvo nemažai įvykių Lietuvos politiniame gyvenime, ir nemažai žiniasklaidos kritikos teko būtent tam tikrų dar vis mylimų politikų atžvilgiu, ir viena iš priežasčių, kodėl galėjo atsirasti pokytis – ta, kad tie žmonės, kurie simpatizuoja į valdžią neseniai patekusiems politikams, nėra patenkinti tuo, kad žiniasklaida kritiškai juos pateikia.Studijoje – Povilas Urbšys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Monika Garbačiauskaitė, portalo delfi.lt vyr. redaktorė ir Tautvydas Mikalajūnas, portalo lrytas.lt vyr. redaktorius.
[\/]
2017-03-15
Prieš kelis mėnesius Vyriausybės komisija, vertinanti investicinių projektų įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškė neigiamą nuomonę dėl didžiausio duomenų centro projekto vystymo Lietuvoje. Komisija rėmėsi Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma. VSD vadovas viešai teigė, kad grėsmės kyla dėl duomenų centro projektą vykdančios bendrovės akcininkų, tarp kurių yra Rusijos piliečių. Ir dėl neva galimybės duomenų centrą internetu sujungti su Rusija.Duomenų centro projekto vertė – apie 60 mln. eurų, ją vystanti bendrovė jau keliolika metų užsiima interneto tiekimu palydovais. Net aštuonerius metus ši bendrovė internetą tiekė NATO misijoms Irake ir Afganistane. Duomenų centre turėtų įsikurti milijardines apyvartas turinčios bendrovės iš Europos Sąjungos bei JAV.Kodėl tokie investuotojai tampa grėsme nacionaliniam saugumui? Ar Lietuva geba atpažinti realias grėsmes? Ar jomis tampa visos bendrovės, kurių akcininkai yra rusai? Ko reikia, kad tokie projektai taptų galimybe, o ne grėsme mūsų šaliai?Laidoje dalyvauja Vidmantas Tomkus, „Arcus Novus“ vadovas, duomenų centro projekto bendrasavininkas, Artūras Skardžius, Seimo Ekonomikos komiteto narys, Vytautas Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Feliksas Kuliešius, kibernetinio saugumo ekspertas, Vilniaus universiteto docentas.
[\/]
2017-03-14
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojai šilumos kainas laiko neteisingomis. Jau porą metų skelbiama, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių įgyvendinimas turėtų lemti šilumos kainų mažėjimą. Tačiau Vyriausybė vis dar neapsisprendžia, ar imsis užbaigti Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus. Kas nutiks, jei šios jėgainės nebus pastatytos? Ar sumažės šilumos bei atliekų tvarkymo kainos gyventojams? Kieno privatūs interesai trukdo Lietuvai turėti atliekų deginimo jėgaines? Laidoje dalyvauja: „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, Vilniaus savivaldybės administracijos vicemeras Valdas Benkunskas, Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos kofederacijos prezidentas Martynas Nagevičius..
[\/]
2017-03-10
Šeštadienį – Kovo 11-oji. Didelė šventė mums visiems. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad viskas Lietuvoje blogai, kad reikia, anot Juozo Statkevičiaus, varyti iš čia. Kad čia tik korumpuoti politikai ir niekingi valdininkai. Nuolat verkiama, kad kainos kyla, gyvenimas sunkėja, optimizmas senka. Negi nebėra kuo didžiuotis?Studijoje – filosofas Vytautas Rubavičius, istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis ir politikos apžvalgininkas, signataras Mečys Laurinkus.
[\/]
2017-03-09
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas, siekdamas balanso tarp medžiotojų ir žemės savininkų teisių, įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas. Įstatymo pataisomis siekiama sudaryti papildomas galimybes žemės ar miško savininkui tapti jo sklypuose medžiojančio medžiotojų kolektyvo nariu. Todėl įstatymo pataisose reikalavimas nuosavybės teise turėti ne mažiau kaip 100 ha keičiamas į 50 ha.Šiuo metu įstatymas numato, kad naujai sudaromi medžioklės plotų vienetai turi nesuardyti gretimų medžioklės plotų vienetų Iš galiojančio įstatymo siūloma išbraukti nuostatą, kuri leidžia nesilaikyti reikalavimo sudaryti sutartis su žemės sklypų savininkais. „Raginu nedviprasmiškai užtikrinti reikalavimą medžiotojams sudaryti sutartis su žemės sklypų savininkais. Labai tikiuosi, kad nugalės sveikas protas, o ne garsiųjų „ūsuotų bebrų“ interesai“, – teigė E.Gentvilas.Laidoje dalyvauja Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Šiaulių Medžiotojų Klubo „Tauro Ragas“ vadovas Artūras Čalutka.
[\/]
2017-03-08
Lietuvos moterys Europos Sąjungoje turi bene geriausius išsilavinimo ir kompetencijos rodiklius, kuriais lenkia ir mūsų šalies vyrus. Nepaisant to, moterys uždirba mažiau, o ši situacija, nors ir dedamos milžiniškos pastangos – negerėja jau daugybę metų. Kur slypi problemos? Studijoje – Seimo narė Rasa Juknevičienė, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, „BZN start“ įkūrėja, verslininkė Živilė Baubonienė
[\/]
2017-03-07
Startuoja elektroninė registracija į mokyklas. Ji vyks nuolat, tėvams skubėti ir stovėti naktinėse eilėse prie mokyklų nereikia (kaip kad buvo nutikę Kaune ar Klaipėdoje). Kaip sekėsi tėvams per pirmąją savaitę registruotis? Kokie prioritetai nustatyti priėmimo į mokyklas tvarkoje? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškosime kartu su Vilniaus miesto vicemeru Valdu Benkunsku ir Kultūros švietimo ir sporto komiteto pirmininku Vytautu Mitalu.
[\/]
2017-03-03
Neseniai savo „Facebook“ paskyroje pyktį išliejo Juozas Statkevičius. Įraše dizaineris tikina, kad jau planuoja emigruoti ir ragina jo pėdomis pasekti ir kitus. „Nesunku pastebėti, kad maistą perkame Lenkijoje, dirbame Norvegijoje, Anglijoje. Atostogos – Ispanijoje, Turkijoje. Jaunimas mokosi pasaulyje – visur! Tai kam ta mūsų Lietuva? Kad Seimo narius išlaikytume, kurie priverstinai išvaro emigracijon? Tema apmąstymams. Aš 100 proc. už emigraciją“, – savo įraše teigė Juozas. Anot jo, Nepriklausomoje Lietuvoje jis nemato teigiamų pokyčių: „25 metai, kaip laisvi, o jokių pasikeitimų! Tik į blogąją pusę! Vien pažadai ir tušti, beverčiai žodžiai! Bloga! Dar kartą mąstau lėkt iš čia! Iš šalies, kur nacionalinis patiekalas – kitas lietuvis! Geriau mylėti tą Lietuvą iš toli, iš šalies, kur gali uždirbti ir užsidirbti, kur šilta ir iš pensininkės mamos niekas neatims pinigų (ir vietoje 50 atimtų grąžins tik keturiolika). Trūksta žodžių, nieko, reikia imtis veiksmų – krauti lagaminą, nieko čia nebus! Ir Jums patariu! Varome iš čia! Nes ateis laikas, kai neišleis! Varom!“.Dainininkas Selas taip pat pasisakė apie Tėvynę poilsiaudamas užsienyje. „Facebook“ jis išsakė nuomonę apie dabartinę situaciją Lietuvoje ir pristatė Maldyvų dovanojamus malonumus. „Kam Lietuva, pilkas dangus, depresija, nežmoniškos kainos ir alkoholis, kai yra Tailandas, spalvos, šiluma, jūra, sportas ir šviežias kokosas už 2 litus. Greitai Lietuvoje liks tik deputatai, teisėjai ir policininkai. Vieni priiminės nesąmoningus įstatymus, kiti persekios, o kiti – teis. Galėsit p**t vieni kitus iki apsi****mo“, – „Facebook“ rašė skandalistas.Laidoje apie tai, ar dera žinomiems žmonėms pilti pamazgas ant Lietuvos, diskutuoja rašytojas Giedrius Drukteinis ir politikas, TV prodiuseris Kristupas Krivickas.
[\/]
2017-03-02
Ar gali būti Trišalė taryba galutinių sutarimų dėl Darbo Kodekso formuluotės vieta? Kiek objektyviai ir plačiai jos suformuoti sprendimai atspindi dirbančiųjų ir darbdavių interesus?Ar dabartinės sudėties Trišalė taryba su galimai darbdavių atstovų persvara turi galimybę lygiaverčiai ginti ir darbuotojų interesus? Kokie esminiai Darbo Kodekso pakeitimai yra tas rankinis stabdis, sustabdęs liberalių darbo santykių įteisinimą ir ko jam trūksta, kad darbuotojai ir darbdaviai iš tiesų bent teoriškai turėtų proporcingas derybines galias?Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Žemaitė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
[\/]
2017-03-01
Vilniaus miesto savivaldybė ketina pradėti vykdyti daugiabučių namų administravimo veiklą, šias funkcijas perduodama savo įmonei „Grinda“. Savivaldybė praėjusių metų pabaigoje paskubomis įtraukė „Grindą“ į administratorių sąrašą, tokiu būdu bandydama apeiti Seimo priimtas konkurencijos įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios. Ar tokiu būdu savivaldybė nepažeidžia konkurencijos ir laisvosios rinkos nuostatų?Laidoje – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, advokatas Andrius Iškauskas, Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
[\/]
2017-02-28
Pastaruoju metu ko ne garsiausiai žiniasklaidoje skamba planuojama šalies miškų ūkio pertvarka, kuri jau supriešino ne tik miškininkus ir reformatorius, bet net įskėlė nesantaikos kibirkštį ir tarp valdančiųjų politikų. Naują kadenciją pradėję Seimas ir Vyriausybė reformų vėzdu užsimojo beveik visose valstybės gyvenimo srityse. Ir jei kai kur sistemos perkrovimai senokai brendo iš vidaus, tai miškų ūkis, kasmet demonstruojantis pelningos veiklos rezultatus, naujosios valdžios planus pasitiko sutrikęs ir pasimetęs. Maža to, pasijuto aukščiausių valstybės pareigūnų apšmeižti, išvadinti sovietmečio paveldu ir paversti savo tėvynės priešais, nenorinčiais permainų ir geresnio gyvenimo. Tai kas iš tiesų slypi už miškų reformos šydo? Laidoje diskutuoja Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius, Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas.
[\/]
2017-02-24
Ar normalu, jei įsipareigojęs vyras internetu bendrauja su kitomis moterimis? Ar normalu, kad žmona nedaro savo vyrui pusryčių? Ar normalu, kai vyras nepasisako, ką ir kada veikia? Ar normalu, kad įsipareigojusi moteris turi draugų-vyrų ir susitinka su jais be savo išrinktojo? Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, taip ir šį, „Žinių radijo“ eteryje bendrausime su psichologe, lektore, trijų vaikų mama Ramune Murauskiene ir lektoriumi, santykių šeimoje konsultantu, trijų vaikų tėvu Vaidu Arvasevičiumi.
[\/]
2017-02-23
Diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
[\/]
2017-02-22
Žiniasklaida pastebi, kad neseniai nuvilniję Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko posto dalybos netikėtumų nepateikė. Konservatorių partijos vairą ir toliau laikys Gabrielius Landsbergis, kuris šią poziciją išsikovojo dar pirmame rinkimų ture. Kiek kitoks scenarijus laukia valdančiojoje koalicijoje esančios socialdemokratų partijos. Šiuo metu į šią poziciją kandidatuoja 8 politikai, kuris neišvengiamai keis partijos braižą – dabartinis partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius rinkimuose nekandidatuoja.Į partijos pirmininko postą kandidatuoja europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Seimo nariai Mindaugas Bastys, Artūras Skardžius ir Andrius Palionis, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, buvę parlamentarai Mantas Varaška ir Kristina Miškinienė.Laidoje diskutuoja socialdemokratas Algirdas Sysas, socialdemokratas Gintautas Paluckas ir Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.
[\/]
2017-02-21
Gąsdinimas, atskyrimas ir kiti vaiko laisvę apribojantys veiksniai žaloja ne tik emocinę, bet ir fizinę jo sveikatą ir raidą. Tai vyksta kiekvieną dieną į teisinius konfliktus įsivėlusiose šeimose. Bet smurto prieš vaikus mažinimą deklaruojanti valstybė kol kas tik skėsčioja rankomis, kai antstoliai klausia: kaip surasti ir pasitelkti reikiamos kvalifikacijos psichologą, kuris tėvams padėtų spręsti konfliktus nemanipuliuojant vaiku.Laidoje dalyvauja: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, Žeknienės, Žiužnienės ir partnerių advokatų kontoros advokatė Jurgita Žiužnienė.
[\/]
2017-02-17
Laidoje diskutuoja rašytojas, filosofas Vytautas Rubavičius, žurnalistas, istorikas Vidmantas Valiušaitis ir politikos apžvalgininkas, signataras Mečys Laurinkus.
[\/]
2017-02-15
Studijoje – Vilniaus savivaldybes administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2017-02-14
Antradienį iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sudaryta Trišalė taryba derėjosi dėl diskutuotinų su darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijomis susijusių sustabdytojo naujojo Darbo kodekso nuostatų. Tačiau sutarimo dėl daugelio jų rasti nepavyko.Laidoje diskutuoja Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
[\/]
2017-02-10
Savaitgalį vyks TS-LKD partijos pirmininko rinkimai. Kuria kryptimi turi eiti konservatorių partija, kokį kelią – liberalesnį ar labiau konservatyvų – turi rinktis partija, kad laimėtų kitus rinkimus?Laidoje dalyvauja kandidatai į partijos pirmininkus Gabrielius Landsbergis, Žygimantas Pavilionis, Mykolas Majauskas, Paulius Saudargas.
[\/]
2017-02-09
Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) neretai tampa verdančiu nesutarimų katilu, kuriame sukasi bendrijų pirmininkai, administratoriai ir į kelias skirtingas puses tempiami gyventojai. Beveik visada atsiranda nepatenkintųjų bendrijų pirmininkų ar administratorių darbu, raginančių kitus gyventojus palaikyti vieną ar kitą pusę. Kartais, tokie veiksmai lydimi gražių norų - išvaduoti bendrijas nuo nesąžiningų vadovų, tačiau neretai ir pastarieji tampa senų nuoskaudų ar neapykantos taikiniais.Ekspertai teigia, kad situacijų, kai vieni daugiabučio gyventojai nori steigti bendriją, o kiti tam priešinasi Lietuvoje – begalės.Laidoje dalyvauja Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, „Civinity“ įmonių grupės Lietuvos regiono vadovas Nerijus Šarauskas, Daugiabučių namų savininkų bendrijos L. Asanavičiūtės g. 4 pirmininkas Vaidas Trečiokas.
[\/]
2017-02-08
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) duominuojamoje Seimo valdyboje pasiūlyta idėja apriboti asocijuotų struktūrų atstovų galimybes lankytis parlamente. , Laidoje diskutuoja LVŽS narys Povilas Urbšys, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
[\/]
2017-02-07
Laidoje diskutuoja advokatas Justas Vilys, Vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Gricius, Profesinių sąjungų konfederacijos Generalinė sekretorė Janina Matuizienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
[\/]
2017-02-03
Neseniai per šalį nusiritęs LVŽS skandalas apnuogino silpnąją šios partijos pusę – viešuosius ryšius. Politikai visaip stengėsi išsisukti nuo tiesioginių atsakymų, vengė paaiškinimų. Atrodo, išsirutuliojusi iš menko faktelio, viešųjų ryšių krizė vis giliau ir giliau ėmė klampinti partijos vadovus. Smuko partijos reitingai, partijos pirmininkas atsitvėrė tylos siena ir panašu, kad visą žiniasklaidą paskelbė savo priešais. Kaip teisingai išbristi iš tokių situacijų, ar apskritai įmanoma iš tokios balos išbristi sausam?Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas ir žmogaus elgesio vertintojas, rašytojas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2017-02-02
Kaip ten bebūtų, Seimas yra tautos atstovybė. Vien jau pati atstovavimo sąvoka tarsi reiškia, kad į Seimą gali būti išrinktas bet kas, kas geriausiai atstovaus vienos ar kitos žmonių grupės interesams. O ką reiškia atstovauti? Kas gali atstovauti? Ar atstovauti visuomenei ir valdyti valstybę – tas pats? Kokių įgūdžių reikia norint valdyti valstybę?Laidoje diskutuoja Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė ir Seimo narys, politologas Tomas Tomilinas.
[\/]
2017-02-01
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10 tūkstančių rizikos šeimų, kuriose auga 18 664 vaikai. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2 tūkstančius vaikų. Iš viso globa yra nustatyta daugiau kaip 9 tūkstančiams, iš jų globos įstaigose auga daugiau kaip 3 tūkstančiai vaikų, kiti – šeimose ir šeimynose. Pernai buvo įvaikinti 78 vaikai.Laidoje diskutuoja „Paramos vaikams centro“ steigėja ir vadovė Aušra Kurienė, „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė ir „Žiburio fondo“ vadovė Kristina Stepanova.
[\/]
2017-01-31
Sprendžiant šiuolaikinės Lietuvos visuomenės problemas, bendradarbiavimas tarp institucijų tampa gyvybiškai svarbus. Daugėjant socialiai remtinų šeimų, būtinas didesnis dėmesys socialinių darbuotojų ir medikų bendradarbiavimui. Socialinio darbuotojo veikla vaikų medicininėje reabilitacijoje – viena iš galimo bendradarbiavimo sričių. Medikų ir kitų specialistų pagalba socialiniam darbuotojui, siekiant ne tik pagelbėti identifikuojant socialiai remtiną vaiką, kuriam būtina medicininė reabilitacija, tačiau ir įveikiant biurokratinius barjerus bei mažinant socialinę atskirtį – geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys.Laidoje diskutuoja VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rasa Vengalienė, VšĮ Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. Akvilė Virbalienė ir Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros lektorė Aurelija Žebrauskaitė.
[\/]
2017-01-27
Kodėl mes vieni kitus erziname? Kodėl vyrams nepatinka tam tikros moterų savybės? Kodėl moterys išgyvena dėl tam tikrų vyrų savybių? Kodėl labiausiai pykstame ant pačių artimiausių, o kitų partneriai atrodo vos ne idealūs?Vyrai išgirs, kokių 10 dalykų nepakenčia moterys. Moterys išgirs, kokių 10 dalykų nepakenčia vyrai. Geriausia žinia, kad laidos svečiai teisins ir aiškins bei mokys suprasti. Kad tik būtų lengviau gyventi.Kaip visada, paskutinį mėnesio penktadienį mes kalbamės su psichologe, straipsnių autore, lektore Ramune Murauskiene ir psichologu, lektoriumi, gyvenimologijos žinovu Vaidu Arvasevičiumi.
[\/]
2017-01-26
Prieš keletą dienų aukščiausi šalies pareigūnai, verslininkai ir politikai tarėsi, kaip privilioti į Lietuvą Teslą ir jos įkūrėjo Elono Musko planuojamą Europoje statyti Gigafabriką. Ar šios svajonės kada nors išsipildys?Laidoje diskutuoja verslininkas Vladas Lašas, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
[\/]
2017-01-25
Paskaičiuota, kad vienas žmogus per metus vidutiniškai išmeta 318 kilogramų atliekų, iš kurių net 70 kilogramų sudaro maisto (vadinamosios biologiškai skaidžios) atliekos. Jos yra labiausiai taršios ir daugiausiai sveriančios iš visų atliekų rūšių, todėl Skandinavijoje būtent jos pirmiausiai buvo pradėtos atskirti nuo bendrų atliekų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, plastiko atliekos pradėtos atskirti tik pernai. Suomijoje jau nuo 2012 metų visi namai, kuriuose yra daugiau nei 10 butų, privalo turėti įrengtą atskirą bio atliekų konteinerį. Laidoje diskutuoja Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, UAB „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
[\/]
2017-01-24
Prieš įsigaliojant įstatymų pakeitimams, žiniasklaidoje mirgėjo pranešimų apie neblaivius vairuotojus, buvo prognozuojama, kad nuo sausio 1 d. jie bus sodinami už grotų. Šiuo metu diskusijos viešojoje erdvėje keičiasi: realių laisvės atėmimo bausmių neblaiviems vairuotojams trokštantieji nusivilia, nes įstatymų pažeidėjai baudžiami švelnesnėmis bausmėmis, klausimų kelia tokiose bylose taikomas laidavimas, vieni teisėjai nusprendžia automobilius konfiskuoti, kiti – ne, vieni skiria griežtesnes nuobaudas, kiti – švelnesnes. Kodėl teismų sprendimai pakankamai skirtingi? Kas lemia skirtumus?Laidoje diskutuoja Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Seimo narys Stasys Šedbaras ir advokatas Karolis Rugys.
[\/]
2017-01-20
Leidinyje „Journal of Social and Clinical Psychology“ publikuotas naujausias tyrimas rodo, kad valandų valandas per dieną feisbuke praleidžiantys žmonės gali susirgti depresija, tikina Hiustono universiteto mokslininkai.Pagrindiniu negatyviu faktoriumi tapo toks psichologinis fenomenas, kaip „socialinis palyginimas“. Vartotojai lygina savo gyvenimo įvykius su tais, kurie matomi jų draugų profiliuose.Laidoje diskutuoja psichologas Tomas Lagūnavičius ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2017-01-19
Vienas ukrainiečių žurnalistas per privatų pokalbį paprašė J. Bideno pasakyti, kaip jis įsivaizduoja Ukrainos ateitį, kai Jungtinėms Valstijoms vadovaus D. Trumpas. Į tai viceprezidentas tik nusišypsojo ir atsakė: „Viltis padeda gyventi.“D. Trumpas sudrums pasaulio stabilumą labiau nei bet kuris kitas jo pirmtakas. Taip atsitiks dėl paviršutiniško jo politikos suvokimo ir lengvabūdiško požiūrio, taip pat dėl nenoro įsiklausyti į 16-os specialiųjų tarnybų išvadas.Stabilumas pasaulio politikoje įmanomas tik nusistovėjus galių pusiausvyrai arba įsivyravus hegemonijai, rašo „Die Welt“ publikacijos autorius. Šiandienos situacijai nėra būdinga nei viena, nei kita ir tuo naudojasi ne vien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Laidoje diskutuoja portalo „Delfi“ politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas ir Seimo narys, diplomatas Žygimantas Pavilionis.
[\/]
2017-01-18
Trišalė taryba, kurioje dirba profesinių sąjungų, darbdavių ir vyriausybės atstovai, antradienį pradėjo iš naujo svarstyti naująjį Darbo kodeksą. Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, jog diskusijos dėl ginčytinų kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų.Laidoje dalyvauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, teisininkas, socialinio modelio rengimo darbo grupės vadovas Tomas Davulis ir Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
[\/]
2017-01-17
Laidoje diskutuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, Teisingumo viceministras Justas Pankauskas, Asociacijos LATGA Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis ir Advokatų kontoros „AAA Law“ partneris, advokatas Andrius Iškauskas.
[\/]
2017-01-13
Laidoje diskutuoja politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius, signataras, diplomatas Vytautas Plečkaitis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
[\/]
2017-01-12
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūlo sugriežtinti bausmes už didelio masto mokesčių vengimą.Laidoje diskutuoja Seimo narys Andrius Kubilius, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir verslininkė Nijolė Uinskienė.
[\/]
2017-01-11
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį surengė pasitarimą dėl vaikų paėmimo iš rizikos šeimų, įvaikinimo skatinimo.Pasak prezidentės spaudos tarnybos, su ekspertais aptariama, kokių papildomų priemonių būtina imtis, siekiant užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidinti tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartinti globos bei įvaikinimo procesus, kad būtų kuo greičiau sustabdytos tragedijos, kuriose dėl suaugusiųjų smurto ir atsakomybės stokos kenčia daugybė vaikų.Laidoje diskutuoja Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
[\/]
2017-01-10
Valstybinis turizmo departamentas praėjusių metų pabaigoje pristatė naują Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą reprezentuojantį prekės ženklą: koncepciją, logotipą ir šūkius. Esminiu šalies turizmo rinkodaros akcentu pasirinktas šūkis „Lithuania. Real is beautiful“ – „Lietuva. Grožis tikrume“.Kaip galetų atrodyti Lietuvos prekinis ženklas?Laidoje diskutuoja Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, Viešosios įstaigos „Go Vilnius“ vadovas, politologas Darius Udrys, Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė.
[\/]
2017-01-06
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 25-lapkričio 4 dienomis atliktos apklausos duomenimis, spalį 37 proc. apklaustų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, o šeši iš dešimties – 62 proc. – apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja.Laidoje diskutuoja psichologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Gediminas Navaitis ir filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius.
[\/]
2017-01-05
Lietuvoje veikia keliasdešimt organizuotų nusikalstamų grupuočių, po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio pranešė generalinis policijos komisaras Linas Pernavas. Anot jo, norint kovoti su gaujomis būtina įteisinti galimybę civiliniu būdu konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. „Turime kalbėti apie tai, kad tie įrankiai, kuriuos mes turime, aš manau, kad yra išsisėmę. Organizuotas nusikalstamumas prisitaiko, keičiasi ir šiandien dienai, jau keletą metų yra dirbta ir džiaugiuosi, kad palankiai vertina mūsų iniciatyvas, o mes kalbame apie naują organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą ir vieną pagrindinių normų – civilinį turto konfiskavimą“, – sakė komisaras.Laidoje diskutuoja Seimo narys Vitalijus Gailius, kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Anžejus Roginskis.
[\/]
2017-01-04
Pastebima, kad per paskutinius ketverius metus Lietuvoje pajamų nelygybė išaugo: atskirtis tarp turtingųjų ir vargingai gyvenančių tik auga. Tai kas Lietuvoje galėtų jaustis viduriniosios klasės atstovais?Laidoje diskutuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
[\/]
2017-01-03
Atėjo Naujieji metai. Kokie jie gali būti?Diskutuoja 15min apžvalgininkas Marius Jokūbaitis, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Dumbliauskas.
[\/]
2016-12-30
Paskutinį metų penktadienį vyrų ir moterų santykių ekspertų klausime: ar metams baigiantis verta reziumuoti nugyventus metus? Ar metams prasidedant verta tikėtis naujo gyvenimo?Laidoje kalbamės su 3 vaikų mama, lektore, psichologe Ramune Murauskiene ir 3 vaikų tėčiu, lektoriumi, psichologu Vaidu Arvasevičiumi.
[\/]
2016-12-29
Naujai valdžiai pasirinkti reformų tempą nelengva – ryžtingesniam elgesiui tučtuojau bus priklijuota „naktinių reformų“ etiketė, uždelsk – apžvalgininkai išjuoks, kad koalicijos vadai nesugeba apsispręsti. Bet akivaizdu, kad po kelių mėnesių pasitikėjimo langas valdantiesiems greitai pasibaigs ir tauta pareikalaus rezultatų čia ir dabar. O jei pamąstyti racionaliai – kiek laiko turėtume duoti valdantiesiems įgyvendinti reformas? Kada būtų mandagu pradėti reikalauti rezultatų? Ir kodėl taip paprasta kalbėti apie gražią ateitį, o taip sunku ją kurti? Diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Virgis Valentinavičius ir Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas.
[\/]
2016-12-28
Neseniai portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė rašė:„Valstiečiai“ per pirmuosius valdymo mėnesius priskaldė tiek ir tokių skirtingų malkų, kad peršasi viena išvada – juos reikėtų stebėti tik dar įdėmiau. Ir ypač norisi juos stebėti po to, kai žiniasklaidai jie mėgina apriboti galimybę kritikuoti politikus. Žinoma, dalį „valstiečių“ keistenybių, tokių kaip iš anksto neapgalvotos ir neargumentuotos kalbos apie vienkartinių puodelių apmokestinimą, galima nurašyti tiesiog asmeninėms ministrų iniciatyvoms ar įsitikinimams, tačiau Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ar Civilinio kodekso pataisos kelia rimtą susirūpinimą.“Laidoje diskutuoja Seimo narys, konservatorius Andrius Kubilius, „Delfi“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė ir Lietuvos vlastičių ir žaliųjų sąjungos narys Povilas Urbšys.
[\/]
2016-12-27
Seimo Kultūros komitetas ir paskirtoji kultūros ministrė Liana Ruokytė Jonsson į sukritikavo kadenciją baigusios Vyriausybės parengtą valstybės šimtmečio minėjimo planą.Komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis teigė pasigendąs šimtmečio minėjimo vizijos, siekio, kad šventėje dalyvautų visi gyventojai. Paskirtoji ministrė tvirtino, kad negalima į programą įtraukti stadiono statybos ar aikštės rekonstrukcijos.Laidoje diskutuoja Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas Arūnas Gėlūnas, Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, politikos mokslų daktaras Darius Udrys.
[\/]
2016-12-23
Ar tikrai piniguose laimė? Ir kiek jų reikia turėti, kad iš tikrųjų būtum laimingas?Laidoje diskutuoja žmonių elgesio ekspertas Giedrius Drukteinis ir psichiatras Linas Slušnys.
[\/]
2016-12-22
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2015 metais Lietuvos bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas sudarė 37,9, kur 0 reiškia visišką lygybę, o 100 – visišką nelygybę. Per pastarąjį dešimtmetį indeksas šiek tiek svyravo: po 2008 metų pasaulinės finansų krizės padidėjo, tarp 2010 ir 2012 – sumažėjo, o vėliau vėl ėmė kopti viršun. Tačiau per visą laikotarpį jis buvo didesnis už ES vidurkį.Naujausiais duomenimis, Gini indeksas Lietuvoje buvo mažesnis tik už Serbijos, kur jis siekė 38,2. Visose kitose Europos šalyse pajamų nelygybė buvo mažesnė. Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje tvirtinama, kad Lietuvoje bus pradėta įgyvendinti veiksminga skurdo įveikimo politika. „Bus įgyvendinamos aktyvios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonės, Lietuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indeksą artinant iki ES šalių vidurkio“.Laidoje diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Seimo narys Rimantas Dagys.
[\/]
2016-12-21
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą susitiko su teisininkais, ekspertais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais aptarti Seimo priimtų Civilinio kodekso pataisų. Seime gruodžio 8 d. priimtomis nustatyta, kad už asmens garbės ir orumo įžeidimą bet kokia forma bus galima reikalauti turtinės ar neturtinės kompensacijos teismo keliu. Parlamentarai taip pat išbraukė išimtį, numatančią atleidimą nuo civilinės atsakomybės paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie viešą asmenį, jei informacijos skleidėjas įrodo, kad tokiais savo sąžiningais veiksmais siekė supažindinti visuomenę apie asmens visuomeninę ar valstybinę veiklą ar su pačiu asmeniu.Laidoje diskutuoja 15min žurnalistas Skirmantas Malinauskas, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgelė, Seimo narys Kęstutis Masiulis.
[\/]
2016-12-20
Kalbėsime apie įstatymo pataisas, kuriomis siekiama iki 2020 metų suvienodinti alaus, vyno ir spirito apmokestinimą. T.y. akcizą alui padidinti 5,4 karto, vynui bevei pusantro
[\/]
2016-12-16
Kodėl žmogus renkasi skursti? Kiek valstybė turi kištis į tokį pasirinkimą?Laidoje diskutuoja psichologas Tomas Lagūnavičius, filosofas Vytautas Rubavičius, apžvalgininkas Linas Kontrimas.
[\/]
2016-12-15
Per 20 metų Seimas vis dar nepasiruošęs svarstyti adekvačią vaikų apsaugą įtvirtinančio įstatymo, eilinio varianto svarstymas prasidės tik pavasarį, ir – kaip rodo mano 13 metų patirtis – užtruks dar ilgai. Bet vaikai žalojami ir žudomi šiandien, vaiko teisių apsaugos specialistai ir netgi teisėsaugos pareigūnai skundžiasi neturi juodu ant balto parašyto smurto apibrėžimo ir draudimo šiandien, todėl mes apeliuojame į Seimo sąžinę ir žmogiškumą.Laidoje diskutuoja Seimo narė Dovilė Šakalienė, Lietuvos tėvų forumo atstovas, psichologas Andrius Atas, psichologė Aušra Kurienė, Seimo narys Mykolas Majauskas.
[\/]
2016-12-14
Sakoma, kad visuomenės nuomonės apklausų paskirtis – padėti priimti teisingiausią sprendimą. Bet skirtingos apklausos dažnai rodo skirtingą gyventojų nuomonę. O kartais – netgi visai priešingą. Kuo tada paskliauti?Ar iš viso verta pasitikėti apklausomis, kai reitingų favoritai po rinkimų tampa autsaideriais? Arba kai du neseniai atlikti tyrimai tą pačią teisinę profesiją paskelbia turinčią ir labai didelį gyventojų pasitikėjimą, ir labai mažą?Ką visa tai reiškia? Gal apklausų dalyviai meluoja išsijuosę? O gal metas prisiminti sociologų taisyklę „Ko paklausi, tą ir gausi“ ir pakalbėti apie sociologijos etiką?Laidoje diskutuoja tyrimų, konsultacijų ir mokymų kompanijos „Thinking organisations“ psichologė konsultantė, socialinės ir asmenybės psichologijos lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos narė Rima Kratavičienė, žurnalo „Valstybė“ vyriausiasis redaktorius Eduardas Eigirdas, ryšių su visuomene agentūros „Opinio“ direktorius Arūnas Armalis, žurnalistas Benas Rupeika.(dnaindia.com nuotr)
[\/]
2016-12-13
Europos Komisija yra patvirtinusi žiedinės ekonomikos kūrimą skatinantį dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama, kad esami gamtos ištekliai būtų naudojami kuo taupiau, išmesta kuo mažiau atliekų, o produktui pasenus ar sugedus, jo pagaminimui panaudotas medžiagas panaudoti naujiems gaminimas. Kaip sekasi Lietuvoje mažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, kur reikėtų pasitempti.Laidoje diskutuoja Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas, Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė, „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
[\/]
2016-12-09
Jei koks marsietis šiandien nusileistų Lietuvoje – nustebtų. Gyvenimas virte verda – riedame nuo skandalo iki skandalo. Atrodo, Lietuvoje nėra kitų problemų, kaip nepaskirto ministro promilės, sakinys iš Seimo narės disertacijos ar seno-naujo apvaisinimo įstatymo tvirtinimas.Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius, žurnalistas, politikas Kristupas Krivickas.
[\/]
2016-12-08
Per pasaulį ir Europą nusirito rinkimų banga. Kiekvieną kartą, kai Europa dėl ko nors balsuoja, užvaldo nerimo jausmas. Ką dar sugalvos, ką išrinks rinkėjai?Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė, Seimo narys Laurynas Kaščiūnas, politikos mokslų daktaras Darius Udrys.
[\/]
2016-12-07
Liberalų sąjūdžio lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius neigiamai vertina valstiečių-žaliųjų ketinimus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną. Tai esą nebus ekonomiškai efektyvu.
[\/]
2016-12-07
Pokalbis apie Vilniaus kitąmet laukiančias naujoves, kitų metų savivaldybės biudžeto gaires ir kitus klausimus su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė
[\/]
2016-12-06
Pastarųjų dienų skandalai formuojant valdžią rodo, kad politikoje skaidrumas tampa vis didesne vertybe.Laidoje diskutuoja Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Virgis Valentinavičius, politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus, Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
[\/]
2016-12-02
Neseniai naujasis premjeras, kalbėdamas apie tai, kas galėtų išspręsti jaunosios kartos nedarbo problemas, sakė maždaug taip: sutvarkykime švietimą ir nedarbo problemos išsispręs. Bet ar tikrai? Ar tikrai, sutvarkius švietimą, suteikus jaunam žmogui galimybę gauti gerą išsilavinimą, užtikrinus mokslo prieinamumą ir kokybę, viską išspręsime. Ar galima pasakyti, kas ir kam yra geriausias išsilavinimas, ir kokio išsilavinimo reikia augančiai kartai. Ar tai bus profesinis lavinimas, ar humanitarinis aukštasis mokslas, o gal IT specialybės? Net ir geras išsilavinimas negarantuoja, kad jaunimas dirbs.Laidoje diskutuoja Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos Apskritojo stalo vadovas Aistis Ramanauskas, LIJOT prezidentas Mantas Zakarka, verslininkas, GetJar įkūrėjas Ilja Laursas.
[\/]
2016-12-01
Pastaruoju metu daug kalbama apie viešojoje erdvėja pasirodžiusį Lietuvos darbdavių konfederacijos siūlymą raštiškai įsipareigoti didinti darbuotojų atlyginimus. Tai siejama su noru išlaikyti nepakitusį naująjį Darbo kodeksą, kurio įsigaliojimą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai žada pristabdyti pusei metų. Ar toks susitarimas įmanomas? Viešoje erdvėje gausu vienas kitam prieštaraujančių vertinimų bei komentarų. Ar įmanoma Lietuvoje, kad darbdaviai laisvanoriškai didintų atlyginimus?Laidoje dalyvauja Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
[\/]
2016-11-30
Šį rudenį atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai gali nustebinti. Lietuvoje antstoliais pasitiki 64 proc. gyventojų. Jei reiktų susigrąžinti seniai neatgaunamą skolą, 58 proc. apklaustųjų pasinaudotų antstolių pagalba.Kas lemia tokį aukštą pasitikėjimą antstoliais? Ar gali būti gerai vertinami antstoliai šalyje su puse milijono skolingų žmonių? O gal griežta antstolio ranka mums asocijuojasi su užtikrinta atsiskaitymų drausme?Laidoje diskutuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto profesorius prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
[\/]
2016-11-29
Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra Lietuvoje atsidūrusi ambicijų ir racionalumo kryžkelėje. Klausimas, kuria kryptimi pasukti, į kuriuos atsinaujinančius resursus investuoti, strategiškai svarbus ne vien energetikos sektoriui, bet ir visos šalies ekonomikai bei konkurencingumui. Kam – vėjui, saulei, upėms, biokurui ar atliekoms – verta teikti pirmenybę? O gal įmanoma visus šaltinius įdarbinanti diversifikuota strategija?Laidoje diskutuoja „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis, LITBIOMA asociacijos vadovas Virginijus Ramanauskas, KTU docentas, energetikos ekspertas Valdas Lukoševičius.
[\/]
2016-11-25
Santykiai su uošviais - labai svarbi mūsų šeimyninio gyvenimo dalis. Kaip juos gerbti, kai pastebime jų norą reguliuoti ir kontroliuoti mūsų šeimos gyvenimo eigą. Kur riba tarp mūsų ir uošvių vertybių. Kaip išlaikyti bendradarbiavimo dvasią ir neprarasti savosios autonomijos, kai dėl jos mūsų tėvai ar uošviai kartais išreiškia pretenzijas. Kaip visada vieną kartą per mėnesį svečiuose sulaukiame santykių specialistų - Vaido Arvasevičiaus ir jo kolegės eteryje Jūratės Bortkevičienės ,psichologės, konferencijos „Atsakinga tėvystė“ idėjos autorės ir organizatorės.
[\/]
2016-11-24
Po truputį aiškėja naujos valdžios kontūrai. Kiekvieną paskyrimą vejasi abejonės. Ar pajėgs, ar sugebės, ar įveiks? Pirmasis aptarimų eilėje buvo naujasis Seimo pirmininkas Pranskietis. Apžvalgininkai svarstė, kaip antrose pagal rangą pareigose susitvarkys iš akadėminės veiklos atėjęs ir daugiausia iki tol viešai tik ladose apie sodus kalbėjęs agronomas. Ar ne per didelės pareigos šitam žmogui- klausė politologai? Antrasis neįtinkantis analitikams naujasis premjeras Skvernelis. Rimvydas Valatka nevyniojo į vatą: dabar dar daugiau bus policinės valstybės. Nors reitingai aukšti, nemažai galvojančių , kad Skvernelio vieta geriausiu atveju būti tik VRM ministru. Be to ir angliškai kalbėti naujasis premjeras tik dabar mokosi. Komitetų pirmininkai irgi kelia klausimų . Sveikatos komiteto pirmininkei teologija painiojasi su kontracepsija, biudžeto komitete keitimai dar nepradejus dirbti, o ir šiaip daug pasimetusių , sunkiai naująjį darbą išmanačių žmonių.Laidoje dalyvauja: Tomas Tomilinas- Seimo narys, LVŽS; Vytautas Bruveris- Lrytas.lt apžvalgininkas; Liutauras Ulevičius- tinklaraštininkas; Arūnas Valinskas- buvęs Seimo pirmininkas
[\/]
2016-11-23
Prėjusią savaitę Seimas balsavo dėl Seimo vicepirmininkų kandidatūrų. Viskas vyko sklandžiai, jeigu ne vienas bet. Į seimo vicepirmininkus nebuvo paskirtas Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Panašu, kad patys socialdemokratai atkeršijo savo vedliui už jį nebalsuodami, nes Valstiečių lyderis karbauskis sakė, kad jo partija balsavo. Nepatenkintų Premjero veikla buvo ir anksčiau. Bendrapartiečiai buvo nepatenkinti Butkevičiaus nerįžtingumu, skandalais, paskutinius taškus matyt sudėjo ir derybos su valstiečiais, kai Butkevičius iškeitė socialinės apsaugos ir darbo ministeriją į Ūkio. Pastaruoju metu reitingų karalius Butkevičius liko visai nukarūnuotas. Karjeros perspektyvų jam nežada net nuosava partija.Laidoje dalyvauja: Gediminas Kirkilas- Seimo narys, Socialdemokratas; Vytautas Dumbliauskas politologas; Kęstutis Masiulis- Seimo narys, TS-LKDP
[\/]
2016-11-22
Varžytynės – tai reali galimybė kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą įsigyti pigiau. Varžytynės – tai ir rizika nusipirkti bėdą, jei pakerėtas mažesnės kainos pirkėjas nesiaiškins, kaip galės naudotis būsimu turtu. Varžytynės – tai ir technologijų šuolis. Jau beveik ketveris metus Lietuvos skolininkų turto varžytynės vyksta internete, turtas perkamas nuotoliniu būdu. Tad kaip nepaklysti technologijų džiunglėse ir nenusipirkti katės maiše? Kaip išnaudoti varžytynių privalumus ir sumažinti nepalankių pasekmių riziką? Antstolių garbės teismo narė, antstolė Audronė Adomaitienė; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė; Advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas & Grajauskas praktikos grupės vadovas Kazimieras Karpickis.
[\/]
2016-11-18
Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius socialiniame tinkle paaiškino, kodėl konservatoriai nelaimėjo rinkimų, nors, kaip jis teigia, pasiekė „asmeninį rekordą“. Pasak ekspremjero, viską nulėmė nostalgija praeičiai. „Nostalgija praeičiai vis dar išlieka galinga jėga, lemiančia rinkimų rezultatus didelėje dalyje Lietuvos, ir to įveikti negali jokios permainos konservatorių partijoje. Tai gali įveikti tik permainos pačioje Lietuvoje, žmonių generacijose ir vyraujančiame mentalitete“, - teigia A. Kubilius.Jis paragino partijos narius neliūdėti, nors pripažino, kad džiaugtis nėra ko: rinkimai pralaimėti. „Neliūdėkime! Džiaugtis taip pat nėra ko - rinkimus pralaimėjome. Ką per artimiausius ketverius metus nuveiks valstiečių-socialdemokratų koalicija – šiandien dar per anksti vertinti. Gal net ką nors gero ar bent populiaraus, bet tikėtis kokių nors esminių struktūrinių permainų būtų naivu“, - teigia A. Kubilius.Laidoje diskutuoja Seimo narys Andrius Kubilius, filosofas Vytautas Rubavičius, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2016-11-17
Ar galima laikyti pergale, kai po rinkimų pasaulį užvaldo baimė, netikrumo jausmas, kyla riaušės, o žmonės skanduoja: tai ne mano prezidentas.Laidoje diskutuoja viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas, psichiatras Linas Slušnys, politikos mokslų daktaras Darius Udrys.
[\/]
2016-11-16
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis prieš rinkimus žadėjo: politinės partijos nebebus įdarbinimo agentūromis! Ne paslaptis, kad politinės partijos po rinkimų į svarbiausius postus dažniausiai sukiša savus. Ar įmanoma tai pakeisti?Laidoje diskutuoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, žurnalistas Kristupas Krivickas, „Trancparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
[\/]
2016-11-15
Vidaus sandoriai yra viešųjų pirkimų įstatymo išimtis, kai perkančioji organizacija
[\/]
2016-11-11
Neseniai rašytoja Rūta Vanagaitė pristatė savo knygą „Jis“. Kaip sako autorė, naujosios knygos tikslas – padėti moteriai geriau suprasti savo gyvenimo vyrus: tėvus, brolius, sūnus ir mylimuosius.„Jeigu prieš 30 metų būčiau žinojusi, ką žinau dabar, jei prieš 20 metų būčiau kalbėjusi su savo vyrais, kaip išdrįstu kalbėti dabar, jei prieš 10 metų būčiau perskaičiusi, ką perskaičiau dabar... Ech, būčiau buvusi laimingesnė. O svarbiausia – su manim laimingesni būtų buvę jie, maniškiai...“, – sakė knygos autorė.Laidoje diskutuoja rašytoja Rūta Vanagaitė ir žmonių elgesio tyrėjas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2016-11-10
Žvalgų dieną Valstybės saugumo departamentas (VSD) atidarė Pasitikėjimo telefono liniją ir pradėjo visuomenės švietimo kampaniją. Pasak VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, speciali anoniminė telefono linija padės Lietuvos piliečiams aktyviau tiesiogiai prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.Laidoje diskutuoja buvęs VSD vadovas Gediminas Grina, Seimo narė Rasa Juknevičienė, portalo Delfi vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė, Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.(http://clashofkings.alphagamestrategies.com nuotr)
[\/]
2016-11-09
Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2016-11-08
„Trys Lietuvos – sujungti negalima atskirti“ Regionų politikos ir ekonomikos raidos vizija po 2020 m.Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas
[\/]
2016-11-04
Žvelgdami į Seimo rinkimų rezultatus lietuviai stebisi: bet juk ne taip prognozavom. Iki rinkimų likus keliems mėnesiams buvo tikimasi, kad laimės „socdemai“. Po pirmo rinkimų turo konservatoriai džiūgavo, kad laimės jie. O pasirodė, kad tiksliausiai prognozavo patys „valstiečiai“, sakydami, kad turės 20 mandatų daugiau už konservatorius. Visi kiti, nei apžvalgininkai, nei politologai, tokios rinkimų baigties nesitikėjo. Bent jau viešoj erdvėj mažai kas tokias prognozes aptarinėjo. Kodėl nepavyko nuspėti rinkimų baigties?Diskutuoja VDU profesorius Lauras Bielinis, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
[\/]
2016-11-03
Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, į Seimą išrinktas su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žada įgyvendinti planą, kaip Lietuvoje pagerinti žmonių sveikatą. Pasak būsimojo parlamentaro, sveikuolius reikia skatinti finansiškai, o nesirūpinantiems savo sveikata – bloginti sąlygas ligoninėse. Tačiau pirmiausia sveikuolis žada pervadinti ministeriją.„Pirmas ir svarbiausias mano darbas – tą ministeriją, kuri apsimeta, kad rūpinasi sveikata, pavadinti Ligų ar Ligų gydymo ministerija. Tada visiems bus aišku, kuo jie užsiiminėja, nes ten sveikatos nėra nė kvapo. Šalia reikia sukurti Sveikatos rūmus ir atskirti resursus, skirtus jiems ir ministerijai. Šiandien, kada jie yra vienoje kišenėje, Ligų ministerija pasiima 99 proc. visų lėšų, o sveikatai nepalieka net vieno procento, nors imitacija yra didžiulė. To rezultatas – metai iš metų prastėjanti žmonių sveikata“, – kalba D. Kepenis.Laidoje diskutuoja sveikuolis Juozas Dapšauskas, Seimo narys Antanas Matulas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
[\/]
2016-11-02
80 Seimo narių neperrinkimas rodo, kad ypač antrame rinkimų ture piliečiai balsavo prieš dabartinį politinį elitą, sako prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.Pasak M. Lingės, tokia tendencija ypač ryški žvelgiant į vienmandačių apygardų rezultatus, kur dažnu atveju piliečiai balsavo prieš dabartinius Seimo narius iš tų apygardų.„Netenkina žmonių, ar tai vykdyta politika, ar tai apskritai nusivylimo išraiška. Žmonės anksčiau balsuodavo tokia protesto forma, ar sakydavo, kad renkasi emigraciją ar neina į rinkimus. Dabar pamatėme, kad žmonės nori būti išgirsti“, – „Žinių radijui" teigė M. Lingė.Į ką pavirto politinis elitas, kaip jis atitrūko nuo žmonių?Diskutuoja politikas, knygos apie elitą autorius Kęstutis Masiulis, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas, viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2016-11-01
Kas turėtų nuspręsti, kada turi baigtis žmogaus gyvybė? Jis pats, jo artimieji, galbūt gydytojai, o gal tiesiog tai reikėtų tai palikti Dievo valiai. Kalbant apie eutanaziją kyla labai daug prieštaravimų. Iki šiol visi bandymai tai įteisinti Lietuvoje žlugo.Pokalbis su mediku, kunigu Andriumi Narbekovu bei psichologe Rūta Saugautyte.Laidą veda Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentė Viktorija Šopytė
[\/]
2016-11-01
Dar joks pastarojo šimtmečio mokslinis atradimas neteikė tiek daug vilčių ir nekėlė tiek daug abejonių. Gebėjimas sparčiai pakeisti gyvybės kodą suteikia neregėtą galią valdyti gamtą. Lieka tik atsakyti į klausimą, ar turėtume ja pasinaudoti? Ar kai kurie stereotipai apie GMO yra teisingi? Ar genetiškai modifikuoti organizmai tikrai yra pasaulio išsigelbėjimas? O gal atvirkščiai – pražūtis? Apie tai diskutuosime kartu su gamtininku ir žurnalistu Andrejumi Gaidamavičiumi, Vilniaus universiteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentu Sauliumi Serva bei Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Neringa Šarkauskiene.Laidą veda Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentė Greta Smilgytė
[\/]
2016-11-01
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ar aukodami padedame spręsti skurdo problemą? O gal aukojame iš inercijos, nes taip daro kiti ir to nuolat prašo labdaros organizacijos? Bet ar aukoti reiškia tik duoti?„Kodėl aukojame" diskutuojame su VšĮ „Geros valios projektai“ direktore Inga Langaite ir psichologu Edvardu Šidlausku.Laidą veda Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentė Milda Kristutytė
[\/]
2016-10-28
Jaunystėje pokyčių vyksta daugiausiai – draugai, sėkmės ir nesėkmės istorijos, įkvepiantys filmai, stovyklos, knygos – visa tai nuolat purto jauną asmenybę ir priverčia permąstyti savo požiūrį į pasaulį vėl ir vėl. Kalbėsime apie tai, kaip tėvai savo veiksmais ir žodžiais gali paskatinti teigiamus vaiko pokyčius ir ką darydami jie pokyčius stabdo.Apie tai kalbėsis lektorius, tėvystės ir šeimos santykių konsultantas Vaidas Arvasevičius ir psichologė, patyriminių stovyklų „Whatansu“ vadovė Viktorija Minčinskaja.
[\/]
2016-10-27
Tyrimas, kurį atliko Mičigano universiteto akademikas Williamas Chopikas, atskleidė, kad Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje gyvenantys žmonės yra mažiausiai empatiški visame pasaulyje. Viena iš priežasčių, kodėl Baltijos valstybių gyventojai nenori ar negali įsijausti į kito žmogaus būseną, gali būti individualistinės visuomenės tradicijos bei regiono socioekonominė istorija, samprotauja W. Chopikas.Pačia empatiškiausia šalimi visame pasaulyje pripažintas Ekvadoras – jis surinko 3,97 balų. Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje su 3,15. Estija ir Latvija taip pat figūruoja sąrašo gale – atitinkamai 3,27 ir 3,37 balai. Septynios iš dešimties mažiausiai empatiškų šalių – Rytų Europoje. Laidoje diskutuoja psichologas, „psichika.eu“ įkūrėjas Edvardas Šidlauskas, „Caritas“ laikinųjų namų socialinė darbuotoja Sigita Urbonaitė ir globos namų „Senevita“ direktorius Petras Jurgilas.
[\/]
2016-10-26
Kalbėdami apie kitų metų biudžetą, politikai sako, kad biudžetas bus skirtas stiprinti krašto apsaugai, ir mažinti socialinę atskirtį. Dėl krašto apsaugos daug maž aišku ir suprantama, o ką reiškia mažinti socialinę atskirtį ir dar biudžeto pinigais taip ir lieka nelabai suprantama.Laidoje dalyvauja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
[\/]
2016-10-25
Po Seimo rinkimų antro turo tapo aišku, kad Lietuvai valdyti gali užtekti ir vienos partijos. Kaip šalies valdymas gali atrodyti laimėjus "valstiečiams"?Laidoje dalyvauja Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Andrius Kubilius, Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gediminas Kirkilas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
[\/]
2016-10-21
Neseniai Vyriausybė pritarė šeimos stiprinimo įstatymui. Šio projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės ir palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.Siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir šeimų apsisprendimą auginti vaikus, valstybė turėtų sudaryti palankias sąlygas būsto nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui, sudaryti palankias sąlygas derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis.Laidoje diskutuoja Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė, Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas, Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė, apie emigracija galvojančios šeimos narė Kristina Paulikė.
[\/]
2016-10-20
Šių rinkimų favoritai nepavargsta kartoti: Lietuva balsavo už permainas. Žodis „permainos“ kaip kokia nesukramtyta jaučio sausgyslė tampomas iš laidos į laidą, iš susitikimo į susitikimą.Ar nusipelnėme permainų?Laidoje diskutuoja Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Virgis Valentinavičius, psichiatras Linas Slušnys, politikas ir žurnalistas Kristupas Krivickas.
[\/]
2016-10-19
Po Seimo rinkimų pasigirdo kalbų: partijoms reikia atsinaujinimo, partijoms reikia atsijauninimo, partijoms reikia permainų. Kaip didžiausias permainas rinkėjai mato jaunus žmones politikoje. Ką pakeis jaunieji politikai?Laidoje dalyvauja: Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Agnė Bilotaitė, LIJOT prezidentas Mantas Zakarka, socialdemokratas Bronius Bradauskas.
[\/]
2016-10-18
Psichologai ir teisininkai vienu balsu ragina išsiskyrusius tėvus savo ambicijomis ir neatsakingumu netraumuoti vaikų. Nepaisant to, Lietuvoje nemažėja teisinių procesų, kai vaikas draskomas kaip karo trofėjus. Arba užmirštamas kaip nereikalingas daiktas.Apie 6 tūkst. naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. O po rezonansinių vaikų perdavimo bylų.Mūsų šalyje ypač padaugėjo skirtingais keliais pasukusių tėvų bandymų grumtis dėl vaiko priverstinėmis teisinėmis priemonėmis.Ką šeimų procesuose galima ir ko negalima sureguliuoti teisinėmis priemonėmis? Kokias išvadas pateikia teismų praktika ir ką sako šeimų konfliktus sprendžiančių teisininkų patirtis? Laidoje dalyvauja antstolė Asta Stanišauskaitė, advokatė Jurgita Žiužnienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas dr. Gediminas Sagatys.
[\/]
2016-10-14
Per rinkimų kampaniją visuomenė piktinosi: kokie buki kandidatai, kaip jie nieko neišmano, kaip jie kvailai kalba, iš kur tokie tamsuoliai? Taip sakydami žmonės stebėjosi, kaip iš viso tokie veikėjai gali eiti į valdžią ir kaip jie gali mus valdyti. Pasirodo, kad toks klausimas nėra visai nepagrįstas. Ekspertai sako, kad valdžia neprivalo būti protinga, net geriau, kai valdžia šiek tiek buka. Kodėl?Laidoje diskutuoja psichologas Tomas Lagūnavičius ir rašytojas Vytautas Rubavičius.
[\/]
2016-10-13
Balsuodama Seimo rinkimuose prezidentė sakė balsuojanti už permainas ir už tai, kad valdžioje neliktų vagių. Žmonės nuolat kaltina valdžią, jog ten sėdi vagys. Ką galima pavogti būnant valdžioje, kokios vogimo schemos?Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas, žurnalistas Tomas Dapkus ir politikas Povilas Gylys.
[\/]
2016-10-12
Įvyko Seimo rinkimai. Pusė Seimo jau yra. Valdžios pyragas ant stalo. Visi šaukia – bus permainų. Kokių?Laidoje dalyvauja Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius, Lietuvos Socialdemokratų partijos narys Gediminas Kirkilas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2016-10-11
Pirmą kartą Klaipėdos jūrų uosto istorijoje rengiamas bendrasis uosto planas, kurio koncepcija apims 25 metų laikotarpį. Tai drąsiai galima laikyti vienu didžiausių projektų Lietuvoje. Bendrasis planas turėtų numatyti uosto plėtrą tiek į šiaurinę dalį
[\/]
2016-10-07
Baigiasi rinkimų maratonas. Pažadų buvo visokių. Vis dėlto apibendrinant galima pasakyti, kad kandidatai išmone nesublizgėjo. Dažniausiai partijos žadėjo pinigus. Dar buvo žadama socialinių išmokų, stogą virš galvos, kiekvienam po butą, kiekvienam po darželį.O ko mes verti?Laidoje diskutuoja laidų vedėjas Giedrius Drukteinis ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.
[\/]
2016-10-06
Prieš rinkimus politikai savo kalbose aktyviai žada, kad rūpinsis žmonių gerove, kad juos išrinkus Lietuvos žmonių gyvenimas pagerės ir jie galės būti ramūs dėl savo bei vaikų ateities. Tačiau, gavę Seimo nario mandatą, dalis jų šiuos pažadus pamiršta. Kokiai partijai paprastas Lietuvos žmogus po rinkimų rūpės labiausiai ir kokie teigiami pokyčiai pasieks kiekvieną mūsų šalies pilietį?Laidoje „Atviras pokalbis“ diskutuojame su socialdemokratais – Seimo vicepirmininku Algirdu Sysu ir Seimo nare Giedre Purvaneckiene.Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Socialdemokratų partijos Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos.
[\/]
2016-10-06
[\/]
2016-10-05
Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė
[\/]
2016-10-04
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) partijos pirmininkas Artūras Zuokas su ekspertu diskutuos apie partijos rinkimų programą ir siūlymus.Laidoje dalyvauja Artūras Zuokas ir Gintautas Babravičius. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos.
[\/]
2016-09-30
Kaip visada vieną kartą per mėnesį svečiuose sulaukiame santykių specialistų. Svečiai aptars temą Kaip vyrai išgyvena moterų emancipaciją. Darbų pasidalinimas, vyro pagalba šeimoje, buityje, vaikų auginimas kartu – tai klausimai, kurie anksčiau buvo neįprasti vyro ausiai. Ar yra dėl ko sunerimti, ar viskas tik į gera?Diskutuoja lektorius, vedų išminties tyrinėtojas Vaidas Arvasevičius ir psichologė Jūratė Bortkevičienė.
[\/]
2016-09-29
Lietuvos švietimo sistema šiuo metu yra transformacijos periode. Mokslo pasiekimais lietuviai stebina pasaulį, tačiau mūsų šalies mokytojai rengia streikus dėl mažų atlyginimų, o universitetai priima ir prastais balais brandos egzaminus išlaikiusius abiturientus. Ko reikia, kad Lietuvos švietimo sistema subręstų ir atitiktų joje dalyvaujančių Lietuvos žmonių lūkesčius. Šia tema laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėsimės su Lietuvos socialdemokratais – buvusiu švietimo viceministru Rimantu Vaitkumi, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nare Orinta Leipute ir Ministro Pirmininko patarėju Ramūnu Buroku. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Socialdemokratų partijos Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos.
[\/]
2016-09-28
Kaip visada dauguma svarsto, kad rinkimų kampanija buvo per mažai spalvinga, per mažai ryški ir skandalinga. Skandalų buvo, buvo politinių debatų, tačiau netikėtumų mažai. Link finišo iriasi tradicinės partijos žadėdamos tą patį: darbą, gerą algą, orų gyvenimą, vaikų ateitį, laimės ekonomiką ir t. t. Turbūt sunku būtų rasti politinę jėgą, kurią galėtume įvardinti kaip žadančią ryškią reformą. Gal tos reformos net nereikia.Laidoje diskutuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, ryšių su visuomene ekspertas Linas Kontrimas ir žurnalistas Tomas Dapkus.
[\/]
2016-09-27
Kokios vaikų mokymosi sąlygos besigydant „Palangos gintaro“ sanatorijoje?Laidoje dalyvauja Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Kęstutis Speičys, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus patarėja Anželika Balčiūnienė, Palangos sanatorinės mokyklos direktorius Alvydas Milinis, Kauno Žaliakalnio progimnazijos aštuntokė Aušrinė Junčytė, Skuodo P. Žadeikio gimnazijos vienuoliktokas Dovydas Staškus.Laidą remia sanatorija "Palangos gintaras".
[\/]
2016-09-23
Sakoma, kad demokratija – bloga santvarka, bet geriau niekas nesugalvojo. Sugalvojo, bet tik ar buvo leista įgyvendinti?Laidoje diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, rašytojas Vytautas Rubavičius ir tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius.
[\/]
2016-09-22
Kaip apskritai atsitiko, kad sostinė pateko į atliekų krizę? Juk Vilniuje buvo statomi tokie pat mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai kaip ir kituose miestuose, o į naująją tvarką buvo investuojami milijonai valstybinių ir ES lėšų. Kaip ši tvarka atrodė Valstybiniame 2014-2020 m. atliekų tvarkymo plane? Ar tikrai viskas buvo padaryta pagal jį?Laidoje dalyvauja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, iniciatyvos „Darom“ aplinkosaugos skyriaus vadovė Roberta Deveikytė bei „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijus Rasburskis.(BFL/Vyginto Skaraičio nuotr)
[\/]
2016-09-21
Šiuo metu Algirdo Butkevičiaus ir Dalios Grybauskaitės susitikimai nebevyksta. A. Butkevičiaus aplinka kaltina, kad prezidentė remia dešiniuosius ir tai labai aiškiai matosi artėjant rinkimams.Laidoje diskutuoja socialdemokratas Gediminas Kirkilas, Delfi vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
[\/]
2016-09-20
Ruduo – naujų nuomininkų metas. Dažnas savininkas keiksnoja nuomininkus, palikusius neapmokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas ar smarkiai nudrengusius būstą. Ne pyragai ir nuomininkams, jei šeimininkas sumano reikalauti mokesčio už šuns apgraužtus baldus, nors tai padarė ankstesnių nuomininkų augintinis. Nors beieškant buto nuomai ar tvarkingų paprastai kreipiamasi ne į antstolius, būtent antstoliai daugeliu atvejų gali padėti abiem pusėms apsisaugoti nuo nesąžiningo žaidimo. Faktinių aplinkybių konstatavimas prieš būsto nuomą ir po jos – viena dažniausiai naudojamų antstolių teisinių paslaugų.Laidoje dalyvauja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Vitalis Milevičius, advokatė Renata Todesaitė.
[\/]
2016-09-16
Kažkada Lietuvą valdė daktarai, tulpiniai, šmikiniai, agurkiniai. Panašu, kad greitai valdys arba jau valdo feisbukiniai. Kokia ta Lietuva bus?Laidoje diskutuoja psichologas Tomas Lagūnavičius bei Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
[\/]
2016-09-15
Laidoje diskutuoja Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Tomas Bagdanskis.
[\/]
2016-09-14
Lietuvoje maždaug kas penktas gyventojas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, tačiau valdžioje dominuoja požiūris, jog skurstantieji patys dėl to kalti. Dėl valdžios sukurtos įtampos iš Lietuvos pradėjo bėgti ir užsienio investicijos. Ką turime daryti, kad išsiveržtume iš skurdo ekonomikos gniaužtų?Laidoje dalyvauja Lietuvos laisvės sąjungos
[\/]
2016-09-13
Statistika rodo, kad Lietuva kasmet sensta ir senjorų skaičius kiekvienais metais didėja. Ką daryti, kad Lietuvos senjorai galėtų gyventi orų ir visavertį gyvenimą? Kaip sugrąžinti jiems prarastas pensijas? Laidoje „Atviras pokalbis“ diskutuosime su socialdemokratais – Seimo vicepirmininku Algirdu Sysu, Seimo narėmis Raminta Popoviene ir Kristina Miškiniene.Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Socialdemokratų partijos Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos.
[\/]
2016-09-09
Po kiekvienos olimpiados skundžiamės: kodėl per mažai medalių laimėjome? Kodėl atrodome blogiau už kitus? Kodėl medaliai ne tokios spalvos? Kodėl pralošė krepšininkai, kodėl ne pirma Meilutytė? Kodėl jie visi mus nuvylė? Juk taip tikėjomės. Tiek pinigų išleidom apyrankėms paremti vienam ar kitam sportininkui. Tiek prašėme: Meilutyte, parvežk auksą. Kazlauskai, spausk krepšininkus. Laimėjo tie, iš kurių nesitikėjom, arba neskyrėme tiek dėmesio.Kitur panašiai kaip sporte. Nepamatuotus lūkesčius sudedame į valdžią. Valdžia duos, valdžia apgins, valdžia pasirūpins, išgydys, pamaitins, aprengs. Ir nevogs. O kai taip neatsitinka keikiam politikus ir vėl renkam tuos pačius. Vėl nepamatuoti lūkesčiai.Kai visa tai neįvyksta – keikiame teisėsaugą, nes neatsitiko taip, kaip norėjome, kaip tikėjomės. O ar kada pasvėrėme savo norus ir lūkesčius?Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, psichiatras Linas Slušnys, politikos apžvalgininkas Vidas Rachlevičius.
[\/]
2016-09-08
Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos
[\/]
2016-09-07
Laidoje – Susisiekimo paslaugų vadovė Modesta Gusarovienė ir Eismo organizavimo skyriaus vadovas Tomas Kamaitis.Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2016-09-06
Teismas pagailėjo, teismas nenubaudė – dažnai viešojoje erdvėje panašiomis frazėmis prasideda diskusijos dėl per švelnių teismų skiriamų bausmių. Nemaža dalis kritikos krenta teismų sprendimams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. priteistos piniginės baudos šalių vertinamos kaip per mažos, ypač jautriai sutinkami teismų verdiktai dėl neturtinės žalos priteisimo gyvybės atėmimo bylose.Laidoje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, advokatas Romualdas Drakšas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.
[\/]
2016-09-02
Pasaulio žiniasklaida neseniai paskelbė 10 šalių kurios turi geriausias pasaulyje sąlygas motinystei. Daugiausia garantijų turi Skandinavijos šalių Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos mamos ir tėčiai.Kaip pastebi ekspertai, nors šiaurės šalys skiria labai daug dėmesio ir resursų motinystei, Lietuva lenkia visas valstybes. Jauna mama gauna 18 savaičių visiškai apmokamų atostogų, tėvas gauna keturias savaites, o kartu tėvams skiriamos net 156 savaites atostogų.Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kuris išeina vaiko priežiūros atostogų. Kol vaikui sueis vieneri, jos dydis yra 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jeigu renkamasi šią išmoką gauti dvejus metus, tai pirmaisiais bus mokama – 70 proc., antraisiais 40 proc. užmokesčio, bet ne daugiau 2 VDU.Diskutuoja aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė, psichologas Edvardas Šidlauskas, viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
[\/]
2016-09-01
Nuo rugsėjo 2-osios įsigalioja prekybos centrų susitarimas, pagal kurį visi gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus, nusipirkti alkoholinių gėrimų galės tik pateikę asmens dokumentą. Kaip teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, šiuo veiksmu prekybininkai siekia trijų pagrindinių dalykų: maksimaliai sumažinti galimybę nepilnamečiams įsigyti alkoholinių gėrimų, prekybos darbuotojų galimas klaidas įvertinant pirkėjo amžių ir keisti visuomenės, didinti pirkėjų sąmoningumą, prisiimant atsakomybę už save ir už kitus.Tačiau dalis visuomenės tokį žingsnį vertina skeptiškai, abejoja, ar iš tiesų pavyks tokiomis priemonėmis sumažinti alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių. Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sprendimą pavadino „idiotizmo viršūne“.Tad alkoholio pirkimas su dokumentu – nepilnamečių gelbėjimas ar tyčiojimasis iš pirkėjų?Laidoje dalyvauja Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, Seimo narys, liberalas Andrius Mazuronis, „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius Juozas Dapšauskas.
[\/]
2016-08-31
Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė BNS patvirtino su vyru Regimantu Baltraičiu dalyvavusi vakarienėje su medžiokle Panevėžio rajone Lietuvoje tąkart viešėjusio Latvijos žemės ūkio ministro Janio Duklavo garbei. Šiame renginyje Stumbrynėje be ministrų dalyvavo Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Maris Balodis, keli kiti šių įstaigų atstovai ir mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas. Pasak ministrės, vakarienę derino ministerija, o medžioklę organizavo J. Milius. Medžioklės dalyviai, tarp jų – ir „Biovela Group“ vadovas ministrės sutuoktinis, susimokėjo patys, teigė ji. Ministrė sakė nežinanti, kodėl pareigūnų draugijoje atsirado vienos verslo įmonės vadovas.Pirtelės, medžioklės, vakarėliai valdininkus daro nepažeidžiamais. Kaip valstybės tarnautojai apauga ryšiais ir įtaka?Laidoje dalyvauja Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, 15min žurnalistas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Artūras Skardžius.
[\/]
2016-08-30
Rudens sesijoje parlamentą turėtų pasiekti Prezidentės siūlomas įstatymų projektų paketas, kuris nustatytų sankcijas politikams, nuslėpusiems turtą.Pranešama, kad Prezidentė iš naujo Seimui teiks Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad negalėtų būti likviduojami ar reorganizuojami juridiniai asmenys, taip pat ir partijos, jeigu jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimasGalima spėti, kad vienas siūlymas gimė dėl to, kad Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius negali nušalinti nuo darbo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, kuris įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.Prezidentė siūlo įteisinti „nepajudinamų“ Vyriausybei pavaldžių įstaigų vadovų nušalinimą, jei jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigiama, kad tai siūloma ne kaip prievolė, bet kaip galimybė nušalinti tokį asmenį, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.Laidoje dalyvauja: Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergėjus Muravjovas, Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
[\/]
2016-08-26
Kas moteris siutina vyruose, o vyrus – moteryse?
[\/]
2016-08-25
Laidoje dalyvauja politikas, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2016-08-24
Laidoje su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi aptarsime miestui ir miestiečiams svarbius klausimus. Laidą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
[\/]
2016-08-23
Kokia yra ateities Lietuva? Kaip joje gyvens šeimos? Ką daryti, kad jų pajamos kiltų, o žmonės jaustųsi saugūs? Kaip pasirūpinti skurdžiau gyvenančiomis šeimomis ir kaip padėti spręsti iškilusius klausimus? Kaip pasiekti, kad vaikai augtų šeimose, o laisvalaikį leistų užsiimdami mėgstama veikla? Apie šiuos ir kitus socialiai jautrius klausimus laidoje „Atviras pokalbis“ diskutuosime su socialdemokratais – Vilniaus savivaldybės tarybos nare Aukse Kontrimiene, Seimo nare Raminta Popoviene, premjero patarėju socialiniais klausimais Ramūnu Buroku ir Vilniaus vicemeru Gintautu Palucku.Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos.
[\/]
2016-08-19
Darbo grupė, rengusi lytiškumo ugdymo programą, trečiadienį sutarė dėl kompromisinio jos varianto. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė žada ją pasirašyti, kartu ji pripažįsta, kad greitų pokyčių vien programos parengimas neduos.Dėl programos ministrė dar ketina konsultuotis su Švietimo taryba, tačiau sako nematanti priežasčių jos nepasirašyti, nes darbo grupė ją patvirtino 16 balsų „už“ ir trims grupės nariams susilaikius.Pavasarį viešai paskelbtas programos projektas sulaukė dalies visuomenės kritikos dėl paviršutiniškumo pristatant jaunimui aktualius lytiškumo klausimus, per didelio dėmesio bažnyčios mokymui, dėl socialinės realybės ignoravimo. Ministrė peticija raginta sudaryti naują darbu grupę programai rengti.Diskutuoja vaikų psichiatras Linas Slušnys, gydytojas psichiatras, tarptautinio teologijos instituto šeimos ir santuokos studijoms Austrijoje dėstytojas Gintautas Vaitoška, švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina, kunigas, gydytojas Andrius Narbekovas.
[\/]
2016-08-18
Policijos pareigūno nužudymas, matyt, logiškai pabaigė visą grandinę įvykių, kryptingai besitęsusių daugelį metų. Nepaklusimas teisėtiems pareigūnų reikalavimams, bėgimas nuo policijos, nuolatinis necenzūrinių žodžių vartojimas policijos akivaizdoje rodo, kad mūsų šalies piliečiai dar deramai nevertina policijos darbo. Ir negerbia pareigūnų. Vienoje televizijos laidoje teko matyti, kaip į policininko reikalavimą sunerti rankas už galvos ir nusisukti veidu i sieną, kažkoks provincijos banditėlis išsitraukė varpą ir liepė policininkui eiti po velnių. Po tokio veiksmo kur nors Amerikoje panašus veikėjas butų likęs be varpos. Tuo tarpu pas mus jam net antrankių neuždėjo.Kaip mums pradėti gerbti policiją? Kaip suprasti, kad pasipriešinimas įstatymo sargams yra nusikaltimas?Diskutuoja vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas, policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, TV prodiuseris Kristupas Krivickas.
[\/]
2016-08-17
Laidoje diskutuoja Seimo narys Petras Gražulis, žurnalistas Tomas Dapkus, Seimo narys Povilas Urbšys, politikos apžvalgininkė Indrė Makaraitytė.
[\/]
2016-08-16
Rugpjūčio 10 dieną Rusijos valstybinė saugumo tarnyba
[\/]
2016-08-15
Veganams dažnai lipdoma didaktiškų, pamokslaujančių žmonių etiketė. Ar tokie stereotipai yra teisingi? Kas bendro tarp veganizmo ir kitų žaliųjų idėjų? Ar veganizmą galima laikyti politišku?Apie tai diskutuosime su vegane, knygos knygos „Augalinė mityba. Kaip maitintis žaliai Lietuvoje?“ autore Kotryna Cikanauskiene ir aplinkosaugos temų žurnalistu, tinklaraštininku Daumantu Liekiu.
[\/]
2016-08-15
Remiantis statistika, darosi panašu, kad gyvename visuomenėje, kuri be saiko valgo, vartoja alkoholį ir leidžia pinigų daugiau, nei gali uždirbti. Kodėl žmonės jaučia tokį didelį poreikį pirkti ir ką jie bando paslėpti po prabangiais prekių ženklais? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsakys reklamos ekspertas, reklamos agentūros McCann strategijos vadovas Tomas Bartninkas ir psichologas, ISM lyderystės mokymų programų vadovas Arvydas Būta.Ką bandome paslėpti po prabangių prekių ženklais?
[\/]
2016-08-12
Pastaruoju metu pasipylė reklamos su žinomu žmonių vaizdais ir atvaizdais. Kur tik pažvelgsi, žvaigždės ir žvaigždutės kažką reklamuoja. Panašu, kad reklamos užsakovai renkasi kas reklamuos jų produkciją pagal žvaigždžių pomėgius ir turimus resursus.Diskutuoja marketingo ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas, elito ir politikos apžvalgininkas Vidas Rachlevičius, rašytojas, prekinių ženklų istorikas ir ekspertas Giedrius Drukteinis.
[\/]
2016-08-11
Pastaruoju metu ir verslas, ir ekonomistai vis dažniau prabyla apie artėjančią krizę. Ko turėtume laukti? Diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Haner“ vadovas Arvydas Avulis, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
[\/]
2016-08-10
Prieš daugiau nei metus šauktiniams bei darbdaviams žadėtos kompensacijos, tačiau aiškėja, kad pažadai netęsiami. Kaip skelbia Delfi, atėjus laikui išmokėti pinigų sumas, pasirodo, kad nors viešai buvo dalinti pažadai, kompensacijos žmonėms nepriklauso. Taip nutiko ir su kompensacija darbdaviui, kuris devynis mėnesius saugojo šauktinio darbo vietą. Pasirodo, kad subsidijos netekti yra labai paprasta.Dalis šauktinių, prisiklausę anksčiau skelbtų pažadų, galvojo, kad jiems priklauso kompensacija studijoms iki 50 proc., tačiau tvarka buvo pakeista ir tokios kompensacijos šauktiniams nebepriklauso, vietoj to jie, baigę tarnybą, gauna didesnę išmoka. Panašiai nutiko ir su darbdaviais, nes paaiškėjo, kad jeigu šauktinis po tarnybos negrįžta į seną darbo vietą, kompensacija už devynis mėnesius saugotą darbo vietą įmonei nebepriklauso.Laidoje diskutuoja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka, Pilietinių Iniciatyvų Centro vadovas Girvydas Duoblys, Seimo narys Andrius Mazuronis, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, atlikėjas Deivis Norvilas.
[\/]
2016-08-09
Finansų ministrė Rasa Budbergytė sako, kad gerėja mokesčių surinkimas, iš šešėlio pavyko ištraukti nemažą dalį pinigų ir 2017 metais net bus siekiama subalansuoto biudžeto. Pasigirsta kalbų, kad pagerinus mokesčių surinkimą, galima svarstyti apie mažesnį darbo jėgos apmokestinimą. Tad gal jau atėjo metas kalbėti apie mokesčių mažinimą? Jei taip, tai kokius mokesčius Lietuvoje reikėtų mažinti?Laidoje dalyvauja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.
[\/]
2016-08-05
Kada išmoksime nešvaistyti maisto? Laidoje diskutuoja „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, psichologas Gediminas Navaitis, „Maisto banko“ l. e. p. direktorė Kristina Tylaitė ir režisierius Mindaugas Survila.
[\/]
2016-08-04
Kas paskatins vairuoti saugiai? Bauda už pažeidimus ar paskata už tvarkingą vairavimą? Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje jokių nuobaudų per metus nepelnę vairuotojai sulaukia įvairių dovanų, viena jų – naujas automobilis. Kokiomis priemonėmis Lietuvoje galime ugdyti vairuotojus? Laidoje dalyvauja: Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, lenktynininkas Benediktas Vanagas, psichologė Sandra Vilkutaitytė, socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ įkūrėjas Paulius Rymeikis.
[\/]
2016-08-03
Kaip atskirti politinius pažadus nuo realių darbų? Laidoje diskutuoja „Bernardinai.lt“ vyriausiasis redaktorius, apžvalgininkas Donatas Puslys, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Ingrida Palaimaitė, viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis.
[\/]
2016-07-29
Artėjant rinkimams politikų minėjimas žiniasklaidoje vis akyliau stebimas. Politinė reklama ar visuomenės informavimas? Kur brėžti ribą diskutuosime su Žurnalistikos instituto direktoriumi Deimantu Jastramskiu, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadove Rugile Trumpyte ir politologu Justu Šireika.
[\/]
2016-07-28
Ar Lietuva taps šalimi be vaikų namų? Laidoje dalyvauja „Žiburio“ fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova, NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.(BFL/Tomo Lukšio nuotr.)(BFL/Tomo Lukšio nuotr.)
[\/]
2016-07-27
Vis daugiau internetinių žiniasklaidos priemonių komentuoti savo publikacijas leidžia tik registruotiems vartotojams. Ar toks žingsnis tobulina komentavimo kultūrą, ar skatina nuomonės cenzūrą? Diskusijoje dalyvauja psichologas Edvardas Šidlauskas, portalo „15min.lt“ direktoriaus pavaduotoja, projekto „Interneto higiena“ koordinatorė Gabrielė Burbienė ir teisininkė Liudvika Meškauskaitė.(BNS/Šarūno Mažeikos nuotr.)(BNS/Šarūno Mažeikos nuotr.)
Atgal